Žiemą sąlygos virusams palankios

Virusai ypatingai aktyvūs esant dideliems temperatūros svyravimams. Šie, taip pat ir oro drėgmės, ir saulės šviesos pokyčiai gali susilpninti organizmo gynybą, dėl to žiemą esame imlesni kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams.

Nors ir ūminės kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, iš tikrųjų šaltis nėra ligos priežastis. Jei virusai nepateks į organizmą iš išorės, nesusirgsime. Užsikrečiama nuo kito žmogaus – infekcijos nešiotojo. Peršalimas yra vienas iš veiksnių, kurie susilpnina imunitetą ir padeda virusams įsitvirtinti organizme. Užsigrūdinęs žmogus yra atsparesnis šalčiui, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga rečiau.

Imunitetą silpnina stresas, netinkama mityba, nuovargis, miego stoka. Virusais dažniau užsikrečiame šaltuoju metų laiku dar ir todėl, kad daug laiko praleidžiame patalpose, ten kontaktuojame su kitais žmonėmis. Jos rečiau vėdinamos, todėl išsausėja oras – visa tai palankios sąlygos infekcijai.

Nors paprastai peršalimo ligų simptomai nesunkūs ir praeina savaime, juos palengvinus plačiai prieinamomis priemonėmis, tačiau šios ligos gali sukelti komplikacijas. Pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimą, net plaučių uždegimą. Be to, prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė liga.

Virusai į organizmą patenka kvėpuojant

Virusai į organizmą patenka kartu su įkvėptu oru. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja, kalba ar dainuoja, aplink jį pasklinda kvėpavimo takų išskyrų lašeliai, kuriuose yra virusų. Todėl, atsidūrę šalia sergančiojo, rizikuojame užsikrėsti. Sausame, dulkėtame ir nevėdinamame patalpų ore virusai išlieka aktyvūs daugelį valandų. Susirgti galime ir palietę šiais lašeliais užterštą paviršių, o po to rankomis liesdami veidą, nosį, burną ar akis.

Maži vaikai serga dažniau, nes neturi tinkamų higienos įgūdžių, o su jais supančiu pasauliu susipažįsta ragaudami aplink esančius daiktus. Be to, jų imuninė sistema dar per silpna nugalėti infekcinių ligų sukėlėjus.

Su oru įkvėpti virusai pirmiausia patenka į viršutinius kvėpavimo takus, kuriuose gali sukelti ligą. Stipri imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija ir neleidžia virusams plisti. Jeigu imuninė sistema nepajėgi susidoroti su įsibrovėliais, virusai ima daugintis. Be to, virusai gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus – bronchus bei plaučius ir sukelti bronchitą arba pneumoniją.

Pastilės ir kitos priemonės, suteikiančios stiprybės

Viršutiniai kvėpavimo takai – nosis, ryklė, gerklų dalis – tai filtras, užtikrinantis įkvepiamo oro švarą: jie drėkina, šildo ir filtruoja orą.

Kvėpavimo takų gleivinę sudaro virpamosios ląstelės, kurių plaukeliai judėdami stumia gleives iš kvėpavimo takų. Taip iš organizmo pašalinami virusai, bakterijos bei kiti oro teršalai. Kvėpavimo takų gleivinėje gaminasi gleivės, kurių sudėtyje yra sekrecinio imunoglobulino A  (IgA), suteikiančio imunitetą. Tai apsaugos mechanizmas, kad infekcija nepatektų į kvėpavimo takus. Kai ši apsauga pažeidžiama, susergame įvairiomis ligomis.

Kai sergančiųjų kvėpavimo takų virusinėmis ligomis daug, žmonių perpildytose vietose labai padidėja virusų koncentracija ore, o biologinė gleivinės apsauga gali nesusidoroti su infekcija.

Viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje atsidūręs virusas įsiskverbia į jos epitelio ląsteles ir ima daugintis, sukeldamas intoksikaciją. Taip nenutiktų, jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie kvėpavimo takų ląstelių ir įsiskverbti pro ląstelės membraną.

Užkirsti virusams kelią į ląsteles sukurtos specialios pastilės, kurios burnos ir ryklės gleivinės membranose suformuoja virusus ir kitus patogenus sulaikantį apsauginį sluoksnį. Tokia apsauga pravers, pavyzdžiui, parduotuvėje, renginyje, viešajame transporte, gydymo įstaigoje, kitose vietose, kuriose susiburia daug žmonių.

Sezoninių virusinių infekcijų prevencija vertėtų pasirūpinti iš anksto. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų.

Nepamirškite higienos taisyklių: dažnai plaukite rankas, o nešvariomis rankomis nelieskite veido. Paprasčiausias būdas sumažinti užkrato koncentraciją ore – reguliariai vėdinti patalpas.

Stiprybės organizmui suteiks sveika gyvensena: geras miegas, grynas oras, aktyvus poilsis, subalansuotas maistas, kuriame gausu vitaminų.

Apsisaugoti nuo rimtesnę grėsmę sveikatai keliančių ligų – gripo, COVID-19 ir RSV – padės skiepai. Nors jie nesuteiks šimtaprocentinės garantijos, kad nesusirgsite, bet padės išvengti sunkių ligos formų.

Parengė Undinė Gilė

UV spinduliai pasiekia ir namuose, ir biure

Apie apsaugą nuo saulės paprastai pagalvojame tada, kai atostogaujame, ruošiamės į paplūdimį: pasitepame kremu, užsidedame kepurę ar skrybėlę. Tačiau saulė mus pasiekia ir biure, einant į darbą, išeinant į lauką iš biuro per pietus. Ar visada pagalvojame apie saulės poveikį namo ar darželio kieme žaidžiančiam vaikui?

Saugoti odą nuo saulės reikia pradėti vaikystėje. Neigiamas UV spindulių poveikis kaupiasi nuo pat mažų dienų ir ilgainiui gali sukelti negrįžtamus odos ląstelių pokyčius. Be to, vaikų oda jautresnė UV spinduliams. Todėl mažyliams iki vienerių metų negalima būti tiesioginėje saulėje.

Labiausiai odą veikia UVB ir UVA spinduliai. Ultravioletiniai B (UVB) spinduliai prasiskverbia iki epidermio ir sukelia nudegimus bei pigmentaciją. Šie spinduliai skatina melanino – odos pigmento, saugančio ląsteles nuo neigiamos ultravioletinės spinduliuotės, gamybą odoje. Todėl oda patamsėja. UVB spinduliai nepasiekia mūsų per stiklą, bet prasiskverbia pro vandenį, todėl nudegti galime net maudydamiesi.  

Ultravioletiniai A spinduliai (UVA) yra patys ilgiausi ir prasiskverbia į giliausius odos sluoksnius, jie gali lemti ankstyvą odos senėjimą. Šie spinduliai gali mus pasiekti pro langus ir debesis ištisus metus. Todėl žalojantį saulės poveikį galite patirti net būdami namuose ar važiuodami automobiliu. Taip pat – biure, jei sėdėsite prie lango, kuris neapsaugotas nuo UV spindulių. Todėl ir patalpoje gali prireikti atvirą odą patepti apsauginiu kremu.

Papildoma apsauga nuo saulės

Be kasdien naudojamo apsauginio kremo būtų gerai dar labiau apsaugoti atvirų kūno vietų odą nuo žalingų – ne tik ją nudeginančių ir sendinančių, bet ir vėžį sukeliančių ultravioletinių spindulių. Yra daugybė papildomų apsauginių priemonių – ne tik skrybėlių ir akinių, bet ir skėčių bei kitų paplūdimio atributų.

Apsisaugoti nuo saulės padės net toks paprastas dalykas kaip vaikščiojimas šešėlyje. Tačiau ne visada galite būti tikri, kad nuolat atsidursite medžių, pastatų ar pavėsinių šešėlyje. Todėl verta pasirūpinti ir kitomis apsaugos nuo saulės priemonėmis. Galime patys susikurti šešėlį, pavyzdžiui, išskleidę skėtį nuo saulės, o lepinimuisi paplūdimyje pasirūpinę šiai vietai skirta palapine.

Pasislėpti nuo saulės galime kuo daugiau kūno prisidengę drabužiais. Tačiau ne kiekvienas drabužio, kepurės ar skėčio audinys gerai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Pasitelkus aukštųjų technologijų naujoves sukurti audiniai su apsaugos nuo UV spinduliuotės faktoriumi (UPF).

UPF faktorius (Ultraviolet Protection Factor) rodo, kiek ultravioletinių spindulių gali prasiskverbti dėvint drabužį, nešiojant skrybėlę ar saugantis nuo saulės skėčiu. Pavyzdžiui, UPF 50, sulaiko net 98 % ultravioletinių spindulių.

Šešėlio taisyklė UV spinduliavimui įvertinti

Apsaugoti odą kremu būtina ir esant šešėlyje ar užsidengus skėčiu, nes aplinka sustiprina saulės spindulių poveikį, daugiausia jų atspindi paplūdimio smėlis ir vanduo.

Apsauginis kremas tepamas likus 30 min. prieš išėjimą į lauką. Vieną kartą per dieną pasitepti neužtenka – pakartotinai teptis turime kas 2 val. ir dar kartą po kiekvieno maudymosi, jeigu kremas nėra atsparus vandeniui. Po saulės vonių turime nusiprausti ir patepti odą drėkinamuoju kremu. Patariama įsigyti apsauginį kremą su ne mažesne kaip 30 SPF apsauga. Tepti kūną reikia itin kruopščiai. Be to, drabužiai ir smėlis gali nutrinti kremą nuo odos.

Stipriausias UV spinduliavimas mus pasiekia vasaros vidurdienį, todėl tuo metu geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių. Įvertinti UV spinduliavimą padės šešėlio taisyklė: didžiausias saulės pavojus yra tada, kai jūsų šešėlis trumpesnis už ūgį.

Parengė Undinė Gilė

Atopinį dermatitą svarbu gydyti

Atopinis dermatitas – dažna vaikystėje prasidedanti liga. Gali susirgti net 2–3 mėnesių kūdikis, tačiau dauguma vaikų ligą išauga. Atopinio dermatito atsiradimą lemia ne vienas veiksnys. Viena iš pagrindinių priežasčių – paveldimas genetinis polinkis. Tai yra organizmą saugančios odos reakcija į išorinius alergenus arba įvairius fizinius bei cheminius aplinkos veiksnius.

Atopinį dermatitą gali išprovokuoti maisto produktai – karvės pienas, vištų kiaušiniai, riešutai, sojos produktai, jūros gėrybės, egzotiniai vaisiai, taip pat – įvairios buityje naudojamos cheminės medžiagos, žiedadulkės, pelėsis, gyvūnų plaukai, vaistai, vilnoniai ir sintetiniai drabužiai, net prakaitas. Ligos paūmėjimą gali sukelti stresas ir net oro permainos – staigūs drėgmės ir temperatūros pokyčiai.

Šios ligos kamuojamų vaikų ir suaugusiųjų oda labai išsausėja ir prastai atlieka pagrindinę – barjerinę savo funkciją. Dėl silpnos apsaugos į organizmą lengvai prasiskverbia įvairūs aplinkoje esantys alergenai, bakterijos, virusai.

Didelį diskomfortą sergančiajam šia liga sukelia įkyrus niežulys, dėl kurio pablogėja miegas naktį, taip pat – veido, kaklo, kojų ir kitų kūno vietų bėrimai. Gali atsirasti įtrūkimų, šlapiuojančių žaizdų. Odos uždegimas sustiprėja nusikasius.  Nuolat subraižoma oda gali patinti, sustorėti ir suragėti, pasidaro itin jautri. Per įtrūkimus ir žaizdeles lengva patekti infekcijai.

Pastebėję nerimą keliančius simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Uždelsus ligą išgydyti bus sunkiau. Tik specialistas, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nustatyti ligą ir paskirti veiksmingą gydymą. Lengva ligos forma gydoma kremais ir tepalais, sunkesniais atvejais skiriami geriamieji vaistai.

Nors atopinis dermatitas dažnai išaugamas, kai kuriems vaikams odos problemos gali išsivystyti į rimtesnes alergines ligas, pavyzdžiui, alerginį rinitą, bronchų astmą.

Sausos ir jautrios odos higiena

Neatsiejama atopinio dermatito gydymo dalis – odos priežiūra, naudojant specialią kosmetiką. Prausikliai ir minkštinančios bei drėkinančios priemonės pagerina odos būklę bei išvaizdą, padeda greičiau įveikti ligą, sumažina paūmėjimo periodų dažnį.

Rūpinantis atopine oda svarbi tinkama higiena. Maudytis vonioje ar duše derėtų ne ilgiau kaip 10 minučių ir ne karštame vandenyje. Vietoj muilo patariama naudoti švelnius, pavyzdžiui, aliejinius prausiklius, raminančius sudirgusią odą. Po maudynių oda švelniai nusausinama minkštu rankšluosčiu.

Tinkami odos priežiūros produktai svarbūs kiekvienam, o žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu – ypatingai. Juk jų oda labai jautri, išsausėjusi ir linkusi į dažnus uždegimus. Atopinio dermatito pažeistai odai reikia nuolatinės apsaugos, ją būtina drėkinti ir maitinti. Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą kosmetiką, bet ir tinkamai ją naudoti.

Kaip pasirinkti kosmetiką ir kaip ją naudoti?

Šios ligos pažeistoje odoje gaminasi mažiau lipidų, ji netenka daug vandens, dėl to ir susilpnėja barjerinė funkcija. Šį barjerą turime sustiprinti, kad odos negalėtų pažeisti išoriniai dirgikliai ir apsaugotume ją nuo infekcijos. Tinkamos odos priežiūros priemonės padeda sumažinti niežulį ir kitus kamuojančius ligos simptomus.

Atopinei odai tinkamiausia speciali kosmetika. Jos sudėtyje būna natūralių drėkinančių ir raminančių medžiagų, tokių kaip alavijas, medetkos, kurios padeda sumažinti niežėjimą. Taip pat – odą minkštinančių ir maitinančių komponentų, pavyzdžiui, augalinių aliejų.

Tinkama pažeistos odos priežiūros kosmetika nesukelia dirginimo, paraudimo ar dilgčiojimo, gerai drėkina ir minkština odą, yra malonios tekstūros. Joje nėra nereikalingų konservantų – parabenų, dažiklių, dirbtinių kvapų ar putojimą sukeliančių medžiagų. Paprastai tokios kosmetikos priemonės yra patikrintos ir patvirtintos dermatologų.

Tepkite kremą iškart po dušo ar maudynių: jis geriausiai įsigeria, kai oda minkšta ir drėgna.

Per stipriai nemasažuokite ir netrinkite. Kremą būtina naudoti bent 2 kartus per dieną, tačiau jo gali prireikti 3–4 kartus per dieną ir dar dažniau.

Nepamirškite, kad atopinės odos priežiūros kosmetiką reikia naudoti nuolat, ne tik paūmėjimų periodais – tai padeda jų išvengti.

Keletas dalykų, padedančių atopinio dermatito kamuojamiems žmonėms

• Venkite ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių: streso, dulkių, žiedadulkių, alergizuojančių maisto produktų ir kt.
• Maudynėms rinkitės dušą. Nesimaudykite ilgai vandens telkinyje ir baseine. 
• Gerkite užtektinai vandens – tai padės sudrėkinti išsausėjusią odą.
• Drėkinkite sausą namų orą – tai ypač aktualu šildymo sezoną, vėdinkite kambarius. Tinkamiausia aplinkos oro drėgmė yra maždaug 70 proc.
• Neleiskite jus užvaldyti ilgalaikiam stresui, kuris palankus įvairioms ligoms.

Parengė Undinė Gilė

Valgome įvairius maisto produktus

Su maistu turime gauti visų reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat –vitaminų ir mineralų. Vienas maisto produktas nesuteiks nei visų maistinių medžiagų, nei būtino jų kiekio. Kad jų nepritrūktų, turime valgyti įvairius maisto produktus.

Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai aprūpina organizmą baltymais. Pagrindiniai geriausių angliavandenių šaltiniai grūdiniai produktai ir kruopos: košės, duona, makaronai, ryžiai. Angliavandenių yra bulvėse (krakmolas), vaisiuose (fruktozė), piene yra laktozės. Nesočiųjų riebalų šaltiniai augalinės kilmės aliejai, ypač alyvuogių, riešutai, sėklos ir avokadai. Ypatingai svarbios Omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvys: lašišos, silkės, sardinės, skumbrės.

Būtinai paįvairinkite savo valgiaraštį daržovėmis, vaisiais ir uogomis. Juose yra antioksidantų, kurie padeda palaikyti imunitetą, kontroliuodami laisvuosius radikalus. Šie nematomi priešai atakuoja ląsteles, pažeisdami jas ir DNR.

Laisvuosius radikalus neutralizuojančio vitamino C turi greipfrutai, apelsinai, citrinos, braškės, kiviai, ananasai, kopūstai, brokoliai, geltonosios paprikos. Vitaminas C sustiprina organizmo apsaugą nuo infekcijų skatindamas baltųjų kraujo kūnelių, gamybą.

Kito galingo antioksidanto seleno gauname valgydami žuvį, jūrų gėrybes, mėsą, visagrūdžius produktus, kiaušinius, riešutus. Kviečių sėlenos, mėsa, pupelės, lęšiai, riešutai – geri cinko šaltiniai. Vienas stipriausių antioksidantų vitaminas E ypač efektyviai apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Daug jo turi žemės riešutai, saulėgrąžų ir sezamų sėklos, kukurūzų aliejus.

Ne tik regėjimui, bet ir imunitetui reikalingo vitamino A gausu morkose, B grupės vitaminų turi viso grūdo dalių miltai, lęšiai, riešutai, sėklos, pienas, kiaušiniai, žuvis, lapinės ir ankštinės daržovės. Nepamirštame imunitetui taip pat reikalingo vitamino D, kurio turi žuvys, pavyzdžiui, lašiša, kardžuvė ir skumbrė. Fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, gausu žarnyno veiklą palaikančių probiotikų – gerųjų bakterijų. Jos taip pat svarbios imunitetui.

Reguliariai judame ir mankštinamės

Imuninės ląstelės nuolat cirkuliuoja kraujyje ir limfoje. Mažai, nereguliariai judant šie procesai sulėtėja. Ląstelių cirkuliacija būtina stipriam imuniniam atsakui. Imunitetą veikia ir grūdinimasis, pagerinantis kraujotaką ir limfos tekėjimą.

Norint nuolat palaikyti gerą kraujotakos ir limfinės sistemos būklę, fizinis aktyvumas rekomenduojamas kiekvieną dieną. Nebūtina sunkiai treniruotis, užtenka pavedžioti šunį, padirbėti darže ar susitvarkyti namus.

Sportuoti patariama 2–3 kartus per savaitę. Pavasarį galima perkelti užsiėmimus į lauką, kad dar ir užsigrūdintumėte. Net jei planuojate vakare eiti į sporto salę, likusios dienos dalies neturėtumėte praleisti palinkę prie kompiuterio. Kartkartėmis padarykite pertraukėles: pasivaikščiokite, lengvai pasimankštinkite.

Išsimiegokime

Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–8 valandas per dieną. Miego trūkumas padidina imlumą infekcijoms. Mat miegas stiprina mūsų imuninę atmintį. Vieną kartą susidūrusi su tam tikrais virusais ar bakterijomis, kitą kartą jiems užpuolus imuninė sistema gali prisiminti šiuos nekviestus svečius ir greitai juos neutralizuoja. T. y. susiformuoja specifinis imunitetas šiems infekcijų sukėlėjams.Neišsimiegojus imuninei sistemai nepavyks greitai su jais susidoroti.

Svarbu ir miego kokybė. Negerai kiekvieną dieną eiti miegoti skirtingu laiku, keltis vidury nakties arba pakankamai neišsimiegoti visą savaitę, o savaitgalį kompensuoti miego trūkumą. Miegoti, kaip ir būti fiziškai aktyviems, svarbu reguliariai. Stenkitės gultis į lovą kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir ruoškitės miegui. Likus porai valandų iki miego, išjunkite išmaniuosius įrenginius, nevalgykite sunkaus, riebaus ir saldaus maisto, nesiprauskite po šaltu dušu. Tai padės pagerinti miego kokybę. Sutrikdyti miegą taip pat gali sportas ir aktyvus judėjimas vėlų vakarą.

Svarbu vaiko sveikatai

Augančio vaiko organizmas ypač jautriai reaguoja į klimato ir oro pokyčius. Peršalimo ligų profilaktika turi būti nuolatinė. Atėjus pavasariui reikalingas ne mažesnis dėmesys vaiko sveikatai negu žiemą, kad jis išvengtų peršalimo ir sumažėtų imlumas virusams.

Rūpindamiesi vaiko sveikata, daugiau dėmesio skirkite aprangai. Rankos ir kojos visada turi būti šiltos ir sausos. Net jei dieną lauke karšta, vos nusileidus saulei temperatūra greitai nukrenta. Todėl reikia pasirūpinti, kad atvėsus orui vaikas visada turėtų šiltesnį darbužį, taip pat kepurę ir šaliką. Vaikščiojimas gryname ore naudingas sveikatai bet kuriuo sezonu. Pavasario dienos dažnai gana vėjuotos ir lietingos, todėl pasirūpinkite nepralaidžiais vėjui ir neperšlampančiais vaikiškais drabužiais.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kuo panašios skirtingos virusinės ligos?

Rudeniniai lietūs, šaltas vėjas, žvarbus oras lemia tai, kad vis rečiau šildant saulei daugėja peršalimo ligomis sergančių žmonių. Pradeda bėgti nosis, peršti gerklė, kankina kosulys, kitiems dar ima skaudėti galvą, raumenis, energiją slopina nuovargis, o labiausiai nepasiseka, jeigu dar prisideda karščiavimas, kuris paguldo į lovą. Atrodo, susirgti šaltuoju metų sezonu yra neišvengiama. Tačiau toli gražu ne visada peršalimas yra privalomas rudens palydovas! Jei imuninė sistema stipri ir ėmėtės veiksmingų apsaugos priemonių, kad išvengtumėte ligos, turite galimybę būti laiminga išimtis tarp sergančių artimųjų ir draugų.

Peršalimas yra ūmi virusinė respiratorinė infekcija, kuria gali užkrėsti daugiau nei 200 įvairių virusų. Šie virusai sukelia skirtingas peršalimo ligas: rinitą, faringitą, nazofaringitą, tonzilitą, tracheitą.

Susirgus bet kuria kvėpavimo takų virusine infekcija pirmiausia pažeidžiami viršutiniai kvėpavimo takai ir atsiranda bendra organizmo intoksikacija. Nors peršalimo ligas sukeliančių virusų daug, patekę į organizmą, jie sukelia panašius simptomus ir gydymas taip pat panašus. Peršalimo ligoms, pažeidžiančioms viršutinius kvėpavimo takus, dažniausiai taikomas simptominis gydymas – skiriami įvairūs preparatai kosuliui, nosies užgulimui, gerklės skausmui, temperatūrai mažinti. Tik gripas yra daug sunkesnė negu kitos virusinės infekcijos, o ir pats gripo virusas plinta greičiau.

Saugome save ir kitus

Kad nesusirgtume, turėtume stengtis kuo labiau sumažinti kontaktus su virusais.  Virusai į organizmą patenka per kvėpavimo takus ir gleivines, o jeigu neįsileisime šių nekviestų įsibrovėlių, neužpuls ir liga.

Virusinės infekcijos plinta dviem būdais: per ore esančius lašelius ir kontaktiniu būdu.

Virusai dažniausiai perduodami oru per gleives, skreplius, kuriuos paskleidžia sergantis žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas. Todėl sergančiam suaugusiajam patariama neiti į darbą, neleisti sergančio vaiko į mokyklą, darželį, kad neužkrėstų kitų. Sergantis žmogus čiaudėdamas ir kosėdamas turėtų užsidengti burną vienkartine nosine, kad virusai kuo mažiau išplistų. Geriausia, jeigu viešose vietose jis dėvės medicininę veido kaukę, sulaikančią seilių lašelius, kuriuose yra virusų. Kaukę reikia keisti kas 4 valandas, kitaip ji taps neveiksminga. Sveikajam verčiau nesilankyti tose vietose, kur susirenka daug žmonių.

Tiek sveikiems, tiek sergantiems žmonėms būtina reguliariai vėdinti kambarį, nes uždaroje patalpoje yra didelė virusų koncentracija. Gerai vėdinant virusų kiekis ore sumažėja, todėl mažesnė ir infekcijos rizika.

Be to, virusai perduodami spaudžiant ranką, liečiant pinigus, turėklus viešajame transporte, durų rankenas ir t. t. Tuomet jų patenka ant rankų, o jomis palietus nosį, akis ar burną prasiskverbia į organizmą. Todėl nedera pamiršti higienos: reguliariai plaukite rankas su muilu, naudokite drėgnas higienines servetėles.

 Nuo įkvepiamų virusų gali apsaugoti medicininė priemonė

Kvėpavimo takų ligos sukelia daugybę nemalonių simptomų: kosulį, slogą, nosies užgulimą, galvos skausmą, karščiavimą ir kt. Ir nors paprastas peršalimas nėra sunki liga, prasta savijauta gerokai nukamuoja. Padėti organizmui kovoje su užpuolusiais virusais padeda jų dauginimąsi stabdantis nosies purškalas.

Viena tokių medicinos priemonių yra pagaminta naudojant iš raudonųjų jūros dumblių išgaunamą veikliąją medžiagą – sulfatuotą galaktozės polimerą jota-karageniną. Ši natūralios kilmės medžiaga neleidžia virusams daugintis, prisitvirtinti prie ląstelių ir jų užkrėsti. Todėl šios medžiagos preparatas padeda susilpninti virusinės ligos simptomus, organizmas gali greičiau susidoroti su infekcija ir užkertame kelią tolesniam jos vystymuisi.

Ore sklandantys virusai dažniausiai prasiskverbia pro nosį, tai yra atviri vartai infekcijai. Neįsileisti jų pro šiuos vartus gali padėti jota-karagenino nosies purškalas. Taigi, toks preparatas gali būti naudojamas ir profilaktiškai, ypač pravers ten, kur šalia jūsų daug žmonių, kad apsisaugotumėte nuo oru plintančių virusų. Šis purškalas sudaro apsauginį nosies gleivinės sluoksnį, kuris yra barjeras, blokuojantis virusų patekimą į organizmą. Be to, jis neleidžia išsausėti nosies gleivinei, o sudrėkinta gleivinė taip pat nepalanki terpė virusams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kasdien reikalinga apsauga akims

UV spinduliai labai kenkia ne tik odai, bet ir akims, kurias jie taip pat gali nudeginti. Nesaugodami akių paskatiname ligas, todėl svarbu nešioti saulės akinius. Vaiko akys ypatingai pažeidžiamos, nes jų lęšiukai yra skaidresni ir vyzdžiai platesni.

Tiesioginiai saulės spinduliai išsausina akių gleivinę, gali sukelti akių uždegimus. Būnant saulėje be akinių ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti rageną, lęšiuką ir tinklainę. Ilgai veikiant saulės spinduliams greičiau drumstėja lęšiukas ir gan jaunam žmogui gali išsivystyti katarakta.

Kenksmingi ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir atsispindėję nuo vandens ar smėlio. Akinukų reikia ir esant apniukusiam orui, nes debesys praleidžia iki 90 procentų ultravioletinių spindulių.

Nuo saulės apsaugo tik kokybiški, UV spindulių filtrą turintys akiniai. Pirkite sertifikuotus akinius: nekokybiški lęšiai jokios naudos nesuteiks. Akiniai, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, pažymėti specialiais ženklais. Šimtaprocentinę apsaugą suteikia ženklu UV 400 pažymėti akiniai.  Tokius akinius, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigysite optikos salonuose.

Nuo saulės nepaslėps nei debesys, nei vanduo

Saulė – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis tik tada, kai mėgaujamės ja su saiku. Persideginus oda parausta, skauda, stipriai nusideginus gali pradėti luptis, atsiranda pūslės.

Jei nudegimai kartojasi, oda išsausėja, praranda elastingumą, darosi šiurkštesnė. Saugoti ją nuo tiesioginių saulės spindulių svarbu nuo pat mažens. Ateityje gali pasijusti sunkios nudegimų vaikystėje pasekmės. Ultravioletiniai spinduliai yra mokslo pripažintas kancerogenas. Stipriai nusideginus vos kelis kartus jau padidėja tikimybė susirgti onkologine odos liga – melanoma.

Nudegimai atsiranda nepastebimai – nuo jų nesame apsaugoti net vandenyje: saulės spinduliai pro jį lengvai prasiskverbia. Saulė gali mus pasiekti ir pro debesis. Todėl karštajam sezonui turime būti gerai pasiruošę: apsirūpinę apsauginiu kremu, tinkamais drabužiais, saulės akiniais.

Apsauginiai kremai – ar mokame juos naudoti?

Kaitintis saulėje saugiau tomis valandomis, kai ji mažiau agresyvi, t. y. ryte iki 11 arba po 15–16 val.  Kad išvengtume nudegimų, buvimo saulėje laiką ilginkime laipsniškai: pradedame nuo 5–10 minučių, antrą dieną kaitinamės 15–20 min., o trečią – 20–30 min. Būtina naudoti apsauginius kremus, kurie neleidžia ultravioletiniams spinduliams pažeisti odą. Kremą tepkite prieš 30 minučių iki išėjimo į lauką.

Apsaugos nuo saulės indeksas (SPF) parodo, kiek kartų ilgiau nenusidegindami galime būti saulėje pasitepę kremu. Tiesa, saugus deginimosi laikas dar priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, be kremo nuo saulės galime nusideginti jau per dešimt minučių, o SPF 50 indeksą turintis kremas gelbėja odą 50 minučių. Po to turime pasitepti dar kartą, pakartotinai būtina naudoti kremą išsimaudžius ir nusišluosčius.  

Dar vienas svarbus dalykas, kad kremo turime užsitepti gana daug: 1 cm² odos jo reikia apie 2 mg, t. y. suaugusiajam – vidutiniškai 35 gramų. Užtepus jo per mažai, silpna ir apsauga.

Daug greičiau saulė nudegina kūdikius ir mažus vaikus, nes jų oda 5 kartus plonesnė ir lengviau pažeidžiama. Be to, vaikų odoje menkai gaminasi melaninas – pigmentas, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir apsaugo nuo jų giliuosius odos sluoksnius. Tinkamai neapsaugojus odelės saulė gali sukelti alergiją: odelę išberia raudonais taškeliais ar dėmelėmis. Vaiką iki trejų metų reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Mažiems vaikams reikalingas kremas ar losjonas su ne silpnesne kaip SPF 50 apsauga.

Nuo saulės saugantys drabužiai

Kaip apsauga nuo saulės pasitarnauja ir drabužiai. Šiai funkcijai turi reikšmės jų spalva. Ryškios ir tamsios spalvos praleidžia mažiau ultravioletinių spindulių nei šviesios. Taigi, juodi drabužiai nuo saulės apsaugos geriau negu balti. Juoduose dažuose esančios medžiagos geriau sulaiko ultravioletinius spindulius.

Galime įsigyti drabužius, pasiūtus iš specialių audinių, turinčių apsaugą nuo UV spindulių.  Drabužių apsaugos stiprumas žymimas UPF (angl. Ultraviolet Protection Factor). Geriausiai apsaugo nuo saulės drabužiai, pažymėti UPF 50.

Esame saugesni, kai drabužiai uždengia kuo daugiau odos. Todėl verčiau vilkėti palaidines su ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ir sukneles. Būtinas vasaros aksesuaras – galvos apdangalas.

Saugus elgesys vandenyje

Ruošiantis vandens pramogoms prie jūros, upės ar ežero, pravartu nuvesti vaiką į baseiną ar vandens parką – pasimokyti plaukti ar sustiprinti plaukimo įgūdžius. Bet kuriame baseine ar vandens parke budi gelbėtojai. Plaukimo pamokas veda treneris, kuris ne tik turi atitinkamą išsilavinimą, bet ir puikiai išmano saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Tačiau ne tik vaikai, bet ir tėvai turi pasiruošti maudynėms vandens telkiniuose, kad galėtų užtikrinti vaikų saugumą. Prieš vykdami su vaiku į paplūdimį, prisiminkite paprastas elgesio vandenyje taisykles.

Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą maudynių vietą. Saugiausia – gerai prižiūrimame paplūdimyje, kuriame atliekami vandens tyrimai, įrengta reikiama infrastruktūra. Dar geriau, jeigu čia budi gelbėtojai.

Prie vandens telkinio nuolat stebėkite mažus vaikus, net kai jie žaidžia pakrantėje, nė sekundei neišleiskite iš akių besimaudančio vaiko. Negalima palikti prie vandens be priežiūros vaikų iki 14 metų. Nepatikėkite vyresniems vaikams prižiūrėti mažesnius, ypač besimaudančius. Uždrauskite vaikui maudytis esant stipriam bangavimui.

Pavojinga plaukioti ant pripučiamų čiužinių, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų. Vaikams verčiau naudoti plaukimo liemenes arba rankoves, o iš pripučiamo rato vaikas gali greitai išslysti. Tačiau net ir su saugumo priemonėmis vaikus reikėtų akylai prižiūrėti, ypač tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių. Nepamirškite, kad net pati patikimiausia gelbėjimosi liemenė negali garantuoti vaiko saugumo, jei šalia nėra suaugusiojo.

Geriausia maudytis ryte ir vakare, kai saulė šildo, bet nedegina. Neleiskite vaikui maudytis per ilgai. Vanduo net šilčiausią dieną gerokai šaltas ir galima lengvai peršalti. Pirmąją dieną vaikui užteks ne daugiau kaip 5 minučių, kasdien šį laiką ilginkite, kol pasieksite 20 ar 30 minučių. Išlipusį iš vandens vaiką nušluostykite sausu rankšluosčiu. Sukaitus, suprakaitavus, prieš vėl lipant į vandenį, būtinai reikia atvėsti. Negalima maudytis iš karto po valgio, maudantis kramtyti gumą.

Uždrauskite vaikams pavojingus žaidimus vandenyje: imituoti skendimą, nardinti kitą ar šaukti pagalbos, jei jos nereikia.

Parengė Undinė Gilė

Sveiko gyvenimo įgūdžiai pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistų nuomone, vaiko sveikatos užtikrinimui būtina laikytis tinkamos dienotvarkės nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Ankstyva vaikystė yra spartaus vystymosi laikotarpis ir tai yra tas momentas, kai reikia pasirinkti tokį šeimos gyvenimo būdą, kuris palankus vaiko sveikatai.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikai iki penkerių metų, kad augtų sveiki, turi mažiau laiko praleisti prie televizorių ir kitų įrenginių ekranų, vežimėliuose ir kėdutėse, gerai išsimiegoti ir užsiimti aktyvesniais žaidimais. Fizinė veikla prisideda prie motorinių gebėjimų vystymosi, gerina protinius ir fizinius gebėjimus.

Tai, ką vaikas veikia per dieną, yra labai svarbu. Mažo vaiko sveikatą neigiamai veikia ir miego trūkumas, ir per ilgas sėdėjimas prie įrenginių ekranų arba vaikiškose kėdutėse ir vežimėliuose. Didesnis fizinis aktyvumas ir kokybiškas mažų vaikų miegas prisideda prie jų fizinės ir psichinės sveikatos bei gerovės, padeda išvengti nutukimo ir su tuo susijusių ligų vėlesniame gyvenime.

Todėl patariama stengtis, kad laiko, kai vaikas yra nejudrus, dienotvarkėje būtų mažiau. Pasyvią veiklą, kurios metu vaikas mažai juda, vertėtų pakeisti aktyviais žaidimais. Tai padės formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius nuo pat vaikystės, o jie lems požiūrį į sveikatą ir paauglystėje bei suaugus.

Kai vaikas sėdi kėdutėje ar vežimėlyje, jo vystymuisi itin svarbus bendravimas su suaugusiuoju ir tokie užsiėmimai kaip skaitymas, įvairių istorijų pasakojimas, dainavimas ir galvosūkių sprendimas.

PSO parengtos mažų vaikų fizinio aktyvumo ir miego rekomendacijos

PSO specialistų nuomone, šių rekomendacijų laikymasis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus svarbus vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi bei sveikatai visą gyvenimą.

 Kūdikiai (iki vienerių metų)

• Kelis kartus per dieną patariama užsiimti įvairia fizine veikla, pavyzdžiui, žaisti ant grindų su suaugusiuoju, ir kuo daugiau tokių žaidimų, tuo geriau. Jei vaikas dar negali savarankiškai judėti, patariama, kad jis bent 30 minučių per dieną praleistų gulėdamas ant pilvo (įvairiu paros metu būdravimo periodais).
• Kūdikiams nedera sėdėti ilgiau nei 1 valandą (pvz., lopšiuose arba vežimėliuose, vaikiškose kėdutėse arba įvairiose nešioklėse). Tokio amžiaus mažylio nerekomenduojama sodinti prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Tada, kai vaikas nejudrus, suaugusysis turėtų bendrauti su juo, pavyzdžiui, skaityti pasakas ar pasakoti istorijas.
• 0–3 mėnesių kūdikis turi gerai išsimiegoti 14–17 valandų, o 4–11 mėnesių mažyliui būtina išmiegoti 12–16 valandų, įskaitant dienos miegą.

Vaikai nuo 1 iki 2 metų

• Iš viso bent 180 minučių per dieną mažylis turėtų užsiimti įvairiomis bet kokio intensyvumo veiklomis, įskaitant vidutinio sunkumo ar intensyvią fizinę veiklą.
• Vaikas neturėtų ilgiau nei 1 valandą sėdėti, pavyzdžiui, vežimėlyje, vaikiškoje kėdutėje. Vienerių metų vaikams nerekomenduojama žiūrėti į ekraną (pavyzdžiui, žiūrėti animacinius filmus per televizorių ar kitokius įrenginius, žaisti vaizdo žaidimus). 2 metų vaikams prie ekrano patariama nepraleisti ilgiau laiko nei 1 valandą per dieną, ir geriau, jeigu jis tai darys dar trumpiau. Kai mažylis nejudrus, su juo turėtų bendrauti suaugusysis, pavyzdžiui, pasekti pasaką arba ką nors papasakoti.
• Vaikui reikia 11–14 valandų kokybiško miego, įskaitant dienos miegą, nuosekliai laikantis miego ir aktyvumo režimo.

Vaikai nuo 3 iki 4 metų

• Tokio amžiaus vaikams taip pat ne mažiau kaip 180 minučių per dieną būtina įvairi bet kokio intensyvumo fizinė veikla, o iš jų ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo.
• Vaikai neturi likti nejudrūs ilgiau nei 1 valandą. Taip pat jiems nedera žiūrėti ilgiau nei 1 valandą per dieną į televizoriaus ar kito įrenginio ekraną. Kai vaikas nėra judrus, su juo turėtų bendrauti suaugęs žmogus, pavyzdžiui, ką nors paskaityti, papasakoti ar aptarti.
• Mažylis turi miegoti 10–13 valandų per parą, įskaitant dienos miegą, ir laikytis dienotvarkės.

Parengta pagal PSO medžiagą

Ar kada nors pasitaiko, kad esate per daug užsiėmę, kad užsiregistruotumėte pas gydytoją? O gal neturite laiko laukti, kol vietinėje vaistinėje bus išrašytas receptas? Jei tokie scenarijai jums pasitaiko dažniau nei įprastai, metas atrasti internetinių vaistinių pasaulį.

Internetinės vaistinės, dar vadinamos e. vaistinėmis, yra skaitmeninės vaistinės, kuriose galima įsigyti vaistų internetu. Naudodamiesi internetine vaistine, galite lengvai gauti receptinių, nereceptinių vaistų ir kitų su sveikata susijusių produktų patogiai įsitaisę savo namuose. Šiame straipsnyje aptarsime internetinių vaistinių privalumus, kaip rasti ir išsirinkti tinkamą vaistinę, internetinių vaistinių saugumo patarimus, o tada palyginsime internetinių ir tradicinių vaistinių kainas. Pradėkime.

Kas yra internetinė vaistinė?

Internetinė vaistinė – tai skaitmeninė parduotuvė, kurioje klientai, neišeidami iš namų, gali įsigyti receptinių vaistų, nereceptinių vaistų ir kitų su sveikata susijusių produktų. Šios parduotuvės yra sujungtos su licencijuotų vaistinių, kurias reguliuoja vyriausybė, ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklu.

Internetinių vaistinių privalumai

Internetinės vaistinės klientams teikia daug privalumų. Pagrindinė internetinės vaistinės nauda yra ta, kad klientams suteikiama galimybė patogiai įsigyti vaistų ir kitų su sveikata susijusių produktų. Klientai gali įsigyti vaistų neišeidami iš namų, o tai ypač naudinga tiems, kurie neturi galimybės naudotis vietine vaistine.

Kitas internetinių vaistinių privalumas yra tas, kad jose galima įsigyti įvairių vaistų ir produktų. Klientai gali rinktis iš didelio vaistų ir kitų su sveikata susijusių produktų, pavyzdžiui, vitaminų, nereceptinių vaistų ir medicinos reikmenų.

Be to, internetinės vaistinės gali pasiūlyti klientams geresnes kainas nei tradicinės vaistinės. Taip yra todėl, kad internetinės vaistinės gali pasinaudoti interneto galimybėmis ir įsigyti vaistų iš įvairių pardavėjų, todėl gali pasiūlyti konkurencingas kainas.

Kaip rasti ir pasirinkti tinkamą internetinę vaistinę

Tinkamos internetinės vaistinės paieška gali būti nelengva užduotis. Ieškant internetinės vaistinės svarbu atlikti tyrimą ir įsitikinti, kad pasirinkta vaistinė turi gerą reputaciją ir yra patikima. Toliau pateikiame keletą patarimų, padėsiančių rasti ir išsirinkti jums tinkamą internetinę vaistinę:

1. Patikrinkite vaistinės įgaliojimus. Įsitikinkite, kad svarstoma internetinė vaistinė yra licencijuota ir reguliuojama vyriausybės. Šią informaciją paprastai galite rasti vaistinės interneto svetainėje arba susisiekti su ja tiesiogiai ir pasiteirauti.
2. Skaitykite klientų atsiliepimus. Klientų atsiliepimai gali suteikti vertingos informacijos apie internetinės vaistinės klientų aptarnavimą, kainas ir produktų pasirinkimą.
3. Palyginkite kainas. Internetinės vaistinės garsėja konkurencingomis kainomis, todėl svarbu palyginti skirtingų internetinių vaistinių kainas, kad įsitikintumėte, jog gaunate geriausią įmanomą pasiūlymą. [1]

Išvada

Internetinės vaistinės gali būti puikus būdas patogiai gauti vaistų ir produktų iš savo namų. Jos siūlo platų vaistų ir produktų pasirinkimą, konkurencingas kainas ir prieigą prie informacijos apie vaistus ir su sveikata susijusius produktus.

šaltinis:

https://www.santaka.info/?sidx=44006

VAIKŲ TRUMPAREGYSTĖ – SPARČIAI PLINTANTIS REIŠKINYS, KURĮ GALIMA SUVALDYTI NAUDOJANT INOVACIJAS

Kas yra miopija, kitaip vadinama trumparegyste?

Tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius (akių refrakcijos) yda, pasireiškia suprastėjusiu tolimų daiktų ir objektų matymu. Taip nutinka, nes šviesos spinduliai, kirtę mūsų optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę – trumparegių akies obuolys pailgos formos arba jų ragena yra pernelyg iškilusi. Norint suprasti, ar mažo vaiko rega nėra sutrikusi, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis pastebi trupinukus (įprastai jie labai mėgsta juos rinkti), ar mato padangėje skrendantį paukštį, lėktuvą, ar žiūri tiesiai ir nežvairuoja, ar daugmaž vienodo dydžio bei spalvos abiejų akių vyzdžiai, ar nuolatos netrina akių net ir nenorėdamas miegelio. Mokyklinukai sutrikus regai nebemato, kas užrašyta ant lentos, susiduria su sunkumais skaitant ir rašant, skundžiasi dideliu nuovargiu ir galvos skausmais. 

Miopija – įgyjama ar įgimta?

Tyrimai rodo, kad įgimtą trumparegystę turi mažiau nei 1 procentas naujagimių, taigi, jeigu šią refrakcijos ydą turėjo tėvai, padidėja jos tikimybė ir vaikui. Įprastai kūdikio vizitas pas gydytoją oftalmologą turėtų būti iki 1-erių metų, geriausia apie 6–8 mėnesį, kai vaikas gali savarankiškai sėdėti ir fiksuoti žvilgsnį į rodomą žaislą. Tokiame amžiuje jau galima įvertinti kūdikio regos aštrumą ir, jei reikalinga, nedelsiant priimti sprendimus regos silpnėjimo sustabdymui. Apie 70 proc. iki 5–erių metų atsiradusi miopija taip pat yra paveldėta, tačiau pasireiškusi gerokai vėliau, neretai esant mokyklinio amžiaus, dažniausiai paveikta išorinių faktorių.

Išmaniųjų ekranų įtaka trumparegystės atsiradimui

Tiek miopijos reiškinį tyrinėjantys mokslininkai, tiek gydytojai oftalmologai vieningai sutaria, kad įgytos trumparegystės jaunėjimas vienareikšmiškai yra susijęs su išmaniųjų ekranų besaikiu naudojimu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jaunėjant trumparegių amžiui didėja ir didelio laipsnio trumparegystės rizika, nes trumparegystė vystosi, kol vaikas auga, ir nustoja didėti, kai žmogus subręsta, taigi kuo anksčiau ji prasideda, tuo daugiau progresuoja, kol vaikas užauga.

Didžiausią įtaką vaikų miopijai daro ne kenksminga mėlynoji šviesa, o nuolatinis žiūrėjimas į mažus ekranus iš arti. Išmaniųjų ekranų draudimas – ne išeitis, tačiau reguliarios pertraukėlės, akių atpalaidavimas nuo fokusavimo iš arti, tinkama mityba, kuo ilgesnis buvimas gryname ore, gali padėti išvengti trumparegystės atsiradimo ar jos progresavimo.

Trumparegystės prevencijos būdai

Reguliari regos patikra. Jeigu vaiko rega yra gera, nėra nusiskundimų, patariama akis patikrinti sulaukus 3 ir 6 metų. Mokyklinio amžiaus vaikų regą šeimos gydytojai tikrina kasmet, o esant problemoms siunčiama pas akių gydytoją. Tačiau jeigu tėvams kyla abejonių dėl vaiko regos, į medikus svarbu kreiptis kaip įmanoma greičiau.

Laiko prie išmaniųjų ekranų ribojimas. Specialistai kūdikiams ir vaikams iki 2 m. ekranų naudoti nerekomenduoja, 2–5 m. vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 val. per dieną. Yra įrodymų, kad didesnė nei 4 val. per dieną trukmė mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams didina ir psichikos bei fizinės sveikatos sutrikimų riziką.

Tinkamas žiūrėjimo atstumas. Nerekomenduojama kūdikiams kabinti žaislų labai arti akių, skaitant knygą, privalu laikytis 30–40 cm atstumo. Akims sunku fokusuotis, kai skaitoma, žiūrima į ekranus gulint ar važiuojant automobiliu, ypač esant netinkamam apšvietimui patalpoje ar tamsoje.

Miopijos progresavimo sustabdymo būdai

Trumparegystės progresavimo lėtinimui jau dabar gydytojai oftalmologai naudoja atropino lašus, specialius minkštus kontaktinius lęšius ar ortokeratologiją, svarbu ir nuolatinis tinkamų korekcinių akinių naudojimas, tačiau akiniai iki šiol daugiausia buvo skiriami tik trumparegystės korekcijai ir turėjo mažai įtakos jos progresavimo mažinimui.

Todėl inovatyviausios pasaulyje akinių lęšių gamintojos Essilor mokslininkų komanda ieškojo ir sukūrė sprendimą, kaip kovoti su vaikų trumparegystės progresavimu.

Pažangiausias sprendimas – Stellest. Jau greitai „Fielmann” optikose!

Įprastiniai trumparegystės kontrolei naudojami akinių lęšiai yra įgaubti, tai reiškia, kad jie plonesni lęšio viduryje ir storesni jo kraštuose. Kuo vaikučio dioptrija didesnė, tuo lęšis storesnis, todėl akinukai neretai sunkūs ir neatrodo estetiškai. Naujų Stellest lęšių technologija išsprendė visus šiuos nepatogumus, o dėl jų H.A.L.T. (Highly Aspherical Lenslet Target) dizaino, paremto specifine mikroskopinio dydžio lęšiukų išdėstymo konfigūracija, trumparegystės progresavimą galima sulėtinti vidutiniškai 67%.

Daug žadantys mokslinių tyrimų rezultatai

Dvejus metus WEIRC (Venžou medicinos universitetas – Essilor tarptautinis tyrimų centras) Kinijoje trukę tyrimai parodė, kad vaikams, kurie ≥ 12 valandų kasdien nepertraukiamai nešiojo Stellest lęšius, trumparegystės progresavimas sumažėjo net 67 %, o akies obuolio pailgėjimas sulėtėjo 60 %, palyginti su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Tyrime teigiama, kad net 90 % jame dalyvavusių vaikų akys prie naujo dizaino prisitaikė iki 3 dienų, o maksimalus 100 proc. adaptacinis laikotarpis užtruko ne ilgiau nei savaitę.

Ne tik maksimalus komfortas, bet ir saugumas

Naujieji Stellest lęšiai yra gaminami iš specialios Airwear medžiagos, kurią NASA naudoja gamindama astronautų šalmų priekinius skydelius! Tai yra itin saugus ir patvarus plastikas, galintis atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti vaikų akis. Visi lęšiai padengti atspindžius šalinančia Crizal danga, taip pat galima papildoma Prevencia danga, sauganti nuo kenksmingos mėlynosios ekranų šviesos.

„Fielmann“ pataria 

Vaikų rega kečiasi, todėl būtina kartą per metus apsilankyti pas gydytoją oftalmologą, prižiūrintį Jūsų vaiko regos pokyčius ir priimantį tolimesnius sprendimus. Su gydytojo išrašytu receptu visų mielai lauksime optikos salonuose. Leiskite vaikams patiems išsirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs nuspręskite, kokio tipo akių lęšiai geriausiai atitiks vaiko poreikius. Nes „Fielmann“ rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!

Partnerio turinys

Kodėl kenčia kūdikio pilvukas?

Vidurių pūtimas (meteorizmas) itin kamuoja kūdikius, nes ne visada sklandžiai jų virškinamasis traktas persitvarko funkcionavimui naujomis sąlygomis. Virškinamajame trakte susikaupusios dujos sukelia spazmus ir dėl to kamuoja pilvuko diegliai. Ši problema gali atsirasti pradėjus maitinti mišiniais arba perėjus prie mišraus maitinimo, ji dažnai kamuoja neišnešiotus, mažai sveriančius kūdikius, taip pat – permaitinamus mažylius. Dažna dujų kaupimosi priežastis – kartu su išgertu pienuku į organizmą patenkantis oras. 

Dėl nebrandžios ir jautrios kūdikių nervų sistemos dieglius gali paskatinti stiprios mažylio emocijos. Tai paspartina lygiųjų žarnyno raumenų tonusą, todėl atsiranda žarnyno spazmai ir skauda pilvuką.

Didelės reikšmės turi maistas

Bet kokio amžiaus vaikui gali pūsti pilvą gausiai prisivalgius saldaus maisto, pavyzdžiui, saldžių vaisių, uogų, taip pat išgėrus daugiau sulčių. Taip pat ši problema vargina valgančius daug riebių patiekalų mažylius. Dujų išsiskyrimą padidina kai kurių maisto produktų virškinimas. Vieni iš tokių pupelės, lęšiai, kopūstai, brokoliai, ridikai, svogūnai, obuoliai, kriaušės, vynuogės.

Pilvo pūtimą sukeliantis oras į žarnyną patenka kalbantis valgio metu, taip pat – vaikui verkiant ar rėkiant. Daug oro žarnyne atsiranda iš gazuotų gėrimų, geriant per šiaudelį, net ilgai čiulpiant ledinukus, kramtant gumą.

Virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl fermentų stokos. Dujos žarnyne susidaro pūvant nesuvirškinto maisto dalelėms. Pavyzdžiui, jeigu trūksta ar neužtenka laktazės – pieno baltymą laktozę skaldančio fermento, meteorizmą sukelia pieno produktai. Tuomet gera išeitis rinktis šiuos produktus be laktozės.

Virškinimas sutrinka dėl alergijos maistui. Tokių maisto produktų žarnyno bakterijos negali gerai suvirškinti ir jie žarnyno mikroorganizmų fermentuojami į dujas. 

Pilvo pūtimo priežastis gali būti disbakteriozė – gerųjų ir blogųjų žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimas, pavyzdžiui, gydantis antibiotikais. Tuomet suaktyvėja puvimas ir rūgimas, dėl kurio susidaro daugiau dujų.

Vidurių pūtimą gali sukelti susilpnėjusi motorinė virškinamojo trakto funkcija. Tada maistui virškinti prireikia daugiau laiko, jis ilgiau išlieka žarnyne ir lėčiau pasišalina dujos. Dėl šios priežasties meteorizmas gali kamuoti žarnyno vystymosi sutrikimų turinčius vaikus.

Pūsti pilvą gali užkietėjus viduriams, nes dujos sunkiai pasišalina iš žarnyno. Tuomet patariama valgyti daugiau augalinio maisto. Virškinimui turi įtakos ir emocinė savijauta. Dujų kaupimąsi gali paskatinti psichologinės priežastys: nerimas, stresas, depresijos.

Kas padeda pilvukui?

Dažna vidurių pūtimo priežastis paūgėjusiam mažyliui – netinkamas maistas, saldumynai, gazuotas vanduo ir nesubalansuota mityba. Tėveliai turėtų stebėti, kokių produktų suvalgius vaikui pradeda pūsti pilvą. Tinkama mityba yra labai svarbi priemonė, padedanti išvengti virškinimo sutrikimų.

• Vaikas turėtų valgyti naudingą maistą ir reguliariai, gerti užtektinai vandens. Lengviau virškinama liesa mėsa, ne kepti, o troškinti patiekalai, sriubos. Vaikui mažiau duokite riebaus maisto, kramtomosios gumos, gazuotų gėrimų ir daug cukraus turinčių maisto produktų.
• Valgyti reikia lėtai, gerai sukramtyti. Tada išsiskiria daugiau seilių ir maistas geriau virškinamas.
• Kad oras nepatektų į virškinamąjį traktą, prie stalo nereikėtų kalbėtis.
• Vaikas turi daugiau judėti, mankštintis, tai gerina virškinamojo trakto peristaltiką.

Skubi pagalba išpūstam pilveliui

Esant vienai ar kitai virškinimo problemai, žarnyne su skysčiu susimaišiusios dujos tampa putomis. O jas sudaro daugybė burbuliukų, iš kurių dujos negali pasišalinti ir tempia žarnų sieneles. Todėl pučia ir skauda pilvą.

Kai pilvuko problemas sukelia tam tikri maisto produktai, galima mažinti jų kiekį. Tačiau, jeigu pilvą pučia nuolat ar atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, geriausia kreiptis į gydytoją, kuris nustatys priežastį ir skirs vaistus.

Jeigu daugiau prisivalgius vieno ar kito produkto vaikui retkarčiais pučia pilvą, galbūt užteks padaryti pilvuko masažą pagal laikrodžio rodyklę. Taip paskatinsime maistą greičiau slinkti žarnynu ir sumažės puvimo ir rūgimo procesai.

Vaistinėje galima įsigyti preparatą, skatinantį dujų pertekliaus pasišalinimą. Vieni tokių preparatų yra pagaminti su veikliąja medžiaga simetikonu. Ši medžiaga suardo dujų burbulus ir tada jie lengvai pasišalina. Simetikonas nepatenka į kraują ir pašalinamas iš organizmo, todėl su juo pagamintas preparatas yra saugus vartoti ir mažiems vaikams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė