MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Visavertė mityba

Tai yra svarbus stiprios imuninės sistemos veiksnys. Vaiko racione turi užtekti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, kurias suteikia maisto įvairovė. Vaikui reikia mėsos, žuvies, pieno produktų, viso grūdo gaminių. Kasdien jo lėkštėje turi būti vaisių ir daržovių.

Kai kurie mikroelementai itin svarbūs imunitetui. Vienas iš jų – vitaminas D, kurio, deja, trūksta beveik visiems. Jis reikalingas kaulams, dantims, nervų sistemai. Trūkstant vitamino D dažniau sergama kvėpavimo takų infekcijomis.

Kai kurie B grupės vitaminai yra antioksidantai, slopinantys ligas sukeliančius laisvuosius radikalus. Geriausi natūralūs šių vitaminų šaltiniai yra grūdiniai produktai, riešutai, avokadai, taip pat mėsa, žuvis, kiaušiniai, daržovės ir vaisiai.

Dėl antioksidacinių savybių imuninei sistemai naudingas vitaminas A. Daugiausia jo turi žuvų taukai, jautienos kepenys, sviestas, kiaušinio trynys. Šį vitaminą sintetina kepenys – panaudodamos beta karoteną, kurio gausu daržovėse ir vaisiuose.

Vaisiai, daržovės ir uogos – puikus imunitetui svarbaus vitamino C šaltinis. Šio vitamino daug kopūstuose, kiviuose, ananasuose, citrusiniuose vaisiuose, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, erškėtuogėse. Stiprus antioksidantas, skatinantis imuninį atsaką, vitaminas E. Daugiausia jo turi saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai, kukurūzų aliejus.

Dideli antioksidantų klodai glūdi uogose, kurias galima valgyti ne tik šviežias, bet ir užšaldytas ar kitaip paruoštas žiemai. Mėlynėse yra antioksidanto antocianino, A, C, E ir B grupės vitaminų, seleno, cinko, geležies. Šaltalankio uogos turi daug vitaminų C, E, K, D, B grupės, beta karoteno, polinesočiųjų riebalų rūgščių.  

Erškėtuogėse vitamino C daugiau negu citrinose. Šiose uogose daug vitaminų A ir E, stiprių augalinių antioksidantų polifenolių, fosforo, geležies, kalio, kalcio, magnio. Turtingi vitamino C ir juodieji serbentai, juose gausu antocianinų, polifenolių, vitaminų B, C, D, E, K, beta karoteno, kalio, natrio, magnio, geležies, fosforo.

Švara ir optimali oro drėgmė namuose

Rečiau vėdinami namai ir sausas oras juose – palanki aplinka įvairiems virusams ir alergijas sukeliančioms dulkių erkutėms. Be to, sausame ore išdžiūvus nosies gleivinei susilpnėja jos atsparumas virusams. Todėl nepamirškite kasdien išvėdinti kambarių ir palaikyti juose tinkamą drėgmę, kuri turėtų būti 40 – 60 proc.

Namų dulkėse knibžda įvairūs virusai ir bakterijos. Todėl švara – viena iš ligų prevencijos priemonių. Dulkės kaupiasi ne tik ant baldų paviršių, grindų, bet ir ant kilimų, užuolaidų ir minkštų žaislų. Todėl namus patartina nuolat valyti drėgnai. Užuolaidas reikėtų skalbti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, pliušinius žaislus – kelis kartus. Kilimų vertėtų iš viso atsisakyti, ypač – vaiko kambaryje. 

Puiki ligų prevencija – tinkama higiena

Reguliarus rankų plovimas gali žymiai sumažinti riziką užsikrėsti infekcijomis. Įpratinkite vaiką nusiplauti rankas su muilu po kiekvieno apsilankymo tualete, grįžus iš gatvės, po žaidimų ir prieš valgį.

Grįžus iš lauko taip pat naudinga išplauti nosį, kad iš jos ertmės pašalintumėte ligos sukėlėjus. Be to, plaudami nosį sudrėkinate jos gleivinę, kuri gali geriau apsaugoti nuo virusų. Tai darykite specialiu jūros vandeniu.

Judėjimas, grynas oras ir grūdinimas

Lauke vaikui būtina praleisti bent 1–2 valandas per dieną. Ne mažiau svarbu judėti, sportuoti.   Judėjimas suaktyvina visų organizmo sistemų veiklą, suteikia stiprybės, pagerina miegą, emocinę būklę.

Pasiruošti temperatūrų pokyčiams, sustiprinti atsparumą ligoms padeda grūdinimas.

Pradėkite pamažu – laipsniškai mažindami vandens temperatūrą ir ilgindami procedūros trukmę. Iš pradžių pratinkite vaiką plauti rankas vėsesniu vandeniu, apipilkite juo pėdutes. Grūdina apsipylimai pakaitomis šiltu ir vėsiu vandeniu, bėgiojimas basomis, pasivaikščiojimai gryname ore.

Poilsis ir apsauga nuo streso

Geras miegas padeda organizmui atgauti jėgas ir palaikyti apsaugines funkcijas. Miegant suaktyvėja augimo hormonas kortizolis ir kitos vaiko augimui ir vystymuisi svarbios medžiagos. Vienerių–dvejų metų vaikui per parą būtina miegoti 11–14 valandų, 3–5 metų – 10–13, 6–12 metų – 9–12 val.

Visą organizmą neigiamai veikia ilgalaikis stresas. Jis slopina imuninę sistemą, todėl greičiau užpuola įvairios infekcijos. Žinoma, visiškai apsaugoti vaiko nuo neigiamų emocijų nepavyks, tačiau galime suteikti jam svarbų palaikymą ir meilę. Vaikas turi žinoti, kad tėvai visada bus šalia, o prireikus jam padės.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl maiste pritrūksta naudingų medžiagų?

Įsisukusios į beprotišką gyvenimo ritmą dažnai vietoj pačių pasigamintų patiekalų renkamės greitai paruošiamus pusfabrikačius. Dažnokai mityboje dominuoja perdirbti maisto produktai, kurių maistinė vertė gerokai mažesnė. Per mažai ant mūsų stalo visagrūdžių gaminių, iš kurių galime gauti antioksidantų, vitamino B, geležies, kitų mineralų. Nevalgome užtektinai daržovių, tarp jų – ir ankštinių.

Nieko gero nesuteikiančiais saldumynais ir konditerijos kepiniais neretai tenka slopinti stresą. O kur dar aukos figūrai ir grožiui – alinančios sveikatą dietos. Todėl būtinų vitaminų ir mineralų trūkumas ne tik vyresnio amžiaus žmonių ar vegetarų problema.

Net naudingų maisto produktų vertė šiuolaikinėmis sąlygomis dažnai nėra tokia, kokios tikimės. Viena iš priežasčių – aktyvus pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Dėl to nualinama dirva, mažėja vitaminų ir mikroelementų kiekis daržovėse ir vaisiuose.

Vitaminai bei mineralinės medžiagos greitai nyksta netinkamomis sąlygomis laikomose daržovėse ir vaisiuose. Be to, didelę reikšmę naudingoms medžiagoms turi ankstyvas derliaus nuėmimas. Nuskintuose neprinokusiuose vaisiuose mažiau vitaminų, mineralų ir kitų svarbių medžiagų. Atvežtinių daržovių ir vaisių, kurių gausu prekybos centruose, maistinė vertė priklauso dar ir nuo jų pervežimo sąlygų.

Mėsos, kuri yra pagrindinis geležies šaltinis, kokybė taip pat nevienoda. Ją lemia, pavyzdžiui, gyvulio laikymo sąlygos, iš kokių produktų gaminami pašarai. Natūraliomis sąlygomis auginamo galvijo, judančio ganykloje ir ėdančio žolę, mėsa ir pienas kur kas vertingesni negu nuolat uždaryto tvarte. Svarbu ir žolė, kuri neturi būti pertręšta. Mėsą prastina kiaulių kompleksuose ir paukštynuose naudojami sintetiniai priedai, siekiant greičiau užauginti gyvūnus.

Maisto produktų auginimo sąlygos idealios toli gražu ne visada. Todėl šiuolaikiniam žmogui itin sunku patenkinti vitaminų ir mineralų poreikį vien iš maisto – net jei racionas sudarytas pagal visas sveikos mitybos taisykles.

Mėsoje esanti geležis – vertingiausia

Visos šeimos reikaluose paskendusi moteris savas problemas dažniausiai nukelia į antrą planą. O apnikęs silpnumas, energijos stoka, nuovargis ar dažnesnis širdies plakimas pirmiausia nurašomas įtemptai dienotvarkei.

Tačiau tai gali būti moterims dažnai pasitaikančios problemos – geležies stokos požymiai. Svarbiausias šio mineralo šaltinis raudona mėsa. Iš mėsos gerai pasisavinama hemo geležis –naudingiausia stengiantis išvengti geležies stokos mažakraujystės. Augaliniuose maisto produktuose esanti ne hemo geležis dėl prasto pasisavinimo negali pakeisti mėsoje esančio mineralo.

Moterims geležies reikia daugiau, nes šio mineralo prarandama kraujuojant per mėnesines, gimdant, jo poreikis padidėja nėštumo bei žindymo periodais. Geležis būtina raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančiam baltymui hemoglobinui, kuris tiekia kiekvienai organizmo ląstelei gyvybiškai svarbų deguonį. Be to, geležis svarbi imuninei sistemai, raumenims, medžiagų apykaitai.

Kai organizmas negauna pakankamai geležies su maistu, pradeda naudoti jos atsargas. Joms senkant užklumpa liga – mažakraujystė. Stokojant daug geležies, audiniams pritrūksta deguonies ir dėl to labiausiai nukenčia smegenys ir širdis. Geležies stoka nustatoma iš kraujo tyrimų, o kompensuoti trūkstamą kiekį ir užkirsti kelią ligai kito būdo, kaip vartoti geležies preparatą, nėra. Gydytojas jį gali patarti ir profilaktiškai – esant didesniam geležies poreikiui.

Apie geležies preparatus

Preparatuose, kaip ir maiste esanti geležis, gali būti hemo ir ne hemo formos. Šių skirtingų rūšių geležies biologinis prieinamumas, t. y. organizmo gebėjimas pasisavinti preparate esantį mineralą, taip pat skiriasi.

Efektyviau veiks ta geležies forma, kuri lengviau pasisavinama ir sukelia minimalų šalutinį poveikį virškinamajam traktui. Šiomis savybėmis pasižymi hemo geležis: jos iš preparato pasisavinama daug daugiau negu ne hemo formos. Todėl hemo geležies užteks mažesnės dozės, o tai svarbu, nes vartoti preparatą tenka netrumpai.

Preparate esanti hemo geležis yra išgauta iš gyvūninių šaltinių. Šios formos geležis panašiausia į randamą žmogaus organizme, todėl gerai toleruojama ir galime išvengti virškinimo problemų. Hemo formos pasisavinimui neturi įtakos nei skrandžio rūgštingumas, nei maistas. Ne hemo geležies vartojimą gali apkartinti tokie erzinantys nemalonumai kaip skrandžio skausmai, pykinimas, vidurių užkietėjimas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Geležies stoka gali lemti infekcijas

Geležis yra būtinas mikroelementas raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančio baltymo – hemoglobino susidarymui. Šis baltymas išnešioja iš plaučių deguonį po visą organizmą. Kraujas lemia visų organizmo sistemų funkcijas, taip pat – ir imuninės, aprūpinimą maisto medžiagomis, pastovios kūno temperatūros palaikymą. Jis pašalina iš audinių anglies dvideginį ir kitus medžiagų apykaitos produktus.

Geležies stoka gali sukelti hipoksiją – deguonies badą. Tai paveikia visą organizmą ir savijautą. Kamuoja nuolatinis nuovargis, silpnumas, mieguistumas, atsiranda apatija, sunku sukoncentruoti dėmesį. Gali svaigti bei skaudėti galva, padažnėja širdies plakimas, dūstame dėl menkiausio fizinio krūvio. Dėl geležies stokos susilpnėjus imunitetui dažniau kimba įvairios infekcinės ligos, nesiliaujančios kamuoti ir sušilus orui. Išvaizdą gadinanti blyški ir išsausėjusi oda, slenkantys plaukai bei lūžinėjantys nagai dar labiau pablogina nuotaiką.

Geležies kiekiui turi įtakos ir vitaminai

Kad gerai apsirūpintume geležimi, reikalingi kai kurie vitaminai ir mikroelementai. Kraujo kūnelių susidarymui būtinas vitaminas B12 ir folio rūgštis, kurie padeda pasisavinti geležį. Trūkstant vitamino B12, eritrocitai pasidaro pernelyg dideli ir greitai suyra. Folio rūgštis padeda sustiprinti geležies veiksmingumą ir turi įtakos eritrocitų susidarymui. Geležies pernešimui į kaulų čiulpus reikalingas varis. 

Todėl pavasarį, kai pritrūkstame ir geležies, ir jos pasisavinimui reikalingų vitaminų bei mikroelementų, taip dažnai atsiranda geležies stokos anemija. Kadangi visų šių medžiagų stokos simptomai panašūs, atskirti, ko mums pritrūko, sudėtinga. Tai galima padaryti išsityrus kraują.

Pavasarį dar nėra šviežių vaisių ir daržovių, o pernykščiuose vitaminų bei mikroelementų kiekis daug mažesnis. Be to, pavasarį paūmėja gastritai, gastroenteritai, kolitai, opos. Dėl jų susilpnėja ir geležies, kaip ir kitų mūsų maiste esančių naudingų medžiagų, pasisavinimas. Tačiau bet kuriuo atveju mityba yra svarbi stengiantis išvengti geležies stokos anemijos.

Pavasarį ypač svarbūs maisto produktai

Pavasarį itin svarbu subalansuoti mitybą taip, kad gautume ir vitaminų bei visų maistingųjų medžiagų, ir geležies. Derėtų atkreipti dėmesį, kad didelę reikšmę turi ne tik maiste esančios geležies kiekis, bet ir jos pasisavinimas iš maisto produkto.

Daugiausia geležies pasisavinama iš mėsos, ypač – iš raudonos (veršienos, jautienos, avienos). Kiti šio mikroelemento šaltiniai yra kepenys, paukštiena, žuvis, jūros gėrybės, pavyzdžiui, moliuskai ir vėžiagyviai. Šiuose maisto produktuose esanti geležis yra hemo formos. Keliskart prasčiau organizmas pasisavina augaliniame maiste esančią ne hemo geležį. Jos turi kruopos, riešutai, daržovės, taip pat ir ankštinės, vaisiai, juodasis šokoladas.

Tačiau kai kuriuose augaluose, pavyzdžiui, špinatuose, esantys oksalatai slopina geležies pasisavinimą. Taip pat prastina hemo formos absorbciją juodojoje ir žaliojoje arbatoje, kavoje esantys taninai, sojos produktuose randami fitatai. Geležies greičiau pritrūksta vartojantiems daug pieno produktų. Ją pasisavinti trukdo piene esančios kalcio druskos. Tiesa, hemo geležis pagerina ne hemo formos pasisavinimą. Todėl, pavyzdžiui, mėsą, geriausia valgyti su daržovėmis.

Tačiau ne visada mityba padeda apsirūpinti reikiamu geležies kiekiu, tai vargu ar įmanoma, jeigu reikia atkurti jau sumažėjusias jos atsargas. Į geležies trūkumą yra linkusios reprodukcinio amžiaus moterys, netenkančios šio mikroelemento su krauju, ir nėščiosios. Taip pat – intensyviai augantys vaikai.

Tuomet padeda šio mikroelemento preparatai. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą: vienuose preparatuose yra hemo geležis, kituose – ne hemo.

Organizmui sava hemo geležis

Kaip ir iš maisto produktų, preparate esančią hemo geležį (geležis su hemoglobinu) organizmas pasisavina geriau. Ne hemo geležies preparatai blogiau toleruojami. Dažnam jų vartojimo periodas asocijuojasi su nemaloniais virškinimo sutrikimais: pykinimu, vėmimu, skrandžio skausmais, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Dėl prasto pasisavinimo tokie preparatai mažiau efektyvūs ir reikia didesnių dozių.

Preparate esanti hemo geležis (geležis su hemoglobinu) praktiškai nedirgina virškinamojo trakto. Mat ji yra natūralios gyvūninės kilmės mikroelementas. Šios formos geležis lengvai pasisavinama, tam neturi poveikio nei maisto produktai, nei skrandžio rūgštingumas. Taigi, nereikia apkrauti organizmo didelėmis dozėmis. Tai itin svarbu, nes geležies preparatą tenka vartoti ne vieną mėnesį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

 Kokios svarbiausios maisto medžiagos būtinos nėščiosioms ir žindančioms mamoms?

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalorijų kiekis padidėja apie 10–15 proc., t. y. iki 500 kilokalorijų per parą.

Maistas turėtų būti įvairus ir visavertis, reikėtų valgyti dažniau negu įprastai – 4–6 kartus per dieną ir, žinoma, patariama vadovautis pagrindinėmis mitybos taisyklėmis. Racione turėtų būti grūdinės kultūros, daržovės, baltyminiai produktai (liesa mėsa, kepta žuvis, kiaušiniai), vaisiai. Riebalų rekomenduojama maždaug iki 30 gramų per dieną, geriausi yra nerafinuoti aliejai, ypač naudingas avokadas, pieno produktai – varškė, kefyras, jogurtas. Konkretūs produktai ir jų kiekiai išvardinti LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtose nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose.

Reikėtų daugiau valgyti folio rūgšties turinčių maisto produktų: žemės riešutų, ryžių, pupelių, brokolių, avokadų. Labai naudingi vitamino D turintys produktai, nes jis svarbus vaisiaus kalcio apykaitai bei skeleto vystymuisi. Šio vitamino turi žuvys, kiaušiniai, sviestas.

Ar moterys turėtų vengti kurių nors maisto produktų arba valgyti mažiau nėštumo ir žindymo metu?

Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskverbia per placentos barjerą, o jo koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti net didesnė negu motinos kraujyje. Mat vaisiaus kepenys alkoholį skaido daug lėčiau negu mamos ir net mažos alkoholio dozės yra žalingos. Alkoholis gali pažeisti vaisiaus centrinę nervų sistemą, dėl to gali atsirasti, pavyzdžiui, veido deformacijos, atsilikti vaisiaus augimas, galimi klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo takų pažeidimai. Taip pat alkoholis gali turėti įtakos psichinei vaiko sveikatai.

Nerekomenduotinos jūros gėrybės (moliuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali sukelti žarnyno infekciją listeriozę. Nedera valgyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmoneliozės, tik gerai išvirtus. Saugu valgyti tik aukštoje temperatūroje apdorotą maistą, netinka ant grotelių kepta mėsa, nes moteris gali užsikrėsti toksoplazmoze.

Turėtų būti ribojami kofeino turintys produktai – kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gėrimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas puodelis kavos. Didesni kiekiai gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba persileidimą.

Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus. Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentracija, viršijanti 700 mikrogramų per parą. Tai jūros gėrybės, pieno produktai, kai kurios lapinės daržovės, špinatai, burokų lapai, su aliejumi ar kitais riebalais valgomos morkos.

Ar yra maisto produktų, kurie skatina pieno susidarymą?

Konkrečių mokslinių tyrimų neatlikta. Tačiau yra žinoma, kad pieno gamybą paskatina pankolio arbata (ją pati gėriau nėštumo metu), taip pat chalva. Pasiteisina bet koks riebus maistas, pavyzdžiui, gali padėti torto gabalėlis, – pieno sekrecijai reikalingi riebalai.

Kokie vitaminai bei mikroelementai ypač svarbūs šiais periodais ir pačioms moterims, ir kūdikiui?

Vitaminų ir mikroelementų reikia daugiau – ypatingai didelis jų poreikis žindančiai moteriai. Labai svarbus jau minėtas vitaminas B9, t. y. folio rūgštis ir B12, nes folatai būtini vaisiaus audinių augimui ir nervinės sistemos vystymuisi, jų reikia ir mamai. Folio rūgštis svarbi DNR sintezei – ypatingai pirmajame nėštumo trimestre, kai nuo pat pirmos iki 11–12 savaitės formuojasi vaisiaus nervinė sistema. Šiais periodais moterims rekomenduojamas ne mažesnis kaip 800 mikrogramų folio rūgšties kiekis per parą.

2–3 nėštumo trimestre kartu su folio rūgštimi ypatingai svarbus aukščiau minėtas vitaminas D. Jo paros norma nėščiai ir žindančiai mamai 10 mkg.

Būtinas mikroelementas yra geležis, kuri reikalinga vaisiui – deguonies pernešimui. Esant deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulėtėti vaiko augimas. Geležies poreikis nėštumo ir žindymo metu maždaug 15 mg.

Nervų sistemos, raumenų, kaulų vystymuisi ir funkcionavimui labai reikalingas magnis, kurį galima vartoti nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Jo paros dozė apie 300 mg. nėščioDabar vis daugiau kalbama apie jodo poreikį, kuris, kaip ir folio rūgštis, yra svarbus vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms atliekami skydliaukės darbą reguliuojančių hormonų tyrimai, tikrinamas jodo kiekis. Rekomenduojama valgyti joduotąją druską. Jodo paros dozė yra apie 200 mkg tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims

Kaip pasirinkti vitaminų ir mikroelementų maisto papildą?

Vitaminus patartina rinktis pasitariant su gydytoju, ypatingai pirmąjį trimestrą, nes didelės dozės šiuo periodu gali paskatinti įvairias alergijas gimusiam kūdikiui.

Gydytojas parinks maisto papildus – pagal moters gyvenimą ir sveikatą. Pavyzdžiui, linkusioms į mažakraujystę moterims, skiriama daugiau geležies. Didelę reikšmę turi mityba, pavyzdžiui, vegetarėms, mikroelementų, ypač geležies, reikės daugiau. Jeigu moteris apkūnesnė, prireiks didesnių vitaminų ir mikroelementų dozių negu lieknesnei.

Būtina įvertinti vitamino A dozę maisto papilde, folio rūgšties kiekį, kuris paprastai yra 400 mkg, todėl gali tekti vartoti šį vitaminą papildomai. Nepatariu pasikliauti vien tik vitaminų koncentracija, kuri rekomenduojama, pvz., vaistinėse ar televizijos reklamose.

Kai kurios moterys atsisiunčia maisto papildus, pavyzdžiui, iš Amerikos, tačiau ten rekomendacijos skiriasi, nes tai yra saulėta klimato juosta, skirtingai negu Lietuva. Todėl, pavyzdžiui, vitamino D, Amerikoje pagamintame maisto papilde bus mažiau. Taigi, siunčiantis maisto papildus, reikėtų atsižvelgti į jų gamybos regioną.

Pasirinkti pačiai drąsiai galima 800 mkg folio rūgšties papildą. Folio rūgštį, ypatingai svarbią pirmaisiais vaisiaus vystymosi etapais, reikia pradėti vartoti nedelsiant.

Ar maisto papildai būtini nėščioms ir žindančioms moterims, jeigu jų mityba sveika ir subalansuota?

Jeigu moteris ir subalansuotai maitinasi, vis tiek šiais periodais reikia mikroelementų papildomai. Jų turi užtekti ir vaikeliui – kaulų, nervinės sistemos vystymuisi, ir žindančiai mamai – laktacijai. Su maistu reikiamo kiekio gauti neįmanoma, ypač folio rūgšties ir vitamino D. Beje, pastarojo trūksta 80 proc. visų moterų, kurioms atliekami tyrimai. Nėščioms moterims pavojingas magnio trūkumas. Dažnai dėl to joms traukia kojų raumenis, tačiau imti susitraukinėti gali ir gimda. Magnis padeda apsisaugoti nuo priešlaikinio gimdymo ir persileidimo – atpalaiduoja lygiuosius gimdos raumenis.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Tinkama mityba ir vitaminai

Vaiko sveikatai, jo imunitetui ypatingai svarbu, kad nepritrūktų visų mikroelementų, o ypatingai D, C ir B grupės vitaminų. Maiste turi būti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių, kurių daugiausiai gauname iš riebios žuvies.

Vitaminas D būtinas visiems organizme vykstantiems procesams, jo receptorių yra imuninėse ląstelėse. Be to, vitaminas D reguliuoja kalcio, fosforo, magnio apykaitą. Jeigu šio vitamino per mažai, dažniau užpuola įvairios kvėpavimo takų infekcijos.

Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė žiemą mūsų nelepina, o ir atidengti kūno, jai trumpam pasirodžius, negalime. Tiesa, šis vitaminas randamas ir maiste, jo turi riebios žuvys (skumbrės, lašišos, sardinės), silkės, ikrai, sviestas, pienas, kiaušiniai. Tačiau su maistu gaunamo vitamino D paprastai neužtenka, todėl gydytojai dažnai pataria vartoti maisto papildą.

Svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Tai puikus antioksidantas, padedantis apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų. Vitamino C gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose: apelsinuose bei citrinose, kiviuose, juoduosiuose serbentuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, geltonosiose paprikose, petražolėse.

Vitaminas A būtinas normaliam ląstelių dauginimuisi, širdžiai, plaučiams, akims bei kitiems organams. Šis vitaminas reikalingas ir imunitetui – pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taigi padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų. Turtingiausi vitamino A šaltiniai yra jaučio kepenys, menkių kepenėlių aliejus, nemažai jo vištų kepenėlėse, svieste. Turi  šio vitamino kiti pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, brokoliai, abrikosai.

Visų organizmo sistemų darbui labai svarbūs B grupės vitaminai – smegenų veiklai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai, medžiagų apykaitai, taip pat ir imunitetui stiprinti. Geriausi B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, bulvės, pomidorai, visagrūdžiai produktai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos.

Vienas svarbiausių organizmui mineralų yra cinkas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėse vykstančių procesų. Jo reikia vaiko augimui, imuniteto formavimuisi bei kovai su infekcijomis. Cinkas veikia kaip natūralus antibiotikas. Šio mineralo galime rasti jūros gėrybėse, mėsoje, sūryje, kiaušiniuose, kruopose, grūduose, ankštiniuose produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose.

Didelę reikšmę turi ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kiek kartų per dieną jis valgo. Vaikams patariama valgyti 5–6 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę bei 2–3 kartus užkandžiauti. 

Saldus miegas, grynas oras ir judėjimas

Organizmas mėgsta pastovų gyvenimo ritmą, o laikytis dienos režimo reikėtų įprasti dar vaikystėje. Svarbią vietą kasdienėje dienotvarkėje užima miegas. Miegant organizmas atsikuria, stiprėja ir imuninė sistema. Miegas palankiai veikia psichinę ir emocinę sveikatą. Nuovargis ir miego trūkumas yra viena iš pirmųjų susilpnėjusio imuniteto priežasčių. Vienerių–dvejų metų vaikas turėtų išmiegoti maždaug 11–14 valandų per parą, vėliau – 10–13, nuo šešerių iki dvylikos metų būtina miegoti 9–12 valandų. Taigi vakare reikia atsigulti į lovą tada, kad iki to laiko, kai vaikas turi atsikelti, susidarytų būtinas valandų kiekis.

Būtina dienotvarkės dalis – pasivaikščiojimai gryname ore, jie svarbūs ir žiemą. Savaitgalį susigalvokite veiklų lauke visai šeimai ar tiesiog pasivaikščiokite parke. Gryno oro reikia bent dvi valandas per dieną. Aprenkite vaiką pagal oro sąlygas – kad mažylis ne tik nesušaltų, bet ir neperkaistų.

Neatsiejama sveikos gyvensenos dalis yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs fiziniai užsiėmimai suaktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kitus organizmo procesus, suteikia gerą savijautą. Imuninę sistemą stiprina rytinė mankšta, ėjimas, bėgimas, plaukimas, šokiai, tenisas, slidinėjimas.

Imunitetui turi įtakos ir vaiko emocinė būklė, kuriai didelį poveikį turi palankus psichologinis mikroklimatas šeimoje. Esant stresui, susilpnėja organizmo gebėjimas kovoti su virusais, kurie laukia menkiausio organizmo nusilpimo, kad galėtų prasiskverbti, ir sukelia ligą.

Skiepai

Yra tokių pavojingų infekcijų, susidūrimas su kuriomis gali sukelti baisių pasekmių, net mirtį. Apsaugai nuo šių ligų yra sukurtos vakcinos. Ir jei susidursite su pavojinga infekcija, imuninė sistema arba iš karto ją nuslopins, arba sirgsite labai lengva forma.

Būtinai peržiūrėkite vaiko skiepų kalendorių ir nepamirškite, kad būtina pasiskiepyti nuo sezoninių infekcijų – gripo ir koronaviruso.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]