Epiglotitas
Aukšta temperatūra, negalėjimas valgyti ir seilėtekis (epiglotitas) yra aptinkami prasidėjus antgerklio bakteriniam uždegimui. Antgerklis yra nedidelis liežuvėlis, esantis ryklės gale ir, ryjant maistą ar seiles, uždarantis įėjimą į kvėpavimo takus, nukreipiantis maistą į stemplę. Tai reta, bet sunki ir gyvybei grėsminga liga, nes dėl uždegimo paburkęs antgerklis gali visiškai uždaryti oro patekimą į trachėją ir plaučius. Dažniausiai šia liga serga 2–6 metų vaikai. Dėl vaikų skiepijimo šio grėsmingo susirgimo Lietuvoje sumažėjo.
Priežastys:
– epiglotitą sukelia bakterija Haemophilus influenzae. Atsparumas jai išugdomas skiepais <…>;
– retai epiglotitą gali sukelti ir kitos bakterijos.
Būdinga:
– liga prasideda staiga, pakyla temperatūra iki 38,5 ◦C ir daugiau;
– skauda gerklę – negali valgyti ir ryti, nes tai sukelia skausmą;
– atsiranda seilėtekis;
– blogai jaučiasi;
– darosi sunku kvėpuoti, girdimas garsus įkvėpimas;
– vaikas negali atsigulti, kvėpuoja pusiau sėdėdamas, nes atsigulus antgerklis visai uždengia įėjimą į kvėpavimo takus.
Kaip padėti?
– jei vaikui labai skauda gerklę, teka seilės ar jam darosi sunku kvėpuoti, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją;
– epiglotitas gali progresuoti labai greitai, todėl gydyti namuose negalima;
– kol nuvykstama į ligoninę, vaikui suteikiama ramybė, neduodama gerti ir valgyti, leidžiama būti tokioje padėtyje, kurioje jam lengviausia kvėpuoti.
Kaip išvengti?
– paskiepyti. Skiepas apsaugos vaiką ir nuo bakterijos Haemophilus influenzae sukeliamo minkštojo smegenų dangalo uždegimo (meningito).
Faringitas
Gerklės skausmas (faringitas) atsiranda, kai prasideda ryklės gleivinės uždegimas, vadinamas faringitu. Jis gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos („peršalimo“ ligos) dalis. Dažniausiai ryklės gleivinės uždegimą sukelia įvairūs virusai, rečiau – bakterijos. Dažniau serga 3–6 metų vaikai.
Būdinga:
– gerklės, ryklės skausmas, kuris sustiprėja ryjant;
– karščiavimas;
– sausas kosulys, čiaudulys;
– galvos skausmas;
– sloga.
Ką daryti?
– jei kartu su gerklės skausmu atsirado aukštesnė nei 38 ◦C temperatūra, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, nes tik jis, įvertinęs vaiko būklę, skirs reikalingą gydymą;
– duokite vaiko mėgstamų šiltų skysčių, nes jie suvilgo gerklų gleivinę ir taip ramina kosulį. Duokite gerti dažnai ir po truputį, pvz., po kelis gurkšnelius;
– jei yra sloga – ją gydykite <…>;
– duokite valgyti neaštrų, nesūrų, skystą, drungną maistą. Tinka sriubos, košės. Tegul vaikas valgo dažnai, bet negausiai. Jei vaikas suvokia, ko iš jo norima, jo paprašykite valgyti lėtai, nes tuomet maistas geriau susimaišo su seilėmis ir lengviau nuryjamas;
– nuolat vėdinkite kambarį ir kitaip drėkinkite sausą kambario orą <…>;
– jei ligos metu atsirado balso prikimimas, lojantis kosulys, apsunkintas įkvėpimas, dusulys – nedelsdami vežkite vaiką į ligoninę.
Užkimęs balsas (laringitas)
Jis atsiranda, kai vaikas suserga gerklų srityje esančių balso stygų uždegimu. Uždegimą dažniausiai sukelia virusai. Liga padažnėja atšalus orams – nuo rudens iki pavasario. Labai dažnai serga kūdikiai ir vaikai iki trejų metų.
Būdinga:
– užkimimas iki visiško balso praradimo;
– šiurkštus kosulys gali tapti „lojančiu“;
– skausmas ryjant;
– temperatūros pakilimas;
– liga paūmėja vakare ir naktį;
– sausa burna;
– nedidelė sloga;
– ligos trukmė 7–10 dienų;
– liga gali kartotis;
– liga gali komplikuotis stenozuojančiu laringotracheobronchitu – krupo sindromu <…>.
Ką daryti?
– ligonį būtinai turi apžiūrėti gydytojas;
– kaklą šiltai aprišti;
– balsą tausoti – geriau nekalbėti net pašnibždomis;
– maitinti drungnu skystu maistu. Netinka aštrus maistas;
– duoti gerti drungnų arbatų dažnai, nedideliais kiekiais;
– drėkinti ir gerai vėdinti ligonio kambarį. Įkvėpus gryno oro, sudrėksta kvėpavimo takai ir ligonis pradeda lengviau kvėpuoti;
– neversti gulėti, nes lengviau yra kvėpuoti vertikalioje ar pusiau vertikalioje padėtyje;
– nesutrikti. Matydamas nerimaujančius tėvus jaudinasi ir vaikas, kuris pradeda blaškytis, verkti, jo būklė sunkėja, balsas dar labiau kimsta;
– duoti kvėpuoti vandens garais 4–5 kartus per dieną. Patogūs ir saugūs yra kompresoriniai inhaliatoriai. Į vandenį nepilti eterinių aliejų, nes vaikas gali jų netoleruoti;
– jei vaikas karščiuoja (daugiau nei 38,6 ◦C), duoti paracetamolio arba ibuprofeno, girdyti šiltais skysčiais. Karščiuojančio vaiko organizmas netenka elektrolitų (druskų), todėl jį girdyti reikia ne tik šilta arbatėle, bet ir mineraliniu negazuotu vandeniu.
Nedelsiant vežti į ligoninę, kai:
– balsas sparčiai kimsta;
– atsirado švokštimas, sunkiai įkvepia oro;
– pablyško, pamėlo lūpos;
– tapo neramus;
– kyla temperatūra.
Gydytojas pediatras Algimantas Vingras
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“, kurią parašė gydytojai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Alfonsas Algimantas Vingras, Rūta Praninskienė, Virginija Žilinskaitė. Leidėjas „Alma Littera“, 2022 m.
