MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Todėl patariama kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, kad tai nėra, pavyzdžiui, dėl bakterijų kaltės atsiradęs ūminis faringitas arba tonzilitas, kuriam gali prireikti specifinio gydymo.

Bakterijų sukeltos gerklės ligos sunkesnės

Šaltuoju periodu mažam vaikui dažniausiai nepavyksta išvengti peršalimo ligų ir kartu su jomis atsirandančio gerklės skausmo. Taigi, kai vaikas pradeda skųstis gerklės perštėjimu, skausmu ryjant, nepanikuokite. Gerklės skausmą dažnai sukelia paprastos virusinės infekcijos, kurios ilgai nesitęsia.

Virusinių peršalimo ligų simptomai panašūs: kūno temperatūra pakyla iki 37–38 laipsnių, atsiranda sloga ir kosulys, bendras silpnumas, šaltkrėtis, užkimsta balsas, skauda gerklę.

Jei paaiškėja, kad jūsų vaiko gerklės skausmas yra tik paprasto peršalimo pasekmė, galite imtis naminių priemonių, taip pat vaistinėje įsigyti nemalonius simptomus slopinantį preparatą. Gerklytę gali nuraminti čiulpiamosios pastilės, purškalai, skalavimo skysčiai. Tik atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikui galima vartoti tokį preparatą. Numalšinti gerklės skausmą padeda šiluma. Kakliuką galite aprišti medvilnine skarele arba šiltu šaliku ir būtinai girdykite mažylį šiltais skysčiais.

Paprastos virusinės ligos gydomos tik simptomus palengvinančiomis priemonėmis. Bet jei jūsų vaiko gerklės skausmas atsirado dėl bakterinės infekcijos, gydytojas gali skirti antibiotikus.

Susirgus bakterine liga, dėl gerklės skausmo, kuris sustiprėja ryjant, vaikas nebegali valgyti ir gerti, skausmas gali išplisti į ausis. Kiti bakterinės ligos požymiai nemalonus kvapas iš burnos ir seilėtekis. Kosulio tokia infekcija dažniausiai nesukelia. Temperatūra šokteli per 38 laipsnius, gali padidėti ir tapti skausmingi kaklo limfmazgiai.

Bakterijos yra ypač pavojingi ligos sukėlėjai, galintys lemti rimtas komplikacijas. Vaikų, sergančių bakterine liga, gerklės gydymas yra sudėtingesnis ir ilgesnis. Netinkamai gydomos ligos, pavyzdžiui, tonzilitas, gali pažeisti širdį, kraujagysles, raumenis ir kitus audinius. 

Svarbu neuždelsti

Skaudėti gerklę gali dėl daugelio ligų, kurios pažeidžia skirtingas gerklės vietas. Jei uždegimas prasidėjo ryklėje – tai faringitas, jei uždegimas pažeidė tonziles – tonzilitas (angina), gerklų uždegiminė liga yra vadinama laringitu. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Jis taip pat patars, kaip gydytis, – skirtingoms bakterinėms ligoms įveikti reikalingos kitokios priemonės.

Kartais tėvai nesikreipia į gydytojus, manydami, kad gerklės skausmo galima atsikratyti skalaujant ir geriant daug skysčių. Jei ligą sukėlė virusai, tokios priemonės tikrai palengvins vaiko būklę ir po keleto dienų gerklės skausmas gali praeiti.

Bet jei ligos kaltininkas yra bakterijos, savarankiškas gydymas gali turėti rimtų pasekmių, nes bus prarastas laikas, ir vaikas gali patirti sveikatai pavojingų komplikacijų.

 Kaip atskirti bakterinį faringitą nuo virusinio?

Ryklės uždegimui (faringitui) būdingas dažnas kosulys, gerklės perštėjimas, džiūvimas, paraudimas ir skausmas – ypač ryjant maistą. Dažniausiai ligą sukelia virusai (rinovirusai, adenovirusai), bet kartais ir bakterijos (streptokokai, mikoplazmos). Taip pat faringito kaltininkės gali būti dirginančios aplinkos medžiagos ir alergenai. Gydymas priklauso nuo ligos kilmės, todėl svarbu tiksliai nustatyti ligos sukėlėją.

Sergant virusiniu faringitu užtenka simptominio gydymo. Esant bakteriniam faringitui, gali prireikti ir antivirusinių vaistų. Lėtinio faringito gydymas skiriamas atsižvelgiant į gerklės gleivinės būklę. Sergant ir virusiniu, ir bakteriniu faringitu, labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti bei dezinfekuoti gleivinę.

Atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinės infekcijos padeda keletas simptomų. Skausmingas rijimas, karščiavimas, bendras silpnumas yra abiejų tipų faringito požymiai. Jeigu prie jų prisijungia kosulys ar išskyros iš nosies, burnoje atsiranda opelių, galime įtarti virusinę ligą.

Nuolatinis labai stiprus ryklės skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai, labai skausmingas rijimas, pūlingos apnašos gali byloti apie bakterinę infekciją. Sergant bakterine liga, paprastai nėra kitų peršalimo požymių, gali kamuoti pykinimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai.

Aukšta temperatūra gali byloti apie bakterinį tonzilitą

Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai gomurio tonzilių uždegimas. Būdingi ligos požymiai – stiprus gerklės skausmas, perštėjimas, sunkumas ryjant, patinusios, paraudusios tonzilės, ant kurių gali atsirasti baltų apnašų. Ilgai nenustatant ūminio tonzilito (anginos) ir laiku nepradėjus gydymo, liga gali tapti lėtinė. Lėtinio tonzilito gydymas yra gana ilgas, o ligos paūmėjimas daug sunkesnis.

Susirgus virusinės kilmės tonzilitu prie gerklės skausmo prisideda sloga ir kosulys, skauda galvą, ant tonzilių atsiranda opelės. Virusinis ūminis tonzilitas yra lengviausia – katarinė ligos forma.  Uždegimas pažeidžia tik tonzilių paviršių. Tokia liga paprastai gydoma 3–5 dienas, bet jeigu savijauta negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Bakterine angina sergama sunkiau ir ji ilgiau tęsiasi. Gerklės skausmas stiprus, ištinsta ir pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai, temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių, ant tonzilių atsiranda pūlingos apnašos, iš burnos gali sklisti blogas kvapas.

Bakterinė angina gali būti dviejų formų. Folikulinis tonzilitas pažeidžia gilesnius tonzilių audinius, atsiranda pūlių. Sergant kita ligos forma – lakūnine angina – pūliai nukloja visą tonzilės paviršių. Negydant abiejų bakterinės anginos formų simptomai užsitęsia ir kyla komplikacijų pavojus.

Tiek sergant virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu labai svarbus nuskausminimas. Virusinė angina gydoma simptomus malšinančiomis priemonėmis, o susirgus bakterine infekcija gydytojas gali skirti antibiotikus.

Užkimęs balsas praneša apie laringitą

Virusinės infekcijos gali sukelti mažam vaikui pavojingą ligą laringitą, kuriuo sergant taip pat skauda gerklę. Dažniausiai laringitu suserga kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Laringitas – gerklų gleivinės uždegimas, o ši gleivinė dengia ir balso stygas. Dėl šios ligos patinus balso stygoms bei viršutinei trachėjos daliai, susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Todėl vaikui sunku kvėpuoti. Pavojingiausias laringitas 6 mėnesių – 3 metų vaikams, nes gleivinei paburkus šis plyšys labai susiaurėja. Dažniausiai laringitą sukelia virusai – jis atsiranda sergant peršalimo liga ar gripu. Laringitą gali sukelti ir bakterijos, grybeliai, alergijos, taip pat – balso stygų pertempimas.

Ligos simptomai yra trūkčiojantis, į lojimą panašus kosulys, užkimęs balsas ir triukšmingas kvėpavimas, gerklės skausmas ir perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Sergančiam laringitu ligoniukui patariama kuo mažiau kalbėti ir gerti daug skysčių.
Veiksminga pagalba – šilti garai: galima vonioje paleisti karštesnį vandenį, kad vaikas pakvėpuotų garais. Saugiausia pagalbos priemonė susirgus laringitu – inhaliacijos specialiu prietaisu. Inhaliacijos nuramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę, padeda sumažinti balso stygų paburkimą, gerklės skausmą ir vaikui lengviau kvėpuoti.Gydytojas gali skirti simptominius vaistus, kurie malšina uždegimą, mažina gerklės skausmą ir palengvina kosulį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Epiglotitas

 Aukšta temperatūra, negalėjimas valgyti ir seilėtekis (epiglotitas) yra aptinkami prasidėjus antgerklio bakteriniam uždegimui. Antgerklis yra nedidelis liežuvėlis, esantis ryklės gale ir, ryjant maistą ar seiles, uždarantis įėjimą į kvėpavimo takus, nukreipiantis maistą į stemplę. Tai reta, bet sunki ir gyvybei grėsminga liga, nes dėl uždegimo paburkęs antgerklis gali visiškai uždaryti oro patekimą į trachėją ir plaučius. Dažniausiai šia liga serga 2–6 metų vaikai. Dėl vaikų skiepijimo šio grėsmingo susirgimo Lietuvoje sumažėjo.

 Priežastys:

– epiglotitą sukelia bakterija Haemophilus influenzae. Atsparumas jai išugdomas skiepais <…>;

– retai epiglotitą gali sukelti ir kitos bakterijos.

 Būdinga:

– liga prasideda staiga, pakyla temperatūra iki 38,5 ◦C ir daugiau;

– skauda gerklę – negali valgyti ir ryti, nes tai sukelia skausmą;

– atsiranda seilėtekis;

– blogai jaučiasi;

– darosi sunku kvėpuoti, girdimas garsus įkvėpimas;

– vaikas negali atsigulti, kvėpuoja pusiau sėdėdamas, nes atsigulus antgerklis visai uždengia įėjimą į kvėpavimo takus.

 Kaip padėti?

– jei vaikui labai skauda gerklę, teka seilės ar jam darosi sunku kvėpuoti, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją;

– epiglotitas gali progresuoti labai greitai, todėl gydyti namuose negalima;

– kol nuvykstama į ligoninę, vaikui suteikiama ramybė, neduodama gerti ir valgyti, leidžiama būti tokioje padėtyje, kurioje jam lengviausia kvėpuoti.

 Kaip išvengti?

– paskiepyti. Skiepas apsaugos vaiką ir nuo bakterijos Haemophilus influenzae sukeliamo minkštojo smegenų dangalo uždegimo (meningito).

 Faringitas

Gerklės skausmas (faringitas) atsiranda, kai prasideda ryklės gleivinės uždegimas, vadinamas faringitu. Jis gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos („peršalimo“ ligos) dalis. Dažniausiai ryklės gleivinės uždegimą sukelia įvairūs virusai, rečiau – bakterijos. Dažniau serga 3–6 metų vaikai.

 Būdinga:

– gerklės, ryklės skausmas, kuris sustiprėja ryjant;

– karščiavimas;

– sausas kosulys, čiaudulys;

– galvos skausmas;

– sloga.

 Ką daryti?

– jei kartu su gerklės skausmu atsirado aukštesnė nei 38 ◦C temperatūra, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, nes tik jis, įvertinęs vaiko būklę, skirs reikalingą gydymą;

– duokite vaiko mėgstamų šiltų skysčių, nes jie suvilgo gerklų gleivinę ir taip ramina kosulį. Duokite gerti dažnai ir po truputį, pvz., po kelis gurkšnelius;

– jei yra sloga – ją gydykite <…>;

– duokite valgyti neaštrų, nesūrų, skystą, drungną maistą. Tinka sriubos, košės. Tegul vaikas valgo dažnai, bet negausiai. Jei vaikas suvokia, ko iš jo norima, jo paprašykite valgyti lėtai, nes tuomet maistas geriau susimaišo su seilėmis ir lengviau nuryjamas;

– nuolat vėdinkite kambarį ir kitaip drėkinkite sausą kambario orą <…>;

– jei ligos metu atsirado balso prikimimas, lojantis kosulys, apsunkintas įkvėpimas, dusulys – nedelsdami vežkite vaiką į ligoninę.

Užkimęs balsas (laringitas)

Jis atsiranda, kai vaikas suserga gerklų srityje esančių balso stygų uždegimu. Uždegimą dažniausiai sukelia virusai. Liga padažnėja atšalus orams – nuo rudens iki pavasario. Labai dažnai serga kūdikiai ir vaikai iki trejų metų.

 Būdinga:

– užkimimas iki visiško balso praradimo;

– šiurkštus kosulys gali tapti „lojančiu“;

– skausmas ryjant;

– temperatūros pakilimas;

– liga paūmėja vakare ir naktį;

– sausa burna;

– nedidelė sloga;

– ligos trukmė 7–10 dienų;

– liga gali kartotis;

– liga gali komplikuotis stenozuojančiu laringotracheobronchitu – krupo sindromu <…>.

 Ką daryti?

– ligonį būtinai turi apžiūrėti gydytojas;

– kaklą šiltai aprišti;

– balsą tausoti – geriau nekalbėti net pašnibždomis;

– maitinti drungnu skystu maistu. Netinka aštrus maistas;

– duoti gerti drungnų arbatų dažnai, nedideliais kiekiais;

– drėkinti ir gerai vėdinti ligonio kambarį. Įkvėpus gryno oro, sudrėksta kvėpavimo takai ir ligonis pradeda lengviau kvėpuoti;

– neversti gulėti, nes lengviau yra kvėpuoti vertikalioje ar pusiau vertikalioje padėtyje;

– nesutrikti. Matydamas nerimaujančius tėvus jaudinasi ir vaikas, kuris pradeda blaškytis, verkti, jo būklė sunkėja, balsas dar labiau kimsta;

– duoti kvėpuoti vandens garais 4–5 kartus per dieną. Patogūs ir saugūs yra kompresoriniai inhaliatoriai. Į vandenį nepilti eterinių aliejų, nes vaikas gali jų netoleruoti;

– jei vaikas karščiuoja (daugiau nei 38,6 ◦C), duoti paracetamolio arba ibuprofeno, girdyti šiltais skysčiais. Karščiuojančio vaiko organizmas netenka elektrolitų (druskų), todėl jį girdyti reikia ne tik šilta arbatėle, bet ir mineraliniu negazuotu vandeniu.

 Nedelsiant vežti į ligoninę, kai:

– balsas sparčiai kimsta;

– atsirado švokštimas, sunkiai įkvepia oro;

– pablyško, pamėlo lūpos;

– tapo neramus;

– kyla temperatūra.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

 Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“, kurią parašė gydytojai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Alfonsas Algimantas Vingras, Rūta Praninskienė, Virginija Žilinskaitė. Leidėjas „Alma Littera“, 2022 m.

MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

 Kada užtenka vietinių vaistų nuo gerklės skausmo?

Jeigu uždegiminiai procesai gerklėje atsirado dėl įprastinės peršalimo ligos, gerklės skausmą ir perštėjimą, skausmą ryjant gali numalšinti vietinio poveikio vaistai, kurie taip pat sumažina uždegimą, pasižymi antiseptiniu poveikiu. Vaistinėje be recepto galima įsigyti čiulpiamųjų pastilių ar burnos purškalų. Girdykite vaiką šiltomis arbatomis, apriškite kaklą skarele ar šaliku – šiluma praplečia kraujagysles ir apmalšina skausmą.

Bet jeigu gerklės skausmas užsitęsia, laikosi aukšta temperatūra, sunku išsižioti, skauda kaklą, kreipkitės į gydytoją, nes prie virusinės infekcijos gali prisijungti ir bakterinė. Vienos dažniausių gerklės ligų, dėl kurių gali tekti kreiptis į gydytoją, tonzilitas (angina) ir faringitas (ryklės uždegimas). 

Susirgę bakteriniu faringitu be gydytojo neapsieisime

Faringitas yra ūmus ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas. Dažniausia ligos priežastis virusai, tai sudaro 80 % atvejų. Daugiausia sergama nuo rudens iki ankstyvo pavasario, kai susilpnėja imunitetas. Vaikai dažniausiai suserga virusiniu faringitu, kurį sukelia rinovirusai, adenovirusai, paragripo, gripo virusai. Pavyzdžiui, rinovirusas, į ryklės gleivinę gali patekti iš nosies kartu su sekretu arba per nosies išskyromis suteptas rankas.

Sergantieji faringitu skundžiasi stipriu gerklės skausmu, jos gleivinė parausta, dauguma virusų sukelia ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus. Prasideda sloga, vėliau atsiranda ryklės skausmas, pasidaro sunku nuryti, pakyla temperatūra, vargina kosulys.

Virusinis faringitas nėra sunki liga ir dažnai praeina savaime per keletą dienų. Tokiu atveju specialaus gydymo nereikia, gydytojas gali rekomenduoti vietiškai veikiančius gerklės purškalus ar skalavimo skysčius.

Esant bakteriniam faringitui dažniausiai pakyla aukšta temperatūra, kamuoja stiprus gerklės skausmas, skausmingas rijimas, padidėja kaklo limfmazgiai. Taip pat gali pykinti, atsirasti pilvo ir galvos skausmai.

Labai svarbu atskirti bakterinę ligą nuo virusinės, nes bakterinė gydoma antibiotikais, kuriuos skiria gydytojas. Gydant abi ligas labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti ir dezinfekuoti gleivinę, sumažinti uždegimą. Nuo skausmo dažniausiai skiriami uždegimą ir skausmą mažinantys vaistai. Rekomenduojama valgyti šiltą, minkštą maistą, gerti daug šiltų skysčių. 

Bakterinė angina – komplikacijų pavojus

Angina yra ūminis gomurio tonzilių uždegimas. Tai viso organizmo liga, pažeidžianti gomurio migdolus. Ligą gali sukelti dviejų tipų infekcijos – virusinės ir bakterinės, o pastaroji diagnozuojama 80 % atvejų. Dažniausias bakterinio tonzilito sukėlėjas A grupės beta hemolizinis streptokokas. Šios bakterijos sukelta liga pavojinga dėl komplikacijų: širdies, inkstų ligų, reumato, gali pakenkti skrandžiui, dantims. 

Virusinis tonzilitas, be gerklės skausmo, sukelia kitus peršalimo simptomus: vargina sloga, kosulys, pakyla temperatūra, kuri nebūna aukštesnė kaip 38° C. Virusinio tonzilito sukeltus negalavimus numalšina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, gydomosios pastilės bei purškalai. Patariama gerti daug skysčių, skalauti gerklę uždegimą mažinančiais tirpalais.

Bakterinis tonzilitas dažniausiai susargdina 5–15 metų vaikus, o didžiausia ligos rizika rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Bakterinei anginai būdingi šie požymiai:

• stiprus gerklės skausmas, sunku nuryti, temperatūra gali siekti 39 laipsnius,
• pykinimas, vėmimas;
• paraudusi gerklės gleivinė, ant tonzilių gali atsirasti baltų apnašų;
• padidėję ir skausmingi pažandiniai ir kaklo limfmazgiai.

Bakterinė angina gydoma antibiotikais, patariama skalauti gerklę, pavyzdžiui, ramunėlių ar medetkų tinktūra, svarbu gerti daug skysčių bei laikytis lovos režimo.

Sergant tiek virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu svarbu numalšinti skausmą. Kai stipriai skauda gerklę, sunku valgyti ir gerti. O gaunant per mažai skysčių, virusų ir bakterijų toksinai apnuodija organizmą ir suprastina savijautą. Kad ligoniui palengvėtų ir sumažėtų skausmas, galima duoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Tam vartojami vietiniai antiseptikai: čiulpiamosios pastilės ir purškiami į burną vaistai. Kai kurie šios grupės preparatai ne tik malšina gerklės skausmą, bet ir slopina uždegimą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė