Geležis – deguonis visam organizmui

Geležis yra svarbi kraujodarai – ji įeina į raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) baltyme esančio hemoglobino sudėtį. Pagrindinė eritrocitų funkcija – aprūpinti deguonimi visą organizmą. Pritrūkus geležies, kraujyje sumažėja hemoglobino ir organizme pritrūksta deguonies, dėl to kenčia širdis, smegenys, raumenys. Deguonies stoka pablogina savijautą: pasidaro silpna, greitai pavargstama, apima mieguistumas, apatija, išblykšta oda, suprastėja apetitas. Didelė geležies stoka lemia anemiją (mažakraujystę). Susirgus anemija silpnėja imunitetas, todėl dažniau užklumpa ir kitos ligos.

Daug moters organizme esančios geležies išeikvojama nėštumo metu, kai sparčiai vystosi vaisius, formuojasi organai, auga placenta ir didėja gimda, šio mineralo atsargos kaupiamos būsimo kūdikio organizme. Gimdymo metu moteris netenka kraujo, taigi ir geležies, todėl žindančiai mamai geležis ypatingai svarbi. Kai kurios neseniai pagimdžiusios mamytės įsigudrina dar ir laikytis dietos, kad greičiau atsikratytų nėštumo metu priaugusių kilogramų ir šio mikroelemento netenka dar daugiau.

Žindančiai mamai derėtų valgyti geležies turinčių maisto produktų. Daugiausia šio mikroelemento yra mėsoje, liežuvyje, kepenėlėse, taip pat daržovėse, bet iš pastarųjų geležis pasisavinama prastai. Mėsą patariama valgyti kartu su daržovėmis – tada geležis geriau pasisavinama ir iš jos, ir iš daržovių. Serganti anemija mama mitybą gali papildyti ir geležies maisto papildais.

Motinos piene geležies nėra daug, bet ji svarbi žindančios mamos sveikatai. Kita vertus, iš motinos pieno geležis pasisavinama geriausiai. Be to, mamos piene esanti geležis vertingesnė dėl palankios jos sąveikos su kitomis pieno medžiagomis. Geležies stokos mažakraujystė ypač dažna kūdikiams iki metų, bet jeigu mama per nėštumą nesirgo anemija, šio mikroelemento atsargų jam užteks 4–6 mėnesiams.

Folio rūgštis – vaiko vystymuisi ir gerai mamos nuotaikai

Kitas žindymo metu svarbus mikroelementas, būtinas kraujodarai, vitaminas B9 (folio rūgštis). Šis vitaminas priklauso vandenyje tirpiems ir jo atsargų organizmas nesukaupia. Taigi jo pritrūkus mamai, neužteks ir augančiam mažyliui. Tokių vitaminų perdozuoti praktiškai neįmanoma, nes jų perteklius pasišalina su šlapimu.

Apie tai, kad folio rūgštį būtina vartoti visą nėštumą, gydytojas tikrai pasakė, bet apie šį vitaminą nedera pamiršti ir žindymo metu. Jis būtinas vaiko vidaus organams formuotis, naujų ląstelių susidarymui, DNR gamybai. Folio rūgštis padeda išvengti įvairių vystymosi sutrikimų. Per mažai jos gaunantys vaikai kamuojami virškinimo sutrikimų, priauga nedaug svorio, turi silpną imunitetą.

Vitamino B9 reikia baltymų ir riebalų apykaitai, kai kurių vitaminų pasisavinimui. Folio rūgštis būtina imuninei, nervų sistemoms. Dėl vitamino B9 stokos mama gali patirti pogimdyminę depresiją. Jeigu šio vitamino pritrūksta, kamuoja prislėgta nuotaika ir nuovargis, silpnumas, gali sumažėti pieno gamyba.

Daug folio rūgšties turi žirneliai, pupelės, visagrūdė duona, salotos, špinatai, svogūnai, petražolės, citrusiniai vaisiai, jos yra kiaušiniuose, kepenyse ir mėsoje. Bet žindant folio rūgšties reikia daugiau ir gaunamos iš maisto neužtenka net tinkamai maitinantis. Todėl gydytojai rekomenduoja vitaminą B9 tęsti papildomai vartoti ir žindymo metu.

Vitaminas B12, kurio trūkstant mažėja ir geležies

Šis vitaminas yra būtinas normaliam eritrocitų brendimui, o jo trūkumas dažnai lemia ir suprastėjusį kito kraujui svarbaus mikroelemento – geležies pasisavinimą. Vitamino B12 reikia ir folio rūgšties apykaitai. Jis dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų, būtinas nervų ląstelėms, smegenims, virškinimo sistemai. Dėl šio vitamino stokos gali sutrikti atmintis, ilgainiui atsiranda nemiga, koncentracijos problemų.

Tai vienintelis B grupės vitaminas, kurio atsargų organizmas gali sukaupti. Iš motinos pieno kūdikis gauna nereikšmingą vitamino B12 kiekį. Žindomam kūdikiui gali pritrūkti šio vitamino pirmąjį pusmetį, bet tik todėl, kad jis nesukaupė atsargų būdamas įsčiose. Vėliau jo pristinga vien mamos pienu maitinamas mažylis, kuris laiku negauna mėsos, žuvies, kiaušinių.

Kaip ir kitų mikroelementų, vitamino B12 poreikis padidėja nėščiosioms ir žindančioms mamoms, dar daugiau jo reikia dažnai patiriančioms stresą, intensyviai dirbančioms.

B12 yra išskirtinis vitaminas, nes aptinkamas tik gyvulinės kilmės maisto produktuose: mėsoje, kepenyse, žuvyje, moliuskuose, kiaušiniuose, pieno produktuose. Dėl šio vitamino stokos labai nukenčia mėsos nevalgančios vegetarės. Beveik visiškai jo negauna veganės – griežčiausios vegetarės, nevartojančios nė vieno gyvulinės kilmės maisto produkto, net tokių kaip kiaušiniai ir pieno produktai.

Suprastėjus savijautai pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, kuris padeda nustatyti tam tikrą negalavimą. Kad kraujas būtų stiprus, o mes ir mūsų vaikai sveiki, galime pasirūpinti pačios – nepamiršdamos apie mikroelementus, kurie ypatingai svarbūs tam tikrais gyvenimo periodais. Vienas iš jų – žindymo periodas, kai kraujui būtinų medžiagų poreikis padidėja.

Parengė Undinė Gilė

Prastą savijautą dažna moteris linkusi nurašyti blogam orui, sunkiai darbo savaitei ar stresams. Bet jei kamuoja nuolatinis nuovargis, sukasi galva, ima slinkti plaukai, vargu ar verta laukti, kol tai praeis savaime. Tokie negalavimai panašūs į anemijos požymius, o jie gali pranešti apie kitas, daug rimtesnes ligas. Anemija nustatoma iš kraujo tyrimo, todėl sunegalavus derėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją. Šia liga dažniausiai suserga moterys, o visoms nėščiosioms išsivysčiusiose šalyse atliekami anemijos tyrimai.

Šiek tiek apie kraują ir anemiją

Kraujas yra sudarytas iš vandens su įvairiomis jame ištirpusiomis medžiagomis ir kraujo kūnelių: leukocitų, trombocitų ir eritrocitų. Visi jie atlieka svarbias funkcijas. Leukocitai – baltieji kraujo kūneliai – kovoja su infekcija. Iš kraujo patekę į audinius, jie sunaikina ligas sukeliančias bakterijas ir grybelius. Trombocitai apsaugo nuo nukraujavimo, tai yra kraujo plokštelės, nuo kurių priklauso kraujo krešėjimas.

Geram kraujui labai svarbūs raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai ir juose esantis baltymas hemoglobinas, kuris perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Kai eritrocitų kraujyje sumažėja, pritrūksta ir hemoglobino. Dėl to stokodami deguonies organai negali normaliai atlikti savo funkcijų. Tai ir yra mažakraujystė (anemija), kitaip tariant, deguonies badas. Anemija gali pažeisti visas organizmo sistemas: nukenčia širdis, plaučiai, endokrininė ir lytinė sistema, virškinimas, oda ir kt.

Kas lemia kraujo kokybę?

Pagrindiniai elementai, nuo kurių priklauso kraujas, yra geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12_. Daugiau nei du trečdaliai organizme esančios geležies yra raudonųjų kraujo kūnelių baltymo hemoglobino sudėtyje. Todėl ji labai svarbi normaliam hemoglobinui susidaryti, o nuo jo priklauso, ar organizmas gaus užtektinai deguonies.

Vitaminas B12 arba kobalaminas – būtinas raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi, jis reguliuoja kraujodarą, suaktyvina folio rūgštį. Kai šio vitamino trūksta, sumažėja ir eritrocitų bei trombocitų.  Vitamino B12 stokos mažakraujystė vadinama megaloblastine anemija. Kraujodaros procesuose taip pat dalyvauja folio rūgštis, kuri padeda susiformuoti sveikiems eritrocitams.

Trūkstant vieno iš šių mikroelementų, gali išsivystyti anemija. Dažniausiai sergama geležies stokos mažakraujyste. Jeigu greitai nuvargstate, esate mieguista net dieną, pasidarėte jautri, irzli, sunku susikaupti, galite įtarti anemiją, todėl nedelskite apsilankyti pas gydytoją. Liga vystosi lėtai, o jai progresuojant simptomai nuolat stiprėja, vis labiau alinamas organizmas. Trūkstant vis daugiau geležies lūžinėja nagai, išsausėja ir išblykšta oda, veide daugėja raukšlių. Keičiasi skonis: ima patikti neįprasti kvapai (tokie kaip benzino), traukia neįprasti maisto produktai, pavyzdžiui, žalios bulvės, ir kt. 

Kodėl anemija dažniau serga moterys?

Pagrindinė priežastis, kodėl šia liga serga daug moterų – mėnesinės, dėl kurių netenkama nemažai kraujo. Jeigu dar prisideda nuolatinės dietos arba nesveikas maistas, anemijos tikimybė išauga kelis kartus. Šia liga itin dažnai suserga nėščiosios, tada ji ir vadinama nėščiųjų anemija.

 Nėščiųjų anemija – grėsmė vaiko sveikatai

Nėštumo metu geležies, folio rūgšties ir vitamino B12, kaip ir kitų mikroelementų, reikia daugiau, nes jais mama turi pasidalinti su augančiu vaisiumi. Todėl nėščiai moteriai mažakraujystė išsivysto greičiau. Ligą lemia ir fiziologiniai pokyčiai, nes šiuo periodu kraujagyslėse ima kauptis daugiau skysčių ir dėl to sumažėja hemoglobino koncentracija. Jei iki pastodama moteris sirgo mažakraujyste, gausiai kraujuodavo per mėnesines, nėštumo metu anemija bus dar sunkesnė. Kraujas nusilpsta ir dėl įvairių ligų, kai suprastėja naudingųjų medžiagų pasisavinimas, turi įtakos dažni nėštumai.

Mažakraujystė gali sutrikdyti vaisiaus augimą, dažniau pagimdoma per anksti. Iš mamos sukauptų geležies atsargų kūdikiui gali užtekti maždaug šešis mėnesius. Bet didelė tikimybė, kad geležies stokos anemija sergančios mamos vaikas taip pat sirgs šia liga. Vitamino B12 atsargų vaisius taip pat sukaupia iš mamos organizmo ir jų nepritrūksta 1–2 ar daugiau metų. Tačiau jei mama šių atsargų neturi, kūdikiui nebus iš kur paimti šio vitamino. Folio rūgštis – nėščiosioms labai svarbus B grupės vitaminas, apsaugantis būsimą kūdikį nuo daugelio apsigimimų. Mamos anemija dėl šio vitamino stokos gali baigtis nepagydomomis vaiko ligomis.

Kraujo tyrimai – būtini svarbių mikroelementų stokai nustatyti

Ligos pradžioje anemijos požymių galima nepastebėti, todėl rekomenduojama bent kartą per metus atlikti bendrąjį kraujo tyrimą ir sužinoti geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties koncentraciją kraujo serume. Atidžiau stebėti savo sveikatą derėtų sergant tam tikromis ligomis, esant gausioms mėnesinėms.  Nustačius anemiją, ypač trūkstant daug geležies, reikėtų atlikti ir feritino kiekio tyrimą, kuris parodo, kiek geležies atsargų yra organizme.

Nėščiosioms bendrąjį kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti bent tris kartus – nėštumo pradžioje, per vidurį ir pabaigoje. Nėštumo metu svarbu ištirti ir vitamino B12 koncentraciją kraujyje, nes tas vitaminas šiuo laikotarpiu prastai pasisavinamas.

Neatliekant kraujo tyrimų, svarbiausių mikroelementų stokojantis organizmas gali būti ilgai sekinamas, todėl gresia ligos ir pačiai moteriai, ir būsimam vaikeliui.

Visavertė mityba – ne visada įmanoma

Daugiausia geležies gaunama valgant raudoną mėsą: jautieną, veršieną, kiaulieną, avieną, galvijų kepenis (tik jos nepatariamos nėščiosioms dėl sunkiųjų metalų sankaupų). Šio mikroelemento turi ir paukštiena, kiaušiniai, žuvys. Nustatyta, kad geležis pasisavinama daug geriau mėsą valgant kartu su daržovėmis – dėl jose esančio vitamino C. Nemažai geležies turi grikiai, avižos, moliūgų, sezamų sėklos, pupelės, lęšiai, saulėgrąžos, linų sėmenys, lazdynų, žemės riešutai.

Folio rūgšties daugiausia turi jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kepenys, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas, tamsiai žalios daržovės. Tačiau nepamirškime, kad termiškai apdorotame maiste folio rūgšties sumažėja 25–75 %, nyksta jos atsargos ir kambario temperatūroje, šviesoje laikomuose produktuose.

Vitamino B12 galime gauti tik iš gyvulinių produktų: mėsos, kiaušinių, žuvies, pieno produktų. Deja, gaminant karštyje nebelieka apie 30–40 proc. šio vitamino.

Vitamino B12 ir geležies itin trūksta vegetarėms ir veganėms. Vitamino B12 veganių maiste visiškai nėra, nes jo turi tik gyvuliniai produktai. Jei žindanti mama veganė kūdikio neprimaitins kitu maistu, vaikas bus išblyškęs, prastesnės sveikatos, lėčiau vystysis. Todėl veganėms būtina vartoti vitamino B12 maisto papildus.

Žindančios ir nėščios moterys turėtų valgyti šviežiai ruoštą įvairų maistą. Tai padaryti nesunku – tereikia vadovautis sveiko maisto piramide.  Pavyzdžiui, mėsos arba kiaušinių, derėtų valgyti bent kas antrą dieną, folio rūgšties ir geležies turinčių augalinių produktų – kasdien.

Esant įsisenėjusiai geležies stokai vien maistas atsargų nepapildys. Įvertinęs feritino ir hemoglobino koncentraciją kraujyje, kitas ligas, gydytojas paskirs reikiamą geležies preparato dozę. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktas naujausias nėščiųjų priežiūros rekomendacijas, geležies preparatus besilaukiančios moterys turėtų vartoti profilaktiškai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Hemoglobino nėščiajai pritrūksta greičiau

Nėštumo metu hemoglobino gali sumažėti gana greitai, ypač – artėjant prie antrosios nėštumo pusės, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų. Kraujas tarsi praskiedžiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentracija.

Hemoglobino norma yra 120 – 150 g/l, tačiau dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis nereikia. Bet netekus daug hemoglobino susergama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai.  Hemoglobino gamybai organizme reikia daugelio medžiagų. Ypatingai svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio rūgštis) ir vitaminas B12.

Geležis – nėštumo metu reikia dvigubai daugiau

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač – pirmą nėštumo trimestrą, nes tuo laikotarpiu vaisius dar neturi skydliaukės, o geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguonimi ir jo neužteks vaisiui.

Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, nes turi susidaryti vaiko vystymuisi ir augimui reikalingas kiekis. Organizmas turi savybę kaupti geležį: nepanaudotas šio mikroelemento kiekis iš karto atidedamas į atsargas.

Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat ir placentai formuotis, apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą – 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka.

Ypatingai geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat – nešiojant kelis vaikelius, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas rizikos faktorius – gausios mėnesinės iki nėštumo.

Geležies stokos požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Esant dideliam geležies trūkumui kamuoja galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies plakimas, išblykšta oda, sumažėja atsparumas infekcijoms.

Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo turi ir galvijų kepenys, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasisavinama prastai, skirtingai negu iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.

Folio rūgštis – vaiko smegenims ir sveikiems nervams

Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, ji skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nukleino rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai.

Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas tuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai,  fizinės ir psichinės raidos sutrikimai – tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms medžiagoms nėštumo metu.

Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, kai kurių amino rūgščių susidarymui, stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse, taip pat – kai kurių vitaminų pasisavinimą.

Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, jis reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi, svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys – smegenys ir nervų sistema.

Daugiausia folio rūgšties turi tamsiai žalios spalvos daržovės, kepenys, jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės. Bet tai itin nepatvarus mikroelementas, jis greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje.

Vitaminas B12 – būtinas folio rūgščiai ir geležiai

Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, taigi nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Šio vitamino pritrūkus eritrocitai pasidaro labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies.

Drauge su folio rūgštimi vitaminas B12 dalyvauja amino rūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo amino rūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, bet taip pat lemia tai, kad folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų – dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją.

Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių bei organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu – embriono ir vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų – besiformuojančio organizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja.

B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika.

Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo galvijų kepenyse ir inkstuose. Todėl nuo jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypatingai nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino. Greičiausiai šio mikroelemento trūkumas atsiranda nėštumo metu, kai jo reikia papildomai – būsimam kūdikiui.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

RUDENS LIGOS. Kas padeda kovoti su virusais? Padedame kosuliui išvaryti ligą. Kaip greičiau išgydyti peršalusį vaiką?                                                      VAISTINĖLĖ. Kada sustiprėja vaiko imunitetas? Folio rūgštis – ypatingas vitaminas, lemiantis vaiko ir mamos sveikatą.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas. Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo? Į baseiną – pasisemti nuotaikos ir sveikatos. Kaip nepasiduoti rudeninei depresijai?                                                     

VAIKIŠKA MADA. „ELFAI“ pristato naują vaikiškų drabužių rudens kolekciją „MOKSLIUKAI ir NE TIK… “

KŪDIKIS. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Jei žindanti mama – vegetarė. Grūdinamės nuo pirmųjų savaičių. Gležnai kūdikio odelei – ypatingas rūpestis.                                           

MAMYTĖ. Intymi higiena po gimdymo – apsauga nuo infekcijų.                            

KĄ VALGOME. Ką reikia žinoti apie vaikiškus maisto produktus. 

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą „Mama ir vaikas“ interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Tai­gi jei­gu esa­te ve­ge­ta­rė – šlo­vė Jums! Svar­bu tik, kad užtektų ži­nių, kaip tinkamai maitintis ir iš­lai­ky­ti ge­rą svei­ka­tą nevartojant gy­vu­li­nės kil­mės mais­to. Tik­riau­siai Jū­sų ne­rei­kia mo­ky­ti, kad au­ga­li­nio mais­to pro­duk­tai, ypač bal­ty­mi­niai, tu­ri bū­ti kuo įvai­res­ni ir vie­nas ki­tą pro­por­cin­gai pa­pil­dyti tam, kad or­ga­niz­mas rei­kia­mu san­ty­kiu gau­tų vi­sų būtinų me­džia­gų. Rim­ti ve­ge­ta­rai ne tik imp­ro­vi­zuo­ja, pa­si­telk­da­mi sa­vo fan­ta­zi­ją, bet ir stu­di­juo­ja tam tik­rą li­te­ra­tū­rą, kon­sul­tuo­ja­si su spe­cia­lis­tais. Nei Jūs pa­ti, nei Jū­sų žindomas kū­di­kis ne­tu­rė­tu­mė­te tap­ti ak­lo ban­dy­mo au­ko­mis.

Pliusai ir minusai

Nors neretai girdime per­spė­ji­mų apie ve­ge­ta­rių mamų žin­do­miems kū­di­kiams gre­sian­čius pa­vo­jus, ta­čiau yra ir pliu­sų. Moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad ve­ge­ta­rių mo­ti­nų pie­ne, pa­ly­gi­nus su gy­vu­li­nės kil­mės mais­tą val­giu­sių mo­te­rų pie­nu, bū­na ma­žiau į or­ga­niz­mą iš ap­lin­kos pa­te­ku­sių ter­ša­lų, to­kių kaip, pa­vyz­džiui, pes­ti­ci­dai. Rie­ba­lų ir rie­bių­jų rūgš­čių su­dė­tis ne­la­bai ski­ria­si, o ir do­ko­za­hek­sae­no rūgš­ties, ku­ri itin svar­bi sme­ge­nims ir re­gė­ji­mui, kon­cent­ra­ci­ja ve­ge­ta­rių pie­ne bū­na to­kia pat ar net di­des­nė ne­gu visavalgių pie­ne. Kal­cio ovo­lak­to­ve­ge­ta­rės gau­na pa­kan­ka­mai iš pie­no pro­duk­tų, o jei­gu ve­ga­nių mo­te­rų mais­te ir bū­na ma­žes­nis kal­cio kie­kis, tai sti­mu­liuo­ja 1,25-di­hid­rok­si­vi­ta­mi­no D (or­ga­niz­me ak­ty­vaus vi­ta­mi­no D) kon­cent­ra­ci­jos krau­jy­je pa­di­dė­ji­mą. Šis sa­vo ruož­tu su­stip­ri­na kal­cio įsi­sa­vi­ni­mą, kad  jo užtektų pie­no ga­my­bai.

Ta­čiau ir per­spė­ji­mai ver­ti dė­me­sio. Ve­ge­ta­riš­ka­me mais­te ne­re­tai trūks­ta kai ku­rių svar­bių mik­roe­le­men­tų, ypač cin­ko ir ge­le­žies, ku­ri bū­ti­na krau­jo he­mog­lo­bi­no sin­te­zei. Gy­dy­to­jams la­bai rū­pi, kad ve­ge­ta­rai gau­tų pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, nes au­ga­li­nia­me mais­te jų yra san­ty­ki­nai ma­žiau. Be to, ve­ga­nų mi­ty­ba daž­nai lie­ka nesu­ba­lan­suo­ta, nes au­ga­li­nės kil­mės pro­duk­tuo­se trūks­ta kai ku­rių ami­no­rūgš­čių, o dėl to ga­li nu­ken­tė­ti ir žin­do­mo kū­di­kio svei­ka­ta. Di­džiau­sia griež­to­jo ve­ge­ta­riz­mo ri­zi­ka ky­la dėl B gru­pės vi­ta­mi­nų sty­giaus au­ga­li­nia­me maiste. Tik gy­vu­li­nės kil­mės bal­ty­muo­se na­tū­ra­liai bū­na kū­di­kio vys­ty­mui­si la­bai svar­baus vi­ta­mi­no B₁₂.

La­bai svar­bus vi­ta­mi­nas

Vi­ta­mi­nas B₁₂ yra reikš­min­gas kiek­vie­nai žmo­gaus ląs­te­lei. Jų vi­sų nor­ma­liai veik­lai rei­ka­lin­gas de­guo­nis, o de­guo­nį iš plau­čių po vi­są or­ga­niz­mą iš­ne­šio­ja rau­do­nie­ji krau­jo kū­ne­liai – erit­ro­ci­tai. Pa­čių krau­jo ląs­te­lių gy­ve­ni­mo truk­mė yra san­ty­ki­nai neil­ga – erit­ro­ci­tas gy­vuo­ja tik apie tris mė­ne­sius. Pa­se­nu­sius erit­ro­ci­tus krau­jy­je tu­ri pa­keis­ti nau­ji. Vi­ta­mi­nas B₁₂ yra bū­ti­nas grei­tai DNR sin­te­zei ląs­te­lių da­li­ji­mo­si me­tu. Tai ypač svar­bu kau­lų čiul­puo­se, kur iš grei­tai au­gan­čių pir­mi­nių ląs­te­lių for­muo­ja­si erit­ro­ci­tai. Jei­gu trūks­ta vi­ta­mi­no B₁₂, bal­ty­mų DNR pro­duk­ci­ja su­trin­ka ir į krau­ją vie­to­je nor­ma­lių erit­ro­ci­tų pa­ten­ka daug di­de­lių, me­ga­lob­las­tais va­di­na­mų, ne­sub­ren­du­sių ląs­te­lių, pa­ne­šan­čių ma­žiau de­guo­nies. Dėl to vys­to­si me­ga­lob­las­ti­nė ane­mi­ja, ku­rios neį­ma­no­ma iš­gy­dy­ti vien ge­le­žies pre­pa­ra­tais. Jos po­žy­miai yra grei­tas nuo­var­gis, van­gu­mas, du­su­lys, odos blyš­ku­mas ir su­si­lpnė­jęs at­spa­ru­mas in­fek­ci­joms. Kū­di­kiai ir vai­kai nu­ken­čia la­biau­siai dar ir to­dėl, kad la­bai su­ma­žė­ja jų ape­ti­tas ir su­lė­tė­ja au­gi­mas.

Vi­ta­mi­nas B₁₂ dar yra la­bai svar­bus nor­ma­liai ner­vų veik­lai. Ner­vus gau­bia juos vie­ną nuo ki­to ir nuo ap­lin­ki­nių au­di­nių izo­liuo­jan­tis ap­val­ka­las, su­da­ry­tas iš su­dė­tin­go bal­ty­mo, va­di­na­mo mie­li­nu. Trūks­tant vi­ta­mi­no B₁₂, su­trin­ka tam tik­rų rie­bių­jų rūgš­čių apy­kai­ta mie­li­no struk­tū­ro­se ir dėl to vys­to­si ner­vi­nių skai­du­lų de­ge­ne­ra­ci­ja. O vi­ta­mi­no B₁₂ de­fi­ci­tui il­gai už­sitęsus, at­si­ran­da ne­grįž­ta­mų ner­vų sis­te­mos pa­ken­ki­mų. Ga­li su­lė­tė­ti ar net reg­re­suo­ti kū­di­kio ju­de­sių ir pro­ti­nis vys­ty­ma­sis, o ner­vi­nis dirg­lu­mas bū­na ne­nor­ma­liai di­de­lis.

Labiausiai pažeidžiami – mažiausieji

Kū­di­kiai la­biau neap­sau­go­ti nuo neu­ro­lo­gi­nių pa­žei­di­mų ir li­ga jiems iš­si­vys­to grei­čiau ne­gu suau­gu­sie­siems, įpras­tai pa­si­reikš­da­ma 4–8 mė­ne­sių am­žiu­je. Žin­do­miems kū­di­kiams, ku­rių mo­ti­nos lai­ko­si griež­tų ve­ge­ta­riš­kų die­tų ir tu­ri la­bai ri­bo­tus vi­ta­mi­no B₁₂ re­zer­vus or­ga­niz­me, jo de­fi­ci­to su­kel­ti pa­ken­ki­mai ga­li iš­si­vys­ty­ti jau pir­mai­siais gy­ve­ni­mo mėnesiais ar net 2 sa­vai­čių am­žiu­je, jei­gu mo­ti­nai vi­ta­mi­no B₁₂ trūksta jau per nėš­tu­mą. Vi­ta­mi­nas B₁₂ nėš­tu­mo me­tu ak­ty­viai trans­por­tuo­ja­mas per pla­cen­tą į vai­sių. Tai ga­li su­ma­žin­ti mo­ti­nos at­sar­gas, jei­gu ji ne­gau­na šio vi­ta­mi­no su mais­tu.

Sta­tis­tiš­kai B₁₂ de­fi­ci­tas, pa­si­reiš­kian­tis kaip li­ga, diag­no­zuo­ja­mas re­tai net ve­ga­nams, ypač jei­gu jie nė­ra vien tik už­val­dy­ti idė­jos vi­siš­kai ne­val­gy­ti gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­tų, bet ir ži­no, kaip kom­pen­suo­ti or­ga­niz­mui bū­ti­nų me­džia­gų trū­ku­mą ve­ge­ta­riš­ka­me mais­te. Daž­niau jis pa­si­tai­ko dvie­jų ve­ga­nų gru­pių at­sto­vams: (1) tiems, ku­rie il­gą lai­ką ne­var­to­ja jo­kių vi­ta­mi­no B₁₂ tu­rin­čių mais­to pro­duk­tų ar jo vais­ti­nių pre­pa­ra­tų, ir (2) mo­te­rų ve­ga­nių, gau­nan­čių per ma­žai vi­ta­mi­no B₁₂, žin­do­miems kū­di­kiams. Dau­gu­ma me­di­ci­nos li­te­ra­tū­ro­je ap­ra­šy­tų vi­ta­mi­no B₁₂ de­fi­ci­to at­ve­jų iš­si­vys­tė bū­tent žin­do­miems kū­di­kiams, ku­rių mo­ti­nos lai­kė­si griež­tos ve­ge­ta­riš­kos die­tos.

Kas gamina vitaminą?

Ovo­lak­to­ve­ge­ta­rai, val­gan­tys kiau­ši­nius ir pie­no pro­duk­tus, pa­pras­tai gau­na pa­kan­ka­mai vi­ta­mi­no B₁₂ su šiuo mais­tu. Vi­ta­mi­ną B₁₂ gamina tam tikros žar­ny­no bak­te­ri­jos, to­dėl jo yra gau­su ne tik pro­duk­tuo­se iš mė­sos, bet ir pie­ne, kiau­ši­niuo­se. Ir žmo­nių sto­ro­jo­je žar­no­je randama bak­te­ri­jų, pa­jė­gių sin­te­tin­ti šį vi­ta­mi­ną. Tačiau bū­tent žmo­gaus žar­ny­ne tos bak­te­ri­jos vi­ta­mi­ną B₁₂ pro­du­kuo­ja per daug to­li, kad jis ga­lė­tų bū­ti įsiurb­tas į krau­ją ir pa­nau­do­tas. O žmo­gaus iš­ma­to­se ga­li bū­ti didelis jo kie­kis.

Dau­ge­lis žo­lė­džių žin­duo­lių, įskai­tant mel­žia­mus gal­vi­jus ir avis, ge­ba įsi­sa­vin­ti sa­vo virš­ki­ni­mo sis­te­mo­je jų pa­čių žar­ny­no bak­te­ri­jų pa­ga­min­tą vi­ta­mi­ną B₁₂, to­dėl šio vi­ta­mi­no ganėtinai daug yra jų pie­ne. Šio vi­ta­mi­no ran­da­ma ir dir­vo­že­my­je, ant nenuplautų au­ga­lų. Tai su­ži­no­ję, kai ku­rie ve­ga­nai bu­vo nu­sprendę, kad vi­ta­mi­nui B₁₂ ne­bū­ti­na skir­ti ypa­tin­go dė­me­sio, ir kal­bas apie jo de­fi­ci­tą ėmė lai­ky­ti tik pra­si­ma­ny­mais. Iš­ties pa­sau­ly­je yra žmo­nių, ku­rie ga­li taip sa­ky­ti vi­siš­kai pa­grįs­tai. Vie­no­je moks­li­nė­je stu­di­jo­je pra­neš­ta, kad gru­pė ve­ga­nų ira­nie­čių, ne­lai­kan­čių jo­kių gy­vu­lių, gau­da­vo pa­kan­ka­mai vi­ta­mi­no B₁₂ su ne­nup­lau­to­mis dar­žo­vė­mis, ku­rios bu­vo trę­šia­mos žmo­nių mėš­lu. Iš­ma­to­mis (ne tik žmo­gaus, bet ir gy­vu­lių) už­terš­tos dar­žo­vės ar ki­toks au­ga­li­nis mais­tas ga­li ap­rū­pin­ti žmo­gų šiuo vi­ta­mi­nu to­se vie­to­vė­se, kur ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos stan­dar­tų. Gal­būt to­dėl be­si­vys­tan­čių kraš­tų ve­ga­nų bend­ruo­me­nė­se vi­ta­mi­no B₁₂ ma­žak­rau­jys­tė ne­bū­din­ga.

Žmo­nėms, ku­rie plau­na prieš val­gį ran­kas ir nu­plau­na dar­žo­ves, vie­nin­te­lis na­tū­ra­lus vi­ta­mi­no B₁₂ šal­ti­nis yra gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­tai: mė­sa, pie­nas, kiau­ši­niai.

Iš kur gauti?

Jei­gu esa­te griež­to­ji ve­ge­ta­rė – ve­ga­nė, ne­pa­mirš­ki­te, kad Jū­sų mais­te ga­li trūk­ti vi­ta­mi­no B₁₂. Jei ta­po­te mama (esa­te nėš­čia ar žin­do­te kū­di­kį), bet ne­si­ruo­šia­te keis­ti mi­ty­bos įpro­čių, Jums  taip pat rei­ka­lin­gi spe­cia­lūs mais­to pa­pil­dai. Jū­sų kū­di­kis kas­dien tu­rė­tų gau­ti 0,4 mik­rog­ra­mo vi­ta­mi­no B₁₂. Kad tokį šio vi­ta­mi­no kiekį suteiktumėte žin­do­mam kū­di­kiui, Jūs pa­ti tu­ri­te kas­dien gau­ti 2,8 mik­rog­ra­mo vi­ta­mi­no B₁₂. Sup­ran­ta­ma, ge­riau­sia pa­si­tar­ti su sa­vo šei­mos gy­dy­to­ju dėl tin­ka­mos mi­ty­bos ir ge­riau­sio trūks­ta­mų vi­ta­mi­nų pa­pil­dy­mo bū­do.

Šva­riuo­se au­ga­luo­se vi­ta­mi­no B₁₂ nė­ra, bet au­ga­li­niai mais­to pro­duk­tai ga­li bū­ti dirb­ti­nai pa­pil­do­mi šiuo vi­ta­mi­nu: kai ku­rie ja­vai­niai, ga­mi­niai iš so­jos ir ry­žių, sau­lėg­rą­žų ir ki­toks au­ga­li­nis mar­ga­ri­nas, įvai­rūs gė­ri­mai, val­go­mo­sios mie­lės. Į mais­to pro­duk­tus pa­pil­do­mai de­da­mos me­džia­gos iš­var­di­ja­mos eti­ke­tė­se. Jų są­ra­še ieš­ko­ki­te vi­ta­mi­no B₁₂ ar­ba ko­ba­la­mi­no. Mat šis vi­ta­mi­nas dar va­di­na­mas ko­ba­la­mi­nu, nes sa­vo su­dė­ty­je tu­ri me­ta­lo ko­bal­to. Ga­li bū­ti pa­ra­šy­ta ir Cya­no­co­ba­la­min – tai yra šio vi­ta­mi­no che­mi­nis pa­va­di­ni­mas. Vi­ta­mi­no B₁₂ pre­pa­ra­tų at­ski­rai ar­ba kar­tu su ki­tais vi­ta­mi­nais ir jų tu­rin­čių mais­to pa­pil­dų ga­li­ma nu­si­pirk­ti vais­ti­nė­se.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­dy­to­jai ste­bė­jo 37 mo­ti­nų ve­ga­nių žin­do­mų vai­kų vys­ty­mą­si. Vi­sos bu­vo kon­sul­tuo­ja­mos spe­cia­lis­tų, kaip pa­si­rink­ti tin­ka­mą ve­ge­ta­riš­ką mais­tą, ku­ria­me ne­trūk­tų įvai­rių bal­ty­mų ir mi­ne­ra­lų, ir taip pat var­to­jo vi­ta­mi­no B₁₂ tu­rin­čius pa­pil­dus. Dau­gu­ma iš tų vai­kų au­go ir vys­tė­si vi­siš­kai nor­ma­liai.

Ge­riau­sios sėk­mės ir Jums!

*  *  * 

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Daugiau apie knygą ir autorių www.zindyk.lt.