Nubrozdinimai

Tai nedideli odos vientisumo pažeidimai: nugramdymai, įdrėskimai, įbrėžimai, nutrynimai, įsidūrimai. Sužeista vieta gali būti paraudusi. Iš jos gali nestipriai kraujuoti arba ji gali būti pasidengusi kraujo lašeliais, užteršta. Mažyliai dažniausiai susižeidžia rankas ir kojas <…>.

Ką daryti?

– Sužeistą vietą pakiškite po vandens srove nešvarumams pašalinti.

– Nubrozdintą vietą gerai nuplaukite švariu vandeniu su muilu.

– Sužeistą vietą sutepkite žaizdų geliu arba juo papurkškite.

– Nuplautą vietą palikite atvirą (geriau gyja).

– Jei kraujas sunkiasi po truputį, kraujavimo nestabdykite, nes besisunkiantis kraujas valo žaizdą.

– Kai nubrozdinimas didokas, ant pažeistos vietos uždėkite neprilimpantį tvarstį – pleistrą, kad mažylis žaizdos nečiupinėtų.

Kada kreiptis į gydytoją?

– Nubrozdinta vieta yra užteršta svetimkūniais, pvz., medžio atplaišomis, žemėmis.

– Nubrozdinta vieta stipriai kraujuoja.

– Nubrozdintas veidas.

– Jeigu oda apie nubrozdinimą paraudo, patino, pradėjo skaudėti (ir negilūs įdrėskimai gali supūliuoti).   

Gydytojui pasakykite, kada paskutinį kartą vaikas yra skiepytas nuo stabligės, parodykite vaiko skiepų pasą. Jeigu vaikas nuo stabligės skiepytas nebuvo, po įdrėskimo nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Prisispaudė pirštą

Dažniausiai pirštai prispaudžiami durimis, mašinos durelėmis, rečiau – sunkiu svoriu.

Būdinga:

– stiprus skausmas;

– tinimas;

– po oda ir / ar po nagu kraujo išsiliejimas;

– negalėjimas palankstyti piršto.

Ką daryti?

– Ramiai įvertinti situaciją – jei pirštas prispaustas, jį išvaduoti.

– Nepriklausomai nuo to, ką pamatėte, duoti vaistų nuo skausmo, pvz., paracetamolio arba ibuprofeno, vienkartinę dozę, atidžiai perskaičius vaisto instrukciją.

– Jeigu žaizdos nėra, tačiau po nagu atsirado didelis kraujo išsiliejimas – nagas išsipūtė, ranką pakelkite, sužalotą vietą pašaldykite ir kreipkitės į gydymo įstaigą. Pakelti derėtų sulenkus ranką per alkūnę ir laikant plaštaką aukščiau negu yra alkūnės sąnarys. Tai mažina tinimą, skausmą, kraujavimą.

– Jeigu nagas sužalotas, kraujuoja ar visai nukrito, steriliai sutvarstykite ir  kreipkitės į gydymo įstaigą.

– Jeigu vaikas nelanksto suspausto piršto / pirštų – kreipkitės į gydymo įstaigą.

– Visais atvejais nuraminkite vaiką, duokite vaistų nuo skausmo, pirštą / pirštus pašaldykite. Šaldykite atsargiai, šalčio šaltinį įsukę į švarios medžiagos skiautę pridėkite prie sužalotos vietos, palaikykite 10–15 minučių ir padarykite 30–45 minučių pertrauką. Tuomet ir vėl pašaldykite 10–15 minučių.

– Jei skausmas po pagalbos gydymo įstaigoje nemažėja, vaikas piršto nelanksto – į gydymo įstaigą kreipkitės pakartotinai.

Pūslė ant kulniuko

Tai skysčio susikaupimas tarp odos sluoksnių. Ji atsiranda dėl nepatogios avalynės, pvz., batukas per didelis, išgaubimas kulnui per kietas. 

Būdinga:

– pūslė pripildyta skaidraus skysčio;

– paspaudus skausminga.

Ką daryti?

– Palaikius koją apie 10 minučių ramunėlių nuoviro vonelėje pūslę galima pradurti degtuko liepsnoje dezinfekuota plona data.

– Pūslė praduriama prie sveikos odos – negalima pradurti pūslės viršūnės.

– Pradūrimo vieta ir pūslė dezinfekuojama tirpalu.

– Užklijuojamas pleistras ir aprišama, kad vaikas jo nenukrapštytų, jei atsiras niežėjimas.

– Apmaunama kojinė, kuri gerai priglunda prie kojos.

– Vaikui 3–4 dienas neleidžiama žaisti su smėliu. 

Kada kreiptis į gydytoją?

– Aplink pūslę atsirado raudonų dryžių.

– Aplink pūslę oda paraudusi, patinusi, skausminga.

– Pūslė supūliavo. 

Rakštis

 Tai – dažniausiai aštrių, nedidelių medžio, rečiau spyglių, pvz., rožės, dagio, agrasto, gervuogės, metalo, stiklo dalelių įsmigimas į odą, rečiau į poodį. Nedidelių medžio gabalėlių rakštys nepavojingos. Tačiau, jei įsmigo papuvęs medžio ar surūdijęs metalo gabaliukas, žemėmis, ypač mėšlu, užterštas stiklas arba medžio atplaiša, žaizda yra gili, kraujuoja – tokios rakštys pavojingos.

Ką daryti?

– Ištraukite tas rakštis, kurias galite suimti pincetu arba pirštais.

– Nekreipkite dėmesio į mažas rakštis, kurias sunku ištraukti. Nieko nedarykite 1–2 dienas. Pats organizmas stengiasi išstumti rakštį kaip svetimkūnį.

– Rakštys, ypač nedidelės, geriau ir greičiau pašalinamos, kai vieta, kur jos įsmigo, yra ilgai pamirkoma. Šiltoje ramunėlių vonelėje pamirkykite apie 10 minučių, tada švarios medžiagos gabalėliu trinkite odą į tą pusę, iš kurios įlindo rakštis. Procedūrą galite pakartoti kelis kartus.

– Jeigu oda apie tą vietą, kur įsmigo rakštis, paraudo, patino (taip būna, kai įsminga nedidelės rakštys, pvz., spyglių viršūnėlės – jos ne iš karto pastebimos), pamėginkite, jei gerai matote rakštį (stipriau apšvieskite sužalotą vietą, pasinaudokite didinamuoju stiklu), ją iškrapštyti plona adata ir pincetu. Traukiant mažiau skaudės, kai rakšties įsmigimo vietą atšaldysite, pvz., ledo gabaliuku. Adata ir pincetas prieš rakšties ištraukimą sterilizuojami degtuko liepsna (po to atšaldomi) arba etanoliu (etilo alkoholiu). Rakštis bandoma iškelti arba oda atsargiai prakrapštoma, kad rakštį būtų įmanoma suimti pincetu. Odos nedraskykite, nes vaikui skauda. Ištraukusios rakštį, odą nuvalykite etanoliu arba nuplaukite vandeniu (geriau tekančiu) su muilu.

– Jeigu vaikas neleidžia traukti rakšties arba abejojate, kad procedūra pavyks, dera kreiptis į gydytoją.

– Nebandykite ištraukti giliai įsmigusių rakščių ir tokių, kurių gerai nematote, pvz., stiklo gabaliukų.

– Kai iš žaizdos kraujuoja arba rakštis užteršta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Užterštos rakštys gali sukelti stabligę, jei vaikas nuo jos nebuvo paskiepytas.

– Po rakšties ištraukimo mažo vaiko skausmas ir išgąstis greičiau praeis, kai po procedūros jis bus pamalonintas skanėstu.

– Kai vaikui, ypač mažam, įsmigo rakštis, jo nebarkite, nemokykite atsargumo, nes jis ir taip išsigandęs.

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Įgėlė bitė, vapsva, kamanė ar širšė

Geliančių vabzdžių įkandimai skausmingi, o bitė dar ir palieka geluonį. Šie vabzdžiai gelia tik besigindami ir nesiurbia kraujo, tačiau gali sutrikdyti sveikatą, nes sušvirkščia nuodų. Reakcija į juos pasireiškia greitai – per keletą minučių. Įkandimo vieta paburksta, parausta, atsiranda niežulys, deginimas, ūmus skausmas.

Širšės, vapsvos ir kamanės geluonies nepalieka, nežūsta ir gali gelti ne kartą. Jei žaizdoje liko bitės geluonis, jį būtina kuo skubiau ištraukti, kad į organizmą patektų mažiau nuodų.

Geluonį ištrauksite braukdami per odą buku peilio galu ar kitu smailiu daiktu. Nepatariama naudoti pinceto, nes galite suspausti geluonį ir ištekės daugiau nuodų. Ištraukę geluonį, įkandimo vietą nuplaukite su muilu, tada galite dezinfekuotispecialiu odai skirtu antiseptiku. Netepkite spiritu, actu, sodos tirpalu ar grynu eteriniu aliejumi, nes dar labiau sudirginsite.

Patinimas sumažės įkandimo vietą keletą kartų per dieną po 10 minučių pašaldant į marlę suvyniotu leduku, šalčio maišeliu arba šaltame vandenyje suvilgyto rankšluosčio kompresu. Taip pat – pažeistą vietą palaikius pakeltą.

Labai svarbu nekasyti sugeltos odos, nes dar labiau niežtės, o per įbrėžimus gali patekti infekcija. Galima naudoti specialųvabzdžių įkandimų simptomams mažinti skirtą pieštuką, kremą ar gelį, kurių sudėtyje yra raminančių, perštėjimą ir niežulį mažinančių augalinių medžiagų.

Jeigu labai skauda, padės vaistai nuo skausmo. Esant stipresnei alerginei reakcijai, reikės išgerti antihistamininį vaistą, kurį patariama visuomet turėti į alergijas linkusiems žmonėms.

Jei sutrinka kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis, atsiranda dusulys, švokštimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, kvieskite greitąją pagalbą. Stiprus, išplitęs į galūnę tinimas, galvos svaigimas, dusulys, silpnumas, pykinimas gali būti Kvinkės edemos ar anafilaksijos požymiai, ypatingai sunki alergijos pasekmė – anafilaksinis šokas. Itin alergiškiems žmonėms geriausia visada turėti adrenalino švirkštą. Preparatą reikia suleisti nelaukiant simptomų – iš karto po įgėlimo.

Jeigu įkando vabzdys, kuriam žmogus yra alergiškas, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad išvengtumėte anafilaksinio šoko.

Kas padeda apkandžiojus uodams, sparvoms ir mašalams?

Kraujasiurbių įkandimai labai skausmingi. Įsisiurbę vabzdžiai po oda suleidžia seilių su krešėjimą stabdančia medžiaga, kad galėtų daugiau prisisiurbti kraujo. Tai sukelia paraudimą, niežėjimą, skausmą, patinimą, nedidelį bėrimą. Uodo, mašalo ar kito vabzdžio įkandimo vietoje gali susidaryti odos iškilimas, bet stipresnių simptomų paprastai nebūna.

Vietinė alerginė reakcija nekelia grėsmės nealergiško suaugusiojo ar vaiko sveikatai. Tačiau nepamirškite, kad nusikasius susidaro palankios sąlygos išsivystyti odos infekcijai. Odos sudirgimas apkandžiojus kraujasiurbiui sumažės nuplovus pažeistą vietą švariu vandeniu su muilu arba ją dezinfekavus. Tada šiek tiek pašaldykite. Įkandimo vietą rekomenduojama patepti specialiu niežėjimą ir patinimą mažinančiu pieštuku, kremu ar geliu.

Tačiau kai kuriems žmonėms, įkandus uodui, gali prireikti antihistamininio preparato ir gydytojo. Alerginė reakcija gali atsirasti silpną imunitetą turintiems žmonėms. Ištinsta didesnis odos plotas, atsiranda bėrimai, pakyla temperatūra, skauda galvą.

Saugokitės skruzdėlių

Sudirginti odą gali ir skruzdės. Organinė skruzdžių rūgštis yra pagrindinė dalis jų išskiriamų nuodų, kuriuos vabzdys naudoja gindamasis. Patekus jiems ant odos atsiranda perštėjimas, bėrimas, niežulys. Kai kurių skruzdėlių rūšių įkandimai nėra itin skausmingi. Bet alergiškam žmogui ir šie vabzdžiai gali sukelti didesnių problemų. Pažeistą vietą taip pat patariama nuplauti šaltu vandeniu su muilu ir pašaldyti.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Erkės įkandimas yra neskausmingas, todėl dažnai žmogus jo nepajunta. Mat jos seilėse, kuriomis iškart suvilgo žaizdelę, yra nuskausminančių kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų.

Aptikus erkę, reikia veikti greitai, nes kuo ilgiau ji bus įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. Šie voragyviai perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkias ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą ir erlichiozę. Laimo liga užsikrečiama, kai erkė būna įsisiurbusi pusantros – dvi paras, o erkiniu encefalitu šis voragyvis gali užkrėsti per kelias minutes.

Pincetu arba specialiu traukikliu suimkite erkę kuo arčiau odos ir staigiai ją ištraukite, tada dezinfekuokite įkandimo vietą. Jeigu liks erkės galva – nesibaiminkite – ji nukris. Belieka stebėti savijautą ir įkandimo vietą.

Laimo ligą gali išduoti raudonai apibrėžtas apskritimas, kuris plečiasi aplink įkandimo vietą. Gali skaudėti galvą, pakilti temperatūra, pasidaryti silpna. Į gydytojus reikia kreiptis tik tuomet, kai apskritimo skersmuo išsiplečia iki 5 centimetrų. Laimo ligai gydyti skiriami vaistai.

Erkinis encefalitas – sunki virusinė infekcinė liga, be to, nėra specifinio jos gydymo. Gripą primenantys simptomai pajuntami tik per 1–2 savaites po įkandimo. Tai yra karščiavimas, raumenų skausmai, silpnumas. Per penkias–šešias dienas jie išnyksta. Organizmas gali pats įveikti šią infekciją, tačiau pasiseka ne visada. Po kelių dienų ar savaitės gali atsirasti karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, gali sutrikti koordinacija, t. y. prasideda antroji ligos fazė ir reikia skubiai vykti į ligoninę.

Veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo sunkios erkinio encefalito ligos yra skiepai. Imunitetas formuojasi ne tik po jų, bet ir persirgus šia liga. Po Laimo ligos imunitetas nesusidaro, todėl galima užsikrėsti pakartotinai.

Kaip apsisaugoti nuo įkyrių vabzdžių?

Venkite erkių mėgstamų žolynų, miškingų vietovių. Vietą iškylai rinkitės ten, kur šalia nėra skruzdėlynų. Pastebėję vabzdžius nemojuokite rankomis – staigūs judesiai gali išprovokuoti gynybą.

Kad išvengtumėte vabzdžių puolimo, nesikvėpinkite, nenaudokite kvapnių muilų ir kremų. Blizgančius papuošalus palikite namuose, nevilkėkite ryškių ir tamsių drabužių. Lauke dėvėkite kūną dengiančius drabužius, kepurę.

Neuždengtoms kūno vietoms apsaugoti naudokite repelentus, kurių yra pritaikytų įvairaus amžiaus žmonėms.Vaikams geriausia rinktis natūralesnius, pagamintus iš eterinių aliejų, suteikiančius gerą apsaugą, bet nedirginančius odos.

Parengė Undinė Gilė

 Gamtoje tykantis didelis pavojus – erkės

Pavojingiausias kraujasiurbis yra erkė, nes ji perneša sunkių ligų – encefalito ir Laimo ligos –sukėlėjus. Nuo erkinio encefalito galime apsisaugoti pasiskiepiję, tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra. Bėda dar ir ta, kad įsisiurbusios erkės galime nepajausti, nes jos seilėse yra skausmą slopinančių medžiagų. Nepastebėtas šis gyvis gali siurbti kraują net keliolika dienų.

Erkės įkandimo vietoje atsiranda specifinis bėrimas – raudonas apskritimas, po jo yra nepakitusios spalvos odos apskritimas ir dar vienas paraudusios odos ratas. Tačiau gali būti ir vientisas paraudęs odos plotas, kurio centre – tamsesnis apskritimas.

Grįžę iš lauko visada gerai apsižiūrėkite. Jei įsisiurbė erkė, ištraukite. Pažeistą vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Apie 2 savaites stebėkite savo būklę, ar keičiasi įsisiurbimo vieta, o jei kyla temperatūra, skauda gerklę, galvą ar atsiranda galvos svaigimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Uodai, upiniai mašalai ir sparvos

Manote, kad uodai yra nekenksmingi? Deja, šie vabzdžiai gali būti maliarijos, encefalito platintojai. Uodai kanda skaudžiai, įkandimo vietą niežti. Vizualiai uodų įkandimai atrodo kaip rausvos papulės ant odos, turinčios apskritimo, lašo kontūrus. Jei įkandimo vietą nukasysite, ji paraus, nes uodo seilių pateks į aplinkinius audinius, o tai sustiprins odos reakciją.

Pernešti įvairius patogenus gali ir upiniai mašalai. Be to, jų įkandimai gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Šie gyviai mėgsta pulti visu pulku. Dėl upinių mašalų seilėse esančių nuskausminančių medžiagų jiems įkandus neskauda, tačiau seilėse yra toksinų, todėl oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda papulės.

Sparvos labiausiai kanda maudynių metu, kai žmogus yra šlapias. Jos kanda skaudžiai, pažeistą odą degina, ji parausta, atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys. Kartais šiek tiek pakyla temperatūra, suprastėja savijauta.

Gamtoje gali apipulti ir skruzdėlės. Jų išskiriama organinė skruzdžių rūgštis labai dirgina odą, sukelia perštėjimą, bėrimą ir stiprų niežulį.

Svarbiausia – sumažinti niežulį

Uodų, mašalų įkandimų sukeltos odos reakcijos dažniausiai praeina savaime ir grėsmės sveikatai nekelia, retai prireikia medikų pagalbos. Svarbiausia – nekasyti apkandžiotų vietų, nes su vabzdžio seilėmis patekę nuodai pasklis plačiau ir lėčiau gis pažeista vieta. Be to, kasydami pažeisime odą, o tada žaizdelė gali supūliuoti.

Todėl, įkandus vabzdžiui, svarbu sumažinti niežulį.  Tam įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite. Galite pašaldyti kompresu, ledu arba kitu šaltu daiktu. Sumažinti niežulį padeda specialios priemonės: kremai, losjonai, skirti naudoti po vabzdžių įkandimo.

 Bitės, širšės ir vapsvos – ypač pavojingos alergiškam žmogui

Bičių, širšių, vapsvų įgėlimai labai skausmingi, jų vietoje oda akimirksniu patinsta ir parausta. Alergiškam žmogui vabzdžių įgėlimai gali sukelti rimtą sveikatos sutrikimą – stiprią alerginę reakciją anafilaksiją. Bėrimai išplinta, apima silpnumas, galvos svaigimas, atsiranda dusulys, kosulys, užgula nosį, krinta kraujospūdis, alpstama, prarandama sąmonė. Pavojingiausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, dėl kurio žmogus gali mirti.

Ištikus anafilaksijai geriausia padeda adrenalinas. Vabzdžių įgėlimams alergiški žmonės turi nešiotis adrenalino švirkštą ir nedelsdami susileisti vaistą bei kviesti medikus. Pavojingi vabzdžių įgėlimai akių srityje, į liežuvį ar burną. Tokiu atveju nedelsdami išgerkite antihistamininių vaistų ir kvieskite greitąją pagalbą.

Jeigu įgėlus bitei liko geluonis, kuo greičiau jį ištraukite (įgėlus vapsvai ar širšei geluonis nelieka). Braukite jį nagu, peiliu ar kitu daiktu iš apačios. Nespauskite pirštais ar pincetu, nes nuodų maišelio turinys pateks į kraują.

Įgėlimo vietą dezinfekuokite antiseptiku, vėsinkite. Geriausia visada turėti specialų uždegimą mažinantį tepalą ar kremą, skirtą naudoti po vabzdžių įgėlimų ar įkandimų. Tokia priemonė padės sumažinti įgėlimų sukeltą niežulį, tinimą ir bėrimą.

Stengiamės apsisaugoti

Apsisaugoti nuo vabzdžių antpuolių padės šios taisyklės:

• apsaugai nuo erkių vilkėkite šviesius drabužius: palaidinę su ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kurių galus geriausia sukišti į kojines, nepamirškite galvos apdangalo;
• naudokite vabzdžius atbaidančius repelentus. Tačiau nepamirškite, kad šios priemonės neapsaugos nuo bičių, vapsvų ir širšių;
• atvirus langus ir duris užblokuokite tinkleliu;
• venkite žydinčių pievų, gėlynų, sodų, kuriose yra daug vabzdžių;
• nedėvėkite ryškiaspalvių drabužių;
• nenaudokite kvepalų ir kvapnios kosmetikos, jei vykstate į gamtą, nes šie kvapai pritraukia bites ir vapsvas;
• geliančius vabzdžius taip pat vilioja saldumynai, vaisiai ar saldūs gėrimai. Todėl neduokite jų vaikams lauke.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vasaros atostogos neretam vaikui prasideda gydymo įstaigoje- nuo traumos, o pasveikti prireikia beveik visos vasaros. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad, vos prasidėjus vasarai, vaikų traumų daugėja du-tris kartus, nes traukiami iš sandėliukų ir perkami nauji paspirtukai, dviračiai, riedlentės, kiemuose statomi batutai. Deja, neretai pamirštant, kad šioms pramogoms reikalingi ir šalmai, ir apsaugos, ir naudojimosi instrukcijos, o tėvų įsitikinimas, kad jų vaikui nieko blogo nenutiks, gali ir nepasitvirtinti.

Palatose daugėja susižeidusių vaikų

Moters ir vaiko klinikoje Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro palatose – ne vienas moksleivis, nors atostogos tik prasidėjo. Vienam lūžusi ranka, kitam – kojos kaulo lūžis. Aštuonmetį slauganti besilaukianti mama neslepia apmaudo, kad laukia sunki vasara, nes priežiūros reikės ne tik naujagimiui, bet jau paaugusiam sūnui.

Berniukas pats papasakoja paprastą savo istoriją – važiavo elektriniu paspirtuku, nesuvaldė ir griuvo. Jam lūžo koja ir dabar tenka gulėti ligoninėje.

Vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad pastarosiomis vasaromis pagrindinės traumos įvyksta važiuojant paspirtukais, dviračiais bei šokinėjant ant batuto. Patyrę traumas vaikai dažniausiai kreipiasi į Vaikų skubiosios pagalbos priėmimo skyrių. Nors dauguma šių traumų baigiasi gerai, neprireikia papildomo gydymo, bet būna ir labai skaudžių atvejų. Ypač, kai vaikai susižaloja, važinėdami elektriniais paspirtukais, kurie labai išpopuliarėjo paskutiniu metu.

Paklaustas, kada reikia kreiptis į gydytojus, nes būna, kad ir dėl sumušimų žmonės skuba į ligoninės priimamąjį, gydytojas patvirtino, kad dauguma pacientų atvyksta dėl sumušimų. Todėl labai svarbu žmonėms žinoti, kaip teikti pirmąją pagalbą. Gydytojas pataria šaldyti sutrenktą vietą, laikyti pakeltą galūnę, nesvarbu ar tai būtų koja ar ranka, duoti vaistų nuo skausmo ir stebėti, kaip būklė kinta. Jei būklė blogėja, signalas, kad reikia keliauti pas gydytoją. „Vaikai yra tokie unikalūs, kad gali atrodyti mažytė trauma, bet paaiškėja, kad yra lūžis. Todėl jeigu būklė negerėja ar blogėja geriau atvykti į gydymo įstaigą, nei uždelsti“, – pataria gydytojas.

Nudegimai – dėl netinkamos pagalbos didesnė trauma

Nereta vaikų vasaros trauma – nudegimai prie šašlykinių ar laužų. Pasak gydytojo B. Jonuškos, šios traumos didesnės ir ypač skausmingos mažiems vaikams, nes, lyginant su suaugusiųjų oda, vaikų oda yra penkis kartus plonesnė, todėl nudegimas yra daug skausmingesnis ir daug gilesnis. Pasak gydytojo, labai svarbios yra pirmosios minutės po nudegimo, kai tinkama pirmoji pagalba yra labai veiksminga.

Gydytojas pataria nudegusią vietą atvėsinti, geriausia – tekančiu kambario temperatūros vandeniu. „Šiukštu nenaudoti ledo ar labai šalto vandens, nes tuomet odos audiniai gali atsisluoksniuoti ir būti dar skausmingiau“, – įspėja medikas ir pataria tekančiu vandeniu vėsinti nudegusią vietą 10-15 minučių. Jei tekančio vandens nėra, tinka ir ežero ar kito vandens telkinio vanduo. Tik tuomet nuimti drabužėlius, papuošalus, aptvarstyti žaizdą ir keliauti į ligoninę. Labai svarbu duoti nuskausminamųjų. Ypač svarbu skubėti į gydymo įstaigą, jei nudegimo vietose yra pūslės, arba jei nukentėjo kritinės zonos: delnai, padai, tarpvietė, galva, veido sritis, kaklas. Tuomet dažniausiai reikia specifinio gydymo ir gydytojo priežiūros.

Kartais tėvai suskumba nudegusią vietą tepti aliejais. „Aliejaus nudegimo gydymui tikrai nereikia naudoti, tai yra mitas. Galbūt aliejus tinka trečią-penktą parą po traumos, bet tik ne skubiai pagalbai“, – pataria gydytojas ir paaiškina nudegimo principą, kuris yra labai paprastas: su nudegimu į kūną patenka šiluma, kuri turi kuo greičiau pasišalinti. Tekantis kambario temperatūros vanduo padeda tai padaryti greičiausiai.

O jeigu ant žaizdos užtepama aliejaus, rūgpienio ar net medaus, ant nudegusios vietos užsideda plėvelė ir tada šiluma negali išeiti į išorę, bet skverbiasi giliau. „Jei ši klaida padaroma, nudegimas pasidaro sunkesnis vienu laipsniu ir ilgiau gydomas, labiau skauda, ir aišku trauma yra didesnė, nei būtų pirmajai pagalbai panaudojus tik vandenį“, – sako vaikų chirurgas B. Jonuška ir patikina, kad labai svarbios yra pirmosios dešimt minučių. Jeigu viskas padaroma tinkamai ir laiku, nudegimas bus lengvesnis.

Nudegimai saulėje ir traumos pjaunant veją

Vasaros įkarštyje atvyksta į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių ir vaikų, pernelyg nudegusių saulėje, patyrusių saulės ar šilumos smūgį. Dėl šių sutrikimų gali pasireikšti įvairūs simptomai, dažniausiai vėmimas, silpnumas. Norint to išvengti gydytojas pataria uždengti vaiko galvytę, duoti pakankamai gerti vandens ir nebūti lauke tuo metu, kai saulė kaitriausia – per pietus, pagrindinį jos piką.

Kiekvieną vasarą atvyksta į skyrių keletas vaikų, nukentėjusių tėveliams pjaunant veją. Šios traumos būna ypač skausmingos. Taip nutinka, kai maži vaikai, tyrinėdami aplinką, atranda žoliapjoves ir nežino, kad tai yra aštrus ir pavojingas įrenginys. Veikiant žoliapjovei įkišamos rankos ar pėdos, ir patiriami labai sunkūs sužalojimai. Medikas pataria stengtis nepalikinėti veikiančių žoliapjovių, o dirbant visada vienu akies krašteliu stebėti, kur yra vaikai, kad netikėtai nepapultų po žoliapjove, ir išvengtų ypač skausmingų sužalojimų: kaulų lūžių, galūnių nutraukimų, amputacijos.

Dėl traumų dažnai kaltas tėvų aplaidumas

Medikas pastebi, kad vaikų traumos dažnai įvyksta ne tiek dėl tėvų nepriežiūros, kiek dėl paprasto aplaidumo, nežinojimo ar net galvojimo, kad mano vaikui taip nenutiks. Bet kad tikrai pavyktų išvengti traumų, patariama laikytis tikslių rekomendacijų, ypač naudojantis paspirtukais arba batutais. Visos rekomendacijos yra viešos ir visiems prieinamos. Dažniausiai tėvams tereikia žinoti, kad vaikui reikia ne tik paspirtuko, bet ir šalmo, kad neleisti šokinėti ant batuto daugiau nei vienam vaikui, kad važiuojant su riedlente turėti reikiamas apsaugas. Tada kritimai nebūtų tokie skausmingi ir nereiktų gulėti ligoninėje ir gydytis visą vasarą.

Gal galėtų ir patys vaikai apsisaugoti nuo traumų? „Aš dažniausiai vaikams patariu pasitikėti savo tėvais, nes tėvai geriausiai žino, kaip apsaugoti vaiką nuo traumų“, – pataria vaikams gydytojas B. Jonuška ir primena, kad labai svarbu nebijoti šalmų, kitų apsaugos priemonių. Nors vaikai negailestingi, ir gali išjuokti draugą, dėvintį šalmą, pavadinti „mamyčiuku“, o tokiu niekas būti nenori. Apsauga tikrai gėdos nedaro, reikia apsisaugoti ir sukurti sau kuo geresnę vasarą. Ypatingai vasaros pradžioje labai liūdna matyti vaikus, atvystančius dėl traumų, nes jiems visa vasara gali būna sugadinta. Lūžus kaului gali tekti iškęsti operaciją, porą savaičių praleisti ligoninėje, o dar ir laikas gipse. Geriau pasitikėti tėvais, naudoti apsaugas, laikytis rekomendacijų ir vasarą praleisti linksmai, įdomiai ir turiningai.

Nuotraukoje
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis
vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška (B. Januškos asmeninio archyvo nuotr.)

 Pirmoji pagalba susižeidus

Vaikai dažnai susižeidžia bėgiodami, žaisdami, važinėdamiesi dviračiu, riedučiais  ar paspirtukais. Nestiprūs sumušimai, mėlynės, negilios žaizdelės, suteikus pirmąją pagalbą, greitai sugyja. Dažniausiai tai yra paviršiniai odos pažeidimai: nubrozdinimai, įpjovimai, įbrėžimai, įdūrimai.

Nusibrozdinus nutrinamas odos paviršius, pažeidžiami smulkūs kapiliarai, todėl pasirodo kraujo lašelių. Po kurio laiko oda patinsta ir parausta. Kai kraujas nebesisunkia, ant nubrozdintos odos susidaro rausvas šašas.

Įbrėžimų ir įdrėskimų gali atsirasti susižeidus aštriomis žolėmis, medžių šakomis, spygliuotais augalais, apdraskius naminiam gyvūnui. Dažniausia įpjovimų ir įdūrimų priežastis – neatidus elgesys su aštriais ir smailiais daiktais buityje ir žaidžiant. Tai vinys, stiklai, metalas, plastikas, net popierius. Įsipjauti galima pargriuvus ant stiklo šukės ar ją užmynus basomis kojomis. Negilios žaizdelės paprastai stipriai nekraujuoja ir lengvai sugyja, jų siūti nereikia.

Pirmoji pagalba susižeidus apima šiuos veiksmus:

• žaizdos plovimą;
• dezinfekavimą į žaizdą patekusius mikroorganizmus naikinančiu antiseptiku;
• kraujavimo sustabdymą prireikus;
• tvarsčio uždėjimą.

Žaizda turi būti švari

Net nedidelį nubrozdinimą, įpjovimą, įbrėžimą ar įdrėskimą pirmiausia reikia nuplauti su muilu ir švariu tekančiu vandeniu, kol nesimatys nešvarumų. Kruopštus žaizdelės praplovimas padės išvengti infekcijos ir žaizda sugis greičiau.

Žaizdą praplauti galima ir vandenilio peroksidu, bet ši priemonė tinka tik paviršiniams sužalojimams. Vandenilio peroksido negalima pilti ant gilesnių žaizdų. Jis išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius, dėl to kraujuoja ilgiau. Nerekomenduojama ant žaizdos pilti jodo, briliantinės žalumos ar valyti jos spiritu.

 Dezinfekuojame ir sutvarstome

Tinkamai išvalytą žaizdą turime dezinfekuoti antiseptiniu tirpalu, nes ji turi būti apsaugota nuo infekcijos, kol visiškai sugis. Pilti antiseptiką galima tik ant negilios žaizdos. Jei oda pažeista giliau, dezinfekuojami tik žaizdos kraštai, antraip galima pažeisti audinius ir žaizda gis ilgiau.

Po to keletą minučių palaukiame, kol antiseptikas nudžius. Švarią ir sausą žaizdą uždengiame marline servetėle, kuri užfiksuojama pleistru ar tvarsčiu, apsaugančiu žaizdą nuo nešvarumų ir infekcijos.

Tvarsčius keiskite kasdien arba kas dvi dienas, prieš uždėdami naują, žaizdą praplaukite antiseptiniu tirpalu. Greitesniam žaizdų gijimui pažeistą vietą tepkite specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar geliu.

Kaip sustabdyti kraujavimą?

Nubrozdintos vietos ar nedidelės žaizdelės kraujavimas paprastai liaujasi savaime. Jei žaizda kraujuoja, pirmiausia būtina sustabdyti kraujavimą, prieš ją tvarstant. Tam reikia suglausti žaizdos kraštus, prispausti prie jos sterilų tvarstį, kuris laikomas 20–30 minučių, kol nustoja kraujuoti. Norint sumažinti kraujavimą, patartina pakelti sužalotą kūno vietą.

Nevertėtų nuolat nuimti tvarstį ir tikrinti, ar kraujavimas liovėsi, nes nuplėšite besiformuojančią šašo luobelę, ir kraujas vėl ims bėgti. Jei kraujas persisunkia per pirmą tvarstį, reikia uždėti dar vieną ir stipriau suspausti žaizdos kraštus. Kad žaizdos kraštai neišsiskirtų, tvarsčio nenuimkite keletą dienų. Keisdami prie žaizdos prilipusį tvarstį jį nuimkite pagal žaizdos kraštų kryptį.

Jeigu nenustoja kraujuoti per 15 minučių, kreipkitės į gydymo įstaigą. Medikų pagalbos prireiks ir žaizdoje įstrigus svetimkūniui, patiems jo šalinti negalima.

Mėlynę iš pradžių šaldome, vėliau – šildome

Griūdamas arba į ką nors atsitrenkęs vaikas gali įsistatyti mėlynę (hematomą). Iškart po traumos sumuštoje vietoje atsiranda skausmas. Nuo smūgio pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės, kraujas iš pažeistos kraujagyslės išsilieja į aplinkinius audinius, todėl ir atsiranda mėlynės. Tokie sumušimai nėra pavojingi, bet jeigu smūgis stipresnis, pažeidžiama daugiau kraujagyslių, po oda išsilieja daugiau kraujo ir susidaro didesnė hematoma, o su ja susidoroti organizmui daug sunkiau.

Atsiradus mėlynei, sutrenktą vietą reikia tuojau pat šaldyti. Jei turite ledo, įdėkite jį  į plastikinį maišelį, galima naudoti šaldytą mėsos gabalą, šalto vandens butelį. Įvyniokite šaltą daiktą į rankšluostį ir palaikykite ant sumuštos vietos 15–20 minučių. Tada padarykite 30 minučių pertrauką. Vėliau sutrenktą vietą  šaldykite kas 2–3 valandas. Kai po sumušimo praeis 48 valandos, mėlynę patariama šildyti – tai paskatins ją greičiau išnykti.

Kasdien apžiūrėkite hematomos vietą. Mėlynei gyjant keičiasi jos spalva. Iš pradžių, kai susikaupia daug kraujo, ji būna rausva, po to, yrant hemoglobinui ir mažėjant deguonies, tampa mėlyna, dar vėliau pageltonuoja. Jeigu mėlynės spalva ilgai nesikeičia, labai skauda, reikės kreiptis į gydytojus.

 Parengė Undinė Gilė

Kodėl kraujuoja iš nosies?

Bet koks kraujavimas iš nosies atsiranda dėl kraujagyslių pažeidimų, kuriuos sukelia ne tik įvairios traumos, bet ir ligos. Todėl jei vaikui kraujas iš nosies bėga dažnai ar stipriai, būtina kreiptis į gydytoją. Kraujavimas iš nosies būdingas vaikams iki 10 metų. Mat mažylių nosies gleivinė, dengianti kraujagyslių tinklą, yra plona, todėl kraujas pasipila net nestipriai pažeidus ar nedaug išsiplėtus kraujagyslėms.

 11 dažniausių priežasčių:

1. Traumos sukeltas nosies gleivinės pažeidimas. Nosies gleivinė yra plona, todėl kraujagyslės lengvai pažeidžiamos. Jos gali trūkti stipriai pučiant nosį, krapštant, taip pat – čiaudint. Dažna mažų vaikų problema yra svetimkūniai, kuriuos jie įsikiša į nosį. Lengvai nosytėje įstringa smulkesnė žaislo detalė, žirnis, karoliukas ar akmenukas. Svetimkūnį galima įtarti, jeigu iš vienos šnervės teka nemalonaus kvapo išskyros.
2. Sausas oras. Problemų gali kilti išsausėjus gleivinei, pavyzdžiui, karštu oru, taip pat šildymo sezono metu. Sausa gleivinė dar labiau suplonėja, pasidaro jautresnė ir labiau pažeidžiama, todėl dėl menkiausio pakrapštymo gali sukraujuoti.
3. Karštis ir temperatūrų kaita. Nuo šalčio susitraukiant nosies kraujagyslėms, o nuo karščio išsiplečiant, jos gali prakiurti. Taip nutinka vasarą iš kondicionieriais vėsinamos patalpos ar automobilio išėjus į karštą orą. Kraujavimas iš nosies gali prasidėti perkaitus saulėje.
4. Nosies sužalojimas krentant, nuo smūgio, pavyzdžiui, sportuojant, kamuoliu ar ranka.
5. 5. Viršutinių kvėpavimo takų infekcija, alerginis rinitas, sinusitas, nes sergant šiomis ligomis pažeidžiama nosies gleivinė, ji sudirgsta, ir menkiausiai sužeidus gali prasidėti kraujavimas. Nosies gleivinė išplonėja ir pasidaro labiau pažeidžiama per ilgai lašinant nosies kraujagysles sutraukiančius vaistus nuo slogos.
6. 6. Kraujagyslėms gali pakenkti vitamino C trūkumas, dėl kurio jos pasidaro trapios. Taip pat kraujas iš nosies ima tekėti persirgus infekcine liga, nes vaikas nusilpsta ir pritrūksta vitaminų.
7. Kraujospūdžio padidėjimas. Manoma, kad hipertenzija būdinga tik suaugusiesiems, tačiau kraujospūdis gali staiga keistis ir vaikui, pavyzdžiui, sergančiam širdies liga.
8. Kreiva nosies pertvara, dėl kurios sutrinka oro cirkuliavimas nosies ertmėje, todėl išdžiūsta gleivinė, kaupiasi sausos plutos ir atsiranda kraujavimo židiniai.
9. Kraujo krešėjimo sutrikimai. Tuomet kraujuoja net nežymiai pažeidus nosies gleivinę, dažnai susidaro kraujosruvų įvairiose kūno vietose.
10. Augliai nosies ertmėje, kurie gali sukelti stiprų kraujavimą. Jie išopėja bei suardo sveikus audinius.
11. Vaistai nuo uždegimo, kai jais piktnaudžiaujama, taip pat – slopinantys kraujo krešėjimą.

Kada kraujuojama intensyviau

Dažniausiai kraujas teka iš dviejų nosies vietų ir kraujavimas skirstomas į priekinį ir užpakalinį. Vienas iš šaltinių yra priekinėje nosies pertvaros dalyje esantis kraujagyslinis rezginys. Iš jo paprastai kraujas teka per šnerves, ir jo nėra daug. Tokį kraujavimą lengviau sustabdyti, nes kraujagyslės yra arčiau išorės. Jas pažeidžia nosies gleivinės traumos, sukeltos pirštais, kietais daiktais (pieštuku, žaislu).

Kraujuojant iš užpakalinės pertvaros dalies, situacija sudėtingesnė, nes čia esantis kraujagyslinis rezginys sunkiau prieinamas, dalį kraujo vaikas nuryja, todėl nelengva nustatyti, kiek jo neteko. Be to, kraujavimas iš šios vietos gali būti intensyvus ir kraujo gali patekti į kvėpavimo takus.

Pirmoji pagalba kraujuojant iš nosies

Prasidėjus kraujavimui iš nosies, jį reikia nedelsiant sustabdyti. Kaip tai padaryti?

• Pirmiausiai vaiką nuraminkite, nukreipkite dėmesį, pavyzdžiui, į žaislą. Susijaudinus širdis plaka intensyviau, o kartu stipriau bėga ir kraujas.
• Stengiantis sustabdyti kraujavimą, reikėtų atsargiai išpūsti nosį, kad joje būtų kuo mažiau kraujo.
• Vaiką pasodinkite arba įtaisykite pusiau sėdimoje padėtyje, šiek tiek palinkusį į priekį, o galvą jis turi laikyti tiesiai. Žiūrėkite, kad vaikas neatloštų galvos, nes kraujas pradės tekėti ne į išorę, o į vidų, todėl gali juo užspringti. Jeigu vaikas nuris daug kraujo, jį gali pykinti, net sukelti vėmimą.
• Vaikui reikia gryno oro, todėl, jeigu esate patalpoje, atidarykite langą, prasekite apykaklę, atlaisvinkite drabužius. Skatinkite mažylį kvėpuoti tolygiai ir giliai.
• Prispauskite nosies sparnelius prie pertvaros. Laikykite nosį užspaustą 15 minučių. Ant nosies uždėkite šaltą kompresą ar ledo paketėlį, o ant kojų – šildyklę, kad susitrauktų nosies gleivinės kraujagyslės. Jeigu kraujuojant stipriau kraujo patenka į burną, jį reikia išspjauti pasilenkus į priekį.
• Jei tai nepadeda, kreipkitės į gydymo įstaigą. Ten kraujavimas gali būti stabdomas adrenalinu sumirkytais tamponais, kurie dedami į nosies ertmę. Tačiau patiems stabdyti kraujavimo adrenalinu nedera, nes galite dar labiau pakenkti. Tinkamai tai padarys tik gydytojas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kas sukelia anafilaksines reakcijas?

Tokias sudėtingas organizmo reakcijas gali sukelti maistas, vaistai, vabzdžių įgėlimas, kai kuriais atvejais priežasties nepavyksta nustatyti. Prof. dr. O. Rudzevičienė sako, reakcijas sukėlusios priežastys priklauso nuo amžiaus. Vaikams dažniausia anafilaksijos priežastis yra maistas: „Mažiems vaikams – pienas, kiaušiniai. Vyresniems – riešutai, žuvis, kiti maisto alergenai. Net labai mažas maisto alergeno kiekis gali sukelti sunkias anafilaksines reakcijas. Ir mes savo praktikoje turime tokių atvejų, kai itin sunkias anafilaksines reakcijas sukėlė bučinys žmogui, kuris buvo valgęs alergizuojančio produkto. Turėjome ir labai liūdną anafilaksinės reakcijos baigtį – paauglio mirtį“. Nuo kūdikystės medikams pažįstamo ir prižiūrimo paauglio gyvybės nepavyko išgelbėti, kai jis, būdamas alergiškas pieno baltymui, suvalgė jų turinčio produkto – staiga išsivystęs anafilaksinis šokas pažeidė gyvybinius organus ir jaunuolis mirė.

Pasak prof. dr. O. Rudzevičienės, sunkios anafilaksijos riziką didina gretutinės alerginės ligos, pavyzdžiui, sunkios formos, blogai kontroliuojama bronchų astma ar tokie veiksniai, kaip infekcija, karščiavimas, tam tikri vaistai, fizinis krūvis. Todėl būtina žinoti, kokie yra anafilaksijos požymiai, kad būtų suskubta suteikti pagalbą.

Kaip atpažinti?

Anafilaksinė reakcija prasideda greitai besivystančiais simptomais:

– odos – plintantis dilgėlinis bėrimas, niežėjimas (gali niežėti ir be bėrimo, tarkime, delnus);

– tinimai – lūpų, liežuvio, vokų, ausų, kaklo;

– kvėpavimo sistemos pažeidimas – užkimęs balsas, kosulys, dusulys, sunku įkvėpti/iškvėpti, švokštimas, staigi sloga, nosies užgulimas, parausta ir niežti akys;

– virškinimo sistemos simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, stiprūs pilvo skausmai;

– širdies-kraujagyslių sistemos simptomai – blyškumas, suglebimas, vangumas, alpimas, sąmonės netekimas.

„Sunkiausia anafilaksinės reakcijos forma – anafilaksinis šokas, kai staiga krinta arterinis kraujo spaudimas, labai greitai pažeidžiami pagrindiniai gyvybiniai organai, – aiškina gydytoja vaikų alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė. – Anafilaksinė reakcija progresuoja labai greitai, todėl būtina skubiai suteikti pirmąją pagalbą. Pagrindinis gydymo būdas – į raumenis sušvirkšti adrenalino injekciją“.

Ką privalu turėti?

Pacientams, kurie serga alerginėmis ligomis ir yra turėję anafilaksinių reakcijų, gydytojai specialistai arba šeimos gydytojas išrašo skubios pagalbos priemonę – adrenalino injektorių. Tai yra adrenalino tirpalu užpildytas švirkštas – paprasta naudoti, net vyresnieji vaikai puikiai išmoksta jį panaudoti. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Poveikis greitas, per keletą sekundžių vaistas ima veikti, per keletą minučių simptomai sumažėja. Jei nesumažėja, sušvirkščiama antroji adrenalino dozė. Pacientams įprastai yra išrašomi 2 injektoriai. Adrenalino injektorių kaina pacientams kompensuojama ligonių kasų.

Pirmoji pagalba

Gydytoja vaikų alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė sako, jog ir sušvirkštus adrenalino reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Patyrusįjį anafilaksinę reakciją gali pykinti – reikia jį paguldyti ant šono, jei dūsta – pasodinti. Jei nepykina, paguldyti ant nugaros, o kojas laikyti kiek aukščiau, ir laukti atvykstančios greitosios medicinos pagalbos.

Karantino metu daugumai dirbant iš namų ypač svarbu neprarasti budrumo. Jei nepamatėte, ką veikė jūsų vaikas, kol dalyvavote telekonferencijoje ar kalbėjotės telefonu, ir įtariate, kad jis galėjo apsinuodyti, nedelsdami skambinkite į VVKT Apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52). Specialistai konsultuoja visą parą.

Kada tikimybė apsinuodyti vaikui didesnė?

Vaistais dažniausiai apsinuodija vienerių – trejų metų amžiaus vaikai, kurie yra labiausiai linkę viską ragauti. „Mažamečiai vaikai paprastai apsinuodija tais vaistais, kuriuos vartoja jų tėvai ir seneliai. Tad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ir kur vaistai namuose yra laikomi. Ypač jei vaikus karantino metu prižiūri ne patys tėvai, o seneliai ar kiti asmenys”, – pastebi VVKT Apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytoja toksikologė Gabija Mikulevičienė. Gydytojos teigimu, vaikams augant apsinuodijimų tolygiai skaičius mažėja ir vėl pradeda didėti maždaug nuo 11-12 metų amžiaus. Apsinuodijimų skaičiaus didėjimą paauglystėje sąlygoja pirmieji bandymai „ragauti“ alkoholio, psichotropinių medžiagų.

Pagrindiniai apsinuodijimo simptomai

Atpažinti apsinuodijimo simptomus galima iš neaiškių medžiagų pėdsakų aplink vaiko burną, ant rankų, drabužių. Taip pat, jei iš vaiko burnos sklinda alkoholio, valiklio, ploviklio ar tirpiklio, eterinių aliejų kvapas, jei vaikas kažką kramto, nors jam valgyti niekas nedavė.

„Dėmesio vertas signalas būtų ir iš peleninės dingusios nuorūkos ar išbertos cigaretės, dingusios tabletės, kapsulės, išpilta geriamoji suspensija, atidarytos valymo, plovimo, skalbimo priemonių ar vaistų pakuotės, kurios anksčiau buvo uždarytos.

Sunerimti reikėtų, jei sveikas buvęs vaikas staiga pradėjo negaluoti: jam pradeda skaudėti pilvą, svaigti galva, jei jį supykina, jei jis pradeda vemti, gausiai prakaituoti, jei eidamas svirduliuoja, jei staiga pasikeičia elgesys, vaikas darosi mieguistas, alpsta“, – apie negalavimų pobūdį apsinuodijus pasakojo gydytoja toksikologė.

Siekiant sumažinti apsinuodijimo tikimybę, anot G. Mikulevičienės, vaistus, dezinfekcines priemones, buitinę chemiją taip pat kosmetiką būtina laikyti vaikams nepasiekiamose ar specialiai joms skirtose vietose. Jokiu būdu negalima vaistų, dezinfekcijai skirtų skysčių, skalbiklių, ploviklių, valiklių, kosmetikos priemonių perpilti į kitus indelius, mineralinio vandens, alaus ar kitokių gėrimų butelius – taip rizikuojate juos supainioti ir netyčia gurkštelti.

Apsinuodyti vaistais galima ir dėl savigydos

„Nors Apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenys rodo, kad dažniausiai vaikai apsinuodija atsitiktinai, o pagrindiniu apsinuodijimo šaltiniu tampa ne vietoje suaugusiųjų palikti ir patraukliai išoriškai atrodantys vaistai, reikėtų nepamiršti ir tokio dalyko, kad apsinuodyti vaistais galima ir tuomet, kai sergantys žmonės gydosi ar yra gydomi savarankiškai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku“, – taip teigia VVKT vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Kristina Povilaitienė.

Anot jos, pasitaiko atvejų, kai tėvai savarankiškai nusprendžia, kokiais vaistais, kokiomis jų dozėmis ir kiek laiko gydyti savo vaikus. „Pavyzdžiui, neturėdami vaistų nuo temperatūros, kurie skirti specialiai vaikams, mažiesiems duoda suaugusiems skirtų preparatų nuo karščiavimo (ypač pavojingas vaikams yra aspirinas – jo nerekomenduojama vartoti iki 15 metų), sudėtinių vaistų ir pan.“, – teigia K. Povilaitienė.

Anot VVKT atstovės, jei vaikui sugirdžius vaistų, po kurio laiko šis pasijuto dar blogiau, būtina nedelsiant kreiptis į medikus, o apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą pranešti VVKT. Tai galima padaryti keliais būdais: tiesiogiai internetu per VAPRIS sistemą: gyventojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv, gydytojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt web/public/nrvSpecialist, taip pat užpildžius formą (ją rasite https://www.vvkt.lt/) ir atsiuntus el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, paštu bei nemokamu telefonu 8 800 735 68 (gyventojams). Kiekvienas pranešimas apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą yra labai svarbus, nes padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir taip prisideda prie saugaus jų vartojimo.

Ar žinote, ką daryti kiekvienu atveju, ir kaip apsiginti nuo kandžiojančių niekdarių, kad jiems nepavyktų prasibrauti iki mažylio.

Uodo įkandimo vietos svarbu nenukasyti?

Šie vabzdžiai siurbdami kraują išskiria krešėjimą stabdančią medžiagą, o atsiradę nedideli niežtintys kauburėliai yra alerginė odos reakcija į ją. Uodų, įvairių mašalų sugelta švelni mažylio oda nukenčia labiau negu suaugusiųjų. Įkandimo vietą labai niežti ir vaikas gali nusikasyti iki kraujo, o tada paprasta patekti infekcijai.

Sukandžiotą vietą nuplaukite su muilu ir nusausinkite. Kad sumažėtų patinimas, įkandimų vietą atvėsinkite uždėję ledukų, tada patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu. Kad vaikas nesikasytų, naudokite uždegimą, niežulį ir tinimą mažinantį antihistamininį tepalą.

Sumažinti erzinantį niežulį galite sodos tirpalu (arbatinį šaukštelį sodos ištirpinę stiklinėje vandens), palaikę ant pažeistos vietos medetkų nuoviru suvilgytą marlės tamponą. Tokios pat priemonės tinka ir apkandžiojus mažoms muselėms – mašalams. Tada taip pat gali atsirasti nemenkų patinimų.

Bitės – ne tik saldaus medaus nešėjos

Sveikiems vaikams bičių, vapsvų ir širšių įgėlimai nėra pavojingi, jeigu jų nedaug. Bet kai įgėlimo vieta yra burna ar ryklė, patinimas gali užverti kvėpavimo takus ir atsiranda dusulys. Todėl tenka skubiai kviesti gydytoją.

Bitė įgėlusi pati žūva, palikdama vaiko kūne geluonį, kurį reikia nedelsiant atsargiai ištraukti. Tai daroma nesuspaudžiant nuodų maišelio. Pincetu ar pirštais traukti nepatariama, nes suspaudus geluonį daug jame esančių nuodų pateks į organizmą. Geluonį galima ištraukti plastikinės kortelės kraštu ar neaštriu peiliu, švelniai ir atsargiai braukiant palei odą. Širšės ir vapsvos geluonies žaizdelėje nepalieka.

Įgėlimo vietą reikia nuplauti, suvilgyti dezinfekuojamuoju tirpalu. Numalšinti skausmą padės šaldomasis kompresas, kuriam tinka ir į rankšluostį įvyniotas užšaldytų daržovių maišelis arba vandeniu suvilgyta nosinė ar servetėlė. Tada sugeltą vietą patepkite antihistamininiu preparatu, kuris sumažins niežėjimą ir patinimą. Jeigu tai nepadeda, reikėtų duoti vaistų nuo alergijos, kurie parduodami be recepto.

Vis plintant patinimui ir blogėjant vaiko būklei, kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba skubiai važiuokite į gydymo įstaigą.

Kai bitės įgėlimas pavojingas

Didelė žala, kurią gali padaryti bitės, vapsvos ar širšės, stipri alerginė reakcija. Nedidelis paraudimas ir patinimas greitai praeina. Bet alergiškiems įgėlimams vaikams gali atsirasti daug sunkesnių negalavimų – dilgėlinis bėrimas, silpnumas, karščiavimas, kūno dalies tinimas, dusulys.

Sunki įgėlimo pasekmė yra anafilaksinis šokas, kuris dažniausiai ištinka iš karto – įgėlus vabzdžiui. Apninka dilgėlinis bėrimas, tinsta, pavyzdžiui, lūpų, ausų, vokų oda. Pažeidžiama kvėpavimo sistema: pasunkėja kvėpavimas, atsiranda dusulys, kosulys, užburksta nosis. Taip pat pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema, todėl pasidaro silpna, vaikas išblykšta, gali apalpti, netekti sąmonės. Sutrikus virškinimui vaiką pykina, skauda pilvą, atsiranda viduriavimas, vėmimas.

Atsiradus stipriai alerginei reakcijai, pirmoji pagalba yra suleisti adrenalino. Jeigu vaikas yra alergiškas vabzdžių išskiriamoms medžiagoms, visada su savimi į gamtą pravartu pasiimti gydytojo skirtą adrenalino preparatą, kurį sušvirkšite į raumenis. Patogiausia naudoti automatinį adrenalino švirkštą.

Alergiškam vaikui vasaros vaistinėlėje reikia turėti gydytojo paskirtą antihistamininį preparatą. Be to, svarbu ne tik greitai palengvinti vaiko būklę, bet ir iš anksto pasirūpinti, kaip išvengti vabzdžių įkandimų.

Skruzdės kanda skaudžiai

Skruzdės įkandimo vietą skauda neilgai, bet stipriai, atsiranda nedidelė pūslelė, paraudimas ir niežulys. Nemalonius pojūčius galite sumažinti šaldydami ir dezinfekuodami sukandžiotą odą.

Paaiškinkite vaikui, kad skruzdėlyno negalima liesti nei rankomis, nei pagaliuku. Ilsėdamiesi gamtoje, patikrinkite vietą, kurioje ketinate įsikurti, ar nėra šių mažųjų gyvių.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Erkės įkandimas gali baigtis liūdnai – rizikuojame užsikrėsti erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai, o nuo Laimo ligos, deja, skiepų nėra. Įsitvirtinusi odoje, erkė siurbia kraują ir išskiria seiles, kuriose yra skausmą malšinančių medžiagų, todėl jos įsisiurbimas nepajuntamas.

Pastebėję vaiko odoje įsisiurbusią erkę, tuojau pat kreipkitės į gydytoją – jis išims vabzdį ir nusiųs į laboratoriją tyrimui. Šalinant erkę svarbu jos nepažeisti, kad žaizdoje neliktų šio vabzdžio dalių. Taigi geriau jos netraukti patiems.

Erkės paprastai slepiasi žolėje ir neaukštuose krūmuose. Todėl vaikštinėjant miške drabužiai turi uždengti visą vaiko kūną, būtina ir gerai prigludusi kepurė. Grįžusį iš miško mažylį atidžiai apžiūrėkite.

Išvengti įkyrių vabzdžių padės repelentai

Geriausias būdas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų ilsintis gamtoje – atbaidyti juos repelentais. Repelentai gaminami purškiklių arba kremų, tepalų, pieštukų pavidalo.

Vaistinėse galima įsigyti ir jautriai vaikų odai tinkančių šių priemonių, kurios pagamintos iš natūralių medžiagų. Tokiais repelentais būtinai patepkite ar apipurkškite atviras vaiko kūno vietas.

Jeigu pasirinkote purškiklį, svarbu jį naudoti taip, kad jame esančių medžiagų nepatektų į akis arba kvėpavimo takus. Prieš purkšdami, paprašykite vaiko užsimerkti ir užčiaupti burnytę.
Patiems mažiausiems galite išbandyti kitokį repelentą – rutulinį pieštuką ar specialią vabzdžius atbaidančią apyrankę, kuria apjuosite mažylio rankytę.

Kelios gudrybės, padėsiančios išvengti vabzdžių

• Atostogaujant sodyboje nuo įvairių skraidančių vabzdžių apsaugos specialus ant lango ir atvirų durų pritvirtintas tinklelis. Lovelę arba vežimėlį galite uždengti marle. Geriau neatidarykite langų važiuodami automobiliu.

• Bites ir širšes erzina mosikavimas rankomis, bandant jas nuvyti, todėl joms atskridus derėtų išlikti ramiems.

• Iškylaudami nelaikykite atidarytų gėrimų butelių, kuriuose įkritusio vabzdžio galite nepastebėti. Maistą iškylaudami gamtoje taip pat laikykite sandariai. Vaikams lauke geriau nevalgyti vaisių, ledų, negerti saldžių gėrimų. Bites, vapsvas ir širšes traukia saldaus maisto bei gėrimo kvapas, vabzdys gali pasikėsinti, pavyzdžiui, į kompotą, esantį mažylio buteliuke.

• Pavojingos vietos lauke – žydinčių augalų pievos. Įspėkite vaiką, kad neliestų jokių vabzdžių, neskintų gėlių, nes jose gali būti bičių.

• Miške ar pievoje vaiką aprenkite šviesiais drabužiais, kad lengvai pastebėtumėte ant jų patekusius vabzdžius. Palaidinės ar džemperio rankovės turi būti ilgos ir prigludę prie riešų, ilgų kelnių galai – tai pat prigludusia apačia. Venkite vietų, kur daug krūmų ir aukšta žolė.

Parengė Undinė Gilė

Kai oras įkaista tiek, kad, atrodo, nėra kuo kvėpuoti, reikia būti itin atsargiems, nes dėl didelio karščio vaikas gali perkaisti net pavėsyje. Jeigu patalpoje ar lauke tvanku, o vaikas mažai geria skysčių ir daug juda, organizmas nebesugeba atsivėsinti prakaituodamas ir galima ne tik perkaisti, daug didesnė bėda – šilumos smūgis.

Kodėl vaikai greitai perkaista?

Vaiko organizmas dar negali taip gerai prisitaikyti prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl greitai perkaista. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis sukaista, o pasekmės gali būti pavojingos gyvybei.

Iki 3 metų mažyliui nedera būti karštoje atviroje saulėje nuo 10 iki 16 val., kai jos aktyvumas didžiausias. Kad saulė nudegins odelę dar nėra didžiausia bėda – žalingi ultravioletiniai spinduliai gali paveikti sveikatą. Greitai perkaista visas vaiko organizmas, nes jo šilumos reguliavimo mechanizmai dar silpni. Perkaisti labiausiai rizikuoja naujagimiai ir kūdikiai iki vienerių metų.

Kur galima perkaisti greičiausiai?

Šilumos smūgis – bendro perkaitimo ilgai būnant karštyje pasekmė. Perkaistama ne tik būnant saulėje, bet ir tvankioje, nevėdinamoje patalpoje. Pavyzdžiui, vaikas daug greičiau perkais uždarame automobilyje be kondicionieriaus, stovint spūstyje, negu gryname ore – eidamas gatve ar žaisdamas kieme. Vaikas gali gerai jaustis vėjo prapučiamoje vietoje, aprengtas lengvais medvilniniais marškinėliais ir trumpomis kelnėmis. Bet tas pats vaikas tomis pačiomis oro sąlygomis, būdamas uždaroje patalpoje, apsirengęs sintetinį megztinį gali perkaisti ir patirti šilumos smūgį.

Pirmieji perkaitimo požymiai

Vaiko veidukas išblykšta, pradeda skaudėti galvą, gali pykinti, apima silpnumas, temperatūra pakyla iki 38 laipsnių.

Delsti negalima, nes vaiko būklė ims blogėti ir jį gali ištikti šilumos smūgis. Tuomet pasidaro silpna, vaikas mieguistas, skundžiasi galvos skausmu ar svaigimu, padažnėja širdies plakimas, netekęs daug skysčių mažylis nustoja šlapintis. Šilumos smūgį patyrusiam vaikui būdingi požymiai – ir pykinimas ar viduriavimas. Vaiko temperatūra pakyla ir daugiau negu iki 40 laipsnių, todėl gali sutrikti mąstymas, atsirasti traukulių, mažylis gali nualpti.

Ką daryti, jeigu vaikas perkaito?

Pastebėję pirmuosius perkaitimo požymius,
• nuveskite mažylį į pavėsį, vėsią vėdinamą vietą, patalpos temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip 20 laipsnių;
• jeigu namuose neturite kondicionieriaus, atidarykite langus, kad cirkuliuotų oras;
• duokite vaikui vandens, apipurkškite vėsiu vandeniu, išmaudykite vėsioje vonioje ar po dušu.

Jeigu pastebėjote šilumos smūgio požymius, skubiai kvieskite medikus ir suteikite pirmąją pagalbą.

• Nurenkite visus drabužius, taip pat ir sauskelnes.
• Kuo dažniau duokite mažyliui atsigerti vandens.
• Kūną aptrinkite vandeniu sušlapintu rankšluosčiu, ant kaktos, kaklo uždėkite vėsų kompresą, kuriam tinka ir tas pats šlapias rankšluostis, galite užkloti šlapia paklode.
• Jeigu esate lauke ir neturite kitų priemonių, galite aplieti šaltu vandeniu.

Kad išvengtumėte perkaitimo, karštą dieną neleiskite vaikui būti saulės atokaitoje, galvą pridenkite kepure ir nuolat siūlykite vandens. Renkite mažylį šviesiais lengvais medvilniniais drabužėliais, galvą apsaugokite kepure.

Parengė Dalia Petrutytė