Kuo skiriasi peršalimas ir gripas?

Visomis virusinėmis ligomis, taip pat ir gripu, užsikrečiame nuo sergančio žmogaus. Virusai plinta per orą – kartu su seilių dalelėmis – čiaudint, kosint, net kalbant. Tereikia įkvėpti tokių dalelių arba jomis užterštomis rankomis paliesti nosį, burną, akių gleivinę.

Tiek peršalimo, tiek gripo požymiai panašūs, tačiau gripu sergame sunkiau. „Pirmasis peršalimo požymis yra gerklės skausmas, praeinantis per vieną arba dvi dienas. Vėliau atsiranda varginanti sloga, kosulys, bendras silpnumas. Peršalus gali pakilti temperatūra, tačiau ji dažniausiai nesiekia 38 laipsnių“, – sako Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Gintarė Nemuraitė.

Gripo simptomai yra daug stipresni, o liga dažniausiai prasideda staiga. Pakyla aukšta temperatūra (didesnė negu 38 laipsniai), ima mausti raumenis, skaudėti galvą, vargina bendras silpnumas, prisijungia ir peršalimui būdingi požymiai – gerklės skausmas, sloga, kosulys.

Sunkiausios sergant gripu yra pirmosios penkios dienos. Dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tačiau bloga savijauta gali užsitęsti keletą savaičių.

Gripas ypač pavojingas nėščiosioms

Gripas kelia itin didelį komplikacijų pavojų, nusilpus imunitetui gali prisijungti bakterinė infekcija. Ši liga komplikuojasi į plaučių uždegimą, miokarditą (širdies raumens uždegimą), sinusitą, otitą.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Agneška Neciunskienė įspėja, jog gripas gali labai pakenkti nėščiosioms. Didesnę tikimybę susirgti šia liga lemia susilpnėjusi jų imuninė sistema. Pirmąjį trimestrą gripas kelia ypač didelį pavojų vaisiaus raidai. Komplikacijų grėsmė išlieka ir vėliau: gali įvykti persileidimas, priešlaikinis gimdymas.

Apsisaugoti nuo šių pavojų galima pasiskiepijus. Inaktyvuota gripo vakcina, kurioje nėra gyvų virusų, saugi būsimoms mamoms bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, todėl besilaukiančios moterys nuolat raginamos skiepytis. Deja, kasmet į gydymo įstaigas kreipiasi nemažai gripu užsikrėtusių nėščiųjų.

„Gripo komplikacijas teko diagnozuoti ne vienai nėščiajai. Pavyzdžiui, moteriai, kuri 25-ąją nėštumo savaitę susirgo plaučių uždegimu, prireikė ne tik vartoti antibiotikus, bet ir gydytis ligoninėje. Kitai – 24 metų nėščiajai temperatūra nekrisdavo žemiau nei iki 39 laipsnių, nors ir vartojo vaistus, o vėliau liga komplikavosi į otitą. Dėl didelės rizikos vaisiui moteris buvo gydoma ligoninėje“, – apie grėsmes nėščiosioms pasakoja A. Neciunskienė.

Gripas nėščiosioms sutrikdo inkstų funkciją, komplikuojasi į ausų bei plaučių uždegimus, bronchitą, tonzilitą, sinusitą. Pasiskiepijusios sunkesnių komplikacijų dažniausiai išvengia.

Vaikui laiku nenustatytas gripas lemia ilgą gydymą

„Rankos pirštų neužtektų suskaičiuoti mano apylinkės vaikus, kuriems buvo patvirtinta gripo diagnozė. O tai tik maža dalis visų susirgusiųjų“, – pasakoja šeimos gydytoja A. Neciunskienė.
„Vienam berniukui gripo virusas buvo nustatytas pavėluotai, tad specifinių antivirusinių vaistų jam neskyrė. Po kelių dienų atsirado dusulys, laikėsi aukštesnė kaip 39 laipsnių temperatūra, labai pablogėjo kraujo tyrimų rodikliai ir pastebėta sunki bakterinė infekcija. Todėl vaikas buvo paguldytas į ligoninę, jam nustatytas bronchitas ir sinusitas, skirti keli antibiotikų kursai, reabilitacinis gydymas“, – patirtimi dalinasi gydytoja.

Gydytoja apgailestauja, kad gripo sezono metu taip atsitinka neretai. Žmonės serga šeimomis: vieni nuo kitų užsikrečia kartu gyvenantys šeimos nariai, todėl dažnai ir į polikliniką ateina visi drauge.

Nėščiosios skiepijamos nemokamai

Peršalimas praeina gana lengvai, o atsigauti po gripo daug sunkiau ir trunka ilgiau. Norintiems išvengti šios ligos Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skiepytis sezonine gripo vakcina. Skiepytis derėtų visiems, bet ypač svarbu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems už skiepus mokėti nereikia:
• nėščiosioms;
• žmonėms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims nuo 65 metų;
• sergantiesiems lėtinėmis ligomis;
• sveikatos priežiūros specialistams.

Nesivadovaukime mitu apie nekokybiškas vakcinas

„Deja, dar gajus požiūris, kad gripo vakcinos neefektyvios ir nekokybiškos. Sezoninės gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: vakcinos prieinamumo, atitikimo vyraujantiems gripo virusams, laiko, kada pradedama skiepytis, besiskiepijančių žmonių skaičiaus. Tiesa, kad net ir pasiskiepijus galima susirgti gripu – vakcinos efektyvumas yra 70 – 90 proc. ir tik tada, kai jos sudėtis gerai atitinka gripo virusą. Bet pasiskiepiję žmonės perserga lengviau, greičiau pasveiksta“, – apie neabejotiną skiepijimosi naudą kalba G. Nemuraitė.

Dar vienas gajus mitas, kad skiepijama nekokybiška gripo vakcina. „Vakcinos sudėtis kasmet skiriasi, remiantis PSO mokslininkų tyrimais apie naująjį sezoną tikėtinas sezoninio gripo viruso padermes“, – apie vakcinos kūrimo procesą aiškina gydytoja.

Pagal VŠĮ Antakalnio poliklinika informaciją

Kodėl pakilusi temperatūra gerai?

Organizmo kovos su infekcija pagrindas yra specialaus baltymo interferono, kuris mobilizuoja imuninę sistemą, gamyba. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau gaminasi interferono. Karščiuojant paspartėja antikūnų gamyba, aktyvesni tampa baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, kovojantys su infekcijos sukėlėjais.

Pakilus temperatūrai sumažėja apetitas, todėl mažiau energijos naudojama virškinimui, o visos organizmo jėgos sutelkiamos kovai su infekcija. Tuo metu sumažėja vaiko aktyvumas ir visa sutaupyta energija nukreipiama ligos sukėlėjų naikinimui.

Aukšta temperatūra gali būti pavojinga

Karščiuojant sutrinka įvairių organų funkcijos, padidėja deguonies poreikis. Gausiai prakaituojantis vaikas netenka daug skysčių, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Šie negalavimai prastina mažylio savijautą ir nuotaiką. Apie karščiavimą byloja išsausėjusios gleivinės, tarsi smėlio pripiltos akys, skaudanti galva, bendra energijos stoka.

Aukšta temperatūra gali išprovokuoti dažnai vaikystėje ištinkančius febrilinius traukulius (sukeltus karščiavimo). Jie dažnai atsiranda nervų sistemos sutrikimų turintiems vaikams, bet gali ištikti ir sveikuosius.

Kada temperatūrą reikia numušti?

Tėvelių tikslas yra ne kuo labiau numušti temperatūrą, o ją sumažinti, kad pagerėtų vaiko savijauta. Klausimas – mažinti temperatūrą ar ne – nėra paprastas. Viena vertus, temperatūros padidėjimas yra ženklas, kad kūnas kovoja su liga, todėl, atrodytų, nedera kištis į šį procesą. Kita vertus, aukšta temperatūra gali būti pavojinga vaikui, ypač mažam.

Pediatrai pataria vadovautis ne tik termometro skaičiais, bet ir vaiko savijauta.  Mažinti derėtų aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą. Bet jeigu vaikui yra buvę febrilinių traukulių, jis serga širdies, kraujagyslių ar kita lėtine liga, pradedama mažinti žemesnė nei 38° C temperatūra.

Kada būtina kviesti gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu karščiuoja naujagimis arba kūdikis. Gydytojo apžiūra būtina, kai vyresniam vaikui atsiranda bėrimų, sunku kvėpuoti, jis ima vemti, pasidaro vangus, atsisako gerti, skundžiasi stipriu pilvo ar galvos skausmu. Taip pat – tėveliams pastebėjus neįprastus negalavimus. Susirūpinti reikėtų, kai vaikas karščiuoja ilgiau negu dvi paras, jeigu nepadeda vaistai nuo temperatūros. Skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jeigu karščiuojančiam vaikui atsirado traukulių.

Kaip padėti karščiuojančiam vaikui?

Orientuokitės į mažylio savijautą. Jeigu greitai kyla temperatūra, krečia drebulys, padėkite vaikui sušilti: aprenkite šiltesniais drabužiais, užklokite antklode ir duokite karštoko gėrimo. Kai temperatūra pasiekia maksimumą, drebulys liaujasi, vaiko oda paprastai parausta, ant kaktos pasirodo prakaito lašelių. Tuo metu vaiką nuklokite arba perrenkite plonesniais drabužėliais, kad jam būtų lengviau atlaikyti karštį. Atvėsti padeda ir aptrynimai drungnu vandeniu.

Nepamirškite, kad staiga numušus vaistais temperatūrą, mažylį gali ištikti febriliniai traukuliai, lygiai taip pat, kaip ir jai sparčiai kylant. Be to, esant dideliems temperatūros svyravimams padidėja krūvis širdžiai ir kraujagyslėms, kinta kraujo krešėjimas.

Mažo vaiko temperatūrai mažinti geriausia naudoti skysto pavidalo vaistukus, kurių sudėtyje yra, pavyzdžiui, ibuprofeno. Jie ne tik sumažins temperatūrą, bet ir numalšins skausmą. Vaistai nuo temperatūros dozuojami ir pagal amžių, ir pagal svorį. Temperatūrą mažinantys vaistai

suveikia greičiau negu žvakutė, be to, vos tik įkišus į išangę žvakutę, kūdikis gali pasituštinti ir vaistai nebus pasisavinti.

Nepamirškite, kad vaikams negalima duoti aspirino ir analgino. Aspirinas gali pažeisti kepenis ir smegenis, analginas slopina kraujodarą ir gali sukelti alerginę reakciją.

Karščiuojančio mažylio priežiūra

Kovojančio su infekcija organizmo sugebėjimas skaidyti maisto medžiagas mažėja. Todėl ligoniuką reikia maitinti lengvai virškinamu maistu, papildomai duodama šviežių vaisių ir uogų tyrelių, sulčių, nes jose esantis vitaminas C sutelkia organizmo sistemas. Ligoniukui naudingos daržovių tyrės, skystos kruopų košės, kuriose yra imunitetą stiprinančių B grupės vitaminų.

Prakaituodamas mažylis netenka daug skysčių, todėl labai svarbu, kad jis užtektinai gertų. Duokite vaiko mėgstamų gėrimų, natūralaus negazuoto mineralinio vandens.

Parengė Undinė Gilė

Gripą, kaip ir kitas peršalimo ligas, sukelia virusai ir ši liga priklauso ūmių kvėpavimo takų virusinių infekcijų grupei, kaip ir rinovirusinės, adenovirusinės, paragripo ir kitos infekcijos. Tik gripas yra sunkiausia iš jų, o atpažinti šią ligą galima pagal esminius skirtumus.

Skiriasi pradžia ir trukmė

Gripą jau galime įtarti pagal pačią ligos pradžią. Ši liga prasideda staiga: ką tik puikiai besijaučiantį  vaiką netikėtai gali pradėti krėsti šaltis, jis ima skųstis raumenų, kaulų, akių ir galvos skausmais, tampa vangus. O peršalimo liga prasideda pamažu ir keletą dienų jos požymiai intensyvėja.

Peršalimu sergama gana lengvai, savijauta pagerėja greitai, visiškai pasveikstama per savaitę ir liga praeina nepalikdama jokių pėdsakų. Ūmus gripo periodas trunka iki savaitės, bet visiškai pasveikti prireikia dar daugiau laiko, kol nebejusime bendro silpnumo. 

Peršalimo liga taip pat gali užsitęsti ilgiau negu savaitę, bet šiuo atveju greičiausiai bus prisijungusi bakterinė infekcija, dėl kurios derėtų nuvykti pas gydytoją.

Aukšta temperatūra gali būti  gripo požymis

Nuo pat ligos pradžios gripui būdinga daug aukštesnė temperatūra negu paprasčiausiai peršalus – 39-40 laipsniai, o numušti ją nelengva – aukšta temperatūra gali laikytis net 3-4 dienas. Sergančiam peršalimo liga žmogui temperatūra dažniausiai nepakyla daugiau kaip iki 37-38 laipsnių. Aukštesnė būdinga tik vaikams, bet ją nesunku  numušti vaikiškais vaistais. Tik nedera mažinti žemesnės nei 38,5 laipsnio temperatūros, nes ji naikina ligos sukėlėjus.

Karščiavimui mažinti vaikams tinka, pavyzdžiui, ibuprofeno preparatai, jie dar ir numalšins raumenų, galvos bei kaulų skausmus. Svarbu, kad sergantis vaikas gertų daug skysčių, nes karščiuojant jie greitai išgaruoja.

Sergant peršalimo liga aukštesnė temperatūra pradeda kristi po 2-3 dienų, o esant gripui vaikai kartais karščiuoja net 5 dienas. Be to, ir nukritus temperatūrai jie dar kelias savaites gali jaustis prastai.

 Gripas nusilpnina organizmą

Gripo virusas, patekęs į kvėpavimo takus, prasiskverbia į kraują ir apnuodija organizmą. Todėl jaučiame silpnumą, laužo kaulus, skauda galvą. Paprastas peršalimas taip savijautos nepablogina. Gripas ligonį tiesiog prikausto prie lovos.

Gleivinėje šeimininkaujantys gripo virusai sukuria palankias sąlygas daugintis ten esančioms bakterijoms, kurios įprastomis sąlygomis egzistuoja taikiai ir ligų nesukelia. Jeigu per savaitę ligonio savijauta nepagerėja ar dar labiau suprastėja, galime įtarti, kad prasidėjo komplikacija. Virusinis kvėpavimo takų uždegimas gali komplikuotis bakterine infekcija: plaučių uždegimu, sinusitu, ausų uždegimu. Tuomet gydytojas gali skirti antibiotikus. Prisidėjus bakterinėms komplikacijoms organizmui pritrūksta jėgų su jomis susidoroti, nes gripo virusai labai susilpnina imunitetą. Todėl ypač svarbu laiku pradėti tinkamai gydytis.

Gripas sutrikdo virškinimą, ypač dažnai taip nutinka vaikams, todėl ligoniukas vemia ir viduriuoja. Kitos virusinės kvėpavimo takų ligos tokius požymius sukelia labai retai.

 Sloga, kosulys, gerklės skausmas

Pirmieji peršalimo požymiai yra nosies užgulimas, kosulys ir gerklės skausmas. Sloga gripo pradžiai nebūdinga, todėl jeigu vaikui liga prasidėjo nuo kosulio ir slogos, didelė tikimybė, kad tai ne gripas, kuriuo susirgus sloga prisijungia vėliau.  Kosulys, sergant gripu, atsiranda po kelių dienų, jis iš pradžių paprastai sausas ir vis stiprėja. Čiaudulys yra dažnas peršalimo palydovas, o gripo metu pasitaiko retai.

Gripui būdingas didelis gerklės skausmas. Jį numalšinsite skalaudami ramunėlių, medetkų nuovirais, vaistinėje rasite skausmą ir patinimą mažinančių pastilių. Gali prireikti vaistų nuo kosulio ir slogos. Gripui gydyti skiriami antivirusiniai vaistai, homeopatiniai preparatai.

Gripu užsikrečiama nuo kosinčio ir čiaudinčio žmogaus per orą ir užkrėstus daiktus. Gripą, kaip ir kitas kvėpavimo takų ligas, sukeliantys virusai į organizmą patenka per nosies, burnos bei akių gleivines, todėl kad jų neįsileistumėte, šių vietų nelieskite nešvariomis rankomis.

Pagal minėtus požymius įtarę gripą, būtinai kvieskite gydytoją. Laiku padėtas tinkamas gydymas padės išvengti sunkių šios ligos komplikacijų.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

RUDENS LIGOS. Kas padeda kovoti su virusais? Padedame kosuliui išvaryti ligą. Kaip greičiau išgydyti peršalusį vaiką?                                                      VAISTINĖLĖ. Kada sustiprėja vaiko imunitetas? Folio rūgštis – ypatingas vitaminas, lemiantis vaiko ir mamos sveikatą.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas. Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo? Į baseiną – pasisemti nuotaikos ir sveikatos. Kaip nepasiduoti rudeninei depresijai?                                                     

VAIKIŠKA MADA. „ELFAI“ pristato naują vaikiškų drabužių rudens kolekciją „MOKSLIUKAI ir NE TIK… “

KŪDIKIS. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Jei žindanti mama – vegetarė. Grūdinamės nuo pirmųjų savaičių. Gležnai kūdikio odelei – ypatingas rūpestis.                                           

MAMYTĖ. Intymi higiena po gimdymo – apsauga nuo infekcijų.                            

KĄ VALGOME. Ką reikia žinoti apie vaikiškus maisto produktus. 

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą „Mama ir vaikas“ interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl imunitetas neapsaugo nuo virusų?

Kvėpavimo takų gleivinė – mėgstama virusų gyvenamoji vieta. Patekę į vaiko organizmą, jie ima intensyviai daugintis, pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, todėl pradeda skaudėti ir parausta gerklė, atsiranda sloga ir kosulys, pakyla kūno temperatūra. Vaikas jaučiasi nuvargęs, dingsta apetitas.  Mažylio organizmas lengvai nepasiduoda, o ima kovoti su nekviestais įsibrovėliais – gamina juos naikinančias medžiagas antikūnus.

Po kurio laiko organizmo, tėvelių bei gydytojų pastangomis virusai nugalimi ir vaikas pasveiksta. Organizme lieka antikūnų, įsimenančių šiuos virusus, todėl kitą kartą, bandant jiems prasiskverbti, šios medžiagos tuojau pat pradeda kovoti su pavojingais įsibrovėliais. Taigi, persirgęs vaikas įgyja imunitetą, bet suserga ir vėl. Taip nutinka todėl, kad virusų yra apie 200 rūšių, o atsparumas įgytas tik vienai iš jų.

Be virusų, ūmias kvėpavimo takų ligas gali sukelti ir bakterijos, bet dažniausiai pirmieji prasiskverbia virusai, o jų pažeista gleivinė atveria kelią bakterijoms.

Kokių vaistų vaikui reikia?

Vaikui būtinus vaistus turi skirti gydytojas, jis atsižvelgs į ligos pobūdį, mažylio amžių bei organizmo ypatumus. Močiučių, draugių ar kaimynių patarimais bei patirtimi verčiau nesivadovauti.

Ar vaikui reikia antibiotikų, taip pat nuspręsti gali tik gydytojas. Dažniausiai kvėpavimo takų ligas sukelia virusai, o antibiotikai  kovoti su jais nepadeda. Virusine liga sergančiam vaikui aukšta temperatūra paprastai laikosi 3 dienas. Jeigu karščiavimas užsitęsė, gydytojas nustatys, ar vaikas susirgo dar ir bakterine infekcija, prireikus skirs tam tikros rūšies antibiotikus.

Karščiuojantis vaikas greitai netenka skysčių, o ligoniukui jų reikia daugiau – virusams pašalinti iš organizmo. Todėl nuolat siūlykite jam kompoto, arbatos arba paprasčiausio vandens.

Kada nedera nerimauti dėl pakilusios temperatūros?

Temperatūra sergančiam vaikui gali pakilti ir iki 39-40 laipsnių.  Toks karščiavimas  būdingas sunkesnei virusinei ligai – gripui. Atsiranda jis staiga, maudžia sąnarius, raumenis, skauda galvą. Aukštesnė negu 40 laipsnių temperatūra pavojinga, nes gali ištikti traukuliai,  todėl būtinai sugirdome temperatūrą mažinančių vaikiškų vaistų ir nedelsdami kviečiame gydytoją. Gripas pavojingas, nes gali sukelti komplikacijas: plaučių uždegimą,  sinusitą, ausų uždegimą.

Vaistų nuo temperatūros vaikui reikia duoti, kai ji pakyla daugiau kaip iki 38,5 laipsnių.  Mažiau  negu iki 38,5 laipsnių padidėjusi temperatūra naudinga, nes didesnio karščio reikia gamintis su infekcija kovojančioms medžiagoms. Bet jeigu vaikui dėl pakilusios temperatūros yra buvę traukulių, numušti reikia jau 38 laipsnių karštį.

Kai vaikui skauda gerklę arba ausis, temperatūrą mažinančių vaistų galite duoti ir nestipriai karščiuojančiam ligoniukui.  Šie vaistai ne tik mažina karštį, bet ir  malšina skausmą. Namų vaistinėlėje visuomet turėkite vaikiškų vaistų nuo temperatūros ir skausmo, juos dozuokite pagal vaiko svorį ir amžių.

Kai kurie ligos požymiai pavojingi ir juos pastebėjus reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• aukšta temperatūra laikosi ilgiau negu 3 paras;
• vaikas labai nusilpęs, mieguistas, sulėtėjo judesiai;
• esant aukštai temperatūrai atsirado bėrimų;
• vaikui sunku kvėpuoti, atsirado traukulių.

Ką galime padaryti, kad vaikas nesusirgtų?

Virusine liga užsikrečiama nuo sergančiųjų, todėl epidemijos metu geriau nedalyvaukite masiniuose renginiuose. Verčiau neimti vaiko drauge į prekybos centrą, užuot važiavus visuomeniniu transportu, paėjėti pėstute.

Užsikrėsti galima ir per daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus, todėl įpratinkite vaiką dažniau plauti rankas. Vienas viruso priešų yra grynas oras, taigi dažnai vėdinkite kambarius ir leiskite vaikui ilgiau pabūti lauke.

Apsisaugoti nuo pavojingiausio – gripo – viruso galima pasiskiepijus.  Vakcina suformuoja organizmo atsparumą šiam virusui  – susidaro antikūnų, kurie vėliau, susidūrus su bandančiais prasiskverbti gripo virusais, neleidžia jiems pridaryti didelių bėdų. Pasiskiepijusi nėščioji nuo gripo apsaugo ne tik save, bet ir kūdikį  pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais,  nes mamos antikūnai jam perduodami per placentą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Orų pokyčiai, drėgmė ir silpnas vaiko imunitetas palankūs dažniems peršalimams ir virusams. Vaiko ligos šaltuoju metų sezonu tėvams ne staigmena, bet ką daryti, jeigu vakare staiga pakilo temperatūra, o mažylis jaučiasi gerai, arba atvirkščiai – temperatūra normali, o vaikas atrodo nusilpęs ir aišku, kad į darželį jis eiti negali. Kada reikia tuojau pat vykti pas gydytoją, o kada užteks vaiką pagirdyti karštom arbatėlėm ir palepinti keletą dienų namuose.

Kada temperatūra nebaisi?

Temperatūra pakyla sergančiam įvairiomis sezoninėmis peršalimo ligomis vaikui. Aukšta temperatūra būna sergant gripu, plaučių uždegimu, bakterine angina, kiaulyte. Kai ji nukrenta, reiškia organizmas pradeda nugalėti ligą ir vaikas ima sveikti.

Pakilusi temperatūra – ne visada vaiko ligos požymis, ne visokia ji pavojinga. Pavyzdžiui, dėl 37 laipsnių, jaudintis nederėtų. Vakare mažam vaikui temperatūra kartais gali padidėti dėl to, kad jis prisižaidė judrių žaidimų, daug bėgiojo. Galbūt per šiltai aprengėte ir organizmas taip reguliuoja perkaitimą. Bet jeigu temperatūra nekrenta keletą dienų, verta kreiptis į gydytoją. Ligos požymis gali būti ir besilaikanti sumažėjusi temperatūra.

Kaip elgtis pakilus temperatūrai, priklauso nuo vaiko savijautos. Jeigu jis gerai jaučiasi, linksmas, judrus, o jam 38 laipsniai, galite apsieiti ir be vaistų bei lovos režimo. Galbūt temperatūra per kelias dienas nukris. Bet jeigu ji laikosi ir dar pradeda krėsti šaltis, ima skaudėti gerklę arba ausytes, kamuoja stiprus kosulys, žinoma, laukti nedera. Vaikas gali skųstis prasta savijauta, atsisakyti valgyti bei gerti ir tuomet, kai temperatūra normali ir nėra kitų ligos požymių. Tuomet vizitas į polikliniką taip pat būtinas.

Kada temperatūrą būtina numušti?

Nors ir didesnė temperatūra mamą baugina, pediatrai pataria nesigriebti sirupų ir tablečių, jeigu ji ne aukštesnė kaip 38,5 laipsniai. Tik kūdikiui iki 2 mėnesių reikia mažinti jau 38 -38,5 laipsnių temperatūrą, taip pat – vyresniam vaikui, jei anksčiau karščiuojant buvo traukulių. Karščiavimas yra organizmo kovos su infekcija priemonė. Jeigu mažesnis karštis vaikui netrukdo gerai jaustis, užteks gausių gėrimų. Tokio vaiko gulėti lovoje neverskite – namuose jis gali užsiimti įprastine veikla.

Aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą vaikui turime mažinti vaistais. Jų dozės priklauso nuo amžiaus ir svorio. Duoti vaistų reikia tiksliai pagal anotacijoje nurodytas dozes, kurių padidinti negalima net tuomet, kai temperatūra išlieka aukšta. Jeigu vaikui skauda galvą arba jis labai prastai jaučiasi, nors ir temperatūra mažesnė, taip pat gali prireikti vaistų. Vaikiški vaistai nuo temperatūros malšina ir skausmą, todėl išgėrus jų greitai palengvėja.

Karščiavimą mažina visoms mamoms gerai žinoma liaudiška priemonė – aptrynimai. Rankšluostį šiai procedūrai sumirkome šiltame vandenyje. Jokiu būdu netinka šaltas vanduo ir spiritiniai tirpalai. Vaikas ištrinamas iš karto, sugirdžius vaistų nuo temperatūros.

Kai kuriais atvejais, pakilus temperatūrai, tenka nedelsiant kviesti gydytoją. Didelis karščiavimas (39-40 laipsnių) alina organizmą ir sutrikdo įvairias jo sistemas. Būtinai reikia gydytojo, jeigu vaiko temperatūra didesnė nei 39 laipsniai. Mažesniam kaip 2 mėnesių kūdikiui – jei temperatūra 38 laipsniai, o vaikui iki vienerių metų – 38,5. Skubios pagalbos reikia dūstančiam ir vemiančiam vaikui, tai pat – jeigu aukštos temperatūros nepavyksta numušti vaistais.

Karščiuojantis mažylis gali tapti apatiškas arba atvirkščiai – pernelyg įsiaudrinęs, be to, atsisakyti gerti. Tuomet būtinai kreipkitės į pediatrą. Visada kvieskite gydytoją įtarę, kad vaikas susirgo gripu, kai temperatūra aukšta, krečia šaltis, skauda raumenis ir sąnarius.

Sergančio vaiko priežiūra

Karščiuojantis vaikas netenka apetito, bet valgydinti per prievartą neverta, tik gerti mažajam ligoniukui būtinai reikia. Mat dėl karščio prakaituodamas vaikas netenka daug vandens. Todėl svarbu mažylio neperkaitinti – nerenkite dar vienu megztuku, jeigu jam nešalta. Per šilta apranga dar labiau padidins kūno temperatūrą.

Ligoniuko kambarį vėdinkite keletą kartų per dieną – ore sumažės mikrobų ir virusų. Kol mažojo kambarys vėdinamas, jis gali pažaisti kitame. Negerai ligoniukui pernelyg sausas kambario oras. Jį sudrėkins indas su vandeniu šalia radiatoriaus arba drėgnas rankšluostis, pakabintas ant kėdės atlošo. Kita būtina sąlyga – vėsesnė kambario temperatūra, maždaug 18-20 laipsnių.

Ar įmanoma išvengti žiemos ligų arba jų bent sumažinti?

Pradėjus lankyti darželį dažnesnės vaikų ligos neišvengiamos, o kiek sirgs vaikas, priklausys nuo jo dar nesusiformavusio imuniteto. Be to, ligos padeda imunitetui stiprėti. Lengviau susidoroja su neišvengiamais peršalimais ir infekcijomis nuolat grūdinamas, tinkamai maitinamas ir visais sezonais daug laiko gryname ore praleidžiantis vaikas. Grūdinimo ir imuniteto stiprinimo programą geriausia aptarti su pediatru.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Į ką derėtų atkreipti dėmesį?

Ypatingai turėtumėte sunerimti, jeigu nė metų nesulaukęs vaikas ėmė sunkiai kvėpuoti, prakaituoja, neteko apetito, pakito mažylio odos spalva. Nuolat matuokite temperatūrą, stebėkite, ar jo neberia, ar normaliai tuštinasi. Kai vaikas tampa pernelyg įsiaudrinęs arba atvirkščiai – apatiškas, ilgiau negu įprastai miega, mamai tai jau pavojaus signalai.

Negerai aukštesnė negu 38,5 laipsnių temperatūra, taip pat kaip ir žemesnė negu 36 laipsnių.

Lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, požymis gali būti ilgiau kaip 3 dienas nekrintanti 37,1 – 37,9 laipsnių temperatūra. Pastebėjusi šiuos negalavimus būtinai nuvežkite vaiką pas gydytoją.

Kas kelia didžiausią pavojų?

Jeigu vaikui iki metukų pakilo temperatūra pirmą kartą arba atsirado neįprastų požymių, taip pat jei trečią parą vaikui dar nepagerėjo, būtinai reikia medikų konsultacijos.

Kai vaikas nuolat verkia, išbąla, išpila šaltas prakaitas, krenta temperatūra ir mažylis tampa vangus – tai pavojingi simptomai. Kiti pavojai gali tykoti, jeigu vaiką išbėrė, jis keletą kartų per dieną viduriuoja, vemia, užkimo balsas, sutriko kvėpavimas, atsirado traukuliai, raižo pilvą, skauda galvą. Sergančiam vaikui gali patinti veidas ar kaklas. Tuomet nedelskite ir skubiai keliaukite pas gydytoją, nes tai jau panašu ne į paprastą peršalimą, o į daug rimtesnę ligą. Jei šie simptomai atsirado staiga ir greitai stiprėja, būtinai kvieskite greitąją pagalbą.

Kada reikia temperatūrą mažinančių vaistų?

Aukštesnė temperatūra – organizmo ginklas prieš virusus ir bakterijas. Tuomet aktyviai kimba į darbą imunitetas. Temperatūros mažinimas – nėra ligos gydymas, jis tik pagerina sergančiojo būklę. Vaiko temperatūra vėl pasidaro normali, kai išnyksta infekcija. Todėl žemesnės kaip 38,5 laipsnių temperatūros gydytojai nepataria mažinti. Taigi, jeigu mažylis neserga jokiomis lėtinėmis ligomis, geriausia orientuotis į jo savijautą ir stengtis kuo ilgiau nemažinti tokios temperatūros.

Stebėkite mažylį – jei temperatūra sparčiai kyla, krečia šaltis, padėkite jam greičiau sušilti. Aprenkite šiltą pižamą, šiltai užklokite ir duokite šiltos arbatos. Kai temperatūra pakils iki maksimumo, šaltis nebekrės, o vaiko oda šiek kiek paraus ir kaktą gali nusėti prakaito lašeliai. Tuomet mažylį nuklokite – jam bus lengviau ištverti karštį. Šiek tiek sumažinsite temperatūrą kūną aptrynę vėsiame vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, duokite vėsaus gėrimo. Padeda ligoniukui ir vėsus oras kambaryje – geriausiai ne šiltesnis negu 18 laipsnių. Tik vėdindami kambarį venkite skersvėjo. Nepamirškite, kad numušus temperatūrą vaistais, o po to jai vėl staiga pakilus, gali atsirasti febriliniai traukuliai. Be to, esant staigiems temperatūros pokyčiams, kenčia širdis ir kraujagyslės. Traukulius aukšta temperatūra paprastai sukelia vaikams iki 6 metų, o vėliau jie išnyksta.

Karščiuojančiam vaikui duokite daug skysčių, nes jis juos greitai išprakaituoja. Tinkamiausi gėrimai – vaistažolių arbatos. Krūtimi maitinamam kūdikiui geriausias pasirinkimas – motinos pienas.

Aukštesnei kaip 38,5 laipsnių temperatūrai mažinti vaikui tinka ibuprofeno arba paracetamolio preparatai – pagal vaiko amžių. Ibuprofenas pasižymi stipresniu ir ilgiau trunkančiu poveikiu, vartojamas ne tik karščiavimui mažinti, tinka galvos, ryklės, raumenų, dantų skausmams malšinti. Aspirino ir analgino preparatų vaikams vartoti negalima, nes jie gali sukelti gyvybei pavojingą Reye sindromą – re­tą ir sunkią li­gą, kuria su­sir­gus gali būti su­ža­lo­tos sme­ge­nys ir ke­pe­nys.

Sloga ir kosulys

Sloga – vienas iš pirmųjų peršalimo požymių. Sunkiau padėti nemokančiam išsišnirpšti nosytės mažyliui – todėl jam prireiks nosies gleivių aspiratoriaus. Ir mažesniems, ir didesniems vaikams patariama 3-4 kartus per dieną plauti nosytę jūros vandeniu. Gydytojas pasakys, kokius vaistukus lašinti. Kitas populiarus peršalimo požymis – kosulys. Geriausia jį gydyti inhaliacijomis. Inahaliatorius namuose pravers bet kurio amžiaus vaikui – jam galėsite naudoti net paprastą mineralinį vandenį. Kosėjančiam vaikui prieš naktį pamirkykite kojas šiltame vandenyje su garstyčių milteliais arba druska, po to užmaukite vilnones kojines.

Kosulį paprastai lydi gerklės skausmas. Vyresnis vaikas galės paskalauti gerklytę. Šioms procedūroms tinka vaistažolių, pavyzdžiui, medetkų, šalavijų arba ramunėlių, nuovirai. Jie ne tik dezinfekuos gerklę, bet ir išplaus uždegimo sukėlėjus.

Kaip nederėtų gydyti peršalusio vaiko?

Svarbiausia – neduokite savavališkai vaikui antibiotikų, nes šie vaistai virusų nenaikina, taigi ir peršalimo negydo. Jie padeda kovoti tik su bakterijomis. Tiesa, kartais gydytojai skiria antibiotikus gripu ar peršalimo liga sergančiam vaikui, bet tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė.

Kovodami su sloga nepiktnaudžiaukite kraujagysles siaurinančiais lašais. Ilgai vartojami šie vaistai gali pažeisti suaugusiojo nosies gleivinę, o vaikui juos reikėtų lašinti dar atsargiau. Nederėtų persistengti ir gydant vaiko kosulį, nes jis, kaip ir šoktelėjusi temperatūra, organizmo ginklas, vejantis įsibrovusius virusus, kurie išmetami kartu su atkosėjamomis gleivėmis.

Nedera vaikui duoti po ranka esančių suaugusiųjų vaistų – namų vaistinėlėje turėkite vaikiškų vaistukų pagal mažylio amžių.

Mūsų močiutės karščiuojantį vaiką ištrindavo degtine arba praskiestu spiritu. Jokiu būdu to daryti negalima, nes spirito garai per odą ir kvėpavimo takus patenka į organizmą, todėl vaikas gali apsinuodyti. Aptrynimams tinka tik vanduo.

Tradicinis gėrimas peršalusiam vaikui – karštas pienas su medumi šiandien taip pat nebepatarimas. Mat, karštis naikina meduje esančias naudingąsias medžiagas. Jį reikia ištirpinti šiltame gėrime arba duoti vaikui gryno.

Ar galima maudyti sergantį vaiką?

Vonia – puikus būdas pagerinti mažylio savijautą. Be to, sirgdamas vaikas daug prakaituoja ir jį reikia nuprausti. Todėl galima ir reikia maudyti ir karščiuojantį kūdikį, ir mažą vaiką, jeigu jis nesipriešina. Tik maudynių metu stenkitės išvengti skersvėjų. Vanduo turi būti šiltas, bet ne per karštas, nuolat papildykite vonią šiltu vandeniu, kad ligoniukas nesušaltų.

Kada leisti vaiką į lauką ir į darželį?

Kai mažylio nuotaika pagerėjo, pasitaisė apetitas, nebėra temperatūros, praėjo sloga, kosulys ir kiti peršalimo požymiai, galite pasidžiaugti, kad sėkmingai išgydėte peršalimą.

Kai vaikas guvus, linksmas ir oras malonus, pasveikęs jis pirmą kartą po ligos gali išeiti į lauką po keleto dienų. Tik pirmą kartą po ligos nederėtų mėgautis grynu oru ilgiau kaip 20 minučių. Neveskite vaiko į lauką vėjuotu ar lietingu oru. Į darželį ar mokyklą pasveikusį vaiką išleiskite tik po savaitės, nes jis gali greitai vėl pasigriebti kitą virusą ir susirgti.

Parengė Undinė Gilė

Vaistininkų teigimu, šaltuoju metu vos spėjama pildyti lentynas priešvirusiniais ir imunitetą stiprinančiais preparatais. „Rudenį pacientų skaičius padidėja bent trigubai. Paprastai skundžiamasi gerklės skausmu, sloga, silpnumu, dažnas žmogus ateina jau kosintis ar karščiuojantis. Šie simptomai būdingi ir ūminėms kvėpavimo takų ligoms, ir gripui, todėl dauguma žmonių nežino, kokia liga iš tikrųjų susirgo“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Artūros Butkuvienės, daugiau nei pusė gyventojų neskiria paprasto peršalimo (ŪVKTI) nuo gripo. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog paprastam peršalimui ir gripui būdingi panašūs simptomai, o ligų kilmė – virusinė. Tačiau tai yra skirtingos ligos. Jei žmonės nežino ligos kilmės ir renkasi tik simptomus slopinančius vaistus, dažniausiai po keleto dienų liga dar labiau įsismarkauja. Būtina prisiminti, kad gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydoma ji gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ypač svarbu iš karto pradėti tinkamą gydymą“, – pastebėjo medikė.

Jos teigimu, kiekvienas turėtų žinoti pagrindinius skiriamuosius gripo ir peršalimo bruožus. „Gripo simptomai pasireiškia greitai ir stipriai. Staiga pakyla temperatūra (aukštesnė nei 38ºC), atsiranda šaltkrėtis, sąnarių-raumenų, akių obuolių ir galvos skausmai, vargina viso kūno silpnumas. Sergant gripu labai retai atsiranda sloga, čiaudulys bei kosulys. Pirmąsias tris ligos dienas laikosi aukšta temperatūra, vėliau ji nukrenta iki 37,5ºC ir greitai praeina simptomai. Jeigu neprisideda komplikacijos, liga baigiasi septintą dieną“, – aiškino A. Butkuvienė.

Peršalimo simptomai, pasak šeimos gydytojos, atsiranda palaipsniui. „Pirmiausia atsiranda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, kosulys, bendras silpnumas. Gali pakilti temperatūra, tačiau ji nesiekia daugiau nei 38ºC. Iš pradžių sloga stipri, nuolat teka vandeningas sekretas. Paprastai peršalimas – nėra sunki liga: praeina per keletą dienų ir nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų“, – sakė A. Butkuvienė.

Anot gydytojos, tiek sergant gripu, tiek peršalus privalomas lovos režimas, taip pat – gausus skysčių vartojimas. Ypač tinka įvairios arbatos (aviečių, čiobrelių ir pan.), tik reikėtų jas gerti ne karštas, o šiltas.

„Peršalimo atveju specifinio antivirusinio gydymo nereikia, o sergant gripu jis – būtinas. Tokios gripo komplikacijos kaip virusinis plaučių uždegimas, otitai, širdies raumens uždegimas, encefalitas gali baigtis mirtimi, tad antivirusinį gydymą reikia pradėti nedelsiant, vos tik atsirado simptomai“, – teigė A. Butkuvienė.

Jai antrino ir „Camelia“ vaistininkė G. Krikščiūnienė. „Daugelis namuose naudojamų gydymo priemonių abiem atvejais tokios pačios, tačiau medikamentinis šių ligų gydymas iš esmės skiriasi: peršalus skiriami priešuždegiminiai vaistai, o susirgus gripu – priešvirusiniai ir analgetikai“, − sakė vaistininkė.

Kartu G. Krikščiūnienė pasidžiaugė, jog žmonės prevencinėmis priemonėmis rūpinasi dar neprasidėjus šių ligų sezonui. „Dažnai užsuka pas mus ir būdami sveiki, tiesiog susirūpinę savo ir artimųjų imunitetu. Daugelį domina peršalimo ligų ir gripo profilaktikos priemonės: erškėtuogių vitaminas C ar ežiuolės ekstraktas, arbatžolių mišiniai, augaliniai sirupai“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.

Specialistai pataria, kad apsisaugoti nuo ŪVKTI ir gripo padeda elementarūs dalykai: tereikia dažnai plauti rankas, kosint ar čiaudint veidą prisidengti nosine, o jei jos nėra – delnu.

Gripo sezonas kasmet skaičiuojamas nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės. 2013-2014 m. gripo sezonas prasideda 2013 m. rugsėjo 30 d., o baigiasi 2014 m. gegužės 18 d. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje ūmiomis virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis persirgo apie 400 tūkst. gyventojų, gripu – 100 tūkst. žmonių.

Apie kosulį

Kosulys – apsauginė organizmo reakcija (kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai). Jis kyla suerzinus ryklės, gerklų, trachėjos, bronchų, pleuros (plona membrana, dengianti plaučių ir krūtinės ląstos vidinę pusę) gleivinės receptorius.

Kosint staiga pakyla oro spaudimas krūtinės ir kvėpavimo organuose ir jo srove drauge su gleivėmis pašalinamos dulkės, smulkūs svetimkūniai, bakterijos bei virusai. Taigi kosulys ne tik organizmo problemos rodiklis, bet ir kovos su negalavimu pagalbininkas.

Kosulys gali būti sausas ir drėgnas. Sausasis kankina sergančius laringitu, gerklų, gerklės, trachėjos uždegimu. Jis taip pat būdingas ir infekciniam, ir alerginiam bronchų uždegimui. Kai sausas kosulys pereina į drėgną, galima džiaugtis pagerėjusia būkle ir tikėtis greitai pasveikti.

Drėgnas kosulys atsiranda kartu su kvėpavimo takų infekcijomis. Sloguojant nosyje susiformuojančios gleivės rykle patenka į gerklas, jas sudirgina ir sukelia kosulį. Taigi infekcija susilpnėja, jei atsikosėjama skrepliais, ir nepatenka į žemiau išsidėsčiusius organus: trachėją bei bronchus. Nepamirškime, kad ir sveikas vaikas gali kelis kartus per dieną pakosėti – taip išsivalo jo kvėpavimo takai.

Peršalimo kosulys ir jo pavojai

Kiekvienos peršalimo ligos pradžioje kosulys būna sausas ir atsiranda sudirgus viršutinių kvėpavimo takų gleivinei. Jeigu vystosi ryklės gleivinės uždegimas, išsausėja gerklė, ją pradeda skaudėti, atsiranda įkyrus sausas kosulys. Po kiek laiko iš viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pradeda išsiskirti uždegiminis skystis, ir kosulys palaipsniui virsta drėgnu. Kartu su išskyromis iš kvėpavimo takų pašalinami ir infekcijos sukėlėjai, t. y. gleivinė pamažu išsivalo.

Pavojus vaikui kyla tuomet, kai labai pažeidžiama gerklų ir balso stygų gleivinė ir kosulys tampa panašus į šuns lojimą, skardus arba atvirkščiai – užkimęs, žemas, kartais vaikui sunku net kalbėti. Vaiko gerklų gleivinė labai gerai aprūpinama krauju ir gali greitai ištinti. Ištinus balso stygoms, orui sunku patekti į plaučius. Tad vaikas gali uždusti. Todėl, atsiradus šuns lojimą primenančiam ar kimiam kosuliui, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Negydomas paprastas peršalimo uždegimas gali išplisti į apatinius kvėpavimo takus. Iš pradžių – į trachėją, vėliau – į bronchus ir plaučius. Pirmas infekcijos išplitimo požymis – aukšta temperatūra. Kosulys tuomet tampa gilus ir duslus. Kita galima peršalimo kosulio komplikacija – ausų, žandikaulio sinusų ir kt. uždegimas. Tuomet, be padidėjusios temperatūros, dar prisideda ausų, galvos skausmas, užgula nosį.

Kaip gydyti kosulį

Jei pradeda kankinti įkyrus sausas kosulys, reikia imtis priemonių, kad jis pereitų į drėgną. Todėl duokite vaikui šiltų, ypač šarminių, gėrimų: šilto pieno su mineraliniu vandeniu ar nedideliu sodos kiekiu, paprasto šilto mineralinio vandens. Patariama maitinti vaiką lengvu, bet kaloringu maistu, gausiu daržovių ir vaisių.

Jeigu temperatūra nekyla, mažyliui ant nugaros galima uždėti garstyčių ar kitokį šildomąjį kompresą. Pakilus temperatūrai, šios procedūros atlikti negalima.

Jeigu vaiką kankina šuns lojimą primenantis kosulys ar sunkus, panašus į švilpimą kvėpavimas, bet temperatūra nekyla, skubiai pamirkykite mažylio kojas karštoje vonelėje. Tai sukels kraujo priplūdimą į galūnes ir susilpnins jo srovę į viršutinius kvėpavimo takus, kuriuose dėl to nuslūgs patinimas. Baigę procedūrą, būtinai iškvieskite greitąją pagalbą, nes patinimas gali pasikartoti.

Čiobreliai – nuo senų laikų žinoma vaistažolė kosuliui gydyti

Vaistinis čiobrelis yra plačiai paplitęs, labai aromatingas augalas, vartojamas ir kaip prieskonis. Tikroji jo tėvynė – Viduržemio jūros regionas.

Eterinis čiobrelių aliejus vartojamas bronchitui, kokliušui ir bronchinei astmai gydyti. Išgėrus šio aliejaus, jis pirmiausia išsiskiria pro plaučių alveoles ir iškvepiamas su oru, todėl veikia ligos pažeistoje vietoje. Čiobrelių aliejus mažina bronchų spazmus, tirpdo prie bronchų sienelių prikibusias gleives, lengvina atsikosėjimą.

Nuo seno čiobrelių arbata liaudies medicinoje vartojama spazminėms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Augalas veikia kaip anestetikas.Viduramžių vaistažolių žinynuose čiobreliai rekomenduojami „visų rūšių parazitams išvaryti“, jais siūloma gydyti galvos ir gerklės skausmą, reumatą, ryklės uždegimą. Liaudies medicinoje čiobreliais šios ligos gydytos kelis šimtmečius.

Čiobreliuose yra daug eterinių aliejų. Maždaug pusę jų sudaro timolis, be to, juose yra kartumynų, rūgščių, rauginių medžiagų, flavonoidų ir dervų. Augalą patariama vartoti kaip bendrai žmogaus organizmą stiprinantį vaistą. Eterinis čiobrelių aliejus – puikus augalinis antibiotikas, stipriai veikiantis mikroorganizmus, todėl iš jo gaminami preparatai, skirti kvėpavimo takams, bronchitui, plaučių uždegimui gydyti.

Čiobreliai įeina į daugelio vaistinių arbatų kosuliui gydyti, vartojami ir atskirai, skystasis ekstraktas – pagrindinė daugelio sirupų bei eliksyrų kosuliui gydyti sudėtinė dalis.

Kosulys – vienas labiausiai paplitusių kvėpavimo takų pažeidimo simptomų. Įprastinis kosulys lengvai išgydomas drauge su peršalimo liga. Reikia sunerimti, kai kosulys – vienintelis ligos simptomas arba jis ilgai trunka ir nepasiduoda gydymui. Tokio kosulio varginamą vaiką reikia būtinai nuvesti pas gydytoją.

Dalia Petrutytė

– Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus.

– Kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne).

– Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.

– Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.

– Vengti masinių renginių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėti apsauginę kaukę.

– Susitikus su kitais asmenimis, vengti prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).

Pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) patariame:

– Likti namuose (iki 7 dienų), nevykti į darbą, mokyklą.

– Nedelsiant kreiptis į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.

– Laikytis ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.

VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO SPECIALISTŲ PATARIMAI, KAIP ELGTIS SUSIRGUS GRIPU

Šeimos gydytojo nedarbo metu (esant temperatūrai daugiau nei 38,5 ar kitiems stipriems simptomams) – kreiptis į ligoninių priėmimo skyrius arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Esant temperatūrai aukštesnei nei 38,5 – ją sumažinti vaistais ir tada kreiptis į šeimos gydytoją, jei temperatūra nekrenta ar savijauta labai bloga ir asmuo negali nuvykti į gydymo įstaigą – kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Vaikų ugdymo įstaigų administracijoms siūloma informuoti tėvus, kad neleistų sergančių vaikų į vaikų ugdymo įstaigas. O susirgus ugdymo įstaigoje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius), nedelsiant išleisti vaiką į namus ir apie tai informuoti tėvus. Taip pat supažindinti vaikus ir mokytojus, dėstytojus apie rekomenduojamas asmenines apsaugos priemones. Labai svarbu dažniau vėdinti ir valyti patalpas, riboti su ugdymo veikla nesusijusius renginius mokykloje.

Patarimai, kaip elgtis, vaikui susirgus gripu

Jei temperatūra yra iki 38laipsniai C

” Konsultacija su gydančiu gydytoju.

” Lovos režimas karščiavimo periodu.

” Dieta, vitaminai (ypač vitaminas C).

” Gausus skysčių kiekis (arbata, sultys, sultinys, mineralinis vanduo).

” Nosies gleivinės paburkimui mažinti – jūros vandens preparatai, nosies lašai arba aerozolis, pasikonsultavus su gydytoju.

” Atsikosėjimui lengvinti – gebenės lapų ekstraktas, čiobrelių sirupas, kiti vaistai, rekomenduoti gydytojo.

Jei temperatūra 38 – 38,5 laipsniai C

” Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38ﾰ C).

” Vartoti karščiavimą mažinančius gydančio gydytojo skirtus vaistus (ypač vaikams, kuriems pasireiškė traukuliai nuo temperatūros; kūdikiams iki 2 mėn. amžiaus; vaikams iki 3m., sergantiems lėtinėmis ligomis; jei karščiavimas vaikui sukelia didelį diskomfortą.

Jei temperatūra daugiau nei 38,5 laipsniai C

” Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38 laipsniai C).

” Vartoti gydančio gydytojo rekomenduotus karščiavimą mažinančius vaistus (galima Paracetamolio arba Ibuprofeno kas 4-6 val., tikslinga Ibuprofena kaitalioti su Paracetamoliu).

” Draudžiama vaikams karščiavimui mažinti vartoti Aspiriną.

” Galima temperatūrą mažinti ištrinant kūną rankšluosčiu sumirkytu drungname vandenyje.

Patarimai, kaip elgtis suaugusiam susirgus gripu

” Konsultacija su gydančiu gydytoju.

” Gulimas režimas, ramybė.

” Svarbu gerti daug skysčių, geriau rūgščių (pvz., su citrina, spanguolėmis), tinka vaisinės arbatos, žalia arbata. Taip pat tinka sultiniai, ypač vištienos (veikia raminančiai, skystina gleives, atstato apetitą ir pan.).

” Jei yra galimybė sergantį asmenį atskirti nuo kitų šeimos narių atskirame kambaryje.

” Dažnai vėdinti ir valyti patalpas.

Patarimai vyresnio amžiaus žmonėms susirgus gripu

” Gydymas gripo metu toks pat kaip ir jaunesnio amžiaus žmonėms.

” Didesnį dėmesį kreipti į sveikatą sergantiems lėtinėmis ligomis (ypač sergantiems diabetu, širdies ligomis, astma, plaučių ligomis). Nepamiršti vartoti gydančio gydytojo skirtų vaistų.

” Pasijutus blogiau dėl turimų lėtinių ligų būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei:

” Kelias dienas nemažėja temperatūra ir žmogus labai blogai jaučiasi, atsiranda sąmonės sutrikimai, didelis mieguistumas.

” Jei sunku kvėpuoti, žmogus dūsta, sutrinka kvėpavimas.

” Atsirado stiprus šlapias kosulys.

” Per 3 dienas būklė negerėja (temperatūra didesnė nei 38,5 ir ji nekrenta).

” Viduriavimas, vėmimas nemažėja ar nepraeina per 2 dienas.

Temperatūra

Temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nerekomenduojama. Nebent ligonis labai blogai jaučiasi dėl pakilusios temperatūros.

Temperatūrą mažina prakaitavimą sukeliančios liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų, ramunėlių ar čiobrelių arbatos.

Temperatūrą, didesnę nei 38 laipsnių, patartina mažinti Paracetamoliu arba Ibuprofenu (nerekomenduojama vartoti Aspirino).

Geriausia vartoti gryną paracetamolį, o ne kompleksinius preparatus. Suaugusiems paracetamolis vartojamas ne didesnėmis dozėmis nei 0,5 – 1 g (500-1000 mg) iki keturių kartų per parą. Didžiausia paros dozė – 4,0 g (4000 mg). Daugelyje sudėtinių preparatų nuo gripo taip pat yra nemaža paracetamolio dozė. Pvz., karštoje Coldrex arbatoje jo yra net 1,0 g (1000 mg). Todėl vartojant sudėtinius preparatus reikėtų pasižiūrėti jų sudėtį ir laikytis nurodytos vartojimo instrukcijos. Didelės paracetamolio dozės yra toksiškos kepenims, gali sukelti net ūmų kepenų nepakankamumą. Atsargiai paracetamolį turėtų vartoti ir inkstų bei kraujo gamybos organų ligomis sergantys žmonės. Jiems didžiausia paros turėtų būti mažesnė nei 4,0 g (4000 mg).

Vyresniems nei 12 metų vaikams ir suaugusiems vienkartinė ibuprofeno dozė skausmui ir karščiavimui mažinti yra 0,2 – 0,4 g (200-400 mg). Ją galima vartoti 3 – 4 kartus per dieną. Minėtus preparatus taip pat patariama vartoti esant galvos, nugaros ir kitiems skausmams.

Antibiotikai nei gripo profilaktikai, nei gripo gydymui nėra skiriami. Jais yra gydomos bakterinės gripo komplikacijos. Vaistus turi skirti tik gydytojas.

Jei temperatūra didesnė nei 38,5 ir nekrenta 3 dienas būtina kreiptis į gydytoją.

Gerklės skausmas

Gerklės skausmą mažina įvairūs čiulpiamos pastilės su eukaliptu, mentoliu, medumi, vitaminu C ir kt., parduodamos vaistinėse, medus, čiobrelių arbata, aerozoliniai purškiami preparatai, gerklės skalavimas druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi. Gerklės skausmą taip pat malšina karštas medaus ir citrinų gėrimas.

Kosulys

Gripui būdingas sausas kosulys.

Sausą kosulį slopina medaus čiulpimas, įvairios čiulpiamos pastilės (ypač su čiobreliu). Padeda virtas pienas su medumi, rugiagėlių žiedų, čiobrelių arbata, įvairios atsikosėjimą gerinančios arbatos.

Atsiradus šlapiam kosuliui patariama kreiptis į šeimos gydytoją.

Viduriavimas

Labai svarbu gerti daug skysčių. Tam tinka negazuotas mineralinis vanduo, didelės mineralizacijos mineralinis vanduo (Vytautas, Birutė, Druskininkai) ar specialūs druskų tirpalai, kurie atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų (mineralinių medžiagų, cukraus) balansą organizme.

Druskų tirpalą galima pasiruošti ir patiems: į 1 litrą virinto vandens (tinka geriamasis vanduo iš butelių) įdėti 1 arbatinį šaukštelį valgomosios druskos ir 8 arbatinius šaukštelius cukraus.

Viduriuojant rekomenduojama dieta. Gerti tik nesaldintą arbatą (ramunėlių, ąžuolo žievės, granato žievės mėlynių, gervuogių). Viduriavimui susilpnėjus, su arbata galima pradėti valgyti džiūvėsius, avižų kisielių, ryžių košę, keptus obuolius, bananus ir melionus. Vengti pieno produktų, aštraus, riebaus maisto. Tinka jogurtas, kefyras, kiti lengvai virškinami produktai.

Dėl vaistų vartojimo konsultuotis su gydytoju.

Jei per 3 dienas būklė nepraeina – kreiptis pas gydytoją.

Vėmimas ir (arba) pykinimas

Gerti daug skysčių. Dieta tokia pati kaip viduriuojant.

Sloga arba užgulusi nosis

Gerti daug skysčių, tai skystina gleives.

Drėkinti aplinkos orą (sausas aplinkos oras tirština išskyras ir džiovina nosies bei gerklės gleivinę).

Galima nosį plauti jūros vandens tirpalu (purškalu).

Nosies lašai vartojami pagal vaisto instrukciją.