Kiekviena mama daug girdėjo apie vitamino D svarbą vaikui nuo gimimo, o rachitas vis dar gąsdina tėvus, tačiau vaikui paūgėjus šis vitaminas nebeatrodo toks svarbus. Todėl vitamino D trūkumo problema yra gydytojų ir sveikatos specialistų dėmesio centre.
Svarbus ne tik kaulams, bet ir imunitetui
Kūdikiai ir vaikai auga labai sparčiai: bręsta vidaus organai, formuojasi imuninė sistema, dantys, o tam reikia užtektinai šio vitamino, kaip ir kitų mikroelementų. Dažniausiai rachitu vaikai suserga nuo 2–3 mėnesių iki 2 metų. Tuos pirmuosius metus po vaiko gimimo tėvai atidžiai stebi jo sveikatą ir reguliariai duoda vitamino D, kurį paprastai paskiria gydytojas. Vaikui augant vitaminas D atsiduria antrame plane arba net pamirštamas. Tačiau vaiko augimas tęsiasi, kaulai intensyviai formuojasi iki brendimo pabaigos 18–20 metų, ir visą tą laiką svarbus vitaminas D.
Pagrindinė šio vitamino funkcija – reguliuoti kalcio ir fosforo kiekį organizme. Vitaminas D būtinas skeleto formavimuisi ir kaulų stiprumui, raumenims. Jeigu vaikui jo pritrūksta, gali deformuotis kaukolė, stuburas, žandikauliai, padidėti kaulų lūžių rizika, sutrikti dantų dygimas, ant dantukų gali atsirasti dėmių ir dažniau juos pažeidžia ėduonis. Sunkiausia vitamino D stokos pasekmė mažam vaikui rachitas, paaugliams atsiranda raumenų silpnumas, kaulų skausmai, dažnesni lūžiai. Vitaminas D svarbus ne tik rachito prevencijai, bet ir kaulų audiniui visą žmogaus gyvenimą.
Šis vitaminas būtinas imuninei sistemai. Jo stokojantys vaikai dažniau serga infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Jo trūkumas siejamas su nutukimu ir įvairiomis ligomis: astma, alergijomis, cukriniu diabetu.
Vitamino D šaltiniai yra maistas, saulė ir maisto papildai. Su maistu galime gauti tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turėtų pasigaminti pats veikiant saulės spinduliams. Tačiau paprastai maistas ir saulė nesuteikia reikiamo vitamino D kiekio ir turime vartoti maisto papildą.
Kodėl saulės ir maisto neužtenka?
Daug vitamino D randama riebiose žuvyse (lašišose, silkėse, upėtakiuose, skumbrėse, tunuose). Turi jo ikrai, menkės kepenys, kiaušinio trynys, sviestas, pienas, jogurtas, augalinės kilmės maisto produktai: avižinės kruopos, brokoliai, grybai. Tačiau, net ir tinkamai maitindamiesi, gausime tik nedidelę dalį reikalingos paros normos.
Pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis yra saulė. Veikiamas UV spindulių organizmas šį vitaminą gamina iš cholesterolio. Tačiau Lietuvoje rudenį ir žiemą saulėtų dienų ypatingai mažai, vasarą irgi toli gražu ne kiekvieną dieną lepina saulė. Dar saulės spindulių poveikis sumažėja dėl debesų bei oro taršos.
Net saulėtą vasaros dieną šio vitamino odoje gali nepasigaminti pakankamai. Pirmiausia didelės reikšmės turi dienos laikas. Tinkamos vitaminui D susidaryti odoje valandos nuo 12 iki 15. Atkreipkite dėmesį į šešėlį: vitaminas D gaminasi tik tada, kai jis mažesnis už žmogų, t. y. saulė yra gana aukštai.Tokioje saulėje reikia pabūti bent 20 minučių, ir dar viena sąlyga:bent pusę kūno neturi dengti drabužiaiir nesitepame apsauginiu kremu.
Tačiau vaikus patariama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, o pabūti saulėje jiems geriausia iki 11 valandos ir po 16, kai vitaminas D jau nebepasigamins. Be to, vaiko odą nuo saulės spindulių saugome drabužiais ir kremais. Apsauginis kremas, kurio SPF 30, vitamino D sintezę odoje sumažina net 95 %. Taigi, pasikliauti vien tik saulės spinduliais, iš kurių turėtume gauti pagrindinį vitamino D kiekį, negalime.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus. Perteklinis jo kiekis kaupiamas riebaliniame audinyje. Tačiau ilgam prikaupti vitamino D atsargų negalime, organizme jis išsilaiko iki savaitės, taigi šias atsargas turime papildyti nuolat.
Kada galime įtarti vitamino D trūkumą?
Esant nedideliam vitamino D trūkumui simptomai atsiranda ne visada. Pirmieji požymiai, galintys reikšti, kad vaikui trūksta vitamino D, yra nuovargis, silpnumas, mieguistumas, dirglumas, gausesnis galvos, kūno prakaitavimas, gali skaudėti raumenis, sutrikti apetitas.
Tėvai gali įtarti vitamino D trūkumą, jeigu mažylį vargina mažakraujystė, pūslelinė, dažnai puola peršalimo ligos, jeigu jis vėluoja pradėti vaikščioti. Apie vitamino D stoką gali byloti galvos, raumenų ir kaulų skausmas, raumenų traukuliai, suprastėjęs miegas.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į antsvorio turintį vaiką, nes tokių vaikų vitamino D kiekis paprastai būna mažesnis. Mat šis vitaminas kaupiamas ir sulaikomas riebalų ląstelėse, o kraujyje jo mažai.
Nedera vadovautis mitais
Populiarus mitas, jog vitaminą D vaikams reikia duoti tik žiemą ar ankstyvą pavasarį, tačiau gauti šio vitamino labai sudėtinga ir saulėtomis vasaros dienomis. Taigi, papildomai vaikas jį turėtų vartoti ištisus metus.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
