MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Ar galima ligą išaugti?

Atopinis dermatitas dažniausiai atsiranda per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Šia lėtine uždegimine odos liga serga maždaug 20 % vaikų. Taip nutinka todėl, kad mažylių oda lengvai pažeidžiama įvairių dirgiklių, sukeliančių alergines reakcijas. Šia liga sergančio vaiko imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į šiuos dirgiklius, todėl kyla odelės uždegimas.

Atopinį dermatitą sunku visiškai išgydyti ir paauglystėje arba vėliau jis dažnai vėl atsinaujina. Tačiau tinkamai gydant ir prižiūrint odą šią ligą vaikas gali išaugti. O progresuojantis atopinis dermatitas vėliau gali peraugti į alerginį rinitą ar bronchų astmą. Tai vadinama alerginiu maršu.

Sergant atopiniu dermatitu, neaktyvūs ligos periodai tam tikru dažnumu kaitaliojasi su paūmėjimo laikotarpiais. Kartais atrodo, kad odos bėdos beveik išnyko, o paskui vėl apipuola.

 Kodėl atsiranda atopinis dermatitas?

Didelę įtaką šiai ligai turi paveldimumas. Jei vienas iš tėvų sirgo ar serga atopiniu dermatitu, didelė tikimybė, kad jis atsiras ir vaikui. Jei serga abu tėvai, vaikui ši liga dar labiau tikėtina. Prie genetinio polinkio prisideda aplinkos veiksniai, kurie silpnina vaiko imuninę sistemą.

Ligą ir jos paūmėjimą gali sukelti šie veiksniai:

• alergenai, kurie į organizmą patenka su maistu arba įkvepiant (pvz., dulkės, žiedadulkės);
• ant odos patenkančios cheminės medžiagos, naudojant sintetinius ploviklius, taip pat – sausai odelei netinkamus prausiklius;
• odą dirginantys ir prakaitavimą skatinantys sintetiniai drabužiai;
• į atopinį dermatitą labiau linkę užterštuose miestuose gyvenantys vaikai, ligos riziką didina pasyvus rūkymas;
• dar vienas provokuojantis veiksnys stresas.

Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvą, kelius ir alkūnes. Staiga atsiranda bėrimų, oda išsausėja, ji tampa pleiskanota, niežti. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti. Vaikui atsiranda bėrimų alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, kulkšnių. Išsausėjusi oda pleiskanoja, pasidaro nelygi, šiurkšti, sustorėja. Liga paprastai paūmėja šaltuoju metų laiku, o vasarą pastebimas pagerėjimas.

 Emolientai – švelniai pažeistos odos priežiūrai

Vienas iš pagrindinių atopinio dermatito padarinių – odos sausumas. Sausoje odoje susidaro mikroįtrūkimai, kurie yra vartai patogeniniams mikroorganizmams, dirginančioms medžiagoms ir alergenams.

Atopinio dermatito paūmėjimo metu pablogėja ne tik odos būklė, bet ir bendra savijauta. Labiausiai tėvus ir vaikus nuvarginantis ligos požymis yra stiprus niežėjimas. Jis gali kamuoti ištisą dieną, dažniausiai sustiprėja vakare ir naktį, dėl to sutrinka vaiko miegas. Mažylis pradeda kasytis, o pažeistose vietose atsiranda žaizdelių, per kurias lengva patekti infekcijai. Todėl prižiūrint uždegimo pažeistą odą labai svarbi tinkama higiena.

Odos niežulį ir dirginimą gali palengvinti nuolatinė priežiūra, naudojant specialias kosmetikos priemones. Atopinio dermatito pažeistą odą svarbu valyti, drėkinti ir minkštinti. Jos priežiūrai naudojami emolientai – speciali kosmetika, sukurta atsižvelgiant į atopinės odos ypatybes.

Emolientai – tai odą drėkinantys, minkštinantys ir raminantys kremai, losjonai, aliejai. Jie yra gaminami riebalų pagrindu ir padeda atkurti odos barjerines funkcijas. Šios priemonės sudaro lipidinį barjerą, padedantį odoje išlaikyti drėgmę, susilpninti niežulį ir sumažinti uždegimą.

Atopinę odą turinčiam vaikui itin svarbios maudynės. Pirmiausia – tam, kad nuo odos paviršiaus pašalintume nešvarumus ir alergenus, taip pat sudrėkintume. Rekomenduojama maudytis šiltame vandenyje ne ilgiau kaip 10–15 minučių.

Patariama naudoti tik tokius prausiklius, kuriuose nėra kvapiklių, muilo, dažiklių ir kitų, galinčių sudirginti ir išsausinti odą medžiagų. Reikėtų rinktis švelnų prausiklį, kurio pH yra neutralus. Įprasto muilo, dušo želių, šampūnų naudoti nedera, nes jie gali pažeisti epidermio barjerą ir dar labiau išsausinti odą.

Iš karto po maudynių odą nusausiname rankšluosčiu ir drėgną, dar nenudžiūvusią per 3 minutes po maudymosi patepame emolientu, ypač kruopščiai – itin išsausėjusias vietas.

Emolientai gerai susigeria, jų sudaryta lipidinė plėvelė apsaugo odą nuo aplinkos dirgiklių. Emolientų sudėtyje yra šios pagrindinės medžiagų grupės:

• odą drėkinančios ir minkštinančios medžiagos (glicerolis, šlapalas ir kt.);
• apsauginį riebalinį sluoksnį sukuriantys lipidai: parafinas, mineraliniai ar natūralūs aliejai, dėl kurių iš odos išgaruoja mažiau vandens;
• niežėjimą mažinančios ir odos regeneraciją skatinančios medžiagos. Reguliariai naudojant emolientus, sumažėja odos sausumas, o sudrėkintą odą mažiau niežti.

Svarbu naudoti dažnai ir nedaryti pertraukų

Prižiūrint į atopinį dermatitą linkusio vaiko odą labai svarbu dažnai ją tepti emolientu. 2–3 kartų per dieną dažniausiai per mažai: šias priemones derėtų tepti tiek kartų, kiek reikia, kad oda neišsausėtų nei minutei.

Dažniausia klaida rūpinantis atopiniu dermatitu sergančiu vaiku – nepakankamas dėmesys odos priežiūrai atslūgus paūmėjimui. Nepamirškime, kad sveikstančio vaiko oda taip pat išlieka sausa ir jautri įvairiems dirgikliams ir infekcijoms. Todėl, nepaisant ligos paūmėjimo ar atoslūgio, būtina toliau naudoti emolientus.

Parengė Undinė Gilė

Atopiniu dermatitu serga 15–20 proc. vaikų

ir tik 1–3 proc. suaugusiųjų. Dažniausiai atopinis dermatitas nustatomas 2–4 mėnesių mažyliams. Liga 45 proc. mažylių nustatoma iki 6 mėnesių, 60 proc. – per pirmus metus. Atopinis dermatitas gali išsivystyti ir paūmėti dėl maisto ir aplinkos alergenų, cheminių ir fizinių dirgiklių, odos infekcijų, streso ir nervinės įtampos.

Atopinio dermatito priežastys

nėra tiksliai (iki galo) žinomos. Ligos atsiradimui didžiausią įtaką turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad jeigu vienas iš tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, yra apie 30 proc. Jeigu šia liga sirgo arba serga abu tėvai, atopinio dermatito rizika išauga iki 70 proc. Paveldimumas lemia imuninės sistemos sutrikimą ir odos barjerinės funkcijos nepakankamumą (…).

Sergančiųjų atopiniu dermatitu imuninė sistema neadekvačiai reaguoja į aplinkos dirgiklius. Ji nėra nusilpusi, t.y. jos stiprinimas nesumažina atopinio dermatito atsiradimo rizikos ir neveikia ligos eigos bei jos sunkumo. Dėl sutrikusios odos barjerinės funkcijos alergenas lengviau patenka į odą, todėl ji labiau dirginama ir kyla uždegimas. Aplinkos veiksniai, pvz., prausimas netinkamu muilu ir / ar prausikliais, t.y. kurių pH yra daugiau 5,5, odą trinantys ar prakaitavimą skatinantys drabužėliai toliau žeidžia apsauginę odos funkciją.

Vaikams iki vienerių metų liga dažniausiai prasideda nuo ryškiai raudonų, „degančių” skruostų. Jų oda sausa, skilinėja, niežti. Gali būti išbertos ir kitos vietos: kakta, ausų kaušeliai, liemuo, rankų, kojų tiesiamieji paviršiai.

Dėl niežulio ligoniukas tampa neramus, irzlus, sutrinka miegas. Niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare ir naktį. Niežėjimo metu kasymasis (trauma) skatina medžiagų, kurios dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingas ratas: kasosi, nes niežti, o niežti, nes kasosi. Nukasyta oda šlapiuoja. Ją pažeidžia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, grybeliai, virusai.

Atopinis dermatitas dažnai paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja. Ji gauna mažiau saulės, ją daugiau trina drabužiai, dažniau ir gausiau prakaituojama.

Mokslininkai nuolat tyrinėja atopinį dermatitą. Yra paskelbta naujų žinių. Anksčiau buvo teigiama, kad namų gyvūnas (šuo) ir alergiškas vaikas yra nesuderinamas duetas, o dabar tvirtinama, kad šuns turėjimas namuose gali apsaugoti mažylį nuo atopinio dermatito, jei mažylis turės kontaktą su šuniu tik gimęs ir pirmuosius metus. Taigi tėvai neturėtų baimintis, jei augina naminį gyvūną ir pradeda lauktis.

Ankstyvas naminio gyvūno turėjimas dažniausiai nesukelia įsijautrinimo, o atvirkščiai, gali ir apsaugoti. Jeigu mažylis jau serga atopiniu dermatitu ir tik tada bus įsigytas šuo, situacijos tai nepakeis. Taip pat paskelbta studijų duomenų, kad kai mažylis turi kontaktą su naminiais gyvūnais būdamas naujagimiu, mažėja rizika ne tik alergijai gyvūnams, bet ir namų dulkių erkėms bei žiedadulkėms.

Atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas.

Odos bėrimus gali sukelti alergija maistui (…). Padėti atskirti padeda alergologiniai tyrimai. Tada ligos eiga kontroliuojama reguliuojant mitybą. Sergančio vaiko priežiūra reikalauja daug kantrybės, todėl:

• atsiradus pirmiems ligos požymiams, pasikonsultuokite su vaiko gydytoju ir, jo patarti, su vaikų alergologu;
• atidžiai rašykite mažylio ligos dienyną: kada ligos požymiai paūmėja, oda parausta, labiau pradeda niežėti ir kt. Rašant dienyną daug dėmesio skiriama maitinimui: pažymėti maitinimo valandas, duotą maistą, savijautą pavalgius, apetitą, miegą. Maitinimo dienynas pradedamas rašyti, kai mažylio būklė pagerėja ir jis negauna jokių vaistų. Dienynas, parodytas gydytojams, padeda išsiaiškinti ligos priežastį ir spręsti, kaip padėti konkrečiam mažyliui;
• trumpai nukirpti nagus, per dieną juos kelis kartus valyti, nakčiai užmauti medvilnines pirštines, suvystyti taip, kad rankutės nebūtų laisvos. Uždegimo pažeista oda yra plona ir sausa, todėl kasymasis ją labai žaloja. Net nuo mažo grybštelėjimo atsiranda šašiukų, įdrėskimų, šlapiuojančių vietų, gali kilti odos infekcinis uždegimas, atsiranda pūlinukų;
• odą 5–6 kartus per parą tepti tik gydytojo parinktais odos sausumą mažinančiais kremais, tepalais – emolientais. Emolientai parenkami individualiai. Jie atkuria sausos odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę, pagerina medžiagų apykaitą odoje, sumažina odos niežėjimą. Ne iš karto pavyksta parinkti kiekvienam mažyliui tinkamą emolientą. Jei parinktasis nepadeda per 10–1 4 dienų tinkamai juo naudojantis, į gydytoją dera kreiptis pakartotinai;
• kuo mažiau odą liesite, tuo geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti įvairiais tepalais ar kremais nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja;
• mažylį maudyti 2 kartus per savaitę, nes sausa oda bijo vandens. Vandens temperatūra turi būti maloniai šilta. Maudynių trukmė ne ilgesnė kaip 5 minutės. Po maudymo oda nusausinama rankšluosčiu tik priliečiant ir tuojau pat švelniai sutepama emolientu;
• maudant naudojami tik tie prausikliai, kurie nepažeidžia apsauginio odos barjero ir nepakeičia odos bei rūgščių šarmų pusiausvyros, tai yra tokie, kurių pH yra 5,5;
• drabužėliai skalbiami tik su nealergizuojančiomis skalbimo priemonėmis;
• apatiniai drabužėliai turi būti švelnūs, pagal tėvų galimybes iš bambuko, šilko ar ekologiškos medvilnės;
• nuolat kruopščiai valykite kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkių siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylis turi būti kitame kambaryje. Bute neturi būti kilimų ir medžiaga aptrauktų baldų;
• patalpose stenkitės palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę (…);
• mažylio lovos nestatykite prie radiatoriaus arba elektrinių šildytuvų;
• yra duomenų, kad vasaros saulė teigiamai veikia atopinę odą, tačiau jos spinduliai neturi suerzinti mažylio odos (…).

Vaikui augant, liga retėja, keičiasi jos eiga, tačiau gali išlikti dažna.

Ištrauka iš knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojo pediatro Algimanto Vingro patarimai)

MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.

VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?
Viduriavimas: kada susirūpinti?

KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.

PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.

KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.

MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara

Svarbu, kad kūdikio odelė būtų sveika

Per odą įsavinamas deguonis, ji padeda prisitaikyti prie aplinkos temperatūros, su prakaitu pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Be to, odoje sintetinamas kūdikio vystymuisi būtinas vitaminas D, nuo ultravioletinių spindulių saugantis melaninas. Tinkamai visas funkcijas gali atlikti tik sveika ir švari oda.

Švelnią ir gležną kūdikio odelę gali pažeisti net menkiausias dirgiklis. Plonytė oda greitai parausta, iššunta ir pro ją lengvai prasiskverbia mikrobai. Todėl pažeista oda gali būti sunkių ligų priežastis, o sveika odelė saugo mažylį nuo infekcijų. Mamos žino, kad jautrią kūdikio odelę reikia ypatingai kruopščiai prižiūrėti ir pasirinkti tinkamas kosmetikos priemones. Kūdikio prausikliai, kremai, losjonai turi būti švelnūs, saugoti odelę ir mažinti jos jautrumą įvairiems dirgikliams.

Odelės drėkinimui – emolientai

Vienas iš odelę puoselėjančių vaikiškos kosmetikos priemonių komponentų – emolientai. Tai riebalinės medžiagos, kurios drėkina ir minkština. Be to, emolientai sudaro apsauginį odos sluoksnį, saugantį nuo kenksmingų aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, saulės, vėjo, šalčio. Dėl odos išsausėjimo atsiranda daug problemų, taip pat ir atopinis dermatitas, o emolientai išlaiko odoje drėgmę bei atkuria barjerinį jos epidermio sluoksnį. Emolientai gerai įsigeria į odą ir ji tampa švelni ir glotni. Prausikliai, šampūnai bei kremai su emolientais tinka ne tik jautriai kūdikių odai, bet ir įvairaus amžiaus vaikų bei suaugusiųjų įvairių rūšių alergijų bei atopinio dermatito pažeistos odos priežiūrai.

Natūralios medžiagos

Vaikiškos kosmetikos sudėtyje neturi būti alergijas sukeliančių konservantų, dažiklių, šarminių muilų bei mineralinių aliejų. Alergiją gali sukelti ir stiprūs kvapai, todėl patikimi gamintojai apsieina be jų arba naudoja švelnias nealergizuojančias natūralias medžiagas. Tinkami vaikiškos kosmetikos komponentai: natūralūs aliejai, augalų ekstraktai, pavyzdžiui, raminamąjį poveikį suteikiantis ramunėlių ekstraktas. Tokie šampūnai nedirgina mažylio akių – tai dar viena svarbi geros vaikiškos kosmetikos savybė.

Geriausia kūdikį prausti skystu natūraliu bekvapiu muilu, kuris suminkština odelę ir suformuoja apsauginės plėvelės sluoksnį.

Švelniai odelę švarina vaikiškas valomasis aliejus. Jis pilamas ant kūno arba į vonelę ir masažuojamas švelnia kempine. Aliejukas švarina odelę labai švelniai, todėl ypač tiks iššutusiai odai. Šis aliejus tinka ir pleiskanų luobelei pašalinti. Ant kūdikio galvytės mama jį palaiko 10 minučių ir atsargiai pašukuoja bukomis šukomis.

Užpakaliuko priežiūrai

Labiausiai kenčia nuolat sauskelnių dirginama kūdikio užpakaliuko odelė. Išsausėjusiai odelei padės skysta pudra. Ypač ji pravers odos raukšlių vietose. Pasklidusi ant odos pudra drėkina bei minkština odelę , be to, ji virsta lengva pudra, kuri sugeria drėgmės perteklių ir padeda išvengti sutrūkinėjimų.

Kuri mama nežino, kaip sunku išvengti iššutimo ir bėrimų šioje kūno vietoje. Todėl švarų ir sausą užpakaliuką kaskart keisdamos sauskelnes turime tepti kremu, kol odelė pasveiks. Paprastai į užpakaliukų kremų sudėtį įeina cinko oksidas, kuris ramina sudirgusią odą, padeda pažeistai odelei greičiau sugyti ir neleidžia plisti bakterijoms. Kremą švelniai masažuojame, kol įsigeria.

Parengė Undinė Gilė

Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo

Išsausėja ir suaugusiojo, ir vaiko oda. Ji tokia gali būti iš prigimties. Ypač greitai išsausėja plonytė ir jautri kūdikių odelė. Odą dar labiau sausina jai nepalanki aplinka: sausas oras, vėjas, šaltis, karštis. Sausėja netinkamai prižiūrima: dažnai prausiama, ypač karštu vandeniu, šiurkščiu rankšluosčiu trinama oda. Odos būklei kenkia buitiniai valikliai (skalbimo milteliai, indų plovimo, patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonės), cheminės medžiagos (trąšos, dažai), kai kurios prausikliuose ir kremuose esančios medžiagos, ypač – šarminis muilas, taip pat – hormonų pusiausvyra, vaistai ir įvairios ligos.

Sausa pasidaro odos ligų (žvynelinės, kontaktinio, atopinio ir seborėjinio dermatito, paprastųjų spuogų, ichtiozės) pažeista oda.

Kaip prausti sausą odą?

Jeigu jūsų ar vaiko oda sausa, atsisakykite šarminio muilo – keiskite jį specialiais lipidų turinčiais prausikliais. Vilkėkite natūralaus pluošto drabužius. Patalynę gerai išskalaukite: joje neturi likti muilo ar skalbimo miltelių.

Ir vaikams, ir suaugusiesiems, kurių oda sausa ir sudirgusi, maudytis naudinga dažnai. Vanduo sudrėkina odos raginį sluoksnį, pašalinamos pleiskanos, šašai ir mikroorganizmai. Maudynėms tinkamiausias – drungnas vanduo. Ypač švelnios maudynės vietoj muilo naudojant emolientų vonios emulsiją.

Maudomasi 2–3 kartus per savaitę, ne aukštesnės kaip 35^o C temperatūros vandenyje galima lepintis 10–15 min. Karštas vanduo negerai, nes neleidžia ant odos susidaryti apsauginei riebalų plėvelei. Po to oda švelniai nusausinama ( trinti negalima). Išsausėjusi oda po vonios patepama drėkinamuoju emolientu.

Kad neišsausėtų kūdikio odelė

Odos sveikata turime rūpintis nuo pat pirmųjų dienų. Kūdikį pirmaisiais mėnesiais turime maudyti kasdien, o nuo 3 mėn. – ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę. Vandenuko virinti nereikia, svarbu, kad jo temperatūra būtų – 32–37 laipsniai. Maudynėms naudokite kuo natūralesnius prausiklius, kuriuose nėra parabenų (konservantų), dažiklių, kvapiklių, nes jie gali sukelti alergiją. Geriausia kosmetika kūdikiui, kurioje kuo mažiau sudedamųjų dalių.

Kūdikio galvytė gali pleiskanoti (seborėjinis dermatitas) ir tuomet, kai odelė sveika. Kūdikių aknės spuogelių išsigąsti nereikėtų. Jie atsiranda dėl naujagimio organizme likusių mamos hormonų ir išnyksta savaime per pirmąjį mėnesį. Spuoguotą odelę prauskite lakišių nuoviru.

Odos polinkis sausėti dažniausiai įgimtas ir išryškėja anksti. Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kai kuriuos kūdikius vargina atopinis dermatitas. Taigi, jeigu odelė linkusi sausėti, prausiklius ir kremus reikia rinktis itin atidžiai.

Emolientai – ir sveikai, ir sausai odai

Sausą odą labai svarbu drėkinti. Todėl jos priežiūrai ypač tinka emolientai – vandens ir riebalų emulsija, kuri užpildo tarpus tarp raginio ląstelių sluoksnio ir neleidžia epidermiui išsausėti. Emolientų sudėtyje esantys humektantai pritraukia ir sulaiko vandenį. Todėl odos paviršius tampa lygesnis, pagerėja elastingumas, sumažėja pleiskanojimas ir niežėjimas.

Drėkinamasis emolientų poveikis priklauso nuo humektantų (šlapalas, pieno rūgštis, glikolio rūgštis, vyno rūgštis, glicerinas). Itin naudingi emolientai su šlapalu. Šlapalas padeda odai pasisavinti daugiau vandens molekulių, todėl ji geriau drėkinama. Emolientų poveikis daugialypis: jie tiekia vandenį, sudaro lipidinę plėvelę odos paviršiuje bei padeda atsinaujinti epidermio barjerui. Todėl negali patekti patogeniniai mikroorganizmai. Be to, jie padeda slopinti uždegimą.

Emolientų vonias gydytojai rekomenduoja ne tik pažeistai, bet ir sveikai vaikų ir suaugusiųjų odai prižiūrėti. Kūdikiams gaminamos specialios emulsijos. Po vonių su emolientais sveikam mažyliui paprastai jokių kitų priemonių nereikia. Emolientai maitina odą, padengia ją apsaugine plėvele. Kremu ar emulsija rekomenduojama patepti tik paraudimus kirkšnių, pažastų ir kitose srityje.