Kada dėl prastos savijautos kalti ne tik fiziologiniai pokyčiai

Dėl po gimdymo vykstančių hormoninių pokyčių nuotaikų kaita nestebina. Tačiau ką tik mama tapusios moters nerimas ir liūdesys gali greitai praeiti. Moteris prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų ir rūpesčių, susitvarko savo dienotvarkę taip, kad kuo mažiau pavargtų prižiūrėdama vaikelį.

Tačiau prasta nuotaika gali užsitęsti, ir ne tik dėl organizme po gimdymo vykstančių fiziologinių pokyčių ir psichologinių veiksnių, susijusių su vaikelio gimimu. Nuolat kamuojančio nuovargio, mieguistumo, dirglumo ar net depresijos priežastis gali būti geležies stoka. Besitęsiantis šio mikroelemento trūkumas gali sukelti rimtą ligą anemiją (mažakraujystę) ir dar labiau pabloginti moters psichologinę būseną.

Užsitęsęs nuolat kankinantis nuovargis, silpnumas, vangumas išsekina moters nervinę sistemą, ji jaučiasi prislėgta, kamuoja nerimas, suprastėja emocinė būklė. Taip jaučiantis motinystės rūpesčiai tampa nepakeliami.

Kodėl po gimdymo pritrūksta geležies?

Yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie geležies trūkumo atsiradimo daugeliui jaunų mamų. Pagrindiniai iš jų:

• kraujo netekimas gimdymo metu;
• kraujavimas po gimdymo, kuris kai kurioms moterims būna gausesnis negu normalus;
• didesnė geležies stokos ir anemijos tikimybė yra pagimdžiusioms cezario pjūvio operacijos būdu moterims, nes jos su krauju netenka daugiau geležies. Per 24 valandas po natūralaus gimdymo moteris netenka 500 ml kraujo, o atlikus cezario pjūvio operaciją – 1000 ml;
• maitinant kūdikį padidėja geležies poreikis, bet iš maisto dažnai neįmanoma gauti užtektinai šio mikroelemento. O ir užsiėmusios mažylio priežiūra mamos mityba dažnai nėra ideali.

Kaip atpažinti geležies trūkumą?

Po gimdymo atsiradus geležies trūkumui ir dėl to organizmui negaunant užtektinai deguonies, moteris nebetenka energijos. Tuomet ji nusilpsta, jaučia nuovargį, apetito stoką, pasidaro dirgli, išsekusi, mieguista, išblykšta, nesugeba sutelkti dėmesio. Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi gali kamuoti galvos svaigimas, galvos skausmai, padažnėja širdies plakimas.

Geležies stokos ir anemijos simptomai yra nespecifiniai ir gali atsirasti esant įvairiems sutrikimams. Tačiau juos pajutus, ypač jei sveikata anksčiau buvo nepriekaištinga, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris gali skirti tyrimą raudonųjų kraujo kūnelių koncentracijai kraujyje nustatyti. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti geležį kaupiančio baltymo – feritino tyrimą, parodantį geležies atsargas organizme.

Kadangi anemija yra dažna liga po gimdymo, kiekviena jauna mama turėtų atidžiai stebėti savo savijautą. Taip pat nederėtų visus negalavimus priskirti išsekimui dėl naujų rūpesčių, užklumpančių gimus vaikeliui.

Kaip nepritrūkti geležies?

Esant didesniam geležies poreikiui, kad jos nepritrūktų, rekomenduojami šio mikroelemento preparatai. Kartu su subalansuota mityba tai yra geriausias geležies stokos ir anemijos profilaktikos būdas tiek nėštumo metu, tiek pagimdžius. Gydytojas paskirs reikiamą preparato dozę.

Norint išvengti anemijos svarbu reguliariai valgyti mėsą. Daugiausia geležies turi aviena, jautiena, triušiena, žvėriena (elniena ir stirniena), yra jos ir paukštienoje, žuvyje. Gyvūninės kilmės produktuose esanti hemo geležis pasisavinama daug geriau nei iš augalinio maisto, kuriame yra ne hemo geležis.

Rinkdamiesi preparatą, atkreipkite dėmesį į jame esančios geležies formą, nuo kurios priklauso jos pasisavinimas. Po gimdymo, kaip ir nėštumo metu, patariamas hemo geležies preparatas, kuris veikia greitai ir švelniai.

Hemo geležis – lengvai organizmo pasisavinama, nes tai yra natūraliai susidarantis junginys, esantis gyvūninės kilmės maisto produktuose. Tokia geležis organizme atpažįstama kaip sava ir jos biologinis prieinamumas ir efektyvumas 3–4 kartus didesnis negu ne hemo geležies, kuri yra druskų pavidalo.

Hemo geležies junginys pasisavinant nesuskaidomas, todėl išvengiama žarnyno dirginimo. Šios geležies pasisavinimui neturi įtakos nei maistas bei gėrimai, nei skrandžio rūgštingumas.

Todėl vartojant hemo geležies preparatą galime išvengti pykinimo, pilvo skausmo, varginančio metalo skonio. Hemo geležies preparatą galima vartoti ilgai – 3 mėnesius ir dar ilgiau – kiek reikia šio mikroelemento atsargoms organizme papildyti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kada geležies pritrūksta greičiausiai?

Geležis būtina daugybei gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų. Ji yra eritrocituose esančio baltymo hemoglobino dalis, o jos trūkstant mažiau pasigamina ir eritrocitų, ir hemoglobino, kuris prisijungia plaučiuose esantį deguonį ir nugabena jį į visas organizmo audinių ląsteles. Geležis reikalinga ląstelėms atsinaujinti, DNR sintezei, nervų sistemai ir t. t. Dėl jos stokos sutrinka imuninės sistemos funkcijos, todėl dažnai sergama įvairiomis infekcijomis.

Šis mikroelementas ypatingai svarbus sparčiai augančiam vaikui nuo pat pirmųjų gyvenimo metų, brendimo laikotarpiu, ypač mergaitėms dėl prasidėjusių mėnesinių. Geležies poreikis didesnis vaisingo amžiaus moterims, nes jos netenka kraujo mėnesinių metu, nėščioms moterims – ypač antrąjį ir trečiąjį trimestrą, nes geležies turi užtekti ir vaisiaus augimui bei placentos formavimuisi. Svarbu, kad jos nepritrūktų žindančiai mamai. Kuo didesnis geležies poreikis, tuo greičiau jos pritrūkstama ir išsivysto sunkiausia pasekmė –geležies stokos anemija (mažakraujystė).

Geležies atsargos priklauso nuo to, kiek jos gauname su maistu, o daugelio vaisingo amžiaus moterų dietos, kuriose yra mažai gyvūninės kilmės produktų, dar vienas geležies stokos anemijos rizikos veiksnys. Be to, yra daug veiksnių, nuo kurių priklauso jos pasisavinimas organizme.
Geležies gali pritrūkti sergant virškinamojo trakto liga, dėl kurios sutrinka jos pasisavinimas.

Šio mikroelemento netenkama dėl lėtinio kraujavimo, pavyzdžiui, kraujuojant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai, hemorojiniams mazgams.

Geležies stokos anemija vaikams

Geležis turi įtakos vaikų psichomotoriniam vystymuisi, jos trūkstant gali suprastėti vaiko mokymasis. Daugelio tyrėjų duomenimis, didžiausią riziką mažakraujyste turi 6–24 mėn. vaikai bei paaugliai, dažnai šia liga suserga neišnešioti kūdikiai. Mamos mažakraujystė nėštumo metu – viena iš priežasčių geležies stokai atsirasti ankstyvoje vaikystėje. Kūdikiams ir mažesniems vaikams dažniausia geležies stokos anemijos priežastis yra netinkama mityba, nes sparčiai augant greitai gali pritrūkti šio elemento.

Kūdikio geležies atsargos ima sekti 4–6 mėnesį. Antrąjį gyvenimo pusmetį šio mikroelemento paros poreikis padidėja, todėl motinos pieno nebeužtenka ir kūdikis turėtų gauti geležies ir kitų medžiagų iš papildomo maisto.

Kūdikystėje patirtos mažakraujystės pasekmės gali būti jaučiamos visą vaikystę: vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis, atrodo nuolat pavargęs, sumažėja aktyvumas, suprastėja reakcija į aplinką, lėčiau vystosi pažintinės funkcijos ir blogiau sekasi mokytis.

Kokie požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?

Kai dėl geležies stokos sumažėja hemoglobino, organizmui pritrūksta deguonies, todėl pasijuntame prastai, pristingame energijos, sumažėja darbingumas. Geležies trūkumui nustatyti atliekami tyrimai. Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas pagal bendrąjį kraujo tyrimą, tačiau dar vienas svarbus rodiklis – feritino (geležį organizme padedančio išsaugoti baltymo) kiekis. Feritino pavidalu kepenyse yra apie du trečdaliai visų geležies atsargų. Hemoglobino kiekis kraujyje parodo, kiek geležies cirkuliuoja kraujyje, o feritino tyrimas – kepenyse sukauptas geležies atsargas. Sumažėjusį hemoglobiną gali išduoti bloga savijauta, o feritino trūkumo nejaučiame.

Kalbant apie simptomus, geriau jų nelaukti: bendrąjį kraujo tyrimą gydytojai pataria atlikti bent kartą per metus. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jeigu pajutote šiuos požymius: įprasto fizinio krūvio metu pradėjote jausti nebūdingą silpnumą, kamuoja nuovargis, mieguistumas, prislėgta nuotaika, nemiga, sutriko dėmesio koncentracija, suprastėjo atmintis, nusilpo raumenys, atsirado duriantis širdies skausmas, išblyško ir pleiskanoja oda. Kiti dažni simptomai: dusulys, nagų trapumas, plaukų slinkimas, galvos skausmas ir svaigimas, neįprasti skonio pokyčiai: noras valgyti kreidą, ledo gabalėlius, varveklius, dantų pastą.

Vertingiausia – mėsoje esanti hemogeležis

Viena iš geležies stokos anemijos priežasčių prasta mityba. Kad apsirūpintume pakankamu geležies kiekiu, būtina valgyti mėsą, kepenis ir kitus gyvūninius produktus. Daugiausia geležies turi triušiena, jautiena, veršiena, kalakutiena, subproduktai (liežuvis, kepenys). Daug šio mikroelemento yra ir augalinės kilmės maisto produktuose: grybuose, grikiuose, persikuose, tačiau iš jų žarnyne organizmas pasisavina tik 2–3 procentus geležies. Gyvūninės kilmės produktuose esančios dvivalentės hemogeležies organizmas pasisavina 25–30 %. Trivalentės ne hemogeležies, kuri yra augaliniuose produktuose, pasisavinimą veikia nemažai maisto produktuose esančių medžiagų, pavyzdžiui, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai, grūdų ir ankštinių augalų fitatai. Hemogeležies absorbcijai kiti maisto komponentai praktiškai neturi įtakos.  

Vienas iš geležies stokos rizikos faktorių – vegetarizmas, nes nevartojama gyvūninės kilmės produktų, o iš augalinio maisto gauti užtektinai geležies neįmanoma. Jeigu vegetarė turi dar ir sveikatos problemų, geležies pritrūks dar daugiau.

Kaip gydoma mažakraujystė?

Paprastai, nustačius geležies stokos anemiją, skiriamas gydymas geležies preparatais, parenkant reikiamą dozę. Jeigu negalavimą sukelia kokia nors liga, gali prireikti rimtesnio gydymo. Sergant šia anemija svarbu ir tinkama mityba.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Hemoglobino nėščiajai pritrūksta greičiau

Nėštumo metu hemoglobino gali sumažėti gana greitai, ypač – artėjant prie antrosios nėštumo pusės, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų. Kraujas tarsi praskiedžiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentracija.

Hemoglobino norma yra 120 – 150 g/l, tačiau dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis nereikia. Bet netekus daug hemoglobino susergama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai.  Hemoglobino gamybai organizme reikia daugelio medžiagų. Ypatingai svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio rūgštis) ir vitaminas B12.

Geležis – nėštumo metu reikia dvigubai daugiau

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač – pirmą nėštumo trimestrą, nes tuo laikotarpiu vaisius dar neturi skydliaukės, o geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguonimi ir jo neužteks vaisiui.

Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, nes turi susidaryti vaiko vystymuisi ir augimui reikalingas kiekis. Organizmas turi savybę kaupti geležį: nepanaudotas šio mikroelemento kiekis iš karto atidedamas į atsargas.

Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat ir placentai formuotis, apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą – 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka.

Ypatingai geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat – nešiojant kelis vaikelius, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas rizikos faktorius – gausios mėnesinės iki nėštumo.

Geležies stokos požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Esant dideliam geležies trūkumui kamuoja galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies plakimas, išblykšta oda, sumažėja atsparumas infekcijoms.

Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo turi ir galvijų kepenys, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasisavinama prastai, skirtingai negu iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.

Folio rūgštis – vaiko smegenims ir sveikiems nervams

Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, ji skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nukleino rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai.

Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas tuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai,  fizinės ir psichinės raidos sutrikimai – tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms medžiagoms nėštumo metu.

Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, kai kurių amino rūgščių susidarymui, stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse, taip pat – kai kurių vitaminų pasisavinimą.

Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, jis reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi, svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys – smegenys ir nervų sistema.

Daugiausia folio rūgšties turi tamsiai žalios spalvos daržovės, kepenys, jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės. Bet tai itin nepatvarus mikroelementas, jis greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje.

Vitaminas B12 – būtinas folio rūgščiai ir geležiai

Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, taigi nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Šio vitamino pritrūkus eritrocitai pasidaro labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies.

Drauge su folio rūgštimi vitaminas B12 dalyvauja amino rūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo amino rūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, bet taip pat lemia tai, kad folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų – dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją.

Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių bei organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu – embriono ir vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų – besiformuojančio organizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja.

B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika.

Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo galvijų kepenyse ir inkstuose. Todėl nuo jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypatingai nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino. Greičiausiai šio mikroelemento trūkumas atsiranda nėštumo metu, kai jo reikia papildomai – būsimam kūdikiui.

Parengė Undinė Gilė

Geležis

Geležies poreikis ypač padidėja ankstyvoje vaikystėje, vaikui intensyviai augant, paauglystėje, taip pat moterims nėštumo metu. Po gimimo kūdikiai labai sparčiai auga, jų metabolinės reakcijos labai intensyvios, todėl prenatalinės (gautos iki gimimo) geležies atsargos greitai išsenka. Kad taip neatsitiktų, kūdikio racione turi būti pakankamai geležies.

Svarbu žinoti, kad geležis nėra lengvai organizmo pasisavinamas elementas. Pasisavinama apie 8 – 30 proc. maiste esančios geležies. Visuose vaisiuose ir daržovėse yra „neheminė“ geležis, kuri sunkiai absorbuojama. „Heminės“, lengviau įsisavinamos randama gyvuliniuose produktuose. Geležies rezorbciją didina vitaminas C, varis, kobaltas, magnis, o blogina kalcis, oksalatai, fosfatai, taninai, antacidiniai preparatai, kava ir juoda arbata. Jei trūksta baltymų, folio rūgšties, B grupės vitaminų, vitaminų E ir C, geležies pasisavinimas taip pat sutrinka.

Geležies poreikis per parą pagal vaiko amžių.

Pagrindiniai požymiai, kad mityboje trūksta geležies – bendras silpnumas, pablyškusi, sausa oda, apetito stoka.

Geležies atsargas atstatyti galima koreguojant maistą – t.y. valgant daug geležies turinčių produktų ir papildant mitybą geležies papildais. Be geležies, kraujo gamyboje dalyvauja ir tokios medžiagos, kaip vitaminas B12, foliatai, o varis ir vitaminas C pagerina šio mineralo pasisavinimą ir pernešimą organizme. Todėl norint efektyviai papildyti geležies atsargas, patartina rintis sudėtinius geležies ir kitų kofaktorių maisto papildus, kurių sudėtyje būna ne tik geležies, bet ir vitamino C ir vario, vitamino B12, folio rūgšties ir kitų naudingų maistingųjų medžiagų.

Svarbu paminėti, kad geležies preparatus reikėtų vartoti ne tik kol hemoglobino pasidarys pakankamai, bet ir susidarys geležies atsargos audiniuose, o tam gali prireikti 6 – 9 mėnesių ar net daugiau.