Kodėl žiedadulkės sukelia ligą?

Pagrindinė šienligės priežastis yra imuninė reakcija. Mūsų imuninė sistema reaguoja į žiedadulkes ir kitų rūšių alergenus kaip į svetimą medžiagą. Todėl organizmas pradeda gaminti antikūnus – baltymus imunoglobulinus E, o jų ir alergenų sąveika sukelia alerginį uždegimą.

Alergija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, neretai nulemta genetiškai. Dažnai šia liga suserga maži vaikai. Specifinę imuninės sistemos reakciją gali išprovokuoti didelė oro tarša (miestiečiai serga dažniau negu kaimo gyventojai), infekcinių ligų ar kitų priežasčių susilpninta imuninė sistema.

Žmonėms, kenčiantiems nuo sezoninės alergijos, ligą sukelia tam tikri augalai. Vasarą dėl alergijos gali būti kaltos pievose žydinčios žolės ir piktžolės: motiejukai, miglės, šunažolės, pelynai ir kiti varpiniai augalai. Alergiją gali sukelti ir kelios augalų rūšys.

Daugumą žiedadulkėms jautrių žmonių kamuoja ir alergijos daržovėms bei vaisiams. Pavyzdžiui, nuo beržo žiedadulkių kenčiantys žmonės gali būti alergiški ir obuoliams, kriaušėms, slyvoms ar vyšnioms. Tai yra kryžminės žiedadulkių ir maisto alergijos.

Pagrindiniai simptomai – alerginė sloga ir konjunktyvitas

Alergijos dažniausiai užklumpa staiga, atrodytų, be jokios aiškios priežasties. Sezoninė alergija gali apsiriboti nežymiu savijautos pablogėjimu arba kamuoti stiprūs negalavimai.

Šienligė pažeidžia kvėpavimo organus, akis ir odą. Kai žiedadulkės patenka į nosiaryklės gleivinę, kamuoja alerginis rinitas (sloga). Paburksta kvėpavimo takų gleivinė, užgula nosį, todėl sunku kvėpuoti, nosies landų niežėjimas sukelia čiaudulį, gausiai teka bespalvės vandeningos išskyros, atsiranda kosulys. Nesigydant tokia būklė gali trikdyti visą šiltąjį sezoną, kaitaliojantis paūmėjimo ir susilpnėjimo periodams.

Vienas iš šienligės simptomų – konjunktyvitas: parausta, ašaroja, niežti akys, kurios lyg pripiltos smėlio. Žiedadulkių alergija gali sukelti ir dilgėlinį bėrimą, išbertą odą niežti.

Sergant sezonine alergija kartais atsiranda nedidelis karščiavimas, dėl kurio sunku diagnozuoti ligą. Temperatūra paprastai nukrenta susilpnėjus ligos požymiams.

Jeigu nosis užgulta ilgai, per ją nekvėpuojama, padidėja tikimybė susirgti bronchine astma. Tai yra sunki šienligės sukelta liga su dusulio ir kosulio priepuoliais. Suprastėja ir bendra savijauta – atsiranda nemiga, dirglumas, sumažėja darbingumas.

Savijauta priklauso nuo oro

Oro sąlygos daro didelę įtaką sergančiųjų šienlige savijautai. Sezoninės alergijos simptomai priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Lietingu oru žiedadulkės nusėda ant žemės, ore jų skraido mažiau ir savijauta pagerėja. Vėjuotomis ir karštomis dienomis oro pernešamos žiedadulkės lengvai patenka į patalpas ir jų sukeliami simptomai sustiprėja.

Kai kurių augalų žiedadulkės tokios smulkios ir lengvos, kad jas vėjas gali nešioti šimtus ir net tūkstančius kilometrų, taigi jos gali atsirasti vietovėje, kurioje tas augalas nežydi.

Bet kokią šienligę būtina gydyti, nes lengva ligos forma greitai virsta sunkia, todėl gydymą svarbu pradėti laiku.

Šienligės sukeltus negalavimus galime sumažinti

Be specialisto paskirto gydymo neturėtume pamiršti gana paprastų priemonių, kurios padės sumažinti alergijos simptomus.

– Augalų žydėjimo laikotarpiu sandariai uždarykite langus ir duris, naudokite oro valymo įrenginius. – Vietoje užuolaidų rinkitės žaliuzes, kurias galėsite valyti drėgna šluoste.
– Daugiausiai žiedadulkių anksti ryte, todėl kambarius vėdinkite antroje dienos pusėje arba po lietaus.
– Reguliariai drėkinkite kambario orą, ant atvertų langų galite pakabinti sudrėkintą marlę, kasdien valykite namus drėgna šluoste.
– Grįžę iš lauko namo, vėsiu vandeniu kruopščiai nuplaukite veidą, akis, jūros vandeniu išplaukite nosį. Kiekvieną vakarą nusiprauskite po dušu ir būtinai išsiplaukite plaukus.
– Lauke rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės, kad žiedadulkės nepatektų į akis.
– Kontaktiniai lęšiai kaupia alergenus, todėl patariama juos keisti į akinius.
– Drabužius reikia skalbti po kiekvieno pasivaikščiojimo.
– Važiuodami automobiliu neatidarinėkite jo langų.

Įtarus sezoninę alergiją, būtina apsilankyti pas gydytoją alergologą. Konkrečiam alergenui nustatyti atliekami specialūs tyrimai.

Parengė Undinė Gilė

Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos?

Užgulta bei varvanti nosis yra ir paprastos slogos, ir alerginio rinito požymis, bet kai kurios ypatybės skiriasi. Esant infekcinei slogai, nosies išskyros po kelių dienų tampa gelsvos arba žalsvos spalvos ir tirštos, o alerginiam susirgimui būdingos skystos ir skaidrios išskyros.

Alergijos kamuojamo vaiko nosis paburkusi, niežti, dažnai kartojasi čiaudulys. Dar vienas alerginiam rinitui būdingas požymis – sloga atsiranda drauge su akių uždegimu: akys parausta, peršti ir ašaroja. Sergant infekcine liga mažam vaikui dažniau pakyla temperatūra, kamuoja perštinti gerklė ir kosulys. Peršalimo sloga trunka maždaug 7 dienas, o alerginis rinitas gali tęstis ilgai.

Kodėl vaikas suserga alergine sloga?

Šios ligos priežastis yra imuninės sistemos sutrikimai, dėl kurių ji jautriau reaguoja į organizmui nekenksmingas aplinkoje esančias medžiagas. Todėl į nosies gleivinę patekęs alergenas sukelia jos uždegimą. Labiausiai paplitę alergenai: namų dulkės, buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos, naminių gyvūnų epidermis, pelėsiai, dulkių erkutės. Tokie alergenai slogą gali sukelti ištisus metus.

Sezoninis alerginis rinitas užklumpa kasmet tuo pačiu laiku, kai pradeda žydėti augalai. Augalų žiedadulkių sukelta alergija dar vadinama šienlige. Pavasarinę alergiją atneša kovą – gegužį žydintys lazdynai, alksniai, ypatingai alergizuoja beržo žiedadulkės. Taigi, šiltojo sezono pradžią galima sutikti varvančia nosimi ir čiaudint.

Polinkį šiai ligai vaikas gali paveldėti iš tėvų. Greičiau suserga dažnai ir ilgai kvėpavimo takų ligomis sergantys mažyliai, taip pat nuolat gydomi kraujagysles siaurinančiais nosies lašais, kurie pažeidžia gleivinę. Turi reikšmės ir aplinkoje esantys teršalai, per sausas ir per šiltas oras.

Negydomas alerginis rinitas gali pereiti į bronchinę astmą

Įtarus alerginę ligą, būtina parodyti vaiką gydytojui, nes svarbu nustatyti alergijos priežastį ir iš karto pradėti tinkamą gydymą. Uždelsus alerginis rinitas gali komplikuotis į sinusitą, ausų uždegimą ir bronchinę astmą.

Pasveikti padeda ne tik vaistai. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad vaikas nekontaktuotų su alergenu. Todėl, jeigu mažyliui alergiją sukelia, pavyzdžiui, šuniuko ar katytės plaukai, veikiausiai teks atiduoti augintinį kitam šeimininkui.

Jeigu vaikas alergiškas namų dulkėms ar erkutėms, reikės itin kruopščiai ir dažnai plauti kambarius, siurbti kilimus, užuolaidas, kasdien drėgna šluoste valyti baldų paviršius ir spintas.

Patekti į namus augalų žiedadulkėms neleis ant langų pakabintos ir nuolat drėkinamos marlinės užuolaidos. Žiedadulkių koncentracija priklauso nuo oro: mažiausiai jų yra šaltą ir lietingą dieną, daugiausiai – karštą, saulėtą ir vėjuotą, todėl tuomet geriausia būti namuose.
Sumažinti bet kurio alergeno koncentraciją aplinkoje padės oro drėkinimas ir dažnas kambarių vėdinimas vakarais, kai žiedadulkių lauke sumažėja.

Inhaliacijos – greitas būdas padėti vaikui

Visiškai išvengti alergeno pavyksta gana retai, o ir jam nustatyti reikia laiko. Bet prastai besijaučiantis vaikas laukti negali – jis pasidaro irzlus, negailestingai trina akytes, nuolat šniurkščioja nosimi ir negali normaliai kvėpuoti. Net ir suaugusįjį tokia savijauta kaip reikiant nukamuoja.

Greičiau palengvinti nemalonius ligos požymius padeda inhaliacijos specialiu prietaisu, kuris gydytojo skirtus vaistus išpurškia aerozolio pavidalu. Kompresoriniai inhaliatoriai suskaido vaistą į smulkiausias daleles. Aerozolio debesėlis šias daleles tolygiai paskleidžia kvėpavimo takų paviršiuje ir preparatas pradeda veikti būtent uždegimo pažeistoje kvėpavimo takų vietoje. Su oro srove vaistai tiesiogiai pasiekia visas kvėpavimo takų dalis: nosies ertmę, ryklę, gerklas, bronchus ir veikia tuojau pat, skirtingai negu išgerti vaistai, kurie dar keliauja virškinimo sistema. Todėl gydant inhaliatoriumi užtenka mažesnių vaisto dozių.

Šiuo prietaisu galima išpurkšti skirtingo dydžio vaisto daleles, kurios gali pasiekti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir smulkiuosius bronchus ar alveoles. Kompresoriniu inhaliatoriumi gydomi ir viršutinių, ir apatinių kvėpavimo takų ligomis sergantys vaikai bei suaugusieji. Toks inhaliatorius gali būti naudojamas nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, šios procedūros lengvai atliekamos, labai veiksmingos ir saugios bet kurio amžiaus vaikui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

SVEIKAS POILSIS. Atostogų kelionė su mažu vaiku. Vaiko grūdinimas saule, oru ir vandeniu. Į sanatoriją – vasaros atostogų. Sveikiausia – basa vasara ir kuo mažiau civilizacijos.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Natūralūs mineralai – gerai sveikatai. Alergenai – priešai, kuriuos reikia surasti. Karpos ir nagų grybelis – šiuolaikinės naikinimo priemonės. Kad grožio nenublukintų saulė.

VASAROS GROŽIS. Po vasaros pramogų – prie rudens darbų.

KŪDIKIS. Dvynukų žindymas. Pradedame valyti dantukus.                                                

ŠEIMOS PRAMOGOS. Tėvų ir vaikų nuotykiai aukščiau žemės.

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. vasara | MAMA ir vaikas

Atsisiųsti žurnalo PDF failą

Dabartiniame chemijos amžiuje alergija dažnai prasideda vaikystėje, be to, ji gali būti paveldėta. Jeigu mama ar tėtis alergiškas, 20-40 proc. tikėtina, kad ir vaikas susirgs šia liga. Jei alergiški abu tėveliai, ši tikimybė jau 40-60 proc. Anksčiausiai žmogus susiduria su maisto alergenais – dar kūdikystėje. Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai dažniausiai išauga maisto alergiją, bet pasidaro jautrūs įkvepiamiesiems alergenams.

Slogos kaltininkas – šienligė

Užburkusi nosis, jos niežulys, vandeningos išskyros, nuolat atakuojantis čiaudulys dažniausiai praneša apie alerginę slogą, vadinamą šienlige. Ją sukelia medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Labiausiai šienligė neduoda ramybės intensyviausiu žydėjimo periodu – gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais. Bet jei esate alergiški, pavyzdžiui, lazdynui arba alksniui, liga su pavasariu pasveikins jau antroje kovo pusėje. Pasibaigus medžių žydėjimui, vasarą pasklinda žolių ir piktžolių žiedadulkės, kurios alergiškiems žmonėms sukelia nemažai problemų. Gegužę ir birželį pražįsta miglė, motiejukas, šunažolė, eraičinas. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį ore sklando balandų, pelynų, kukurūzų ir saulėgrąžų žiedadulkės. Šienligė nesnaudžia ir žiemą, nes alergenai slepiasi verbose ir sausose puokštėse.

Jei alerginė sloga tęsiasi ištisus metus, galite įtarti, kad dėl jos kaltos dulkių erkutės, šunys ar katės, galbūt pelėsiai ar tabako dūmai. Be to, alerginį rinitą gali sukelti ir daugelis maisto produktų.

Prie šios ligos dažnai prisijungia alerginis konjunktyvitas. Jį atpažinsite iš perštinčių ir ašarojančių akių, kurios bijo šviesos. Dar parausta junginė, paburksta vokai, teka gleivingos akių išskyros. Tik neapsigaukite, nes alerginio konjunktyvito požymiai panašūs į infekcinio.

Alergijos pėdsakai odoje – atopinis dermatitas ir dilgėlinė

Atopinis dermatitas dažnai užklumpa vaikus pirmaisiais gyvenimo metais. Šis lėtinis alerginis odos uždegimas kamuoja mažylio odą bėrimais, niežuliu, pleiskanomis. Neaplenkia ši alergija ir suaugusiųjų. Jos priežasčių gali būti nemažai – įvairūs įkvepiamieji bei maisto alergenai, ligą paskatina odos sausumas.

Maisto produktai bei jų priedai, dažikliai, vaistai, vaistažolės, cheminės medžiagos gali tapti dilgėlinės alergenais. Ant odos atsiranda rausvos, susiliejančios pūkšlės, kurias niežti bei degina. Per parą bėrimai vienoje vietoje išnyksta ir atsiranda kitoje. Tik šios ligos nedera painioti su kita dilgėlinės rūšimi – nealergine, kurios požymiai panašūs. Prie dilgėlinės dažnai prisijungia ir Kvinkės edema – pabrinksta poodis ir gleivinės vokų, lūpų ir ausų sritys, degina, niežti. Ypač pavojingas alergijos smūgis – anafilaksinė reakcija. Tuomet pažeidžiama ne tik oda, bet ir širdis, kraujagyslės, sutrinka kvėpavimas bei virškinimas. Anafilaksija pavojinga gyvybei, todėl prireikia medikų pagalbos.

Kokie maisto produktai gali sukelti alergiją?

Alergenais gali tapti praktiškai visi maisto produktai, kuriuose yra baltymų. Kūdikiams tai dažniausiai pienas ir kiaušiniai, vyresniems vaikams dar ir kviečiai, žuvis, sojos, citrusiniai vaisiai. Paaugliai ir suaugusieji jautrūs vaisiams, daržovėms, prieskoniams, riešutams ir vėžiagyviams. Jeigu teko susidurti su maisto alergija, seni jūsų pažįstami: bėrimai, gomurio pabrinkimas ir niežulys, sloga, čiaudulys, pilvo diegliai, viduriavimas. Šie alergijos maisto produktams požymiai panašūs į tam tikrų fermentų stokos sukeltus negalavimus, o tikrąją priežastį galima nustatyti tik tyrimais.

Dalis alergiškų žmonių jautrūs įvairių rūšių alergenams – maisto produktams ir žiedadulkėms. Pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms ir obuoliams, vyšnioms, abrikosams, persikams, slyvoms, morkoms, salierams, bulvėms. Tai vadinamoji kryžminė alergija.

Kas yra imunoglobulinai E ir kaip jie susiję su alergija

Kai į organizmą patenka visiškai nepavojinga medžiaga, bet imunitetui ji pasirodo grėsminga, įsijungia pavojaus signalas ir įsibrovėlį stengiamasi sunaikinti. Kaip ginklą organizmo apsauginė sistema ima sparčiai gaminti antikūnus.

Antikūnas – tai kraujo baltymas, vadinamas imunoglobulinu E (IgE). Antikūnai nėra vienodi – kovai su kiekvienu alergenu susidaro kitoks IgE. Taigi, kiek yra alergenų, tiek susidaro ir skirtingų imunoglobulinų E rūšių. Šie baltymai cirkuliuoja kraujyje ir patenka į organus bei audinius, kurių kiekvieną gali pažeisti. Nuo pažeistos organizmo vietos priklauso ir alergijos požymiai. Alergeną pašalinus arba kuo mažiau su juo susiduriant, ligos požymiai susilpnėja. Kai dirginanti medžiaga vėl atsiranda aplinkoje, alergija atsinaujina.

Svarbu nustatyti konkretų alergeną, kurį parodo tik kraujo tyrimai

Taigi, prieš pradedant gydytis, pirmiausia reikia nustatyti ligą sukėlusį alergeną, taip pat įsitikinti, kad liga tikrai alerginės kilmės. Pirmiausia alergologas išsiaiškina požymius, kas juos provokuoja, kaip liga atsirado, kokiems alergenams jautrūs šeimos nariai, atsižvelgiama ir į sezoną. Jeigu įtariama alerginė liga, gydytojas nukreipia konkretiems tyrimams.

Vieni iš imunoglobulino E tyrimų – odos dūrio mėginiai: ant vidinio dilbio paviršiaus odos užlašinama alergenų tirpalo, po to odos paviršius įduriamas adata. Bet šie tyrimai nėra tikslūs, nes jų rezultatams turi įtakos ląstelių, kraujagyslių ir odos būklė, vartojami vaistai. Be to, atliekant odos dūrio mėginį gali ištikti gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas.

Svarbiausia, kad iš odos dūrio mėginio galima sužinoti tik bendrą įvairių rūšių IgE kiekį. Todėl šis tyrimas gali suklaidinti. Nors jis ir parodys normalų arba tik šiek tiek didesnį bendrą IgE kiekį, tai nereikš, kad alergijos nėra. Mat, būtent kovai su konkrečiu alergenu pasigaminusio IgE baltymo gali būti daug. Skirtingų baltymo rūšių kiekius gali parodyti tik kraujo tyrimas. Be to, kraujo tyrimai saugūs – neturi įtakos odai ir kitiems organams. Jie visiškai nepavojingi, o rezultatai bus tikslūs – net jei vartojate vaistus.

Nustatyti konkretų alergeną arba jų grupę būtina ketinant gydytis specifine alergenų imunoterapija. Ja gydomam žmogui skiriamas vis didesnis alergeno kiekis, kad imuninė sistema su juo susigyventų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Gleivės gali užkimšti mažylio nosytę ir jam bus sunku žįsti. Gydytojas rekomenduos specialių nosies lašiukų.

Nuolat varvanti didesnio vaiko nosytė – taip pat nepavojinga problemėlė. Daugumai vaikų peršalimų  periodas tęsiasi maždaug iki 8 metų. Vaikas nuolat serga įvairiomis virusinėmis peršalimo ligomis ir gripu.

Šiuo amžiaus periodu  formuojasi mažylio imuninė sistema ir vaikai negali kovoti su peršalimu taip efektyviai kaip suaugusieji, todėl peršalimo požymiai tęsiasi ilgiau. Kartais vieną virusą keičiant kitam, tęsiasi nuolatinė sloga, iš nosytės teka tirštos geltonos gleivės, gali padidėti vaiko tonzilės ir limfmazgiai. (Kaklo guzeliai).

Peršalimo ligų periodas baigiasi tuomet, kai susiformuoja vaiko imuninė sistema.

Dar viena nuolatinės slogos priežastis – alergija. Vaikas gali būti alergiškas žiedadulkėms, namų dulkėms ar kitoms medžiagoms. (Alerginė sloga – alerginis rinitas).

Alergija sergančio vaiko nosies išskyros būna skaidrios, kvėpavimas dažnas, gali parausti akys. Pastebėję šiuos požymius būtinai kreipkitės į gydytoją.

Tik iš vienos šnervės tekančios gleivės gali būti svetimkūnio nosytėje požymis. (Svetimkūniai).

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search sloga]

Ši liga kitaip vadinama šienligė – sezoninė alerginė liga, kuria suserga jautrūs kai kurių augalų žiedadulkėms vaikai.  

Ligą dažniausiai sukelia varpinių žolių ( motiejuko, šunažolės, miglės ir kt.), piktžolių ( pelyno, balandos), medžių (beržo, lazdyno, alksnio) žiedadulkės. Medžiai Lietuvoje pradeda žydėti kovo, žolės – gegužės ir birželio mėnesiais, piktžolės – rugpjūtį. Kai kurios žolės dar kartą žydi rugsėjį ir spalį. Ligos požymiai atsiranda kasmet, augalų, kuriems vaikas jautrus,  žydėjimo metu. Sezoninę slogą gali sukelti ne tik žiedadulkės, bet ir grybų sporos, kurių gausu lauke vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį.

Požymiai.

Kamuoja čiaudulys, niežti nosį, pabrinksta jos gleivinė ir bėga vandeningos išskyros, ašaroja, parausta ir niežti akys: prasideda akių obuolio ir vokų gleivinės uždegimas – konjunktyvitas.

Vaikui gali išsivystyti nuolatinis rinitas, kuris gali trukti net ilgiau negu 4 savaites. Paburksta nosies gleivinė, padidėja nosies jaudrumas, kartais pakinta balso tembras, gali sutrikti uoslė, miegodamas vaikas knarkia. Nuolatiniu rinitu sergančio vaiko veidas pakinta dėl nosies užburkimo ir kvėpavimo pro burną, gali atsirasti gomurio ir sąkandžio sutrikimų. Vaikas gali pasidaryti neramus, suirzęs, jam dažnai skauda galvą, sunku sutelkti dėmesį, gali sutrikti miegas.

Dauguma jautrių žiedadulkėms vaikų jautrūs ir augaliniam maistui: įvairioms daržovėms, žalumynams, vaisiams ir riešutams. Jiems šienligė gali paūmėti bet kuriuo metų periodu.

Ligos požymiai sustiprėja šiltomis saulėtomis dienomis, o susilpnėja lyjant.

Alerginį rinitą gali sukelti įvairūs kvapai, dažai, aerozoliai, vaistai, maisto produktų priedai.

Ligą sukeliančių augalų alergenai nustatomi tyrimais.

Sergantis šienlige vaikas gali susirgti ir bronchų astma. Mažiems vaikams alergija gali būti daugelio viršutinių kvėpavimo takų ligų priežastis. Kai kurie vaikai serga ne tik alerginiu rinitu ir bronchų astma, bet ir atopiniu dermatitu. Alerginis rinitas gali būti prienosinių ančių uždegimo priežastis.

Alergines reakcijas gali išprovokuoti ir aplinkos teršalai, pavyzdžiui, tabako dūmai. Namuose alerginį rinitą vaikui gali sukelti namų dulkių erkės, naminių gyvūnų epidermis, pagalvių pūkai.

Sergantį alerginiu rinitu vaiką reikia būtinai nuvesti pas gydytoją, kuris gali jį  nusiųsti alergologo konsultacijai.

Gydymas

Išsigydyti alergiją galima tik nekontaktuojant su ją sukeliančiu augalu. Kai žydi augalai, ypač saulėtomis dienomis, vaikui geriausia būti namuose, o kambarius reikia vėdinti po lietaus.

Ligos požymius malšina arba visiškai išgydo vaistai nuo alergijos ir specifinė imunoterapija, kurią skiria gydytojas.