Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų konsultacijų skyriaus kardiologų kabinetui nupirkti du Holterio prietaisai – širdies veiklos stebėjimo aparatai bei kompiuteris su programine įranga, reikalingas duomenų analizei.

Gyvybei pavojingas sindromas

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų konsultacijų skyriaus kardiologų kabinetui nupirkti du Holterio prietaisai – širdies veiklos stebėjimo aparatai bei kompiuteris su programine įranga, reikalingas duomenų analizei. Pasak gydytojos vaikų kardiologės Almos Tallat-Kelpšienės, tai  puiki galimybė efektyviau diagnozuoti širdies ritmo sutrikimus ir užtikrinti dar kokybiškesnę vaikų kardiologinę priežiūrą. Prieš dvylika metų šviesios atminties Almos Adamkienės rėmimo fondo ligoninei nupirktas ir dovanotas Holterio monitorius morališkai ir fiziškai paseno.

 „Šis tyrimas labai svarbus širdies ritmo ir laidumo sutrikimams diagnozuoti. Ypatingai šis tyrimas svarbus alpstantiems vaikams. Jiems visada atliekamas Holterio monitoravimas“, – sako vaikų kardiologė , prisimindama pacientus, kuriems buvo diagnozuotas gyvybei pavojingas sinusinio mazgo silpnumo sindromas.

Vaikams šis sutrikimas gali būti nustatomas tik alpimo metu, nes paprasta elektrokardiograma nieko nerodo. Jei tą parą, kai vaikui uždėtas Holterio aparatas, vaikas nealpo, reikia tyrimą kartoti.

Nepamirštamas dešimties metų pacientas, kuriam nualpus užfiksuota 15 sekundžių pauzė. „Esant 6 sekundžių pauzei jau implantuojamas stimuliatorius“, – pavojingą būklę įvertina gydytoja A. Tallat-Kelpšienė, prisimindama situaciją, kai į kabinetą atėjo berniukas, neseniai susižalojęs galvą alpdamas. Nuspręsta atlikti širdies stebėjimo procedūrą. Dedant Holterio aparatą vaikas vėl nualpo, bet prietaisas jau buvo prijungtas, tad pavyko išmatuoti širdies veiklą ir diagnozuoti pavojingą gyvybei sinusinio mazgo silpnumo sindromą.

Kitai pacientei alpimai prasidėjo šešiolikos metų. Mergaitė alpdavo fizinio krūvio metu labai padažnėjus širdies veiklai, bet, kol atvykdavo į gydymo įstaigą, ritmas būdavo atsikūręs ir elektrokardiograma normali. Dažniausiai panašiom aplinkybėm vaikams būna paroksizminė tachikardija, kuri sėkmingai gydoma abliacija. Pirmiausia jai buvo įtarta epilepsija, o, atlikus reikiamus tyrimus, paaiškėjo, kad vaikui –  katecholaminerginis prieširdžių virpėjimas. Tokiu atveju taikomas visiškai kitoks gydymas – esant neefektyviam medikamentiniam gydymui implantuojamas kardioverteris defibriliatorius.

Padeda užfiksuoti pakitimus

Niekas nežino, kada vaikas nualps. Pasak gydytojos, tie atvejai yra sunkiausi, nes niekas negali patikėti, kad taip gali būti. Širdies echoskopija tokiu atveju nerodo jokio pakitimo, kardiograma taip pat, o vaikas netenka sąmonės. Kol vaikas atvyksta į ligoninę, alpimas praeina.

Pasak gydytojos, alpimo priežastys gali būti įvairios – vieniems mažakraujystė, žemas kraujospūdis, neurologinės ligos, kitiems – širdies sustojimas ar paroksizminės tachikardijos. Tad norint išsiaiškinti alpimo priežastį ir atliekamas Holterio monitoravimas. Gydytojos teigimu, naująjį Holterio aparatą vaikui galima uždėti savaitei. Tai ypač svarbu, kai vaikas alpsta kartą per savaitę. Tačiau būna, kad alpimai kartojasi vieną kartą per mėnesį ar kartą per pusmetį. Tokiu atveju dar sudėtingiau užfiksuoti kardiogramą alpimo metu. Toks pacientas siunčiamas į tretinio lygio gydymo įstaigą, kur gali būti implantuojamas poodinis registratorius.

Dabar, kai Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ligų klinikos Konsultacijų skyriuje dirbantys vaikų kardiologai gali naudotis dviem Holterio aparatais bei programine įranga duomenų analizei, pacientui, kuriam reikalingas Holterio monitoravimas, nebereikia laukti eilės. Vaikų kardiologė Alma Tallat-Kelpšienė sako, kad tuo metu, kai vienas vaikas, kuriam atliekamas šis tyrimas, išvyksta namo, kabinete visada yra kitas aparatas, kuris tvirtinamas pacientui, kai standartinis elektrokardiografijos tyrimas nesuteikia reikiamos informacijos.

Holterio monitoravimas – pagal poreikį

Ilgalaikis elektrokardiogramos įrašymas yra naudingiausias metodas aritmijoms dokumentuoti, norint nustatyti, ar tokius simptomus kaip krūtinės skausmą, pernelyg stiprų ir greitesnį širdies plakimą ar alpimą sukelia širdies aritmijos. Gydytojams svarbi ir galimybė įvertinti medikamentinio aritmijos gydymo tinkamumą, patikrinti didelės rizikos širdies ligomis sergantiems pacientams. Pavyzdžiui, sergantiems hipertrofine kardiomiopatija arba pooperaciniu laikotarpiu po tokių operacijų, po kurių dažnai atsiranda aritmijos, pvz. Fontano tipo operacijos. Galima ir įvertinti galimą protarpinį širdies stimuliatoriaus gedimą pacientams, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius, nustatyti miego poveikį potencialiai gyvybei pavojingų aritmijų išsivystymui.

Tyrimo Holteriu prireikia, kai vaikas skundžiasi galvos svaigimu, skausmais širdies plote, labai dažnu širdies plakimu, alpimu. Šių simptomų priežastis gali būti ir sinusinio mazgo silpnumo sindromas ar atrioventrikulinė  blokada bei paroksizminės tachikardijos. Ritmo ir laidumo sutrikimai  gali atsirasti tam tikrų širdies ydų atvejais, persirgus miokarditu, sergant kardiomiopatija, po kai kurių širdies ydų operacijų. Bet didesnė ritmo ir laidumo sutrikimų dalis būna struktūriškai sveikoje širdyje, kaip ir šiems dviem pacientams. Todėl nualpus vaikui be akivaizdžios širdies ligos vaikų kardiologui tenka spręsti  sudėtingą diagnostikos galvosūkį.

Nesudėtinga procedūra

Pasak vaikų kardiologės Almos Tallat-Kelpšienės, Holterio monitoravimas ir yra širdies stebėjimo procedūra širdies ritmo sutrikimams nustatyti. Tuo atveju, kai įprasta elektrokardiograma nesuteikia pakankamai informacijos, vaikų kardiologas gali skirti Holter monitoravimą, kuris gali ir 24 valandas, ir savaitę matuoti širdies ritmo būklę. Elektrokardiograma tokiu būdu yra registruojama, pacientui gyvenant įprastą kasdienį gyvenimą.

Duomenys, gauti nešiojant Holterio monitorių, reikalingi diagnozuojant širdies aritmijas, plakimą bei labiausiai bauginančius nepaaiškinamus alpimus. Monitoravimas taikomas ir naujagimiams.

Vaikų ligų klinikos pacientai bei ambulatoriškai gydomi vaikai dėl šios procedūros atvyksta į Konsultacijų skyriaus kardiologo kabinetą. Bendrosios praktikos slaugytojos Austėja Zabitytė, Aušra Koskuvienė ir  Aldona Survilienė pasirengusios prireikus uždėti Holter aparatą. Anot slaugytojos A. Zabitytės, nesvarbu kokio amžiaus vaikas, visiems vienodai tam tikrose vietose ant krūtinės pritvirtinami maži elektrodai. Tai – neskausmingi lipdukai, kurie yra laidais prijungti prie nešiojamo prietaiso, dirželiais pritvirtinamo prie juosmens.

Vaiko bei jį atlydėjusio asmens gali būti paprašyta registruoti emocijas. Pavyzdžiui, jei vaikas verkė, susipyko ar išsigando, reikia užrašyti pakitusios emocijos laiką. Taip pat slaugytoja pataria vaikui pasportuoti, ypač kai pastebėta, kad širdies veikla sutrinka fizinio krūvio metu. Naujai įsigytas aparatas taip pat turi specialų mygtuką, kurį vaikas gali paspausti, kai jaučia širdies veiklos pakitimą: stipresnį plakimą, skausmą. Naujieji prietaisai veikia iki 7 parų, tačiau kol kas tokio ilgo širdies veiklos tyrimo neprireikė. Įprastai vaikas aparatą nešioja 24-48 valandas. 

Pasibaigus Holterio monitoravimo laikui ir pacientui atvykus į kabinetą, bendrosios praktikos slaugytoja nuima pritaisą ir nuklijuoja lipdukus. Gydytoja vaikų kardiologė iš aparato išima SIM kortelę ir  pagal joje užfiksuotus duomenis kompiuteryje analizuoja elektrokardiogramą bei nustato širdies veiklos sutrikimą.

Kaip vaikai ir paaugliai toleruoja vakciną nuo COVID-19?

Plačiai diskutuojama apie vaikų nuo 5 metų amžiaus vakcinaciją. Realaus gyvenimo duomenų išvados iš JAV ir Kanados rodo, kad tokio amžiaus vaikai skiepą toleruoja geriau nei vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai bei suaugusieji. Tokia yra šios dienos situacija, tą mato gydytojai ir tėvai, ir tai nuteikia optimistiškai.

Vakcinos yra biologiniai preparatai. Negalime net teoriškai teigti, kad jos nesukelia jokios reakcijos, nes vakcinos juk ir skiepijamos tam, kad sukeltų imuninį atsaką ir suaktyvintų imuninę sistemą. Jautresniems asmenims tas imuninės sistemos suaktyvinimas gali turėti didesnių ar mažesnių nepageidaujamų reiškinių. Tokia yra vakcinacijos teorija ir praktika. Vakcinas jau skiepijame daugiau nei 200 metų, ir šie procesai yra žinomi ir ištirti.

Kokie gali būti šalutiniai reiškiniai? Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį po vakcinacijos?

Apie nepageidaujamus reiškinius turi kabėti medicinos specialistai, nes jei nekalbėsime mes, kalbės žmonės be išsilavinimo ir ekspertinių medicinos žinių.

Ką rekomenduoja kitų šalių ir Lietuvos gydytojai? Paskiepijus vaikus, skirkime jiems daugiau dėmesio, labiau juos stebėkime, ypač berniukus, ypač paauglius. Maždaug 2 savaites po skiepo nerekomenduojami didelio intensyvumo fiziniai krūviai, tokie kaip labai intensyvios treniruotės ar ištvermės reikalaujančios varžybos. Tai nereiškia, kad vaikai turi sėdėti sudėję rankas ir negali pajudėti. Kalbame apie intensyvias, sekinančias ir daug ištvermės reikalaujančias fizines veiklas ir varžybas. Jei varžybos yra suplanuotos, tuomet reikėtų paderinti skiepo datą.

Esant simptomams, tokiems kaip silpnumas, spaudimo jausmas ar skausmai širdies plote, labai svarbu nelaukti ir nekentėti, o kreiptis į savo gydytojus, o šie jau tikrai žino, ką tokiais atvejais reikia daryti.

Kalbant apie vaikų nuo 5 metų grupę, Lietuvoje didelės patirties dar neturime, tačiau pagal užsienio šalių, paskiepijusių milijonus tokio amžiaus vaikų, specialistus povakcininės reakcijos  yra bendro pobūdžio, tokios kaip skausmas ir sukietėjimas injekcijos vietoje, trumpalaikis karščiavimas.

Bendra išvada – maži vaikai vakciną toleruoja geriau nei vyresni vaikai, paaugliai ar suaugusieji.

Ar vaikai ir paaugliai sunkiai serga COVID-19 liga?

Nelyginkime sergančio vaiko su sergančiu suaugusiuoju. Kaip vaikų gydytojas, aš tai kartoju labai seniai.

Kalbėdami apie gripą ir kitas vaikiškas infekcijas, vis dar minime, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Lyginkime šeimą, kurioje vaikai yra sveiki, ir šeimą, kurioje vaikai serga. Susirgus vaikui, sugriūva visos šeimos gyvenimo kokybė, o neretai ir trijų šeimų, nes ir seneliai naktį jaudinasi ir nebemiega.

Kokie yra COVID-19 ligos liekamieji reiškiniai ir komplikacijos?

COVID-19 liga vaikai serga kitaip nei suaugusieji, jų simptomai yra kitokie. Didžiausią rūpestį kelia kelios situacijos. Viena jų – dėl COVID-19 atsiradęs daugybinis organų pažeidimas, kai sutrinka įvairių vidaus organų veikla. Tai yra labai klastinga liga ir sudėtinga situacija, atsirandanti maždaug po 2–3 savaičių, net persirgus besimptome ar labai lengva COVID-19 forma. Laimei, ši būklė pasitaiko nedideliam vaikų skaičiui. Tokią patirtį turi Lietuvos intensyviosios terapijos gydytojai įvairiose ligoninėse ir tai yra labai rimta COVID-19 komplikacija.

Kita komplikacija – kai po persirgtos COVID-19 ligos, net ir po lengvos ar besimptomės formos, mėnesį ar kelis vaikai ir paaugliai jaučia sunkiai paaiškinamus reiškinius – labai greitą nuovargį, galvos skausmus. Nuovargis kyla net po lengvų veiklų ar išėjus pasivaikščioti. Dėl galvos skausmų yra sunku mokytis, sutrinka kitos veiklos. Tai yra visai kita simptomatika, nei suaugusiųjų. Ir jei vaikas ar paauglys dėl galvos skausmų negali tinkamai mokytis, ši komplikacija yra rimta.  

2018 m. Lietuvoje atsiradus galimybei skiepyti vaikus nuo mirtinos meningokoko infekcijos, skiepijimo apimtys reikšmingai išaugo tik po nelaimių, kai nuo meningokoko mirė keletas nepaskiepytų vaikų. Kaip manote, ar reikia laukti tokių skaudžių netekčių nuo COVID-19, kad tėvai priimtų sprendimą skiepyti vaikus?

Kiek raudonų pavojaus signalų mums dar reikia? Lietuvos didžiosiose ligoninėse nuolat gydomi COVID-19 sergantys vaikai ir paaugliai. Tai yra vaikai, kuriems reikia hospitalinio gydymo. Deja, turime vaikų ir paauglių, kuriems reikia net intensyviosios terapijos. Tokių atvejų yra Vilniaus ir Kauno klinikose. Jau ir Lietuvoje turime vaikų ir paauglių mirčių nuo COVID-19 atvejų.

Ko dar reikia, kad įsitikintume, jog COVID-19 yra pavojingas vaikams ir paaugliams? Siekdami savo vaikams geriausio, visomis galimomis ir šiuo metu prieinamomis priemonėmis turime saugoti juos nuo ligų, įskaitant ir COVID-19.

Ką norėtumėte patarti tėvams, kurie dar tik svarsto dėl savo vaikų skiepijimo nuo COVID-19?

Pirmiausia – priimti teisingą sprendimą paskiepyti savo vaikus. Ir kartu linkiu, kad  tėvai vadovautųsi patikimu informacijos šaltiniu.

Šiandien informacija yra atvira ir laisvai prieinama. Turime galimybę skaityti didžiųjų tarptautinių organizacijų: PSO, JAV Atlantos ligų kontrolės centro, Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos, taip pat ir Lietuvos valstybinės vaistų kontrolės tarnybos  interneto svetainėse skelbiamą informaciją. Svarbu, kad tai būtų profesionalų parengtos išvados, o rekomendacijas teiktų specialistai, turintys reikiamas kompetencijas ir atsakomybę prieš visuomenę. Tai yra vienas pasirinkimas. Kitas pasirinkimas – vadovautis kitais argumentais.

Ar, prieš priimdami sprendimą dėl savo vaikų sveikatos, norėtumėte girdėti vaikų gydytoją, ar asmenį, neturintį medicininio išsilavinimo, bet turintį savo nuomonę? Aš manau, kad galvojant apie savo vaikų sveikatą ir ateitį protingiausia būtų pasirinkti ir remtis kompetentingų žmonių rekomendacijomis.  

Registruoti savo vaikus skiepui gyventojai gali jau dabar internetu www.koronastop.lt arba trumpuoju numeriu 1808.

Visuomenės sveikatos specialistė Aistė Matulaitytė

Maždaug 1 iš 6 porų Lietuvoje susiduria su sunkumais norėdamos susilaukti vaikų. Vis dažniau tokios poros svarsto apie pagalbinį apvaisinimą. Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. dr. Eglės Drejerienės, svarbiausia – psichologinis nusiteikimas. „Pagalbinio apvaisinimo procedūra ne visada būna sėkminga ir ją gali tekti kartoti, tačiau tai – visiškai normalu, – pasakoja gydytoja akušerė ginekologė. – Viena nesėkminga procedūra neužkerta kelio susilaukti vaikų, todėl svarbu nurimti ir pasitikėti gydytojais.“

Kokios gali būti nevaisingumo priežastys?

Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moters, tiek dėl vyro. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Būna situacijų, kai abiejų partnerių vaisingumas būna sutrikęs arba reikšmingos nevaisingumo priežasties neįmanoma nustatyti.

Kada poros gali kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos?

Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Pagalbinis apvaisinimas – vienas iš nevaisingumo gydymo būdų, todėl poroms rekomenduojama kreiptis, kai kiti gydymo metodai yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios galimybės pastoti.

Kas yra pagalbinis apvaisinimas?

Pagalbinis apvaisinimas – medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, jos apvaisinamos ir vėliau stebimas embrionų vystymasis. Taip pat šioje laboratorijoje (lytinių ląstelių banke) saugomi nepanaudoti embrionai, šaldytos lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai.

Ar yra šios procedūros komplikacijų?

Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų – kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau. Šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų.

Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir per 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Kraujavimas ir karščiavimas, kaip ir infekcinės komplikacijos, yra ypatingai retos.

Ar pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra kompensuojamos?

Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Lietuvoje tiek kompensuojama, tiek nekompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūra gali naudotis tik susituokusios poros.

Ką daryti porai nusprendusiai pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga?

Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Sutartį reikės pasirašyti ir dėl lytinių ląstelių bei embrionų saugojimo.

Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų. Atlikus visus tyrimus, suplanuojama kiaušidžių stimuliacija ir paskiriamas gydymas, kuris trunka vieną moters ciklą.

Jei pora kreipiasi dėl nekompensuojamo pagalbinio apvaisinimo ciklo, šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimas nebūtinas.

Kauno klinikų informacija

Ar COVID-19 vakcina rekomenduojama skiepytis nėščiosioms?

Kol kas skiepyti visų nėščiųjų nerekomenduojama, tačiau kiekvienu atveju moteris turėtų pasitarti su ją prižiūrinčiu gydytoju ir individualiai įvertinti rizikos ir naudos santykį. Žinoma, tik moteris gali priimti galutinį sprendimą, tačiau visada reikia atsižvelgti į jos bendrą sveikatos būklę. Jei moteris serga sunkiomis ligomis, jai buvo transplantuotas organas, ar dirba darbą, susijusį su didesne rizika užsikrėsti COVID-19 infekcija (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigoje), tuomet skiepytis rekomenduojama.

Ar vertėtų sunerimti, jei tik po skiepo sužinoma apie nėštumą?

Jeigu pasiskiepijusi sužinojote, kad laukiatės – išsigąsti nereikėtų. Mokslinėje literatūroje aprašomi atvejai rodo, kad nėštumai po to vystėsi įprastai. Rizika vaisiui yra labai minimali.

Ar rekomenduojama skiepytis moterims, kurios artimiausiu metu planuoja nėštumą?

Planuojančios pastoti moterys neturėtų vengti skiepų nuo COVID-19. Mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiosios COVID-19 infekcija serga sunkiau nei kitos to paties amžiaus moterys. Todėl vakcina prieš pastojant gali apsaugoti nuo rimtų infekcijos komplikacijų nėštumo metu. Nėra jokių duomenų, kad vakcina gali sukelti nevaisingumą. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja nėštumą planuoti praėjus 2 mėnesiams po vakcinacijos mRNR vakcina.

Ką patartumėte poroms, kurios šiuo įtemptu pandemijos metu planuoja šeimos pagausėjimą?

Šiuo metu planuojantiems šeimos pagausėjimą rekomenduojame gerti folio rūgštį, pasiskiepyti nuo gripo. Siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 infekcijos reikėtų nepamiršti laikytis visų asmens higienos rekomendacijų: dažnai plauti rankas, dėvėti kaukes, laikytis socialinės distancijos, vengti susibūrimų ir saugiai būti gryname ore. Svarbiausia saugoti savo fizinę ir psichologinę sveikatą, o abejojant – drąsiai kreiptis į gydytojus.

Kokios rekomendacijos galėtų būti ateityje dėl nėščiųjų skiepijimo COVID-19 vakcina?

Šiuo metu atliekami „Pfizer“, „BioNtech“ ir „Modernos“ vakcinų tyrimai su nėščiosiomis. Panašu, kad vakcina nuo COVID-19 greitu metu taps rekomenduojama nėštumo metu, taip pat kaip ir gripo vakcina, tačiau dar reikėtų palaukti galutinių tyrimo rezultatų.

Ar žindanti moteris gali skiepytis COVID-19 vakcina?

Duomenų apie vakcinos saugumą žindančioms motinoms ir poveikį naujagimiui ar kūdikiui nėra, nes neaišku, ar ji patenka į motinos pieną. Tačiau moterys, priskiriamos tikslinėms skiepijamųjų grupėms (pavyzdžiui, medicinos personalui) ar turinčios rizikos veiksnių, galinčių lemti sunkią COVID-19 ligos formą, gali pasirinkti, kad būtų paskiepytos. Be abejonės, kiekvienu atveju moteris turėtų įvertinti rizikas ir aptarti jas su savo gydytoju individualiai.

Kauno klinikų informacija

Pasak profesoriaus, artėja peršalimo ligų, gripo sezonas, šiemet prisidės COVID-19 infekcija, o nuo lapkričio iki ankstyvo pavasario kasmet padaugėja ir sergančiųjų meningokokine B tipo infekcija.

„Visų minėtų ligų pirminis simptomas toks pats – karščiavimas ir bendras negalavimas. Taigi bus iššūkis skubiosios pagalbos gydytojams, kurie turės atskirti mirtiną meningokoką B nuo kitų mažiau pavojingų ligų. Taigi iki peršalimo ligų sezono pradžios rekomenduočiau tėvams pasikalbėti su šeimos gydytojais dėl vaikų skiepų pagal skiepų kalendorių, ar viskas atlikta pagal planą. Taip pat tėvams pasitarti su šeimos gydytojais ir dėl mokamų skiepų, jeigu nepriklauso valstybės finansuojami“, – pataria prof. R. Kėvalas.

Kol kas peršalimo ligų sezonas dar neprasidėjo, gydytojas atkreipia dėmesį į keletą mitų, kurie susiję su skiepais ir meningokokine B tipo infekcija – liga, kuria sergamumas Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungos šalyse.

MITAS. Vaikas, kuris visą laiką augs saugioje aplinkoje, nelankys darželio, nesusitiks su bendraamžiais, nesusirgs meningokoku B.

Prof. R. Kėvalas neįsivaizduoja situacijos, kad vaikui bus sukurta saugi aplinka. „Nors vaikas ir bus vienturtis, visą laiką gyvens namuose, nekeliaus, tėvai niekur nedirbs, jam vis tiek reikės socialinio bendravimo, eiti į mokyklą, tikėtina, kad vėliau – į universitetą arba eiti į kariuomenę. Saugi aplinka šiuo atveju būtų kaip iš fantastinio filmo, nes tai yra neįmanoma“, – sako gydytojas.

Jis prisiminė keletą meningokokinės B tipo infekcijos atvejų pavasarį, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas: „Tuomet epidemiologiškai buvo saugi aplinka, daugelis iš mūsų buvome namuose, nereikėjo eiti į mokyklą. Tačiau net ir tuomet į Kauno klinikas iš skirtingų Lietuvos miestų buvo atvežti du paaugliai su sunkia meningokokine B infekcijos forma, daugybiniu organų nepakankamumu. Vos pavyko išgelbėti jų gyvybes.“

MITAS. Suaugusieji negali būti meningokokinės B tipo infekcijos nešiotojais, ją perduoda tik vaikai.

Pasak prof. R. Kėvalo, apie 10 proc. visuomenės nešioja meningokoką B nosiaryklėje. „Tai yra tiek vaikai, tiek suaugusieji. Reikia atkreipti dėmesį, kad meningokokas B nėra vien tik vaikų infekcija. Infekciją gali nešioti ar ja užsikrėsti visų amžiaus grupių žmonės“, – atkreipia dėmesį profesorius.

MITAS. Meningokoko B įmanoma išvengti, jeigu vaikas bus maitinamas sveikais produktais, daržovėmis, vaisiais, o jo imuninė sistema – stipri.

Prof. R. Kėvalo teigimu, kad ir kaip būtų keista, absoliuti dauguma jo matytų meningokokinės infekcijos atvejų, kurie baigėsi su didžiulėmis komplikacijomis ar net mirtimi, buvo beveik iki šiol nesirgę vaikai, su gera imunine sistema.

„Mes nežinome, kaip mūsų imuninė sistema sureaguos, kai organizmas susidurs su meningokoku. Kartais geras imunitetas gali suvaidinti „meškos paslaugą“ ir organizmas pernelyg audringai sureaguos su skaudžiomis pasekmėmis, tokiomis kaip uždegimu pasireiškiantys veiksniai, organų pažeidžiamumas“, – sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

MITAS. Meningokoku B gali susirgti tik kūdikiai ir vaikai iki 5 metų.

 Prof. Kėvalas siūlo pažvelgti į pastarųjų 10 metų sergamumo Lietuvoje duomenis. „Vaikai iki 5 metų sudaro apie 50 proc. visų sirgusių meningokoku B. Likusi dalis – vyresni ir nemaža grupė jau suaugusių žmonių, kuriems daugiau nei 18 metų. Panaši situacija yra ir su mirštamumu – apie 50 proc. visų mirčių sudaro vaikų iki 5 metų, kita grupė – jaunuoliai ir suaugusieji“, – teigia gydytojas.

Pernai meningokoku B Lietuvoje sirgo 37 asmenys, iš kurių beveik pusė – vaikai iki 6 metų amžiaus. Iš 37 sirgusiųjų 6 asmenys mirė.

MITAS. Meningokoko B komplikacijos kaip gripo – didžiausia galima grėsme gali būti plaučių uždegimas.

Prof. R. Kėvalas atkrepia dėmesį, kad meningokokas B yra bakterija, o gripas yra virusas – tai esminis skirtumas. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 20–25 proc. sirgusiųjų meningokoku B lieka su liekamaisiais reiškiniais – fizinė negalia dėl odos randų, inkstų funkcijos sutrikimo ar galūnių amputacijos, nes labai sutrinka kraujotaka. Neretai lieka ir neurologinės komplikacijos nuo meningokokinio meningito, kaip klausos, motorikos, pažinimo sutrikimai“, – pasakoja gydytojas.

Naujausi tyrimai rodo, kad net ir tie žmonės, kurie persirgo meningokoku B be fiziologinių pakitimų, po daugelio metu jautė prastesnę savivertę, gyvenimo kokybę.

„Lyginti meningokoko B ir gripo komplikacijas tas pats, kaip aviakatastrofą, kai didžiuliu greičiau krentame žemyn, palyginti su elementariu automobilių susidūrimu. Pasekmės visiškai skirtingos“, – teigia R. Kėvalas.

MITAS. Daug įskiepijamų vakcinų vieno vizito metu apkrauna imuninę sistemą.

Tėvai prof. R. Kėvalo dažnai klausia, kodėl per pirmus vaiko gyvenimo mėnesius skiriama tiek daug vakcinų. „Todėl, kad nuo pat mažų dienų būtų įgyjamas stipresnis imunitetas užkrečiamosioms ligoms. JAV miesto San Diego biologijos instituto imunologai ištyrė, kad 11 vakcinų įskiepyti vaikai panaudoja tik 0,01 proc. imuninės sistemos išteklių. Mažas vaikas vienu metu gali reaguoti į šimtus tūkstančių skirtingų mikroorganizmų. Imuninė sistema pagal vakcinacijos kalendorių tikrai nėra išderinama ir viskas yra racionaliai apskaičiuota“, – teigia vaikų gydytojas.

MITAS. Skiepytis nuo meningokoko reikia tik vykstant atostogauti į kitas šalis, Lietuvai ši infekcija neaktuali.

„Lietuvoje ir Europoje, JAV, Kanadoje paplitęs meningokoko B serotipas, todėl mūsų šalyje rekomenduojama skiepytis nuo meningokoko B. Tačiau jeigu vyksite į Afriką, Braziliją ar Japoniją, kur labiau paplitęs C serotipas, rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo minėtos serogrupės“, – pataria prof. R. Kėvalas.

Lietuvoje ilgą laiką buvo fiksuojama daugiausiai susirgimų meningokoko B infekcija iš visų ES šalių.  Naujausiais 2018 m. Eu­ropos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiausiai susirgimų fiksuojama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.), Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.). Akivaizdu, jog skiepytis nuo meningokoko B reikia būtent gyvenant Lietuvoje, o ne vykstant atostogauti.

MITAS. Per COVID-19 pandemiją skiepus galima atidėti ir palaukti saugesnio laiko.

Pasak prof. R. Kėvalo, negalima ignoruoti Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus sudaryto plano, kuris parengtas atsižvelgiant į pasaulines praktikas. „Tėvams rekomenduočiau pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaikų skiepų. Pasikalbėti ne tik dėl skiepų kalendoriuje nurodytų vakcinų, bet ir dėl mokamų. Pavyzdžiui, meningokoko B vakcina nemokamai skiepijami tik vaikai, kurie gimė nuo 2018 m. liepos 1 d. Tačiau didelė dalis vyresnių ir toliau išlieka rizikos zonoje“, – sako profesorius.

Kūdikiams būtini skiepai nuo rotavirusinės infekcijos ir kokliušo

Atidėjus profilaktinius skiepijimus ar padarius pertraukas, gali kilti užkrečiamųjų ligų protrūkiai, gresia šių ligų komplikacijos ir mirtys. Pavyzdžiui, 2019 m. dėl nepakankamo ir vis mažėjančio pasiskiepijusių kiekio, Lietuvoje registruotas didžiausias tymų protrūkis per pastarąjį dešimtmetį.

Kūdikiai nuo rotavirusinės infekcijos turi būti paskiepyti ne vėliau kaip iki 32 savaičių ir šio skiepo vėlesniam laikui atidėti negalima. Svarbūs ir skiepai nuo kokliušo: Lietuvoje padidėjo sergamumas šia liga. Negalima atidėti skiepų nuo erkinio encefalito, nes Lietuva yra endeminė šios ligos šalis.

ULAC duomenimis, atidėjus skiepus, gydytojui reikės sudaryti individualų skiepijimų kalendorių – pagal amžių ir skiepijimo indikacijas, nurodytas vakcinų charakteristikoje.

ULAC atkreipia dėmesį į skiepijimo tvarką karantino laikotarpiu

• Apie skiepų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių laiką asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaikų tėvus (įgaliotus atstovus) turi informuoti iš anksto nuotoliniu būdu.
• Suaugusieji dėl planinių skiepų turi susisiekti nuotoliniu būdu.
• Planiniai skiepijimai atidedami, jei vaikai ar suaugusieji buvo išvykę į užsienį 14 kalendorinių dienų laikotarpiu ar kontaktavo su sergančiuoju koronaviruso infekcija, ar žmogumi, kuriam įtariama šia liga.
• Planiniams skiepijimams paskiriamas laikas, procedūra atliekama atskirose patalpose, kad atvykę planiniams skiepams nesusitiktų su kitais pacientais.

Vaikų gydytoja: dalis tėvų vaikų skiepyti neskuba

Anot Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų gydytojos pulmonologės, biomedicinos mokslų daktarės, Lietuvos pediatrų draugijos ir Lietuvos vaikų pulmonologų draugijos narės Ivetos Skurvydienės, nors karantino metu planiniai skiepai nėra atidedami, dalis tėvų dėl jų svarsto.

„Patys aktyviai kviečiame tėvus atvykti į polikliniką paskiepyti vaiko. Skiepus planuojame iš anksto, prieš mėnesį, telefonu susisiekiame su tėvais, paklausiame apie vaiko sveikatą ir suderiname skiepijimo laiką“, – sako vaikų gydytoja.

Kodėl tėvai vėluoja ar nukelia skiepus?

Dažniausiai skiepai nukeliami dėl vaiko ligos ar kelionės. Negalime skiepyti ūmine infekcija sergančio vaiko. Tačiau, tik jam pasveikus ar grįžus iš kelionės, iš karto susisiekiame su tėvais dėl skiepų.

Profilaktiškai tikrindami vaiko sveikatą informuojame tėvus apie tai, kad jie turi galimybę skiepais apsaugoti savo vaiką nuo sunkių infekcinių ligų, pageidaujantiems įteikiame skiepų kalendorių, nuorodas į internetinį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro puslapį, kuriame yra naudingos informacijos.

Karantino metu tėvai dažniau teiraujasi dėl vaiko profilaktinio sveikatos tikrinimo. Teisės aktuose neparašyta, kad gydytojui neleidžiama pasverti ar pamatuoti vaikų, prieš atliekant skiepijimus. Patys tėvai nori žinoti apie augančio vaiko mitybą, raidos sutrikimus ir kitus svarbius dalykus.

Kaip priimate vaikus karantino laikotarpiu?

Vadovaujamės sveikatos ministro įsakymu, kuriame nurodomos sąlygos būtiniems skiepams atlikti – paruošti specialias patalpas, kad nesusitiktų atvykstantys planiniams skiepijimams vaikai ir sergantieji.

Turime du įėjimus – vieną skiepijamiems vaikams, kitą – sergantiems, kuriems reikia gydytojo pagalbos. Patariame su vaiku važiuoti vienam iš tėvų. Jis turi būti su medicinine kauke, vienkartinėmis pirštinėmis.

Tėvams telefonu paaiškinus, kad pasirūpinome jų vaiko saugumu, lengviau susitarti ir jie atvyksta skiepytis nebijodami užsikrėsti.

Ar galima skiepą paskirti nuotoliniu būdu?

Paskirti skiepą be gydytojo apžiūros negalima: būtina pamatuoti temperatūrą, patikrinti, ar vaikas neserga ūmia liga.
Pavyzdžiui, tėvai, kurie nusprendė skiepyti ne pagal skiepų kalendorių kelerių metų vaiką nuo meningokoko B, karantino metu turi susisiekti nuotoliniu būdu ir iš anksto suderinti su gydytoju skiepijimo laiką. Be susitarimo į vaikų polikliniką atvykti neleidžiama.

Kaip pasikeitė vaikų sergamumas karantino metu?

Karantino metu vaikai serga mažiau, nes nelanko darželių ir mokyklų. Tačiau nuotoliniu būdu daug kalbamės su tėvais apie vaikų maitinimą, priežiūrą, išrašome vaistus sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Stengiamės būti pasiekiami, bendraujame su vaikų tėvais įvairiomis šiuolaikinių technologijų priemonėmis.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo mėnesį pateiktose rekomendacijose perspėja, kad planuojant apsaugos nuo koronavirusinės infekcijos priemones būtina atsižvelgti į pavojus, kurie gali kilti nutraukus planinį gyventojų skiepijimą. Net dėl nedidelių skiepijimo trikdžių gali padaugėti pažeidžiamų asmenų bei kilti ligų protrūkiai, kurių išvengti galima skiepijantis.

Greičiausiai suserga kūdikiai ir maži vaikai

Susirgti meningokoko infekcija labiausiai rizikuoja kūdikiai ir vaikai iki 5 metų. Nuo 2018 m. liepos 1 d. meningokoko B infekcijos vakcinacija buvo įtrauka į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir pradėti skiepyti kūdikiai nuo 3 mėnesių.

„Skiepai yra viena efektyviausių ir saugiausių apsaugos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų. Visos vakcinos yra patikrintos ir nuolatos stebimos. Skiepai suteikia galimybę kasmet išgelbėti iki 3 milijonų gyvybių nuo 28 ligų visame pasaulyje. Kuo daugiau paskiepytųjų, tuo didesnė visuomenės dalis yra apsaugota. Minint imunizacijos savaitę, skatiname visuomenę atkreipti dėmesį į vakcinų naudą visokio amžiaus žmonėms, ypač kūdikiams, dėl kurių skiep ų sprendimą priima tėvai“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Pradėti kovą su infekcija reikia per 24 valandas

Meningokokas B sukelia ūmią bakterinę infekciją, plintančią oru. Užsikrečiama artimai bendraujant su sergančiuoju ar bakterijos nešiotoju.

Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų ligų skyriaus pediatrės Ivetos Skurvydienės teigimu, meningokokas, kaip ir bet kuri infekcija, prasideda nuo bendrų negalavimų – gali skaudėti galvą, gerklę, pakilti kūno temperatūra.
„Kai pakyla labai aukšta temperatūra, atsiranda galūnių skausmai, pablykšta ir šąla jų oda, o kakta išlieka karšta, pradeda stingti kaklo raumenys, būtinas skubus gydymas. Mat infekcija yra nenuspėjama ir labai grėsminga – per 24 valandas gali išsivystyti sunki, gyvybei pavojinga jos forma“, – teigia gydytoja.

Sunkiausios klinikinės meningokoko B infekcijos formos – žaibiškas sepsis, kai infekcija patenka į kraują ir kitus audinius, juose atsiranda kraujosrūvos, o odoje – hemoraginis bėrimas, ir pūlingas galvos smegenų dangalų, sąnarių uždegimas.

Žaibiškų komplikacijų padariniai nepataisomi

„Raginu nerizikuoti savo vaikų gyvybe. Meningokoko infekcija yra labai pavojinga. Mano praktikoje buvo vaikų, kuriuos pavyko išgelbėti, tačiau komplikacijos sukėlė neįgalumą ir raidos sutrikimus. Kai kuriems susirgusiesiems infekcija baigėsi mirtimi“, – sako I. Skurvydienė.

Sergamumas mūsų šalyje yra vienas didžiausių, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Visoje Europoje, kaip ir Lietuvoje, per 10 proc. ligonių miršta.

Medikės teigimu, kas dešimtas persirgęs šia infekcija kenčia dėl centrinės nervų sistemos, kraujotakos sutrikimų, kartais tenka amputuoti galūnes. Jeigu išsivysto infekcijos komplikacijos – pasekmės lieka visam gyvenimui.

Vienintelė apsauga – skiepai

Yra 13 meningokoko infekcijos tipų, Lietuvoje labiausiai paplitęs tipas B. Apsisaugoti ir kontroliuoti šią infekciją galima tik vieninteliu būdu – skiepais.

„Vakcina, kuria Lietuvoje skiepijami kūdikiai, yra saugi ir efektyvi. Jos saugumą patvirtino klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo visų amžiaus grupių žmonės, taip pat ir kūdikiai. Pasaulyje vakcinuota jau daugiau nei 20 milijonų dozių“, – teigia I. Skurvydienė.
Gydytojos teigimu, nors skiepai ir nėra privalomi, nuo dideliu mirtingumu pasižyminčių infekcijų, skiepyti vaikus būtina ir nedelsiant.

Dviejų mėnesių vaikai nuo rugsėjo bus nemokamai skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos. Ši vakcina įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

 „Dėl skiepų minėto amžiaus vaikučių tėvams reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šiuos skiepus sudaro trys vakcinos dozės. Pirmąją dozę gaus dviejų mėnesių kūdikiai, antrąją – keturių, o trečiąją – 6 mėnesių. Vakcina ypatinga: vaikučiams nereikės bijoti adatos dūrio – ji išgeriama“,– teigia VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Pasak jos, skiepus gydymo įstaigos turėtų gauti iki rugsėjo 1-osios, užsakytą vakcinų kiekį pasiėmusios iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro.

Specialistai primena, kad rotavirusinė infekcija – tai žarnyno liga. Ja susirgę kūdikiai ir maži vaikai staiga ima sunkiai viduriuoti, karščiuoti, vemti. Kūdikio organizmas greitai netenka vandens, todėl sutrinka daugelio organų veikla, gali būti apnuodytas visas organizmas. Rotavirusine infekcija susirgę mažyliai dažnai atsiduria ligoninėje. Tad patikimiausia šios infekcijos profilaktika – skiepai. Daugiau apie rotavirusą skaitykite čia.

„Tai dar viena nauja vakcina, kuri pradėta kompensuoti be priemokų, jau antra skiepų naujovė šiemet. Liepą kūdikiai pradėti skiepyti nuo meningokokinės infekcijos“,– atkreipia dėmesį L. Reinartienė.

Vaikams skiepyti skirtas vakcinas VLK perka kasmet, už jas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Imunoprofilaktikos programai kasmet skiriama vis daugiau lėšų.

Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus vaikai mūsų šalies gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, nemokamai skiepijami nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, B tipo meningokokinės infekcijos. Be to, 11 m. mergaitės skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso.

VLK ragina laiku paskiepyti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų. Tėvus būtina informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, o gavę šią informaciją bei sutikę skiepyti vaikus tėvai pasirašo Vaiko sveikatos raidos istorijoje. Neskiepijama tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos. Apie tai tėvus turi informuoti gydytojas.

Vaizdo įrašą galima atsisiųsti iš čia: https://we.tl/t-54lbGfP4Vv
Rūpimus klausimus pateikite info@vlk.lt arba 8 700 88888.

Kas odontologo kabinete nukreipia vaiko dėmesį nuo medicinos instrumentų ir balto gydytojo chalato?

Pirmiausia tuo pasirūpina pats vaikų odontologas. Vaikų dantų gydymas – tai ne tik atidžiai ir greitai atliekamos dantų gydymo procedūros, bet ir psichologinių žinių reikalaujantis bendravimas su mažaisiais pacientais. Vaikų odontologas būtinai atsižvelgia į vaiko amžių, nes mažesnis vaikas bijo atsiskirti nuo mamos, stresą jam gali kelti jau vien tai, kad turi vienas atsisėsti į kėdę arba pirmas įžengti į gydytojo kabinetą. Vyresni vaikai bijo konkrečių dalykų – pirštinių, chalato ar kokio nors instrumento, jo garso.

Dar viena odontologui padedanti gudrybė – vaikams pritaikytos plombavimo medžiagos. Jos ne tik atsparesnės drėgmei, greitai įdedamos, bet dar ir spalvotos. Skirtingų spalvų plombos įtraukia vaikus į žaidimą ir nukreipia dėmesį nuo nemalonių procedūrų. Kai kurie vaikai, pavydėję įvairiaspalvių plombų draugams, džiaugiasi, kad ir patys galės pasigirti ir jomis, ir savo drąsa. Kai gydant dantukus vaiko kantrybė išsenka, jis nebegali kentėti, jėgas sutelkti paskatina ir tai, kad labai nori, pavyzdžiui, rožinės plombos.

Kokius mitus dažniausiai išgirstate iš tėvelių apie vaikų dantis ir gydymą?

Tėvai, atėję su vaiku pas odontologą, paprastai tikisi rezultato – plombos, bet kartais didžiulis laimėjimas yra vien tai, kad, žinodamas apie vizitą, vaikas gerai išsimiega, kad gydytojo kabinete nebijo ir ramiai atsisėda į kėdę. Kai kurie tėvai jaudinasi, kad jie vieni susiduria su rūpesčiais gydant vaikų dantis, ypač jei jų vaikai prieš vizitą pas odontologą iš pradžių taip nervinasi, kad nevalgo, viduriuoja, šlapinasi į lovytę. Tačiau tai mitas. Nemažai vaikų turi nuogąstavimų ir baimių, kurias išsklaidyti padeda tėvų ramumas, kantrybė, aiškūs ir išradingi atsakymai į vaikams rūpimus klausimus.

Pirmą kartą vaikai atvedami ne gydytis, o susidraugauti su odontologu. Vieniems vaikams užtenka ateiti du kartus, pavyzdžiui, pirmą kartą apsilankę sutinka parodyti dantukus, antrą kartą leidžia juos nuvalyti. Kitiems vaikams reikia 4–5 kartų, kol galiausiai ima pasitikėti gydytoju.

Populiarus mitas, kad pieninių dantų nereikia gydyti ir valyti. Iš tiesų, negydomą ir nevalomą dantuką ėduonis pažeidžia vis labiau, sugedęs dantis anksčiau ar vėliau supūliuos, ims skaudėti, gali tekti šalinti dantį. Per anksti netekus pieninių dantų, formuojasi netaisyklingas sąkandis. Labai sugedęs pieninis dantis gali pakenkti nuolatiniam dančiui, pavyzdžiui, jeigu ėduonis pažeidžia pieninio danties nervą. Tada pieninių dantų šaknų viršūnėse susidaro pūlinukų, uždegimas kenkia apačioje besiformuojančio nuolatinio danties užuomazgai.

Kartu galiu paneigti ir dar vieną mitą – kad pieniniai dantys neturi šaknų, kanalų ir nervų. Iš tiesų pieniniai dantys savo anatomija labai panašūs į nuolatinius dantis, turi vainiką ir šaknis, kurios fiziologiškai nutirpsta tik tada, kai prasideda dantų kaita. Štai kodėl iškritęs pieninis dantis atrodo kaip be šaknies. Visą pieninio sąkandžio laiką pieniniai dantys turi būti sveiki, nes, kaip minėjau, jei ėduonis pasiekia dantų nervus, ne tik kyla uždegimas, gresia jo komplikacijos, bet vaikui ir labai skauda!

Dar vienas mitas, kad, sutaisius vaikui dantis, viskas jau padaryta. Vis dėlto tai tik pradžia. Kad užpildai gerai laikytųsi ir neatsirastų naujų ėduonies pažeidimų, dantis reikia tinkamai prižiūrėti: gerai valyti juos ir tarpdančius, pasirinkti tinkamas pastas, šepetėlius, profilaktiškai lankytis pas odontologą. Kai kurie tėvai nežino, kad ir vaikams, kaip ir suaugusiesiems, atliekama dantų higiena: nuvalomos apnašos, nupoliruojami dantys.

Vietoj vaikus gąsdinančio švirkšto klinikoje „Dantų harmonija“ nejautrai atlikti naudojamas specialus aparatas. Kuo jis ypatingas?

Klinikoje naudojamas beskausmės nejautros aparatas „STA“ (angl. single tooth anesthesia) leidžia išvengti skausmingo ir nemalonaus dūrio švirkštu į dantenas, nejautra atliekama švelniai ir trunka ilgiau.

Vaikų odontologijoje šis aparatas nepakeičiamas dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, nereikia švirkšto, nesimato paslėptos adatėlės. Ji yra labai mažytė, plona ir trumpa. Vaikas mato tik pagaliuką su virvele, kurį gali net pačiupinėti, ir jaučia ne dūrį, o tik silpną dantenų spaudimą. Iš pradžių dantenos dar patepamos specialia želė nuo skausmo. Su šiuo aparatu galima naudoti visus įprastai švirkščiamus medikamentus.

Didelis beskausmės nejautros aparato pranašumas – juo galima sukelti tik gydomo danties nejautrą, neaptirpsta aplinkiniai audiniai: skruostai, žandai, liežuvis, smakras, kaip nutinka įprastai sušvirkštus vaistų. Nors vaikams papasakojama, kad dėl nejautros jie jausis keistai, nes aptirps žandukas, jie dažnai vis tiek išsigąsta, verkia, daužosi veiduką ir neleidžia baigti gydymo. Atlikus nejautrą šiuo aparatu, per vieną vizitą galima išgydyti pavienius, skirtingose žandikaulio pusėse esančius dantis. Kai sugedę dantys yra ne šalia vienas kito, sušvirkštus vaistų sutinusi burna keltų didelį diskomfortą, todėl dažniausiai taip nedaroma.

Po injekcijos beskausmės nejautros aparatu vaikui greičiau galima valgyti, jis neapsikramtys lūpų, skruostų ir neatsiras žaizdelių. Šis aparatas patogus ir į darbą skubantiems suaugusiesiems, nes nereikia laukti, kol nuslūgs patinimai. Atlikus tokią nejautrą galima drąsiai šalinti pieninius dantis. Nejautra šiuo aparatu pasiteisina ir atliekant sedaciją, nes nubudęs vaikas nepatiria streso dėl aptirpusio veiduko.

Kada vaikui gydant dantukus taikoma sedacija, kuo ji skiriasi nuo narkozės?

Atliekant sedaciją, vaikas tiesiog primigdomas. Ją renkamės labai jautriems ir mažiems vaikams (nuo 2,5 metų), kuriems dantų gydymas sukeltų didelį stresą. Taip pat tada, kai gydyti dantis turime skubiai, negalime laukti savaitę ar kelias, kol vaikas susidraugaus su gydytoju odontologu. Kai kuriems vaikams reikia labai sudėtingo gydymo, kiti turi daug sugedusių dantų ir juos visus sutvarkyti užtruktų ilgai. Tokiais atvejais geriau atlikus sedaciją iš karto išgydyti visus dantis. Svarbu žinoti, kad paskui vaikas vis tiek turės priprasti lankytis pas odontologą, nes reikės apžiūrėti sutaisytus jo dantukus, taip pat būtina tikrintis profilaktiškai.

Sedacija dažniausiai atliekama trimis būdais. Vienas iš jų – išgeriama tabletė arba mikstūra, bet tokia sedacija tinka ne visiems vaikams. Kai kuriuos vaistai veikia priešingai – vaikai pasidaro neramūs, šaukia, verkia. Be to, negalime numatyti, kiek laiko tabletė veiks, todėl tokios sedacijos netaikome.

Viena iš mūsų klinikoje naudojamų sedacijos rūšių – kaukinė sedacija, atliekama duodant pakvėpuoti vaistinių medžiagų. Vaikas priminga, bet miegas būna negilus, mažylis nemato, negirdi, tik ši būsena trunka neilgai ir užplombuoti dantukų taip greitai nespėtume, todėl tokią sedaciją dažniausiai renkamės šalindami dantį. Kai vaikas užsnūsta, minėtu aparatu sukeliame beskausmę dantuko nejautrą (skausmo pojūčio sedacija neslopina) ir šaliname vieną ar kelis pieninius dantis. Ši sedacija gelbsti, kai mažam vaikui reikia skubiai padėti, pavyzdžiui, pargriuvęs nusiskėlė dantį arba susitrenkė ir dantukai sulindo į dantenas, taip pat jei supūliuoja. Susižeidus ar ištinus žandui vaiką kamuoja didelis skausmas ir stresas, verkiančiam ir besiblaškančiam mažyliui sutvarkyti dantukus nelengva – sedacija leidžia tai padaryti ramiai ir greitai.

Atlikus intraveninę sedaciją vaikas užmiega giliau, todėl per vieną vizitą galima sutaisyti visus sugedusius dantukus, nes vaistai lašinami į veną tiek laiko, kiek reikia gydymui. Kad mažylis nebijotų, iš pradžių duodama pakvėpuoti per kaukę, o jam užsnūdus vaistai pradedami lašinti į veną. Visada stengiamės baigti procedūras kuo greičiau, kad vaiko sedacija truktų kuo trumpiau. Miegančiam mažyliui padaroma viskas – dantys sutaisomi, jei reikia, ištraukiami, padengiami fluoru, silantais, atliekama dantų higiena. Vaikas atsibunda sveikais dantukais, jam neskauda, nes prieš pradedant gydyti atliekama beskausmė nejautra.

Sedaciją tėveliai dažnai painioja su bendrinė nejautra, kai dėl gilaus sąmonės slopinimo vaistais žmogus pats nekvėpuoja, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas, kaip atliekant operaciją. Atlikus sedaciją sąmonė tik prislopinama, žmogus praranda tam tikrus jutimus, miega, bet skausmą gali jausti. Atlikus bendrinę nejautrą dantys gydomi tam tikromis ligomis sergantiems vaikams, kuriems negalima atlikti sedacijos. Dažniausiai tai daroma ligoninėje.

Ar sedacija vaikui saugi?

Kai kurie tėvai nerimauja dėl to, kad mažai žino apie sedaciją, be to, šis žodis jiems skamba baisiai. Šią procedūrą atlieka kvalifikuotas specialistas – gydytojas anesteziologas, todėl jaudintis dėl vaiko saugumo tėveliams nereikia. Vaikų sedacijai naudojami švelniai veikiantys, sertifikuoti medikamentai, pagal amžių apskaičiuotos tikslios jų dozės.

Po sedacijos vaikai atsibunda gana greitai ir lengvai, ir gydytojui įsitikinus, kad viskas gerai, su tėveliais vyksta namo. Iš pradžių vaikas gali būti mieguistas, tą dieną nepatariama valgyti sunkaus maisto. Jei vaikui tik plombuojami dantukai, jokios specialios priežiūros po sedacijos dažniausiai nereikia. Ištraukus dantuką, nubudęs vaikas gali jaustis keistai, bet nuramintas apsipras. Tą pačią dieną po sedacijos keliauti į batutų parką ar kitaip itin aktyviai pramogauti, žinoma, nereikėtų, bet namie galima užsiimti įprastine ramesne veikla.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Meningokokine infekcij

Kaip atpažinti meningokokinę infekciją?

Pagrindiniai ligos simptomai: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtampa, sąnarių ir raumenų skausmai. Susirgę vaikai nuolat verkia, atsisako valgyti, gerti, juos išberia.

Užsikrėsti šeimos nariai gali net valgydami iš tų pačių indų, pasinaudoję susirgusiojo dantų šepetuku ir pan. Ligonio artimiesiems ir kitiems su juo kontaktavusiems žmonėms rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris profilaktiškai paskiria vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Bendravusieji su ligoniu turi stebėti savo sveikatą dešimt dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Geriausiai apsaugo skiepai 

Skiepyti nuo meningokokinės B tipo infekcijos Lietuvoje pradėta 2014 m. Deja, už šiuos skiepus turi sumokėti pacientai.

Taip pat nederėtų pamiršti ir kitų profilaktinių priemonių:

• reguliariai plauti rankas;
• kosėjant ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, o panaudotas tuojau pat išmesti į šiukšliadėžę;
• reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
• kuo mažiau kontaktuoti su sergančiuoju.

Kūdikiai bus skiepijami nemokamai 

Meningokokinė infekcija nėra reta liga Lietuvoje, o vakcina labai brangi, todėl ne visi tėveliai gali paskiepyti savo mažylius, kurie yra imliausi šiai gyvybę galinčiai kainuoti ligai.

Nuo šių metų liepos mėnesio skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos bus įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nemokamai bus skiepijami vaikai nuo dviejų mėnesių amžiaus.

Mažyliai bus skiepijami tris kartus. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją – 4 mėn., o trečiąją – 12–15 mėn. vaikai.

Šių metų rudenį vaikai nuo 2 mėnesių bus pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos.