Kodėl vasarą susergame?

Karštu oru dažnai suskumbame vėsintis visomis įmanomomis priemonėmis: kondicionieriumi, ventiliatoriumi, ledais, šaltais gėrimais. Būtent dėl staigių temperatūros svyravimų greitai peršąlame.

Prie šio ligas skatinančio veiksnio prisideda po žiemos nusilpęs imunitetas, trūkstant vitaminų ir mineralų. Mažiau atspari negu suaugusiojo dar besiformuojanti vaiko imuninė sistema: gali užtekti karštą dieną ilgiau pasimaudyti ar sukaitusiam suvalgyti ledų, ir jis suserga.

Pasigauti virusą rizikuoja ilgai būnantys uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Ligų priežastis gali būti netinkamai eksploatuojamas oro kondicionierius, laiku nekeičiant jo filtro. Be to, šis prietaisas džiovina akių, gerklės ir nosies gleivines, o tai silpnina imunitetą. 

Kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai cirkuliuoja ištisus metus. Ultravioletiniai saulės spinduliai sunaikina tik dalį virusų, o likusieji pasiruošę puolimui.

Gydytis turime pradėti nedelsdami

Ligą sukelia įvairūs virusai, kuriems būdingas neilgas inkubacinis laikotarpis ir greitas plitimas. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, kuris virusus perduoda per orą kosėdamas arba čiaudėdamas – iš kvėpavimo takų išsiskiriančiuose lašeliuose. Jie patenka ant kito žmogaus odos ir gleivinių. Galima užsikrėsti ir per daiktus, ant kurių nusėdo sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų. Vaikas, palietęs tokį daiktą, įkiša pirštus į burną arba patrina jais akis. Taip per gleivines virusai patenka į organizmą ir sukelia ligą.

Visų viršutinių kvėpavimo takų virusinių ligų simptomai panašūs: sloga, kosulys, čiaudulys, gerklės perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Gydytis reikia pradėti nedelsiant, kad išvengtume komplikacijų. Negydoma liga gali komplikuotis į bronchitą, otitą, sinusitą, net plaučių uždegimą.

Viena dažniausių ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų – rinovirusinė infekcija. Jai būdinga sloga, gausios gleivių išskyros iš nosies, neaukšta temperatūra.

Paragripui ypač imlūs 1–5 metų vaikai. Susirgus kamuoja sloga, sausas kosulys, gerklės skausmas, užkimsta balsas, atsiranda į lojimą panašus kosulys, gali prisidėti dusulys. Karščiavimas paragripui nebūdingas.

Adenovirusinei infekcijai, be įprastinių peršalimo požymių, būdingas konjunktyvitas, tonzilitas, faringitas, galimas karščiavimas.

Respiracinis sincitinis virusas labiausiai puola kūdikius, kuriems jis ypač pavojingas, ir mažus vaikus. Kūdikiai, ypač sergantys gretutinėmis ligomis, gali sirgti sunkiai. Sveikiems vaikams šis virusas paprastai sukelia peršalimo simptomus, dažna jo pasekmė mažesniems – ūminis bronchitas.

 Simptomus palengvinančios priemonės

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, nepriklausomai nuo sezono, gydomos vienodai. Stenkitės, kad vaikas išgertų užtektinai šiltų skysčių. Nosytę plaukite fiziologiniu arba jūros vandens tirpalu, galite naudoti vaikams skirtą nosies paburkimą mažinantį purškalą.

Kūdikiui ir mažam vaikui nosytę išvalysite specialiu aspiratoriumi. Nuo kosulio vaistinėje galite įsigyti vaikams skirtą vaistuką. Gerklės skausmą padeda numalšinti dažnas skalavimas, o vyresniam vaikui – ir pastilės. 

Pakilusi temperatūra padeda organizmui susidoroti su infekcija. Tik, jei ji aukštesnė nei 38,5 laipsnio, galima duoti karščiavimą mažinančių vaistų (ibuprofeno arba paracetamolio). Žemesnę temperatūrą reikia numušti, jei vaikas sunkiai ją pakelia.

Kamuojant slogai ar kosuliui, būklei palengvinti galima atlikti inhaliacijas specialiu prietaisu inhaliatoriumi. Šios procedūros drėkina kvėpavimo takus, skystina klampias gleives ir jos lengviau pasišalina, palengvėja kosulys, sudrėksta gerklytė ir sumažėja jos perštėjimas.

 Ką daryti, kad nesusirgtume?

• Būkite atsargūs vėsindami orą kondicionieriumi: lauko ir namų temperatūrų skirtumas neturi būti didesnis kaip 7–8 laipsniai. Automobilyje taip pat nustatykite ne itin žemą temperatūrą ir susilpninkite kondicionieriaus oro srovę, be to, jis neturi pūsti tiesiai į vaiką. Nepatariama sukelti skersvėjį atidarius automobilio langus. Venkite skersvėjų ir namuose.
• Svarbi apsauga nuo ligų – rankų higiena. Jei šalia nėra vandens, naudokite drėgnas higienines servetėles.
• Perkaitus nedera gerti šaltus gėrimus, valgyti ledus. Iš pradžių reikėtų atvėsti.
• Per karščius gerkite daugiau kambario temperatūros vandens.
• Stenkitės nebūti saulėje ilgai ir deginkitės tik tomis valandomis, kai ji mažiausiai aktyvi.
• Karštą vasaros dieną atsargiai maudykitės šaltame vandenyje. Pirmiausia apsipraskite: pabraidykite, apsišlakstykite vandeniu. Neleiskite vaikui ištisai mirkti vandenyje. Po maudynių nedera vaikščioti nenusišluosčius bei būtina pasikeisti šlapią maudymosi aprangą.

Parengė Undinė Gilė

Nors duomenys rodo, kad vaikai COVID-19 infekcija serga gana retai, medikai teigia, kad neigiamas susiklosčiusios situacijos pasekmes pajus net ir tie mažieji pacientai, kurie nebuvo užsikrėtę koronavirusu.

Labiau apsaugoti vaikai ir nėščiosios

Lietuva nepatenka tarp Europos valstybių, kuriose išsipildė juodžiausias COVID-19 pandemijos scenarijus. Šalyje fiksuota daugiau kaip 1,7 tūkst. susirgimų šiuo virusu, iš jų – mažiau nei 50 įvairaus amžiaus vaikų.

„Lietuvoje užfiksuoti vaikų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai yra lengvi arba vidutinio sunkumo. Mūsų šalyje kol kas nėra žinoma atvejų, kuriuos mokslinėje literatūroje aprašė kitų šalių medikai, kaip kad Jungtinėje Karalystėje (JK) užfiksuoti į Kawasaki ligą panašūs pakitimai vaikams sergant COVID-19 infekcija“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis.

Anot jo, kol kas mokslas negali paaiškinti, kodėl vaikai COVID-19 infekcija serga rečiau ir lengvesne jos forma, bet panašu, kad atsakymas slypi jų imuninės sistemos apsauginiame mechanizme, kurio neturi suaugusieji. „Pastebima, kad visų amžiaus grupių vaikai, ypatingai ikimokyklinukai, yra mažiau imlūs šiai infekcijai. Tas pats pasakytina ir apie nėščias moteris. Tikėtina, kad jų organizme vykstantys pokyčiai padeda apsisaugoti nuo šio susirgimo“, – sako medikas.

A.Valiulis pabrėžia, kad dažnai girdimas teiginys, jog vaikai yra šios infekcijos nešiotojai, nėra įrodytas moksliniais tyrimais. „Jie serga lengvesne forma, todėl teoriškai gali būti, kad ši liga jiems nebus diagnozuota. Esama pavienių atvejų, kai vaikai tampa užkrato šaltiniu, tačiau Prancūzijos Nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros mokslininkai aprašė, o profesorius Andrew Bush savo paskaitoje Vilniuje pristatė atvejį, kai COVID-19 infekcija sergantis vaikas artimai kontaktavo su beveik šimtu žmonių ir nieko neužkrėtė“, – sako profesorius.

Pasekmės – ir nesirgusiems

Profesorius atkreipia dėmesį, kad nors COVID-19 infekcija Lietuvoje sirgo santykinai nedaug vaikų, ši pandemija turėjo neigiamų pasekmių kur kas didesniam skaičiui jaunųjų pacientų.

Pandemijos situacija pakenkė lėtinėmis ligomis sergančių vaikų ilgalaikiam stebėjimui ir gydymui. Pavasaris sutapo su alerginio rinito, astmos ar atopinio dermatito paūmėjimais. „Tiek paūmėjimo metu, tiek planine tvarka šie pacientai negalėjo gauti tinkamos pagalbos ir turėjo kliautis nuotolinėmis konsultacijomis, kurios nėra tokios efektyvios kaip tiesioginis kontaktas su gydytoju“, – sako A. Valiulis ir priduria, kad pandemijos bei karantino kontekste būtina kalbėti ir apie socialines problemas – užsidarius vaikų dienos centrams, kuriuose vaikai ne tik leido laisvalaikį, bet būdavo ir pamaitinami, prižiūrimi, atsirado naujų iššūkių. „Nors šeimos karantino metu kaip niekad daug laiko praleido kartu, vis atviriau kalbama apie tai, kad padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų, psichologinių problemų dėl saviizoliacijos, kontaktų ribojimo ir kt.“, – teigia profesorius.

Išeitis – individualūs skiepijimo planai

Dar viena neigiama COVID-19 pandemijos pasekmė šalies vaikų sveikatai – sutrikdytas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Lietuvoje paskelbus karantiną dalis tėvų dėl vienokių ar kitokių priežasčių praleido savo atžalų planinius skiepus, o dabar nebežino, kokių priemonių turėtų imtis, kad situacija būtų ištaisyta, bei nerimauja, ar tokia skiepų pertrauka neturės rimtų pasekmių jų atžalų sveikatai ateityje.

Pasak profesoriaus, COVID-19 pandemijos poveikis nacionaliniam skiepų kalendoriui akivaizdus. „Nors vaikų skiepijimas karantino metu gydymo įstaigose nebuvo sustabdytas, dalyje poliklinikų dėl darbo apribojimų ar tėvų baimės lankytis gydymo įstaigoje skiepų kalendorius paprasčiausiai „sugriuvo“. Vaikams, kurie praleido nacionaliniame imunoprofilaktikos kalendoriuje numatytus skiepus, turėtų būti sudaromi individualūs skiepijimo planai ir jie paskiepijami truputį vėliau. Didelių problemų neturėtų kilti, mat pradelsimas nėra ilgas, tačiau kiekvienu atveju situaciją reikia vertinti individualiai“, – perspėja A. Valiulis.

Laukiama vakcinos

Nors nerimą visame pasaulyje sukėlusi liga pamažu traukiasi, vis dar baiminamasi antrosios jos bangos ir laukiama žinių apie veiksmingą vakciną. „Tikėtina, kad netrukus skiepai nuo šios ligos bus sukurti, jau pranešama apie pradėtus vakcinų bandymus su žmonėmis. Daug lėšų šių skiepų kūrimui skyrė Europos Sąjunga, tad belieka tikėtis, kad visuomenė galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos įvertins palankiai“, – sako A. Valiulis.

Anot jo, kol kas nėra aišku, ar tokie skiepai būtų įtraukti į nacionalinį skiepų kalendorių, kokia būtų jų kompensavimo tvarka bei kurios visuomenės grupės būtų skiepijamos pirmiausiai.

„Nėra aišku, kiek pats COVID-19 virusas bus linkęs keistis, o nuo to labai priklausys, kiek ir kurį laiką vakcina bus efektyvi. COVID-19 infekcija yra globali problema, tad ir skiepų klausimu visos ES šalys, pasirinkdamos tarp visuotinio ir rizikos grupių skiepijimo, galimai laikysis vieningos taktikos“, – pažymėjo profesorius ir pridūrė, kad galimybė pasiskiepyti bus racionalus žingsnis, padėsiantis geriau apsaugoti žmonių sveikatą, nes šiandien, deja, esame priversti žaisti savotiškoje loterijoje – pavyks ar nepavyks išvengti viruso.

Svarbu nepamiršti ir kitų pavojingų ligų

Specialistų teigimu, labai svarbu skiepytis ir nuo gripo, sukuriant apsaugą nuo šios pavojingos virusinės ligos, kuri kasmet nusineša nemažai gyvybių pasaulyje ir Lietuvoje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad skiepijimas nuo pavojingų, tačiau sėkmingai vakcinomis valdomų ligų neturi būti nutraukiamas net ir per pandemijas ar kitas ekstremalias situacijas.

„Didelį nerimą kelia tai, kad dėl COVID-19 pandemijos dalis vaikų liko nepaskiepyti Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatytomis vakcinomis. Lyginant šių metų pirmuosius keturis mėnesius su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, nuo kokliušo, difterijos, stabligės paskiepytų vaikų sumažėjo beveik 15 proc., o nuo  tymų, kiaulytės (epideminio parotito) ir raudonukės – net 50 proc. Praleistus skiepus būtina „pasivyti“ ir tai galima padaryti kiekvienam vaikui sudarant individualų skiepų kalendorių“, – sako ji ir priduria, kad slūgstant pirmajai COVID-19 infekcijos bangai reikia suskubti pradėti ruoštis rudenį laukiantiems iššūkiams.

„Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse visas dėmesys tenka COVID-19 viruso pandemijai, bet juk gripo virusas toliau cirkuliuoja, rudenį laukiama naujo jo sezono. Visame pasaulyje jaučiamas itin didelis vakcinos nuo gripo poreikis. Ne išimtis ir Lietuva, šiemet užsakiusi didesnį šios vakcinos kiekį“, – apie situaciją kalba ekspertė.

Ar antroji banga nesutaps su gripo protrūkiu?

Anot D. Razmuvienės, labai svarbu, kad gripo vakcina Lietuvą pasiektų laiku ir kuo daugiau žmonių būtų paskiepyta. „Tikimės, kad naujoji vakcina Lietuvą pasieks jau rugsėjo-spalio mėnesiais. Jei gripo sezono metu būtų fiksuojama labai daug susirgimų, sveikatos apsaugos sistema susidurtų su dvigubu iššūkiu – jai tektų dorotis ne tik su galima antrąja COVID-19 viruso banga, bet ir su gripo protrūkiu“, – perspėja epidemiologė.

Būsimą viruso plitimą bandantys nuspėti mokslininkai spėja, kad kitas infekcijos protrūkis gali pasidėti rudenį atšalus orams ir tęstis iki kitų metų sausio.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius neseniai surengtoje Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos pediatrų draugijos nuotolinėje mokslinėje konferencijoje „COVID-19 pandemijos pamokos vaikų sveikatos priežiūrai: kada grįšime į įprastą gyvenimo ritmą?“ pažymėjo, kad mokslininkai modeliuoja galimą viruso elgseną pagal gripo pandemijų istoriją, o tai, kaip stipriai smogs antroji viruso banga, priklausys ir nuo taikomų prevencijos priemonių.

Profesorius neatmeta tikimybės, kad gali išsipildyti ir itin niūri prognozė, jog antroji COVID–19 viruso banga sutaps su sezoninio gripo protrūkiu. Pasak V. Kasiulevičiaus, lietuviai dažnai savo sveikata suskumba rūpintis tik tuomet, kai situacija tampa rimta ir nuo gripo skiepijasi žiemos mėnesiais, šiam jau įsisiautėjus. Tačiau šiemet toks delsimas gali kainuoti itin brangiai, todėl būtina aktyviai skatinti žmones skiepytis nuo gripo. Tai reikia daryti kuo anksčiau, tada ir skiepų efektas bus pats geriausias. Svarbu, kad Lietuvai pavyktų pasirūpinti reikiamu vakcinų nuo gripo kiekiu ir jų užtektų visiems norintiems pasiskiepyti.

Nors COVID-19 viruso protrūkį pavyko suvaldyti, mokslininkai vieningai sutaria, kad jo pasekmės bus jaučiamos dar ilgai. VU ir Lietuvos pediatrų mokslinėje konferencijoje „COVID-19 pandemijos pamokos vaikų sveikatos priežiūrai: kada grįšime į įprastą gyvenimo ritmą?“ apie pandemijos poveikį vaikų sveikatai diskutavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės Daiva Razmuvienė ir Ginreta Valinčiūtė-Magelinskienė, Vilniaus universiteto profesoriai Arūnas Valiulis, Vytautas Kasiulevičius, Vaidotas Urbonas, savo patirtimi ir įžvalgomis apie pandemijos poveikį specializuotai vaikų sveikatos priežiūrai dalijosi Jungtinės Karalystės ekspertai profesorius Andrew Bush iš Londono Imperial College universiteto ir profesorė Ingrid Wolfe iš Londono King‘s College universiteto.

Sloga

Slogą vaikui reikia būtinai gydyti

Slogą – nosies gleivinės uždegimą dažniausiai sukelia rinovirusas, kuris greičiausiai pakerta peršalusį vaiką, nes tuomet sumažėja jo imunitetas. Mažylis gali greitai užsikrėsti nuo sergančio draugo – ir ne tik čiaudinčio. Virusas atkeliauja nuo rankų, žaislų, durų rankenų. Taigi, nieko stebėtino, kad darželyje sloga pasidalina didžioji grupės dalis.

Kūdikiai ir maži vaikai sloga serga dažniau ir ilgiau negu suaugusieji, be to, šie negalavimai jiems dažniau komplikuojasi kitomis ligomis. Tam turi įtakos anatominiai mažylių ypatumai. Jų nosies ertmė ir landos daug mažesnės, siauresnės ir trumpesnės. Todėl net ir menkai paburkus gleivinei išskyros užkemša nosies ertmę, o vaikas įkvepia mažiau oro. Dėl to organizmui gali pritrūkti deguonies. Tai ypač pavojinga mažo vaiko smegenims ir kraujui. Sloga itin didelių keblumų sukelia kūdikiams, nes jų nosies landos ypatingai siauros, o neprakvėpuojantis per nosį mažylis negali žįsti krūties ar gerti pieno iš buteliuko. Todėl, sutrikus kvėpavimui per nosį, gydytojai pataria iš karto imtis priemonių jam atkurti.

Nosies ertmė jungiasi su prienosinių ančių (sinusų) ertmėmis, kurios yra abiejose nosies ir skruostų pusėse. Paburkus nosies gleivinei, sinusuose ima kauptis išskyros – dėl užakusio kanalo, vedančio į nosies ertmę, kuriuo jos paprastai nuteka. Nustatyta, kad jei mažesnis negu šešerių vaikas sloguoja ilgiau negu 10 dienų, sinusito tikimybė pasiekia 90 proc. Negydomas nosies gleivinės uždegimas gali išplisti į ausis ir komplikuotis vidurinės ausies uždegimu – otitu.

Kodėl svarbu išplauti nosį?

Sveika nosies gleivinė yra drėgna, o klampių gleivių sluoksnis neleidžia virusams prasiskverbti į organizmą. Nosies gleivinę dengiančios blakstienėlės virpėdamos išstumia įkvėptas įvairias mikrodaleles, pavyzdžiui, dulkes, taip pat – alergenus, bakterijas ir virusus. Nosies gleivinė ne tik filtruoja įkvepiamą orą, bet ir sušildo bei sudrėkina. Taigi, pagrindinė nosies gleivinės funkcija – valomoji, o laisvas kvėpavimas per nosį svarbus sveikatai, nes apsaugo gilesnius kvėpavimo takus ir plaučius. Pakitus gleivinei ir sutrikus blakstienėlių judesiams, susilpnėja ir nosies apsauginė funkcija. Taip ir atsitinka dėl uždegimo.

Kaip vieną iš pagrindinių slogos gydymo priemonių gydytojai pataria nosies ertmės gleivinės plovimą derinant jį su gydymu kitais preparatais. Plauti nosį svarbu ir slogos komplikacijų profilaktikai. Taip pašalinamas nosies ertmėje susikaupęs sekretas su virusais, bakterijomis, alergenais ir kitais nepageidaujamais svetimkūniais, kurie gali sukelti uždegimą. Tai yra pirmasis bet kurios kilmės slogos gydymo etapas.

Nosies plovimas ne tik palengvina slogos simptomus, bet ir gali padėti išvengti komplikacijų. Tai nuo seno žinomas slogos gydymo būdas. Šios vadinamosios irigacinės terapijos naudą įrodė daugybė užsienyje atliktų tyrimų. Nosiai plauti seniai naudojami druskų tirpalai, o šiuolaikiniai preparatai gaminami iš jūros vandens.

Jūros vanduo – natūrali pagalba

Jūros vandens tirpalas naudojamas ne tik nosiai plauti, bet ir slogai gydyti. Jame esantys mikroelementai (magnis, jodas, cinkas, selenas ir kiti) skatina nosies gleivinės epitelio blakstienėlių virpėjimą, gerina gleivinės liaukų veiklą, didina jos atsparumą virusams ir bakterijoms. Jūros vanduo drėkina nosies gleivinę, padeda suskystinti gleives ir padeda išvalyti tirštas gleives, kurios trukdo kvėpuoti pro nosį. Be to, jūros vanduo mažina paburkimą ir normalizuoja gleivių gamybą. Todėl mažėja uždegimas. Tai ypač svarbu gydant slogą mažam vaikui, kuriam sunku idealiai išpūsti nosį.

Jūros vandens tirpalas yra dviejų rūšių – fiziologinis ir hipertoninis. Skiriasi jų druskingumas. Fiziologinis jūros vanduo mažesnio druskingumo, tokio kaip nosies gleivinės ląstelių ir tinka nosiai plauti bei gleivinei drėkinti. Šios rūšies jūros vandens tirpalas taip pat pravers profilaktiškai ir galbūt vaikas visiškai išvengs slogos. Hipertoninio jūros vandens druskų koncentracija didesnė, o dėl šio vandens ir nosies gleivinės osmosinio slėgio skirtumo gleivinė sutraukiama, mažėja paburkimas ir palengvėja kvėpavimas.

Jūros vanduo – natūrali priemonė sloguojančiam mažyliui ir nereikia jo kamuoti cheminiais vaistais. Nepamirškite, kad gydyti vaikui slogą gleivinės kraujagysles sutraukiančiais cheminiais lašais neatsargu, o nepasitarus su gydytoju – negalima, nes jie greitai pažeidžia nosies gleivinę.

Undinė Gilė

Pavojai sergančiam kūdikiui

Pagrindinė priežastis, kodėl kūdikis serga sunkiau, kad jo kvėpavimo takai siauresni negu vyresnio vaiko, o gleivinė greitai patinsta, todėl jie dar labiau susiaurėja. Jeigu kūdikiui šiek tiek pakilo temperatūra, atsirado nedidelė sloga, neverta manyti, kad tai menkniekis ir šie negalavimai greitai praeis, – netinkamai gydoma liga gali baigtis komplikacijomis. Todėl sergantį mažylį nuvežkite pas gydytoją, kuris pastebės tuos požymius, kuriuos sudėtinga numanyti tėvams, be to, patikrins, ar nepažeisti kūdikio bronchai ir plaučiai.

Ūmios kvėpavimo takų virusinės infekcijos sukelia nemalonius negalavimus, nors tai nėra sunkios ligos, bet jų komplikacijos itin pavojingos pirmaisiais gyvenimo metais. Viena iš jų – febriliniai traukuliai, kurie gali ištikti esant aukštai kūdikio temperatūrai. Kitos – netikras krupas, bronchitas, plaučių uždegimas, lėtinės ligos. Uždegimui išplitus į ausų ir nosies ertmes gali prisidėti otitas ir sinusitas.

Ligą nustatys gydytojas

Įvairūs virusai, atrodytų, pasidalina kvėpavimo takų vietas. Įsiskverbus adenovirusinei infekcijai, nukenčia nosies, gerklės gleivinės, tonzilės. Todėl prasideda kosulys, sloga, patinsta limfmazgiai, kartais pastebimi greitai išnykstantys smulkūs bėrimai. Virusas pažeidžia akių gleivinę ir dar prisideda jos uždegimas – konjunktyvitas.

Paragripo virusas sukelia silpnesnę infekciją negu sergant gripu, ir temperatūra nebūna aukšta, bet šis virusas gali sukelti laringitą – gerklų gleivinės uždegimą. Mažylį staiga užpuola sausas kosulys, o kūdikiams liga dažnai komplikuojasi virusiniu krupu  – dėl uždegimo ištinus gerklų gleivinei, susiaurėja gerklų anga ir orui sunku patekti į plaučius. Krupą atpažinsite iš lojamo kosulio, užkimimo, sunkaus kvėpavimo, kuris pereina į dusulį.

Respiracinis sincitinis virusas dažniausiai atneša bronchitą ir plaučių uždegimą, taip pat bronchiolitą, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki vienerių metų. Bronchiolitu susirgęs kūdikis sunkiai kvėpuoja, dūsta, švokščia.

Rinovirusinė infekcija pažeidžia ne tik nosies gleivinę, bet ir ryklę. Pagrindinis šios infekcijos požymis sloga. Iš pradžių teka vandeningos išskyros, vėliau jos pasidaro gleivingos. Pirmomis dienomis gali šiek tiek pakilti temperatūra. Kūdikiui sloga yra rimta liga, nes jo siauri kvėpavimo takai greitai užsikemša. Rinovirusai, adenovirusai,  paragripo, respiracinis sinsicinis ir kiti virusai gali sukelti faringitą – ryklės gleivinės uždegimą.

Prie tradicinių virusinės ligos požymių prisideda kiti negalavimai. Susirgęs kūdikis pasidaro neramus, ištisai verkia, atsisako valgio, sutrinka virškinimas – dažniausiai mažieji ima viduriuoti.

Kada  sergančiam kūdikiui reikia skubios pagalbos?

Sergančiam mažyliui dažniausiai pakyla temperatūra. Didesnę kaip 38,5 laipsnių kūdikio temperatūrą reikia numušti. Rūpestingi tėveliai visada vaistinėlėje turi vaikiškų vaistų nuo temperatūros. Padeda ir tinkama aplinka – geriausiai ligoniukas jausis 18-20 laipsnių temperatūros kambaryje ir ne per šiltai aprengtas, nes papildoma šiluma dar labiau padidins kūno temperatūrą. Jeigu laikotės visų gydytojo nurodymų, o  kūdikio temperatūra nekrenta, reikia skubiai kviesti gydytoją.

Užkimšta nosyte kūdikis negalės kvėpuoti ir valgyti, todėl gydytojas patars, kokie vaistai tiks mažajam pacientui palengvinti kvėpavimą. Atsiminkite, kad be gydytojo leidimo kūdikiui negalima duoti jokių vaistų, ypač antibiotikų. Visus vaistus – ir nuo kosulio, slogos bei kitų negalavimų patiems mažiausiems turi skirti gydytojas.

Sergančiam kūdikiui, ypač karščiuojančiam, reikia daugiau skysčių. Duokite mažyliui atsigerti šilto negazuoto mineralinio vandens arba specialiai vaikams pagamintų arbatų.

Virusinio krupo ištiktam mažyliui prireiks skubios medicininės pagalbos. Kol atvyks medikai, padės kvėpavimas garais. Atsukite karšto vandens čiaupą ir pabūkite su vaiku garų pripildytoje vonioje. Galima atlikti inhaliacijas su negazuotu mineraliniu vandeniu.

Jeigu kūdikiui pasidarė sunku kvėpuoti, jis ima dusti, daugiau kosėja, neramus arba vangus, nevalgo, vemia, dėl aukštos temperatūros atsirado traukuliai, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.

Undinė Gilė

Vėjaraupiai

Dažniausiai vėjaraupiais serga ikimokyklinio ir mažesni mokyklinio amžiaus vaikai, bet gali susirgti ir naujagimiai, jeigu jų mamos neturėjo imuniteto šiai ligai, taip pat – paaugliai bei suaugusieji. Ligonis pavojingas aplinkiniams jau dvi dienas iki atsirandant bėrimui ir penkias dienas po to, kai iškilo paskutinė pūslelė.

Įkyriai niežtintys bėrimai

Infekcija į organizmą patenka per viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Čia besidaugindamas virusas nukeliauja į kraują, kuris jį išsklaido visur. Vėjaraupių sukėlėjo mėgstamos vietos – odos epitelis ir gleivinės – čia jis ir sukelia bėrimus.

Liga užpuola staiga. Temperatūra gali pakilti iki 39 laipsnių, išberia ne tik veido, rankų, kojų, liemens odą, bet ir burnos, nosiaryklės, akių, lytinių organų gleivinę, taip pat – galvos odą. Iš pradžių atsiranda raudonos dėmelės, kurios greitai virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o jas apjuosia raudoni lankeliai. Po to pūslytės sudžiūna ir virsta rudais šašeliais, kurie nukrinta po 1-3 savaičių. Penkias ligos dienas atsiranda vis naujų bėrimų, todėl odą išmargina ir rausvos dėmelės, ir pūslelės, ir šašeliai.

Tie bėrimai – dar pusė bėdos. Blogiausia, kad odą labai niežti, o nusikasęs vaikas gali užsikrėsti dar ir pūline infekcija. Dar daugiau – nudraskytų pūslelių ir šašų vietoje gali likti randų.

Nepavojinga, bet gali pridaryti bėdų

Ligos eiga vaikams dažniausiai nėra sunki, nors ir nemaloni, todėl laikoma, kad geriausia ja persirgti vaikystėje, nes suaugusiuosius vėjaraupiai kamuoja labiau. Pavojinga ši liga nėščiosioms – ypač pirmąjį trimestrą, nes ji gali būti apsigimimų priežastis. Jeigu būsima mama ja persirgs, liga persiduos ir gimusiam kūdikiui.

Ši dažna infekcinė liga vaikui, atrodytų, nėra pavojinga, bet neapsigaukite – ji klastinga, nes gali komplikuotis sunkiomis ligomis. Dažniausios – odos bakterinė infekcija bei plaučių uždegimas. Vėjaraupiai gali būti sunkių nervų sistemos pažeidimų, encefalito, meningito priežastis. Jeigu vėjaraupiais sergančiam vaikui ėmė svaigti galva, jį pykina, krečia drebulys, jis pasidarė dirglus, sutriko eisena, nedelsdami kvieskite gydytoją.

Dar vienas blogas dalykas, kad nors persirgęs vėjaraupiais vaikas įgyja imunitetą, virusas gali tebetūnoti nugaros smegenų mazgeliuose, o nusilpus organizmui jis suaktyvėja ir galima susirgti juostine pūsleline.

Kaip padėti išbertam vaikui?

Vėjaraupiais sergančio vaiko odelė turi būti idealiai švari, todėl kasdien jį maudykite po dušu su specialiu švelniu antiseptiniu losjonu, turinčiu antimikrobinį poveikį, pavyzdžiui, Octenisan. Šis losjonas neutralaus pH, todėl švelnus vaiko odelei, o jo poveikis išlieka 24 valandas. Jame esanti veiklioji medžiaga oktenidino dihidrochloridas naikina mikrobus, bet nepažeidžia odos audinių ląstelių, todėl losjonas taip pat tinka jautriai odai – apsaugoti ją nuo mikroorganizmų. Losjonu galite nuprausti ir vaiko veiduką. Nuplautą odelę atsargiai nusausinkite švariu, išlygintu ir minkštu rankšluosčiu.

Anksčiau buvusi įprastinė vėjaraupiais sergančio vaiko puošmena, paslėpdavusi bėrimus – briliantinis žaliasis skystis – jau praeitis. Tepti vaiko jokiomis spiritinėmis dezinfekuojančiomis medžiagomis nevalia, nes dar labiau pažeisite odą. Švelnus odelei ir žaizdelėms vaistas – antiseptikas Oktiseptas. Jis dezinfekuoja vėjaraupių pūsleles, naikina šią ligą sukeliantį virusą ir bakterijas, kurios gali išprovokuoti pūlines odos ligas.

Paprastai ligoniukas gydomas namuose. Jam gali prireikti temperatūrą mažinančių vaistukų, kartais skiriami antivirusiniai vaistai. Kai vaikas karščiuoja ir atsiranda vis naujų bėrimų, jis turėtų gulėti lovoje. Jeigu išberta burnytė, sunku valgyti, gaminkite mažyliui skystą arba labai minkštą maistą. Išbertą burną, ypač po valgio, reikėtų skalauti dezinfekuojamaisiais tirpalais, pvz., burnos skalikliu Octenidol. Vaiko drabužėliai ir patalynė turi būti nuolat keičiami ir išlyginti. Nukarpykite trumpai nagučius ir nuolat plaukite vaikui rankytes. Tai padės išvengti pūlingos odos infekcijos.

Kada vaikas visiškai pasveiksta?

Net ir lengva vėjaraupių forma sergantis vaikas į darželį ar mokyklą gali eiti tik tada, kai visiškai pasveiksta. Turi praeiti ne mažiau kaip 5 dienos, kai atsirado paskutinė pūslelė, nukritę visi šašeliai – mažiausiai tai trunka 10 dienų. Su ligoniuku bendravę neskiepyti vaikai turi būti paskiepyti ne vėliau kaip trečią dieną po draugystės su sergančiuoju.

Parengė Undinė Gilė

Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo

Maži vaikai ypatingai imlūs kvėpavimo takų ligoms, nes jų imuninė sistema dar nestipri ir nuo infekcijos nepakankamai saugo limfoepitelinis ryklės žiedas. Nuo to, kaip greitai pavyks atsikratyti slogos, priklauso ir kvėpavimo takų ligos gydymo sėkmė.

Nosis – organizmo apsauga

Nosis iš tiesų saugo visą organizmą. Įkvepiamas oras nosies ertmės gleivinėje sudrėkinamas, sušildomas ir išvalomas. Plonytės nosies gleivinės virpamojo epitelio plaukeliai judėdami išstumia gleives drauge su jose nusėdusiomis dulkėmis, virusais, alergenais ir kitais ore esančiais teršalais. Taigi nosies gleivinė neįsileidžia į organizmą įvairiausių ligas sukeliančių svetimkūnių.

Šaltu ir drėgnu metų periodu vaikas dažnai peršąla, be to, bendrauja su sergančiais draugais darželyje ar mokykloje, todėl užsikrečia sloga. Į nosies gleives patekę virusai suaktyvėja ir gali sukelti uždegimą. Nosis užsikemša ir pradeda varvėti. Kai prisikaupia daug gleivių, jos dirgina gleivinę ir vaikas pradeda čiaudėti – taip nosis išsivalo.

Kuo sloga pavojinga vaikui?

Sloga – tai ūminis nosies ertmės gleivinės uždegimas. Virusas pažeidžia nosies gleivinės ląsteles, sutrinka plaukelių judėjimas. Todėl nosis nebeišsivalo ir joje padaugėja gleivių. Užkimšta nosimi vaikas nebegali kvėpuoti, taigi tai pradeda daryti per burną. Kai vaikas pradeda kvėpuoti per burną, jo apatiniai kvėpavimo takai: trachėja ir bronchai, netenka apsaugos. Todėl užkimštą nosį reikia tuojau pat išvalyti.

Sloga ypač pavojinga kūdikiams: dėl nosies anatomijos ypatumų sloga jiems gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu. Be to, negalinčiam nosimi kvėpuoti kūdikiui tampa sunku valgyti, jis pasidaro neramus, sutrinka miegas.

Jeigu vaikas susirgo sloga

Pirmiausia išmokykite vaiką tinkamai išsišnirpšti nosytę. Iš pradžių valoma viena šnervė, po to – kita: šnervė prispaudžiama prie nosies pertvaros. Tai reikia daryti kiekvieną kartą prieš plaunant nosį. Jeigu vaikas dar nemoka išsišnirpšti nosytės pats, gleives pašalinsite specialiais nosies siurbtukais. Taip pat prireiks preparato, kuris padės pašalinti ligų sukėlėjus, suskystins gleives ir sumažins patinimą.

Efektyvus ir saugus preparatas vaikui – jūros vandens tirpalas. Šio tirpalo purškikliu reguliariai plaunama nosies gleivinė drėkinama ir išvalomos gleivės, taip pat pašalinami ir virusai. Procedūrą atlikti paprasta: paguldykite vaiką ir pasukite galvytę į šoną, įpurkškite tirpalo į viršutinę šnervę ir kiek palaukite. Po to paguldykite vaiką ant kito šono ir įpurkškite jūros vandens tirpalo į kitą šnervę. Jeigu per nosį kvėpuoti vis dar sunku, nosytės ertmę pabandykite išvalyti jūros vandens tirpalu suvilgyta susukta vata. Sukamaisiais judesiais atsargiai pasistenkite išvalyti trukdančias mažyliui kvėpuoti sausas luobeles ir gleives.

Jūros vandens preparatai nesukelia šalutinio poveikio, todėl juos galima vartoti ne tik slogai gydyti, bet ir kasdienei nosies higienai bei slogos profilaktikai, nes kartu su gleivėmis pasišalina ir įvairūs teršalai bei ligų sukėlėjai. Higienai ir profilaktikai tinka izotoninis jūros vandens tirpalas. Jį galima naudoti be pertraukų.

Jeigu vaikas susirgo sloga, įsigykite hipertoninio jūros vandens tirpalo purškiklį. Jis sumažins gleivinės paburkimą bei padės atkurti normalias nosies funkcijas.

Hipertoninis jūros vanduo – saugi pagalba vaikui

Natūralus jūros vanduo padeda įveikti slogą be cheminių kraujagysles siaurinančių lašų. Šie lašai netinka ilgam gydymui, nes laipsniškai mažėja jų efektyvumas, be to, nuo jų sunku atprasti. Šie vaistai dažnai sukelia šalutinį poveikį: nemigą, galvos skausmą, kraujospūdžio padidėjimą. Mat jie siaurina ne tik nosies gleivinės, bet ir smegenų kraujagysles. Dar viena šių vaistų pasekmė – pakartotinas nosies užgulimas (medikamentinė sloga). Dauguma tokių preparatų netinka nėštumo, ir žindymo periodu, taip pat – vaikams.

Todėl sloguojančiam vaikui ir suaugusiajam gydytojai rekomenduoja hipertoninį jūros vandens tirpalą. Jame didesnė druskos koncentracija negu kūno ląstelėse, todėl nosis natūraliai atkemšama. Jūros vandenyje esantys mikroelementai padeda atstatyti virpamojo epitelio funkciją bei nosies gleivinės atsparumą infekcijoms. Taip pat drėkina nosies gleivinę.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mokinukams

Stresas palankus virusams

Grįžti į mokyklos suolą po ilgo poilsio, juo labiau – į naują kolektyvą, rimtas išbandymas vaikui. Jam tenka atsisakyti nerūpestingų atostogų įpročių, prie kurių priprato vasarą. Stresą sukelia reiklūs mokytojai, kontroliniai, namų darbai. Prisideda visokie būreliai ir vis mažiau lieka laiko laisvalaikiui. Prisitaikyti pradinukui nelengva, todėl šiuo periodu jam reikia ypatingo tėvų dėmesio bei palaikymo. Stenkitės, kad namuose vaikas patirtų kuo mažiau streso – tai padės jam greičiau įprasti prie naujos aplinkos bei pareigų mokykloje ar darželyje: atsisakykite išvykos pas nemėgstamus giminaičius, stebėkite, kad vaikas gerai pailsėtų, neužsisėdėtų prie kompiuterinių žaidimų ir televizoriaus.

Mokslininkai įrodė, kad stresas veikia ne tik vaiko emocijas, trukdo jam įsisavinti naujas žinias, bet ir silpnina imunitetą. Taigi streso kamuojamas vaikas greičiau peršals, nusilpęs organizmas nesugebės pasipriešinti virusams ir greičiau užsikrės infekcinėmis ligomis. Juo labiau kad virusai suaktyvėja būtent šiuo sunkiu ir atsakingu vaikui periodu, kuris prasideda rudenį.

Virusai slepiasi darželyje ir mokykloje

Vaiko imunitetas visiškai subręsta tik paauglystėje, o mažas vaikas labai pažeidžiamas. Todėl mažesni vaikai serga daug dažniau. Šnirpščiantys nosytę ir čiaudėjantys vaikai – darželio ir mokyklos realybė. Mama ir tėtis negali sėdėti namuose 2–3 savaites, kol vaikas visiškai pasveiks, todėl ir mažieji priversti keliauti į darbelį. Beje, peršalimo, kai kurie tėvai nelaiko rimta liga: jeigu vaikas tik pakosėja ir sloguoja, o temperatūra nepakilo, gali eiti į darželį. Peršalę vaikai po pamokų ateina ir į būrelius, ir sporto užsiėmimus. Tik tokie vaikai perduoda infekciją kitiems ir ligų grandinė nenutrūksta.

Peršalimas ir vaiko imunitetas

Gležną vaiko imunitetą dar labiau susilpnina peršalimas. Peršalti galima ir šiltuoju metų periodu, bet rudenį tai atsitinka daug dažniau. Viena iš priežasčių – staigūs temperatūros pokyčiai: mat vaiko organizmo šilumos reguliacija greitai neprisitaiko prie naujų oro sąlygų. Ryte vėsoka, o vidurdienį saulutė įkaitina orą. Šiltai aprengtas ryte vaikas, grįždamas iš mokyklos gali sukaisti. Todėl svarbu tinkama apranga – ne tik pagal orą ryte, bet ir šilumą dieną ir vėsesnį vakarą. Pasirūpinkite tinkama avalyne. Vaiko batai neturi sudrėkti, jeigu įmanoma, derėtų jį apauti neperšlampama avalyne. Juk šlapiomis kojomis vaikas gali greitai peršalti.

Kodėl rudenį virusai aktyvesni?

Drėgnu, vėsoku ir apsiniaukusiu oru virusai jaučiasi daug geriau negu vasaros karštyje. Dar ir dėl to, kad saulė, kurios spinduliai naikina virusus, palepina vis rečiau. Neįmanoma pasislėpti nuo virusų ir mokykloje bei darželyje. Taigi apsiginti nuo jų galima tik stipriu imunitetu.

Kiekvienas turime įgimtą imunitetą, saugantį nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų atakų. Pasyvųjį imunitetą vaikas gimdamas paveldi iš mamos, aktyvusis imunitetas sukuriamas vakcinų arba susidaro po persirgtos ligos. Imunitetui turi įtakos gyvenimo būdas, įskaitant ir fizinį aktyvumą, mitybos įpročiai, net higiena. Jeigu vaikas dažnai serga, pastebėjote, kad jis nusilpo, tapo vangus, stenkitės sustiprinti jo imunitetą.

Vitaminai ir mityba

Sveikata priklauso nuo į organizmą patenkančių maistingųjų medžiagų. Labai svarbu valgyti vitaminų nestokojantį maistą. Vaikas kasdien turi valgyti viso grūdo maisto produktų, žuvies, mėsos, tris kartus per dieną – daržovių ir vaisių. Tik valgydamas kokybišką ir įvairų maistą jis gaus visas reikalingas mineralines medžiagas bei vitaminus. Imunitetui svarbiausi C, A, D ir E vitaminai, geležis, cinkas, selenas, taip pat – Omega-3 ir Omega- 6 riebalų rūgštys.

Vitamino A ir antioksidantų gausu visose tamsiai žaliose salotose, ryškiaspalvėse daržovėse, pavyzdžiui, morkose, paprikose, brokoliuose.

Vienas pagrindinių vitaminų, saugančių nuo virusų – C. Jo daugiausia juoduosiuose serbentuose, mėlynėse, spanguolėse. Geras vitamino C šaltinis – kiviai, citrusiniai vaisiai, kopūstai ir grūdai. Rudenį, kai virusai ypač aktyvūs, gydytojai pataria vaiko imunitetą profilaktiškai pastiprinti vitamino C maisto papildu.

Nuo seno žinomas augalas peršalimo ligų profilaktikai, stiprinantis atsparumą – ežiuolė. Taigi ruošiantis rudens ligų sezonui pravartu vaikui duoti ežiuolės lašiukų.

Tėveliams vertėtų pasirūpinti, kad ir mokykloje vaiko maiste pakaktų vitaminų. Įdėkite jam, pavyzdžiui, riešutų mišinio užkandėlę. Svarbūs vaikui ir skysčiai: vanduo, vaisinė arbata, natūralios sultys. Jeigu vaikui trūks skysčių, imuniteto galimybės bus silpnesnės.

Režimas, higiena ir miegas

Imunitetui labai svarbus ir gyvenimo būdas. Kai kurie paprasti vaiko įpročiai gali padėti žymiai sustiprinti imunitetą, pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas. Naudingos kūno kultūros pamokos mokykloje bei įvairūs užsiėmimai būreliuose: šokiai ar sportas.

Intensyviausiai jėgos atsistato miegant. Todėl naktį vaikas būtinai turi išmiegoti ne mažiau kaip devynias valandas.

Mama ir tėtis turėtų atkreipti dėmesį ir į vaiko higieną, ypač svarbu nuolat gerai plauti rankas. Dažna viršutinių kvėpavimo takų ligų, taip pat virškinimo sistemos negalavimų priežastis – nešvarios rankos. Todėl tėveliams ir pedagogams vertėtų priminti vaikams nusiplauti rankas grįžus namo iš lauko, visada – prieš valgį, apsilankius pas ligonį. Rankų higiena padės išvengti daugelio infekcijų, kurias sukelia įvairūs virusai, pavyzdžiui, rotavirusai, adenovirusai, paragripo, enterovirusai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Bėga nosis

Susirgti galima ne tik persišaldžius, bet ir užsikrečiama nuo kito žmogaus. Per mažus lašelius, kurie į orą patenka ligoniui kosint ar čiaudint, virusas atkeliauja į sveiko žmogaus organizmą. Galima užsikrėsti per sergančiojo rankas, daiktus, kuriuos jis lietė. Vaikas gali užsikrėsti per žaislus. Taigi nukeliauti virusui pas Jus ar vaiką paprasta, todėl peršalimo ligos greitai plinta. Virusas dažniausiai vidun prasiskverbia per nosį ar akis ir sparčiai ima daugintis nosiaryklėje.

Kovojame su peršalimo negalavimais

Visiems gerai pažįstami peršalimo simptomai: užkimšta nosis, sloga, čiaudulys, kosulys, paraudusi perštinti gerklė, galvos skausmas, neaukšta temperatūra, silpnumas. Peršalimas dažnai painiojamas su rimtesne liga – gripu. Jeigu susirgome gripu, be įprastų peršalimo simptomų, prisidės aukšta temperatūra (peršalus temperatūra nekinta arba nedaug didesnė), šaltkrėtis, laužys kaulus ir raumenis. Gripas labai pavojinga liga, nes gali sukelti rimtų komplikacijų. Įtarę šią ligą, ypač vaikui, skubiai kvieskite gydytoją.

Didesnė temperatūra – nėra blogas ženklas. Tai reiškia, kad kovai su virusais ir bakterijomis organizmas gamina savo ginklą – baltymą interferoną. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šio baltymo. Jeigu griebsitės mažinti nedidelę temperatūrą, interferono organizmas pagamins mažiau. Tuomet Jūs arba vaikas sirgsite ilgiau, nes imuninė sistema turės ieškoti kito būdo, kaip nugalėti infekciją, o tai užtruks.

Jei temperatūra nedidelė, kosulys nėra itin dažnas, sloga nestipri, peršalimo negalavimus palengvins aviečių arba liepžiedžių arbata. Nepamirškite, kad reikia gerti kuo daugiau skysčių. Šilti gėrimai paskatins prakaitavimą ir temperatūra sumažės. Jeigu temperatūra peršoko 38 laipsnių padalą, be vaistų neapsieisite, bet dėl jų geriausia kreiptis į gydytoją.

Sloga – tai taip pat organizmo gynyba nuo infekcijos. Sloga neįsileidžia infekcijos į gerklę, plaučius, o jai padeda gleivėse esančios antivirusinės medžiagos. Todėl su infekcija kovojanti nosies gleivinė neturi išdžiūti. Gleivės kaupiasi ne tik peršalusio vaiko nosyje, bet ir plaučiuose, o kosulys jas pašalina. Sausas peršalimo kosulys nevaro gleivių laukan, todėl reikia jas suskystinti – kad kosulys virstų drėgnu. Gydytojas geriausiai patars, kuriuos vaistus įsigyti, kai kosulys sausas ir kai drėgnas.

Į nosiaryklę arba gerklę patekę virusai arba bakterijos sukelia gerklės skausmą ir perštėjimą. Jie įsitvirtina gleivinėje, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Dėl į gleivinę priplūdusio kraujo ji patinsta. Jeigu peršti gerklę, pasiūlykite vaikui medaus ir šiltų arbatų. Vaistinėje galite įsigyti čiulpiamųjų pastilių. Gerklę pradėkite gydyti iš karto, kol liga neįsismarkavo, nes vėliau gali prireikti daugiau vaistų ir gydymas užsitęs.

Peršalę dažniausiai pasijuntame grįžę į namus, o kol dar nespėjote rimtai susirgti, verta pasinaudoti gerai žinomomis liaudiškomis priemonėmis. Pamirkykite kojas karštame vandenyje su druska, išgerkite karštos vaistažolių arbatos, arbatos su citrina, imbieru ir medumi, skalaukite gerklę su ramunėlių, šalavijų, medetkų nuoviru, darykite inhaliacijas, drėkinkite orą ir ilsėkitės.

Jei peršalo vaikas

Visais atvejais, ypač jei peršalo vaikas, geriausia, jeigu gydymą skirs šeimos gydytojas arba pediatras.

Būtinai reikia kreiptis į gydytoją:

• jei peršalo kūdikis,
• jeigu vaikui aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei 2 paras,
• kai peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 6 paras,
• jei vaikas labai kosėja, jam ima skaudėti ausį arba kamuoja stiprus galvos skausmas.

Kad nesirgtume

Jeigu nenorime sirgti, stiprinkime imunitetą, sveikai ir reguliariai maitinkimės, atsisakykime riebaus, saldaus, konservuoto maisto. Pasisemkime antioksidantų iš vaisių, daržovių, grūdinių produktų ir riešutų. Imunitetą stiprina judėjimas ir poilsis. Todėl bent po pusvalandį kasdien pajudėkime, sportuokime, gerai išsimiegokime ir venkime streso. Vilkėkime natūralaus pluošto drabužius: jie išgarina drėgmę ir išlaiko šilumą. Grūdinkimės – tai mus sustiprins ir padės išvengti nemalonių rudens ligų. Ir suaugusysis, ir vaikas atsparumą virusams sustiprins gryname ore. Neužsidarykite namuose, kad ir koks bjaurus būtų oras.

Imunitetą galite pastiprinti ir pirtyje. Vanokitės vantomis, gerkite žolelių arbatas. Reguliariai besimėgaujantys pirties šiluma, neperšąla net pačią rūsčiausią žiemą. Ar žinote, kad masažas – ne tik malonumas. Profesionalus masažas suaktyvina limfos tekėjimą, pagerina kraujotaką, imunitetą, taip pat suteikia teigiamų emocijų.

Ar pastebėjote, kad būdami geros nuotaikos – geriau jaučiatės ir turite daugiau energijos? Žinoma, kad stresas taip pat silpnina imunitetą, o rudens tamsa ir dargana greitai jį prisišaukia. Tamsūs ir nykūs vakarai praskaidrės, jei, pavyzdžiui, pasilepinsime aromatų terapija. Pasistenkite kuo anksčiau atsigulti, nes pervargusio suaugusiojo ir vaiko imuninė sistema daug silpnesnė.

Laikykitės tinkamos higienos. Vėdinkite patalpas, reguliariai plaukite rankas, stenkitės nebūti ten, kur gausu žmonių, neveskite sergančio vaiko į darželį arba būrelio užsiėmimus. Saugokite save ir kitus nuo infekcijų: nebendraukite su sergančiais žmonėmis, čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite burną vienkartine nosinaite, kurią išmesite į šiukšliadėžę.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro skyriaus vedėjos Rūtos Babravičienės parengtą medžiagą

Apie peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą pokalbis su šeimos gydytoju Artūru Mockumi.

Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal didelis virusų ir bakterijų kiekis?

Be tyrimų sunku nustatyti, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas” virusas, ar ‚prikibusi” bakterija. Iš pradžių gali užtekti vien peršalimo, o paskui jis atveria kelią bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

Dažniausi peršalimo simptomai: sloga, čiaudulys, gerklės ir galvos skausmas, kosulys, bendras silpnumas. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu ligą sukėlė bakterijos ir virusai, kūno temperatūra gali pakilti daugiau negu iki 38 laipsnių. Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Gripas skiriasi staigia pradžia, sausu kosuliu. Kiek retesni gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

Kai kurie sunegalavę žmonės linkę griebtis bet kurio antibiotiko. Nevengiama gerti net senas užsilikusias tabletes. Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, antibiotikai veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija. Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai. Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tuomet, kai infekciją sukelia bakterijos. Prieš ketinant gerti bet kokius vaistus visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip, labiau nuodysimės nei gydysimės.

Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar antivirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kodėl kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę tyrimų?

Efektyviai peršalimo ligų diagnostikai būtini du kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas arba neatliekami jokie tyrimai. Todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa. Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos ir geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.

Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti vaistais?

Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, nusilpsta ir organizmo pasipriešinimas ligai. Temperatūrą malšinančius vaistus suaugusiesiems rekomenduojama gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių C. Vaikams mažinti temperatūrą reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių C , nes kai kuriems vaikams temperatūra gali sukelti fibrilinius traukulius. Jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Nepamirškime,kad vienu metu nedera gerti panašios sudėties vaistų, nes kokios nors veikliosios medžiagos bus per daug.

Kokios liaudies medicinos priemonės geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosulį, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nešoktelėjus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų – liaudies medicinos priemonėmis. Gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, medumi paskanintas karštas pienas, pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.