<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>žindomi kūdikiai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/zindomi-kudikiai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Fri, 12 Mar 2021 05:18:27 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Motinos pieno kariuomenė</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/motinos-pieno-kariuomene?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=motinos-pieno-kariuomene</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/motinos-pieno-kariuomene#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 07 Oct 2020 06:00:44 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[antikūnai]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[imunoglobulinai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobai]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[priešinfekciniai antikūnai]]></category>
		<category><![CDATA[žindomi kūdikiai]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19309</guid>

					<description><![CDATA[<p>Ruduo – mūšių su virusais ir bakterijomis metas. Kas apgins mažą kūdikėlį? Jau mūsų proseneliai sakydavo: „Motinos pienas – ne tik maistas, bet ir vaistas.“ Dabar tai patvirtina ir šiuolaikinis mokslas bei medicinos praktika. Žindomi serga rečiau Gydytojai įvairiose šalyse nustatė, kad per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius vien tik žindyti kūdikiai įvairiomis infekcinėmis ligomis sirgo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/motinos-pieno-kariuomene">Motinos pieno kariuomenė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19315" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/Motinos-pienas-nuo-ligų.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/Motinos-pienas-nuo-ligų.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/10/Motinos-pienas-nuo-ligų-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Ruduo – mūšių su virusais ir bakterijomis metas. Kas apgins mažą kūdikėlį? Jau mūsų proseneliai sakydavo: „Motinos pienas – ne tik maistas, bet ir vaistas.“ Dabar tai patvirtina ir šiuolaikinis mokslas bei medicinos praktika.</p>
<h4><strong>Žindomi serga rečiau</strong></h4>
<p>Gydytojai įvairiose šalyse nustatė, kad per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius vien tik žindyti kūdikiai įvairiomis infekcinėmis ligomis sirgo rečiau negu nežindyti ar tik iš dalies žindyti. Be to, kuo ilgiau truko žindymas, tuo didesnę apsaugą nuo infekcijų jis teikė vaikams. O mokslininkai, ištyrę motinos pieno sudėtį, rado daug įvairių atsparumą stiprinančių medžiagų ir net gyvų ląstelių, galinčių sunaikinti užpuolėjus mikrobus.</p>
<p>Imuninė ir neimuninė apsauga, kurią teikia motinos pienas, gerokai sumažina žindomų kūdikių sergamumą kvėpavimo organų infekcijomis, o jeigu liga ir išsivysto, ji įprastai būna lengvesnė. Žindomi kūdikiai daug rečiau suserga plaučių uždegimu, respiracinio sincitinio viruso sukeliamu obstrukciniu (dusulingu) bronchitu, 3–4 kartus rečiau serga&nbsp;vidurinės ausies uždegimu, jiems 4–6 kartus retesnės šlapimo takų infekcijos, 5 kartus &#8211; rotaviruso sukeliamas gastroenteritas, o&nbsp;<em>Hemohpilus influenzae</em>&nbsp;sukelto&nbsp;meningito&nbsp;rizika 4–16 kartų mažesnė negu maitinamiems dirbtinai.</p>
<h4><strong>Sargybos desantas</strong></h4>
<p>Naujagimis dar yra imunologiškai nesubrendęs savo jėgomis apsiginti nuo infekcijų. Jį iš dalies saugo kraujyje esantys motinos antikūnai, kuriuos, dar negimęs, gavo per placentą. Tačiau virškinimo trakto ir kvėpavimo takų gleivinės, per kurias infekcija gali patekti su maistu ar įkvepiamu oru, lieka nesaugios. Jų apsaugą kūdikiui suteikia motinos pienas.</p>
<p>Žmo­gui su­sir­gus ko­kia nors už­kre­čia­mąja li­ga, tai yra kai jį puo­la an­ti­ge­nai – pa­to­ge­niš­ki mik­roor­ga­niz­mai, už­kra­to įsi­ver­ži­mo vie­to­je ky­la „mū­šis“ – už­de­gi­mas. Taip sie­kia­ma su­lai­ky­ti įsi­ver­žė­lius ir juos su­nai­kin­ti. Už­de­gi­mui pa­si­bai­gus, žmo­gaus or­ga­niz­me lie­ka „pri­si­mi­ni­mas“ apie už­puo­lė­jus ir ku­ria­mos at­sar­gu­mo prie­mo­nės prieš juos atei­čiai – ga­mi­na­mi an­ti­kū­nai. Tai ir yra imu­ni­te­tas. Žin­dan­ti mo­ti­na an­ti­kū­nais ap­rū­pi­na ir sa­vo vai­ke­lį, nes jos krau­jy­je „bu­din­tys“ ir krū­ty­se spe­cia­liai pa­pil­do­mai ga­mi­na­mi antikū­nai pa­ten­ka ir į pie­ną.</p>
<h4><strong>Imunoglobulinai</strong></h4>
<p>Mo­ti­nos pie­ne ran­da­ma vi­sų pen­kių ti­pų apsauginių antikūnų &#8211; imu­nog­lo­bu­li­nų. Ypač daug ten su­si­kau­pia sek­re­ci­nio imu­nog­lo­bu­li­no A (sI­gA), ku­ris yra pa­ts svar­biau­sias vi­sų or­ga­niz­mo glei­vi­nių sar­gas. Kū­di­kis ir jo mama, bū­da­mi to­je pačioje ap­lin­ko­je, pa­pras­tai yra puo­la­mi tokių pa­čių li­gų su­kė­lė­jų. Tai­gi, kai ma­ma įkve­pia ar­ba nu­ry­ja bak­te­ri­jų ar vi­ru­sų, pra­de­da­ma jos priešin­fek­ci­nių an­ti­kū­nų ga­my­ba. Iš ki­tų mamos kū­no vie­tų į krū­tis su krau­ju at­ke­lia­vę lim­fo­ci­tai čia at­si­ne­ša ne tik in­for­ma­ci­ją, ko­kių imu­nog­lo­bu­li­nų rei­kia kū­di­kiui ap­gin­ti nuo ga­li­mos in­fek­ci­jos, bet ir pa­tys, įsi­kū­rę pie­no liau­ko­se ir pa­vir­tę plaz­mi­nė­mis ląs­te­lė­mis, dar pa­pil­do­mai gau­siai iš­ski­ria sIgA į pie­ną. Šių antikūnų virš­ki­ni­mo fer­men­tai ne­suar­do. Jie pa­den­gia kū­di­kio žar­nos glei­vi­nę ir neprileidžia li­gas su­ke­liančių mik­ro­bų.</p>
<p>&nbsp;Sek­re­ci­niai imunoglobulinai pa­ties vai­ko lim­fi­nia­me au­di­ny­je pa­ma­žu pradedami ga­min­ti tik nuo 4–6 sa­vai­tės. To­dėl mo­ti­nos tei­kia­ma imu­no­lo­gi­nė ap­sau­ga ypač svar­bi nau­ja­gi­miui. Di­džiau­sia sI­gA kon­cent­ra­ci­ja yra prieš­pie­ny­je, siek­da­ma ten 5-10 mg/ml, o pa­skui ma­žė­ja iki 1 mg/ml subrendu­sia­me pie­ne. Ta­čiau, pie­nui gau­siau ga­mi­nan­tis, bend­ras kū­di­kio gau­na­mų sI­gA kie­kis ne­su­ma­žė­ja. Be to, mo­ti­nos pie­nas ska­ti­na sI­gA ga­my­bą ir pa­ties kū­di­kio or­ga­niz­me. Imu­nog­lo­bu­li­nus ga­mi­nan­čių ląs­te­lių sis­te­ma vi­siš­kai su­bręs­ta ant­rų­jų gy­ve­ni­mo me­tų pabaigoje.</p>
<h4><strong>Kiti ginklai</strong></h4>
<p>Mo­ti­nos pie­ne gau­su ypatingo baltymo lak­to­fe­ri­no, ku­ris, kū­di­kio žar­ny­ne pri­si­jung­da­mas ge­le­žies mo­le­ku­les, padaro jas ne­priei­na­mas ge­le­ži­mi min­tan­čioms pa­to­ge­ni­nėms bak­te­ri­joms ir taip stab­do jų au­gi­mą ir dau­gi­ni­mą­si. Tas pats nu­tin­ka ir pienligę sukeliantiems gry­be­liams. Kaip ir sek­re­ci­nis imu­nog­lo­bu­li­nas A, lak­to­fe­ri­nas at­spa­rus virš­ki­ni­mo fer­men­tams.</p>
<p>Dėmesio vertas sudėtingų ang­lia­van­de­nių oli­go­sa­cha­ri­dų prie­šin­fek­ci­nis vei­ki­mas. Tam, kad ga­lė­tų su­kel­ti li­gą, mik­ro­bams pir­miau­sia rei­kia pri­si­tvir­tin­ti prie žmo­gaus or­ga­niz­mo au­di­nių ląs­te­lių. Dau­ge­lio li­gų su­kė­lė­jų pri­si­tvir­ti­ni­mui bū­ti­nos vie­tos su­da­ry­tos iš ang­lia­van­de­nių, į ku­riuos savo struk­tū­ra pa­na­šūs mo­ti­nos pie­ne esan­tys oli­go­sa­cha­ri­dai. Taip bak­te­ri­jos pri­kim­ba prie šių oli­go­sa­cha­ri­dų mo­le­ku­lių ir, dar ne­pa­sie­ku­sios glei­vi­nės ląs­te­lių, tam­pa ne­be­pa­vo­jin­gos žin­do­mam kū­di­kiui.</p>
<p>Motinos pieno&nbsp;epitelio augimo faktoriai&nbsp;skatina epitelinio barjero subrendimą taip pat neleisdami svetimiems agentams prasiskverbti į gleivinę.&nbsp;Priešuždegiminės medžiagos&nbsp;sušvelnina per daug energingas ir kartais net patį vaiką žalojančias jo organizmo reakcijas į mikrobus ir maisto antigenus.</p>
<h4><strong>„Baltasis kraujas“</strong></h4>
<p>Mūsų visų – žmonių ir kitų gyvūnų – gyslomis tekantis kraujas ne tik palaiko savo šeimininko gyvybę, išnešiodamas po visą kūną kiekvienai ląstelei reikalingas maisto medžiagas, vandenį ir deguonį, bet ir saugo jį nuo ligų. Šią apsaugą, savo ruožtu, atlieka ne tik jau anksčiau paminėtos apsauginės medžiagos antikūnai, bet ir gyvos ląstelės leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais. Leukocitai&nbsp;yra įprasti motinos pieno „kareiviai“. Bendra jų koncentracija panaši kaip ir kraujyje. Skiriasi tik ląstelių kontingentas: kraujyje dominuoja neutrofilai, o piene daugiausia makrofagų ir limfocitų.&nbsp;Makrofagai&nbsp;yra dideli leukocitai, naikinantys mikroorganizmus juos fagocituodami – prarydami. Motinos pieno&nbsp;limfocitai&nbsp;yra dviejų rūšių: vieni gamina antikūnus, daugiausia sIgA, o kiti ir patys naikina pavojingas bakterijas ir virusus. Taigi visiškai pelnytai motinos pienas kartais vadinamas baltuoju krauju, o baltas jis tik todėl, kad jame nėra raudonųjų kraujo kūnelių – deguonį nešančių eritrocitų.</p>
<p>Verta žinoti, jog kaitinant, taigi ir pasterizuojant pieną, ląstelės žūsta. Taip pat suyra ir kovines savybes praranda daugelis kitų imuninių medžiagų. Todėl apsirinka mamos, kurios pačios susirgusios ar karščiuodamos ištraukia pieną ir jį virina (nėra prasmės, nes bakterijos į pieną nepatenka) prieš sugirdydamos kūdikiui. Kvėpavimo organų infekcinių ligų sukėlėjai paprastai plinta oro lašiniu būdu, ligoniui čiaudint, šnypščiant, kosint ir kalbant, o žarnyno bakterijos – per jomis užterštą maistą. Taigi labiau padėtų marlinė kaukė, rankų švara ir kitos higienos priemonės.</p>
<h4><strong>Gerosios bakterijos</strong></h4>
<p>Žarnyno ligas sukeliantys mikrobai savo blogą darbą gali padaryti tik prikibę prie žarnos sienelės gleivinės ir pažeisdami jos vientisumą bei sutrikdydami normalią veiklą. O motinos pienas turi savybių, padedančių kūdikio žarnyne įsigalėti gerosioms bakterijoms, kurias gausiausiai atstovauja laktobakterijos ir bifidobakterijos. Išsidėsčiusios ant žarnų sienelės, jos tarsi sargybiniai neleidžia prie gleivinės ląstelių prisitvirtinti ligų sukėlėjams. Gerosios bakterijos sustiprina apsauginį barjerą ir skatina gleivių gamybą, taip sumažindamos žarnos sienelės pralaidumą. Laktobacilos taip pat aktyvuoja kūdikio žarnoje gamybą funkcinių metabolitų, tokių kaip butiratai, kurie yra pagrindinis žarnyno ląstelių energijos šaltinis. Todėl energingiau vyksta ir maistingųjų medžiagų įsiurbimas bei visos žarnos turinį stumiantys judesiai – peristaltika.</p>
<h4><strong>Priešams nesvetinga aplinka</strong></h4>
<p>Daugeliui ligas sukeliančių mikrobų ypač geros sąlygos tarpti ir daugintis būna nešvaroje, kur yra pūvančių maisto medžiagų. Pūdami žarnyne genda nesuvirškinti ir neįsisavinti baltymai ir riebalai. Taip dažniau atsitinka karvės pieno pagrindu pagamintais mišiniais maitinamiems kūdikiams. Lyginant su moters pienu, kuriame vyrauja labai lengvai kūdikio žarnyne įsisavinami vandenyje tirpūs baltymai albuminai, karvės piene didumą baltymų sudaro netirpus varškės baltymas kazeinas. Karvės pieno riebalai taip pat sunkiau suvirškinami ir įsisavinami negu motinos pieno, kurio mikroskopiniai lašeliai smulkesni. Be to, su motinos pienu kūdikis netgi gauna papildomai šiuos riebalus žarnyne skaldančio fermento lipazės.</p>
<p>Mo­ti­nos pie­no cukraus laktozės liekanos ir sudėtingesni nesuvirškinami motinos pieno angliavandeniai oligosacharidai sukuria kūdikio žarnyne rūgš­čią ter­pę, ne­pa­lan­kią iš­gy­ven­ti daugeliui ligas sukeliančių mik­roor­ga­niz­mų. Taigi prie žindomo kūdikio žarnos sienelės gleivinės prisitvirtinti ligos sukėlėjams mikrobams neleidžia ten gausiai įsikūrusi sargyba – gerosios bakterijos, o žarnos spindyje ligų sukėlėjam taip pat – ne gyvenimas, ir tenka keliauti su išmatomis lauk, kūdikiui nieko blogo nepadarius.</p>
<h4><strong>Apsauga pagal poreikį</strong></h4>
<p>Priešinfekcinių veiksnių ypač daug priešpienyje, subrendusiame piene jų koncentracija sumažėja. Tačiau dėl didėjančio viso pieno kiekio bendras poveikis išlieka, kol vaikas žindomas. Nujunkymo laikotarpiu imuninių medžiagų koncentracija motinos piene vėl padidėja. Motinos pieno priešinfekcinių faktorių įvairovė priklauso nuo kiekvienos mamos imunologinės istorijos ir yra pritaikyta būtent jos kūdikio poreikiams.</p>
<p>&nbsp;Motinos pienas stimuliuoja ir aktyvųjį kūdikio imunitetą. Žindomų kūdikių atsakas į daugelį skiepų yra geresnis negu nežindomų. Pagrindinis vaiko imunitetą reguliuojantis organas – čiobrialiaukė – 4 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių būna dvigubai didesnis negu dirbtinai maitinamų. Apsauginis motinos pieno poveikis nuo infekcijų tęsiasi daugelį metų ir po to, kai žindyti nustojama.</p>
<p><em>Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/motinos-pieno-kariuomene">Motinos pieno kariuomenė</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/motinos-pieno-kariuomene/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Motinos Pienas &#8211; tobulas kūdikio maistas</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/motinos-pienas-tobulas-kudikio-maistas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=motinos-pienas-tobulas-kudikio-maistas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/motinos-pienas-tobulas-kudikio-maistas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 13 Jun 2020 05:45:07 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[iš buteliuko maitinamas]]></category>
		<category><![CDATA[karvės pienas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[maitinti dirbtinai]]></category>
		<category><![CDATA[moters pienas]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[pieno mišinys]]></category>
		<category><![CDATA[riebesnis pienas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žindomi kūdikiai]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19176</guid>

					<description><![CDATA[<p>Gamtos paskirtas Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes būtent tokį būdą aprūpinti kūdikį visada šviežiu, šiltu ir švariu maistu sukūrė ir milijonus metų tobulino pati gamta. Motinos pienas yra tobulas maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Jos gaunamos iš motinos kraujo, atitekančio į krūtų liaukas, kur virsta pienu,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/motinos-pienas-tobulas-kudikio-maistas">Motinos Pienas – tobulas kūdikio maistas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19178" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Motinos-pienas-saugo-nuo-persivalgymo.jpg" alt="" width="1000" height="572" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Motinos-pienas-saugo-nuo-persivalgymo.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Motinos-pienas-saugo-nuo-persivalgymo-768x439.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2020/06/Motinos-pienas-saugo-nuo-persivalgymo-840x480.jpg 840w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />Gamtos paskirtas</strong></h4>
<p>Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes būtent tokį būdą aprūpinti kūdikį visada šviežiu, šiltu ir švariu maistu sukūrė ir milijonus metų tobulino pati gamta.</p>
<p>Motinos pienas yra tobulas maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Jos gaunamos iš motinos kraujo, atitekančio į krūtų liaukas, kur virsta pienu, o paskui galop tampa vaiko kraujo ir kūno dalelėmis. Taigi jų beveik nereikia perdirbti, todėl motinos pienas nuostabiai lengvai virškinamas ir labai gerai įsisavinamas kūdikio organizme: iš jo kuriamos ir energiją gauna visos mažojo žmogaus kūno ląstelės.</p>
<h4><strong>Motinos pieno sudėtis</strong></h4>
<p>Produktą įprasta vertinti pagal jame esančias maistingąsias medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius. Tačiau pati svarbiausia ir gausiausia moters pieno sudėtinė dalis yra vanduo: juk be jo net gyvybė būtų neįmanoma. Vandens reikia, kad kraujas būtų skystas ir tekėtų kūno gyslomis, kad ląstelių citoplazmoje vyktų medžiagų apykaita ir kad su šlapimu pasišalintų atliekos. Piene sudarydamas apie 88–90 procentų viso tūrio, vanduo numalšina kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną. Taigi motinos pienas dar tik žindomam mažyliui teikia viską, ko jam reikia: ir geriausią maistą, ir puikiausią gėrimą.</p>
<h4><strong>Baltymai</strong></h4>
<p>Skirtingai nuo karvės pieno, kuriame vyrauja sunkiai virškinamas ir lėtai įsisavinamas varškės baltymas kazeinas, moters piene daugiau yra vandenyje tirpių baltymų albuminų, kurie labai lengvai įsisavinami iš žarnyno į kraują. Tad nenuostabu, kad žindomas kūdikėlis nori valgyti dažnai, nes greitai suvirškina ir vėl guvus, o vaikelio, pagirdyto karvės pieno mišiniu, skrandis ilgam apkraunamas darbu, smegenų veikla prislopsta, nes energija sutelkiama sunkiam virškinimui. Be to, dalį motinos pieno baltymų sudaro priešinfekciniai baltymai, kurie iš virškinimo trakto beveik nerezorbuojami.</p>
<h4><strong>Riebalai</strong></h4>
<p>Motinos pieno riebumas pirmiausia priklauso nuo kūdikio poreikių. Naujagimiui skirtame priešpienyje riebalų yra tik 2 procentai, o jau subrendusiame piene, pavyzdžiui, penkioliktąją dieną – vidutiniškai 4 – 4,5 procentų. Naktį, kai kūdikis daugiau laiko praleidžia miegodamas – ir mamos pienas būna liesesnis, o dieną – riebesnis. Žindymo pradžioje, kai vaikui gyvybiškai svarbiau pirma atsi-gerti, pienas liesesnis, o baigiant, dėl sotumo – riebesnis, net iki 4–5 kartų. Todėl neteisūs, kurie pravardžiuoja moters pieną skystu melsvu vandenėliu, nes, bandydami jį patikrinti ištraukdami rankomis ar pientraukiu, būtent ir pamato tą liesesnįjį pradinį pieną. Kitaip yra kūdikiui žindant, kai jis „prisišaukia“ ir galinį, keliskart riebesnį pieną.</p>
<p>Moters pieno riebalai ypatingi. Dėl jų žindomų kūdikių poodis yra tvirtesnis ir stangresnis negu mišiniais maitintųjų. Motinos piene gausu ilgos grandinės polinesočiųjų riebalinių rūgščių, labai svar-bių smegenų ir akių tinklainės vystymuisi bei nervinių ląstelių mielinizacijai – apvalkalėlių, dengiančių nervines skaidulas, susiformavimui.</p>
<h4><strong>Angliavandeniai</strong></h4>
<p>Pagrindinis moters pieno angliavandenis yra pieno cukrumi vadinama laktozė. Tai yra disacharidas, sudarytas iš dviejų monosacharidų – galaktozės ir gliukozės. Galaktozė reikalinga sintezei galaktolipidų, kurie būtini centrinės nervų sistemos vystymuisi. Bet pirmiausia laktozė yra lengvai ir greitai panaudojamos energijos šaltinis, ypač tinkama smegenų veiklai. Dėsninga, kad kuo didesnės yra žinduolių rūšies smegenys, tuo daugiau laktozės yra piene. Moters piene jos daugiausia, pusantro karto daugiau negu karvės piene.</p>
<p>Laktozė taip pat gerina kai kurių organizmui reikalingų mineralų įsisavinimą, tarp kurių yra kalcis ir geležis, bei stimuliuoja augimą ,,gerųjų“ bakterijų, kurios žarnyne neleidžia veistis ligas sukeliančioms bakterijoms, grybeliams ir parazitams.</p>
<h4><strong>Mineralai ir vitaminai</strong></h4>
<p>Jei išgirsite ką nors postringaujant, kad motinos piene yra nedaug kai kurių vitaminų ir mineralų, todėl esą kūdikiui reikia maisto papildų, neskubėkite jų pirkti ir duoti vaikeliui. Daugiau nebūtinai reiškia geriau. Organizmui reikalinga įvairių medžiagų pusiausvyra. Kaip tik toks fiziologinis, t. y. normalus, jų derinys yra motinos piene. Štai, pavyzdžiui, geležies, kuri būtina kraujo hemoglobinui susidaryti, motinos piene išties nėra daug – tik 40 mcg/100 ml pieno. Tačiau iš motinos pieno geležis labai gerai įsisavinama (geriausiai iš visų žinomų maisto produktų) – iki 50 procentų, o iš karvės pieno (ten geležies yra 20 mcg/100 ml) – tik 10 procentų.</p>
<p>Kalcio daugiau yra karvės piene, bet žmogaus kūdikio organizme jis blogai įsisavinamas – tik 25 procentus, o iš motinos pieno kūdikio žarnyne absorbuojami 67 procentai kalcio. Kalcis svarbus kaulų ir dantų tvirtumui. Tačiau kalciui patekti į tas struktūras reikalingas ir vitaminas D. Šis vitaminas pasigamina kūdikio odelėje, jei saulėtą dieną jis pabūna lauke. Nesaulėtu metu ir mamai, ir kūdikiui vertėtų vartoti vitamino D preparatus.</p>
<p>Jei mama normaliai maitinasi, jos piene yra užtenktinai B grupės vitaminų ir vitamino C. Verta žinoti, kad šis svarbus vitaminas nėra kaupiamas motinos kūne, taigi jo reikia gauti kartu su maistu ar papildais kiekvieną dieną. Pačiam kūdikiui jo duoti nepatartina, vitaminas C geriau įsisavinamas iš motinos pieno.</p>
<h4><strong>Žindymo reikšmė kūno augimui&#8230;</strong></h4>
<p>Sparčiausiai auga naujagimis. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių svoris auga greičiau negu tokį pat mišinių kiekį išgeriančių dirbtinai maitinamų bendraamžių kūno masė. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai. Vėliau, kūdikio virškinimo sistemai bręstant, jau ir iš mišinių jis geba pasisavinti daugiau maisto medžiagų. O maitinamiems iš buteliuko kūdikiams dažniausiai sugirdoma daugiau, negu reikia jų alkiui numalšinti.</p>
<p>Žindomus kūdikius nuo persivalgymo (ir nuo įpročio tai daryti visą gyvenimą) bei nutukimo saugo pats motinos pienas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra ir mažiau saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai. Iš buteliuko maitinamas vaikas tokios apetito kontrolės neturi, nes mišinio sudėtis maitinimo metu nesikeičia, o maitintojai paprastai dega noru, kad būtų suvalgyta visa porcija iki galo, ir neretai skuba tai atlikti kuo greičiau.</p>
<h4><strong>&#8230; ir proto vystymuisi</strong></h4>
<p>Pirmieji apie tyrinėjimus, bylojančius, kad kūdikystėje žindyti vaikai geriau vystosi protiškai negu maitinti dirbtinai, Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai paskelbė 1929 m. Vėlesnės studijos įvairiose šalyse patvirtino, jog kūdikystėje ilgiau žindytų vaikų ir paauglių protinio vystymosi rodikliai būna aukštesni.</p>
<p>Daugelis aplinkybių lemia vaiko vystymąsi ir intelektą. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių faktorių sąveikos rezultatas. Geresnės gyvenimo sąlygos suteikia motinai daugiau laiko ir galimybių bendrauti su vaiku, o aukštesnis pačios motinos intelektas ir išsilavinimas tą bendravimą daro įvairesnį, turiningesnį. Brandžios asmenybės moterys keliskart dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija rezultatai tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje. Eglės Markūnienės mokslinės disertacijos „Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai kūdikių žindymo veiksniai“ (2003 m.) duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turinčių motinų, kurios savo kūdikius žindė 4 mėnesius ir ilgiau, buvo santykinai 4,9 karto daugiau negu motinų, turinčių vidurinį ar žemesnį išsimokslinimą.</p>
<p>Kūdikio žindymas sukuria abipusę paskatų sistemą: brandžios asmenybės renkasi žindymą, o <a href="https://mamairvaikas.lt/zindymas-%e2%80%93-bendravimo-mokykla" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">žindymas</span> </a>savo ruožtu jau ne tik psichologiniu, bet ir biologiniu keliu (per motinystės hormonus, pagausėjančius motinos kraujyje žindant) stimuliuoja motinišką, vaiką ugdyti skatinančią, elgseną.</p>
<p>Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, nustatė, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo vidutiniškai dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, jog pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumą sąlygojo taip pat ir biologiniai paties motinos pieno faktoriai. Tam tikros riebalinės rūgštys – tarp jų svarbiausia dokosaheksaeno rūgštis – kurių gausu moters piene, o karvės piene trūksta, yra būtinos normaliam žmogaus akių tinklainės ir smegenų vystymuisi.</p>
<h4><strong>Motinos pieno konkurentai</strong></h4>
<p>Našlaičiams, negaunantiems motinos pieno, ir kūdikiams, kurių mamytės žindyti negali ar (daug dažniau) nenori, maistas paprastai gaminamas iš lengviausiai prieinamos ir pigiausios žaliavos – kito žinduolio, tačiau biologiškai žmogui labai tolimo – karvės –pieno. Šio gyvulio pieną reikia labai perdirbti, kad bent kiek tiktų žmogaus kūdikiui maitinti. Gaminant mišinius, jis gerokai praskiedžiamas (kad nebūtų per daug baltymų – perteklius kenksmingas), pilama daug cukraus (nes karvės piene, net ir nepraskiestame, angliavandenių gerokai mažiau negu moters piene), augaliniais aliejais kompensuojamas riebalų stygius ir dar pridedama įvairių papildų, kurių išties tik menką dalį kūdikiui pavyksta įsisavinti, ir dar nežinia, ar tikrai be nepageidaujamų pasekmių. Be to, joks komercinis maistelis neturi ir niekada, nes net ir teoriškai neįmanoma, neturės tų nuostabių dalykų, kuriuos aptarsime kitą kartą – tai kūdikio sveikatą saugančios motinos pieno savybės!<br />
* * *<br />
<em>Pagal gydytojo Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/motinos-pienas-tobulas-kudikio-maistas">Motinos Pienas – tobulas kūdikio maistas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/motinos-pienas-tobulas-kudikio-maistas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip išvengti rotaviruso?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-rotaviruso?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-isvengti-rotaviruso</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-rotaviruso#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 06 Oct 2013 16:26:54 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Vaikų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacijos požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[kvėpavimo takų infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[Rotavirusinė infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai nuo vienerių]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas neteko daug skysčių]]></category>
		<category><![CDATA[virusas]]></category>
		<category><![CDATA[žindomi kūdikiai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10352</guid>

					<description><![CDATA[<p>Rotavirusinė infekcija dažniausiai puola vėlų rudenį ir žiemą, nes šiais metų laikais vaiko organizmas gležnesnis, imunitetas silpnesnis, o virusas atsparus žemai temperatūrai. Pagrindinis rotaviruso šaltinis – termiškai neapdorotas geriamasis vanduo ir elementarios higienos nepaisymas (nešvarios rankos). Infekcija plinta per daiktus ir maistą. Be to, virusas lengvai perduodamas oro lašeliniu būdu. Virusas plinta greitai, todėl įtariant&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-rotaviruso">Kaip išvengti rotaviruso?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-rotaviruso/vaikas-susirgo-rotavirusine-infekcija" rel="attachment wp-att-15636"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-15636" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Vaikas-susirgo-rotavirusine-infekcija-600x365.jpg" alt="Vaikas susirgo rotavirusine infekcija" width="600" height="365" /></a><em>Rotavirusinė infekcija</em> dažniausiai puola vėlų rudenį ir žiemą, nes šiais metų laikais vaiko organizmas gležnesnis, imunitetas silpnesnis, o virusas atsparus žemai temperatūrai. Pagrindinis rotaviruso šaltinis – termiškai neapdorotas geriamasis vanduo ir elementarios higienos nepaisymas (nešvarios  rankos).<em> Infekcija</em> plinta per daiktus ir maistą. Be to, <em>virusas</em> lengvai perduodamas  oro lašeliniu būdu. <em>Virusas</em> plinta greitai, todėl  įtariant vaikui šią infekciją, jokiu būdu negalima jo vesti į darželį, nes gali apsikrėsti visa  grupė.</p>
<p>Dažniausiai <em>rotavirusine infekcija</em> užsikrečia <em>vaikai nuo vienerių iki šešerių metų</em>. <em>Žindomi kūdikiai</em> iki vienerių metų drauge su motinos pienu gauna antikūnų, kurie neleidžia rotavirusui patekti į organizmą arba lemia lengvą ligos eigą. Rotavirusinės infekcijos rizika padidėja, kai tik <em>vaikas</em> pradedamas maitinti įprastu maistu. Rotavirusine infekcija užsikrečia 90 procentų trejų metų vaikų.</p>
<p>Šia <em>infekcija</em> užsikrečia ir suaugusieji, tik jų ligos eiga lengva, dažnai beveik nepastebima. Todėl tėvai, nė neįtardami, gali tapti rotavirusinės infekcijos šaltiniu savo vaikui.</p>
<p><strong>Rotavirusinės infekcijos požymiai</strong></p>
<p>Ligos pradžioje  gali pasirodyti, kad <i>vaikas</i> susirgo <i>kvėpavimo takų infekcija</i>: jis ima sloguoti, šiek tiek parausta gerklė. Pagrindiniai požymiai  pasirodo po kelių dienų. <i>Vaikas dažnai</i> – 5–6 kartus per dieną – vemia, iki 39–40 laipsnių pakyla <em>temperatūra</em>. Kitą dieną  ima viduriuoti tirštomis arba skystomis aštraus kvapo išmatomis. Vaiko būklė pradeda gerėti tik po 3–6 dienų. Paprastai rotavirusinė infekcija nėra labai sunki <i>liga</i>, bet jei vaikui, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, laikosi  aukšta temperatūra arba organizmas netenka pavojingai daug skysčių, neapsieinama be ligoninės.</p>
<p><strong>Dehidratacijos požymiai</strong></p>
<p>Dažnai vemdamas ir viduriuodamas, <i>vaikas</i> netenka daug skysčių, o visiškai papildyti jų  atsargas paprastai neįstengia net atkakliausi <i>tėvai</i>. Todėl rotavirusine infekcija užsikrėtęs <i>vaikas</i> kiekvienu atveju patiria didesnę ar mažesnę dehidrataciją. Svarbiausia, kad ji netaptų pavojinga. Vienas iš <i>dehidratacijos požymių</i> – nepakankamas šlapinimasis (rečiau kaip kartą per 12 valandų), tamsi šlapimo spalva ir amoniako kvapas, sausumas burnoje, sausos, suskeldėjusios  lūpos. Esant tokiai ligonio būklei gali neprireikti vykti į ligoninę, bet reikia padaryti viską, kad neprasidėtų kita dehidratacijos stadija, kai vaikas  tampa labai apsnūdęs, daugiausia laiko miega, jį sunku pažadinti,  įdumba akys. Tokiu atveju skubiai kvieskite greitąją pagalbą, nes tai  <i>pavojinga vaiko gyvybei</i>.</p>
<p><strong>Rotavirusinės infekcijos gydymas</strong></p>
<p>Jei įtariate rotavirusinę infekciją, <i>kreipkitės į gydytoją</i>, kuris skirs Jūsų <i>vaikui</i> reikiamų vaistų ir dietą be pieno (nemaitinamiems krūtimi vaikams).</p>
<p>Užsitęsus viduriavimui ar pilvo skausmams taip pat būtina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys negalavimo priežastis ir skirs reikiamą gydymą.<b></b></p>
<p><strong>Kaip apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos?</strong></p>
<p>Rotaviruso profilaktikos pagrindas – higiena. Šis <i>virusas</i> žūva verdant 1–3 minutes. Taigi, būtinai virinkite geriamąjį vandenį ir pieną visiems šeimos nariams,  ypač <i>vaikams</i>.</p>
<p>Iš turgaus ir parduotuvės galite parsinešti šiuo virusu užkrėstų vaisių ir daržovių, todėl juos reikia tinkamai apdoroti. Tekančiu vandeniu nuplautus vaisius dar nupilkite verdančiu vandeniu.</p>
<p><i>Vaiko indai</i> turi būti idealiai švarūs. Atėję iš lauko ir prieš valgydami, nepamirškite su muilu  nusiprausti rankų. Tai daryti reikia papildomai  prieš gaminant maistą vaikui bei jo maitinimą.</p>
<p>Rūpinkitės namų švara, nes rotavirusas gali tykoti ant baldų, patalynės, žaislų, durų rankenų, praustuvo kranų, buitinės technikos ir t. t.</p>
<p>Prisiminkite, kad sunegalavus bet kuriam šeimos nariui, pavojus kyla visiems kitiems. Atsiradus žarnyno disfunkcijai, nesigydykite savarankiškai – kreipkitės į gydytoją. Ligonį būtina izoliuoti nuo sveikųjų šeimos narių, pirmiausia – nuo vaiko.</p>
<p>Tinkamai elgiantis galima dažniau išvengti ne tik rotaviruso, bet ir kitų infekcijų, o  susirgus visiškai pasveikstama tik racionaliai gydantis pagal specialisto rekomendacijas.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-rotaviruso">Kaip išvengti rotaviruso?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-isvengti-rotaviruso/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kodėl serga vaiko ausytės</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kodel-serga-vaiko-ausytes</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 06 Oct 2013 15:52:13 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kūdikių ligos]]></category>
		<category><![CDATA[ausies uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[ausų lašai]]></category>
		<category><![CDATA[Ausų skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiui iki vienerių metų]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiui skauda ausytę]]></category>
		<category><![CDATA[kvėpavimo takų uždegimai]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimiai]]></category>
		<category><![CDATA[Otitas]]></category>
		<category><![CDATA[otito gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[otito priežastis]]></category>
		<category><![CDATA[persišaldymas]]></category>
		<category><![CDATA[serga otitu]]></category>
		<category><![CDATA[šnirpšti nosį]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[žindomi kūdikiai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10346</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vidurinės ausies uždegimą gali sukelti paprasčiausias persišaldymas. Pagrindinė otito priežastis – ūmūs virusiniai kvėpavimo takų uždegimai. Dažna otito priežastimi tampa prie virusinės prisidėjusi bakterinė infekcija. Dar viena paplitusi otito priežastis – padidėję adenoidai ir lėtinis jų uždegimas. Alergiški vaikai gali susirgti alerginiu otitu. Netinkamai maitinamam tokiam vaikui išberia odelę, atsiveria ausies membranos ertmė ir iš&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes">Kodėl serga vaiko ausytės</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes/otitas-mazu-vaiku-liga" rel="attachment wp-att-10347"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10347" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Otitas-mažų-vaikų-liga-250x206.jpg" alt="Otitas- mažų vaikų liga" width="250" height="206" /></a>Vidurinės <em>ausies uždegimą</em> gali sukelti<b> </b>paprasčiausias <em>persišaldymas</em>. Pagrindinė otito priežastis – ūmūs virusiniai <em>kvėpavimo takų uždegimai</em>. Dažna otito priežastimi tampa  prie virusinės prisidėjusi bakterinė infekcija. Dar viena paplitusi <em>otito priežastis</em> – padidėję adenoidai ir lėtinis jų uždegimas. Alergiški vaikai gali susirgti alerginiu otitu. Netinkamai maitinamam  tokiam vaikui išberia odelę, atsiveria ausies membranos ertmė ir iš ausytės išteka skysčio. Sergantis  alerginiu otitu <i>vaikas</i> gali nekarščiuoti. <i>Naujagimiai</i> ir žindomi <i>kūdikiai</i> gali <i>susirgti otitu</i> į vidurinę ausį patekus maisto.</p>
<p><strong>Kaip mama supras, kad kūdikiui skauda ausytę?</strong></p>
<p>Infekcijos sukeltas <i>otitas</i> paprastai prasideda  po slogos ar kosulio. <i>Mama</i> pastebi, kad persirgęs kvėpavimo takų uždegimu vaikas vėl pradeda karščiuoti,  tampa neramus, atsisako maisto. <em>Mažylis</em> mojuoja galva švytuoklės judesiais, kai kurie <i>vaikai</i> į skaudančią ausytę nuolat nukreipia žvilgsnį. Pirmuosius otito požymius galima pajusti maitinimo krūtimi metu: spaudimas  nosiaryklėje, <i>kūdikiui </i>siurbiant pieną, sustiprina skausmą ir <i>vaikas</i> ima garsiai verkti, rėkti ir muistytis. Tai gali būti panašu į žarnyno dieglius. Kūdikiui lengviau žįsti prigulus ant skaudamos ausies.</p>
<p>Kitas būdas <i>mamai</i> atpažinti <i>otito požymius</i>  – miegančiam vaikui atsargiai spustelti kietąją  ausytės dalį, išsikišusią virš ausies spenelio. Jeigu <i>vaikas</i> raukosi ir atitraukia  galvutę – galima įtarti otitą.</p>
<p>Sergant pūlingu otitu paprastai įplyšta ausies būgnelis ir išteka skysčio. Tuomet sumažėja spaudimas į būgnelį ir vaiko būklė pagerėja: nukrinta <em>temperatūra</em>, grįžta apetitas, dingsta visi požymiai, išskyrus vieną – pūlingas arba dar ir kraujingas išskyras iš ausytės.</p>
<p><strong>Mamos ir tėčio klaidos</strong></p>
<p>Kartais patys tėvai sudaro palankias sąlygas vidurinės <em>ausies uždegimui</em>. Pavyzdžiui, stipriai sloguojantis <i>vaikas</i> verčiamas smarkiai šnirpšti nosį, užspaudus vieną šnervę. Jokiu būdu to nedarykite: ausytes kaipmat užguls. Nereikia šnirpši iškart abiejų nosies landų – tai darykite tik pakaitomis ir nestipriai. Mažyliai <em>serga otitu</em> daug dažniau už suaugusiuosius dėl anatominių skirtumų. Vidurinė ausis sujungta su nosies ertme oro laidininku – klausos vamzdeliu. Vaikų šis vamzdelis labai platus, trumpas ir atviras. Todėl, jei <i>vaikas</i> užspaustomis šnervėmis <em>šnypščia nosį</em>, pūlių iškart patenka į vidurinę ausį.</p>
<p>Otito priežastis gali būti maitinimo klaidos. Maitinamas<i> kūdikis</i> „prisivalgo“ ir oro, kurį reikia būtinai pašalinti palaikius mažylį vertikaliai, kad jis atsirūgtų. Pamaitintam ir iškart paguldytam ant šono, prispaudžiant vieną ausytę, <i>kūdikiui</i> atsirūgus, pieno patenka į klausos vamzdelį.</p>
<p>Dar viena tėvų klaida – netinkamas nosies gleivių siurbimas kriauše. Tai daryti reikia iš lėto ir labai atsargiai. Atleidus kriaušę, nosies ertmėje susidaro spaudimas, kraujas plūsta į būgnelio sritį ir atsisluoksniuoja gleivinė.</p>
<p><strong>Otito gydymas</strong></p>
<p>Pirmiausia reikia intensyviai gydyti nosiaryklę ir lašinti vaistus į nosį dukart dažniau negu į ausytes, nes svarbu, kad vaikas  lengvai kvėpuotų. Padeda šildantys kompresai, inhaliacijos, kvarco terapija.</p>
<p>Prieš pirkdamos <i>ausų lašus</i>, atkreipkite dėmesį, kuriai otito rūšiai jie skirti. Vieni tinka išoriniam ir katariniam otitui gydyti, kiti – trūkus ausies būgneliui. Ausų lašiukai malšina uždegimą ir skausmą.</p>
<p>Prieš lašindami<b>,</b> pašildykite flakoną rankoje, kad į ausį nepatektų nemaloniai šalto skysčio. Ketindami vaistukus lašinti <em>kūdikiui iki vienerių metų</em>, būtinai pasitarkite su gydytoju.</p>
<p>Vaistus gulinčiam vaikui reikia lašinti į tą ausį, kuri pasukta į viršų. Įlašinus preparato, reikėtų kelias minutes nejudant pagulėti. Rekomenduojama vartoti mažiausią būtiną vaisto kiekį.</p>
<p><strong>Apie profilaktiką</strong></p>
<p>Otitų profilaktika – pirmiausia  ūmių virusinių kvėpavimo takų uždegimų profilaktika ir  imuninės sistemos stiprinimas. Pagrindinė profilaktikos priemonė <i>kūdikiams</i> – <i>motinos pienas</i>, kurio sudėtyje yra apsauginių komponentų nuo virusų ir bakterijų. <i>Vaikams</i>, kurių hemoglobino kiekis normalus, o imunitetas stiprus, <i>otitai </i>nebesikartoja.</p>
<p><strong>Patarimai tėvams</strong></p>
<p><i>Ausų skausmas</i> – vienas stipriausių žmogaus patiriamų skausmo rūšių.Todėl <i>susirgusiam otitu vaikui</i> pirmosiomis 2–3 dienomis reikia duoti skausmą bei <i>temperatūrą mažinančių vaistų</i>.</p>
<p>Jeigu skausmas nepraeina daugiau kaip dvi dienas, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.</p>
<p>Pamaitinti otitu <i>sergantį vaiką</i> – didelė problema. Vaikui bus lengviau žįsti, jeigu maždaug 15 minučių prieš maitinimą į nosį sulašinsite kraujagysles siaurinančių vaistų, o į ausytes – skausmą malšinančių. Kitas variantas – paūgėjusį mažylį galite bandyti pamaitinti šaukšteliu.</p>
<p>Tikslią diagnozę gali nustatyti tik specialistas. Patiems gydyti otitą jokiu būdu negalima vien todėl, kad  praėjęs skausmas dar nėra  išgydytos ligos požymis. Bet kurios rūšies <i>otitas</i> <i>gydomas</i> ne mažiau kaip dvi savaites.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes">Kodėl serga vaiko ausytės</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kodel-serga-vaiko-ausytes/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
