MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA VASARA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Nedidelės vaiko nelaimės. Kad vaiko vasara būtų saugi

VASAROS VAISTINĖLĖ. Vasarinė alergija – kaip gelbėtis? Kodėl į kelionę reikia pasiimti ir probiotikų?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaiko trumparegystės valdymas: ką galime padaryti šiandien? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Kaip atpažinti ir palengvinti pilvuko dieglius?

MAMYTĖ. Kodėl skilinėja speneliai? Psichologė K. Tarnauskienė Žindau naujagimį, o jau anksčiau nujunkytas vyresnėlis prašosi vėl būti žindomas

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2025 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Nubrozdinimai

Tai nedideli odos vientisumo pažeidimai: nugramdymai, įdrėskimai, įbrėžimai, nutrynimai, įsidūrimai. Sužeista vieta gali būti paraudusi. Iš jos gali nestipriai kraujuoti arba ji gali būti pasidengusi kraujo lašeliais, užteršta. Mažyliai dažniausiai susižeidžia rankas ir kojas <…>.

Ką daryti?

– Sužeistą vietą pakiškite po vandens srove nešvarumams pašalinti.

– Nubrozdintą vietą gerai nuplaukite švariu vandeniu su muilu.

– Sužeistą vietą sutepkite žaizdų geliu arba juo papurkškite.

– Nuplautą vietą palikite atvirą (geriau gyja).

– Jei kraujas sunkiasi po truputį, kraujavimo nestabdykite, nes besisunkiantis kraujas valo žaizdą.

– Kai nubrozdinimas didokas, ant pažeistos vietos uždėkite neprilimpantį tvarstį – pleistrą, kad mažylis žaizdos nečiupinėtų.

Kada kreiptis į gydytoją?

– Nubrozdinta vieta yra užteršta svetimkūniais, pvz., medžio atplaišomis, žemėmis.

– Nubrozdinta vieta stipriai kraujuoja.

– Nubrozdintas veidas.

– Jeigu oda apie nubrozdinimą paraudo, patino, pradėjo skaudėti (ir negilūs įdrėskimai gali supūliuoti).   

Gydytojui pasakykite, kada paskutinį kartą vaikas yra skiepytas nuo stabligės, parodykite vaiko skiepų pasą. Jeigu vaikas nuo stabligės skiepytas nebuvo, po įdrėskimo nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Prisispaudė pirštą

Dažniausiai pirštai prispaudžiami durimis, mašinos durelėmis, rečiau – sunkiu svoriu.

Būdinga:

– stiprus skausmas;

– tinimas;

– po oda ir / ar po nagu kraujo išsiliejimas;

– negalėjimas palankstyti piršto.

Ką daryti?

– Ramiai įvertinti situaciją – jei pirštas prispaustas, jį išvaduoti.

– Nepriklausomai nuo to, ką pamatėte, duoti vaistų nuo skausmo, pvz., paracetamolio arba ibuprofeno, vienkartinę dozę, atidžiai perskaičius vaisto instrukciją.

– Jeigu žaizdos nėra, tačiau po nagu atsirado didelis kraujo išsiliejimas – nagas išsipūtė, ranką pakelkite, sužalotą vietą pašaldykite ir kreipkitės į gydymo įstaigą. Pakelti derėtų sulenkus ranką per alkūnę ir laikant plaštaką aukščiau negu yra alkūnės sąnarys. Tai mažina tinimą, skausmą, kraujavimą.

– Jeigu nagas sužalotas, kraujuoja ar visai nukrito, steriliai sutvarstykite ir  kreipkitės į gydymo įstaigą.

– Jeigu vaikas nelanksto suspausto piršto / pirštų – kreipkitės į gydymo įstaigą.

– Visais atvejais nuraminkite vaiką, duokite vaistų nuo skausmo, pirštą / pirštus pašaldykite. Šaldykite atsargiai, šalčio šaltinį įsukę į švarios medžiagos skiautę pridėkite prie sužalotos vietos, palaikykite 10–15 minučių ir padarykite 30–45 minučių pertrauką. Tuomet ir vėl pašaldykite 10–15 minučių.

– Jei skausmas po pagalbos gydymo įstaigoje nemažėja, vaikas piršto nelanksto – į gydymo įstaigą kreipkitės pakartotinai.

Pūslė ant kulniuko

Tai skysčio susikaupimas tarp odos sluoksnių. Ji atsiranda dėl nepatogios avalynės, pvz., batukas per didelis, išgaubimas kulnui per kietas. 

Būdinga:

– pūslė pripildyta skaidraus skysčio;

– paspaudus skausminga.

Ką daryti?

– Palaikius koją apie 10 minučių ramunėlių nuoviro vonelėje pūslę galima pradurti degtuko liepsnoje dezinfekuota plona data.

– Pūslė praduriama prie sveikos odos – negalima pradurti pūslės viršūnės.

– Pradūrimo vieta ir pūslė dezinfekuojama tirpalu.

– Užklijuojamas pleistras ir aprišama, kad vaikas jo nenukrapštytų, jei atsiras niežėjimas.

– Apmaunama kojinė, kuri gerai priglunda prie kojos.

– Vaikui 3–4 dienas neleidžiama žaisti su smėliu. 

Kada kreiptis į gydytoją?

– Aplink pūslę atsirado raudonų dryžių.

– Aplink pūslę oda paraudusi, patinusi, skausminga.

– Pūslė supūliavo. 

Rakštis

 Tai – dažniausiai aštrių, nedidelių medžio, rečiau spyglių, pvz., rožės, dagio, agrasto, gervuogės, metalo, stiklo dalelių įsmigimas į odą, rečiau į poodį. Nedidelių medžio gabalėlių rakštys nepavojingos. Tačiau, jei įsmigo papuvęs medžio ar surūdijęs metalo gabaliukas, žemėmis, ypač mėšlu, užterštas stiklas arba medžio atplaiša, žaizda yra gili, kraujuoja – tokios rakštys pavojingos.

Ką daryti?

– Ištraukite tas rakštis, kurias galite suimti pincetu arba pirštais.

– Nekreipkite dėmesio į mažas rakštis, kurias sunku ištraukti. Nieko nedarykite 1–2 dienas. Pats organizmas stengiasi išstumti rakštį kaip svetimkūnį.

– Rakštys, ypač nedidelės, geriau ir greičiau pašalinamos, kai vieta, kur jos įsmigo, yra ilgai pamirkoma. Šiltoje ramunėlių vonelėje pamirkykite apie 10 minučių, tada švarios medžiagos gabalėliu trinkite odą į tą pusę, iš kurios įlindo rakštis. Procedūrą galite pakartoti kelis kartus.

– Jeigu oda apie tą vietą, kur įsmigo rakštis, paraudo, patino (taip būna, kai įsminga nedidelės rakštys, pvz., spyglių viršūnėlės – jos ne iš karto pastebimos), pamėginkite, jei gerai matote rakštį (stipriau apšvieskite sužalotą vietą, pasinaudokite didinamuoju stiklu), ją iškrapštyti plona adata ir pincetu. Traukiant mažiau skaudės, kai rakšties įsmigimo vietą atšaldysite, pvz., ledo gabaliuku. Adata ir pincetas prieš rakšties ištraukimą sterilizuojami degtuko liepsna (po to atšaldomi) arba etanoliu (etilo alkoholiu). Rakštis bandoma iškelti arba oda atsargiai prakrapštoma, kad rakštį būtų įmanoma suimti pincetu. Odos nedraskykite, nes vaikui skauda. Ištraukusios rakštį, odą nuvalykite etanoliu arba nuplaukite vandeniu (geriau tekančiu) su muilu.

– Jeigu vaikas neleidžia traukti rakšties arba abejojate, kad procedūra pavyks, dera kreiptis į gydytoją.

– Nebandykite ištraukti giliai įsmigusių rakščių ir tokių, kurių gerai nematote, pvz., stiklo gabaliukų.

– Kai iš žaizdos kraujuoja arba rakštis užteršta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Užterštos rakštys gali sukelti stabligę, jei vaikas nuo jos nebuvo paskiepytas.

– Po rakšties ištraukimo mažo vaiko skausmas ir išgąstis greičiau praeis, kai po procedūros jis bus pamalonintas skanėstu.

– Kai vaikui, ypač mažam, įsmigo rakštis, jo nebarkite, nemokykite atsargumo, nes jis ir taip išsigandęs.

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

 Pirmoji pagalba susižeidus

Vaikai dažnai susižeidžia bėgiodami, žaisdami, važinėdamiesi dviračiu, riedučiais  ar paspirtukais. Nestiprūs sumušimai, mėlynės, negilios žaizdelės, suteikus pirmąją pagalbą, greitai sugyja. Dažniausiai tai yra paviršiniai odos pažeidimai: nubrozdinimai, įpjovimai, įbrėžimai, įdūrimai.

Nusibrozdinus nutrinamas odos paviršius, pažeidžiami smulkūs kapiliarai, todėl pasirodo kraujo lašelių. Po kurio laiko oda patinsta ir parausta. Kai kraujas nebesisunkia, ant nubrozdintos odos susidaro rausvas šašas.

Įbrėžimų ir įdrėskimų gali atsirasti susižeidus aštriomis žolėmis, medžių šakomis, spygliuotais augalais, apdraskius naminiam gyvūnui. Dažniausia įpjovimų ir įdūrimų priežastis – neatidus elgesys su aštriais ir smailiais daiktais buityje ir žaidžiant. Tai vinys, stiklai, metalas, plastikas, net popierius. Įsipjauti galima pargriuvus ant stiklo šukės ar ją užmynus basomis kojomis. Negilios žaizdelės paprastai stipriai nekraujuoja ir lengvai sugyja, jų siūti nereikia.

Pirmoji pagalba susižeidus apima šiuos veiksmus:

• žaizdos plovimą;
• dezinfekavimą į žaizdą patekusius mikroorganizmus naikinančiu antiseptiku;
• kraujavimo sustabdymą prireikus;
• tvarsčio uždėjimą.

Žaizda turi būti švari

Net nedidelį nubrozdinimą, įpjovimą, įbrėžimą ar įdrėskimą pirmiausia reikia nuplauti su muilu ir švariu tekančiu vandeniu, kol nesimatys nešvarumų. Kruopštus žaizdelės praplovimas padės išvengti infekcijos ir žaizda sugis greičiau.

Žaizdą praplauti galima ir vandenilio peroksidu, bet ši priemonė tinka tik paviršiniams sužalojimams. Vandenilio peroksido negalima pilti ant gilesnių žaizdų. Jis išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius, dėl to kraujuoja ilgiau. Nerekomenduojama ant žaizdos pilti jodo, briliantinės žalumos ar valyti jos spiritu.

 Dezinfekuojame ir sutvarstome

Tinkamai išvalytą žaizdą turime dezinfekuoti antiseptiniu tirpalu, nes ji turi būti apsaugota nuo infekcijos, kol visiškai sugis. Pilti antiseptiką galima tik ant negilios žaizdos. Jei oda pažeista giliau, dezinfekuojami tik žaizdos kraštai, antraip galima pažeisti audinius ir žaizda gis ilgiau.

Po to keletą minučių palaukiame, kol antiseptikas nudžius. Švarią ir sausą žaizdą uždengiame marline servetėle, kuri užfiksuojama pleistru ar tvarsčiu, apsaugančiu žaizdą nuo nešvarumų ir infekcijos.

Tvarsčius keiskite kasdien arba kas dvi dienas, prieš uždėdami naują, žaizdą praplaukite antiseptiniu tirpalu. Greitesniam žaizdų gijimui pažeistą vietą tepkite specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar geliu.

Kaip sustabdyti kraujavimą?

Nubrozdintos vietos ar nedidelės žaizdelės kraujavimas paprastai liaujasi savaime. Jei žaizda kraujuoja, pirmiausia būtina sustabdyti kraujavimą, prieš ją tvarstant. Tam reikia suglausti žaizdos kraštus, prispausti prie jos sterilų tvarstį, kuris laikomas 20–30 minučių, kol nustoja kraujuoti. Norint sumažinti kraujavimą, patartina pakelti sužalotą kūno vietą.

Nevertėtų nuolat nuimti tvarstį ir tikrinti, ar kraujavimas liovėsi, nes nuplėšite besiformuojančią šašo luobelę, ir kraujas vėl ims bėgti. Jei kraujas persisunkia per pirmą tvarstį, reikia uždėti dar vieną ir stipriau suspausti žaizdos kraštus. Kad žaizdos kraštai neišsiskirtų, tvarsčio nenuimkite keletą dienų. Keisdami prie žaizdos prilipusį tvarstį jį nuimkite pagal žaizdos kraštų kryptį.

Jeigu nenustoja kraujuoti per 15 minučių, kreipkitės į gydymo įstaigą. Medikų pagalbos prireiks ir žaizdoje įstrigus svetimkūniui, patiems jo šalinti negalima.

Mėlynę iš pradžių šaldome, vėliau – šildome

Griūdamas arba į ką nors atsitrenkęs vaikas gali įsistatyti mėlynę (hematomą). Iškart po traumos sumuštoje vietoje atsiranda skausmas. Nuo smūgio pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės, kraujas iš pažeistos kraujagyslės išsilieja į aplinkinius audinius, todėl ir atsiranda mėlynės. Tokie sumušimai nėra pavojingi, bet jeigu smūgis stipresnis, pažeidžiama daugiau kraujagyslių, po oda išsilieja daugiau kraujo ir susidaro didesnė hematoma, o su ja susidoroti organizmui daug sunkiau.

Atsiradus mėlynei, sutrenktą vietą reikia tuojau pat šaldyti. Jei turite ledo, įdėkite jį  į plastikinį maišelį, galima naudoti šaldytą mėsos gabalą, šalto vandens butelį. Įvyniokite šaltą daiktą į rankšluostį ir palaikykite ant sumuštos vietos 15–20 minučių. Tada padarykite 30 minučių pertrauką. Vėliau sutrenktą vietą  šaldykite kas 2–3 valandas. Kai po sumušimo praeis 48 valandos, mėlynę patariama šildyti – tai paskatins ją greičiau išnykti.

Kasdien apžiūrėkite hematomos vietą. Mėlynei gyjant keičiasi jos spalva. Iš pradžių, kai susikaupia daug kraujo, ji būna rausva, po to, yrant hemoglobinui ir mažėjant deguonies, tampa mėlyna, dar vėliau pageltonuoja. Jeigu mėlynės spalva ilgai nesikeičia, labai skauda, reikės kreiptis į gydytojus.

 Parengė Undinė Gilė

„Šiltuoju sezonu kur kas dažniau prireikia pleistrų, tvarsčių, antiseptikų, tepalų bei gelių sumušimams gydyti, taip pat vaistų nuo skausmo. Svarbu žinoti, ką daryti vaikui patyrus vieną ar kitą traumą. Net ir nesunkus sužalojimas, tinkamai nepadėjus, gali baigtis liūdniau: uždegimu ar kraujo užkrėtimu. Tinkamai suteikus pirmąją pagalbą sužeista vieta greičiau sugis“, – pasakoja BENU vaistininkė Inga Norkienė.

Vaistininkė primena pirmosios pagalbos taisykles, kurias žinodami nepasimesite ir tinkamai padėsite susižeidusiam vaikui.

Žaizdą pirmiausia dezinfekuojame

Dažnai iš lauko vaikas grįžta nubrozdintomis ir žaizdotomis rankomis ar kojomis. Nukritus nuo riedlentės ar dviračio gali atsiverti kraujuojanti žaizda.

„Kuo žaizda gilesnė, tuo pavojingiau, tačiau net ir į negilią žaizdą lengvai patenka infekcija. Žaizdą užteršia nešvarumai nuo grindinio, todėl pirmiausia ją reikia tinkamai išvalyti ir apsaugoti nuo užkrėtimo“, – sako I. Norkienė.

Pirmiausia žaizdą nuplaukite šiltu švariu tekančiu vandeniu su muilu, lauke tiks ir vanduo iš butelio. Tada nusausinkite, bet neskubėkite stabdyti nedidelio kraujavimo,– kraujas išplaus bakterijas.

„Švarią žaizdą dezinfekuokite antiseptiku, kuris sunaikins užkrėtimą sukeliančius mikroorganizmus. Nepamirškite, kad vandenilio peroksidas tinka tik labai negilioms, silpnai kraujuojančioms žaizdoms, nes jis išplauna ir kraujavimą stabdančius krešulius. Negalima ant žaizdos pilti jodo, spirito ar briliantinės žalumos, valyti jos vata, nes gali likti plaušelių“, – pataria vaistininkė.

Dezinfekavę žaizdą, ją apsaugome steriliu tvarsčiu. Negilioms žaizdoms galima naudoti purškiamus pleistrus, per kurių plonytę plėvelę pažeista oda laisvai kvėpuoja.

Patemptų ar sumuštų raumenų negalima iš karto šildyti

Mažieji nenuoramos neišvengia ir raumenų traumų ar sumušimų. Taip susižalojus skauda, sunku vaikščioti ir gali tekti atidėti pramogas lauke. Patempti audiniai dėl uždegimo sutinsta, todėl nedera laukti, kol sužeista vieta sugis savaime.

Anot vaistininkės, pasitempus raumenis ar susimušus, skaudama vieta pirmiausia šaldoma. Šaltis sumažina skausmą, tinimą ir uždegimą. Tinka ir maisto produktai iš šaldiklio, suvynioti į rankšluostį, šaltame vandenyje sudrėkintas rankšluostis. Tokį kompresą laikykite apie 15 min., darydami pusvalandžio pertraukas, iki 6–8 kartų per dieną.

Šildoma patempta ar sumušta vieta gali labiau tinti ir skaudėti, todėl šildomąjį kompresą vaistininkė pataria dėti ne anksčiau kaip po dviejų parų.

Skausmą numalšins ir uždegimą sumažins geriamieji vaistai, kurių veiklioji medžiaga, pavyzdžiui, ibuprofenas. Greičiau nuslopinti skausmą ir uždegimą, atsikurti pažeistiems audiniams padeda geliai ir tepalai. Tokiu preparatu pateptą vietą pridenkite nuo saulės, nes ten oda jautresnė. Jeigu skausmas nepraeina per kelias dienas, patariama kreiptis į gydytoją.

Itin pavojingos – galvos traumos

Mėlynė pargriuvus – nebaisi bėda, kur kas pavojingiau susimušti galvą. Krentant iš didesnio aukščio galima patirti sunkią galvos traumą, pavyzdžiui, smegenų sukrėtimą. Todėl neišleiskite vaiko be šalmo važinėtis dviračiu, paspirtuku ar riedučiais.

Nestipriai stukteltą galvą gali užtekti pašaldyti – nuslopinsite tinimą. Tačiau stipriai susitrenkus galvą reikėtų kuo skubiau kreiptis į medikus.

Kada būtina gydytojo pagalba?
• Skauda galvą.
• Sutriko regėjimas.
• Pablogėjo orientacija ir pusiausvyra.
• Sušlubavo atmintis, dėmesio koncentracija.
• Pykina, kamuoja vėmimas.
• Svaigsta galva.

Atsiradus nors vienam iš šių požymių, kuo skubiau kvieskite medikus ir suteikite pirmąją pagalbą.

Pagalba galvos traumą patyrusiam žmogui

Netekusį sąmonės žmogų reikia gaivinti. Jeigu jis vemia, nepalikite gulėti ant nugaros – paverskite ant šono. Esant atvirai kraujuojančiai žaizdai, kraujavimą stabdykite spausdami žaizdą švariu audeklu. Įtarę kaukolės lūžį, žaizdos nelieskite ir laukite medikų“, – pasakoja I. Norkienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad patyrus galvos traumą neretai pažeidžiamas ir stuburas. Todėl sužeistojo nejudinkite ir laukite medikų, kurie imobilizuos stuburą ir apsaugos nuo dar didesnės bėdos.

Vaistininkė pataria skubėti pas gydytoją net tada, kai atrodo, kad galvos sumušimas nestiprus, bet galvos skausmas nepraeina arba atsinaujina.

MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara

Mažų smalsuolių nelaimės

Susižeidžia įvairaus amžiaus vaikai. Dėl to kaltas smalsumas. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai besivystančiam vaikui reikia ištyrinėti aplinką. 1 – 3 metų vaikai dažniausiai susižeidžia griūdami – nelengva išmokti vaikščioti, bėgioti ir šokinėti. Vyresnieji nukenčia dėl to, kad nesugeba įvertinti pavojaus. Toks vaikas gali įsipjauti žirklėmis, peiliu, stiklo šuke ar kitu aštriu daiktu. Vaikų traumoms įtakos turi jų fiziologinės ypatybės. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, turi stiprų antkaulį, taigi rečiau lūžta ir greičiau sugyja.

Vaiko oda labai gležna ir lengvai pažeidžiama. Dažniausiai mama ir tėtis nesibaimina dėl nedidelio nubrozdinimo ar įpjovos ir net nesusimąsto, kokias komplikacijas gali sukelti per nedidelį odos pažeidimą patekę mikrobai. Susižaloti vaikas gali ir lauke, ir namuose, todėl namų vaistinėlėje turi būti priemonių žaizdai sutvarkyti: sterilus tvarstis, švarios servetėlės, antiseptikas.

Pirmoji pagalba atsiradus mėlynei – šaltis

Sumušimus paprastai lydi mėlynės. Tai kraujosruvos, kurios atsiranda dėl to, kad trūksta kraujagyslė. Iš pradžių sumušta vieta patinsta, vėliau pamėlynuoja. Mėlynės keičia spalvą – nuo mėlynos iki geltonos. Jeigu sumušimas didelis, mėlynė gali pajuoduoti. Jei oda aplink mėlynę paraudo, karšta, atsirado pulsuojantis skausmas, gali būti prasidėjęs uždegimas. Tinimą ir skausmą sumažina šaltis. Todėl mėlynę reikia šaldyti ledo gabalėliais, tiks ir šaldytų daržovių pakelis. Ledukus geriausia sudėti į polietileno maišelį, o jį apvynioti rankšluosčiu. Po paros sumuštą vietą galima pradėti tepti specialiais tepalais, kurių vaistinėje jums pasiūlys ne vieną.

Jeigu vaikas pasitempė raumenis arba lūžo kaulas

Raumenų patempimai ir kaulų lūžiai – dažnos mažųjų nelaimės. Nesėkmingai pašokinėjęs arba nukritęs iš nedidelio aukščio vaikas gali pasitempti sausgysles. Tuomet fiksuokite sužeistą koją arba ranką, kad nejudėtų, uždėkite ledo ir kvieskite gydytoją.

Jeigu įtariate kaulo lūžį, taip pat užfiksuokite ir šaldykite sužeistą galūnę bei kvieskite greitąją pagalbą. Pavyzdžiui, jei įtariate, kad lūžo dilbis, ranką imobilizuokite ant kaklo parišta skarele. Jei lūžo žasto ar peties kaulas, po pažastimi pakiškite tvarsčio ritinėlį ir pririškite žastą prie krūtinės ląstos. Lūžusį kaulą reikia imobilizuoti tarp dviejų sąnarių, po kietais įtvarais reikia dėti ką nors minkšta.

Jeigu lūžis atviras, žaizdą uždenkite švaria servetėle, uždėkite ledo ir kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite vaiką į gydymo įstaigą.

Jeigu vaikas griūdamas susitrenkė galvą, paguldykite jį, uždėkite ledo ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Net nestipriai susitrenkęs galvą vaikas gali vemti, būti mieguistas. Jokiu būdu nekelkite galvą susižalojusio pargriuvusio vaiko ir nesukiokite jo galvos. Kad jis vemdamas neužspringtų, paverskite jį ant šono visu kūnu (galvos padėtis kūno atžvilgiu neturi keistis).

Pagalba nedidelėms žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis

Griūdamas kieme vaikas dažniausiai nusibrozdina kelius ir alkūnes. Nors tai atrodo menka nelaimė ir nė vienas neišaugome be tokių traumų, visiškai nekreipti į jas dėmesio nedera. Net ir mažyčius nubrozdinimus ir įpjovas reikia kruopščiai apdoroti, nes pro jas patenka mikrobai. Jei žaizdelė nedidelė, pirmiausia pašalinkite purvą ir paviršiuje esančius svetimkūnius. Nestipriai pažeistą odą užtenka nuplauti vandeniu iš čiaupo, nusausinus apdoroti antiseptiku ir apsaugoti, kad ji vėl neužsiterštų. Todėl žaizdą būtina sutvarstyti steriliu tvarsčiu arba užklijuoti pleistru. Nedidelei žaizdelei šių procedūrų užteks.

Nubrozdinimui ar žaizdai dezinfekuoti nenaudokite spiritinių tirpalų (jodo, briliantinės žalumos ar vandenilio peroksido) – tai jau praeitis. Spiritiniai preparatai dirgina odą, žaloja audinius, sukelia skausmą. Geriausia tai daryti antiseptiku be alkoholio. Jis veiksmingai naikina bakterijas, bet negraužia ir nedegina odos. Yra antiseptikų, kurie veikia iki 24 valandų.

Kad žaizda greičiau sugytų, patariama tepti specialiu tepalu, kurio sudėtyje dar yra dezinfekuojamųjų, drėkinamųjų ir uždegimą slopinančių komponentų. Specialus žaizdų gelis ne tik sudrėkina žaizdą, bet ir sudaro apsauginį sluoksnį, per kurį į ją neprasiskverbia mikrobai. Apsaugota nuo infekcijų ir uždegimų žaizda natūraliai greičiau gyja. Patepus žaizdą galima aprišti tvarsčiu.

Kodėl vaikui pavojingos įpjovos?

Įsipjovus galima pažeisti stambią kraujagyslę, arteriją arba nervą. Jeigu žaizdos nedezinfekuosime, į ją pateks pavojingų mikrobų ir pasekmės gali būti labai liūdnos – dėl gangrenos galima net netekti pažeistos galūnės. Į žaizdą patekę mikrobai gali sukelti uždegimą. Tuomet žaizdos kraštai pabrinksta ir kamuoja skausmas.

Išsivysčius uždegimui žaizdoje prisikaups pūlių, kurie gali išplisti į aplinkinius audinius. Jeigu susižeidusio vaiko būklė pablogėja, jis nusilpsta, pakyla temperatūra, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Ką daryti, jeigu žaizda nemaža?

Juo gilesnė ir didesnė žaizda, tuo didesnis pavojus. Jeigu pažeistas didesnis odos plotas arba žaizda gili, būtina kreiptis į gydytoją. Aptikę žaizdoje įstrigusį svetimkūnį, pavyzdžiui, stiklo šukę, nebandykite patys jo ištraukti, nes kraujavimas sustiprės. Uždėkite sterilios marlės skiautę, apriškite žaizdą ir kreipkitės į gydytoją.

Negydomos didesnės kaip pusantro – dviejų centimetrų pločio žaizdos gis labai ilgai, skaudės ir gali įsimesti komplikacijos. Pjautinę arba durtinę žaizdą pirmiausia nuplaukite vėsiu tekančiu vandeniu, apdorokite antiseptiku. Jei žaizda kraujuoja, suspauskite jos kraštus. Tai galima padaryti ir steriliu tvarsčiu. Galima vaikui duoti išgerti vaistų nuo skausmo.

Jeigu žaizda gili ir kraujuoja, spausdami tvarstį sustabdykite kraujavimą ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Specialisto pagalbos reikėtų kreiptis ir visais kitais atvejais, kai sužeistą vietą labai skauda – gali būti pažeistas nervas. Didesnę žaizdą gali prireikti susiūti – tuomet ji greičiau sugyja. Jeigu žaizda didelė ir nešvari, svarbu žinoti, ar vaikas skiepytas nuo stabligės. Nepamirškite, kad vaiką paskiepyti nuo stabligės reikia kas penkerius metus.

Taigi pirmas svarbus žingsnis, siekiant išvengti komplikacijų,– tinkama pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui.

Parengė Undinė Gilė

Rinkdamiesi vaistus kelionių vaistinėlei, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jų vartojimo rekomendacijas, kokiam amžiui jie skirti. Pasiimkite tik tinkamiausius. Kelionėje ar poilsiaudami jausitės saugūs ir pasirengę įvairiems netikėtumams, jeigu įsidėsite po vieną iš žemiau išvardintų rūšių preparatų.

Jei ištiktų trauma

Kraujavimui sustabdyti (pavyzdžiui, iš nosies) reikės šaldomojo gelio kompreso. Šis kompresas pravers ir susitrenkus, ir atsiradus mėlynei arba pasitempus raumenis. Vaistinėlėje reikėtų turėti 3 –4 tokius paketėlius. Sumušta vieta greičiau sugis, jeigu naudosime specialų tepalą, kremą ar gelį.

Vaistinėse rasite daug universalių tepalų, kurie padės greičiau sugyti nudegusiai, apibraižytai, įpjautai, sumuštai, žaizdotai odai. Šie priešuždegiminio ir antimikrobinio poveikio preparatai padės atstatyti apsaugines odos funkcijas.

Pirmoji pagalba žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis

Įvairios nedidelės žaizdelės, nubrozdinti keliai ir alkūnės – vasarą įprastas dalykas. Panaši nelaimė judrų išdykėlį gali ištikti ir savame kieme, ir poilsiaujant. Pirmiausia pagalbos priemonė – žaizdos dezinfekavimas, neleis prasiskverbti infekcijai ir sukelti daug didesnę problemą už skausmą – uždegimą. Taigi įbrėžimams, įpjovoms, nubrozdinimams dezinfekuoti prireiks antiseptiko. Svarbu pasirinkti tinkamą preparatą, ypač vaikui. Jokie spiritiniai tirpalai (jodas, briliantinė žaluma ar vandenilio peroksidas) netinka, nes jie dirgina odą ir sukelia papildomą skausmą, džiovina žaizdą bei žaloja audinius.

Žaizdelę pirmiausia atsargiai nuplaukite tekančiu vandeniu ir tuomet apdorokite antiseptiku. Tinkamiausias antiseptikas be alkoholio, jis veiksmingai naikina bakterijas, virusus ir grybelius, bet negraužia ir nedegina odos.

Kad žaizda greitai gytų, reikia pakankamai ją drėkinti. Drėgna žaizdos aplinka – geriausios sąlygos odos ląstelių dauginimuisi. Žaizda greičiau sugis, jeigu ją patepsite žaizdų geliu. Gelis suteikia žaizdai reikalingos drėgmės ir sudaro nuo mikroorganizmų apsaugantį sluoksnį. Tai skatina greitesnį natūralų žaizdos gijimą bei apsaugo nuo infekcijų ir uždegimų. Gelį reikia tepti du kartus per dieną tol, kol žaizda visiškai užgyja. Užtepus šio žaizdų gelio, žaizdą galima uždengti tvarsčiu. Kraujuojančią žaizdą būtinai apriškite tvarsčiu. Jei kraujo nėra, nedaug pažeistą odą palikite atvirą – greičiau sugis. Štai ir viskas, ką reikia padaryti nedidelei žaizdelei.

Jeigu žaizda didelė, stipriai kraujuoja, prireiks medicininės pagalbos. Bet ir šiuo atveju, kol atvyksite į medicinos įstaigą, reikės suteikti pirmąją pagalbą. Stipriai kraujuojančią žaizdą uždenkite švaria audinio arba marlės skiaute ir prispauskite ranka, kol kraujavimas liausis. Jeigu kraujo čiurkšlė teka iš arterijos – galūnę prireiks suveržti timpa, bet ne ilgiau kaip 1 – 2 minutėms.

Apsauga nuo saulės ir nudegimai

Net jei lauke tik 20 laipsnių, kelias valandas saulėje pabuvęs vaikas gali nudegti. Jautrią vaiko odą prieš eidami į lauką būtinai tepkite kremu su nuo ultravioletinių saulės spindulių apsaugančiais filtrais. Ant tokio kremo pakuotės nurodomas apsaugos faktoriaus ( SPF) stiprumas. Kuo šiltesnio klimato šalyje esate, tuo šio faktoriaus skaičius turi būti didesnis. Mažam vaikui visada rinkitės maksimaliai apsaugantį kremą ( SPF – 50). Jei vis dėlto nepavyktų išsisaugoti, vaistinėlėje turėkite losjoną ar purškiklį nuo nudegimų.

Kojų higiena

Dažnai kelionėje ištinkanti nelaimė – nutrinta kojų oda ir nuospaudos. Atrodytų, tai nepavojinga, bet gali sukelti rimtesnių problemų ir vargina vaikščiojant. Pažeistą vietą švariai nuplaukite ir dezinfekuokite antiseptiku. Dezinfekuoti reikia ir tarpupirščius, pavyzdžiui, po baseino ar viešo dušo kojų tarpupirščių grybelio profilaktikai.

Tvarsčiai ir higienos priemonės

Žaizdai apsaugoti gali prireikti įvairaus dydžio sterilių tvarsčių, poros elastinių tinklelių, elastinio tvarsčio, sterilių marlės servetėlių, sterilios vatos, žirklių, pinceto, įvairių dydžių pleistrų nuo nuospaudų ir baktericidinių pleistrų rinkinių, vaškinio popieriaus kompresams ir vienkartinių švirkštų, žirklių (geriausia – apvaliais galais). Apsirūpinkite ir higieniniais maišeliais, jei vaiką supykintų kelionėje.

Nuo vabzdžių įkandimų

Uodus ir mašalus nuo vaikų ir suaugusiųjų nubaido įvairūs purškikliai, losjonai ir pieštukai. Paprastai jie saugūs naudoti vaikui nuo 3 metų. Tai turi būti pažymėta etiketėje. Jei repelentų nespėjote įsigyti, padės balzamas, kurio sudėtyje yra gvazdikėlių, eukaliptų, pipirmėčių eterinių aliejų. Sugeltą vietą galima patepti tuo pačiu balzamu arba valgomosios sodos tirpalu (vieną arbatinį šaukštelį sodos išmaišome stiklinėje karšto virinto vandens).

Pagalba skrandžiui ir žarnynui

Svečioje šalyje pasmaguriautas patiekalas arba tiesiog kitoks maistas ilsintis Lietuvoje gali sutrikdyti virškinimą. Vienas tokių negalavimų – meteorizmas (dujų sankaupos žarnyne), taigi nepamirškite vaisto nuo šio sutrikimo. Pravers vaistas nuo viduriavimo, taip pat preparatas nuo dehidratacijos, kurio gali prireikti vemiančiam ar viduriuojančiam vaikui. Mat tuomet žmogus netenka daug skysčių ir mineralinių druskų, o vaikas išsenka greičiausiai.

Nuo neįprasto maisto viduriai vaikui ar suaugusiajam gali ir užkietėti, todėl vasaros vaistinėlėje turi būti pagalbos priemonė ir nuo šio negalavimo. Nepamirškite – jeigu vaikui skaudą pilvą, būtinai jį nuveskite pas gydytoją. Daugiau kaip dvi dienas nedera be specialisto gydytis vaistais nuo viduriavimo arba žarnyno antiseptikais.

Temperatūrą mažinantys vaistai

Žinoma, geriausia pakilus temperatūrai kreiptis į gydytoją, bet pirmajai pagalbai pravers vaistai. Mažinti reikia aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą. Mažesnę temperatūrą padės numalšinti kambario temperatūros vandeniu suvilgyto rankšluosčio kompresas ant kaktos arba vaistažolių arbatėlė. Vaikas gali saugiai vartoti preparatą su paracetamoliu, taip pat jis tinka nėščioms ir žindančioms mamoms. Šie vaistai gaminami sirupų, mikstūrų, tirpiųjų miltelių, tablečių ar žvakučių pavidalo. Kiek vaikui duoti vaistuko, mama perskaitys ant pakuotės. Paracetamolio preparatai malšina dar ir skausmą. Mama neturėtų pamiršti, kad temperatūros nereikia stengtis numušti visiškai, nes karščiuodamas organizmas priešinasi ligai. Bet jeigu vaiko temperatūra pakilo iki 39 – 41 laipsnių, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Į kelionę būtinai pasiimkite termometrą saugiame dėkle. Vaistinėse gausu įvairiausių elektroninių termometrų, kuriais temperatūrą vaikui pamatuosite pažastyje, burnytėje, išangėje arba kirkšnies raukšlėje. Kiti termometrai dedami prie kaktos.

Vaistai nuo skausmo

Vaikams malšinti skausmą, pavyzdžiui, dantų, geriausia paracetamolio arba ibuprofeno preparatais. Vaikui gali skaudėti galvytę dėl sinusito arba ausų uždegimo ar kitos ligos. Šie vaistukai taip pat malšina temperatūrą bei mažina uždegimą. Pirkite specialiai vaikams skirtus vaistus, paprastai jie gaminami malonaus skonio, taigi nereikės ilgai prašyti, kad mažylis juos išgertų.

Jeigu vaikas sloguoja

Sloguojančiam mažajam poilsiautojui reikia gerai išplauti nosytę, todėl pravers pagalbinė slogos gydymo priemonė – purškiamasis jūros vandens tirpalas. Jis sudrėkins nosies gleivinę bei padės pašalinti suminkštintas gleives. Į vaistinėlę įsidėkite ir gydytojo rekomenduotų lašiukų nuo slogos.

Nuo ausų uždegimo

Jeigu vaikui kartojasi ausų uždegimai, nepamirškite gydytojo rekomenduotų ausų lašų. Ar žinote, kad ausų lašais reikia suvilgyti vatos tamponėlį, kurį įkišite į ausytės landą. Lašinti vaistukus tiesiai į ausį pavojinga, jeigu pažeistas ausies būgnelis. Jo būklę gali nustatyti tik gydytojas. Jei būgnelis pažeistas, į vidurinės ausies ertmę patekę vaistai gali pažeisti klausos nervą ir vaikas prikurs. Prieš lašindama vaistus, mama sušildo buteliuką delnuose, nes į ausytę patekęs šaltas skystis sukels nemalonius pojūčius.

Nuo gerklės skausmo

Jeigu vaikui skauda gerklytę arba jis užkimo, prireiks antiseptinių vietinio poveikio vaistų, kuriuos geriausia nusipirkti pagal gydytojo rekomendacijas. Šie vaistai gaminami čiulpiamųjų tablečių, purškiklių pavidalo. Jeigu vaikas moka skalauti burnytę ir nenuryja skysčio, tiks ir skalavimo skysčiai.

Jei užpuolė kosulys

Kosulys būna sausas ir drėgnas, kai atkosime gleives. Šios kosulio rūšys gydomos skirtingais vaistais. Drėgnas kosulys gydomas gleives skystinančiais ir atkosėjimą skatinančiais vaistais. Jie padeda išvalyti bronchus ir atstatyti jų funkcijas, mažina uždegimą, taigi ligonis pasveiksta. Galite įsigyti vaistų nuo kosulio, skirtų įvairaus amžiaus vaikams. Mama ir tėtis turi prisiminti, kad kosulį skatinančius vaistus negalima gerti drauge su slopinančiais. Bronchuose susikaupusias gleives būtina pašalinti paskatinus kosulio refleksą. Nuslopinus šį refleksą gydymas tampa beprasmis. Todėl geriausia kosėjantį vaiką nuvesti pas gydytoją, kuris skirs jam reikalingus vaistus.

Nuo alergijos

Skirtingos alergijos (dilgėlinė, rinitas ir kitos) gydomos specialiais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Taigi, jeigu jūsų vaikas alergiškas, pasitarkite, kokius vaistukus pasiimti kelionėn. Nepamirškite! Jeigu vaikas ar jūs sergate lėtine liga, į kelionę būtinai pasiimkite būtinus vaistus.

Žinoma, pailsėti pavyks geriausiai, jeigu vasaros kelionių vaistinėlės neteks panaudoti nė karto. Jeigu vis dėlto jos prireiks, nesutriksite, ir galėsite suteikti tinkamą pirmąją pagalbą ir vaikui, ir suaugusiam šeimos nariui.

Parengė Dalia Petrutytė

Vaikų tykantys pavojai

Dažniausiai vaikas susižeidžia šiltu oru, nes tuomet daugiau atvirų kūno vietų, o ir ploni drabužėliai silpnai teapsaugo. Pavojai, ypač be priežiūros palikto mažojo išdykėlio, tyko ir namuose. Bene paprasčiausia traumos pasekmė – patinimas ir mėlynė. Nedidelės hematomos (mėlynės) odos nepažeidžia, bet po ja trūksta kraujagyslės. Ant sumuštos vietos pakanka uždėti šaltą kompresą ir, jeigu labai skauda, išgerti nuskausminamųjų vaistų. Dauguma nedidelių žaizdų taip pat pavojaus gyvybei nekelia ir greitai sugyja nepalikdamos žymių, bet dėl jų gali išsivystyti uždegimas bei išlikti randai. Lengvai susižeisti, kai pažeidžiami tik odos paviršiaus sluoksniai ir kapiliarai, vaikas gali ir namuose, žaisdamas su gyvūnais, vaikų darželyje ir sportuodamas. Mažojo padaužos palydovai – minkštųjų audinių sužalojimai: odos nubrozdinimai, įbrėžimai, įpjovimai, nedidelės žaizdelės.

Vaikas susižaloja krisdamas iš nedidelio aukščio, pavyzdžiui, nuo sofos ar kėdės, pargriuvęs ant žemės ar grindų. Kuo mažesnis vaikas, tuo dažniau jis griuvinėja. Mat jam sunkiau koordinuoti judesius ir išlaikyti pusiausvyrą dėl galvos svorio. Įsipjauti, susibraižyti arba nusibrozdinti odą vaikas gali žaisdamas su vinimis, žirklėmis, naudodamasis peiliu, kitais aštriais daiktais. Apibraižo gyvūnai, nors ir patys mylimiausi. Sužeisti gali sudužusios stiklinės šukė. Be to, vaikas gali pats nusikasyti niežtinčią odą.

Nedidelės žaizdos

Nubrozdinimai, įpjovos ir įbrėžimai sukelia nemalonius pojūčius, bet nėra labai skausmingi ir paprastai nereikia rimtos medicinos pagalbos, tačiau mama ir tėtis turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

Įbrėžimai atrodo kaip odoje nubrėžtos neilgos linijos, jie pažeidžia epidermį ir smulkius kapiliarus. Didesnis odos plotas pažeidžiamas nusibrozdinus, kai oda nubrūžinama į kietą paviršių. Nutrinamas viršutinis odos sluoksnis ir pasirodo kraujas. Pjautinės žaizdos padaromos aštriu daiktu – tai ne tik viršutinio odos sluoksnio, bet kartais ir gilesnių odos audinių pažeidimas. Įsipjovus sužalojamos kraujagyslės, pasirodo kraujas, o kraujavimo stiprumas priklauso nuo žaizdos gylio.

Pagalba nedidelėms žaizdoms

Pirmiausia žaizdą reikia nuplauti, po to sustabdyti kraujavimą ir uždėti sterilų tvarstį. Žaizdai dezinfekuoti naudojami įvairūs antiseptiniai skysčiai. Mama, žinoma, visada jų turi namų vaistinėlėje.

Pirmoji užduotis – išvalyti žaizdą, kad joje neliktų nešvarumų ir mikrobų. Paprasčiausias būdas – išplauti žaizdą su muilu ir tekančiu vandeniu. Išplauti žaizdą reikia labai gerai ir kruopščiai nuplauti muilą. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas – kad į žaizdą nepatektų infekcija, todėl ją būtinai reikia apdoroti antiseptiniu tirpalu. Net ir negilūs įdrėskimai gali supūliuoti, patinti ir parausti, o tuomet be gydytojo mama ir tėtis neišsivers.

Švarios žaizdos kraštus nusausinkite steriliais vatos arba marlės tamponais, po to žaizdelę apipurkškite antiseptiniu tirpalu (1–2 kartus per dieną) ir uždėkite sterilų tvarstį. Nenaudokite spiritinių tirpalų: briliantinio žaliojo ar jodo, nes jie lėtina žaizdos gijimą, ją dirgina, žaloja audinius ir sukelia deginimo jausmą bei skausmą. Greitesniam žaizdos gijimui ir apsaugai nuo infekcijos ją dar patepkite specialiu geliu. Žaizdą galima užklijuoti pleistru, bet prieš klijuojant reikia suspausti jos kraštus. Smulkios žaizdelės greičiau gyja neaprištos ir neužklijuotos. Pakanka jas dezinfekuoti ir tepti geliu, kol nenukris ant žaizdos susidariusios plutelės. Tik neleiskite vaikui lupinėti šašų, nes žaizda lėčiau gis, be to, gali įsimesti infekcija, o vėliau liks randai. Jeigu susižeidęs ranką vaikas ketina žaisti smėlynėje arba aikštelėje, sužalotą galūnę apriškite tvarsčiu, o namuose žaizdą vėl laikykite atvirą.

Kraujuojančią žaizdą reikia taip pat pirmiausiai išplauti, po to sustabdyti kraujavimą. Jeigu kraujas sunkiasi po truputį, nestabdykite, nes kraujas valo žaizdą. Paprasčiausias būdas sustabdyti stipresnį kraujavimą – suspausti žaizdos kraštus. Ant jos dedame sterilų tvarstį ir stipriai iš viršaus prispaudžiame ranka. Taip galima laikyti 10 –15 minučių, bet jei kraujas nesiliauja tekėjęs, reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Kad į sužalotą galūnę pritekėtų mažiau kraujo, ją reikia laikyti pakeltą aukščiau.

Jei žaizda didelė ir nešvari, joje įstrigo svetimkūnis (jo negalima krapštyti iš žaizdos) arba atsirado infekcijos požymiai, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė