MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

 Svarbus ne tik kaulams, bet ir imunitetui

Kūdikiai ir vaikai auga labai sparčiai: bręsta vidaus organai, formuojasi imuninė sistema, dantys, o tam reikia užtektinai šio vitamino, kaip ir kitų mikroelementų. Dažniausiai rachitu vaikai suserga nuo 2–3 mėnesių iki 2 metų. Tuos pirmuosius metus po vaiko gimimo tėvai atidžiai stebi jo sveikatą ir reguliariai duoda vitamino D, kurį paprastai paskiria gydytojas. Vaikui augant vitaminas D atsiduria antrame plane arba net pamirštamas. Tačiau vaiko augimas tęsiasi, kaulai intensyviai formuojasi iki brendimo pabaigos 18–20 metų, ir visą tą laiką svarbus vitaminas D.

Pagrindinė šio vitamino funkcija – reguliuoti kalcio ir fosforo kiekį organizme. Vitaminas D būtinas skeleto formavimuisi ir kaulų stiprumui, raumenims. Jeigu vaikui jo pritrūksta, gali deformuotis kaukolė, stuburas, žandikauliai, padidėti kaulų lūžių rizika, sutrikti dantų dygimas, ant dantukų gali atsirasti dėmių ir dažniau juos pažeidžia ėduonis. Sunkiausia vitamino D stokos pasekmė mažam vaikui rachitas, paaugliams atsiranda raumenų silpnumas, kaulų skausmai, dažnesni lūžiai. Vitaminas D svarbus ne tik rachito prevencijai, bet ir kaulų audiniui visą žmogaus gyvenimą.

Šis vitaminas būtinas imuninei sistemai. Jo stokojantys vaikai dažniau serga infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Jo trūkumas siejamas su nutukimu ir įvairiomis ligomis: astma, alergijomis, cukriniu diabetu.

Vitamino D šaltiniai yra maistas, saulė ir maisto papildai. Su maistu galime gauti tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turėtų pasigaminti pats veikiant saulės spinduliams. Tačiau paprastai maistas ir saulė nesuteikia reikiamo vitamino D kiekio ir turime vartoti maisto papildą.

 Kodėl saulės ir maisto neužtenka?

 Daug vitamino D randama riebiose žuvyse (lašišose, silkėse, upėtakiuose, skumbrėse, tunuose). Turi jo ikrai, menkės kepenys, kiaušinio trynys, sviestas, pienas, jogurtas, augalinės kilmės maisto produktai: avižinės kruopos, brokoliai, grybai. Tačiau, net ir tinkamai maitindamiesi, gausime tik nedidelę dalį reikalingos paros normos.

Pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis yra saulė. Veikiamas UV spindulių organizmas šį vitaminą gamina iš cholesterolio. Tačiau Lietuvoje rudenį ir žiemą saulėtų dienų ypatingai mažai, vasarą irgi toli gražu ne kiekvieną dieną lepina saulė. Dar saulės spindulių poveikis sumažėja dėl debesų bei oro taršos.

Net saulėtą vasaros dieną šio vitamino odoje gali nepasigaminti pakankamai. Pirmiausia didelės reikšmės turi dienos laikas. Tinkamos vitaminui D susidaryti odoje valandos nuo 12 iki 15. Atkreipkite dėmesį į šešėlį: vitaminas D gaminasi tik tada, kai jis mažesnis už žmogų, t. y. saulė yra gana aukštai.Tokioje saulėje reikia pabūti bent 20 minučių, ir dar viena sąlyga:bent pusę kūno neturi dengti drabužiaiir nesitepame apsauginiu kremu.

Tačiau vaikus patariama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, o pabūti saulėje jiems geriausia iki 11 valandos ir po 16, kai vitaminas D jau nebepasigamins. Be to, vaiko odą nuo saulės spindulių saugome drabužiais ir kremais. Apsauginis kremas, kurio SPF 30, vitamino D sintezę odoje sumažina net 95 %. Taigi, pasikliauti vien tik saulės spinduliais, iš kurių turėtume gauti pagrindinį vitamino D kiekį, negalime.

Vitaminas D yra riebaluose tirpus. Perteklinis jo kiekis kaupiamas riebaliniame audinyje.  Tačiau ilgam prikaupti vitamino D atsargų negalime, organizme jis išsilaiko iki savaitės, taigi šias atsargas turime papildyti nuolat.  

 Kada galime įtarti vitamino D trūkumą?

Esant nedideliam vitamino D trūkumui simptomai atsiranda ne visada. Pirmieji požymiai, galintys reikšti, kad vaikui trūksta vitamino D, yra nuovargis, silpnumas, mieguistumas, dirglumas, gausesnis galvos, kūno prakaitavimas, gali skaudėti raumenis, sutrikti apetitas. 

Tėvai gali įtarti vitamino D trūkumą, jeigu mažylį vargina mažakraujystė, pūslelinė, dažnai puola peršalimo ligos, jeigu jis vėluoja pradėti vaikščioti. Apie vitamino D stoką gali byloti galvos, raumenų ir kaulų skausmas, raumenų traukuliai, suprastėjęs miegas.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į antsvorio turintį vaiką, nes tokių vaikų vitamino D kiekis paprastai būna mažesnis. Mat šis vitaminas kaupiamas ir sulaikomas riebalų ląstelėse, o kraujyje jo mažai.

 Nedera vadovautis mitais

Populiarus mitas, jog vitaminą D vaikams reikia duoti tik žiemą ar ankstyvą pavasarį, tačiau gauti šio vitamino labai sudėtinga ir saulėtomis vasaros dienomis. Taigi, papildomai vaikas jį turėtų vartoti ištisus metus. 

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

 Iš kur gauti vitamino D?

Pagrindinis vitamino D kiekis pasigamina būnant saulėje, todėl jis ir vadinamas saulės vitaminu. Vitaminas D yra dviejų formų. Veikiant ultravioletiniams spinduliams odoje susidaro apie 90 % vitamino D3 arba cholekalciferolio. Jo turi ir maistas: menkių kepenų aliejus, riebios žuvys – lašiša, silkė, skumbrė, ungurys, tunas; kiaušinio trynys, sviestas, pienas.

Vitaminas D2 arba ergokalciferolis patenka į organizmą su augaliniais maisto produktais. Jo yra brokoliuose, tamsiai žalios spalvos daržovėse, avižose, grybuose. Bet su maistu gaunamas vitaminas D sudaro tik apie 10 proc. viso reikalingo kiekio. Patekęs į organizmą šis vitaminas transformuojasi kepenyse ir inkstuose. Tokiu būdu jis virsta aktyvia forma – kalcitrioliu, kuris atlieka visas funkcijas.

Kodėl šio vitamino pritrūksta?

Akivaizdu, kad be didžiausio šio vitamino šaltinio – ultravioletinių saulės spindulių užtektinai jo negausime. Svarbu, kad net ir dėl didelio saulės spindulių kiekio vitamino D nebus per daug, nes jo perteklius suyra odoje. Problema ta, kad saulės odai pritrūksta.

Kad vitamino D pakankamai pasigamintų odoje, kūdikiai ir vaikai kasdien tarp 10 ir 15 valandos turėtų išbūti saulėje bent 15 minučių. Ir tuo metu – drabužiais neuždengtomis rankomis, nepaslėpta turi būti ir dalis kojų.

Deja, vien tik būti saulėje neužtenka. Vitamino D susidarymas odoje priklauso nuo to, ar saulė pakilusi pakankamai aukštai, taigi ir nuo geografinės platumos, sezono, paros laiko. Sparčiausiai šis vitaminas gaminasi saulei esant tiesiai virš galvos, t. y. nuo 11 iki 15 valandos, kaip tik tuo metu, kai daugelis pasislepia šešėlyje. Mažai vitamino D pasigamins ir debesuotą dieną.

Be to, trukdo apsaugai nuo ultravioletinių spindulių odoje susidarantis melaninas. Kremas nuo saulės, kurio apsaugos faktorius (SPF) yra didesnis nei 15, taip pat yra kliūtis. Lietuvoje saulėtų dienų nėra daug, ne kasdien saulės spinduliai lepina net vasarą, todėl užtektinai gauti vitamino D sudėtinga. Be to, aktyviai vitamino D formai susidaryti organizme gali trukdyti kepenų ar inkstų ligos.

Kaip suprasti, kad vitamino D trūksta?

Vidutinis vitamino D trūkumas negali sukelti stiprių simptomų. Tačiau esant didesnei jo stokai, suprastėja vaiko apetitas, jis labiau prakaituoja, gali pykinti, vemti, džiūsta burna, užkietėja viduriai, kamuoja nuovargis, vaikas tampa pasyvus, gali sutrikti širdies ritmas. Trūkstant šio vitamino vėluoja dantų dygimas, o išdygę dantys silpni.

Vitaminas D labai svarbus augančiam vaikui nuo gimimo, nes jis reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą, taigi padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Pristigus šio vitamino, suprastėja kalcio pasisavinimas, o tai trukdo vaiko kaulinio audinio formavimuisi, fizinei raidai. Šis vitaminas būtinas raumenų vystymuisi, širdies veiklai, nervų sistemai, vaiko imuninei sistemai. Vitaminas D padeda reguliuoti imuninį atsaką, kuris kovoja su užklupusia liga. Jo trūkstant dažnai puola kvėpavimo takų infekcijos. Stokojant vitamino D didesnė tikimybė susirgti astma, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.

Ypatinga rizikos grupė yra naujagimiai ir kūdikiai. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaikas aktyviai auga ir vystosi, todėl net sveikiems mažyliams reikia vitamino D papildomai – rachito prevencijai. Motinos piene vitamino D nedaug, todėl išnešiotiems žindomiems kūdikiams jo paprastai skiriama nuo pirmo gyvenimo mėnesio. Profilaktinės ir gydomosios dozės kiekvienam vaikui gali būti skirtingos. Jas nustato gydytojas pagal vaiko augimą ir vystymąsi.

Per daug vitamino D taip pat negerai

Taip pat verta paminėti, kad vitamino D perteklius toks pat nepageidautinas kaip ir trūkumas. Blogiausia, kad ir trūkstant, ir esant per daug šio vitamino, atsiranda panašūs simptomai, todėl neatlikus tyrimų sunku spręsti apie jo kiekį.

Šis vitaminas yra tirpus riebaluose, kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl jo pertekliaus didėja kalcio koncentracija kraujyje, sukelianti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus, inkstų akmenligę. Kai vitamino D per daug, vaikas retai šlapinasi, sutrinka širdies ritmas, skauda galvą, sumažėja kūno svoris. Todėl duodant vaikui vitamino D maisto papildą reikia paisyti gydytojo nurodymų.

Parengė Undinė Gilė

Nuo vitamino D priklauso kalcio ir magnio pasisavinimas. Vitaminas D padeda organizmui išvengti širdies ir odos ligų, nugalėti vėžį (stabdo vėžio ląstelių augimą), subalansuoti nervų sistemą. Su jo trūkumu susijęs dažnas nūdienos negalavimas – lėtinio nuovargio sindromas. Vitaminas D – arterinės hipertenzijos bei pirmojo tipo diabeto profilaktika.

Ką mama turi žinoti apie vitaminus D2 ir D3

D – riebaluose tirpus vitaminas. Vitaminu D vadinama keletas panašios struktūros ir tą patį vaidmenį organizme atliekančių cheminių junginių. Svarbiausi iš jų – cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2) vitaminai. Vitamino D2 gauname iš augalinio maisto, o D3 – iš gyvulinio. Tyrimais nustatyta, kad daug veiksmingesnis vitaminas D3. Šis vitaminas vadinamas saulės vitaminu. Organizme jis pasigamina odoje, veikiant saulės spinduliams. Todėl specialistai pataria kasdien pasimėgauti10 –15 minučių saulės voniomis. Saulėje reikėtų atidengti veidą, rankas ir kojas.

Iš kur daugiausiai vaikas gali gauti vitamino D?

Šio vitamino yra duonoje, kituose grūdiniuose produktuose, piene. Pagrindiniai vitamino D maisto šaltiniai: rūgštaus pieno produktai, kiaušinio trynys, sūris, grietinėlė, varškė, jūriniai produktai, grybai. Daug vitamino D3 yra žuvų kepenyse, jo turi silkė, skumbrė, otas, tunas, menkė, lašiša, jo gausu žuvų taukuose, ypač – menkės kepenų taukuose. Šiuos maisto produktus turėtų valgyti ir vaikas, ir žindanti mama. Geriausias vitamino D3 šaltinis – ne pramoniniu būdu užaugintos, o laukinės žuvys, bet iškeptoje žuvyje šio vitamino daug mažiau. Kai kurie maisto produktai būna papildyti vitaminu D, tik jo kiekio nepakanka.

Vitamino D3 daugiausia mums dovanoja saulė: jį gamina būtent ultravioletiniai spinduliai.

Kai trūksta vitamino D

Vitamino D trūkumas organizme nustatomas pagal kraujo tyrimą. Pagrindiniai šio vitamino trūkumo simptomai: prastas apetitas, nemiga, burnos ir gerklės perštėjimas, svorio sumažėjimas, suprastėjęs regėjimas.

Vitamino D stoka taip pat sukelia kalcio apykaitos sutrikimus: šis elementas prastai įsavinamas žarnyne, dėl to nusilpsta ir skauda raumenis, kankina nemiga, dirglumas. Tuomet organizmas pasiima šio elemento iš jo atsargų saugyklos – kaulų, ir mažėja kaulų tankis.

Šio vitamino trūkumo pasekmės gana rimtos – ypač gali nukentėti mažas vaikas ir paauglys. Vaikams tai sunkios ligos – rachito priežastis. Gali deformuotis vaiko stuburas, liga stabdo jo augimą ir vystymąsi, sukelia kaulų minkštėjimą ir lūžius. Suaugusiųjų liga, susijusi su šio vitamino stoka, – osteomaliacija. Ji panaši į vaikų rachitą, taip pat išlinksta suminkštėję kaulai. Osteomaliacija išsivysto dėl kaulų mineralizacijos sutrikimo trūkstant vitamino D.

Vitaminas D palaiko reikiamą neorganinio fosforo kiekį kraujyje, turi reikšmės žarnyno ir kepenų darbui bei stiprina imunitetą. Vitaminas svarbus normaliam skydliaukės funkcionavimui, širdies veiklai, geram kraujo krešėjimui, turi didelės įtakos raumenų vystymuisi.

Vitamino D trūkumas susijęs su imuninėmis ligomis, parodontoze, osteoporoze. Vaikai ir vyresni suaugusieji linkę patirti sunkesnes traumas griūdami.

Pediatrai pataria duoti vitamino D papildą rachito profilaktikai ir mamos pienu maitinamam kūdikiui. Nustatyta, kad mamos piene esančio vitamino D nepakanka augančio kūdikio vystymuisi. Šis vitaminas būtinas komponentas kalcio įsavinimui kūdikio kauluose. Jeigu vaikui trūksta D, jo kaulai nesutvirtėja ir išsikreivina kojytės, deformuojasi krūtinės ląsta ir sulėtėja augimas. Taip pat kūdikiui vėluoja sutvirtėti momenėlis, laiku neprasikala dantukai.

Kiek reikia vitamino D?

Ir vaikas, ir suaugusysis gerai sveikatai turi gauti pakankamai šio vitamino iš įvairių šaltinių: maisto, saulės spindulių, taip pat – maisto papildų.

Rekomenduojama šio vitamino paros norma suaugusiajam – 5 mikrogramai; nėščiai moteriai jo reikia dvigubai daugiau ; kūdikis jo turi gauti – nuo 7,5 iki 10 ; vaikas (priklausomai nuo amžiaus) – 2,5 –10 mikrogramų.

Kodėl pritrūksta vitamino D?

Vitaminą D3 mums suteikiančiais saulės spinduliais kenksminga mėgautis per daug: ilgai būnant saulėje galima susirgti sunkiomis odos ligomis, net vėžiu. Ypač nuo saulės gali nukentėti kūdikis ir mažas vaikas. Todėl odą nuo ultavioletinių spindulių apsaugome kremais, losjonais, kurie labai stabdo ir vitamino D gamybą organizme. Pavyzdžiui, kremas su 8 SPF apsauga šio vitamino gamybą sumažina net 97 proc.

Žiemą daug laiko praleidžiame patalpose, o ir saulė palepina labai retai, todėl baigiantis sezonui daugelis mūsų stokojame vitamino D3. Be to, Lietuvoje saulės trūksta ištisus metus: daug apsiniaukusių dienų ir vasarą, dažnai lyja.

Gauti pakankamai vitamino D3 iš maisto nei vaikas, nei suaugusysis taip pat negali, nes daugelyje maisto produktų šio vitamino nėra, o žuvies patiekalus valgome pernelyg retai. Taigi su maistu ir saule gaunamas šio vitamino kiekis sudaro nedidelę dalį – maždaug 10 proc. reikiamo.

Todėl gydytojai pataria ir vaikams, ir suaugusiesiems vartoti vitamino D3 maisto papildus. Šis riebaluose tirpus vitaminas gerai pasisavinamas ištirpintas natūraliame aliejuje.

Parengė Dalia Petrutytė