<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>akys | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/akys/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:48:58 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 09 Jun 2024 05:00:18 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alerginis rinitas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginis kremas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[batutas]]></category>
		<category><![CDATA[bitė]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dujų kaupimasis]]></category>
		<category><![CDATA[erkė]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[geluonis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[laktozės netoleravimas]]></category>
		<category><![CDATA[langai]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėsa]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[paplūdimyje]]></category>
		<category><![CDATA[peršalus]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[saldumynai]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[traumos]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų rega]]></category>
		<category><![CDATA[vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vapsva]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinis peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žiedadulkės]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti viešai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22908</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas VASAROS VAISTINĖLĖ Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&#160; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai PATARIA GYDYTOJAS Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22924" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS </strong></h4>
<p>Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas</p>
<h4><strong>VASAROS VAISTINĖLĖ</strong></h4>
<p>Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&nbsp; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai</p>
<h4><strong>PATARIA GYDYTOJAS</strong></h4>
<p><em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie pilvuko pūtimą&nbsp;</p>
<h4><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI </strong></h4>
<p>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?</p>
<h4><strong>VERTA ŽINOTI</strong></h4>
<p>Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai</p>
<h4><strong>KŪDIKIS</strong></h4>
<p>Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</p>
<h4><strong>MAMYTĖ</strong></h4>
<p><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Ar man žindyti viešai?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong></p>
<p><span style="color: #c70c0c;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-vasara" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #2b56d6;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #cf0e0e;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_59/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 05 Jun 2024 05:12:08 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų rega]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22842</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šiandien vaikų trumparegystės (miopijos) augimas kelia itin didžiulį nerimą ne tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t.&#160;y. 5 mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1&#160;mlrd. žmonių turės didelio laipsnio trumparegystę. 2022 m. Higienos instituto sveikatos statistikos duomenimis, Lietuvoje trumparegystė diagnozuota daugiau nei 45&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims">Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22844" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Vaikas-trumparegis-kokius-akinius-pirkti.jpeg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Vaikas-trumparegis-kokius-akinius-pirkti.jpeg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Vaikas-trumparegis-kokius-akinius-pirkti-768x439.jpeg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Šiandien vaikų trumparegystės (miopijos) augimas kelia itin didžiulį nerimą ne tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t.&nbsp;y. 5 mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1&nbsp;mlrd. žmonių turės didelio laipsnio trumparegystę. 2022 m. Higienos instituto sveikatos statistikos duomenimis, Lietuvoje trumparegystė diagnozuota daugiau nei 45 tūkst. vaikų (0–17 m.), palyginti su 2019 m. duomenimis, trumparegių vaikų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 15 tūkst. Kaip visa tai suvaldyti, atsako „Fielmann&#8221; specialistai.</p>
<h4><strong>Kas yra miopija, kitaip vadinama trumparegyste?</strong></h4>
<p>Tai viena dažniausiai pasitaikančių akių refrakcijos ydų, kuomet akys pradeda per greitai augti, t. y. akies obuolys tampa ilgesnis nei turėtų būti, todėl vaizdas susidaro prieš akies tinklainę ir tolimi objektai atrodo neryškūs. Tai nutinka, nes akies optinėje sistemoje esančių lęšių, ragenos ir lęšiuko, laužiamoji galia nėra suderinta su akies obuolio ilgiu. Tokia nesuderinta akies optinė sistema sukelia įtampą, akys greičiau nuvargsta, dėl to gali kamuoti akių ar net galvos skausmas. Kuo jaunesnio amžiaus vaikui prasideda trumparegystė, tuo didesnė rizika išsivystyti didelio laipsnio trumparegystei, nes akies vidinės struktūros (tinklainė ir gyslainė) yra labiau išsitempusios ir iškyla didesnė tikimybė įvairių akių ligų atsiradimui ateityje.</p>
<h4><strong>Trumparegystės atsiradimo ir progresavimo priežastys</strong></h4>
<p>Iki šiol nėra žinomos tikslios trumparegystės atsiradimo priežastys. Nors mokslo pasaulyje yra įvairių nuomonių, kiek įtakos trumparegystės formavimuisi turi prie ekranų praleidžiamas laikas ar žiūrėjimo į juos intensyvumas, yra žinoma, kad miopijos vystymuisi įtakos turi didelis akims tenkantis krūvis, t.y. nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną ir skaitymas. Kitas svarbus faktorius – paveldimumas. Jei šeimoje vienas iš tėvų yra trumparegis, tikimybė, jog ir atžala bus trumparegė, padidėja triskart, jei abu tėvai – net šešiskart.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22846" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Stellest-akiniu-lesiai-trumparegiui.jpeg" alt="" width="500" height="625">Ar šiuolaikiniai moksliniai išradimai gali padėti atsikratyti miopijos? </strong></h4>
<p>Trumparegystė – negrįžtama būklė. Akiai tapus trumparege, t. y. ilgesne nei ji turėtų būti, jos nebeįmanoma sumažinti. Neretai yra manoma, kad lazerinės akies korekcijos gali išspręsti problemą, tačiau jos tik leidžia atsisakyti korekcinių akinių ar kontaktinių lęšių, bet pačios akies nesumažina ir akių ligų rizika niekur nedingsta. Todėl jei vaikas tapo trumparegis, labai svarbu surasti pažangiausią būdą akies augimui sulėtinti ir užkirsti kelią sparčiam trumparegystės progresavimui.</p>
<h4><strong>Efektyvūs trumparegystės kontrolės būdai </strong></h4>
<p>Dažnai trumparegystės intensyvaus progresavimo lėtinimui gydytojai oftalmologai naudoja atropino lašus, specialius minkštuosius kontaktinius lęšius ar ortokeratologinius kontaktinius lęšius. Svarbus ir nuolatinis tinkamų korekcinių akinių nešiojimas. Iki šiol daugelį metų gydytojų oftalmologų taikyta praktika skirti silpnesnius nei reikalinga trumparegystės korekcijai akinių lęšius tėvams tarsi formuoja nuomonę, kad akys su silpnesniais akiniais daugiau pačios dirbs, intensyviau treniruosis akies raumuo, nebus nuolat įsitempę, todėl labiau atsipalaiduos ir taip būklė stabilizuosis. Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad per silpna, nepilna korekcija skatina trumparegystės progresavimą.</p>
<h4><strong>Pažangiausio sprendimo – Stellest</strong><strong>® – ieškokite „Fielmann“ optikose</strong></h4>
<p>Penkerius metus <em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> gamintojos „Essilor“ mokslinių tyrimų centre Kinijoje vykdomi tyrimai* parodė, kad vaikams, kurie ≥ 12 val. kasdien nepertraukiamai nešiojo <em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> lęšius, trumparegystės progresavimas sumažėjo 67 %, o akies obuolio augimas sulėtėjo 60 %, palyginti su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Net 90 % jame dalyvavusių vaikų akys prie naujo dizaino prisitaikė per 3 dienas, o maksimalus 100 % adaptacinis laikotarpis užtruko ne ilgiau nei 7 dienas.</p>
<p>*Bao J., Huang Y., Li X., Yang A., Zhou F., Wu J., Wang C., Li Y., Lim E.W., Spiegel D.P., Drobe B., Chen H., 2022. Spectacle Lenses With Aspherical Lenslets for Myopia Control vs Single-Vision Spectacle Lenses: A Randomized Clinical Trial. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478.</p>
<h4><strong>Kodėl juos mielai nešioja trumparegiai vaikai Lietuvoje?</strong></h4>
<p>Trumparegystės korekcijai naudojami akinių lęšiai yra įgaubti – plonesni viduryje ir storesni kraštuose. Kuo vaiko dioptrija didesnė, tuo lęšis storesnis, todėl akinukai gali būti sunkūs. &nbsp;<em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> lęšių technologija išsprendė visus šiuos nepatogumus – pasitelkus unikalią H.A.L.T. (angl. <em>Highly Aspherical Lenslet Target)</em> technologiją, kurią sudaro 11 koncentrinių lęšyje išsidėsčiusių žiedų, sudarytų iš 1021 mikro lęšiuko, kurie sukuria galingą signalą, lėtinantį trumparegystės progresavimą net iki 67%.</p>
<h4><strong>Ne tik maksimalus komfortas, bet ir saugumas</strong></h4>
<p><em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> gaminami iš specialios <em>Airwear</em> medžiagos, kurią NASA naudoja kurdama astronautų šalmų priekinius skydelius! Tai itin saugi ir patvari medžiaga, galinti atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y. susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti akį. Visi lęšiai padengti specialia <em>Crizal Kids </em>UV danga, kuri šalina atspindžius 360 laipsnių kampu, t.y. tiek nuo išorinio, tiek nuo vidinio lęšių paviršiaus.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22849" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Vaiko-regos-patikra.jpeg" alt="" width="500" height="667">Trumparegystės progresavimą lėtinantys kontaktiniai lęšiai</strong></h4>
<p>Siekiant maksimalaus miopijos kontrolės rezultato, būtina nepertraukiamai nešioti jos progresavimą lėtinančius <em>Stellest</em><strong><em>®</em></strong> akinius, tačiau neretai jie sukelia didelių iššūkių vaikui sportuojant ar užsiimant kita aktyvia veikla. Todėl vyresnio amžiaus vaikams buvo sukurti minkšti vienadieniai trumparegystės progresavimą lėtinantys kontaktiniai lęšiai <em>MiSight</em><strong><em>®</em></strong>. Trejus metus vykstantys klinikiniai tyrimai rodo, kad <em>MiSight</em><strong><em>®</em></strong> efektyviai lėtina trumparegystės progresavimą, tačiau kol kas nėra duomenų, ar gydymas veikia nustojus juos naudoti.</p>
<h4><strong>Įpročiai, galintys padėti lėtinti trumparegystę</strong></h4>
<p>Reguliari regos patikra, laiko prie išmaniųjų ekranų ribojimas, tinkamas 30–40 cm žiūrėjimo atstumas, reikiamo apšvietimo užtikrinimas skaitant ir pan. – rekomenduojamos trumparegystės išsivystymo prevencijos priemonės, tačiau pagrindinė ir pati svarbiausia – buvimas lauke šviesiu paros metu, mažiausiai 2 val. per dieną. Tyrimai rodo, kad laiko leidimas natūralioje šviesoje pristabdo trumparegystės progresavimą net tiems vaikams, kurių tėvai yra trumparegiai. Nors ir teigiamo buvimo lauke poveikio mechanizmas nėra iki galo ištyrinėtas, tačiau mokslininkai atskleidžia, kad ryški šviesa lauke susiaurina vyzdį, taip sumažinamas vaizdo neryškumas ir defokusas. Mokslininkų Dong F., Zhi Z., Pan M. atlikti tyrimai rodo ir dopamino išsiskyrimo tinklainėje naudą esant natūralaus spektro šviesos aplinkoje. Būtent jis stabdo akies augimą – trumparegystės progresavimą.</p>
<h4><strong>„Fielmann“ pataria</strong></h4>
<p>Vaikų rega keičiasi, todėl būtina kartą per metus (esant poreikiui – ir dažniau) apsilankyti pas gydytoją oftalmologą, prižiūrintį Jūsų vaiko regos pokyčius ir priimantį tolimesnius sprendimus. Su gydytojo išrašytu receptu mielai lauksime optikose. Leiskite vaikams patiems išsirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs pasirūpinkite pažangiausiais, geriausiai vaiko regos poreikius atitinkančiais akinių lęšiais.</p>
<p><strong>„Fielmann“</strong> rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!</p>
<p><em>Užsak. Nr. 683</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims">Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/progresuojancios-trumparegystes-epidemija-issukis-augancioms-akims/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 10 Dec 2023 18:47:21 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Atopinis dermatitas]]></category>
		<category><![CDATA[ausies skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[ausies uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[ausų lašai]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[dantų valymas]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų priežiūra]]></category>
		<category><![CDATA[Ėduonis]]></category>
		<category><![CDATA[emocinis ryšys]]></category>
		<category><![CDATA[faringitas]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[į lauką]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetui]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[koronavirusinė infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kosmetologe]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maisto papildai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos emocijos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mikroelementai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiosioms]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[Otitas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pieniniai dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[ryšys]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tęsti žindymą]]></category>
		<category><![CDATA[tonzilitas]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko odelė]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<category><![CDATA[vegetarizmas]]></category>
		<category><![CDATA[vežti į lauką]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindančioms]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22528</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Neįkainojamos motinystės dovanos. &#160;ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti. &#160;VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi. &#160;BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22532" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ziema.jpg" alt="" width="1530" height="831" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ziema.jpg 1530w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ziema-768x417.jpg 768w" sizes="(max-width: 1530px) 100vw, 1530px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong><strong>Neįkainojamos motinystės dovanos.</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>ŽIEMOS </strong><strong>LIGOS</strong>. <strong><em>Gydytojas A. Vingras</em></strong> <strong>Apie bronchito simptomus ir gydymą</strong><strong>. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong> . <strong>Pažangiausias sprendimas</strong><strong> vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. </strong><strong>Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>MAMYTĖ. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> </strong><strong>Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?</strong></p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?</strong></p>
<h4><span style="color: #c72222;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓</strong></span></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-ziema.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #333399;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema</strong></span></a></p>
<h4><span style="color: #cc1414;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu </strong><strong>⇓</strong></span></h4>
<p>&nbsp;</p>
<h4>&nbsp;</h4>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 06 Dec 2023 16:32:38 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[Kalendorius]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[oftalmologai]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22458</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šiandien vaikų trumparegystės spartėjimas kelia itin didžiulį nerimą ne tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t.&#160;y. 5 mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1&#160;mlrd. žmonių turės didelio laipsnio trumparegystę. Vaikų trumparegystė progresuoja labai greitai, pasiekia aukštą laipsnį, todėl kuo ankstesniame amžiuje nustatoma, tuo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje">Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22460" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Trumparegis-vaikas.png" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Trumparegis-vaikas.png 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Trumparegis-vaikas-768x439.png 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Šiandien vaikų trumparegystės spartėjimas kelia itin didžiulį nerimą ne tik ją tyrinėjantiems mokslininkams, bet ir gydytojams oftalmologams. Naujausi tyrimai rodo, kad iki 2050 m. pusė pasaulio gyventojų, t.&nbsp;y. 5 mlrd. žmonių, bus trumparegiai, o beveik 1&nbsp;mlrd. žmonių turės didelio laipsnio trumparegystę. Vaikų trumparegystė progresuoja labai greitai, pasiekia aukštą laipsnį, todėl kuo ankstesniame amžiuje nustatoma, tuo labiau progresuoja. Kaip visa tai suvaldyti, atsako „Fielmann&#8221; specialistai.</p>
<p>Trumparegių vaikų arba akies obuolys būna pailgos formos, arba jų ragena yra pernelyg iškilusi. Įprastai kūdikio vizitas pas gydytoją oftalmologą turėtų būti iki 1-erių metų, kai vaikas gali savarankiškai sėdėti ir fiksuoti žvilgsnį į rodomą žaislą. Norint suprasti, ar mažo vaiko rega nėra sutrikusi, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis pastebi ir noriai renka trupinius? Ar mato padangėje skrendantį paukštį, lėktuvą, ar žiūri tiesiai ir nežvairuoja? Ar daugmaž vienodo dydžio bei spalvos abiejų akių vyzdžiai? Ar nuolatos netrina akių net ir nenorėdamas miego? Ar mokyklinio mažiaus vaikas mato, kas užrašyta ant lentos, o galbūt susiduria su mokymosi sunkumais, skundžiasi dideliu nuovargiu ir galvos skausmais?&nbsp;</p>
<p>Įgimtą trumparegystę turi mažiau nei 1 proc. naujagimių, taigi, jeigu šią refrakcijos ydą turėjo tėvai, net šešiskart jos tikimybė padidėja ir vaikui. Apie 70 proc. iki 5-erių metų atsiradusių trumparegystės atvejų taip pat yra paveldėta, tačiau gerokai vėliau, neretai mokykliniame amžiuje, pasireiškusią trumparegystę dažniausiai sukelia išoriniai veiksniai.</p>
<h4><strong>Išmaniųjų ekranų įtaka trumparegystės atsiradimui</strong></h4>
<p>Nors mokslo pasaulyje yra įvairių nuomonių, kiek įtakos trumparegystės formavimuisi turi prie ekranų praleidžiamas laikas ar žiūrėjimo į juos intensyvumas, žinoma, kad miopijos vystymuisi įtakos turi didelis akims tenkantis krūvis, t. y. žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną, skaitymas. Išmaniųjų ekranų draudimas – ne išeitis šiandieniame pasaulyje. Jau dabar intensyvaus trumparegystės progresavimo lėtinimui gydytojai oftalmologai naudoja atropino lašus, specialius minkštuosius kontaktinius lęšius ar ortokeratologiją. Svarbus ir nuolatinis tinkamų korekcinių akinių nešiojimas, tačiau akiniai iki šiol dažniausiai buvo skiriami tik trumparegystės korekcijai, bet ne jos progresavimui mažinti.</p>
<h4><strong>Įpročiai, galintys padėti lėtinti trumparegystę</strong></h4>
<p><em>Reguliari regos patikra.</em> Jeigu vaiko rega yra gera, nėra nusiskundimų, patariama akis patikrinti sulaukus 3 ir 6 metų. Tačiau jeigu tėvams kyla abejonių dėl vaiko regos, į oftalmologus svarbu kreiptis kaip įmanoma greičiau.</p>
<p><em>Laiko prie išmaniųjų ekranų ribojimas.</em> Specialistai kūdikiams ir vaikams iki 2 m. ekranų naudoti nerekomenduoja, 2–5 m. vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas ne daugiau kaip 1 val. per dieną. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 val. per dieną.</p>
<p><em>Tinkamas žiūrėjimo atstumas.</em> Nerekomenduojama kūdikiams kabinti žaislų labai arti akių, skaitant knygą privalu laikytis tinkamo 30–40 cm atstumo, akims sunku fokusuotis, kai skaitome, naudojame ekranus gulėdami ar važiuodami automobiliu, ypač netinkamo apšvietimo patalpoje ar tamsoje.</p>
<p><em>Daugiau laiko gryname ore.</em> Tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau laiko vaikas praleidžia gryname ore, tuo labiau sumažėja trumparegystės atsiradimo rizika. Pakankamas deguonies kiekis besivystančiai akiai yra itin svarbus.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22463" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/12/Stellest_akiniai.jpeg" alt="" width="400" height="320">Pažangiausias sprendimas – Stellest<sup>TM</sup></strong></h4>
<p>Trumparegystės kontrolei naudojami akinių lęšiai yra įgaubti – plonesni viduryje ir storesni kraštuose. Kuo vaiko dioptrija didesnė, tuo lęšis storesnis, todėl akinukai yra sunkūs ir neatrodo estetiškai. <em>Stellest<sup>TM</sup></em> lęšių technologija išsprendė visus šiuos nepatogumus pasitelkusi unikalią H.A.L.T (angl. <em>Highly Aspherical Lenslet Target</em>) konstrukciją. 1021 nematomas mikrolęšis sudaro 11 koncentrinių lęšyje išsidėsčiusių žiedų, kurie sukuria galingą signalą, lėtinantį trumparegystės progresavimą net iki 67%.</p>
<h4><strong>Daug žadantys mokslinių tyrimų rezultatai</strong></h4>
<p>Trejus metus <em>Stellest<sup>TM</sup></em> gamintojos „Essilor“ mokslinių tyrimų centre Kinijoje trukę tyrimai* parodė, kad vaikams, kurie ≥ 12val. kasdien nepertraukiamai nešiojo <em>Stellest<sup>TM</sup></em> lęšius, trumparegystės progresavimas sumažėjo 67 %, o akies obuolio pailgėjimas sulėtėjo 60 %, palyginti su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Net 90 % jame dalyvavusių vaikų akys prie naujo dizaino prisitaikė per 3 dienas, o maksimalus 100 % adaptacinis laikotarpis užtruko ne ilgiau nei 7 dienas.</p>
<h4><strong>Ne tik maksimalus komfortas, bet ir saugumas</strong></h4>
<p><em>Stellest<sup>TM</sup></em> gaminami iš specialios <em>Airwear</em> medžiagos, kurią NASA naudoja kurdama astronautų šalmų priekinius skydelius! Tai itin saugus ir patvarus plastikas, galintis atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti akį. Visi lęšiai padengti specialia <em>Crizal Kids UV </em>danga, kuri šalina atspindžius 360 laipsnių kampu, t.y. tiek nuo išorinio, tiek nuo vidinio lęšių paviršiaus.</p>
<h4><strong>Fielmann pataria</strong></h4>
<p>Vaikų rega keičiasi, todėl būtina kartą per metus apsilankyti pas oftalmologą̨, prižiūrintį Jūsų vaiko regos pokyčius ir priimantį tolimesnius sprendimus. Su gydytojo išrašytu receptu mielai lauksime optikose. Leiskite vaikams patiems išsirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs nuspręskite, kokio tipo akinių lęšiai geriausiai atitiks vaiko poreikius.</p>
<p><strong>„Fielmann“</strong> rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!</p>
<hr>
<p>*Bao, J., Huang, Y., Li, X., Yang, A., Zhou, F., Wu, J., Wang, C., Li, Y., Lim, E.W., Spiegel, D.P., Drobe, B., Chen, H., 2022 m. Trumparegystės kontrolė naudojant akinių lęšius su asferiniais mikrolęšiais, palyginti su vieno židinio akinių lęšiais: atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. JAMA Ophthalmol. 140(5), 472–478.</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje">Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/pazangiausias-sprendimas-vaiku-trumparegystei-suvaldyti-jau-lietuvoje/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 09 Oct 2023 05:49:36 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akių sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antioksidantai]]></category>
		<category><![CDATA[aprengti vaiką]]></category>
		<category><![CDATA[atopinė oda]]></category>
		<category><![CDATA[Atopinis dermatitas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[batukai]]></category>
		<category><![CDATA[dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų trauma]]></category>
		<category><![CDATA[Epiglotitas]]></category>
		<category><![CDATA[faringitas]]></category>
		<category><![CDATA[fotografė]]></category>
		<category><![CDATA[fotografija]]></category>
		<category><![CDATA[fotosesijos]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[išvalyti nosį]]></category>
		<category><![CDATA[kariesas]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kremai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlyna šviesa]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[niežėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[nuotraukos]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[odontologas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[psichinė sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[regėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[sedacija]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[tėčiai]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22395</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Didžiausias gyvenimo vertybes įamžinančios nuotraukos. BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis? RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22398" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo.jpg" alt="" width="1674" height="925" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo.jpg 1674w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo-768x424.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo-1536x849.jpg 1536w" sizes="(max-width: 1674px) 100vw, 1674px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Didžiausias gyvenimo vertybes įamžinančios nuotraukos.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong>. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?</p>
<p><strong>RUDENS </strong><strong>LIGOS. </strong>Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. <em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.</p>
<p><strong>MOTERS SVEIKATA.</strong> Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?</p>
<p><strong>MAMYTĖ</strong>. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius.&nbsp;</p>
<p><strong>KŪDIKIS. </strong>Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>VAIKAS LAUKE. </strong>Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><span style="color: #c91c1c;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #cc0e0e;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication=" https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 07 Oct 2023 06:15:29 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[mėlyna šviesa]]></category>
		<category><![CDATA[Transitions akinių lęšiai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22311</guid>

					<description><![CDATA[<p>Prasidedantys mokslo metai ir didėjantis krūvis tolygus augančiam vaikų nuovargiui. Jį sukelia ne tik ankstyvi rytai, aktyvi dienotvarkė ir kasdien laukiantys namų darbai, bet ir buvimas dirbtinio apšvietimo aplinkoje, nuolatinis skaitmeninių prietaisų naudojimas, kurie vaidina itin svarbų vaidmenį mokymosi procese. Jų skleidžiama mėlynoji šviesa labai kenkia vaikų akims ir gali sukelti neigiamų padarinių. Kaip nuo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis">Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22312" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaikas-ir-kompiuteris.png" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaikas-ir-kompiuteris.png 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaikas-ir-kompiuteris-768x439.png 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Prasidedantys mokslo metai ir didėjantis krūvis tolygus augančiam vaikų nuovargiui. Jį sukelia ne tik ankstyvi rytai, aktyvi dienotvarkė ir kasdien laukiantys namų darbai, bet ir buvimas dirbtinio apšvietimo aplinkoje, nuolatinis skaitmeninių prietaisų naudojimas, kurie vaidina itin svarbų vaidmenį mokymosi procese. Jų skleidžiama mėlynoji šviesa labai kenkia vaikų akims ir gali sukelti neigiamų padarinių. Kaip nuo to apsisaugoti net ir tuomet, kai dar nereikia korekcinių akinių?</p>
<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-22324 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaikas-su-telefonu-tamsoje-e1696070475806.jpg" alt="" width="500" height="500">Technologijų amžiuje gimę ir augantys vaikai be jų neįsivaizduoja savo kasdienybės. Skaitmeninius prietaisus naudodami žaidimams, bendravimui ir mokymuisi, vaikai prie kenksmingą mėlynąją šviesą skleidžiančių ekranų praleidžia itin daug laiko. Mėlynoji skaitmeninių ekranų šviesa gali sukelti daug neigiamų padarinių. Pirmiausia, atsiranda akių įtampa, kurią išduoda išsiliejęs vaizdas, sausos, sudirgusios akys, galvos skausmas ir sunkumas sutelkti dėmesį. Suprastėjęs miegas taip pat gali byloti, kad prie skaitmeninių prietaisų praleidžiama per daug laiko – išmaniųjų įrenginių naudojimas slopina melatonino gamybą ir gali sutrikdyti gilų, ramų miegą, kuris ypač svarbus augančiam organizmui.</p>
<p><span style="color: #068080;"><strong>„Vis dažniau girdime tėvų skundus, kad vaikui sunku mokytis, jis nuolat jaučiasi pavargęs ar skundžiasi galvos skausmu. Priežastis gali būti paprasta – intensyvios ir pavojingos šviesos nuvargintos akys, kurią skleidžia ne tik išmanieji ekranai, bet ir dirbtinis LED apšvietimas, – pasakoja „Fielmann&#8221; vaikų gydytoja-oftalmologė Daumantė Baranauskienė. – Dalis mėlynosios šviesos yra reikalinga mūsų akims cirkadinio ritmo palaikymui, tačiau jos perviršis yra kenksmingas. Sprendimas jos srauto patekimo į akis kontrolei jau yra sukurtas – tai <em>Transitions</em> akinių lęšiai, kurie blokuoja per didelį mėlynosios šviesos srautą ir taip jas apsaugo ne tik nuo pažeidimų, bet ir turi tiesioginę įtaką puikiai vaiko savijautai.&#8221;</strong></span></p>
<p>Neretai tėvai yra linkę riboti prie išmaniųjų prietaisų praleidžiamą laiką, įpratinti daryti reguliarią akių mankštą, daugiau laiko leisti lauke ar gerti akims reikalingus vitaminus. Vis tik vaikai dažnai būna padūkę ir užmaršūs, tad išmokyti patiems rūpintis akimis gali būti sudėtinga. „Fielmann&#8221; specialistai pastebi itin spartėjančią tendenciją, kad mažamečių akys silpnėja, tad vaikų regos prevencija – būtina. Technologijų nereikia drausti, tačiau svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo žalingo mėlynosios šviesos poveikio. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino, kad akiniai su <em>Transitions</em> lęšių danga mažina nuolat patiriamą akių įtampą.</p>
<p><span style="color: #068080;"><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22319" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vaiko-akinukai-svarbus-aksesuaras.png" alt="" width="500" height="572">Dažnai įsigyjančių ne pirmą porą akinių su <em>Transitions</em> lęšiais specialistai pasmalsauja, kodėl nori būtent tokių ir ne kitokių? Neretai atsakymas būna vienas – su chameleoniniais akiniais atrodau kietai tarp draugų, visiems smalsu matyti, kaip patalpoje skaidrūs akinių lęšiai išeinant į lauką keičia spalvą, jaučiuosi tarsi turintis supergalių! </strong></span>Kiti pamini, kad turėti vienus akinius visiems gyvenimo atvejams, yra itin patogu, nes nereikia su savimi turėti keleto porų, kurias dažnai pamiršta ir akims tenka vargti. Treti, kuriems nereikia akinukų su dioptrijomis, taip pat norintys būti tokie patys kieti kaip ir jų draugai, tad ir apie tai <em>Transitions</em> akinių lęšių gamintojai pagalvojo – tokie akiniai galimi ir be dioptrijų – ir stiliui, ir akių apsaugai, ir puikaus matymo užtikrinimui ateityje.</p>
<p>Taigi, asmeninis stilius ima formuotis jau vaikystėje – mažamečiai puikiai supranta ir nusprendžia, kas jiems tinka ir patinka, o kas – nelabai. Jie renkasi mėgstamus drabužius ir aksesuarus, o šiais laikais neretas užsimano pasipuošti ir įmantriais akiniais. Prie to kartais prisideda ir noras kopijuoti tėvų ar įžymybių stilių arba siekis susikurti protinguolio įvaizdį.&nbsp; Tai – sveikintina, tačiau <strong><span style="color: #068080;">optikos specialistai įspėja: net ir renkantis akinius tik dėl stiliaus, svarbu juos įsigyti ne galanterijos ar maisto prekių parduotuvėse, o optikos salonuose. Čia ne tik patars, kokie būtų tinkamiausi atsižvelgiant į odos jautrumą ar alergijas, bet ir ergonomiškai pritaikys, kad jie tinkamai sėdėtų ant nosies ir būtų patogūs nešioti.</span> </strong>O nutikus bet kokiai nelaimei su akinukais, nemokamai juos suremontuos ir palepins SPA procedūra.</p>
<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22322" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Fotochrominiai-akiniai-vaikui.png" alt="" width="600" height="481">Optikos specialistai abejojantiems tėvams, ar verta vaikui pirkti fotochrominius akinius, pataria nedvejoti, tik svarbu atminti vieną dalyką: jei ypač dažnai nutinka įvairios nelaimės su Jūsų vaiko akinukais, t.y. jie ištisai sulūžta, visų pirma susimąstykite, ar rėmelis buvo tinkamai išrinktas atsižvelgiant į vaikučio judrumą bei akinukų nešiojimo įpročius, visų antra – ar galutinį sprendimą, kokį rėmelį nešios Jūsų vaikas, priėmėte Jūs ar Jūsų vaikas. Akinių pasirinkimas vaikui gali tapti savotišku žaidimu – juk jis renkasi aksesuarą, išskirsiantį jį iš bendraamžių. Sužadintas mažamečio susidomėjimas ir patenkinti interesai, tikėtina, nemažai prisidės prie pagrindinio tikslo – įpročio nešioti akinius žaidžiant planšete, naudojantis mobiliuoju telefonu ar ruošiant namų darbus prie kompiuterio ir taip apsaugoti akis.</p>
<p>„Fielmann&#8221; rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas, tad visuomet galite užsukti pasitarti, juk akinių, kaip ir batų – privalome turėti ne vieną porą!</p>
<p><em>Užsak. Nr. 635</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis">Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/du-zuikiai-vienu-suviu-kaip-stiliaus-detale-gali-apsaugoti-vaiku-akis/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Svarbiausi vitaminai vaiko akims</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/svarbiausi-vitaminai-vaiko-akims?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=svarbiausi-vitaminai-vaiko-akims</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/svarbiausi-vitaminai-vaiko-akims#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 03 Oct 2023 06:16:30 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[akių sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[antioksidantas]]></category>
		<category><![CDATA[liuteinas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynės]]></category>
		<category><![CDATA[morkos]]></category>
		<category><![CDATA[regėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[regėjimui]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[zeaksantinas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22304</guid>

					<description><![CDATA[<p>Dėl netinkamos mitybos, trūkstant svarbių vitaminų ir kitų medžiagų, suprastėja vaiko sveikata, nukenčia ir regėjimas. Akis dar alina kompiuterių ekranai, dėl kurių vaikui augant jos vis daugiau apkraunamos ir greičiau pavargsta. Akių sveikatai ypač svarbūs vitaminai A, E, C ir B grupė, taip pat kitos maisto medžiagos. Tad jų užtektinai turėtume gauti su maistu arba&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/svarbiausi-vitaminai-vaiko-akims">Svarbiausi vitaminai vaiko akims</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22305" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vitaminai-vaiko-akims.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vitaminai-vaiko-akims.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Vitaminai-vaiko-akims-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Dėl netinkamos mitybos, trūkstant svarbių vitaminų ir kitų medžiagų, suprastėja vaiko sveikata, nukenčia ir regėjimas. Akis dar alina kompiuterių ekranai, dėl kurių vaikui augant jos vis daugiau apkraunamos ir greičiau pavargsta. Akių sveikatai ypač svarbūs vitaminai A, E, C ir B grupė, taip pat kitos maisto medžiagos. Tad jų užtektinai turėtume gauti su maistu arba teks vartoti maisto papildus.</p>
<h4><strong>Kuo akims naudingos mėlynės ir morkos?</strong></h4>
<p>Visi esame girdėję, kad akis stiprina mėlynės ir morkos. Mėlynėse esantys antocianidai stiprina kraujagysles, skatina akies tinklainėje esančio pigmento rodopsino gamybą, kuris gerina naktinį regėjimą. Šiose uogose esantys antioksidacinėmis savybėmis pasižymintys antocianinai saugo nuo žalingo aplinkos poveikio.</p>
<p>Ypač daug mėlynėse geram regėjimui būtino vitamino A, gausu vitamino C, reikalingo kraujagyslių elastingumui palaikyti. Šie vitaminai, kartu su uogose esančiu vitaminu B, svarbūs akies gleivių gamybai, padeda palaikyti drėgmę.</p>
<p>Morkos yra puikus beta karoteno šaltinis, šis antioksidantas organizme virsta vitaminu A. Kitas akims svarbus antioksidantas, kurio galime gauti iš morkų, liuteinas.</p>
<p>Tačiau be šių maisto produktų dar daugybė kitų, suteikiančių akims būtinų medžiagų, kurių neturi pritrūkti, ir kurios padeda užkirsti kelią įvairioms akių ligoms.</p>
<h4><strong>Vitaminas A ir ekranų šviesa</strong></h4>
<p>Vienas iš svarbiausių vitaminų regėjimui yra vitaminas A (retinolis). Į organizmą patenka neaktyvi jo forma – beta karotenas, kuris aktyvuojamas tampa retinoliu. Trūkstant šio vitamino suprastėja matymas temstant ir naktį. Vitamino A reikia, kad į akis patenkanti šviesa virstų elektriniu signalu, kuris siunčiamas į smegenis. Taip pat nuo jo priklauso akių gebėjimas skirti šviesą, tamsą ir spalvas.&nbsp;</p>
<p>Didelis šio vitamino poreikis leidžiant daug laiko prie kompiuterių, telefonų ar televizorių ekranų. Tuomet akys turi nuolat reaguoti į kontrastinius šviesos dirgiklius. Taigi, trūkstant šio vitamino blogėja regėjimas. Be to, išsausėja akies ragenos ląstelės, prarandama apsauginė ašarų plėvelė, dėl to gali užakti ašarų kanalai ir išdžiūti akių junginė. Dėl šių priežasčių gali išsivystyti akies junginės uždegimas – konjunktyvitas. Akių junginei būtinas ir vitaminas B2, o jo trūkumą gali signalizuoti didelis jautrumas šviesai.</p>
<p>Be mėlynių ir morkų, vitamino A yra moliūguose, abrikosuose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose, avokaduose. Taip pat jo turi sviestas, grietinė, fermentiniai sūriai, kiaušinių tryniai, jautiena, vištiena, kepenys, žuvų taukai. Vitamino B2 turi žalios lapinės daržovės, sojos pupelės, grikių kruopos, migdolai, kviečiai, kiaušiniai, mėsa, žuvis, pienas ir jo produktai.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22308" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Sveikos-vaiko-akys-e1696067641106.jpg" alt="" width="500" height="500">Vitaminai C ir E, padedantys apsisaugoti nuo žalingos aplinkos</strong></h4>
<p>Vitaminas C labai svarbus akių kraujagyslėms, stiprina tinklainės kapiliarų sieneles.&nbsp;Jis padeda apsaugoti akis nuo neigiamo aplinkos poveikio. Stokojant šio vitamino gali trūkinėti akių kraujagyslės, sumažėja akių raumenų tonusas, jos greitai pavargsta, gali pablogėti regėjimas.</p>
<p>Vitamino C šaltiniai yra daržovės ir vaisiai: raudonosios paprikos, pomidorai, bulvės, žirneliai, špinatai, baltagūžiai kopūstai, svogūnai, brokoliai, šaltalankiai, apelsinai, greipfrutai, kiviai, braškės, juodieji serbentai, erškėtuogės.</p>
<p>Vitaminai C ir E apsaugo akis nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, padeda palaikyti drėgmę.</p>
<p>Galingas antioksidantas – riebaluose tirpus vitaminas E daugiausia randamas augaliniuose produktuose. Geriausi šio vitamino šaltiniai yra sėklos ir riešutai (migdolai, žemės riešutai), nerafinuotas kukurūzų aliejus. &nbsp;Nemažai šio vitamino avokaduose, špinatuose, grikių kruopose, žirniuose, pupelėse, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse.</p>
<p>Ir, žinoma, nepamirštame visiems gerai pažįstamo vitamino D, kurio reikia natūraliam regėjimo aštrumui bei stiprumui. Kadangi pagrindinis šio vitamino kiekis organizme gaminasi veikiant saulės spinduliams, iš maisto vargu ar gausime jo užtektinai. Daugiausia šio vitamino turi riebi žuvis (ypač silkė, lašiša, skumbrė), žuvų ikrai, kiaušinio trynys, grybai.</p>
<h4><strong>Cinkas – svarbus mikroelementas akių sveikatai</strong></h4>
<p>Cinkas reikalingas regos pigmentų formavimuisi tinklainėje.Dėl jo trūkumo suprastėja matymas naktį. Be to, cinkas padeda įsisavinti vitaminą A,kartu su kitais vitaminais ir medžiagomis gaunant užtektinai cinko, apsaugoma akių tinklainė.</p>
<p>Į maisto racioną įraukite cinko turinčius produktus: mėsą, sūrį, grikių kruopas, raudonąsias pupeles, riešutus, moliūgų sėklas, jūros gėrybes, žuvį, kiaušinius, tofu sūrį.</p>
<h4><strong>Lęšiuko ir tinklainės apsauga – liuteinas ir zeaksantinas</strong></h4>
<p>Akių sveikatai itin svarbūs karotenoidai liuteinas ir zeaksantinas, veikiantys kaip antioksidantai. Tai yra pagrindiniai akies tinklainės geltonosios dėmės (makulos) pigmentai. Šie karotenoidai veikia kaip natūralūs filtrai, kurie neleidžia į akies tinklainę patekti kenksmingiems saulės spinduliams.</p>
<p>Liuteinas ir zeaksantinas kaip filtras gali sugerti ir mėlyną šviesą, ir taip apsaugoti akies lęšiuką bei tinklainę nuo jos poveikio. Šių medžiagų daugiausia geltonose bei žaliose daržovėse ir vaisiuose. Liuteino ir zeaksantino šaltiniai yra špinatai, kukurūzai, kopūstai, brokoliai, žalieji žirneliai, šparaginės pupelės, geltonosios paprikos, žaliosios pupelės, kiaušinių tryniai, mangai, apelsinai. Puikus liuteino šaltinis mėlynės, kurias galima valgyti ne tik šviežias, bet ir šaldytas bei džiovintas.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/svarbiausi-vitaminai-vaiko-akims">Svarbiausi vitaminai vaiko akims</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/svarbiausi-vitaminai-vaiko-akims/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vaiko trumparegystę galima suvaldyti</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegyste-galima-suvaldyti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vaiko-trumparegyste-galima-suvaldyti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegyste-galima-suvaldyti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 11 Dec 2022 06:00:38 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[oftalmologai]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21617</guid>

					<description><![CDATA[<p>VAIKŲ TRUMPAREGYSTĖ – SPARČIAI PLINTANTIS REIŠKINYS, KURĮ GALIMA SUVALDYTI NAUDOJANT INOVACIJAS Šiandien regos sutrikimų turinčių vaikų daugėja itin sparčiai, o priežasčių yra daug ir lemia ne tik genetika, bet ir besaikis išmaniųjų ekranų naudojimas, todėl dažnai vizitas pas gydytoją oftalmologą baigiasi akinukų išrašymu. Miopija – itin dažnas vaikų regos sutrikimas, kurį jau galima kontroliuoti pasitelkus&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegyste-galima-suvaldyti">Vaiko trumparegystę galima suvaldyti</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21619" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Vaiko-trumparegyste.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Vaiko-trumparegyste.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Vaiko-trumparegyste-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />VAIKŲ TRUMPAREGYSTĖ – SPARČIAI PLINTANTIS REIŠKINYS, KURĮ GALIMA SUVALDYTI NAUDOJANT INOVACIJAS </strong><strong>Šiandien regos sutrikimų turinčių vaikų daugėja itin sparčiai, o priežasčių yra daug ir lemia ne tik genetika, bet ir besaikis išmaniųjų ekranų naudojimas, todėl dažnai vizitas pas gydytoją oftalmologą baigiasi akinukų išrašymu. Miopija – itin dažnas vaikų regos sutrikimas, kurį jau galima kontroliuoti pasitelkus naujausias optines technologijas. </strong></p>
<h4><strong>Kas yra miopija, kitaip vadinama trumparegyste?</strong></h4>
<p>Tai akių gebėjimo laužti šviesos spindulius (akių refrakcijos) yda, pasireiškia suprastėjusiu tolimų daiktų ir objektų matymu. Taip nutinka, nes šviesos spinduliai, kirtę mūsų optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę – trumparegių akies obuolys pailgos formos arba jų ragena yra pernelyg iškilusi. Norint suprasti, ar mažo vaiko rega nėra sutrikusi, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis pastebi trupinukus (įprastai jie labai mėgsta juos rinkti), ar mato padangėje skrendantį paukštį, lėktuvą, ar žiūri tiesiai ir nežvairuoja, ar daugmaž vienodo dydžio bei spalvos abiejų akių vyzdžiai, ar nuolatos netrina akių net ir nenorėdamas miegelio. Mokyklinukai sutrikus regai nebemato, kas užrašyta ant lentos, susiduria su sunkumais skaitant ir rašant, skundžiasi dideliu nuovargiu ir galvos skausmais.&nbsp;</p>
<h4><strong>Miopija – įgyjama ar įgimta? </strong></h4>
<p>Tyrimai rodo, kad įgimtą trumparegystę turi mažiau nei 1 procentas naujagimių, taigi, jeigu šią refrakcijos ydą turėjo tėvai, padidėja jos tikimybė ir vaikui. Įprastai kūdikio vizitas pas gydytoją oftalmologą turėtų būti iki 1-erių metų, geriausia apie 6–8 mėnesį, kai vaikas gali savarankiškai sėdėti ir fiksuoti žvilgsnį į rodomą žaislą. Tokiame amžiuje jau galima įvertinti kūdikio regos aštrumą ir, jei reikalinga, nedelsiant priimti sprendimus regos silpnėjimo sustabdymui. Apie 70 proc. iki 5–erių metų atsiradusi miopija taip pat yra paveldėta, tačiau pasireiškusi gerokai vėliau, neretai esant mokyklinio amžiaus, dažniausiai paveikta išorinių faktorių.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignright wp-image-21621 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Akinukai-trumparegiams-e1669972300729.jpg" alt="" width="500" height="581">Išmaniųjų ekranų įtaka trumparegystės atsiradimui</strong></h4>
<p>Tiek miopijos reiškinį tyrinėjantys mokslininkai, tiek gydytojai oftalmologai vieningai sutaria, kad įgytos trumparegystės jaunėjimas vienareikšmiškai yra susijęs su išmaniųjų ekranų besaikiu naudojimu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jaunėjant trumparegių amžiui didėja ir didelio laipsnio trumparegystės rizika, nes trumparegystė vystosi, kol vaikas auga, ir nustoja didėti, kai žmogus subręsta, taigi kuo anksčiau ji prasideda, tuo daugiau progresuoja, kol vaikas užauga.</p>
<p>Didžiausią įtaką vaikų miopijai daro ne kenksminga mėlynoji šviesa, o nuolatinis žiūrėjimas į mažus ekranus iš arti. Išmaniųjų ekranų draudimas – ne išeitis, tačiau reguliarios pertraukėlės, akių atpalaidavimas nuo fokusavimo iš arti, tinkama mityba, kuo ilgesnis buvimas gryname ore, gali padėti išvengti trumparegystės atsiradimo ar jos progresavimo.</p>
<h4><strong>Trumparegystės prevencijos būdai </strong></h4>
<p><strong><em>Reguliari regos patikra</em></strong>. Jeigu vaiko rega yra gera, nėra nusiskundimų, patariama akis patikrinti sulaukus 3 ir 6 metų. Mokyklinio amžiaus vaikų regą šeimos gydytojai tikrina kasmet, o esant problemoms siunčiama pas akių gydytoją. Tačiau jeigu tėvams kyla abejonių dėl vaiko regos, į medikus svarbu kreiptis kaip įmanoma greičiau.</p>
<p><strong><em>Laiko prie išmaniųjų ekranų ribojimas.</em></strong> Specialistai kūdikiams ir vaikams iki 2 m. ekranų naudoti nerekomenduoja, 2–5 m. vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną. Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 val. per dieną. Yra įrodymų, kad didesnė nei 4 val. per dieną trukmė mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams didina ir psichikos bei fizinės sveikatos sutrikimų riziką.</p>
<p><strong><em>Tinkamas žiūrėjimo atstumas.</em></strong> Nerekomenduojama kūdikiams kabinti žaislų labai arti akių, skaitant knygą, privalu laikytis 30–40 cm atstumo. Akims sunku fokusuotis, kai skaitoma, žiūrima į ekranus gulint ar važiuojant automobiliu, ypač esant netinkamam apšvietimui patalpoje ar tamsoje.</p>
<p><strong>Miopijos progresavimo sustabdymo būdai</strong></p>
<p>Trumparegystės progresavimo lėtinimui jau dabar gydytojai oftalmologai naudoja atropino lašus, specialius minkštus kontaktinius lęšius ar ortokeratologiją, svarbu ir nuolatinis tinkamų korekcinių akinių naudojimas, tačiau akiniai iki šiol daugiausia buvo skiriami tik trumparegystės korekcijai ir turėjo mažai įtakos jos progresavimo mažinimui.</p>
<p>Todėl inovatyviausios pasaulyje akinių lęšių gamintojos <em>Essilor</em> mokslininkų komanda ieškojo ir sukūrė sprendimą, kaip kovoti su vaikų trumparegystės progresavimu.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21623" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Akiniu-lesiai-trumparegiams.jpg" alt="" width="550" height="309" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Akiniu-lesiai-trumparegiams.jpg 550w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/12/Akiniu-lesiai-trumparegiams-500x280.jpg 500w" sizes="(max-width: 550px) 100vw, 550px" />Pažangiausias sprendimas – Stellest<img src="https://s.w.org/images/core/emoji/13.0.1/72x72/2122.png" alt="™" class="wp-smiley" style="height: 1em; max-height: 1em;" />. Jau greitai „Fielmann&#8221; optikose!</strong></h4>
<p>Įprastiniai trumparegystės kontrolei naudojami akinių lęšiai yra įgaubti, tai reiškia, kad jie plonesni lęšio viduryje ir storesni jo kraštuose. Kuo vaikučio dioptrija didesnė, tuo lęšis storesnis, todėl akinukai neretai sunkūs ir neatrodo estetiškai. Naujų <em>Stellest<img src="https://s.w.org/images/core/emoji/13.0.1/72x72/2122.png" alt="™" class="wp-smiley" style="height: 1em; max-height: 1em;" /></em> lęšių technologija išsprendė visus šiuos nepatogumus, o dėl jų H.A.L.T. (<em>Highly Aspherical Lenslet Target</em>) dizaino, paremto specifine mikroskopinio dydžio lęšiukų išdėstymo konfigūracija, trumparegystės progresavimą galima sulėtinti vidutiniškai 67%.</p>
<h4><strong>Daug žadantys mokslinių tyrimų rezultatai</strong></h4>
<p>Dvejus metus WEIRC (<em>Venžou</em> medicinos universitetas – <em>Essilor</em> tarptautinis tyrimų centras) Kinijoje trukę tyrimai parodė, kad vaikams, kurie ≥ 12 valandų kasdien nepertraukiamai nešiojo <em>Stellest<img src="https://s.w.org/images/core/emoji/13.0.1/72x72/2122.png" alt="™" class="wp-smiley" style="height: 1em; max-height: 1em;" /></em> lęšius, trumparegystės progresavimas sumažėjo net 67 %, o akies obuolio pailgėjimas sulėtėjo 60 %, palyginti su vaikais, nešiojančiais įprastus vieno židinio lęšius. Tyrime teigiama, kad net 90 % jame dalyvavusių vaikų akys prie naujo dizaino prisitaikė iki 3 dienų, o maksimalus 100 proc. adaptacinis laikotarpis užtruko ne ilgiau nei savaitę.</p>
<h4><strong>Ne tik maksimalus komfortas, bet ir saugumas </strong></h4>
<p>Naujieji <em>Stellest<img src="https://s.w.org/images/core/emoji/13.0.1/72x72/2122.png" alt="™" class="wp-smiley" style="height: 1em; max-height: 1em;" /></em> lęšiai yra gaminami iš specialios <em>Airwear</em> medžiagos, kurią NASA naudoja gamindama astronautų šalmų priekinius skydelius! Tai yra itin saugus ir patvarus plastikas, galintis atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti vaikų akis. Visi lęšiai padengti atspindžius šalinančia <em>Crizal </em>danga, taip pat galima papildoma <em>Prevencia</em> danga, sauganti nuo kenksmingos mėlynosios ekranų šviesos.</p>
<h4><strong>„Fielmann“ pataria&nbsp;</strong></h4>
<p>Vaikų rega kečiasi, todėl būtina kartą per metus apsilankyti pas gydytoją oftalmologą, prižiūrintį Jūsų vaiko regos pokyčius ir priimantį tolimesnius sprendimus. Su gydytojo išrašytu receptu visų mielai lauksime optikos salonuose. Leiskite vaikams patiems išsirinkti savo svajonių akinukus, o Jūs nuspręskite, kokio tipo akių lęšiai geriausiai atitiks vaiko poreikius. Nes <em>„Fielmann“</em> rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas!</p>
<p><em>Partnerio turinys</em></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegyste-galima-suvaldyti">Vaiko trumparegystę galima suvaldyti</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vaiko-trumparegyste-galima-suvaldyti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 11 Oct 2022 14:55:09 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[apranga]]></category>
		<category><![CDATA[aromaterapija]]></category>
		<category><![CDATA[Brigita Petrulė]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[chameleoniniai akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[drėgnas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[eteriniai aliejai]]></category>
		<category><![CDATA[Fielmann]]></category>
		<category><![CDATA[gastroezofaginis refliuksas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[GERL]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[grūdai]]></category>
		<category><![CDATA[gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[heminė geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliatoriai]]></category>
		<category><![CDATA[intymus gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[Ispanijoje]]></category>
		<category><![CDATA[kombinezonas]]></category>
		<category><![CDATA[košė]]></category>
		<category><![CDATA[košės]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kruopos]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kvapai]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[lytinis gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[makšties sausumas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[ne hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[obstipacija]]></category>
		<category><![CDATA[obstrukcinis bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo liga]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko spazmai]]></category>
		<category><![CDATA[plaučių uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[prebiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[serga]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[tonzilitas]]></category>
		<category><![CDATA[trenerė]]></category>
		<category><![CDATA[užmigti]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vidurių pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidurių užkietėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[virškinimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21449</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Noras būti pavyzdžiu savo vaikams – gera paskata gyventi sveikai. VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus. RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21476" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo.jpg" alt="Mama ir vaikas 2022 m. ruduo" width="900" height="496" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo.jpg 900w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo-768x423.jpg 768w" sizes="(max-width: 900px) 100vw, 900px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Noras būti pavyzdžiu savo vaikams – gera paskata gyventi sveikai.</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.</p>
<p><strong>RUDENS </strong><strong>LIGOS. </strong>Kosulys, kuris padeda pasveikti. <em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras </em>Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><strong>. </strong>Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong>Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.</p>
<p><strong>TĖVAI. </strong><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em><em>. </em>Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.</p>
<p><strong>KĄ RENGSIMĖS?</strong> Rudeninė apranga – pagal orą.</p>
<p><span style="color: #d93125;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2022-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><strong><span style="color: #3366ff;">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</span></strong></a></p>
<p><span style="color: #cf1919;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas_52/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Supergalių turintys chameleoniniai akiniai!</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 09 Oct 2022 06:34:55 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Akytės]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[chameleoniniai akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[Fielmann]]></category>
		<category><![CDATA[Transitions akinių lęšiai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21396</guid>

					<description><![CDATA[<p>Ar žinojote, kad suaugusieji yra linkę dvigubai dažniau pasirūpinti savo akių sveikata ir jų saugumu nei savo vaikų? Tyrimai rodo, kad net 80 proc. akies pažeidimų dėl besaikio išmaniųjų ekranų naudojimo ir intensyvios akinančios saulės šviesos nutinka nesulaukus 18 metų. Vaikų akys yra itin jautrios aplinkos poveikiui, todėl jas reikia ypatingai saugoti. Pandemijos laikotarpiu vaikai&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai">Supergalių turintys chameleoniniai akiniai!</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-21398 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Fotochrominiai-akiniu-lesiai-e1664789816920.jpg" alt="Fotochrominiai akinių lęšiai" width="840" height="480">Ar žinojote, kad suaugusieji yra linkę dvigubai dažniau pasirūpinti savo akių sveikata ir jų saugumu nei savo vaikų? Tyrimai rodo, kad net 80 proc. akies pažeidimų dėl besaikio išmaniųjų ekranų naudojimo ir intensyvios akinančios saulės šviesos nutinka nesulaukus 18 metų. Vaikų akys yra itin jautrios aplinkos poveikiui, todėl jas reikia ypatingai saugoti.</p>
<p>Pandemijos laikotarpiu vaikai ir paaugliai praleido daugybę valandų dirbtinio LED apšvietimo aplinkoje su išmaniaisiais ekranais, t.y. jų dėmesys buvo nuolat sutelktas į skaitmeninius įrenginius, skirtus mokymuisi nuotoliniu būdu. Toks nepertraukiamas žiūrėjimas į ekranus iš arti gali būti sulyginamas su sunkumų kilnojimu valandų valandas sporto salėje, t. y. tiek kūno, tiek ir akių raumuo gaudamas didelį krūvį, įsitempia, pavargsta ir galiausiai jį pradeda skaudėti. Ignoruojant per didelius krūvius ir nesilaikant poilsio nuo ekranų režimo, akys pervargsta, pradedama prasčiau matyti, todėl vizitas pas gydytoją oftalmologą ir akinukų nešiojimas tampa neišvengiami.</p>
<p>Pastarąjį dešimtmetį nuolat kalbama apie apsaugą nuo kenksmingos mėlynosios šviesos, tačiau ne kiekvienas žino, kokią įtaką regai daro vis didėjantis akių jautrumas aplinkai. Naujausių tyrimų duomenimis, net 9 iš 10 apklaustųjų skundėsi padidėjusiu akių jautrumu šviesai, viena to priežasčių – besaikis išmaniųjų ekranų naudojimas, sukeliantis skaitmeninę akių įtampą ir sausų akių sindromą. Visi suprantame, kad visiškai atsiriboti nuo skaitmeninio pasaulio tikrai nepavyks, tad vertėtų pasirūpinti tinkama akių apsauga esant bet kokioms aplinkos sąlygoms.</p>
<p><em><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21400" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Chameleoniniai-akiniai.jpg" alt="" width="500" height="667">Transitions</em> fotochrominiai akinių lęšiai – puikus sprendimas ne tik mažųjų, bet ir suaugusiųjų akims! Blokuodami ne tik UV spindulius, bet ir mėlynąją šviesą, jie padės akis išsaugoti sveikesnes ir atitolins ateityje pasireikšiančias įvairias akių tinklainės ligas. Taigi šiuo atveju su vieneriais akiniais bus „nušauti net trys zuikiai”! „Fielmann&#8221; optikos specialistai pastebi itin spartėjančią tendenciją – vis daugiau mažųjų akinių nešiotojų renkasi būtent chameleoninius akinių lęšius. Kokios to priežastys ir kodėl būtent jie yra būtini sugrįžus į mokymosi įstaigas?</p>
<p>– Didžiąją laiko dalį būnant mokykloje vaikai praleidžia su skaitmeniniais ekranais ar išmaniosiomis lentomis, kurios skleidžia ne tik mėlynąją šviesą, bet ir turi itin daug akis varginančių atspindžių. <em>Transitions</em> akinių lęšiai ne tik turi apsaugą nuo kenksmingos mėlynosios šviesos, bet ir atspindžius šalinančią dangą, kuri padeda išvengti atspindžių sukeliamo akių nuovargio;</p>
<p>– Tyrimai rodo, kad skaitmeninių ekranų skleidžiama šviesa sutrikdo cirkadinį ritmą ir sumažina miego hormono – melatonino – išsiskyrimą, dėl ko vaikams sunku užmigti, atsiranda nuolatinis nuovargis, irzlumas, sunku susikaupti mokykloje, todėl suprastėja mokymosi rezultatai. Dalis mėlynosios šviesos yra reikalinga mūsų akims cirkadinio ritmo palaikymui, tačiau jos perviršis yra kenksmingas – būtent fotochrominiai akinių lęšiai blokuoja per didelį mėlynosios šviesos srautą ir taip jas apsaugo ne tik nuo pažeidimų, bet ir turi tiesioginę įtaką puikiai vaiko savijautai;</p>
<p>– Neretai saulėtuoju sezonu tėvai yra daugiau linkę rūpintis savo akimis įsigydami akinius nuo saulės, tačiau ne kiekvienas juos nuperka ir savo vaikams, motyvuodami tuo, kad vaikai yra linkę juos nuolat laužyti ar pamesti, tad neverta mėtyti pinigų į balą. Tačiau vaikų akis būtina saugoti nuo saulės, kuri, beje, skleidžia ne vien tik kenksmingus UV spindulius, bet ir yra itin didelis mėlynosios šviesos šaltinis lauke! Patalpoje būdami skaidrūs, o lauke reaguodami į UV spindulių intensyvumą, <em>Transitions</em> ne tik tampa saulės akiniais, bet ir blokuoja net iki 95 % saulės skleidžiamos mėlynosios šviesos;</p>
<p>– Chameleoniniai akinių lęšiai puikiai tinkami net ir judriausiems ar aktyviai užsiimantiems sportine veikla vaikams, nes jie yra gaminami iš specialios <em>Airwear</em> medžiagos, kurią NASA naudoja gamindama astronautų šalmų priekinius skydelius! Tai yra itin saugus ir patvarus plastikas, galintis atlaikyti net 150 m/s skriejančios kietos dalelės smūgį, t. y. susidūręs su kliūtimi lęšis įdumba, tačiau nesuskyla į aštrias dalis, galinčias sunkiai sužaloti vaikų akis.</p>
<p>Dažnai įsigyjančių ne pirmą porą akinių su <em>Transitions</em> lęšiais „Fielmann&#8221; specialistai pasmalsauja mažųjų akinių nešiotojų, kodėl nori būtent tokių ir ne kitokių? Vienas iš atsakymų – su chameleoniniais akiniais atrodau kietai tarp draugų, visiems smalsu matyti, kaip patalpoje skaidrūs akinių lęšiai išeinant į lauką keičia spalvą, jaučiuosi tarsi turintis supergalių! Kiti pamini, kad turėti vienerius akinius visiems gyvenimo atvejams, yra itin patogu, nes nereikia su savimi turėti keleto porų, kurias dažnai pamiršta, ir akims tenka vargti. Treti, kuriems nereikia akinukų su dioptrijomis, taip pat nori būti tokie patys kieti kaip ir jų draugai, tad ir apie tai <em>Transitions</em> akinių lęšių gamintojai pagalvojo – tokie akiniai galimi ir be dioptrijų – ir dėl stiliaus, ir maksimaliai akių apsaugai.</p>
<p>„Fielmann&#8221; rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas, tad visuomet galite užsukti pasitarti, juk akinių kaip ir batų – privalome turėti ne vieną porą!</p>
<p><em>Partnerio turinys</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai">Supergalių turintys chameleoniniai akiniai!</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/supergaliu-turintys-chameleoniniai-akiniai/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
