Nuotolinis darbas – tėvų teisė

Darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą. „Jeigu darbdavys atsisako jį tenkinti, jis privalo pateikti pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, įrodydamas, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Ši nuostata padeda darbuotojams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, ypač vasarą, kai reikia pasirūpinti vaikų užimtumu.

Atostogų suteikimo prioritetai

Darbo kodeksas taip pat numato aiškius prioritetus, sudarant kasmetinių atostogų grafiką. Prioritetas teikiamas šioms darbuotojų grupėms:

• darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų;
• darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų;
• darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų;
• darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų.

Aukščiau pateiktos darbuotojų kategorijos yra nurodytos prioriteto tvarka. Taigi kiekviena pirmiau įvardyta darbuotojų grupė turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką kitos atžvilgiu.

Tai reiškia, kad darbdavys privalo pirmiausia atsižvelgti į šių darbuotojų norus dėl kasmetinių atostogų laiko pasirinkimo. „Darbdavys turi šių darbuotojų pageidavimus laikyti prioritetiniais ir atsižvelgti į juos pirmiausia, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Tik tuomet, kai atsižvelgta į šių grupių norus, svarstomi kitų darbuotojų pageidavimai.“

Nemokamos atostogos – papildoma galimybė

Darbo kodeksas taip pat suteikia teisę tam tikroms darbuotojų grupėms gauti nemokamas atostogas. Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Darbuotojai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų, gali gauti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Tokias atostogas darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašymu, tačiau jų metu darbo užmokestis nemokamas.

Šios darbo teisės nuostatos padeda užtikrinti, kad darbuotojai galėtų ne tik dirbti, bet ir rūpintis šeima, ypač tada, kai vaikai atostogauja, o tėvai privalo ieškoti sprendimų, kaip viską suderinti.

Visa informacija apie darbo ir šeimos derinimą – mūsų svetainės Šeimos ir darbo skiltyje.

Valstybinės darbo inspekcijos informacija

Kas yra mąstymo klaidos?

Mąstymo klaidos (arba kognityviniai iškraipymai) – tai pasikartojantys, netikslūs būdai, kaip mes interpretuojame save, pasaulį ar kitus. Dažniausiai šie mąstymo modeliai formuojasi vaikystėje ar paauglystėje, o vėliau tampa įpročiu, lemiančiu emocinę savijautą.

Profesorius David’as Burns’as, garsus psichiatras ir kognityvinės elgesio terapijos specialistas, savo knygoje „Geros nuotaikos vadovas: nauja emocijų terapija“ (angl. Feeling Good: The New Mood Therapy) aprašė 10 dažniausiai pasitaikančių mąstymo klaidų, kurios aktualios tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Dažniausios mąstymo klaidos, kurias daro vaikai

1. Viskas arba nieko – kai menka klaida prilyginama visiškai nesėkmei. Pavyzdys: „Gavau 7 vietoj 10 – aš visiškai nevykęs.“
2. Perdėtas apibendrinimas – iš vieno įvykio daroma viską apimanti išvada.Pavyzdys: „Man niekada nepavyks.“
3. Protinio filtro efektas – iš visos situacijos išskiriama tik viena neigiama detalė.
4. Pozityvių dalykų nuvertinimas – net kai sekasi, vaikas sako: „Tiesiog pasisekė.“
5. Skubotos išvados – be pagrindo nusprendžiama, kad kažkas negerai. Pavyzdys: „Mokytoja manęs nemėgsta.“
6. Sureikšminimas arba sumenkinimas – neproporcingas dėmesys smulkmenoms arba svarbių dalykų menkinimas.
7. Emocinis mąstymas – jausmai priimami kaip faktai. Pavyzdys: „Jei jaučiuosi kvailai, reiškia toks ir esu.“
8. Mąstymas „turiu“ arba „privalau“ – vidinis spaudimas būti tobulam. Pavyzdys: „Turiu visada gerai mokytis, kitaip esu nieko vertas.“
9. Etikečių klijavimas – neigiami apibendrinimai apie save. Pavyzdys: „Aš tinginys“, „Esu kvailas.“
10. Personalizavimas – vaikas jaučiasi kaltas dėl įvykių, kurių nekontroliuoja. Pavyzdys: „Draugai susipyko – turbūt dėl manęs.“

Kaip reaguoti, kai vaikas taip mąsto?

Svarbiausias žingsnis – atpažinti klaidingą mintį ir padėti vaikui ją įvardyti. Tai nereiškia paneigti vaiko jausmus, bet padėti jam suprasti, kad jausmas – dar ne faktas.

Galima pasitelkti tokius klausimus kaip:

• „Ar tai tikrai tiesa, ar tai tavo jausmas?“
• „Kaip kitaip galėtum apie tai pagalvoti?“
• „Gal tai viena iš tų mąstymo klaidų?“

Toks įgūdis lavina vaikų emocijų raštingumą, moko kritiškai vertinti savo mintis ir ilgainiui padeda formuoti sveikesnį santykį su savimi.

Kodėl tai svarbu visiems – tėvams, mokytojams, mokiniams?

Vaikų mąstymo modeliai dažnai atspindi tai, ką jie mato ir girdi aplinkoje. Todėl tiek tėvai, tiek mokytojai turi ypatingą galią – savo pavyzdžiu ir kasdienėmis frazėmis jie gali padėti vaikui arba stiprinti, arba slopinti jo pasitikėjimą savimi.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vaikų psichikos sveikata tampa vis aktualesnė tema, emocinis sąmoningumas ir gebėjimas atpažinti mąstymo klaidas tampa ne mažiau svarbūs nei akademiniai pasiekimai.

KTU doktorantė, edukologė, VšĮ „Pradinukų akademija“ steigėja ir mokytoja Brigita Miseliūnaitė

Ligonių kasos primena, nuo kokių ligų vaikai skiepijami nemokamai

Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko

Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2–4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau.

Nedidelei naujagimių daliai – iki 2 proc. – vakcinacija atidedama arba negalima dėl nustatytų sveikatos problemų (ankstukai, imunosupresinės būklės, sepsis ir kt.). Deja, apie 5 proc. naujagimių nepaskiepijami atsisakius tėvams.

Medikų teigimu, vaikams iki 2 metų didžioji dalis profilaktinių skiepų numatyta dėl to, kad turėtų apsaugą nuo išorinių virusų ir bakterijų, kurie gali būti perduodami iš aplinkos. Pavojingiausi ne tik ligų simptomai, bet ir komplikacijos, o kūdikiai iki 1 metų yra labiausiai pažeidžiami.

Skiepai svarbūs nuo pirmųjų gyvenimo dienų

Vakcina nuo hepatito B yra pirmoji, kuria skiepijamas naujagimis. Gydytojų teigimu, svarbu paskiepyti naujagimį per pirmas 24 val., nes kūdikis hepatitu B gali užsikrėsti dar gimdymo metu per įvairius žmogaus skysčius, pavyzdžiui, kraują. Taip pat maitindama jį gali užkrėsti ir mama, jeigu ji pati serga šia infekcine liga. Papildomai vakcina skiriama 1 ir 6 mėnesių amžiaus vaikams. 

Antroji naujagimiams skiriama vakcina – nuo tuberkuliozės. Ji įskiepijama kūdikiui antrą arba trečią gyvenimo parą.

Pneumokokinė vakcina skirta apsaugoti nuo pneumokokų bakterijų sukeliamų infekcijų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar vidurinės ausies uždegimas. Skiepijama 2, 4, ir 12–15 mėnesių amžiaus vaikams.

Nemokama sezoninio gripo vakcina

MMR vakcina apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, o šios ligos gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, encefalitą ar nevaisingumą. Ja skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų vaikai.

ŽPV vakcina skirta 11 metų mergaitėms ir berniukams. Ji apsaugo nuo ŽPV infekcijos, kuri yra viena pagrindinių vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžio priežasčių.

Nuo praeitų metų rudens sezoninio gripo vakcina nemokamai pradėti skiepyti visi 2–7 metų (imtinai) vaikai. Jeigu šio amžiaus vaikai anksčiau nebuvo skiepyti nuo gripo, jiems reikalingos dvi vakcinos dozės, antrąją galima suleisti ne anksčiau kaip po 4 savaičių.  

Įkandus bet kokiam gyvūnui, vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės. Ligonių kasos apmoka ir skiriamą vakciną, ir imunoglobuliną nuo pasiutligės.

Ligonių kasos primena, kad laiku nepaskiepijus vaiko, šeimos gydytojas sudaro individualų skiepijimo planą.

Prieš vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai kiekvieną kartą turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti būtina pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Išmanus mobilusis telefonas – galingas įrankis pramogoms

Išmanus mobilusis telefonas yra vienas iš galingiausių įrankių, kuriuo galite užimti savo vaikus ilgos kelionės metu. Yra daugybė programėlių, žaidimų ir edukacinių turinių, kurie gali užimti vaikus valandų valandas. Prieš kelionę atsisiųskite keletą mėgstamų vaikų žaidimų ar edukacinių programėlių, kurios gali padėti vaikams mokytis ir pramogauti tuo pačiu metu. Be to, mobilieji telefonai leidžia žiūrėti filmus ir animacinius filmukus, klausytis muzikos ar audioknygų, kas taip pat yra puikus būdas užimti vaikus.

Kelionių žaidimai ir veiklos

Kelionių žaidimai yra puikus būdas užimti vaikus ir įtraukti juos į smagią veiklą. Kai kurie iš populiariausių kelionių žaidimų yra:

• Automobilių bingo: Sudarykite sąrašą objektų, kuriuos galima pamatyti per langą (pvz., raudoni automobiliai, karvės, tiltai) ir leiskite vaikams žymėti, kai jie juos pamato.
• Spalvų žaidimas: Pasirinkite spalvą ir leiskite vaikams ieškoti objektų tos spalvos aplinkoje.
• Žodžių grandinė: Pradėkite žodį, o kitas žmogus turi sugalvoti žodį, prasidedantį paskutine to žodžio raide.

Knygos ir spalvinimo knygelės

Knygos ir spalvinimo knygelės yra dar vienas puikus būdas užimti vaikus ilgos kelionės metu. Leiskite vaikams pasirinkti keletą mėgstamų knygų ar spalvinimo knygelių, kurios gali būti naudojamos kelionės metu. Tai ne tik užima vaikus, bet ir padeda lavinti jų skaitymo ir kūrybinius įgūdžius. Be to, yra daugybė elektroninių knygų ir spalvinimo programėlių, kurias galima atsisiųsti į išmanųjį telefoną ar planšetę.

Užkandžiai ir gėrimai

Kelionės metu vaikai dažnai prašo užkandžių, todėl pasiruoškite sveikų ir skanių užkandžių, kurie padės jiems išlaikyti energiją ir gerą nuotaiką. Įdėkite į automobilį įvairių užkandžių, tokių kaip vaisiai, daržovės, riešutai ir sausainiai. Taip pat nepamirškite gėrimų, kad vaikai liktų hidratuoti visos kelionės metu.

Edukacinės veiklos

Ilgos kelionės metu galite įtraukti edukacines veiklas, kurios ne tik užims vaikus, bet ir padės jiems mokytis. Pavyzdžiui, galite sugalvoti viktorinas, kuriose vaikai turi atsakyti į klausimus apie vietas, kurias lankote, arba apie aplinką, kurią matote kelionės metu. Taip pat galite naudoti edukacines programėles ar audioknygas, kad vaikai galėtų mokytis naujų dalykų, kol keliaujate.

Tinkamai pasiruoškite kelionei

Ilga kelionė automobiliu su vaikais gali būti maloni patirtis, jei tinkamai pasiruošiate ir sugalvojate būdų, kaip juos užimti. Išmanus mobilusis telefonas yra puikus įrankis, leidžiantis vaikams žaisti žaidimus, žiūrėti filmus ir mokytis kelionės metu. Be to, įvairūs kelionių žaidimai, knygos, užkandžiai, poilsio pertraukos ir edukacinės veiklos padės išlaikyti vaikų dėmesį ir gerą nuotaiką. Svarbiausia yra planuoti iš anksto ir būti kūrybingiems, kad kelionė taptų smagi ir įsimintina visiems šeimos nariams.

Platų išmaniųjų telefonų asortimentą rasite BITĖJE.

Partnerio turinys

Teigiama, kad pats žodis (kaip garsų eilė) apima maždaug tik dešimtadalį savo reikšmės. Likusioji reikšmės dalis priklauso nuo kalbos melodingumo (ritmų, lyriškumo, tembro) ir kontakto su pašnekovu. Stengdamasis bendrauti, vaikas kaip išgalėdamas studijuoja suaugusiojo balsą, stebi jo lūpas ir akis, rankų judesius, to elektroninė kalba pasiūlyti negali.

Kalba – tai bendravimas, kurio kalbantys žaislai nepakeis

Jau čiauškėdami kūdikiai pradeda mokytis kartoti / mėgdžioti aplinkoje girdimus nesudėtingos artikuliacijos garsus ir jų junginius. Kūdikiui svarbu matyti kalbančiojo veidą, stebėti lūpų judesius. Šiuo laikotarpiu formuojasi geras įprotis – kartoti / mėgdžioti suaugusiojo kalbą. Iš pradžių vaikas imituoja pavienius garsus ir jų junginius, kiek vėliau – tokiu pat būdu mokosi tarti pirmuosius žodžius.

Kad pradeda vystytis kalbos supratimas, rodo mažojo žmogučio gebėjimas pakartoti garsų junginius, o tai padaryti nėra lengva. Reikia suvokti garsus, juos atsiminti ir, įdarbinus artikuliacinį aparatą, ištarti. Stebėti kalbančiojo lūpų judesius tai padaryti lengviau.

Ilgalaikiai tyrimai patvirtina, kad suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai yra itin svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi. Tyrimai rodo, kad 2–48 mėn. mažylių bendravimas su suaugusiaisiais yra esminė jų kalbos raidos dalis.

Gajus mitas, jog aplinkos kalba, kaip mokymosi šaltinis, gali būti ir kalbantys žaislai, ir ekranai (televizorius, planšetės, telefonai ir kt.). Vis dėlto gyva kalba nėra tas pats. Kalba, tai socialinis reiškinys, o ne vienpusis informacijos teikimas (pvz., tik objektų įvardinimas). Kalbos mokomasi ne klausantis pasyvaus iš ekrano sklindančio monologo, o iš gyvo kontakto, aktyvaus dialogo per akių kontaktą, veido mimikas, reakcijas – tai tobulina vaikų kalbos ir bendravimo įgūdžius.

Nustatyta, kad elektroniniai kalbantys žaislai (ne ekranai) neturi neigiamos įtakos kalbos raidai, tačiau jie taip pat nedaro ir teigiamo poveikio. Be to, pastebėta, kad vaikai, vieni žaisdami su kalbančiais žaislais, daug rečiau vokalizuoja (taria garsus ar jų junginius) nei žaisdami su įprastais, nekalbančiais žaislais. Taip pat pastebėta, kad tėvai mažiau bendrauja su vaikais, kai šie žaidžia su kalbančiais žaislais.

Šiandien yra tikrai didelė pasiūla pačių įvairiausių, kaip teigiama, kalbą lavinančių žaislų. Dalies jų garso kokybė tikrai gera, kitų – kur kas prastesnė, kai ir, įgudusiai suaugusiojo ausiai, sunku suprasti, ką žaislas sako. Suprantama, kad iš tokio žaislo naudos kalbos lavinimui nėra, veikiau – atvirkščiai.

Ar užtenka tik girdėti?

Tyrimų rezultatai rodo, kad žodinio bendravimo metu, nepriklausomai nuo amžiaus (tiek vaikams, tiek suaugusiems), kalbos supratimui svarbu ne tik girdėti, bet ir matyti veido išraiškas bei lūpų judesius. Vienas žinomiausių eksperimentų yra McGurk efektas – kai vienu metu klausytojui pateikiama skirtinga garsinė ir vaizdinė informacija (galite paieškoti daugiau apie tai „YouTube“, tikrai rasite ne vieną pavyzdį). Ką žmogus „išgirsta“?

Kitas panašus tyrimas, kai kompiuterio ekrane dalyviams rodytas pieštas kalbančio žmogaus veidas, kurio lūpos judėjo ir skleidė garsą. Dalyviai girdėjo 420 vienskiemenių anglų kalbos žodžių. Pirma grupė girdėjo tik garsą, antra – negirdėjo jokio garso ir tik stebėjo judančias lūpas, bandydama skaityti iš jų, o trečia grupė – ir girdėjo garsą, ir matė lūpų judesius. Pirmuoju atveju kalba atpažinta 55 proc. tikslumu, antruoju atveju – tik 4 proc., o trečiuoju atveju (t. y. tiriamiesiems ir girdint, ir tuo pačiu metu matant kalbančiojo veidą) – 75 proc. tikslumu.

Lietuvių mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose buvo taikytas išgalvotų žodžių kartojimo testas, patvirtina anksčiau minėtus rezultatus – garsas be vaizdo apsunkina kalbos supratimą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šiuose tyrimuose dalyvavo dvi grupės: vienai grupei žodžiai iš anksto buvo įrašyti ir dalyviams duota klausyti įrašo (vaikai ir suaugusieji girdėjo tik įrašą, vaizdinės informacijos nebuvo). Kitai grupei tyrėjas išgalvotus žodžius kiekvienam dalyviui tarė gyvai (vadinasi, dalyviai ir girdėjo ir matė kalbančiojo lūpų judesius). Dalyvių prašyta pakartoti pirmą kartą išgirstą keistą, niekada iki tol negirdėtą žodį (pvz., gosakluni).

Tyrimo duomenys rodo, jog kai yra galimybė ne tik girdėti kalbą, bet ir stebėti kalbančiojo lūpų judesius, tiek vaikai, tiek suaugusieji kur kas tiksliau pakartojo negirdėtus, neįprastai skambančius žodžius, nei vien tik klausę įrašo.

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros lektorės Dr. Eglės Krivickaitės-Leišienės parengtą informaciją

Kodėl vaikas vengia susitikti su vienu iš tėvų?

Dažniausia nenoro matytis su vienu iš tėvų priežastis yra susikaupę prieštaringi jausmai. Vaikas skyrybų metu gali išgyventi kaltės jausmą, pyktį, atskyrimo baimę, jaučiasi nesaugus, tačiau jis vis tiek myli tėvus, pasiilgsta jų dėmesio. Be to, vaikui sunku susitaikyti su tėvų skyrybomis ir jis nepraranda vilties, kad mama su tėčiu vėl bus kartu.

Teisininkas mediatorius Gintautas Bužinskas išskiria tokias priežastis: „Vaiko nenoro po skyrybų bendrauti su vienu iš tėvų priežasčių gali būti įvairių. Tai akivaizdžiai nevienodas tėvų požiūris į savo pareigas, nesidomėjimas vaiko pasiekimais, finansinės paramos vaidmens iškėlimas ir pan. Bet tai gali būti susiję ir su nesąžiningu elgesiu to tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Mediacijos praktika šiuo klausimu tikrai yra labai turtinga.”

Vaikai dažnai linkę manyti, kad po skyrybų privalo pasirinkti vieno iš tėvų pusę. Situacija dar sudėtingesnė, jeigu vienas iš tėvų, kuriam teismo sprendimu priskirta vaiko globa, labiau rūpinasi vaiko drausme ir elgesiu, o kitas teikia jam tik pramogas: dovanoja žaislus, vežasi į įdomias išvykas. Tai vaikui gali kelti prieštaringus jausmus.

Kita priežastis gali būti vaiko įsitikinimas, kad dėl jo bendravimo su vienu iš tėvų kitam nemalonu ar pikta. Taip pat dėl to kyla tėvų konfliktai, tad vaikas stengiasi atitolti nuo vieno iš jų. Dėl dažnų tėvų ginčų vaikas stengiasi bendrauti kuo rečiau, norėdamas išvengti įtemptos konfliktinės situacijos. Tėvų konfliktai, nesugebėjimas įveikti asmenines nuoskaudas, suderinti priešingas pozicijas dėl vaikų auklėjimo, trukdo užtikrinti vaiko interesus.

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorė Jurgita Pukienė akcentuoja: „Tėvų pareiga yra bendrauti su vaiku. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir tokiu laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan.

Tėvai dažniausiai nurodo, kad vaiko interesai jiems yra svarbiausi, tačiau dažniausiai tai slepia esmines konflikto priežastis – prastus tarpusavio santykius, turto dalybas, nuoskaudas ir panašiai.”

Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, tai garantuoja įstatymai

Vaiko gerovė po tėvų skyrybų priklauso ne tik nuo materialinių jo gyvenimo sąlygų. Itin svarbios yra abiejų tėvų pastangos sukurti ir palaikyti su vaiku nuolatinį ryšį.

Tarptautinėje ir Lietuvos nacionalinėje teisėje yra aiškiai įvardinta vaiko teisė bendrauti su abiem savo tėvais. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės teigimu, šios teisės įgyvendinimas priklauso ir nuo kiekvieno šeimos nario geranoriškumo, gebėjimo iš anksto pasiruošti susitikimams, prisiimti bent minimalias pareigas, be kurių bendrauti būtų neįmanoma.

Būtent tėvams, o ne vaikams tenka atsakomybė už būtinų sąlygų bendravimui su vaiku sudarymą. Jie abu turėtų imtis iniciatyvos. Tačiau tėvams ne visada pavyksta geranoriškai susitarti. „Dažnai tėvams nepavyksta apsaugoti vaikų nuo jų įtraukimo į tarpusavio kovą. Norėdami įskaudinti vienas kitą, siekdami savo tikslų, jie manipuliuoja vaiku, naudojasi juo kaip ginklu.

Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu arba mama ribojimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, o tik jo prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką“, – pasakoja Jurgita Pukienė.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2021 metų veiklos ataskaitoje teigiama: „Tačiau dažnai tėvai nesugeba nei taikiai, nei su specialistų pagalba sutarti dėl esminių dalykų: vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančia mama ar tėčiu, vaiko išlaikymo, be to, nevykdydami teismo priimtų sprendimų. Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

Vaiko teisių, taip pat ir jo bendravimo su tėvais problemų priežastis gali būti tėvų emigracija, kai jie ilgam palieka vaiką Lietuvoje, o patys gyvena bei dirba užsienyje. Tokiu atveju tėvų prašymu galima nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą.  Vaiku gali pasirūpinti giminaičiai, su juo emociniais ryšiais susiję žmonės ar kiti tėvų nurodyti asmenys. Bet laikinoji priežiūra nustatoma ne ilgiau kaip 6 mėn. Tėvai privalo patys auginti ir auklėti savo vaikus.

Ryšį su vaiku kuria tėvai

Po tėvų skyrybų neretai susilpnėja jų abiejų ar vieno ryšys su vaiku. VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“  Tarnybos atestuotas asmuo Vilma Jarmalavičienė atkreipia dėmesį, jog ryšį reikia sukurti, o pirmiausiai tai yra suaugusiojo pareiga, ne vaiko. Tyrimai rodo, kad net prasti tėčio ir vaiko santykiai pagerėja, kai jie ima daugiau laiko praleisti kartu.

Tėvai turėtų padėti vaikui suprasti, kad jis yra reikšmingas jiems abiems, skatinti jį kalbėtis ir kartu aptarti kylančius jausmus. Svarbu neversti ir nekaltinti vaiko dėl to, kad jis nenori palaikyti santykius su vienu iš tėvų. Nedera vaiko spausti, versti bendrauti, kai jis to nenori. Atkurti santykius su vaiku padės supratingumas, kantrybė bei domėjimasis juo.

Kaip kurti ir stiprinti ryšį su vaiku?

1. Kalbėkitės.
2. Žaiskite.
3. Atsipalaiduokite.
4. Apkabinkite.
5. Atpažinkite ir atliepkite vaiko poreikius.

Svarbu bendraujant su vaiku:

• Rodykite susidomėjimą vaiko veiklomis, prisijunkite prie jų.
• Sudominkite vaiką nauja veikla, pastebėkite jo gebėjimus.
• Įsitikinkite, kad vaikas turi įdomios veiklos, kuria gali užsiimti.
• Palaikykite fizinį kontaktą su vaiku: paglostykite, palaikykite už rankos, pasodinkite ant kelių, jeigu tai mažas vaikas.
• Atidžiai išklausykite vaiką.
• Bendraukite užduodami atvirus klausimus.
• Pagirkite nurodydami, už ką giriate. Girkite ir skatinkite su šypsena, palaikydami akių kontaktą ir su entuziazmu.

Projektas, kuriuo siekiama padėti besiskiriančioms šeimoms

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras” įgyvendina projektą „Paslaugų vaikams ir šeimoms krizinėse situacijose prieinamumo didinimas“. Projektą finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo projektu siekiama prisidėti prie šeimų gerovės – teikiant vaikams ir tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, išgyvenantiems skyrybų krizę, paslaugas ir pagalbos priemonių prieinamumą. Ypatingas dėmesys sutelkiamas vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybų krizę, jos poveikio mažinimui. Projekto metu numatoma teikti socialines, psichologines, teisines, edukacines paslaugas šeimoms. Taip pat prisidėti prie visuomenės sąmoningumo ugdymo santuokos nutraukimo neigiamo poveikio vaikams, tėvų elgesio šiuo periodu įtakos vaikui, vienodos tėvų atsakomybės už vaiką klausimais.

Teikiamos nemokamos paslaugos skyrybų krizę išgyvenančioms šeimoms:

• teisininko konsultacijos;
• psichologo konsultacijos;
• paramos grupių susitikimai;
• socialinės konsultacijos, informavimo paslaugos;
• mokymai.

Paslaugų teikimo vieta: Kalvarijų g. 131, Vilnius.

Kai kurios paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu.

Būtina išankstinė registracija el. paštu projektai.vpscentras@gmail.com, 

informacija telefonu 8 686 85 697.

Paslaugos nemokamos, teikiamos iki 2022-12-31.  

Veiklos finansuojamos LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.

Išklausykite vaiką ir supraskite jo jausmus

Iš tiesų vaiko patiriamas skausmas dėl tėvų skyrybų greitai nepraeina. Abiejų tėvų elgesys šiuo visai šeimai nelengvu periodu lemia tolimesnį vaiko gyvenimą, jo raidą ir gerovę.

Ankstyvoje vaikystėje reakcija į tėvų skyrybas gali būti regresyvus elgesys. Mažiems vaikams sunku suprasti šeimoje vykstančias permainas ir jie linkę kaltinti save. Mokyklinio amžiaus vaikas dėl streso gali blogiau mokytis, tapti uždaras, jam prasčiau seksis santykiai už namų ribų. Paaugliai jaučiasi išduoti, jie nerimauja dėl ateities ir būsimos finansinės padėties. Nors jie jaučia stiprius netekties bei liūdesio jausmus, stengiasi kuo mažiau laiko praleisti namuose, tačiau daugelis paauglių palaiko ir užjaučia tėvus.

Dažnai po skyrybų vaikus užplūstantis liūdesio laikotarpis gali trukti iki kelių mėnesių. Kai kurie vaikai į skyrybas reaguoja netipiškai įprastiniam elgesiui. Jeigu dėl to atsiranda psichosomatinių sutrikimų, sunkumų mokantis arba vaikas pasidaro agresyvus, kyla pykčio priepuoliai, tai signalas, kad jam būtina padėti. Kažkam reikėtų išklausyti vaiką ir suprasti jo jausmus. Dažnai to pakanka ir liūdesys laikui bėgant išsisklaido.

Priimkite vaiko jausmus, nebėkite nuo jų – net jeigu jums nemalonu, padėkite vaikui išgyventi, būkite drauge su juo šį nelengvą gyvenimo etapą. Leiskite vaikams būti piktiems, liūdniems, nuviltiems, nuoširdžiai priimkite ir supraskite vaiko būseną, neignoruokite pasikeitusio jo elgesio, laiku suteikite pagalbą. Reikėtų rasti laiko ir jėgų palaikyti vaiko dienotvarkę, skirti laiko bendriems pomėgiams, kartu leiskite laisvalaikį.

Teisininko mediatoriaus Gintauto Bužinsko patirtis byloja apie prastą situaciją: „Tėvų skyrybas vaikai beveik visada išgyvena labai skausmingai, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyveno santuokoje, ar nesusituokę. Todėl tėvų pastangos ir veiksmai turėtų būti pasirenkami, atsižvelgiant į vaiko interesus. Mediatoriaus patirtis, deja, liudija ką kita: turto dalybos, vaikų papirkinėjimai dovanomis, vaikų atskyrimas vienas nuo kito ir pan.“

Konfliktai iškamuoja ir pačius tėvus. Todėl mamos tampa mažiau emociškai artimos su vaikais, šiurkštesnės, tėčiai – uždaresni ir skiria mažiau dėmesio vaikams. Gyvenantis su konfliktuojančiais ir emocijų nevaldančiais tėvais vaikas jaučia nuolatinę psichologinę įtampą.

Neverskite vaiko rinktis vieno iš jūsų, abu aptarkite situaciją drauge su vaiku

Tėvų konfliktai, kuriuos stebi vaikas, sukelia didelį stresą. Dar blogiau, kai jis įtraukiamas į šiuos konfliktus, raginamas priimti sudėtingus sprendimus: rinktis vieną iš tėvų, kartais net nepagarbiai elgtis su kitu tėvu. Vaikui svarbūs abu tėvai, todėl, verčiamas pasirinkti vieną iš jų, jis jaučiasi kaltas, kad myli abu. Vaikui sunku, jis išgyvena lojalumo konfliktą, slėpdamas jausmus vienam iš tėvų, kurio nėra šalia, tai, kad jo pasiilgo.

Todėl nedera stengtis vaiko palenkti į vieno iš tėvų pusę, neverskite jo rinktis kurio nors vieno iš jūsų. Tėvai turėtų laikytis neutralumo, atsižvelgti į vaiko poreikius.

Ką reikėtų daryti? Konstruktyviai konkrečiai ir aiškiai išdėstyti vaikui ateities planą ir kartu su juo aptarti pokyčius. Bendradarbiaukite dėl vaiko gerovės, pasidalinkite atsakomybėmis ir sudarykite galimybes vaikui matytis su abiem tėvais.

VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras direktorės Jurgitos Pukienės patarimas: „Pirmiausia tėvai turi atsiminti, kad jie yra susiję su savo vaikais visą gyvenimą, tėvų tarpusavio santykiai ir bendravimas ateityje yra neišvengiamas. Niekas geriau už tėvus nežino, kas geriausia jų vaikams. To, kas įvyko, jau nebepakeisi, tačiau bendrauti konstruktyviai tėvai turėtų gebėti, nes tarpusavio konfliktai labiausiai kenkia vaikams. Išsiskyrusių vaikų tėvai turėtų dėti pastangas ir prisitaikyti prie pasikeitusių vaidmenų, t. y. vienas į kitą po santuokos nutraukimo žiūrėti kaip į savo vaikų tėtį ir mamą, o ne buvusį sutuoktinį (-ę).“

Spręsdami nesutarimus taikiai tėvai padės vaikui prisitaikyti prie jų skyrybų. O jeigu konfliktai neišvengiami, stebint vaikams jie turi būti konstruktyvūs, siekiant bendradarbiauti. Nedera vienas kitą žeminti, taip pat kitais netinkamais būdais išreikšti savo emocijas ar nuomonę. Taip pat svarbu, kad vaiko santykiai būtų geri bent su vienu autoritetingu, patikimu tėvu, kuris vaikui ne tik suteikia saugumą ir meilę, bet ir palaiko drausmę, tinkamai auklėja, kad vaikas gebėtų kontroliuoti savo elgesį.

Paaiškinkite vaikui skyrybų priežastis ir tai, kad jis neturi jaustis kaltas

Nors ir tėvai manytų, kad vaikas per mažas suprasti, tačiau vis dėlto, jeigu jis nori žinoti, reikia paaiškinti skyrybų priežastis jam suprantamais žodžiais. Svarbi užduotis įrodyti vaikui, kad jis nėra kaltas dėl skyrybų.

„Tėvams reikia paaiškinti vaikui apie savo sprendimą skirtis, kad jis nejaustų atsakomybės dėl šio sprendimo, nepatirtų nerimo ir streso. Vaikas abu tėvus myli vienodai, ir nedera jo klausti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, nes vaikas patirs lojalumo konfliktą. Jausdamas vieno iš tėvų arba abiejų spaudimą, poveikį, vaikas bijos nuvilti ir dėl to baiminsis išreikšti savo nuomonę. Vaikas skyrybų situacijoje išgyvena krizę ir nėra pajėgus suvokti, koks sprendimas geriausiai atitiks jo interesus ateityje“,- pataria Jurgita Pukienė.

Dažna išsiskyrimo sukelto stipraus streso, pykčio, nerimo ir nepasitikėjimo priežastis, jog vaikui nepaaiškinama apie šeimoje vykstančius įvykius. Skaudžiausia vaikui, kai vienas tėvų, dažniausiai tai būna tėtis, staiga išeina ir ilgai nesusitinka su vaiku. Todėl patariama vaikui pranešti apie įvyksiančius svarbius pokyčius, kad jis galėtų priprasti prie būsimo išsiskyrimo.

Geriausia, kai su vaiku pasikalba abu tėvai, kad jis suprastų, jog nepaisant skyrybų, jie vis tiek abu išliks jį mylinčiais tėvais. Tai turės įtakos ir tolimesniems vaiko ir tėvų tarpusavio santykiams.

Kalbėjimasis padeda vaikui suprasti, kas vyksta, išsklaidyti nerimą ir atsakyti į jam rūpimus klausimus. Tai leidžia išvengti nesusipratimų ir parodyti vaikui, kad jis yra svarbus, gerbiamas ir vertinamas. Kalbėdamiesi su vaiku nepamirškite, ką jis nori išgirsti, neužverskite pertekline informacija. Paaiškinkite paprastai ir padėkite vaikui suprasti, kad jis nėra kaltas dėl šeimoje vykstančių pokyčių. Nuolat kartokite, kad skyrybos pirmiausiai yra suaugusiųjų tarpusavio reikalas.

Vadovaukitės ne ekonomine nauda, o vaiko interesais

Skyrybų procese labai svarbu išklausyti vaiko nuomonę, ją išgirsti ir atsižvelgti į šią nuomonę. Net jeigu bus priimtas priešingas sprendimas, nei vaikui norisi – svarbu, kad jam būtų tinkamai paaiškintos priežastys. Mūsų valstybėje teismas atsižvelgia į vaiko pageidavimą, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant galutinį sprendimą. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai šis noras prieštarauja jo interesams.

Dažnas skyrybų padarinys finansinių galimybių pokyčiai. Su pinigais vaiko išlaikymui yra susijęs nustatymas, su kuriuo iš tėvų gyvens nepilnametis. Tai nustato teismas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.76 str. Alimentai priteisiami vaikui, tačiau pervedami kartu su juo gyvenančiam tėvui.

Tačiau ekonominiai motyvai tėvams neturėtų būti prioritetas skyrybų procese ir nereikėtų jais vadovautis, svarbiausia geriausiai užtikrinti vaiko interesus. Tai yra pagrindinis uždavinys priimant vaiko gyvenimui svarbius sprendimus – tėvų abipusiu sutarimu arba teismo keliu.

Daugelyje šalių vaikai dažniau lieka gyventi su mama, todėl vyrai įpareigojami mokėti pinigus išlaikymui. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), nevykdančių šios pareigos tokiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kol bus išnagrinėta byla, teismas gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.

Vaikui svarbus abiejų tėvų aktyvus dalyvavimas jo gyvenime po skyrybų. Viena stipriausių tėvų skyrybų traumų daugumai vaikų yra tėvo praradimas, jo ilgėjimasis. Artimas bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu padeda sušvelninti neigiamas psichologines, socialines skyrybų pasekmes vaikui. Tėvo vaidmuo neapsiriboja finansiniu aprūpinimu. Jis turėtų aktyviai prisidėti rūpinantis vaiko fiziniais, emociniais poreikiais, intelektiniais gebėjimais.

Todėl svarbu susitarti dėl tėvo matymosi su vaiku sąlygų. Kartu negyvenančio tėvo nusišalinimas gali suformuoti supratimą, kad jis yra mažiau reikšmingas, sumažinti jų santykių prasmę.

Prireikus kreipkitės pagalbos į specialistus

Galiausiai, ką reikėtų padaryti – nelikti skyrybų procese vieniems, laiku kreiptis pagalbos. Jei patiems darosi per sunku, neužsisklęskite, galbūt jums padės artimieji, draugai, dvasininkai.

Pagalbą gali suteikti mediacijos paslaugas teikiantys specialistai, psichologai ir teisininkai, savitarpio paramos grupės ir kt. Tik būdami emociškai stabilūs tėvai sugebės apsaugoti savo vaiką – priimti vaiko jausmus ir padėti su jais susitvarkyti.

Projektas, kuriuo siekiama padėti besiskiriančioms šeimoms

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras” įgyvendina projektą „Paslaugų vaikams ir šeimoms krizinėse situacijose prieinamumo didinimas“. Projektą finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo projektu siekiama prisidėti prie šeimų gerovės – teikiant vaikams ir tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, išgyvenantiems skyrybų krizę, paslaugas ir pagalbos priemonių prieinamumą. Ypatingas dėmesys sutelkiamas vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybų krizę, jos poveikio mažinimui. Projekto metu numatoma teikti socialines, psichologines, teisines, edukacines paslaugas šeimoms. Taip pat prisidėti prie visuomenės sąmoningumo ugdymo santuokos nutraukimo neigiamo poveikio vaikams, tėvų elgesio šiuo periodu įtakos vaikui, vienodos tėvų atsakomybės už vaiką klausimais.

Teikiamos nemokamos paslaugos skyrybų krizę išgyvenančioms šeimoms:

• teisininko konsultacijos;
• psichologo konsultacijos;
• paramos grupių susitikimai;
• socialinės konsultacijos, informavimo paslaugos;
• mokymai.

Paslaugų teikimo vieta: Kalvarijų g. 131, Vilnius.

Kai kurios paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu.

Būtina išankstinė registracija el. paštu projektai.vpscentras@gmail.com, 

informacija telefonu 8 686 85 697.

Paslaugos nemokamos, teikiamos iki 2022-12-31.  

Veiklos finansuojamos LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.

Abu tėvai vaikui nepakeičiami

Vaikui yra svarbūs abu tėvai, jis myli abu, nepaisant jų tarpusavio santykių, konfliktų ir bendrai gyvenant patirtų nuoskaudų. Suaugusiųjų nesutarimai ir jų sprendimas išsiskirti liečia tik juos, bet ne abiejų santykius su vaikais. Išsiskyrus tėvams vaiko emocinis ryšys nenutrūksta nė su vienu iš jų, jam svarbu bendrauti ir su mama, ir su tėčiu, jausti abiejų palaikymą. Kartu negyvenantis tėtis ar mama turėtų ne tik prisidėti prie vaiko išlaikymo, bet ir dalyvauti jo gyvenime.

Ne tik mama, kuri dažniausiai po skyrybų lieka gyventi su vaiku, bet ir tėvas yra atsakingas už vaiko gyvenimo sąlygas, auklėjimą ir emocinę raidą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse akcentuojama abiejų tėvų prievolė rūpintis savo vaikais. Nėra pateiktų sąlygų, kurioms esant, būtų galima atsisakyti šios savo pareigos. Vadinasi, tėvų pareigos yra visais atvejais vienodos – tiek gyvenant santuokoje, tiek ją nutraukus.

Mama ir tėtis atlieka savo funkcijas vaiko gyvenime, tad nereikia stengtis vienam iš jų perimti kito pareigas. Kai kurios besiskiriančios mamos perima tėčio funkcijas, tarsi garantuodamos vaikui, kad sugebės atlikti visas tėvystės pareigas. Kai kurie tėčiai stengiasi įtikinti vaiką, kad puikiai susitvarko be mamos pagalbos ir galima gyventi be jos. Tačiau joks tėvas neatstos mamos, ir jokia mama negali pakeisti tėvo.

Nutraukus santuoką abiejų tėvų pareigos vaikui išlieka

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. buvo įregistruota 16,8 tūkst. santuokų ir 7,8 tūkst. ištuokų. Susituokė 1,5 tūkst. (9,8 proc.) daugiau porų ir išsituokė 0,3 tūkst. (3,7 proc.) daugiau negu 2020-aisiais. 2021 metais 100 santuokų teko 46,6 ištuokos (2020 m. – 49,3). Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis pagal buvusios santuokos trukmę. Išlikus pastarųjų metų tendencijai, iš 100 susituokusių porų 36 išsiskirs. Taigi dar daugiau vaikų liks gyventi su vienu iš tėvų.

Teisininkas mediatorius Gintautas Bužinskas pažymi: „Civilinis kodeksas vienodai traktuoja tėvų atsakomybę savo vaikams tiek iki, tiek ir po skyrybų. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai privalo dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.“

Kartais nutinka taip, kad kerštaujant buvusiai antrai pusei stengiamasi įteigti vaikui, kad vienas iš tėvų yra blogas, apsunkinti jų santykius. Tačiau dėl to labiausiai nukenčia vaikas: tai sukelia daugiau sumaišties ir dar labiau komplikuoja vaiko gyvenimą. Prisitaikyti vaikui prie pakitusios gyvenimo situacijos padės gebėjimas susitarti, pasidalinti pareigomis. Abu tėvai turi stengtis, kad vaikai patirtų kuo mažesnę skyrybų traumą.

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorė Jurgita Pukienė akcentuoja: „Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tai nurodyta ir Civiliniame kodekse (CK 3.165 str., 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, konstruktyviai aptarti vaiko poreikius, kartu negyvenančio tėvo ar motinos svarbą dalyvaujant vaiko auklėjime ir ugdyme, vaidmenis, atsakomybės pasidalinimo, bendravimo su vaiku, jo išlaikymo ir kitus klausimus.

Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, taip pat nesikeičia ir vaikų teisės, ir tėvų pareigos vaikui. Tėvai privalo bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, rūpinantis jo sveikatos priežiūra, teikti išlaikymą.“

Vaiko socializacijai, raidai ir ugdymui svarbūs abu tėvai

Kai kurie tėvai po skyrybų tik retsykiais susitinka su vaiku. Tačiau, vaiko akimis žiūrint, tikras tėvas ar mama yra tas žmogus, kuris visuomet šalia, kai jo prireikia. Sėkmingai vaiko socializacijai ir raidai reikia nuolatinių abiejų tėvų pastangų.

Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime po skyrybų, bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu pozityviai veikia vaiką intelektualine, socialine ir emocine prasme. Situacija, kai vienas iš tėvų praranda ryšį su vaiku, sukelia jam liūdesį, agresiją, priešiškumą, nepasitikėjimą aplinka.

Todėl abiems tėvams verta pozityviai bendrauti vaiką liečiančiais klausimais, palikus nuošalyje tarpusavio konfliktus ir nuoskaudas. Vaikui svarbu jaustis reikalingam ir tėčiui, ir mamai, mylimam abiejų tėvų, žinoti, kad jie abu pasirūpins svarbiais jam dalykais.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai 2015 m. spalio–2017 m. birželio mėnesiais vykdė mokslo tiriamąjį projektą apie vyrų santykius su vaikais po skyrybų „Šeimos deinstitucionalizacijos iššūkiai vaikų gerovei: vaikų išlaikymas iširus tėvų partnerystei.“ Šio tyrimo rezultatai parodė, kad atskirai gyvenantys tėčiai ne itin aktyviai bendrauja su vaikais: „Lietuvoje maždaug kas ketvirtas skyriumi nuo vaikų gyvenantis tėvas susitinka su savo atžalomis bent kartą per savaitę, apie 40 proc. tai daro bent kartą per mėnesį. Tačiau net trečdalis su vaikais matosi rečiau, o 13 proc. nesusitiko nė karto per metus iki tyrimo pradžios. <…> 15 proc. vyrų teigia kasdien bendraujantys su vaikais telefonu, SMS ar Skype’u, dar 38 proc. tvirtina tai darą bent kartą per savaitę. Tačiau penktadalis tėvų net ir šiais būdais nepalaiko ryšių su vaikais.“

Tai, tyrėjų nuomone, turi neigiamų pasekmių ir vaikams, ir tėvams. Išanalizavę užsienio šalių tyrimų rezultatus projekto tyrėjai padarė išvadą, kad „po tėvų skyrybų ar partnerystės iširimo tėvystės santykių tęstinumas turi teigiamos įtakos vaiko socialinei, emocinei gerovei, jo akademiniams pasiekimams ir elgesiui.”

Projektas, kuriuo siekiama padėti besiskiriančioms šeimoms

VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras” įgyvendina projektą „Paslaugų vaikams ir šeimoms krizinėse situacijose prieinamumo didinimas“. Projektą finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo projektu siekiama prisidėti prie šeimų gerovės – teikiant vaikams ir tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, išgyvenantiems skyrybų krizę, paslaugas ir pagalbos priemonių prieinamumą. Ypatingas dėmesys sutelkiamas vaikams, išgyvenantiems tėvų skyrybų krizę, jos poveikio mažinimui. Projekto metu numatoma teikti socialines, psichologines, teisines, edukacines paslaugas šeimoms. Taip pat prisidėti prie visuomenės sąmoningumo ugdymo santuokos nutraukimo neigiamo poveikio vaikams, tėvų elgesio šiuo periodu įtakos vaikui, vienodos tėvų atsakomybės už vaiką klausimais.

Teikiamos nemokamos paslaugos skyrybų krizę išgyvenančioms šeimoms:

• teisininko konsultacijos;
• psichologo konsultacijos;
• paramos grupių susitikimai;
• socialinės konsultacijos, informavimo paslaugos;
• mokymai.

Paslaugų teikimo vieta: Kalvarijų g. 131, Vilnius.

Kai kurios paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu.

Būtina išankstinė registracija el. paštu projektai.vpscentras@gmail.com, 

informacija telefonu 8 686 85 697.

Paslaugos nemokamos, teikiamos iki 2022-12-31.  

Veiklos finansuojamos LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.

GERL nesunku supainioti su peršalimu. Vaikas skundžiasi ryklės skausmu, kosėja, užkimęs. Kvėpavimo organai pažeidžiami daugeliui gastroezofaginio refliukso kamuojamų vaikų. Tėvams pravartu žinoti šios ligos simptomus, kad galėtų laiku kreiptis į gydytoją.

Kada reikėtų sunerimti dėl ligos?

Jeigu, pavyzdžiui, gausiau pavalgę, atsirūgote ir pajutote rūgštų skonį burnoje, vadinasi, patyrėte refliuksą, bet tai dar ne liga.Gastroezofaginio refliukso liga yra lėtinis virškinimo sutrikimas.

Stemplės ir skrandžio susijungimo vietoje yra iš raumenų sudarytas žiedas – sfinkteris. Ryjant maistą jis atsidaro ir maistas patenka į skrandį, o po to sfinkteris užsiveria ir skrandžio turinys negali grįžti atgal į stemplę. Tačiau nutinka taip, kad ši raumenų žiedo užkarda atsipalaiduoja ir tinkamai neužsiveria, tuomet skrandžio rūgštys pakyla į stemplę. Atsiranda kartus skonis, graužimas ir deginimas stemplėje.

Jei atpylimas rūgščiu turiniu kartojasi du ar daugiau kartų per savaitę ir ilgai tęsiasi, galima susirgti gastroezofaginio refliukso liga. Nuolat dirginama stemplės gleivinė pažeidžiama ir gali kilti jos uždegimas – ezofagitas. Dėl to stemplės gleivinėje atsiranda žaizdelių bei kraujavimas iš jų.

Kūdikių atpylimai – dar ne liga

Kūdikių atpylimas dažnai yra natūralus reiškinys, kurį sukelia anatominiai ypatumai. Mažylių apatinis stemplės sfinkteris nėra visiškai susiformavęs, todėl po valgio jie gali atpilti. Dažniausiai atpila mažesni negu trijų mėnesių kūdikiai. Vaikui augant atpylimų mažėja, o nuo 3 metų daugeliui išnyksta.

Jeigu kūdikio svoris normalus, jis linksmas, atpylimai neturi kelti tėvams baimę. Tačiau jeigu mažylis po valgio dažnai ir gausiai atpila, vemia ir šie negalavimai kartojasi, būtinai pasitarkite su gydytoju. Kiti kūdikį užklupusios gastroezofaginio refliukso ligos simptomai yra kosulys, kvėpavimo sutrikimas, o dėl to sutrinka mažylio maitinimas. Negydant GERL kūdikis pasidaro dirglus, irzlus, suprastėja miegas, gali sulėtėti vystymasis.

 Kas paskatina GERL?

Gastroezofaginio refliukso atsiradimui turi įtakos valgymas paskubomis ir nereguliariai, persivalgymas, ilgai trunkanti nervinė įtampa. Liga gali būti paveldima, ją lemia stemplės sfinkterio nepakankamumas, diafragmos išvarža.

Maisto produktai, didinantys skrandžio rūgštingumą, mažina stemplės sfinkterio tonusą. Tai šokoladas, pipirmėtės, riebus maistas, citrusiniai vaisiai, pomidorai ir pomidorų padažai. Priežastys, didinančios riziką susirgti GERL, gali būti antsvoris arba nutukimas, dėl kurio padidėja spaudimas pilvo ertmėje. Dėl tos pačios priežasties liga gali atsirasti nėštumo metu. Išprovokuoti GERL gali vaistai, įskaitant kai kuriuos antihistamininius preparatus, hormoninius ir vaistus nuo uždegimo. Turi reikšmės pasyvus rūkymas, kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas.

Gastroezofaginio refliukso simptomai

Pagrindinis GERL simptomas yra rėmuo, kuriam būdingas deginantis skausmas už krūtinkaulio, atsirūgstama rūgščiu turiniu. Atsigulus ar pasilenkus po valgio, rėmuo stiprėja. Kiti simptomai: pasunkėjęs skausmingas rijimas, prikimęs balsas, pykinimas, vėmimas nepraėjus valandai po valgio, žagsėjimas, blogas burnos kvapas, datų ėduonis. Galimi ir negalavimai, nesusiję su virškinimu: gerklės skausmas, sausas kosulys ir kosulio priepuoliai naktį, net dusulio priepuoliai. Dažnas gastroezofaginio refliukso kamuojamų žmonių nusiskundimas – gumulo gerklėje pojūtis.

Kaip sumažinti nemalonius pojūčius?

Jeigu refliukso simptomai nėra sunkūs, gali užtekti pakoreguoti mitybą. Tinkama mityba daugeliu atvejų padeda palengvinti ir GERL simptomus.

Kūdikiui patariama rinktis tirštesnį maistą, taip pat – maitinti dažniau ir mažesniais kiekiais. Po maitinimo mažiausiai 30 minučių palaikykite kūdikį vertikalioje padėtyje.

Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems rekomenduojama vengti kepto, rūkyto, rūgštaus ir aštraus maisto, raugintų produktų, gazuotų ir kofeino turinčių gėrimų. Netinka ir rūgštaus pieno produktai, taip pat česnakai ir svogūnai. Vietoj greitai paruošiamų sausų pusryčių, užpilamos sriubos ar košės gaminkite maistą patys. Reikėtų riboti šokoladą, arbatą, citrusinius vaisius, jų sultis bei pomidorus ir jų produktus. 

Valgykite mažesnėmis porcijomis ir dažniau, nepersivalgykite, kad neperpildytumėte skrandžio. Įpratinkite vaiką valgyti neskubant. Jei vaikas ar jūs turite antsvorio, stenkitės jį sumažinti. Neikite miegoti pilnu skrandžiu: vakarieniaukite likus 2–3 valandoms iki miego. Sergančiojo GERL lovos galvūgalį rekomenduojama pakelti 15 cm aukščiau.

Svarbu kreiptis į gydytoją

Nustatyti ir gydyti GERL būtinai turi medikai. Jeigu liga negydoma, nuolat pažeidžiama stemplė ima randėti, todėl ji gali susiaurėti, sutrinka rijimas, o ilgainiui gresia net stemplės vėžys. Kitos negydomo gastroezofaginio refliukso komplikacijos: obstrukcinis bronchitas, lėtinis laringitas, dantų emalio pažeidimas.

 Ligai nustatyti atliekamas endoskopinis tyrimas, kartais skiriami ir kiti tyrimai. Jeigu gydytojo paskirti vaistai nepadeda, gali prireikti chirurginio gydymo.

Lengvo refliukso simptomų malšinimui dažniausiai užtenka vaistinėse parduodamo nereceptinio vaistinio preparato. Gydantis jį galima vartoti ir kaip pagalbinę priemonę, padedančią numalšinti nemalonius simptomus.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mūsų asortimente siūlomi ne tik kokybiški, žaismingo dizaino lietaus rūbai ir striukės vaikams, bet ir stilinga, funkcionali lauko apranga suaugusiems. Tėveliai, pasirūpinę vaikų apranga, nepamirškite atnaujinti ir savo garderobo! Galbūt vilkėdami tinkamus drabužius ir patys dažniau norėsite prisijungti prie vaiko šėlionių lauke. 

Striukės vaikams ar kombinezonai?

Atlikus reviziją spintoje ir pamačius, jog (deja) praeito sezono striukės ir / arba lietaus drabužiai vaikams nebetinka, nes yra per maži ar buvo tokie mylimi, jog prarado savo „paradinę“ išvaizdą,  metas leistis į naujų lauko rūbų paiešką. Norint ją pradėti, visų pirma turėsite atsakyti, kas – kombinezonai ar striukės vaikams – Jums šį sezoną aktualu. Aišku, abiejų tipų rūbai turi savų privalumų, tad, idealu, jei savo spintą (o ir piniginę) galite atverti tiek kombinezono, tiek žieminės striukės vaikams įsigijimui. Visgi, dažnu atveju tenka rinktis arba vieną, arba kitą variantą.

Remiantis specialistų komentarais ir, svarbiausia, praktine tėvų patirtimi, vientisi kombinezonai yra rekomenduojami jaunesniems, mažiau judriems vaikams arba turint konkretų tikslą – užsiimti žiemos pramogomis, pavyzdžiui, slidinėti. Striukė (nuo lietaus ir vėjo ar žieminė) –  lauko rūbas, suteikiantis daugiau laisvės ir, kas aktualu vyresniems vaikams, labiau derantis prie įvairios aprangos, pavyzdžiui, suknelės ar sijono.

Vaiką aprengus vientisu kombinezonu, tėveliai gali būti ramūs, jog, šiam pasilenkus, nuogos nugaros neperpūs vėjas ar stipriau „nežnybtels“ šaltukas. Aišku, panašų privalumą turi ir ilgesnio modelio žieminės striukės, pavyzdžiui, „REIMA Lunta“ ar „REIMA Vaanila“ modeliai. O lietingu rudens laikotarpiu yra nepamainomi „Reima“ lietaus rūbai, pavyzdžiui, atskiras „REIMA Tihku“ komplektas, kurį sudaro striukė ir lietaus kelnės vaikams.

Žieminė striukė – daug praktiškesnis pasirinkimas, kai reikia, pavyzdžiui, ilgesnį laiką keliauti automobiliu. Jei važiuojant pasidaro per šilta, striukę galima tiesiog nusivilkti, o dėvint kombinezoną, tai padaryti gerokai sudėtingiau. Minėtas pavyzdys puikiai galioja ir vykstant į prekybos centrą, pas daktarus ar kitą uždarą patalpą.

Kombinezonai dažnam siejasi su mažesnių vaikų apranga. Pabandykite pasiūlyti šį rūbą apsirengti savo paaugliui, besiruošiančiam susitikti su draugais ir įsitikinsite, jog minėtas teiginys tikrai turi pagrindo! Žieminės striukės paaugliams, kurių pasirinkimas mūsų internetinėje parduotuvėje labai platus, leis vaikui, nepriklausomai nuo oro sąlygų, mėgautis komfortu, bet ir džiaugtis savo išvaizda. Striukės, priklausomai nuo pasirinkto modelio, gali puikiai atrodyti tiek prie sportinės aprangos, tiek prie puošnesnių drabužių. Aišku, žinant vaikų, o ypač – paauglių charakterio ypatybes, geriausia, jog striukės pasirinkime dalyvautų ir pats vaikas. Visgi, jei surizikavote pirkinį išrinkti savo nuožiūra ir striukė ar rūbai nuo lietaus Jūsų atžalai netiko ar tiesiog nepatiko, galėsite pasinaudoti „Open24“ siūloma nemokama prekių keitimo ar grąžinimo garantija.

„Reima“ striukės ir lietaus apranga – pasirinkimas, kuris niekada nenuvilia

Dalis tėvų, nesvarbu, pirkdami dėvėtą ar naują vaikišką aprangą, yra linkę eksperimentuoti ir išbandyti skirtingų gamintojų drabužius. Arba tiesiog „medžioja“ geriausią kainą ir perka neatsižvelgdami į prekinį ženklą. Kita pirkėjų kategorija, įsigijusi konkretaus gamintojo produkciją ir likusi patenkinta gaminiu, apsistoja ties vienu prekiniu ženklu. Ir taip, sutikite, gerokai palengvina visus būsimus vaiko garderobo papildymus. Būtent taip savo gerbėjų gretas nuolat didina ir „Reima“ – gamintojas, kurio „arkliukas“ – aukščiausios kokybės funkcinė vaikiška apranga, tarp jų – ir striukės.

Tikriausiai net ir patys reikliausi pirkėjai sunkiai sugalvotų tokį pageidavimą, apie kurį „Reima“, kurdami vaikiškų striukių ir kitų rūbų modelius, nebūtų pagalvoję!  Pavyzdžiui, žieminė vaikiška striukė „REIMA Nuotio“, visų pirma akį patraukusi žaismingu dizainu (galima rinktis net iš 3 skirtingų variantų), savo techniniais parametrais nustebina dar labiau.

Šio modelio „Reima“ striukę vaikas galės drąsiai dėvėti net ir spaudžiant 20° C šalčiui, nesibaiminant nei stipresnių vėjų ar oro atšilimą lydinčių kritulių.  „REIMA Nuotio“ striukės atsparumo vandeniui indeksas – nuo 10 000 mm. Paprastai tariant, striukė neperšlampa net ir tada, kai vaikas, lyjant stipriam lietui, visą dieną praleidžia lauke. Atsparumą drėgmei padidina ir papildomas pagrindinių siūlių užsandarinimas.

„Kvėpuojantis“ audinys – dar viena svarbi detalė, į kurią būtina atkreipti dėmesį renkantis vaikišką striukę. Mūsų aptariamo striukės modelio oro pralaidumo rodiklis yra nuo 5 000 g/m2/24h. Paprasčiau tariant, jei vaikas, aktyviai leisdamas laiką lauke, sušils, prakaitas bus efektyviai išgarinamas pro striukės audinį. Ši savybė garantuoja ne tik komfortą (menkas malonumas maudytis prakaite, ar ne?), bet ir padeda išvengti situacijos, kai, perkaitimą palydėjus vėjo perpūtimui, „prikimba“ peršalimas.

Drėgmės „atstūmimo“ efektas, reiškiantis, jog striukę skalbti reikia gerokai rečiau. Jaukus gobtuvas, suteikiantis papildomą apsaugą nuo vėjo, o, prireikus, lengvai nusegamas. Galimybė reguliuoti striukės apimtį apačioje, taip apsisaugant nuo sniego patekimo po rūbais. „Reima“ pagalvoja apie viską, ar ne?

Funkcionali ir stilinga lauko apranga tėvams

Ar daug laiko praleidžiate lauke vėsiuoju metų laiku? Jei Jūsų dienotvarkė yra sustyguota „namai-darbas-namai“ maršrutu, tikėtina, jog gryno oro gurkšnį įkvepiate tik įlipdami į automobilį ir išlipdami iš jo. Tačiau, namuose pradėjus krykštauti mažyliui, viskas kardinaliai pasikeičia. Pradedant emocine būsena ir baigiant tokiomis praktiškomis detalėmis, kaip apranga. 

Tėvai, o ypač – mamos, „besiilsinčios“ vaiko priežiūros atostogose, neretai yra priverstos kone gyventi lauke, dažnai – ir nepriklausomai nuo oro sąlygų. Kai kurie mažyliai ramiai miegoti gali tik vežimėlyje, tad, saugant vaikelio miegą, neretai tenka „sukti“ ilgus ratus ne keliolika minučių, bet ir kelias valandas.

Ūgtelėjusiems, aktyviems vaikams laukas – idealiausia vieta patenkinti savo, kaip jaunojo tyrinėtojo, smalsumą bei, žinoma, galimybė išlieti susikaupusią energiją. Vaikai, kurie namuose slampinėja iš kampo į kampą, nerasdami sau veiklos ar, priešingai, versdami namus aukštyn kojomis ir taip bandydami tėvų kantrybę, lauke dažnai kardinaliai pasikeičia ir mielai pasineria į nerūpestingas šėliones. Galiausiai, reguliarus laiko leidimas lauke – pagrindinė profilaktika nuo įvairių ligų. Tad, net jei vaikas kartais ir pats nerodo iniciatyvos (juk sėdėjimas prie televizoriaus ekrano taip įtraukia!), turėtumėte jį paskatinti eiti į lauką.

Puikiai suprantame, mintis, jog ir pačiam / pačiai teks mindžikuoti kieme, prižiūrint vaiką, neretai visiškai nevilioja. Tačiau beveik galime garantuoti, jog, pasibaigus šiam nuostabiam gyvenimo etapui ir vėl sugrįžus į „normalų“ ritmą, ilgėsitės kiekvienos akimirkos, praleistos stebint lauke žaidžiantį savo vaiką ar… paskui jį bėgiojant!

Kad netektų iš šalčio „kalenti“ dantimis ar keikti lietingą orą, pasirūpinkite tinkamais lauko drabužiais. Kokybiškos, žinomų prekinių ženklų striukės moterims ir striukės vyrams, siūlomos „Open24“ internetinės parduotuvės asortimente, puikiai suderina funkcionalumą bei estetiką. Tad, pavyzdžiui, sulaukę kvietimo iš draugės „susimesti“ vaikus į automobilį ir vykti į kavinę arbatos, neteks sukti galvos, ką rengtis. Juk puikiai atrodote ir su ta striuke, kurią vilkėdama, ką tik bėgiojote su vaiku lauke!

Partnerio turinys