<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>žuvų taukai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/zuvu-taukai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 05 Dec 2023 06:01:54 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 03 Jun 2022 11:53:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškam]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[broliukai]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dvynukai]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gerti]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimas]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[įpjovimai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[makšties uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynės]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobai]]></category>
		<category><![CDATA[miške]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimai]]></category>
		<category><![CDATA[odai]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[pavojus]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvukas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sūneliai]]></category>
		<category><![CDATA[susižeidus]]></category>
		<category><![CDATA[trūkstant skysčių]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiški akinių rėmeliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaisių tyrės]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinė sloga]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo nutraukimas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21164</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Didžiausias iššūkis auginant pametinukus. KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies. BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos. SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21171" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg" alt="Žurnalas Mama ir vaikas 2022 vasara" width="1000" height="552" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-768x424.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Didžiausias iššūkis auginant pametinukus.</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><strong>. </strong>Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant<strong>.</strong> Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies<strong>.</strong></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai<strong>.</strong> Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos<strong>.</strong></p>
<p><strong>SVEIKA MITYBA. </strong>Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas<strong>. </strong>Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti<strong>. </strong>Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi<strong>. </strong></p>
<p><strong>VASAROS </strong><strong>LIGOS. </strong>Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų<strong>.</strong></p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme<strong>.</strong> <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong><em>Gydytojas A. Vingras</em> Pykinimas kelionėje (jūros liga)</p>
<p><span style="color: #d62222;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2022-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #136dc2;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #d62727;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_51/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-itin-svarbus-nestumo-metu-ir-zindant?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zuvu-taukai-itin-svarbus-nestumo-metu-ir-zindant</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-itin-svarbus-nestumo-metu-ir-zindant#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 31 May 2022 12:40:58 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosios]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[omega-6]]></category>
		<category><![CDATA[riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21140</guid>

					<description><![CDATA[<p>Žuvų taukai šimtmečius buvo vartojami kaip itin naudinga maistinė medžiaga. Ypač vertinga jų sudėtinė dalis – nepakeičiamosios polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 ir omega-6, kurių organizmas nesintetina, o jų gauname su maistu arba papildais. Šios riebalų rūgštys ypatingai svarbios vaisiaus vystymuisi ir gimusio vaikelio raidai. Kodėl itin svarbi omega-3? Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys reikalingos daugeliui&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-itin-svarbus-nestumo-metu-ir-zindant">Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21144" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Omega-3-svarba-kudikiui.jpg" alt="Omega-3 svarba kūdikiui" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Omega-3-svarba-kudikiui.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Omega-3-svarba-kudikiui-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Žuvų taukai šimtmečius buvo vartojami kaip itin naudinga maistinė medžiaga. Ypač vertinga jų sudėtinė dalis – nepakeičiamosios polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 ir omega-6, kurių organizmas nesintetina, o jų gauname su maistu arba papildais. Šios riebalų rūgštys ypatingai svarbios vaisiaus vystymuisi ir gimusio vaikelio raidai.</p>
<h4><strong>Kodėl itin svarbi omega-3? </strong></h4>
<p>Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys reikalingos daugeliui organizme vykstančių procesų. Jos įeina į epidermio, nervinio audinio ir akių tinklainės ląstelių membranos sudėtį. Omega- 3 sudaro alfa linoleno rūgštis (ALR), eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR). Omega-6 yra linolo rūgštis.</p>
<p>EPR veikia širdį, imuninę sistemą, padeda apsisaugoti nuo uždegimų, DHR būtina smegenims, akims ir centrinei nervų sistemai. Omega-3 turi įtakos blogojo cholesterolio mažinimui, pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu.</p>
<p>Omega-6 šaltiniai yra kviečių gemalai, įvairūs riešutai, moliūgų ir kitos sėklos, sojos pupelės, alyvuogių, sezamų, saulėgrąžų, nakvišų bei agurklių aliejai. Omega-3 turi riebi žuvis (lašiša, skumbrė, sardinė, silkė, tunas), austrės, krabai, bolivinė balanda, riešutai, žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus ir avokadai.</p>
<p>Bet reikšmės turi ne vien kiekis – svarbiausia yra omega-3 ir omega-6 santykis organizme: jis turi būti 1:2. Deja, iš maisto omega-6 gauname 10–20 kartų daugiau, o per didelis šios riebalų rūgšties kiekis skatina uždegimus ir lėtines ligas. Taigi ypatingai svarbu gauti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Sveikatos pagrindas ‒ nuo pirmųjų dienų įsčiose</strong></h4>
<p>Nėščiosios mityba yra pagrindas normaliam vaisiaus augimui, nes visas reikalingas medžiagas jis gauna iš motinos kraujo. Tyrimais nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 vartojusios nėščiosios pagimdo didesnio svorio naujagimius. Polinesočiosios riebalų rūgštys itin svarbios jau pradėjus vystytis vaisiaus nervų sistemai. Intensyviausiai smegenys vystosi trečiąjį nėštumo trimestrą ir pirmuosius dvejus gyvenimo metus.</p>
<p>DHR ir iš omega-6 linolo rūgšties organizme gaminama arachidono rūgštis būtinos vaisiaus galvos smegenų pilkosios medžiagos, naujų nervinių ląstelių formavimuisi, nervinių impulsų perdavimo procesams. Taip pat ‒ apsaugai nuo oksidacinio streso, kai laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, o tai dažnai sukelia įvairias ligas. Arachidono rūgštis veikia nervinio signalo perdavimą, ji yra tinklainės sudėtinė dalis, todėl labai svarbi regos vystymuisi.</p>
<p>Rekomenduojamas omega-3 riebalų rūgščių (DHR ir EPR) kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 350‒450 mg per parą.</p>
<h4><strong>T</strong><strong>uri užtekti mamos piene</strong></h4>
<p>Krūtimi žindomas kūdikis omega-3 ir omega-6 gauna iš motinos pieno. Šios riebalų rūgštys turi didelės įtakos smegenų vystymuisi, koordinacijai, naujiems įgūdžiams, atminčiai.</p>
<p>Pakankamas DHR ir EPR kiekis kūdikystėje ir vaikystėje padeda apsisaugoti nuo tokių sutrikimų kaip dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas bei skatina mokymosi gebėjimus. DHR reikalinga vaiko intelekto, kognityvinių funkcijų vystymuisi: pirmaisiais vaiko gyvenimo metais ši rūgštis paskatina jungčių tarp neuronų skaičių ir tankį. Omega-6 įeina į ląstelių membranos sudėtį, ši riebalų rūgštis būtina kūdikio augimui, svarbi kraujo krešėjimui ir imuniniam atsakui.</p>
<h4><strong>Nėščiosios sveikatai</strong></h4>
<p>Omega-3 ir omega-6 turi užtekti ne tik vaikeliui, bet ir pačiai mamai. Šios riebalų rūgštys pirmiausia iš nėščiosios organizmo imamos vaisiui, taigi būsimai mamai gali jų pritrūkti. EPR ir DHR riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą. Nėščiajai svarbu išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Su aukštu kraujospūdžiu nėštumo metu susijusi preeklampsija, kuri pažeidžia inkstų veiklą ir gali sutrikdyti kitų organų funkcijas.</p>
<h4><strong>Žuvų taukai – saugiausias omega-3 ir omega-6 šaltinis</strong></h4>
<p>Pasirūpinti reikiamu šių riebalų rūgščių kiekiu organizme rekomenduojama jau planuojant nėštumą, o tam į mitybos racioną įtraukti žuvų taukų maisto papildus.*</p>
<p>Papildomai vartoti omega-3 ir omega-6 svarbu iš karto – tik pastojus, visą nėštumo periodą bei žindant. Tuo metu šių riebalų rūgščių, kaip ir mikroelementų, poreikis normaliam kūdikio augimui yra didesnis. Nutraukus maitinimą motinos pienu arba pradėjus primaitinti, mažyliui nuo šešių mėnesių jau galima duoti žuvų taukų maisto papildą.</p>
<p>Daugelio rūšių žuvys (ypač – jūrinės) gali būti užterštos gyvsidabriu ir kitais teršalais, kurie yra kenksmingi vaisiui ir kūdikiui. Todėl išgryninti žuvų taukai yra saugiausias omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių šaltinis. Taip pat svarbu išsirinkti kokybiškus žuvų taukus. Rinkitės patikimą gamintoją, kuris naudoja aukščiausios kokybės žaliavas, pažangias technologijas ir turi tai patvirtinančius sertifikatus.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>
<p><strong><em>&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;&#8230;</em></strong></p>
<p><em>&nbsp;</em>* Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg EPR ir DHR.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-itin-svarbus-nestumo-metu-ir-zindant">Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-itin-svarbus-nestumo-metu-ir-zindant/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žuvų taukai – ne tik imunitetui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-ne-tik-imunitetui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zuvu-taukai-ne-tik-imunitetui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-ne-tik-imunitetui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 06 Oct 2018 09:08:11 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio smegenims]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3 riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetui]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas A]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17816</guid>

					<description><![CDATA[<p>Prasidėjus grėsmingam peršalimo ligų sezonui, vis blogėjant orams, tėvai pradeda ypatingai rūpintis vaiko imunitetu. Tada paprastai prisimenami ir žuvų taukai. Bet imunitetas nesustiprėja per savaitę – juo rūpintis turime ištisus metus. Be to, žuvų taukai naudingi ne tik imunitetui, bet ir visam organizmui. Ne veltui dar mūsų mamos vaikystėje buvo primygtinai girdomos šleikščiu tirštu skysčiu,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-ne-tik-imunitetui">Žuvų taukai – ne tik imunitetui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17817" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/10/Žuvų-taukų-reikia-net-kūdikiui-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Prasidėjus grėsmingam peršalimo ligų sezonui, vis blogėjant orams, tėvai pradeda ypatingai rūpintis vaiko imunitetu. Tada paprastai prisimenami ir žuvų taukai. Bet imunitetas nesustiprėja per savaitę – juo rūpintis turime ištisus metus. Be to, žuvų taukai naudingi ne tik imunitetui, bet ir visam organizmui. Ne veltui dar mūsų mamos vaikystėje buvo primygtinai girdomos šleikščiu tirštu skysčiu, kai apie šiuolaikinės pramonės siūlomas beskones kapsules arba malonesnį to paties skysčio aromatą niekas nė nesvajojo.</p>
<p><strong>Žuvų taukuose gausu sveikatai svarbių medžiagų</strong></p>
<p>Žuvų taukai nuo seno vertinami kaip polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 ir omega-6 šaltinis. Šios riebalų rūgštys vadinamos nepakeičiamosiomis, nes organizme nesigamina. Jos yra vienos svarbiausių statybinių visų organizmo ląstelių medžiagų, ypač reikalingų smegenims, nervams, širdžiai ir akims. Omega-3 riebalų rūgštys ypatingai svarbios augančio vaiko organizmui. Todėl, kaip ir kitų naudingųjų medžiagų, šių riebalų rūgščių vaikas turi gauti kasdien su maistu arba maisto papildais.</p>
<p>Žuvų taukuose yra ir daug kitų vaiko sveikatai būtinų medžiagų: riebaluose tirpstančių vitaminų A, E ir D, kalcio, fosforo, magnio, seleno, jodo, cinko ir kitų mineralų. Pritrūkus šių medžiagų sulėtėja vaiko augimas ir vystymasis.</p>
<p><strong>Su maistu gaunamų omega-3 riebalų rūgščių neužtenka</strong></p>
<p>Pagrindinis omega-3&nbsp; riebalų rūgščių šaltinis – jūrinės &nbsp;riebios žuvys: skumbrės, silkės, tunai, lašišos, sardinės, upėtakiai. Todėl tokios žuvies patariama valgyti bent du kartus per savaitę. Bet daugelio šių žuvų kokybe pastaruoju metu dažnai suabejojame, o ir neretas vaikas apskritai purtosi tokio patiekalo. &nbsp;</p>
<p>Spaudoje randame nemažai informacijos apie tai, kad žuvyje kaupiasi pavojingi sunkieji metalai ir nuodingos medžiagos, ypač užterštas yra tunas. Pramoniniu būdu auginamos lašišos maitinamos pašarais, kuriuose gausu antibiotikų ir augimą skatinančių medžiagų. Lašišose kaupiasi dioksinai, sunkieji metalai bei kitos sveikatai kenksmingos medžiagos. Be to, žuvys – stiprus alergenas, todėl nerekomenduojamos vaikams iki vienerių metų. O iš kitų maisto produktų užtektinai gauti omega-3 riebalų rūgščių neįmanoma. Kokybiški žuvų taukai saugūs gerti mažiems vaikams, nes jie yra gerai išvalyti naudojant šiuolaikines technologijas.</p>
<p><strong>Svarbus skirtingų rūšių riebalų rūgščių santykis</strong></p>
<p>Omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis – augaliniai produktai, jų gausu moliūgų ir saulėgrąžų sėklose, linų sėmenyse, graikiniuose ir lazdynų riešutuose, sojų pupelėse. Maitinamės taip, kad šios rūšies riebalų rūgščių gauname 15-20 kartų daugiau negu omega-3, o mums reikia vienodų jų kiekių.</p>
<p>Taigi gerokai stokojame omega-3 riebalų rūgščių. Netinkamas omega-3 ir omega-6 balansas gali pakenkti kūdikio smegenims, akims, vaiko imunitetui, širdies ir kraujagyslių sistemai.</p>
<p><strong>Žuvų taukai būtini nuo kūdikystės</strong></p>
<p>Gydytojai pataria žuvų taukus duoti jau 4 savaičių kūdikiui ir vartoti juos visą gyvenimą. Kūdikystėje ypatingai svarbios omega-3 riebalų rūgštys ir jų sudedamosios dalys: eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR). Omega-3 sudėtyje esanti DHR riebalų rūgštis reikalinga vystytis kūdikių smegenims, jos reikia nervų sistemai ir akių tinklainei. Smegenys ir akys sparčiausiai vystosi pirmaisiais gyvenimo metais, todėl omega-3 riebalų rūgščių neturi trūkti nuo pat kūdikystės.</p>
<p>Tyrimais patvirtinta, kad kūdikių, užtektinai gaunančių DHR riebalų rūgšties, mąstymo sparta ir kiti protinės bei fizinės veiklos rodikliai didesni ir vėlesniais metais.</p>
<p>Gerdamas žuvų taukus kūdikis gauna ir natūraliai juose esančio vitamino D, kuris padeda išvengti rachito. Vitaminas D gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, o tai itin svarbu formuojantis vaikų kaulams bei dantims. &nbsp;Šis vitaminas reguliuoja kalcio ir fosforo pasisavinimą žarnyne, palaiko šių mineralinių medžiagų pusiausvyrą ir reikiamą kiekį organizme.</p>
<p>Vitamino D, kurio pagrindinis kiekis susidaro organizme veikiant saulės spinduliams, ypatingai trūksta rudenį ir žiemą. Kai šio vitamino per mažai, silpnėja imunitetas ir vaikas ima dažniau sirgti, gali sulėtėti mažylio augimas.</p>
<p><strong>Mokinuko smegenims ir regėjimui</strong></p>
<p>Tyrimų duomenimis, žuvų taukuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys reikalingos medžiagų apykaitos procesams, širdžiai ir kraujagyslėms, skatina smegenų veiklą. Pagrindiniai omega-3 komponentai <strong>– </strong>EPR ir DHR riebalų rūgštys, kurios yra vienos iš smegenų audinių medžiagų. Šios riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, įsiminti informaciją, dėmesio koncentracijai, skatina protinį vaiko vystymąsi, intelekto augimą.</p>
<p>Spartus gyvenimo tempas ir dideli krūviai darželiuose bei mokyklose turi įtakos vaikų emocijoms. Nieko stebėtino, kad egzistuoja tokia diagnozė kaip vaikų depresija. Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys skatina išsiskirti džiaugsmo hormoną serotoniną, todėl pagerėja vaiko nuotaika, traukiasi nerimas ir stresas.</p>
<p>Omega-3 skatina išsiskirti hormoną leptiną, kuris reguliuoja sotumo jausmą ir padeda deginti riebalus. Todėl vaikai, užtektinai gaunantys šių riebalų rūgščių, rečiau nutunka.</p>
<p>Išmaniųjų elektroninių prietaisų gausa, per mažai laiko laisvalaikio pramogoms lauke, nuolatinė psichinė įtampa silpnina regėjimą. Gerdami žuvų taukus, vaikai gauna ir vitamino A, kuris svarbus akies tinklainei skiriant šviesą, tamsą ir spalvas. Šis vitaminas gerina odos bei gleivinių atsinaujinimą, didina organizmo atsparumą, reikalingas skeletui formuotis, nervų sistemai.</p>
<p><strong>Polinesočiosios riebalų rūgštys </strong><strong>– apsauga nuo ligų</strong></p>
<p>Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys ir vitaminai A bei D svarbūs nuo kūdikystės, jie puikiai padeda imuninei sistemai apsaugoti organizmą nuo ligų. Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys dalyvauja biologiškai aktyvių medžiagų prostaglandinų gamyboje. Šios medžiagos ne tik kontroliuoja kraujo riebalų ir cholesterolio koncentraciją, bet ir mažina uždegimą bei gerina imunitetą. Todėl mažylis greičiau pasveiksta nuo įvairių sezoninių ligų, rečiau serga.</p>
<p>Įprastai maitindami mažylį vargu ar išlaikysime sveikatai palankią tinkamą omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių proporciją. Todėl kad vaikas kasdien gautų būtinus nesočiųjų riebalų rūgščių kiekius, patariama vartoti žuvų taukų maisto papildus.&nbsp;</p>
<p><em>Parengė Dalia Petrutytė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-ne-tik-imunitetui">Žuvų taukai – ne tik imunitetui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-ne-tik-imunitetui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kodel-zuvu-tauku-vaikams-reikia-istisus-metus?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kodel-zuvu-tauku-vaikams-reikia-istisus-metus</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kodel-zuvu-tauku-vaikams-reikia-istisus-metus#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 15 Mar 2018 12:10:11 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[akims]]></category>
		<category><![CDATA[augimui]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetui]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikiams]]></category>
		<category><![CDATA[nuo infekcinių ligų]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[omega-6]]></category>
		<category><![CDATA[riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[žuvis]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17591</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dauguma dabartinių tėvelių iš vaikystės prisimena žuvų taukus, kuriuos mama girdydavo po šaukštelį. Tą šleikštų skonį ir norą išsisukti nuo šio riebaus gėrimo, bet mama nenusileisdavo, nes žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys itin svarbios sveikatai ir jų vaikui duoti pataria gydytojai. Šių riebalų rūgščių naudą nuo mažumės patvirtino moksliniai tyrimai, o dabar vaikams raukytis&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-zuvu-tauku-vaikams-reikia-istisus-metus">Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17592" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/03/Žuvų-taukai-vaikams-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Dauguma dabartinių tėvelių iš vaikystės prisimena žuvų taukus, kuriuos mama girdydavo po šaukštelį. Tą šleikštų skonį ir norą išsisukti nuo šio riebaus gėrimo, bet mama nenusileisdavo, nes žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys itin svarbios sveikatai ir jų vaikui duoti pataria gydytojai. Šių riebalų rūgščių naudą nuo mažumės patvirtino moksliniai tyrimai, o dabar vaikams raukytis nebereikia – galima nuryti žuvų taukų kapsulę arba sukramtyti saldainiuką.</p>
<p><strong>Omega-3 riebalų rūgštys</strong> <strong>būtinos augimui – nuo kūdikystės</strong></p>
<p>Polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 yra vadinamos nepakeičiamomis, nes organizmas jų negamina, todėl gaunamos su maistu arba maisto papildais. Labai svarbios omega-3 <em>sudėtinės dalys yra eikozapentaeno</em> (<em>EPR</em>) ir <em>dokozaheksaeno</em> (DHR) rūgštys, mažiau vertinga alfa-linoleno rūgštis.</p>
<p>Omega-3 riebalų rūgštys – ląstelių statybinė medžiaga, jos yra pagrindiniai viso organizmo ląstelių membranų komponentai, todėl būtinos normalioms fiziologinėms funkcijoms palaikyti, jų reikia augimui bei vystymuisi. Šios riebalų rūgštys itin svarbios smegenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, akims, kaulams. Jos reikalingos odos epidermio ląstelėms, padeda palaikyti apsaugines odos funkcijas ir neleidžia atsirasti odos ligoms.</p>
<p>Žindomi kūdikiai omega-3 riebalų rūgščių gauna su motinos pienu. Jiems ši medžiaga nepakeičiama, nes po gimimo intensyviai tebesivysto galvos smegenys bei daugelis vaiko organizmo sistemų: nervų, regėjimo, virškinimo, imuninė. Jeigu šių riebalų rūgščių pritrūksta, kūdikio vystymasis gali sulėtėti.</p>
<p>Pasaulyje atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys įeina į akių tinklainės ląste­lių sudėtį ir turi įtakos ankstyvam neišnešiotų ir išne­šiotų kūdikių regėjimo vystymuisi.</p>
<p><strong>Geram mokymuisi ir stipriems nervams</strong></p>
<p>Apie omega-3 riebalų rūgščių trūkumą gali byloti pablogėjusi atmintis, energijos stoka ir greitas nuovargis. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų protiniam vystymuisi, jų gausu sme­genų audiniuose. Mokslininkai nustatė, kad omega-3 turi įta­kos intelektui, gebėjimui ugdyti naujus įgūdžius, reikalingos vaiko atminčiai, loginiam mąstymui lavinti. Trūkstant jų vaikui sunku sutelkti dėmesį, tai gali nulemti elgesio sutrikimus bei prastą mokymąsi. Darželinukams, kuriems trūksta omega-3, prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų, mokyklinio amžiaus vaikai pasidaro dirglūs, prastai miega, todėl nukenčia ir mokslai.</p>
<p>Omega-3 riebalų rūgštys turi lemiamos įta­kos nervų sistemai ir emocinei brandai. Jos skatina laimės hormono – serotonino gamybą, šis hormonas pagerina nuotaiką ir padeda vaikams atsilaikyti prieš stresą, su kuriuo jiems dažnai tenka susidurti darželyje ar mokykloje.</p>
<p><strong>Padeda apsisaugoti nuo ligų</strong></p>
<p>Omega-3 riebalų rūgštys naudingos dažnai sergantiems vaikams – imunitetui stiprinti. Vaikų imuninė sistema labai pažeidžiama, o atsparumas ligų sukėlėjams ypač svarbus darželyje ar mokykloje, kur vaikai dažnai užsikrečia. Omega-3 organizme pagamina biologiškai aktyvias medžiagas, kurios slopina bet kokį uždegimą.</p>
<p>Vartojant DHR ir EPR kūdi­kystės ir vaikystės laikotarpiu, mažėja tokio sutrikimo kaip hiperaktyvumas tikimybė. Šios riebalų rūgštys yra svarbios vaikų širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.&nbsp;</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>Kodėl svarbesnė omega-</strong><strong>3 ir būtinas tinkamas santykis su omega-</strong><strong>6?</strong></p>
<p>Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, yra svarbios ne tik omega-3, bet ir omega-6 riebalų rūgštys. Tik mūsų mityba tokia, kad su maistu gauname gerokai daugiau omega-6, nes labiau mėgstame maisto produktus, kuriuose gausu būtent šios riebalų rūgšties. Nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių, gaunamų iš maisto, santykis yra atitinkamai 1:18. Geriausiu atveju jų turėtų būti po lygiai arba santykis bent ne didesnis kaip 5:1.</p>
<p>Netinkamas šių riebalų rūgščių balansas organizme nėra palankus sveikatai. Omega-6 perteklius trukdo omega-3 riebalų apykaitai ir neleidžia jų pasisavinti. Omega-6 gausa mažina ląstelių membranų takumą ir lankstumą, netinkamas šių riebalų rūgščių santykis yra susijęs su didesne tikimybe susirgti ateroskleroze ir uždegiminėmis ligomis. Vienas iš būdų palaikyti reikiamą abiejų medžiagų balansą – papildyti omega-3 kiekį, vartojant žuvų taukus.</p>
<p><strong>Kodėl negelbsti mityba?</strong></p>
<p>Omega-3 riebalų rūgščių daugiausiai turi riebios jūrinės žuvys: lašišos, skumbrės, upėtakiai, tunas, otai, sardinės, silkės, taip pat jų yra augaliniuose aliejuose, lapinėse daržovėse, graikiniuose riešutuose.</p>
<p>Tačiau skirtingų žuvų rūšių omega-3 riebalų rūgščių sudėtis kitokia. Sveikatai svarbių sudedamųjų dalių: eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) rūgščių kiekis priklauso ir nuo žuvų kilmės (skiriasi, pavyzdžiui, užaugintų fermose ir laukinių). Dėl didžiausio EPR ir DHR rūgščių kie­kio labiausiai vertinamas menkių kepenų aliejus, o augaliniame maiste esančioje omega-3 daugiausia yra alfa-linoleno riebalų rūgšties, kuri organizmui ne tokia vertin­ga kaip žuvų taukuose esančios EPR ir DHR. Tiesa, iš alfa-linoleno riebalų rūgšties organizmas sintetina EPR ir DHR, tik gana mažais kiekiais.</p>
<p>Vieno iš svarbiausių omega-3 šaltinių – kokybiškos žuvies ne visuomet randame, o vieni vaikai gali būti alergiški joje esantiems baltymams, kiti – iš viso žuvies į burną neimti. Šių riebalų rūgščių pritrūks žuvies nevalgantiems veganams bei vegetarams. Be to, dažniausiai vaikai nesuvalgo tiek žuvies, kad gautų užtektinai omega-3. Todėl paprastai tėvelius gelbsti maisto papildai. Deja, apie žuvų taukus ir omega-3 riebalų rūgštis tėveliai prisimena tik artėjant peršalimo sezonui, o vaikui jos reikalingos ne tik apsaugai nuo infekcinių ligų, tačiau ir gerai sveikatai ištisus metus. Omega-3 papildomai rekomenduojama vartoti visą gyvenimą.</p>
<p><em>Parengė Dalia Petrutytė</em></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-zuvu-tauku-vaikams-reikia-istisus-metus">Kodėl žuvų taukų vaikams reikia ištisus metus?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kodel-zuvu-tauku-vaikams-reikia-istisus-metus/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas &#8222;Mama ir vaikas&#8221; 2013 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 08 Oct 2013 14:22:41 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akių uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[Antiflat]]></category>
		<category><![CDATA[antspeniai]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginiai varteliai]]></category>
		<category><![CDATA[baby center]]></category>
		<category><![CDATA[baldų apsaugos]]></category>
		<category><![CDATA[dakriocistito gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[dakriocistito simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[dėmių valiklis]]></category>
		<category><![CDATA[Diabetas]]></category>
		<category><![CDATA[Druskininkų vandens parkas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[Garmastan tepalas]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[gripo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos vaikui]]></category>
		<category><![CDATA[kaip nepersišaldyti]]></category>
		<category><![CDATA[kosulio gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio higiena]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kosmetika]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio maudymas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio prausimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[laringito požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[lašai akims]]></category>
		<category><![CDATA[mamų istorijos]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimių dakriocistitas]]></category>
		<category><![CDATA[nesotieji riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas ir diabetas]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo planavimas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo pilvuko pūtimo]]></category>
		<category><![CDATA[nutraukti pieną]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[Omron inhaliatoriai]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošimas nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[pasiruošti nėštumui]]></category>
		<category><![CDATA[Paxeladine]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pieno laikymas]]></category>
		<category><![CDATA[pientraukiai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[pleiskanoja galvytė]]></category>
		<category><![CDATA[pučia pilvą]]></category>
		<category><![CDATA[riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[rozečių apsauga]]></category>
		<category><![CDATA[sausa oda]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[sirupas nuo kosulio]]></category>
		<category><![CDATA[suskilę speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra 39]]></category>
		<category><![CDATA[tepalas speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[trans-riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[trūkinėja speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas karščiuoja]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas kosti]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas peršalo]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko kambarys]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko saugumas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikui temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[virusinės infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai aliejuose]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai nėščioms]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vystyklų skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10546</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mamų istorijos: Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų.&#160; Rudens ligos:&#160; Peršalimų ruduo.&#160; Vaikui pavojingas sausas kosulys.&#160; Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui.&#160; Būkime sveikučiai:&#160; Žuvų taukai &#8211; sveikam vaiko augimui.&#160; Kodėl pučia pilvuką.&#160; Švelnus prisilietimas sausai odai. Ką valgome: Maistas imunitetui &#8211; su kiekvienu šaukštu. Kūdikis: Mažų akyčių liga – dakriocistitas.&#160; Kaip nuraminti pilvuko dieglius.&#160; Padėkime suskilusiems speneliams.&#160;&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas” 2013 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="479" height="680" class="alignleft size-full wp-image-10667" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Žurnalas-2013-metų-ruduo.jpg"></p>
<p><strong>Mamų istorijos:</strong><br />
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų.&nbsp;</p>
<p><strong>Rudens ligos:</strong>&nbsp;<br />
Peršalimų ruduo.&nbsp;<br />
Vaikui pavojingas sausas kosulys.&nbsp;<br />
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui.&nbsp;</p>
<p><strong>Būkime sveikučiai:</strong>&nbsp;<br />
Žuvų taukai &#8211; sveikam vaiko augimui.&nbsp;<br />
Kodėl pučia pilvuką.&nbsp;<br />
Švelnus prisilietimas sausai odai.</p>
<p><strong>Ką valgome:</strong><br />
Maistas imunitetui &#8211; su kiekvienu šaukštu.</p>
<p><strong>Kūdikis:</strong><br />
Mažų akyčių liga – dakriocistitas.&nbsp;<br />
Kaip nuraminti pilvuko dieglius.&nbsp;<br />
Padėkime suskilusiems speneliams.&nbsp;<br />
Pirmieji vaiko žaislai.&nbsp;<br />
Kad pienukas tekėtų laisvai.&nbsp;<br />
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra.&nbsp;</p>
<p><strong>Mamytė:</strong><br />
Ruošiantis motinystei.</p>
<p><strong>Namai:</strong><br />
Kūdikiui saugūs namai.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Mama-ir-vaikas_-2013-Nr.-3.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas” 2013 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žuvų taukai &#8211; sveikam vaiko augimui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-sveikam-vaiko-augimui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zuvu-taukai-sveikam-vaiko-augimui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-sveikam-vaiko-augimui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Oct 2013 19:28:17 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[9 mėnesiai]]></category>
		<category><![CDATA[5 metų vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[besilaukiančiai]]></category>
		<category><![CDATA[dirbtinai maitinamam kūdikiui]]></category>
		<category><![CDATA[gydytoja]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio smegenims]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pilvelyje]]></category>
		<category><![CDATA[mažylio vystymasis]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko vystymuisi]]></category>
		<category><![CDATA[vaisius]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas A]]></category>
		<category><![CDATA[žindančiai moteriai]]></category>
		<category><![CDATA[žindančios moterys]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10482</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mažylių mamos prisimena raukytis verčiantį žuvų taukų skonį. Vaikystėje visiems teko gerti neskanius žuvų taukus, nes mamos žinojo, kad jie stiprina imunitetą. Dabartiniai taukai kitokie: dėl modernių gamybos technologijų jų skonis tapo malonus. Apie žuvų taukus, jų naudą vaiko sveikatai ir imuniteto stiprinimui pasakoja gydytoja Asta Gališanskytė. Kokio amžiaus vaiko imuninei sistemai labiausiai reikia padėti?&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-sveikam-vaiko-augimui">Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-sveikam-vaiko-augimui/gydytoja-apie-zuvu-taukus" rel="attachment wp-att-15552"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-15552" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Gydytoja-apie-žuvų-taukus-600x365.jpg" alt="Gydytoja apie žuvų taukus" width="600" height="365" /></a>Mažylių mamos prisimena raukytis verčiantį žuvų taukų skonį. Vaikystėje visiems teko gerti neskanius žuvų taukus, nes mamos žinojo, kad jie stiprina imunitetą. Dabartiniai taukai kitokie: dėl modernių gamybos technologijų jų skonis tapo malonus. <strong>Apie žuvų taukus, jų naudą vaiko sveikatai ir imuniteto stiprinimui pasakoja gydytoja Asta Gališanskytė.</strong></p>
<p align="left"><b><i> </i></b><strong><i>Kokio amžiaus vaiko imuninei sistemai labiausiai reikia padėti?</i></strong></p>
<p><em>Vaiko imunitetas</em> ypatingai pažeidžiamas pirmaisiais gyvenimo metais, nes jis dar silpnas ir bręsta iki 5 metų. Kūdikį saugo antikūnai, kuriuos jis gauna su mamos pienu.</p>
<p align="left">Didelės įtakos imuninei sistemai turi <em>mažylio vystymasis</em>. Šiuo periodu jo medžiagų apykaita labai sparti, vaikas auga, didėja jo svoris, bręsta vidaus organai, dygsta dantys. 2-5 metų vaikai pradeda lankyti darželius ir mokyklėles, kuriose susitinka su daugybe bakterijų bei virusų. Todėl mažieji dažnai suserga.</p>
<p align="left"><strong><i>Ruduo </i><i>– peršalimo ligų pradžia. Kaip sustiprinti sergančio vaiko imunitetą?</i></strong></p>
<p align="left">Kiekviena ūminė liga susilpnina vaiko imunitetą maždaug mėnesiui. Todėl sveikstančio vaiko imunitetą reikėtų stiprinti papildomai. <em>Vaikas</em> turėtų daugiau ilsėtis, dažniau pasivaikščioti gryname ore, tėvams nedera vesti mažylio ten, kur lankosi daug žmonių. Pasirūpinkite subalansuota mityba, tinkamu dienos režimu, grūdinkite vaiką. Greičiau atstatyti jėgas padeda  imunitetą stiprinantys maisto papildai bei <em>žuvų taukai</em>.</p>
<p><strong><i>Kuo naudingos sveikatai žuvų taukuose esančios</i><i> omega</i><i>–</i><i>3</i> <i>riebalų rūgštys</i><i> ?</i><i> Kuriuose maisto produktuose omega</i><i>–</i><i>3 rūgščių daugiausia?</i></strong></p>
<p><em>Omega–3</em>  riebalų rūgščių reikia <em>vaiko vystymuisi</em>. Jos būtinos ne tik imuninei sistemai, bet ir smegenų veiklai, nervų sistemai, regėjimui. Pagrindinių o<i>mega</i>–<i>3</i> rūgščių organizmas negamina, tad <em>vaikas</em> gali jų gauti tik valgydamas jūrinę žuvį ar gerdamas žuvų taukus.</p>
<p>Šių rūgščių yra kokybiškoje jūrinėje žuvyje, linų sėmenų aliejuje. Daugiausia <i>omega</i>–<i>3</i> riebalų rūgščių yra menkių kepenų aliejuje. Dar jame yra natūralių<em> vitaminų A ir D</em>, kurie svarbūs ne tik imuninei sistemai. <em>Vitamino D</em> reikia kaulams, dantims, raumenims. <em>Vitaminas A</em> būtinas geram regėjimui, odai ir gleivinėms. Todėl iš šviežių menkių kepenų pagaminti skysti <em>žuvų taukai</em> labiausiai tinka <em>vaikams</em>.</p>
<p><strong><i>Ar žuvų taukai labai svarbūs nėščiajai ir jos pilvelyje augančiam vaisiui?</i></strong></p>
<p><i>Omega</i>–<i>3</i> rūgštys padeda vystytis vaisiaus ir <em>kūdikio smegenims</em>.<b><i> </i></b>Norvegai tyrimais nustatė, kad  mamos, <em>nėštumo metu</em> vartojusios EPR, <i>eikozapentaeno</i> ir DHR, <i>dokozaheksaeno</i> rūgščių turtingus žuvų taukus, pagimdė  <em>kūdikius</em>, kurių intelekto koeficientas gerokai aukštesnis negu mažylių, kurių <em>mamos</em> vartojo augalinės kilmės aliejų. <b><i></i></b></p>
<p align="left">Kol <em>vaisius</em> auga <em>mamos pilvelyje</em>, jis pasiima <i>omega</i>–<i>3 </i>riebalų rūgštis iš <em>mamos</em>, paskui kūdikis kurį laiką dar gauna jų su mamos pienu. Žinoma, jeigu<em> mama</em> pakankamai valgo kokybiškos jūrinės žuvies. Deja, <em>mamos</em> žuvų patiekalus gamina retai. Be to, o<i>mega</i>–<i>3</i> riebalų rūgščių yra ne visuose pieno mišiniuose. Todėl <em>dirbtinai maitinamam kūdikiui</em> reikia duoti žuvų taukus. Juos turėtų vartoti ir besilaukiančios bei <em>žindančios moterys</em>.</p>
<p>Riebalų rūgštys <i>omega</i>–<i>3</i> labai svarbios ir mokymuisi bei pažinimui.</p>
<p align="left"><strong><i>Taigi, žuvų taukai gali padėti ir mokinukui?</i></strong></p>
<p>Kiekvieną rugsėjį mokinukų tėveliams kirba širdis – kaip gi vaikui seksis mokslai šiais metais. Oksfordo (Anglija) universiteto mokslininkai nustatė, kad norint padėti savo vaikui, svarbu pasirūpinti ir jo mityba – kraujyje turi pakakti <i>omega</i>–<i>3 </i>riebalų rūgščių, nes jos turi įtakos pažintiniams vaiko gebėjimams.<br />
<i>Omega</i>–<i>3</i> riebalų rūgštys (EPR ir DHR) yra svarbios <em>vaikų vystymuisi</em> – teigiama mokslinio tyrimo išvadose. Šių metų birželį Oksfordo universiteto mokslininkų tyrime dalyvavo 493 britų moksleiviai. Tiriant 7–9 metų vaikus buvo siekiama nustatyti, ar <i>omega</i><i>–</i><i>3</i> riebalų rūgščių koncentracija kraujyje turi įtakos vaikų skaitymo įgūdžiams ir pažintiniams gebėjimams.<br />
Tyrime dalyvavo ir rimtų skaitymo sutrikimų turintys Jungtinės Karalystės mokyklų moksleiviai. Ištyrus vaikų kraujo mėginius nustatyta, kad <em>vaikai,</em> kurių kraujyje yra daugiau <i>omega</i>–<i>3 </i>riebalų rūgščių, ypač nepakeičiamųjų <i>DHR</i> riebalų rūgščių, pasižymėjo geresniais skaitymo ir darbo įgūdžiais ir turėjo mažiau elgesio problemų nei tie <em>vaikai</em>, kurių kraujyje <i>omega</i><i>–</i><i>3</i> koncentracija mažesnė.<br />
9 iš 10 tyrime dalyvavę vaikai nevalgė žuvies patiekalų du kartus per savaitę, kaip rekomenduoja Didžiosios Britanijos sveikatos specialistai. Nors tyrime nebuvo atsižvelgta į tai, kiek omega–3 <em>vaikas</em> suvartojo anksčiau, kokia jo genetika ar gyvenimo būdas, vis dėlto rezultatai aiškiai parodė, kad besimokantiems <em>vaikams</em> labai svarbus <i>omega</i>–<i>3</i> kiekis racione, ypač – DHR rūgščių. Jei <em>vaikas</em> valgo žuvį tris kartus per savaitę arba geria žuvų taukus, tikėtina, kad jo kraujyje bus reikiama <i>omega</i>–<i>3</i> riebalų rūgščių koncentracija.</p>
<p><strong><i>Kaip išsirinkti geriausius žuvų taukus? Į ką atkreipti dėmesį perkant?</i></strong></p>
<p>Vaistinėse ir internete siūloma daug žuvų taukų produktų, kurių sudėtis gali labai skirtis. Pagrindinis dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis – kiek ir kokių biologiškai aktyvių medžiagų (<i>omega</i>–<i>3 </i>riebalų rūgščių – EPR ir DHR, vitaminų ir mineralinių medžiagų) yra rekomenduojamoje dienos normoje. Tai racionaliausias kriterijus žuvų taukams pasirinkti. Noriu atkreipti dėmesį, kad etiketėje ieškoti reikia ne žuvų taukų kiekio per parą, o <i>omega</i>–<i>3 </i>riebalų rūgščių (EPR ir DHR) kiekio. Jų turėtumėme gauti ne mažiau kaip 1000 miligramų per parą.</p>
<p>Kitas svarbus dalykas – gamintojo patikimumas,  tiesiogiai susijęs su žuvų taukų kokybės garantijomis. Patikimas gamintojas daug investuoja į toksinų ir kitų teršalų šalinimo technologijas, kad  žuvų taukai būtų saugūs vartoti visiems – <em>besilaukiančiai</em> ar <em>žindančiai moteriai</em>, visokio amžiaus vaikams ir vyresniems žmonėms.  Dešimtmečių ar net šimtametę patirtį turintys gamintojai ištobulino gamybos technologijas ir užsitarnavo vartotojų pasitikėjimą.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-sveikam-vaiko-augimui">Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zuvu-taukai-sveikam-vaiko-augimui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
