MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Virusai nebijo žemos temperatūros

Virusų, sukeliančių ūmias žarnyno infekcijas, yra daugiau, pavyzdžiui, enterovirusai, astrovirusai, adenovirusai. Atskirti šias infekcijas nelengva, o dažnai ir nėra svarbu, nes visos jos gydomos tomis pačiomis simptomus slopinančiomis priemonėmis.

Norovirusinė infekcija – lengvesnė, daug sunkesnę ligą sukelia rotavirusai. Pastarieji ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams, nes ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas, gali kamuoti aukšta temperatūra. Iki dvejų metų amžiaus sunkesne ar lengvesne rotavirusine infekcija perserga beveik visi vaikai. Todėl nuo šio viruso sukeliamos ligos sukurti skiepai. Paskiepytas vaikas taip pat gali susirgti, tačiau skiepai apsaugo nuo sunkios ligos formos. Suaugusiesiems liga yra lengvesnė arba besimptomė.

Viena iš būdingų žarnyno infekcijas sukeliančių virusų savybių – gebėjimas išgyventi esant žemai temperatūrai. Taip pat jie ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių: durų rankenų, vandens čiaupo, ant rankų, užkrėstame vandenyje. Be to, ligai atsirasti užtenka labai mažo virusų kiekio.

Šaltuoju metų laiku virusinėmis infekcijomis vaikai serga dažniau dar ir dėl to, kad ilgai būna uždarose patalpose, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, būreliuose, kur palankios sąlygos plisti infekcijai.

Bet kokios virusinės infekcijos šaltiniai sergantys, sveikstantys žmonės, virusą gali perduoti ir sergantieji besimptome ligos forma. Užkratas platinamas net inkubaciniu periodu, kai dar neišryškėja ligos simptomai. Virusų gali būti maiste ir vandenyje, ant žaislų ir kitų daiktų, kuriuos vaikai kišasi į burną. Nenusiplovę rankų ir dalindamiesi daiktais jie lengvai perduoda užkratą vienas kitam. Todėl ūminis virusinis viduriavimas – ypač dažna vaikų iki 5 metų liga.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Per burną patekę į žarnyną virusai pradeda aktyviai daugintis, pažeidžia jo ląsteles. Dėl virusų išskiriamų toksinų žarnyne padaugėja skysčių, kurie lemia viduriavimą. Ūminis virusinis viduriavimas paprastai trunka neilgai – liaujasi po 2–3 dienų, tačiau gali užsitęsti. Viduriuojantį žmogų gali kamuoti pilvo skausmai, vėmimas, kai kuriems prisideda peršalimo požymiai: kosulys, sloga, gerklės skausmas.

Nesunkų vaiko ar suaugusiojo viduriavimą galima išsigydyti namuose. Tačiau jeigu viduriuojama gausiai ir dažnai, atsiranda kraujo priemaiša, per dvi paras būklė negerėja arba blogėja, pastebėjus dehidratacijos požymius, visada, kai serga kūdikis, reikia kreiptis į gydytoją. 

Gausus viduriavimas gali sukelti sunkią dehidrataciją. Dėl prarandamų skysčių viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams ir nusilpusiems žmonėms. Tai yra rimčiausia žarnyno infekcijos problema, nes netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų – tokių kaip magnis, kalcis, natris ir kalis.

Todėl viena iš svarbiausių užduočių užklupus viduriavimui – atkurti prarastus skysčius. Gerti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais. Esant ūminiam viduriavimui, skysčiams ir elektrolitams atkurti gali prireikti rehidracijos tirpalo. Ar užtektinai vartojame skysčių, rodo šlapinimosi dažnumas, šlapimo kiekis ir spalva. Jis turi būti šviesiai geltonas arba skaidrus.

Žala žarnyno mikrobiotai

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sudaro sąlygas sparčiai plisti ir daugintis patogeninėms bakterijoms. Todėl sumažėja naudingųjų mikroorganizmų, t. y. išsibalansuoja žarnyno mikrobiota. Dėl smarkiai pakitusios mikrobiotos sudėties pažeidžiamas normalus žarnyno gleivinės apsauginis barjeras.

Patogeninių mikroorganizmų gaminamos toksinės medžiagos sutrikdo žarnyno veiklą. Viduriuojant netenkama ir vitaminų bei mineralų, suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas, silpnėja imunitetas.

Subalansuota mikrobiota yra būtina virškinimo sistemos darbui, maistinių medžiagų įsisavinimui ir imuninės sistemos veiklai. Todėl esant bet kurios kilmės viduriavimui itin svarbu atkurti normalią žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Mieliagrybio probiotikas – pagalba viduriuojant

Dėl savo veikimo mechanizmo, padedančio atkurti žarnyno mikrobiotos balansą, ir antimikrobinio aktyvumo, svarbi pagalbos priemonė viduriuojant yra probiotikai.

Vienas iš nebakterinių probiotikų – unikaliomis savybėmis pasižymintis mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šio mieliagrybio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia žarnyne kaip normali mikrobiota. Jis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, todėl mažina virusinės infekcijos sukeltą žarnyno uždegimą. Šis mieliagrybis, patekęs į žarnyną, ten neišlieka visam laikui – jis pasišalina nutraukus probiotiko vartojimą.

Svarbi tokio probiotiko savybė – atsparumas skrandžio rūgščių poveikiui. Tai lemia gyvybingumą visame virškinamajame trakte. Šis mieliagrybis yra 10 kartų didesnis nei bakterija, todėl jis padengia didesnį žarnų sienelių plotą – suteikdamas geresnę apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų. S. boulardii blokuoja jų prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės, neleidžia prasiskverbti į žarnyno ląsteles.

Saccharomyces boulardii, veikdamas infekcijos sukėlėjus, padeda atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Todėl sumažėja viduriavimo dažnis ir trukmė, mažiau prarandama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Šio probiotiko preparatą geriausia pradėti vartoti nuo pat viduriavimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Gripą, kaip ir kitas peršalimo ligas, sukelia virusai ir ši liga priklauso ūmių kvėpavimo takų virusinių infekcijų grupei, kaip ir rinovirusinės, adenovirusinės, paragripo ir kitos infekcijos. Tik gripas yra sunkiausia iš jų, o atpažinti šią ligą galima pagal esminius skirtumus.

Skiriasi pradžia ir trukmė

Gripą jau galime įtarti pagal pačią ligos pradžią. Ši liga prasideda staiga: ką tik puikiai besijaučiantį  vaiką netikėtai gali pradėti krėsti šaltis, jis ima skųstis raumenų, kaulų, akių ir galvos skausmais, tampa vangus. O peršalimo liga prasideda pamažu ir keletą dienų jos požymiai intensyvėja.

Peršalimu sergama gana lengvai, savijauta pagerėja greitai, visiškai pasveikstama per savaitę ir liga praeina nepalikdama jokių pėdsakų. Ūmus gripo periodas trunka iki savaitės, bet visiškai pasveikti prireikia dar daugiau laiko, kol nebejusime bendro silpnumo. 

Peršalimo liga taip pat gali užsitęsti ilgiau negu savaitę, bet šiuo atveju greičiausiai bus prisijungusi bakterinė infekcija, dėl kurios derėtų nuvykti pas gydytoją.

Aukšta temperatūra gali būti  gripo požymis

Nuo pat ligos pradžios gripui būdinga daug aukštesnė temperatūra negu paprasčiausiai peršalus – 39-40 laipsniai, o numušti ją nelengva – aukšta temperatūra gali laikytis net 3-4 dienas. Sergančiam peršalimo liga žmogui temperatūra dažniausiai nepakyla daugiau kaip iki 37-38 laipsnių. Aukštesnė būdinga tik vaikams, bet ją nesunku  numušti vaikiškais vaistais. Tik nedera mažinti žemesnės nei 38,5 laipsnio temperatūros, nes ji naikina ligos sukėlėjus.

Karščiavimui mažinti vaikams tinka, pavyzdžiui, ibuprofeno preparatai, jie dar ir numalšins raumenų, galvos bei kaulų skausmus. Svarbu, kad sergantis vaikas gertų daug skysčių, nes karščiuojant jie greitai išgaruoja.

Sergant peršalimo liga aukštesnė temperatūra pradeda kristi po 2-3 dienų, o esant gripui vaikai kartais karščiuoja net 5 dienas. Be to, ir nukritus temperatūrai jie dar kelias savaites gali jaustis prastai.

 Gripas nusilpnina organizmą

Gripo virusas, patekęs į kvėpavimo takus, prasiskverbia į kraują ir apnuodija organizmą. Todėl jaučiame silpnumą, laužo kaulus, skauda galvą. Paprastas peršalimas taip savijautos nepablogina. Gripas ligonį tiesiog prikausto prie lovos.

Gleivinėje šeimininkaujantys gripo virusai sukuria palankias sąlygas daugintis ten esančioms bakterijoms, kurios įprastomis sąlygomis egzistuoja taikiai ir ligų nesukelia. Jeigu per savaitę ligonio savijauta nepagerėja ar dar labiau suprastėja, galime įtarti, kad prasidėjo komplikacija. Virusinis kvėpavimo takų uždegimas gali komplikuotis bakterine infekcija: plaučių uždegimu, sinusitu, ausų uždegimu. Tuomet gydytojas gali skirti antibiotikus. Prisidėjus bakterinėms komplikacijoms organizmui pritrūksta jėgų su jomis susidoroti, nes gripo virusai labai susilpnina imunitetą. Todėl ypač svarbu laiku pradėti tinkamai gydytis.

Gripas sutrikdo virškinimą, ypač dažnai taip nutinka vaikams, todėl ligoniukas vemia ir viduriuoja. Kitos virusinės kvėpavimo takų ligos tokius požymius sukelia labai retai.

 Sloga, kosulys, gerklės skausmas

Pirmieji peršalimo požymiai yra nosies užgulimas, kosulys ir gerklės skausmas. Sloga gripo pradžiai nebūdinga, todėl jeigu vaikui liga prasidėjo nuo kosulio ir slogos, didelė tikimybė, kad tai ne gripas, kuriuo susirgus sloga prisijungia vėliau.  Kosulys, sergant gripu, atsiranda po kelių dienų, jis iš pradžių paprastai sausas ir vis stiprėja. Čiaudulys yra dažnas peršalimo palydovas, o gripo metu pasitaiko retai.

Gripui būdingas didelis gerklės skausmas. Jį numalšinsite skalaudami ramunėlių, medetkų nuovirais, vaistinėje rasite skausmą ir patinimą mažinančių pastilių. Gali prireikti vaistų nuo kosulio ir slogos. Gripui gydyti skiriami antivirusiniai vaistai, homeopatiniai preparatai.

Gripu užsikrečiama nuo kosinčio ir čiaudinčio žmogaus per orą ir užkrėstus daiktus. Gripą, kaip ir kitas kvėpavimo takų ligas, sukeliantys virusai į organizmą patenka per nosies, burnos bei akių gleivines, todėl kad jų neįsileistumėte, šių vietų nelieskite nešvariomis rankomis.

Pagal minėtus požymius įtarę gripą, būtinai kvieskite gydytoją. Laiku padėtas tinkamas gydymas padės išvengti sunkių šios ligos komplikacijų.

Parengė Undinė Gilė

Kosulys – vienas dažniausių vaiko negalavimų, o rudenį iš jo atpažįstame peršalimo ligą. Ne visada vaikas kosėja dėl rimtų priežasčių, nors ir gerklytę draskantis garsas tėvams atrodo grėsmingas. Žinoma, kosulys gali būti ir sunkesnės ligos požymis. Ką daryti vaikui pradėjus kosėti ir kada reikia gydytojo pagalbos?

Ką verta žinoti apie kosulį?

Pirmiausia, kad tai yra apsauginė organizmo reakcija – išvalomi kvėpavimo takai. Kosėjant iš plaučių staiga išpučiamas oras išmeta ir visa tai, kas trukdo kvėpuoti – gleives, dulkes, taip pat – virusus ir bakterijas. Taigi, kosulys saugo nuo ligų, nes neleidžia svetimkūniams patekti  į apatinius kvėpavimo takus. Ne veltui sakoma, kad „kosulys – plaučių sarginis šuo”.

Kalčiausi virusai

Vaikams kosulį dažniausiai sukelia virusinės infekcijos. Virusai gali pažeisti įvairias kvėpavimo takų vietas: gerai, jeigu jie nenukeliauja toliau nosiaryklės, prasčiau, kai patenka į bronchus, broncheoles ar plaučius. Visais šiais atvejais kamuoja tas pats simptomas – kosulys, bet skiriasi jo pobūdis. Esant gerklės uždegimui, kosulys dažnai būna sausas. Sloga ir užpakaline ryklės sienele bėgančios gleivės sukelia drėgną kosulį.

Jeigu virusai pažeidžia gerklų gleivinę, gali ištikti netikras krupas. Dėl ištinusios gerklų gleivinės susiaurėja jų spindis, o vaiko kosulys pasidaro lojamas, atsiranda šiurkštus garsas ir triukšmas įkvepiant.

Susirgus bronchitu, bronchiolitu ar plaučių uždegimu, gleivės susikaupia bronchuose, bronchiolėse arba plaučiuose, gleivinės patinsta, todėl atsiranda kosulys ir dusina. Bronchitu sergančio vaiko kosulys iš pradžių sausas, vėliau atsiranda tąsūs, sunkiai atkosimi skrepliai. Sergant plaučių uždegimu  kosulys dažnai varginantis, atsikosima sunkiai, kvėpuojant ir kosėjant neretai girdimas švokštimas, gargimas. 

Sergant bronchine astma, tirštų gleivių kaupimosi  bronchuose bei jų spazmų priežastis –  alergenai, šiai ligai būdingi dusulio ir kosulio priepuoliai.

Užsitęsęs kosulys perspėja apie rimtesnes ligas

Ilgai nepraeinančio kosulio priežastis gali būti viena po kitos besikartojančios virusinės infekcijos: nesuspėjęs išsigydyti vienos, mažylis jau susigriebia kitą ligą. Toks kosulys gali tęstis keletą savaičių. Rimtesnės jį sukeliančios ligos: alergijos, taip pat ir bronchinė astma, kokliušas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacija sinusitas. Todėl ilgai kosėjantį vaiką nuveskite pas gydytoją. Greitąją pagalbą būtina kviesti pastebėjus šiuos požymius:

• kosėjančiam vaikui sunku kvėpuoti, kalbėti, kūdikis negali dėl to verkti;
• pamėlo vaiko lūpos;
• mažylis neteko sąmonės arba liovėsi kvėpavęs;
• jeigu temperatūra pakilo iki 39-40 laipsnių, nes karščiavimo priežastis gali būti plaučių uždegimas, o kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – daugiau kaip 38 laipsnių;
• būtinai reikia gydytojo, jeigu vaikas ima dusti;
• kai kosulio priepuolių kamuojamas vaikas vemia, nes tai gali būti kokliušo požymis. Ši liga ypač pavojinga kūdikiams.

Nors ir minėtų požymių nepastebite, bet kosėjantis vaikas vangus, neįmanoma atkreipti jo dėmesio, taip pat kvieskite gydytoją.

Kaip gydyti peršalimo kosulį?

Paprastam peršalimo kosuliui gydyti užteks atsikosėjimą lengvinančių preparatų. Nesvarbu, ar jis sausas, ar drėgnas, slopinti dažniausiai nepatariama. Sausas, paviršutiniškas kosulys, kai vaikas  neatkosėja sekreto, labai vargina. Todėl skystiname gleives, skatiname jų išsiskyrimą ir pasišalinimą – tuomet  mažylis gali lengviau atsikosėti. Drėgną kosulį, kai vaikas kvėpavimo takuose susikaupusius skreplius atkosėja į nosiaryklę, taip pat reikia skatinti. Tai padaryti padeda karštos aviečių, mėlynių arbatos, drėgnesnis kambario oras, o jeigu jis per sausas, drėkiname specialiu prietaisu arba buitiniais metodais.

Kvėpavimo takų dirglumą mažina šilti gėrimai, ligoniukui tinka vištienos buljonas. Nedera vaiko girdyti gazuotu vandeniu bei citrusinių vaisių sultimis, nes šie gėrimai dirgina uždegimo pažeistą kvėpavimo takų gleivinę.

Neskubėkime nuo kosulio vaikui duoti  cheminių vaistų, jeigu jų neišrašė gydytojas. Veiksmingumu jiems nenusileidžia natūralūs augaliniai preparatai. Vienas iš galinčių palengvinti kosulį augalų – gebenė, kurios lapų gydomosios savybės seniai naudojamos liaudies medicinoje. Mūsų promočiutės nuo kosulio bei bronchų spazmų gelbėjosi šio vijoklinio augalo, puošiančio sodų, namų sienas ar balkonus, lapų arbatomis. Iš gebenės lapų ekstrakto šiuolaikinė farmacijos pramonė gamina sirupus ir tirpalus, kurie vaikui skanūs ir juos paprasta sugirdyti.

Augalo lapuose esančios medžiagos saponinai stimuliuoja kosulio refleksą, skystina gleives, todėl jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų ir mažėja uždegimas. Vaistai iš gebenės lapų ekstrakto kosulio kamuojamam vaikui leis lengviau atsikosėti ir greičiau pasveikti

Parengė Undinė Gilė

Pavojai sergančiam kūdikiui

Pagrindinė priežastis, kodėl kūdikis serga sunkiau, kad jo kvėpavimo takai siauresni negu vyresnio vaiko, o gleivinė greitai patinsta, todėl jie dar labiau susiaurėja. Jeigu kūdikiui šiek tiek pakilo temperatūra, atsirado nedidelė sloga, neverta manyti, kad tai menkniekis ir šie negalavimai greitai praeis, – netinkamai gydoma liga gali baigtis komplikacijomis. Todėl sergantį mažylį nuvežkite pas gydytoją, kuris pastebės tuos požymius, kuriuos sudėtinga numanyti tėvams, be to, patikrins, ar nepažeisti kūdikio bronchai ir plaučiai.

Ūmios kvėpavimo takų virusinės infekcijos sukelia nemalonius negalavimus, nors tai nėra sunkios ligos, bet jų komplikacijos itin pavojingos pirmaisiais gyvenimo metais. Viena iš jų – febriliniai traukuliai, kurie gali ištikti esant aukštai kūdikio temperatūrai. Kitos – netikras krupas, bronchitas, plaučių uždegimas, lėtinės ligos. Uždegimui išplitus į ausų ir nosies ertmes gali prisidėti otitas ir sinusitas.

Ligą nustatys gydytojas

Įvairūs virusai, atrodytų, pasidalina kvėpavimo takų vietas. Įsiskverbus adenovirusinei infekcijai, nukenčia nosies, gerklės gleivinės, tonzilės. Todėl prasideda kosulys, sloga, patinsta limfmazgiai, kartais pastebimi greitai išnykstantys smulkūs bėrimai. Virusas pažeidžia akių gleivinę ir dar prisideda jos uždegimas – konjunktyvitas.

Paragripo virusas sukelia silpnesnę infekciją negu sergant gripu, ir temperatūra nebūna aukšta, bet šis virusas gali sukelti laringitą – gerklų gleivinės uždegimą. Mažylį staiga užpuola sausas kosulys, o kūdikiams liga dažnai komplikuojasi virusiniu krupu  – dėl uždegimo ištinus gerklų gleivinei, susiaurėja gerklų anga ir orui sunku patekti į plaučius. Krupą atpažinsite iš lojamo kosulio, užkimimo, sunkaus kvėpavimo, kuris pereina į dusulį.

Respiracinis sincitinis virusas dažniausiai atneša bronchitą ir plaučių uždegimą, taip pat bronchiolitą, kuriuo dažniausiai serga vaikai iki vienerių metų. Bronchiolitu susirgęs kūdikis sunkiai kvėpuoja, dūsta, švokščia.

Rinovirusinė infekcija pažeidžia ne tik nosies gleivinę, bet ir ryklę. Pagrindinis šios infekcijos požymis sloga. Iš pradžių teka vandeningos išskyros, vėliau jos pasidaro gleivingos. Pirmomis dienomis gali šiek tiek pakilti temperatūra. Kūdikiui sloga yra rimta liga, nes jo siauri kvėpavimo takai greitai užsikemša. Rinovirusai, adenovirusai,  paragripo, respiracinis sinsicinis ir kiti virusai gali sukelti faringitą – ryklės gleivinės uždegimą.

Prie tradicinių virusinės ligos požymių prisideda kiti negalavimai. Susirgęs kūdikis pasidaro neramus, ištisai verkia, atsisako valgio, sutrinka virškinimas – dažniausiai mažieji ima viduriuoti.

Kada  sergančiam kūdikiui reikia skubios pagalbos?

Sergančiam mažyliui dažniausiai pakyla temperatūra. Didesnę kaip 38,5 laipsnių kūdikio temperatūrą reikia numušti. Rūpestingi tėveliai visada vaistinėlėje turi vaikiškų vaistų nuo temperatūros. Padeda ir tinkama aplinka – geriausiai ligoniukas jausis 18-20 laipsnių temperatūros kambaryje ir ne per šiltai aprengtas, nes papildoma šiluma dar labiau padidins kūno temperatūrą. Jeigu laikotės visų gydytojo nurodymų, o  kūdikio temperatūra nekrenta, reikia skubiai kviesti gydytoją.

Užkimšta nosyte kūdikis negalės kvėpuoti ir valgyti, todėl gydytojas patars, kokie vaistai tiks mažajam pacientui palengvinti kvėpavimą. Atsiminkite, kad be gydytojo leidimo kūdikiui negalima duoti jokių vaistų, ypač antibiotikų. Visus vaistus – ir nuo kosulio, slogos bei kitų negalavimų patiems mažiausiems turi skirti gydytojas.

Sergančiam kūdikiui, ypač karščiuojančiam, reikia daugiau skysčių. Duokite mažyliui atsigerti šilto negazuoto mineralinio vandens arba specialiai vaikams pagamintų arbatų.

Virusinio krupo ištiktam mažyliui prireiks skubios medicininės pagalbos. Kol atvyks medikai, padės kvėpavimas garais. Atsukite karšto vandens čiaupą ir pabūkite su vaiku garų pripildytoje vonioje. Galima atlikti inhaliacijas su negazuotu mineraliniu vandeniu.

Jeigu kūdikiui pasidarė sunku kvėpuoti, jis ima dusti, daugiau kosėja, neramus arba vangus, nevalgo, vemia, dėl aukštos temperatūros atsirado traukuliai, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.

Undinė Gilė

Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo