Pakilusi temperatūra – dažnas įvairių vaikų ligų požymis. Šaltuoju metų periodu, ėmus karščiuoti mažyliui, pirmiausia pagalvojame apie peršalimą arba gripą. Taip organizmas stengiasi apsiginti nuo virusų, bakterijų ir kovoja su jų sukeliamu uždegimu. Mat aukštoje temperatūroje žūsta daugelis mikrobų.
Kodėl pakilusi temperatūra gerai?
Organizmo kovos su infekcija pagrindas yra specialaus baltymo interferono, kuris mobilizuoja imuninę sistemą, gamyba. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau gaminasi interferono. Karščiuojant paspartėja antikūnų gamyba, aktyvesni tampa baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, kovojantys su infekcijos sukėlėjais.
Pakilus temperatūrai sumažėja apetitas, todėl mažiau energijos naudojama virškinimui, o visos organizmo jėgos sutelkiamos kovai su infekcija. Tuo metu sumažėja vaiko aktyvumas ir visa sutaupyta energija nukreipiama ligos sukėlėjų naikinimui.
Aukšta temperatūra gali būti pavojinga
Karščiuojant sutrinka įvairių organų funkcijos, padidėja deguonies poreikis. Gausiai prakaituojantis vaikas netenka daug skysčių, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Šie negalavimai prastina mažylio savijautą ir nuotaiką. Apie karščiavimą byloja išsausėjusios gleivinės, tarsi smėlio pripiltos akys, skaudanti galva, bendra energijos stoka.
Aukšta temperatūra gali išprovokuoti dažnai vaikystėje ištinkančius febrilinius traukulius (sukeltus karščiavimo). Jie dažnai atsiranda nervų sistemos sutrikimų turintiems vaikams, bet gali ištikti ir sveikuosius.
Kada temperatūrą reikia numušti?
Tėvelių tikslas yra ne kuo labiau numušti temperatūrą, o ją sumažinti, kad pagerėtų vaiko savijauta. Klausimas – mažinti temperatūrą ar ne – nėra paprastas. Viena vertus, temperatūros padidėjimas yra ženklas, kad kūnas kovoja su liga, todėl, atrodytų, nedera kištis į šį procesą. Kita vertus, aukšta temperatūra gali būti pavojinga vaikui, ypač mažam.
Pediatrai pataria vadovautis ne tik termometro skaičiais, bet ir vaiko savijauta. Mažinti derėtų aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą. Bet jeigu vaikui yra buvę febrilinių traukulių, jis serga širdies, kraujagyslių ar kita lėtine liga, pradedama mažinti žemesnė nei 38° C temperatūra.
Kada būtina kviesti gydytoją?
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu karščiuoja naujagimis arba kūdikis. Gydytojo apžiūra būtina, kai vyresniam vaikui atsiranda bėrimų, sunku kvėpuoti, jis ima vemti, pasidaro vangus, atsisako gerti, skundžiasi stipriu pilvo ar galvos skausmu. Taip pat – tėveliams pastebėjus neįprastus negalavimus. Susirūpinti reikėtų, kai vaikas karščiuoja ilgiau negu dvi paras, jeigu nepadeda vaistai nuo temperatūros. Skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jeigu karščiuojančiam vaikui atsirado traukulių.
Kaip padėti karščiuojančiam vaikui?
Orientuokitės į mažylio savijautą. Jeigu greitai kyla temperatūra, krečia drebulys, padėkite vaikui sušilti: aprenkite šiltesniais drabužiais, užklokite antklode ir duokite karštoko gėrimo. Kai temperatūra pasiekia maksimumą, drebulys liaujasi, vaiko oda paprastai parausta, ant kaktos pasirodo prakaito lašelių. Tuo metu vaiką nuklokite arba perrenkite plonesniais drabužėliais, kad jam būtų lengviau atlaikyti karštį. Atvėsti padeda ir aptrynimai drungnu vandeniu.
Nepamirškite, kad staiga numušus vaistais temperatūrą, mažylį gali ištikti febriliniai traukuliai, lygiai taip pat, kaip ir jai sparčiai kylant. Be to, esant dideliems temperatūros svyravimams padidėja krūvis širdžiai ir kraujagyslėms, kinta kraujo krešėjimas.
Mažo vaiko temperatūrai mažinti geriausia naudoti skysto pavidalo vaistukus, kurių sudėtyje yra, pavyzdžiui, ibuprofeno. Jie ne tik sumažins temperatūrą, bet ir numalšins skausmą. Vaistai nuo temperatūros dozuojami ir pagal amžių, ir pagal svorį. Temperatūrą mažinantys vaistai
suveikia greičiau negu žvakutė, be to, vos tik įkišus į išangę žvakutę, kūdikis gali pasituštinti ir vaistai nebus pasisavinti.
Nepamirškite, kad vaikams negalima duoti aspirino ir analgino. Aspirinas gali pažeisti kepenis ir smegenis, analginas slopina kraujodarą ir gali sukelti alerginę reakciją.
Karščiuojančio mažylio priežiūra
Kovojančio su infekcija organizmo sugebėjimas skaidyti maisto medžiagas mažėja. Todėl ligoniuką reikia maitinti lengvai virškinamu maistu, papildomai duodama šviežių vaisių ir uogų tyrelių, sulčių, nes jose esantis vitaminas C sutelkia organizmo sistemas. Ligoniukui naudingos daržovių tyrės, skystos kruopų košės, kuriose yra imunitetą stiprinančių B grupės vitaminų.
Prakaituodamas mažylis netenka daug skysčių, todėl labai svarbu, kad jis užtektinai gertų. Duokite vaiko mėgstamų gėrimų, natūralaus negazuoto mineralinio vandens.
Parengė Undinė Gilė
