Labiausiai vaikų kardiologus baugina nepaaiškinami vaikų alpimai, nes įprasta kardiograma jo nerodo, o užfiksuoti kardiogramą alpimo metu neįmanoma. Nustatyti diagnozę padeda Holterio monitoravimas, atliekamas aparatu.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų konsultacijų skyriaus kardiologų kabinetui nupirkti du Holterio prietaisai – širdies veiklos stebėjimo aparatai bei kompiuteris su programine įranga, reikalingas duomenų analizei.
Gyvybei pavojingas sindromas
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų konsultacijų skyriaus kardiologų kabinetui nupirkti du Holterio prietaisai – širdies veiklos stebėjimo aparatai bei kompiuteris su programine įranga, reikalingas duomenų analizei. Pasak gydytojos vaikų kardiologės Almos Tallat-Kelpšienės, tai puiki galimybė efektyviau diagnozuoti širdies ritmo sutrikimus ir užtikrinti dar kokybiškesnę vaikų kardiologinę priežiūrą. Prieš dvylika metų šviesios atminties Almos Adamkienės rėmimo fondo ligoninei nupirktas ir dovanotas Holterio monitorius morališkai ir fiziškai paseno.
„Šis tyrimas labai svarbus širdies ritmo ir laidumo sutrikimams diagnozuoti. Ypatingai šis tyrimas svarbus alpstantiems vaikams. Jiems visada atliekamas Holterio monitoravimas“, – sako vaikų kardiologė , prisimindama pacientus, kuriems buvo diagnozuotas gyvybei pavojingas sinusinio mazgo silpnumo sindromas.
Vaikams šis sutrikimas gali būti nustatomas tik alpimo metu, nes paprasta elektrokardiograma nieko nerodo. Jei tą parą, kai vaikui uždėtas Holterio aparatas, vaikas nealpo, reikia tyrimą kartoti.
Nepamirštamas dešimties metų pacientas, kuriam nualpus užfiksuota 15 sekundžių pauzė. „Esant 6 sekundžių pauzei jau implantuojamas stimuliatorius“, – pavojingą būklę įvertina gydytoja A. Tallat-Kelpšienė, prisimindama situaciją, kai į kabinetą atėjo berniukas, neseniai susižalojęs galvą alpdamas. Nuspręsta atlikti širdies stebėjimo procedūrą. Dedant Holterio aparatą vaikas vėl nualpo, bet prietaisas jau buvo prijungtas, tad pavyko išmatuoti širdies veiklą ir diagnozuoti pavojingą gyvybei sinusinio mazgo silpnumo sindromą.
Kitai pacientei alpimai prasidėjo šešiolikos metų. Mergaitė alpdavo fizinio krūvio metu labai padažnėjus širdies veiklai, bet, kol atvykdavo į gydymo įstaigą, ritmas būdavo atsikūręs ir elektrokardiograma normali. Dažniausiai panašiom aplinkybėm vaikams būna paroksizminė tachikardija, kuri sėkmingai gydoma abliacija. Pirmiausia jai buvo įtarta epilepsija, o, atlikus reikiamus tyrimus, paaiškėjo, kad vaikui – katecholaminerginis prieširdžių virpėjimas. Tokiu atveju taikomas visiškai kitoks gydymas – esant neefektyviam medikamentiniam gydymui implantuojamas kardioverteris defibriliatorius.
Padeda užfiksuoti pakitimus
Niekas nežino, kada vaikas nualps. Pasak gydytojos, tie atvejai yra sunkiausi, nes niekas negali patikėti, kad taip gali būti. Širdies echoskopija tokiu atveju nerodo jokio pakitimo, kardiograma taip pat, o vaikas netenka sąmonės. Kol vaikas atvyksta į ligoninę, alpimas praeina.
Pasak gydytojos, alpimo priežastys gali būti įvairios – vieniems mažakraujystė, žemas kraujospūdis, neurologinės ligos, kitiems – širdies sustojimas ar paroksizminės tachikardijos. Tad norint išsiaiškinti alpimo priežastį ir atliekamas Holterio monitoravimas. Gydytojos teigimu, naująjį Holterio aparatą vaikui galima uždėti savaitei. Tai ypač svarbu, kai vaikas alpsta kartą per savaitę. Tačiau būna, kad alpimai kartojasi vieną kartą per mėnesį ar kartą per pusmetį. Tokiu atveju dar sudėtingiau užfiksuoti kardiogramą alpimo metu. Toks pacientas siunčiamas į tretinio lygio gydymo įstaigą, kur gali būti implantuojamas poodinis registratorius.
Dabar, kai Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ligų klinikos Konsultacijų skyriuje dirbantys vaikų kardiologai gali naudotis dviem Holterio aparatais bei programine įranga duomenų analizei, pacientui, kuriam reikalingas Holterio monitoravimas, nebereikia laukti eilės. Vaikų kardiologė Alma Tallat-Kelpšienė sako, kad tuo metu, kai vienas vaikas, kuriam atliekamas šis tyrimas, išvyksta namo, kabinete visada yra kitas aparatas, kuris tvirtinamas pacientui, kai standartinis elektrokardiografijos tyrimas nesuteikia reikiamos informacijos.
Holterio monitoravimas – pagal poreikį
Ilgalaikis elektrokardiogramos įrašymas yra naudingiausias metodas aritmijoms dokumentuoti, norint nustatyti, ar tokius simptomus kaip krūtinės skausmą, pernelyg stiprų ir greitesnį širdies plakimą ar alpimą sukelia širdies aritmijos. Gydytojams svarbi ir galimybė įvertinti medikamentinio aritmijos gydymo tinkamumą, patikrinti didelės rizikos širdies ligomis sergantiems pacientams. Pavyzdžiui, sergantiems hipertrofine kardiomiopatija arba pooperaciniu laikotarpiu po tokių operacijų, po kurių dažnai atsiranda aritmijos, pvz. Fontano tipo operacijos. Galima ir įvertinti galimą protarpinį širdies stimuliatoriaus gedimą pacientams, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius, nustatyti miego poveikį potencialiai gyvybei pavojingų aritmijų išsivystymui.
Tyrimo Holteriu prireikia, kai vaikas skundžiasi galvos svaigimu, skausmais širdies plote, labai dažnu širdies plakimu, alpimu. Šių simptomų priežastis gali būti ir sinusinio mazgo silpnumo sindromas ar atrioventrikulinė blokada bei paroksizminės tachikardijos. Ritmo ir laidumo sutrikimai gali atsirasti tam tikrų širdies ydų atvejais, persirgus miokarditu, sergant kardiomiopatija, po kai kurių širdies ydų operacijų. Bet didesnė ritmo ir laidumo sutrikimų dalis būna struktūriškai sveikoje širdyje, kaip ir šiems dviem pacientams. Todėl nualpus vaikui be akivaizdžios širdies ligos vaikų kardiologui tenka spręsti sudėtingą diagnostikos galvosūkį.
Nesudėtinga procedūra
Pasak vaikų kardiologės Almos Tallat-Kelpšienės, Holterio monitoravimas ir yra širdies stebėjimo procedūra širdies ritmo sutrikimams nustatyti. Tuo atveju, kai įprasta elektrokardiograma nesuteikia pakankamai informacijos, vaikų kardiologas gali skirti Holter monitoravimą, kuris gali ir 24 valandas, ir savaitę matuoti širdies ritmo būklę. Elektrokardiograma tokiu būdu yra registruojama, pacientui gyvenant įprastą kasdienį gyvenimą.
Duomenys, gauti nešiojant Holterio monitorių, reikalingi diagnozuojant širdies aritmijas, plakimą bei labiausiai bauginančius nepaaiškinamus alpimus. Monitoravimas taikomas ir naujagimiams.
Vaikų ligų klinikos pacientai bei ambulatoriškai gydomi vaikai dėl šios procedūros atvyksta į Konsultacijų skyriaus kardiologo kabinetą. Bendrosios praktikos slaugytojos Austėja Zabitytė, Aušra Koskuvienė ir Aldona Survilienė pasirengusios prireikus uždėti Holter aparatą. Anot slaugytojos A. Zabitytės, nesvarbu kokio amžiaus vaikas, visiems vienodai tam tikrose vietose ant krūtinės pritvirtinami maži elektrodai. Tai – neskausmingi lipdukai, kurie yra laidais prijungti prie nešiojamo prietaiso, dirželiais pritvirtinamo prie juosmens.
Vaiko bei jį atlydėjusio asmens gali būti paprašyta registruoti emocijas. Pavyzdžiui, jei vaikas verkė, susipyko ar išsigando, reikia užrašyti pakitusios emocijos laiką. Taip pat slaugytoja pataria vaikui pasportuoti, ypač kai pastebėta, kad širdies veikla sutrinka fizinio krūvio metu. Naujai įsigytas aparatas taip pat turi specialų mygtuką, kurį vaikas gali paspausti, kai jaučia širdies veiklos pakitimą: stipresnį plakimą, skausmą. Naujieji prietaisai veikia iki 7 parų, tačiau kol kas tokio ilgo širdies veiklos tyrimo neprireikė. Įprastai vaikas aparatą nešioja 24-48 valandas.
Pasibaigus Holterio monitoravimo laikui ir pacientui atvykus į kabinetą, bendrosios praktikos slaugytoja nuima pritaisą ir nuklijuoja lipdukus. Gydytoja vaikų kardiologė iš aparato išima SIM kortelę ir pagal joje užfiksuotus duomenis kompiuteryje analizuoja elektrokardiogramą bei nustato širdies veiklos sutrikimą.
