Kodėl pavasarį trūksta vitaminų?

Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų dar ir todėl, kad žiemą jie dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, beje, nesiliauja ir ankstyvą pavasarį. Daugiau vitaminų eikvoja šaltuoju metų laiku intensyviai dirbanti imuninė sistema, jų turi užtekti prie naujojo sezono prisitaikančiam organizmui. Vitaminų vaikams trūksta netenka dėl dažnos šiuo gyvenimo periodu disbakteriozės ir kitų virškinimo sutrikimų, nes tuomet mikroelementai prasčiau pasisavinami.

Per žiemą išlaikytose daržovėse ir vaisiuose mikroelementų gerokai mažiau, o suvalgyti žymiai daugiau mažylis nepajėgs. Ne visi vaikai mėgsta žalias daržoves ir vaisius, o keptuose, virtuose ar troškintuose produktuose vitaminų dar mažiau. Alergiški vaikai kai kurių naudingų maisto produktų priversti atsisakyti, užtektinai vitaminų negauna kone vien nesveikus gardumynus pripažįstantys bei nereguliariai valgantys mažyliai.

Augant vaikui, vitaminų reikia vis daugiau, o jų pritrūkus greitai atsiranda avitaminozė ( vitaminų stoka).

Pavojai dar nesustiprėjusiam organizmui

Svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų vitaminų trūkumą, kuris yra palankus atsirasti net tokioms ligoms kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės funkcija), diabetas. Dėl avitaminozės gali sumažėti vaiko svoris, sulėtėti augimas. Gydytojai pataria susirūpinti, jei vaikas nuolat apatiškas, verksmingas, nesidomi jokia veikla. Vitaminų stokojantiems vaikams trūksta energijos, jie apsnūdę, nesugeba sutelkti dėmesio, suprastėja atmintis. Kitas avitaminozės požymis – dantenų uždegimas: jos kraujuoja net kramtant minkštą maistą. Neramus miegas, nemiga, dirglumas, agresija – taip pat gali byloti apie mikroelementų trūkumą.

Dėl vitaminų ir mineralų stokos susilpnėja imunitetas ir vaikas dažnai serga, ilgainiui organizmas nualinamas, sulėtėja protinis ir fizinis vystymasis.

Kokių vitaminų pavasarį reikia labiausiai?

Svarbiausi vitaminai pavasarį A, B grupė, C ir D. Vitaminas A reikalingas imuninei ir endokrininei sistemai, gleivinėms ir odai. Jo stoką galime įtarti, jeigu slenka plaukai, sausėja, šerpetoja oda. Šis vitaminas svarbus vaiko regėjimui ir padeda išvengti uždegiminių akių ligų.

Vitaminas B1 skatina vaiko augimą, gerina apetitą ir fizinį aktyvumą, jo reikia raumenims, virškinimui. Vitaminas B2 padeda susidoroti su odos problemomis ir apsaugo gleivines, kai jo per mažai, trūkinėja lūpų kampučiai, susergama stomatitu ar kitomis burnos ertmės ligomis. Jeigu per mažai vitamino B6, vaikas greitai pavargsta, dažnai prastos nuotaikos.

Vitaminas C pasižymi antivirusiniu bei antibakteriniu poveikiu, reikalingas sveikam augimui, apetitui ir energijai. Vitaminas D ne tik stiprina kaulus, padeda išvengti rachito, bet ir būtinas imuninei sistemai.  

Pagrindas – tinkama vaiko mityba

Kiek vitaminų gaus vaikas, priklauso nuo mitybos. Mikroelementų atsargoms papildyti parinkite tam tikrus maisto produktus.

Turintiems odos problemų, lėtai augantiems, nejudriems vaikams pediatrai pataria valgyti daug vitamino A turinčių maisto produktų. Duokite vaikui įvairių rūšių kopūstų, morkų, svogūnų laiškų, abrikosų, persikų, pieno produktų, žuvies, vištų kiaušinių ir kepenų.

B grupės vitaminų vaikas gaus ne tik iš mėsos, bet ir pieno produktų, naudingi jam neskaldyti ryžiai ir visų grūdo dalių duona, žalumynai, daržovės ir vaisiai.

Vaikui pravartu ilgiau būti gryname ore – dar ir todėl, kad saulėje gaminasi vitaminas D. Šio vitamino yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose ir mėsoje.

Nepakeičiamas maistas – džiovinti vaisiai. Juose gausu vitaminų A, B1, B2, B,3, B5, B6 ir mineralų: kalcio, geležies, fosforo, magnio ir natrio. Versti vaiko suvalgyti saldaus skonio džiovintų vaisių tikrai neprireiks.

Imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C nemažai turi petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuogės. Puikus antioksidantas – vitaminas E – labai svarbus vaikams, nes padeda augti ląstelėms. Šio vitamino šaltiniai įvairūs žalumynai, citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, šermukšnio uogos.

Visi šie vitaminai vaikui reikalingi kasdien, todėl mityba turi būti įvairi, o vertingiausi – natūralūs maisto produktai. Kadangi pavasarį švieži vaisiai ir daržovės yra netekę didelės dalies vitaminų, juos patariama papildyti iš mikroelementų kompleksų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus?

Pirmiausia, mikroelementų preparate esančių komponentų dozė turi atitikti vaiko amžių. Svarbu laikytis skirtingų mikroelementų vartojimo rekomendacijų – tam, kad organizmas juos visus gerai pasisavintų. Kai kurie vitaminai ir mineralai nedera drauge. Pavyzdžiui, kalcis, vartojamas kartu su geležimi, labai sumažina pastarosios pasisavinimą. Kiti, atvirkščiai – geriausiai veikia drauge. Antioksidacinį vitamino E poveikį sustiprina selenas, vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o vitaminas D – kalcio ir fosforo. Naudinga, jeigu šie komponentai yra vienoje tabletėje ar skysčio dozėje. Todėl profilaktiškai patariama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, kuriuose yra suderinti visi mikroelementai.

Lėtinėmis ligomis sergančius vaikus dėl avitaminozės patariama nuvesti pas gydytoją, kuris parinks reikiamas mikroelementų dozes pagal ligą bei mažylio būklę. Mikroelementų pasisavinimas ypač sutrinka sergant skrandžio ar žarnyno ligomis (gastritu, plonosios žarnos uždegimu enteritu). Riebaluose tirpių vitaminų A, E, K ir D pasisavinimui turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės būklė. Sergantiesiems šių organų ligomis gali prireikti didesnių dozių.

Svarbios ir pagalbinės maisto papildų sudėtinės dalys. Kuo mažiau pridėta konservantų, dažiklių bei kvapiklių, tuo mažesnė alergijos tikimybė.

Parengė Dalia Petrutytė

Būtini maisto produktai vaiko lėkštėje

Pagrindinis stiprybės šaltinis – maistas. Vaiko mitybos racione pavasarį, kaip ir bet kuriuo kitu sezonu, neturi trūkti baltymų, riebalų bei angliavandenių.

Baltymai yra vaiko augimo, vystymosi bei imuninės sistemos formavimosi pagrindas. Svarbiausi baltymų šaltiniai mėsa, žuvis ir pieno produktai. Juos visus būtinai įtraukite į vaiko valgiaraštį.

Svarbus angliavandenių šaltinis – košės, tai kuras organizmui, nes virškinant šį maistą susidaro energija. Vaikui ypač naudinga grikių košė, kuri turtinga baltymų, mikroelementų ir vitaminų. Virkite jam ir avižų, kukurūzų, ryžių, kelių grūdų košes. Neverta vaiką pratinti itin dažnai mėgautis lengvai pasisavinamų angliavandenių suteikiančiais produktais: konditerijos kepiniais ir saldumynais. Prisišlamštęs tokių skanėstų, jis greitai ir vėl išalks. Bet visiškai atsisakyti nereikia, nes tai geros nuotaikos užtaisas. Visais sezonais nepageidaujamas maistas yra tuščių kalorijų talpyklos – traškučiai, saldūs gazuoti gėrimai, ypač sudėtyje turintys dirbtinių saldiklių, kurie ne tik nieko vertingo nesuteikia, bet dar ir tukina.

Riebalai – kita būtina maisto medžiaga, kurios turi saulėgrąžų ir alyvuogių aliejai, sviestas, kiaušiniai, taip pat mėsa, riebi žuvis ir riebus pienas. Riebalų reikia ir juose tirpiems vitaminams pasisavinti. Tai yra vitaminai A, D, K ir E.

Pavasarį svarbūs vitaminai maisto produktuose

Vitaminų įvairove gali pasigirti šviežios daržovės ir vaisiai. Jų vaikui reikia užtektinai valgyti kasdien. Pagrindiniai vitaminų šaltiniai pavasarį yra bulvės, kopūstai, taip pat ir rauginti (juose ypač daug vitamino C), morkos, burokėliai, obuoliai ir žalumynai. Įvairių mikroelementų yra cukinijose, aguročiuose, moliūguose. Augalinis maistas lengvai virškinamas, jis teigiamai veikia žarnyno mikroflorą ir svarbus disbiozės (bakterijų pusiausvyros sutrikimo) profilaktikai.

Vitamino C yra raudonosiose paprikose, šviežiuose ir raugintuose kopūstuose, brokoliuose, česnakuose, citrinose. Naudingos vaikui šviežių kopūstų sultys. Jų verta išgerti pajutus pirmuosius peršalimo požymius, suskaudus gerklei. Taip pat nemažai vitamino C turi erškėtuogės, šaltalankio, šermukšnio uogos.

Vitaminas A – tai pirmiausia vaikų mėgstamos morkos, taip pat kiaušiniai, mėsa, pienas, kepenys, jo yra žaliose lapinėse daržovėse, apelsinuose, ananasuose. Šis vitaminas naudingas ne tik akims, kai jo per mažai, sutrinka daugelis organizmo sistemų. Todėl lengviau gali užpulti bronchitai, rinitai, dermatitai, stomatitai, o pavasarį šie negalavimai kimba greitai.

Vitaminas E padeda šalinti iš organizmo toksinus. Tai antioksidantas, saugantis nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Šiuolaikinės prastos ekologijos sąlygomis tai aktualu ir suaugusiesiems, ir vaikams. Vitamino E yra žemės riešutuose, saulėgrąžose, kukurūzuose, avokaduose, špinatuose, sezamo sėklose.

Vitaminas B 6 – vienas pačių svarbiausių pavasarį, nes yra vienas pagrindinių pagalbininkų, stiprinant imunitetą, atsparumui infekcijoms, jis reikalingas nervų sistemai. Šis vitaminas turi didelės reikšmės kraujodarai, nes dalyvauja formuojantis limfocitams – apsauginėms kraujo ląstelėms. Jeigu jo vaikui trūksta, gali sutrikti ir virškinimas. Vitamino B6 šaltiniai – rupi duona, špinatai, pupelės, bulvės, bananai, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Deja, daug šio vitamino suyra verdant arba kepant.

Vitaminas D visiems gerai pažįstamas kaip saulės vitaminas (gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams), jis būtinas vaikui rachito profilaktikai – ypatingai svarbus kūdikystėje. Šio vitamino stoka silpnina nervų sistemą – vaikas pasidaro dirglus, verksmingas bei nervingas.

Selenas yra galingas antioksidantas, sustiprinantis imuninę sistemą. Jis ne tik didina organizmo gebėjimą pasipriešinti infekcijoms, bet ir padeda greičiau nugalėti jau užpuolusią ligą. Daugiausia seleno jūros gėrybėse, jūrinėse žuvyse, gyvulių kepenyse ir inkstuose. Turi jo mėsa, įvairūs grūdai, riešutai, pieno produktai ir kiaušiniai.

Pavasarį vitaminų trūksta ypatingai

Vitaminų, kaip ir riebalų, angliavandenių bei baltymų, gauname su maistu. Nors vitaminai nėra audinių ir organų statybinė medžiaga, bet jie atlieka svarbius darbus – reguliuoja biocheminius ir fiziologinius procesus, be kurių neįmanomos svarbios organizmo funkcijos. Jeigu vitaminų vaiko maiste mažai arba organizmas juos prastai pasisavina, atsiranda įvairių sutrikimų. Tai turi įtakos vaiko augimui ir vystymuisi, sutrikdo medžiagų apykaitą, vaikas greitai nuvargsta, tampa mažiau judrus, jam prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų.

Vitaminų stoka ypatingai dažnai jaučiama pavasarį, nes tie nedideli likučiai vaisiuose ir daržovėse dar labiau sumažėja gaminant maistą. Todėl dalį reikiamo vitaminų kiekio vaikas turi gauti papildomai.

Maisto papildai pagal vaiko amžių

Pirmasis kūdikio papildomas vitaminas yra D. Augančiam mažyliui tampa svarbus kalcis. Dažnai sergančiam vaikui gydytojas skiria mikroelementų kompleksą, kurio sudėtyje yra vitamino C, arba atskirą maisto papildą imunitetui stiprinti, pavyzdžiui, ežiuolės. Lopšelį ar darželį lankančiam mažyliui pravers vitaminų kompleksas ne tik imunitetui, bet ir nervų sistemai stiprinti.

Taigi, valgome naudingą maistą, iš kurio gauname dalį vitaminų, o jų stoką papildome šių mikroelementų preparatais. Vitaminų ir mineralų maisto papilduose bei atskirų mikroelementų preparatuose esančios šių medžiagų dozės pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams.

Nors vitaminai naudingi ir būtini vaikui, jie papildomai apkrauna organizmą ir labiausiai – inkstus. Todėl reikia užtektinai gerti, bet ne saldintus gėrimus, o negazuotą vandenį.

Dažniausiai maisto papildai geriami kartą per dieną, pirmoje dienos pusėje, valgant arba po valgio. Laikomi jie tamsioje vietoje, kur vaikas nepasieks, nes per daug vitaminų taip pat pavojinga – hipervitaminozė ne mažesnė bėda už vitaminų stoką.

Undinė Gilė

Vitaminų stokos požymiai

Jeigu vaikas negauna vieno ar kelių vitaminų, išsivysto liga – avitaminozė. Kitas variantas –hipovitaminozė, kai per mažai visų vitaminų. Trūkstant vitaminų, daugelis jaučia silpnumą, nuovargį bei dirglumą. Tėvai pastebi, kad vaikas greitai pavargsta, nuolat taikosi prigulti. Vyresniems vaikams prasčiau sekasi mokykloje, susilpnėja atmintis, sunku susikaupti. Vitaminų stoką galime atpažinti iš šių požymių.

Suprastėjęs regėjimas. Kompiuteriai, išmanieji telefonai ir televizorius – neatsiejama vaiko laisvalaikio dalis. Būtent pavasarį tėvai pastebi, kad vaikas ima prisimerkti žiūrėdamas į kurio nors įrenginio ekraną. Jis taip elgiasi todėl, kad nusilpo regėjimas. Tai signalas tėvams, kad vaikui trūksta vitamino A. Dėl to šiuo metų sezonu dažni akių uždegimai.

Išsausėjusi, skilinėjanti, niežtinti ir pleiskanojanti oda. Jeigu veido oda pasidaro sausa, sutrūkinėja tarpupirščiai, niežti ir pleiskanoja keliai, alkūnės, pilvas arba sėdmenys – taip pat trūksta vitamino A.

Gerklės, burnos, liežuvio bei lūpų gleivinių ligos. Dėl vitamino B₂ stokos apninka stomatitai, taip pat – lūpų odos ir gleivinės uždegimas cheilitas. Lūpas nusėja ilgai negyjantys įtrūkiai, jos šerpetoja, šis uždegimas pažeidžia ir odą aplink lūpas bei jų kampuose. Ant paraudusio ir patinusio liežuvio gali atsirasti apnašų – tai liežuvio uždegimas glositas. Vaikui skauda kramtant ir ryjant, gausiai teka seilės.

Dantų ir dantenų problemos. Patinusios ir kraujuojančios vaiko dantenos drauge su nuovargiu bei dingusiu apetitu – vitamino C stokos požymis. Jeigu dar pritrūks ir vitamino D, dantukus pažeis ėduonis.

Raumenų traukuliai, silpnumas, sulėtėjęs augimas byloja apie tai, kad vaikui trūksta vitaminų B₁ ir D.

Miego sutrikimai. Pernelyg mieguistas vaikas arba apnikusi nemiga gali būti vitamino B₁ stokos požymis.

Lėtinių ligų paūmėjimas. Dėl B grupės vitaminų stokos pavasarį gali nusilpti širdies ir kraujagyslių sistema. Tuomet padažnėja pulsas, vaikas išbąla, dūsta. Nusilpus virškinimo sistemai, paūmėja gastritas, sumažėja apetitas, užkietėja viduriai. Nualina pavasaris ir nervų sistemą, todėl suprastėja nuotaika, vaikas tampa irzlus.

Skonio pokyčiai. Jeigu neraginamas vaikas nuolat valgo maisto produktą, kurio anksčiau paragauti nepavykdavo įkalbėti, reiškia, kad jam pritrūko tam tikrų vitaminų arba mikroelementų, kurių yra tame produkte.

Dažnos peršalimo ligos. Kai vaikas pavasarį ima dažnai sirgti peršalimo ligomis, tėvams derėtų išsiaiškinti, ar tai ne dėl vitaminų stokos. Trūkstant vitamino C, gali nusilpti imuninė sistema. Vitaminai ne tik sustiprina organizmą, padėdami atsilaikyti prieš ligas, bet vaikas lengviau perserga peršalimo ligomis.

Kaip išvengti avitaminozės?

Vitaminų ir mikroelementų atsargos vaisiuose ir daržovėse pavasarį gerokai mažesnės. Be to, vaiko organizmą nualina žiemos ligos ir vaistai, ypač antibiotikai. Todėl žarnynas gali silpniau pasisavinti naudingąsias medžiagas. Taigi, svarbu iš anksto pasirūpinti, kad augančiam ir besivystančiam vaikui, jo imuninei sistemai nepritrūktų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Vaistinėse gausu įvairiausių vitaminų maisto papildų. Tik juos derėtų vartoti atsakingai, nes vitaminų perteklius taip pat pavojingas. Vaikams rinkitės specialius maisto papildus, kurie pagaminti atsižvelgiant į mažylio amžių. Profilaktikai pediatrai pataria pirkti maisto papildus, kuriuose yra ne tik vitaminų, bet ir mikroelementų.

Pavyzdžiui, labai svarbus vaikams kalcis, nuo kurio priklauso ne tik mažylio kaulų tvirtumas, bet ir dantukai. Dėl kalcio stokos iškrypsta stuburas, sulėtėja augimas, vaikas gali susirgti rachitu, susilpnėja ir imunitetas, todėl mažylis tampa neatsparus peršalimo ligoms. Kalcį organizmas gerai pasisavina tik drauge su vitaminu D ir magniu. Todėl rinkdamiesi maisto papildus išstudijuokite etiketes.

Kitos svarbios vaikui medžiagos inozitolis ir cholinas. Tai smegenų maistu vadinamo lecitino pagrindinės sudedamosios dalys. Angliavandenių grupės junginys – inozitolis įeina į ląstelių membranų sudėtį. Jis būtinas nervams, smegenims ir raumenims. Ši medžiaga turi raminamąjį poveikį, gerina miegą. Nustatyta, kad ypač šio elemento stokoja sergantieji depresija, o trūkstant jo gali pablogėti atmintis. Kartu su kita medžiaga – cholinu inozitolis reikalingas riebalų apykaitai, padeda pašalinti blogąjį cholesterolį. Stingant cholino, gali sutrikti kepenų veikla, atmintis, atsiranda nervinė įtampa.

Tinkama mityba

Be maisto papildų svarbi ir tinkama mityba. Juk dalį vitaminų vaikas turi gauti iš maisto. Aktualūs visi pieno produktai, kuriuose gausu kalcio: pienas, kefyras, jogurtas, grietinė, varškė, o pirmenybę teikite maisto produktams be dažiklių. Taip pat vaikas turi gauti pakankamai gyvūninių baltymų, o visi mėsos patiekalai, kuriuos gaminate vaikui, turi būti tinkamai termiškai apdoroti. Vitaminų suteiks morkos, burokėliai, kopūstai, namuose iš džiovintų vaisių pagaminti kompotai, erškėtrožių, šaldytų uogų nuovirai, vaisių ir daržovių tyrelės.

Stenkitės, kad naudingus produktus vaikas valgytų ir užkandžiams. Į spalvotus dubenis įberkite riešutų, džiovintų vaisių, įdėkite obuolių, kad praalkęs mažylis jų pasiimtų.

Maisto produktų paruošimas

Gaminkite taip, kad maisto produktai neprarastų naudingųjų medžiagų. Daržoves geriausia virti nenuluptas arba nurėžkite labai ploną žievelę. Nepamirškite, kad kuo trumpiau verdate, tuo daugiau vitaminų išlieka. Vitaminai A ir C greitai išnyksta ore, todėl daržoves apdorokite tik tuomet, kai ruošiatės jas sudėti į verdantį vandenį. Vitaminui C išsilaikyti padeda druska ir cukrus, todėl virkite daržoves pasūdytame vandenyje.

Daržoves ir vaisius laikykite tamsioje vietoje, nes šviesoje suyra didžioji dalis vitaminų. Vitaminų mažėja ir ilgai laikomame pagamintame maiste, ir jį šildant – duokite vaikui šviežiai pagamintą patiekalą, o jeigu prireikia pašildyti, šildykite tik tokį maisto kiekį, kurį suvalgysite.

Grynas oras

Sustiprinti vaiko sveikatą padės ir grynas oras – juo labiau kad pavasarinės saulės spinduliai skatina gamintis vitaminą D.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS. Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį?  Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino D stokos.

VAISTINĖLĖ. Gastroezofaginis refliuksas – kada sunerimti?

KŪDIKIS. Varome iš pilvuko diegliukus. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas: Kam reikalingi čiulptukai?

NAMAI. Atverkime namus pavasariui.

MAMYTĖ. Kad šlapimo pūslė nekamuotų.

Atsisiųskite žurnalą PDF formatu

Žurnalas FLASH formatu

Mamų istorijos:
Svajonės pildosi tyliai…

Mityba ir vitaminai:
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?

Rudens ligos:
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.
Šeimų mokyklėlėje.
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.
Laringitas – pavojus mažam vaikui.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Vaistinėlė:
Kodėl vaikas viduriuoja?
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?
Šiuolaikinė homeopatija.
Neįsileiskime rudens virusų.

Vaiko aplinka:
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.

Būkime sveikučiai:
Kas padeda akytėms?
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.

Kūdikis:
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.
Kada prireikia mišinuko.

Mamytė:
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.
Kaip atsigauti po gimdymo?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo

Vitaminai

Kodėl vitaminų per mažai?

Jeigu vitaminų ir mineralų su maistu vaikas gaus nepakankamai arba sutriks jų įsavinimas virškinamajame trakte, išsivystys vitaminų trūkumas – avitaminozė arba hipovitaminozė.

Avitaminozę sukelia vieno ar kelių vitaminų stoka maiste. Kurio nors vitamino gali pritrūkti neracionaliai maitinamam kūdikiui pirmaisiais gyvenimo metais, paūgėjusiam mažyliui – dėl neracionalios mitybos rafinuotais maisto produktais. Naudingųjų medžiagų neužteks prastą apetitą turinčiam mažyliui. Vitaminų gali pritrūkti tam tikru sezonu, daugiau jų reikia sergant infekcinėmis ligomis bei patiriant stresą.

Hipovitaminozė – tai jau liguista vaiko būklė, kai vitaminų atsargos organizme labai sumažėja. Tai gali atsitikti ne tik tada, kai nepakanka su maistu gaunamų vitaminų. Tokį vitaminų stygių dažnai patiria skrandžio, kepenų, kasos, žarnyno ligomis sergantys vaikai, taip pat – gimę neišnešioti. Kai trūksta kurio nors vitamino, sutrinka fiziologinės funkcijos, kurioms šis elementas būtinas. Pavyzdžiui, vaikas gali pasidaryti dirglus, pradeda skaudėti galvą arba išsausėja oda. Jeigu per mažai vitamino D, sumažėja ir kalcio bei fosforo, todėl sutrinka kaulų mineralizacija ir vaikas gali susirgti rachitu. Stokojant vitamino B₂, sutrūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai, prasideda burnos gleivinės uždegimas. Dėl vitamino B₆ stokos sutrinka centrinės nervų sistemos veikla. Kai trūksta vitamino C, vaikas greitai pavargsta, blogiau auga, tampa neatsparus įvairioms ligoms.

Jeigu vaikas irzlus, nervingas, nuvargęs, prarado apetitą arba sutriko miegas, galite įtarti, kad jam trūksta vitaminų. Žinoma, geriausia nuvesti vaiką pas gydytoją, kuris parinks tinkamas priemones mažyliui. Hipovitaminozė gydoma trūkstamais vitaminais.

Ką daryti, kad vitaminų nepritrūktų?

Ko gero, daugeliui žinoma, kad vaikas turėtų valgyti kuo įvairesnį maistą, nes kiekviename maisto produkte yra skirtingų vitaminų ir mineralų. Vaisiai ir daržovės turi daug vitaminų C ir P, folio rūgšties, beta karotino. Mėsa – svarbus vitamino B 12 šaltinis, taip pat joje netrūksta vitaminų B1, B2 ir B6. Pienas ir jo produktai aprūpina mus vitaminais A ir B2. Grūdų produktai suteikia vitaminų B1,B2, B6, PP ir E, augaliniai aliejai – vitamino E, augaliniuose riebaluose nemažai vitaminų A ir D. Tik dažniausiai viso reikiamo kiekio maisto produktuose nėra.

Kodėl iš maisto vaikas negauna pakankamai vitaminų?

Deja, šiuolaikinio modernaus žemės ūkio sąlygomis išaugintuose maisto produktuose tėra minimalus naudingųjų medžiagų kiekis. Daržovės ir vaisiai auginami nualintoje žemėje arba šiltnamiuose, todėl šiuolaikiniai maisto produktai neturi didelės biologinės vertės organizmui. Be to, derliui padidinti ir kovai su kenkėjais naudojama daugybė chemijos (pavyzdžiui, nitratai).

Jau šviežios daržovės ir vaisiai ant prekystalio nėra pakankamai vertingi, o maisto pramonės įmonėse apdoroti produktai praranda dar daugiau maistingųjų medžiagų. Perkame dirbtiniais dažikliais pagražintus, įvairių skonių stiprikliais paskanintus ir konservantų bei kitokios chemijos prifarširuotus maisto produktus. Tenkinamės tuo, kas lieka ilgai laikytuose, užšaldytuose, termiškai ir kitaip apdorotuose produktuose. Vitaminų ir mineralų juose sumažėja dešimteriopai. Taigi, kai trūksta šių medžiagų, vaikas patiria vadinamąjį slaptąjį badą. Su maistu jis gauna pakankamai kalorijų, o naudingųjų medžiagų jame trūksta. Taip pat ir tokiu maistu besimaitinančios žindančios mamos piene nėra iš kur atsirasti vitaminams.

Šiuolaikiniams vaikams daugiausia trūksta vitaminų B1 ir D ( apsaugančio nuo rachito). Daugeliui jų nustatomas anemiją sukeliantis geležies trūkumas. Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vaikai, kuriems trūksta geležies, lėčiau auga, greičiau pavargsta, prasčiau mokosi.

Padės maisto papildai

Taigi negaunančiam pakankamai vitaminų su maistu vaikui jų turime duoti papildomai, todėl specialiai vaikams gaminami įvairūs vitaminų ir mineralų maisto papildai. Juose yra būtini šių medžiagų kiekiai. Mažam vaikui patogiausia sugirdyti skystus vitaminus. Tėveliams derėtų atkreipti dėmesį ir į vitaminų koncentraciją. Patogiausia, kai keliuose sirupo lašuose ar vienoje tabletėje yra visas paros vitaminų kiekis. Sugirdote vaikui vieną kartą per dieną ir ramu – nereikia nuolat bėgioti iš paskos su šaukšteliu.

Vaikišką maisto papildą išsirinkote, bet dar būtų gerai, kad vaikas kasdien nesiraukytų ir nesiožiuotų. Todėl kai kurie gamintojai sugalvojo gudrybę – skanius vitaminus, kuriuos vaikas sušlamš kaip saldainį. Mažylis neatsisakys pasaldinto gardaus sirupo, lašiukų arba uogų ar vaisių skonio tabletės. Geriausia vitaminus gerti ryte: aktyvaus vaiko organizmas puikiai įsavins visas būtinas medžiagas.

Vaistinėje rasite įvairių vitaminų ir mineralų kompleksų vaikams, kurie sustiprins vaiko organizmą, suteiks energijos bei atsparumo įvairiems negalavimams. Maisto papilduose esantys vitaminai ir mineralai padės sustiprinti darželinuko ar mokyklinuko nervų sistemą ir prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Silpno imuniteto požymiai

– Virusinėmis ligomis vaikas serga daugiau kaip 4–5 kartus per metus.

– Vaiko sveikata po ligos labai lėtai taisosi.

– Vaiką dažnai apninka grybelinės infekcijos, kurias tenka ilgai gydyti.

– Alergijos įvairiems produktams arba vaistams byloja apie pernelyg jautrią imuninės sistemos reakciją.

– Vaikas greitai pavargsta, kaprizingas, nuolat mieguistas, bet miega neramiai, dažnai nubunda.

– Dažnai sutrinka žarnynas ir vidurių užkietėjimai kaitaliojasi su viduriavimu.

Jeigu tėvai pastebėjo bent vieną šių silpno imuniteto požymių, reiškia, kad imuninę sistemą būtina stiprinti. Tai daryti reikia ne tik atėjus darganai ar paspaudus šaltukui, o nuolat. Ypatingai derėtų susirūpinti tėvams, kurie patys negali pasigirti puikia sveikata.

Kodėl nusilpsta vaiko imunitetas?

Dažniausios silpno imuniteto priežastys:

– gimdymo trauma, nėštumo komplikacijos (ypač 20–28 savaitę),

– paveldimumas,

– vitaminų trūkumas,

– trumpas žindymo periodas (mažesnis kaip 6 mėnesių),

– netinkamas kūdikio primaitinimas, jeigu trūksta ar per daug maistingųjų medžiagų,

– žarnyno sistemos sutrikimai,

– gausus ir dažnas vaistinių preparatų vartojimas,

– stipri psichologinė trauma,

– prasta ekologija.

Maistas stipriam imunitetui

Žinoma, pakeisti ekologinės aplinkos arba paveldimumo negalėsime. Vis dėlto, gydytojų nuomone, galime paveikti daugelį imunitetą silpninančių priežasčių.

Pirmiausia, rečiau persišaldo pakankamai ilgai žindyti vaikai, juos rečiau puola alergijos, kankina viduriavimas ir ausų uždegimas. Be to, mamos piene yra visų kūdikiui reikalingų maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų tiek, kiek jam reikia. Dirbtinai maitinamo kūdikio maiste neįmanoma subalansuoti būtent tavo mažyliui būtino medžiagų kiekio. Kuo ilgiau žindysi vaiką, tuo jo organizmas bus atsparesnis visiems virusams.

Svarbus veiksnys, lemiantis vaiko sveikatą – primaitinimas. Papildomai maitinti mažylį nedera padėti per anksti. Jeigu organizmas dar nepasirengęs virškinti įprastinių maisto produktų, sutriks virškinimo sistema. Jeigu vėluosime primaitinti kūdikį, jam pritrūks maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų. Todėl geriausia, jei gydytojas parinks individualų primaitinimo planą tavo kūdikiui, specialistas atsižvelgs ne tik į vaiko amžių, bet ir į jo augimo, vystymosi ypatumus, persirgtas ligas, taip pat – alergijas.

Deja, vien tik iš maisto produktų, nors ir kruopščiausiai parinktų, neįmanoma apsirūpinti būtinais vitaminais ir mineralais. Rafinuotas, konservuotas, ilgai laikomas maistas, kurio neišvengiame, nėra toks vertingas, kaip šviežias. Be to, vitaminus iš organizmo išvaro kasdien patiriamos fizinės ir emocinės vaiko apkrovos. Todėl nedera pamiršti maisto papildų. Juk vitaminų trūkumas lėtina vaiko vystymąsi, skatina lėtines ligas, mažina aktyvumą ir, žinoma, imunitetą.

Antra vertus, per didelis kiekis vitaminų taip pat negerai. Todėl vaikui duokite specialius vitaminų ir mineralų kompleksus pagal jo amžių.

Geras virškinimas

Nemažos reikšmės imunitetui turi žarnynas. Juk dauguma naudingųjų medžiagų įsisavinamos būtent čia. Sutrikus žarnyno veiklai, naudingosios maisto medžiagos negalės patekti į organizmą. Todėl žarnyno būklė tiesiogiai susijusi su sveikata. Žarnyno darbą pagerina mineralinis vanduo be burbuliukų ir rūgštaus pieno produktai : kefyras ir jogurtas, maistas, kuriame gausu ląstelienos. Jokiu būdu nepirkite mažyliui kokakolos ir kitų saldžių gėrimų.

Vaistai

Imunitetą gali susilpninti neatsakingai vartojami vaistai. Daugelis tėvų, užuot kreipęsi į gydytoją, susirgusiam vaikui duoda vaistų savo nuožiūra. Tokia savigyda gali turėti prastų pasekmių. Skirti vaistus tinkamais kiekiais turi gydytojas.

Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad nedera bet kuriuo atveju griebtis temperatūrą malšinančių vaistų. Mažesnės negu 38 laipsnių temperatūros nereikia malšinti vaistais. Juk ji byloja, kad organizmas pats pradėjo kovą su infekcija – gamina specialius antigenus. Jeigu kaskart nedidelę temperatūrą malšinsite vaistais, vaiko organizmas liausis pats priešintis infekcijai. Kam gi jam dirbti, jeigu tuojau pat gaus vaistų? Visiškai nekreipti dėmesio į pakilusią temperatūrą taip pat neverta – galima pasitelkti liaudiškas priemones.

Padeda tėvų meilė ir dėmesys

Mažyliai labai jautrūs, o imunitetą silpnina dar ir psichologinės traumos. Suaugusiajam nereikšmingas įvykis vaiką gali labai sujaudinti. Todėl tėvai turėtų būti dėmesingi vaikiškoms problemos, nors ir suaugusiojo akimis žiūrint, jos atrodytų menkniekis. Vaikui svarbi šeimos atmosfera. Jeigu tėvai nuolat pykstasi ir barasi, vaikas taip pat nervinasi ir labai išgyvena. Psichologai įsitikinę, kad mylimi ir saugiai besijaučiantys vaikai daug rečiau serga.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė