Dažniausia gerklės skausmo priežastis yra virusų sukeltas paprastas peršalimas. Tokia liga gydoma paprastomis simptomus slopinančiomis priemonėmis. Tačiau skaudėti gerklę gali ir sergant rimtesnėmis virusinėmis ligomis – gripu bei COVID-19, taip pat bakterijų sukeltais uždegimais.
Todėl patariama kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, kad tai nėra, pavyzdžiui, dėl bakterijų kaltės atsiradęs ūminis faringitas arba tonzilitas, kuriam gali prireikti specifinio gydymo.
Bakterijų sukeltos gerklės ligos sunkesnės
Šaltuoju periodu mažam vaikui dažniausiai nepavyksta išvengti peršalimo ligų ir kartu su jomis atsirandančio gerklės skausmo. Taigi, kai vaikas pradeda skųstis gerklės perštėjimu, skausmu ryjant, nepanikuokite. Gerklės skausmą dažnai sukelia paprastos virusinės infekcijos, kurios ilgai nesitęsia.
Virusinių peršalimo ligų simptomai panašūs: kūno temperatūra pakyla iki 37–38 laipsnių, atsiranda sloga ir kosulys, bendras silpnumas, šaltkrėtis, užkimsta balsas, skauda gerklę.
Jei paaiškėja, kad jūsų vaiko gerklės skausmas yra tik paprasto peršalimo pasekmė, galite imtis naminių priemonių, taip pat vaistinėje įsigyti nemalonius simptomus slopinantį preparatą. Gerklytę gali nuraminti čiulpiamosios pastilės, purškalai, skalavimo skysčiai. Tik atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikui galima vartoti tokį preparatą. Numalšinti gerklės skausmą padeda šiluma. Kakliuką galite aprišti medvilnine skarele arba šiltu šaliku ir būtinai girdykite mažylį šiltais skysčiais.
Paprastos virusinės ligos gydomos tik simptomus palengvinančiomis priemonėmis. Bet jei jūsų vaiko gerklės skausmas atsirado dėl bakterinės infekcijos, gydytojas gali skirti antibiotikus.
Susirgus bakterine liga, dėl gerklės skausmo, kuris sustiprėja ryjant, vaikas nebegali valgyti ir gerti, skausmas gali išplisti į ausis. Kiti bakterinės ligos požymiai nemalonus kvapas iš burnos ir seilėtekis. Kosulio tokia infekcija dažniausiai nesukelia. Temperatūra šokteli per 38 laipsnius, gali padidėti ir tapti skausmingi kaklo limfmazgiai.
Bakterijos yra ypač pavojingi ligos sukėlėjai, galintys lemti rimtas komplikacijas. Vaikų, sergančių bakterine liga, gerklės gydymas yra sudėtingesnis ir ilgesnis. Netinkamai gydomos ligos, pavyzdžiui, tonzilitas, gali pažeisti širdį, kraujagysles, raumenis ir kitus audinius.
Svarbu neuždelsti
Skaudėti gerklę gali dėl daugelio ligų, kurios pažeidžia skirtingas gerklės vietas. Jei uždegimas prasidėjo ryklėje – tai faringitas, jei uždegimas pažeidė tonziles – tonzilitas (angina), gerklų uždegiminė liga yra vadinama laringitu. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Jis taip pat patars, kaip gydytis, – skirtingoms bakterinėms ligoms įveikti reikalingos kitokios priemonės.
Kartais tėvai nesikreipia į gydytojus, manydami, kad gerklės skausmo galima atsikratyti skalaujant ir geriant daug skysčių. Jei ligą sukėlė virusai, tokios priemonės tikrai palengvins vaiko būklę ir po keleto dienų gerklės skausmas gali praeiti.
Bet jei ligos kaltininkas yra bakterijos, savarankiškas gydymas gali turėti rimtų pasekmių, nes bus prarastas laikas, ir vaikas gali patirti sveikatai pavojingų komplikacijų.
Kaip atskirti bakterinį faringitą nuo virusinio?
Ryklės uždegimui (faringitui) būdingas dažnas kosulys, gerklės perštėjimas, džiūvimas, paraudimas ir skausmas – ypač ryjant maistą. Dažniausiai ligą sukelia virusai (rinovirusai, adenovirusai), bet kartais ir bakterijos (streptokokai, mikoplazmos). Taip pat faringito kaltininkės gali būti dirginančios aplinkos medžiagos ir alergenai. Gydymas priklauso nuo ligos kilmės, todėl svarbu tiksliai nustatyti ligos sukėlėją.
Sergant virusiniu faringitu užtenka simptominio gydymo. Esant bakteriniam faringitui, gali prireikti ir antivirusinių vaistų. Lėtinio faringito gydymas skiriamas atsižvelgiant į gerklės gleivinės būklę. Sergant ir virusiniu, ir bakteriniu faringitu, labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti bei dezinfekuoti gleivinę.
Atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinės infekcijos padeda keletas simptomų. Skausmingas rijimas, karščiavimas, bendras silpnumas yra abiejų tipų faringito požymiai. Jeigu prie jų prisijungia kosulys ar išskyros iš nosies, burnoje atsiranda opelių, galime įtarti virusinę ligą.
Nuolatinis labai stiprus ryklės skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai, labai skausmingas rijimas, pūlingos apnašos gali byloti apie bakterinę infekciją. Sergant bakterine liga, paprastai nėra kitų peršalimo požymių, gali kamuoti pykinimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai.
Aukšta temperatūra gali byloti apie bakterinį tonzilitą
Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai gomurio tonzilių uždegimas. Būdingi ligos požymiai – stiprus gerklės skausmas, perštėjimas, sunkumas ryjant, patinusios, paraudusios tonzilės, ant kurių gali atsirasti baltų apnašų. Ilgai nenustatant ūminio tonzilito (anginos) ir laiku nepradėjus gydymo, liga gali tapti lėtinė. Lėtinio tonzilito gydymas yra gana ilgas, o ligos paūmėjimas daug sunkesnis.
Susirgus virusinės kilmės tonzilitu prie gerklės skausmo prisideda sloga ir kosulys, skauda galvą, ant tonzilių atsiranda opelės. Virusinis ūminis tonzilitas yra lengviausia – katarinė ligos forma. Uždegimas pažeidžia tik tonzilių paviršių. Tokia liga paprastai gydoma 3–5 dienas, bet jeigu savijauta negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Bakterine angina sergama sunkiau ir ji ilgiau tęsiasi. Gerklės skausmas stiprus, ištinsta ir pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai, temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių, ant tonzilių atsiranda pūlingos apnašos, iš burnos gali sklisti blogas kvapas.
Bakterinė angina gali būti dviejų formų. Folikulinis tonzilitas pažeidžia gilesnius tonzilių audinius, atsiranda pūlių. Sergant kita ligos forma – lakūnine angina – pūliai nukloja visą tonzilės paviršių. Negydant abiejų bakterinės anginos formų simptomai užsitęsia ir kyla komplikacijų pavojus.
Tiek sergant virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu labai svarbus nuskausminimas. Virusinė angina gydoma simptomus malšinančiomis priemonėmis, o susirgus bakterine infekcija gydytojas gali skirti antibiotikus.
Užkimęs balsas praneša apie laringitą
Virusinės infekcijos gali sukelti mažam vaikui pavojingą ligą laringitą, kuriuo sergant taip pat skauda gerklę. Dažniausiai laringitu suserga kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Laringitas – gerklų gleivinės uždegimas, o ši gleivinė dengia ir balso stygas. Dėl šios ligos patinus balso stygoms bei viršutinei trachėjos daliai, susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Todėl vaikui sunku kvėpuoti. Pavojingiausias laringitas 6 mėnesių – 3 metų vaikams, nes gleivinei paburkus šis plyšys labai susiaurėja. Dažniausiai laringitą sukelia virusai – jis atsiranda sergant peršalimo liga ar gripu. Laringitą gali sukelti ir bakterijos, grybeliai, alergijos, taip pat – balso stygų pertempimas.
Ligos simptomai yra trūkčiojantis, į lojimą panašus kosulys, užkimęs balsas ir triukšmingas kvėpavimas, gerklės skausmas ir perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Sergančiam laringitu ligoniukui patariama kuo mažiau kalbėti ir gerti daug skysčių.
Veiksminga pagalba – šilti garai: galima vonioje paleisti karštesnį vandenį, kad vaikas pakvėpuotų garais. Saugiausia pagalbos priemonė susirgus laringitu – inhaliacijos specialiu prietaisu. Inhaliacijos nuramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę, padeda sumažinti balso stygų paburkimą, gerklės skausmą ir vaikui lengviau kvėpuoti.Gydytojas gali skirti simptominius vaistus, kurie malšina uždegimą, mažina gerklės skausmą ir palengvina kosulį.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
