Kodėl stresas sukelia pilvo skausmą?

Funkciniai pilvo skausmai – dažna lėtinių pilvo skausmų vaikams priežastis. Juos patiria vaikai, kurie nuolat išgyvena stresą, sunkiau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių, kamuojami iškilusių sunkumų.

Vaikų ir paauglių nervų sistema labai pažeidžiama, o tai neigiamai veikia visą organizmą, ypač – virškinamojo trakto veiklą. Pilvo skausmai gali atsirasti prasidėjus naujam gyvenimo etapui – pradėjus lankyti darželį, pasikeitus gyvenamajai vietai. Sujaudinti vaiką gali sesutės ar broliuko gimimas, konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos, mokykloje ar darželyje patiriamos patyčios. Vaiką gali stipriai paveikti sunki artimo žmogaus liga ar mirtis.  

Virškinamajame trakte yra daug nervinių ląstelių, o jos susietos su smegenimis. Todėl susinervinus ima skaudėti pilvą. Be pilvo skausmo gali varginti kiti nemalonūs virškinimo sutrikimo požymiai: pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, meteorizmas.

Vaiką gali pakamuoti tik retkarčiais atsirandantis nestiprus pilvo skausmas, bet skausmas gali būti didelis, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Vieniems vaikams pilvą paskauda keliskart per savaitę, kiti kenčia keletą kartų per parą. Skausmas užeina priepuoliais, tačiau jiems praėjus vaikas jaučiasi gerai. Šie pilvo skausmai gali tęstis 3–6 mėnesius, tačiau jie netrukdo vaiko vystymuisi ir augimui.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Atsiradus pilvo skausmams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tyrimus. Lėtinį pilvo skausmą gali sukelti daug ligų, todėl visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar vaikas neserga. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei išmatose pastebėjote kraujo, vaikas karščiuoja, išbertas, nepraeina vėmimas, krenta svoris, pilve apčiuopiate gumbą.

Jei tyrimų rezultatai geri, vaikui labai nekrenta svoris, didelė tikimybė, kad jį kamuoja funkcinis pilvo skausmas. Kai kurie tėvai gali klaidingai interpretuoti šią problemą. Pavyzdžiui, kad vaikas išsigalvoja ar apsimeta. Nors skausmą gali sukelti psichoemociniai veiksniai, tai nereiškia, kad jis yra įsivaizduojamas. Tai yra sudėtingas procesas, kuris formuojasi smegenyse. Funkciniai pilvo skausmai – nėra vaiko išmonė.

Kiti tėvai, atvirkščiai, gali būti pernelyg susirūpinę ir labai jaudintis dėl vaiko savijautos. Tokia tėvų reakcija padidina vaiko nerimą ir įtampą, todėl skausmas vargina dažniau. Susidaro užburtas ratas, kuris vis stiprina problemą.

Tačiau gera žinia ta, kad vaikas neserga jokia liga ir yra veiksmingų būdų kovoti su funkciniu skausmu. O vienas svarbių faktorių – tėvų požiūris į problemą.

Kodėl reikia gerųjų bakterijų?

Pagrindinės priemonės, padedančios atsikratyti funkcinio pilvo skausmo, probiotikai, tinkama mityba ir palanki psichologinė atmosfera.

Stenkitės atpažinti vaiko emocines problemas ir padėti jam susidoroti su stresu. Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus, išklausykite, kurkite saugią ir ramią atmosferą namuose, kad jis nepatirtų neigiamų emocijų. Vaikas neturi pervargti, nusiraminti padeda ir geras poilsis.

Į vaiko racioną įtraukite daugiau skaidulų turinčio maisto: daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų. Mažiau duokite cukraus, perdirbtų maisto produktų, gazuotų gėrimų, skatinkite gerti pakankamai vandens.

Sumažinti stresą ir pagerinti virškinimą padeda judėjimas. Naudingi kasdieniai pasivaikščiojimai, bėgiojimas, smagūs žaidimai lauke.

Kadangi tarp žarnyno ir smegenų egzistuoja ryšys ir šios dvi organizmo sistemos veikia viena kitą, esant streso nulemtiems funkciniams pilvo skausmams, paprastai sutrinka žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Tuomet sparčiau ima daugintis blogosios bakterijos, galinčios sukelti įvairius negalavimus, ir sumažėja gerųjų, pagrindinės iš kurių yra bifidobakterijos ir laktobakterijos.

Gerosios žarnyno bakterijos pagamina 90 % serotonino – laimės hormono, kuris lemia nuotaiką, miegą ir apetitą. Stresas stipriai veikia žarnyno mikrobiotą. Jis skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis gali sumažinti gerųjų bakterijų kiekį. Sukasi užburtas ratas: stresas trikdo žarnyno sveikatą, o žarnyno mikrobiotos disbalansas dar labiau skatina stresą.

Pablogina situaciją prasta mityba, kai gauname per mažai skaidulų ir gerųjų bakterijų. Todėl esant funkciniams pilvo skausmams rekomenduojama papildyti vaiko mitybą probiotikais – gerosiomis bakterijomis, kurios padeda atkurti žarnyno mikrobiotą.

Gerosios bakterijos padeda stiprinti žarnyno gleivinę, skatina virškinimo fermentų veiklą. Probiotinių bakterijų galima rasti natūraliuose produktuose, tokiuose kaip kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai, arba vartoti jų preparatą.

Bifidobakterijų ir laktobakterijų padermių yra nemažai. Vienos iš jų tinkamesnės, pavyzdžiui, esant infekciniam viduriavimui, kitos – kamuojant dirgliosios žarnos sindromui, o dar kitos – varginant funkciniams pilvo skausmams. Todėl, renkantis probiotinių bakterijų preparatą, vertėtų atkreipti dėmesį į jo paskirtį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Apsauginis žarnyno skydas

Didžiąją dalį žarnyno mikrobiotos sudaro sveikatai naudingos vadinamosios gerosios bakterijos, pagrindinės iš jų laktobakterijos ir bifidobakterijos. Kita dalis – patogeninės ir sąlyginai patogeninės bakterijos, kurių esant normaliai situacijai yra nedaug ir jos neveikia mūsų sveikatos.

Nepaisant to, kad žarnynas yra vidinis organas, jis nuolat liečiasi su išorine aplinka – per maistą, kurį valgome. O su maistu bet kuriuo metu į jį gali pakliūti kenksmingi mikroorganizmai, todėl turime nuo jų apsisaugoti.

Apsaugai nuo išorinių neigiamų veiksnių pasitarnauja žarnyno barjerinė funkcija ir natūralus (įgimtas) ir įgytas imunitetas. Žarnyno mikrobiota sukuria apsauginį mikrobų skydą, kuris neleidžia patogeninėms bakterijoms kolonizuoti žarnyną. Žarnyno epitelio ląstelės sudaro natūralų fizinį barjerą, padengtą gleivių sluoksniu, pilną antikūnų ir kitų baltymų, kovojančių su svetimais mikroorganizmais. Toks apsauginis barjeras neleidžia bakterijoms, virusams, grybeliams ir kitoms svetimoms medžiagoms patekti į kraują. Joms pašalinti iš organizmo suaktyvinamos apsauginės funkcijos, kurias atlieka žarnyno mikrobiota kartu veikdama su imuninėmis ląstelėmis. Žarnynas yra didžiausias imuninės sistemos organas.

Esant normaliai mikrobiotai žarnynas sudaro tvirtą apsauginį filtrą. Gerosios bakterijos gamina medžiagas, kurios neleidžia įsibrovėlėms bakterijoms daugintis, taip pat blokuoja toksinų patekimą į organizmą ir neutralizuoja daugelį kenksmingų medžiagų.

Darnus mikrobiotos ir imuniteto ląstelių darbas

Be to, žarnyno gleivinėje sutelkta 80 % imuninių ląstelių, saugančių mūsų sveikatą. Kai kurios imuninės ląstelės, pavyzdžiui, makrofagai, dehidritinės ląstelės, tyko nekviestų svečių pasiruošusios juos sunaikinti. Kitos žarnyno ląstelės – B tipo – gamina IgA antikūnus, kurie gali surišti bakterijas, o tada jos pašalinamos iš organizmo.

Įgyto imuniteto funkcijas atlieka T ir B limfocitų išskiriamos imuninės medžiagos. T-limfocitai (arba T-ląstelės) yra vieni svarbiausių imuniniam atsakui ir padeda apsisaugoti nuo kai kurių autoimuninių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, celiakija, Krono liga.

Žarnyno mikrobiota veikia išvien su imunine sistema ir dalyvauja ją aktyvuojant, moduliuojant ir reguliuojant. Imuninių ląstelių užduotis nustatyti, kas organizmui yra sava, o kas svetima. T. y., ką reikia toleruoti, o ką sutikti puolimu. Jei imuninė sistema nustato, kad medžiaga yra naudinga, organizmas ją priima. Šis mechanizmas, vadinamas imunine tolerancija, yra svarbi imuninės sistemos funkcija.

Tačiau žarnyno mikrobiota kontroliuoja imuninių ląstelių aktyvumą – kad nenutiktų taip, kad dėl pernelyg didelio aktyvumo jos imtų nebeatpažinti savų audinių ir sukeltų autoimunines ligas. Taigi, gerai apsaugai nuo įvairių ligų, taip pat ir infekcinių, būtina normali žarnyno mikrobiota, kurią palaikyti padeda gerosios bakterijos.

Kas lemia mikrobiotos sudėtį?

Mikrobiotos formavimąsi veikia daugybė veiksnių. Žarnyno mikrobiota ir imunitetas pradeda formuotis dar vaisiui gyvenant įsčiose. Mikroorganizmai, esantys placentoje, vaisiaus vandenyse ir virkštelės kraujyje, patenka į vaisiaus žarnyną. Jau nėštumo metu vaisius iš mamos gauna nuo ligų saugančių imunoglobulinų. Šiuo periodu svarbi nėščiosios mityba, gyvenimo būdas ir sveikata.

Didelę reikšmę vaiko mikrobiotai turi gimdymo būdas. Natūraliai gimę kūdikiai gauna daug gerųjų žarnyno bakterijų per gimdymo takus. Kūdikiai, gimę per cezario pjūvį, turi daug mikroorganizmų, cirkuliuojančių ligoninėse. Jų mikrobiotoje daugiau sąlyginai patogeninių bakterijų. Mažiau naudingųjų mikroorganizmų ir neišnešiotų kūdikių mikrobiotoje.

Naujagimio mikrobiota vis dar yra priklausoma nuo mamos mitybos, taip pat apsauginių veiksnių, kuriuos jis gauna iš motinos pieno. Teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą jame esantys oligosacharidai. Motinos priešpienyje yra daugiausiai limfocitų, kurie atsakingi už ilgalaikę imuninę atmintį ir apsaugą.

Toliau kūdikio žarnyno mikrobiotos formavimąsi veikia racione atsirandantis kietas maistas. Mikrobiota formuojasi pirmuosius trejus metus, kai vaiko organizmas sparčiausiai vystosi. Vaikui augant įtakos turi maistas, ligos ir vartojami vaistai, gyvensena, higiena ir aplinkos sąlygos. Tai yra veiksniai, kurie formuoja ir imuninę sistemą. Tos pačios sąlygos veikia ir suaugusio žmogaus mikrobiotą.

Kodėl žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sutrinka?

Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sudaro palankias sąlygas vystytis naudingoms bakterijoms. Priešingai, bet kokie šios ekosistemos pokyčiai neigiamai veikia šią pusiausvyrą.

Mikrobiotos įvairovę ir sudėtį gali pakeisti įvairūs veiksniai, ir tai gali sukelti disbiozę. Tarp jų persirgtos žarnyno ir kitos infekcijos, lėtiniai uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai, sutrikusi hormonų pusiausvyra. Bakterijų pusiausvyrą išbalansuoja gydymas antibiotikais, chirurginės intervencijos ir kt. Sutrikdyti žarnyno mikrobiotą gali stresas, netinkama mityba, pavyzdžiui, kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų ir gausu įvairių konservantų.

Sutrikus mikrobiotai suprastėja virškinimas ir organizmui ima trūkti gyvybiškai svarbių medžiagų, viena iš kurių imunitetui būtinas vitaminas D. Imuninės ląstelės turi vitamino D receptorius, todėl šis vitaminas būtinas tokių ląstelių vystymuisi ir funkcionavimui.

Kai atsiranda disbiozė, t. y. pritrūkstame gerųjų bakterijų, o padaugėja galinčių sukelti ligas, nusilpsta imunitetas ir tampame neatsparūs daugeliui ligų.

Silpno imuniteto pasekmė gali būti virškinamojo trakto sutrikimai, žarnyno uždegimai, alergijos, autoimuninės ligos, net vėžys, aknė, žvynelinė, peršalimo, grybelinės ir kitos infekcijos, taip pat antsvoris arba nutukimas.

Pasirūpinti žarnyno mikrobiota padeda probiotikai

Organizmo apsaugai sustiprinti dažnai patariama vartoti gerųjų bakterijų preparatą (probiotiką). Atkūrę mikrobiotą padėsime ir imunitetui tinkamai reaguoti į įvairias grėsmes. Tačiau nepamirškime, kad probiotikai – ne retkarčiais, reikalui esant išgeriama tabletė nuo galvos skausmo – atkurti mikrobiotą prireiks laiko, o tinkama mikroorganizmų pusiausvyra turime rūpintis nuolat.

Patekusios į organizmą gerosios bakterijos padės sustiprinti vieną svarbiausių apsauginių barjerų – žarnyną, padedantį apsisaugoti taip pat ir nuo virusų bei kitų infekcinių ligų sukėlėjų, aktyviai atakuojančių šaltuoju metų periodu.

Probiotikus ypač svarbu vartoti gydantis antibiotikais, sergant įvairiomis ligomis, sukeliančiomis disbiozę, apsinuodijus, ne itin sveikai maitinantis, laikantis dietų. Taip pat tai gali būti prevencijos priemonė.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Normali mikrobiota – svarbi sveikatai

Apie 80 proc. visų žarnyno gyventojų sudaro vadinamosios gerosios bakterijos, didžiausia jų dalis yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Kitos yra sąlyginai patogeninės bakterijos, kurių ima sparčiai daugėti sumažėjus gerųjų, o tuomet sutrinka mikrobiotos pusiausvyra.

Nuo žarnyno mikrobiotos sudėties tiesiogiai priklauso virškinimas, taigi ir sveikata, nes be tinkamo maistinių medžiagų pasisavinimo organizmas negalės normaliai funkcionuoti.

Gerosios (probiotinės) bakterijos dalyvauja žarnyne vykstančiose cheminėse reakcijose, sintetina kai kuriuos vitaminus, padeda pasisavinti mineralus, organines rūgštis ir kitas medžiagas. Be to, žarnyno mikrobiota turi didelės įtakos cholesterolio balansui, imunitetui. Sveika mikrobiota prisideda prie baltymo imunoglobulino susidarymo, kuris yra būtinas stipriam vaikų ir suaugusiųjų imunitetui.

Naudingi mikroorganizmai neleidžia žarnyne daugintis įvairioms puvimo bakterijoms, neutralizuoja jų išskiriamus toksinus. Todėl, sumažėjus gerųjų bakterijų, ne tik sutrinka virškinimas, pradeda pūsti ir skaudėti pilvą, atsiranda viduriavimas, bet ir gali užpulti įvairios ligos.

Endokrininė sistema taip pat yra susijusi su mikrobiota. Tinkama bakterijų pusiausvyra gali padėti palaikyti ir hormonų pusiausvyrą. Žarnyno sveikata turi įtakos mėnesinėms, vaisingumui, padeda atsikratyti saldumynų potraukio, nuotaikos svyravimų.

Taigi, sveika mikrobiota turi didelės įtakos tinkamam visų organizmo sistemų darbui. Todėl svarbu ją tokią palaikyti.

Mityba žarnyno sveikatai

Puikiai žinome, kad sveikata labai priklauso nuo mitybos, maistas lemia ir mikrobiotos sudėtį. Jeigu su maistu gaunate mažai skaidulų, valgote perdirbtą maistą, kuriame yra daug cheminių priedų, tokia mityba sukels mikrobiotos disbalansą blogųjų bakterijų naudai.

Kad taip nenutiktų, mikrobiota turime nuolat rūpintis. Vienos svarbiausių medžiagų, būtinų normaliai mikrobiotai – probiotikai ir prebiotikai.

Bakterijų pusiausvyrai palaikyti patariama rinktis organizmui naudingą maistą. Iš maisto produktų sąrašo išbraukite perdirbtus maisto produktus, kiek galite sumažinkite cukraus kiekį.

Probiotinių baterijų galime gauti iš daugelio mums įprastų maisto produktų, jų yra visų rūšių fermentuoto pieno produktuose: kefyre, jogurte, rūgpienyje, sūryje; taip pat – raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Patariama kasdien suvalgyti indelį jogurto ar išgerti stiklinę kefyro. Gerųjų bakterijų turi iš fermentuotų sojų pupelių gaminama pasta – misas, natūraliai rauginta gira, obuolių sidro actas. Dar vienas būdas gauti organizmui reikalingų gerųjų bakterijų – maisto papildai.

Kita mikrobiotai svarbi maisto medžiaga – prebiotikai. Tai augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai, kurių organizmas nevirškina, juos skaido storosios žarnos mikroflora. Tai yra oligosacharidai, inulinas, pektinas, maistinės skaidulos ir kitos medžiagos. Prebiotikai – pagrindinis gerųjų žarnyno bakterijų maisto šaltinis, joms daugintis reikalinga terpė. Kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos auga ir klesti.

Prebiotikų taip pat galime gauti iš maisto produktų. Jų gausu daržovėse, šviežiuose vaisiuose, pupelėse, įvairiose kruopose, neskaldytuose grūduose, visagrūdėje duonoje, jų turi riešutai ir uogos. Tokį gerosioms bakterijoms reikalingą prebiotinį maistą rekomenduojama valgyti kasdien. Tačiau saldumynų ir baltų miltų verčiau atsisakyti.

Vanduo ir fizinis aktyvumas

Taip pat svarbus ir kasdien išgeriamo vandens kiekis. Vanduo turi būti švarus, šviežias ir negazuotas. Atsisakykite saldžių ir energetinių gėrimų. Tokie gėrimai tampa tikru stresu organizmui ir neigiamai veikia ne tik žarnyno, bet ir daugelio kitų organų darbą.

Mikrobiotai naudingas ir fizinis aktyvumas, reikalingas darniam žarnyno darbui, nes skatina įvairius medžiagų apykaitos procesus. Mikrobiotos pusiausvyros sutrikimą gali paskatinti dažnai patiriamas stresas, prastos gyvenimo sąlygos, oro tarša. Netinkama aplinka šalia judrių gatvių, kelių ar netoli esančių gamyklų.

Pagalba žarnynui – probiotikų preparatai

Palaikyti tinkamą gerųjų žarnyno bakterijų kiekį padeda probiotikų preparatai. Ypatingai jie svarbūs esant nepalankiems veiksniams, galintiems sutrikdyti mikrobiotos pusiausvyrą. Taip gali nutikti sergant įvairiomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, kamuojant virusiniam viduriavimui, dirgliosios žarnos sindromui, vartojant antibiotikus. Dažna disbiozės priežastis vaikystėje rotavirusinė infekcija. Šie preparatai padės palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą esant netinkamai mitybai, vartojant vaistus, patiriant stresą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Disbiozė ir jos keliami pavojai

Didžiausią mikrobiotos (arba mikrofloros) dalį sudaro bakterijos, bet joje yra ir virusų, grybelių, mielių bei pirmuonių. Įvairių organų ir sistemų mikrobiotos sudėtis skirtinga. Žarnyno mikrobiota yra neabejotinai didžiausia, joje 100 trilijonų mikroorganizmų.

Sveikatai yra svarbi mikroorganizmų įvairovė (įvairių žmogaus organizme gyvenančių rūšių skaičius) ir kiekvienos jų kiekis (bendras mikroorganizmų kiekis). Kai esame sveiki, žarnyno mikroflorą (arba mikrobiotą) sudaro apie 100 000 milijardų bakterijų, kurios tarpusavyje sąveikaudamos veikia kaip stabili ekosistema.

Mikrobiotoje yra naudingųjų (probiotinių) bakterijų, dar vadinamų gerosiomis, ir patogeninių bei santykinai patogeninių mikroorganizmų, vadinamų blogaisiais. Nusilpus imuninei sistemai, esant disbiozei, pastarieji gali sukelti infekcines ligas. Pavojus kyla šių mikroorganizmų patekus į organus, kuriuose jų įprastinėmis sąlygomis nebūna. Pavyzdžiui, astma ir alerginis rinitas, susiję su disbioze dėl prastos žarnyno mikrobiotos sudėties ir, atvirkščiai, didele bakterijų įvairove ausų, gerklės ir nosies mikrobiotoje.

Mikrobiotos pusiausvyrą gali sutrikdyti tam tikri vaistai (ypač antibiotikai), įvairių organų ligos, bakterinės, virusinės ar parazitinės infekcijos, stresas, alkoholis ir tabakas, staigūs aplinkos ar mitybos pokyčiai. Mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas gali būti susijęs su įvairiais sveikatos sutrikimais, priklausomai nuo paveiktos mikrobiotos vietos. Todėl mikrobiotos disbalansas gali turėti įtakos įvairioms virškinamojo trakto, lytinės sistemos, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligoms, depresijai, diabetui, alergijoms ir odos ligoms, tokioms kaip egzema. Mikrobiotos sudėtis veikia kaulus ir sąnarius bei nervų sistemą, su tam tikrais mikroorganizmais siejama net nutukimo rizika.

Ko reikia, kad mikrobiota būtų normali?

Žarnyno mikrobiota formuojasi pamažu nuo gimimo. Jos sudėtį veikia įvairūs veiksniai: genai, gyvenamoji aplinka, kūdikio mityba, t.y. kokių medžiagų jis gavo su motinos pienu ar mišiniais. Maisto įvairovė ir kokybė labai svarbi suaugusio žmogaus mikrobiotai: tiek maisto trūkumas, tiek jo sudėtis gali greitai pakeisti bakterijų įvairovę. Mikrobiotos pusiausvyrai palaikyti svarbi subalansuota mityba: mažai riebalų ir angliavandenių, daug ląstelienos turinčių produktų.

Riebalų perteklius maiste mažina pagrindinių naudingųjų bakterijų – laktobakterijų ir bifidobakterijų, kiekį. Reikėtų vengti sočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip palmių aliejus, nes dėl jų bakterijų įvairovė mažėja. Naudingos mikrobiotos balansui yra omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys, randamos, pavyzdžiui, žuvų taukuose.

Dar viena maistinių medžiagų grupė, veikianti medžiagų apykaitos procesus – skaidulos, reikalingos išgyventi ir daugintis gerosioms bakterijoms. Tai augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai (polisacharidai). Maistinių skaidulų yra grūduose, šakniavaisiuose, riešutuose, sėklose, vaisiuose ir daržovėse.

Mikrobiota lemia žmogaus sveikatą: žarnyno bakterijos dalyvauja ląstelėse vykstančiuose cheminiuose procesuose. Žarnyno mikrobiota dalyvauja skaidant makroelementus, tokius kaip polisacharidai (cukrūs), taip pat riebalus ir baltymus.

Bakterijos sintetina trumposios grandinės riebalų rūgštis (SCFA), kurios yra mūsų ląstelių energijos šaltinis. SCFA dalyvauja reguliuojant apetitą, žarnyno darbą ir riebalų susidarymą. Šios rūgštys gali turėti įtakos insulino sintezei ir arteriniam kraujospūdžiui. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, sviesto rūgštis, apsaugo žarnyno ląsteles nuo uždegimo ir padeda kovoti su agresyviais mikrobais. Be to, bakterijos sintetina vitaminus (K, H ir B) ir skatina kalcio, magnio, vitamino D ir geležies absorbciją. Todėl netinkamos mitybos įpročių pokyčiai, jeigu jie yra ilgalaikiai, turi didelės reikšmės sveikatai.

Probiotikai – naudingos gyvosios bakterijos, seniai žinomi kaip svarbi pagalbos priemonė gydant virškinamojo trakto ligas ir apsisaugant nuo jų, kaip priemonė sumažinti viduriavimui, kurį sukėlė infekcija ar antibiotikai, bet jų nauda gerokai didesnė.

Probiotinės bakterijos imunitetui – nuo ligų

Nuo pat gimimo žmogaus imuninė sistema atlieka apsaugines funkcijas kartu su žarnyno mikrobiota. Pagrindinis žarnyno mikrofloros vaidmuo imuninės sistemos funkcionavimui yra visuotinai pripažintas. Tad gydytojai pataria pasirūpinti, kad nepritrūktų probiotinių bakterijų ne tik nusilpus imunitetui, bet ir profilaktiškai peršalimo ligų sezoną.

Bet koks į organizmą patekęs mikrobas – bakterija, virusas ar grybelis, kaip ir koronavirusas, yra potencialus pavojus. Svetimų mikrobų pašalinimui suaktyvinamos apsauginės funkcijos, kurias kruopščiai reguliuoja imuninės ląstelės ir žarnyno mikroflora.

Žarnyno mikrobiota, sintetindama specifines medžiagas, sukuria apsauginį barjerą, neleidžiantį patogeninėms bakterijoms įsivyrauti žarnyne. Savo ruožtu žarnyno ląstelės iš storo gleivių sluoksnio sudaro natūralų fizinį barjerą, kuris neleidžia bakterijoms, virusams ir grybeliams prasiskverbti pro virškinamąjį traktą ir patekti į kraują. Žarnyno ląstelių ir mikrofloros visuma sukuria palankias sąlygas naudingų bakterijų vystymuisi. Priešingai, bet koks šios ekosistemos pokytis susilpnina šią apsaugą. Atsiranda užburtas ratas: uždegimas skatina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi, o tai savo ruožtu stiprina uždegimą.

Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad gripas sutrikdo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl susilpnėja plaučių imuninė gynyba ir padidėja bakterinės infekcijos tikimybė. Bet dėl to kaltas ne virusas. Manoma, kad tai lemia sumažėjęs maisto kiekis dėl dažno gripo simptomo – prarasto apetito.

Taigi, probiotikai gali būti viena iš prevencinių priemonių imuninei sistemai stiprinti. Šaltuoju sezonu sunku nesusirgti peršalimo liga, kuri dažniausiai yra virusinė, padaugėja kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų: bronchitų, ūminių tonzilitų. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad probiotikų vartojimas yra efektyvus gydant kvėpavimo takų ligas. Kelis mėnesius kasdien vartojant probiotikus susirgus mažesnis karščiavimas, sloga ir kosulys. Sumažėja ir antibiotikų poreikis bei ligos trukmė.

Kodėl vien probiotikų neužtenka?

Probiotikų, naudingų gerai savijautai ir sveikatai bakterijų, gauname su maistu: vartodami natūralius fermentuoto pieno produktus (jogurtą, sūrį, kefyrą), taip pat raugintas daržoves, pavyzdžiui, kopūstus, agurkus, ir daugelį kitų kasdienių maisto produktų.

Bet probiotinėms bakterijoms irgi reikia maisto, be kurio jos negali išgyventi, o jų maistas yra prebiotikai. Todėl, norint išlaikyti bakterijų pusiausvyrą, labai svarbūs daug skaidulų turintys maisto produktai: neskaldyti grūdai, švieži vaisiai ir daržovės, ypač pomidorai, pupelės, svogūnai, česnakai, cikorijos, artišokai.

Sutrikusiai mikrobiotos pusiausvyrai atkurti arba balansui palaikyti vartojami probiotikų preparatai, kuriuose yra gyvų naudingųjų bakterijų.  Bet vartodami vien tik probiotikus, galime gero rezultato nepasiekti, nes naudingosioms bakterijoms išlikti reikalinga mitybinė terpė, kurią suteikia prebiotikai. Tai nevirškinami sudėtingieji angliavandeniai, kurie nukeliauja iki storosios žarnos, o ten juos skaido storosios žarnos gerosios bakterijos. Todėl ir vartojant probiotikų preparatą mityba yra labai svarbi.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Problema ta pati – priežasčių daug

Viduriavimu laikomas vaiko tuštinimasis dažniau kaip 3 kartus per parą skystomis ir vandeningomis išmatomis. Ši taisyklė negalioja kūdikiams, kurie normaliai tuštinasi daugiau kartų, todėl pačių mažiausiųjų viduriavimas nustatomas pagal pakitusias išmatas.

Viena iš šio negalavimo priežasčių – maistas. Tai gali būti, pavyzdžiui, saldikliai, dedami į gaiviuosius gėrimus ir saldainius. Jeigu vaikas suvalgys nemažą pakelį guminukų ar padaugins saldaus gazuoto gėrimo, nesistebėkite, kad jam teks dažnai lakstyti į tualetą. Infekcinį viduriavimą vaikui sukelia sugedę maisto produktai, neplauti vaisiai ir daržovės.

Viduriuojama ir dėl alergijos maisto produktams, o jeigu tuo metu vaiko neišbers, atpažinti šią priežastį bus nelengva. Dažniausiai alergiją sukelia karvės pienas ir jo produktai, grikiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, morkos, šokoladas, žuvis. Vyresnis vaikas gali netoleruoti karvės pieno dėl jame esančius angliavandenius skaldančio fermento laktazės stokos. Tada išgėrus pieno ima gurguliuoti žarnyne, skauda pilvą ir suskystėja viduriai.

Viduriuoja sergantieji kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis: celiakija, cistine fibroze, Krono liga, opiniu kolitu, nes šios ligos sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą iš žarnyno.

Dar vienas viduriavimo kaltininkas – antibiotikai, kuriais gydomos kai kurios infekcinės vaikų ligos. Pašalinis šių vaistų poveikis gali paliesti įvairias organizmo sistemas, o dažniausiai nukenčia virškinimo traktas. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias patogenines bakterijas, bet ir organizme esančius naudingus mikroorganizmus. Todėl sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o kartu ir virškinimas.

Viena iš dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių – žarnyno infekcijos, kurios užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Tai lemia dar iki galo nesusiformavusi vaikų imuninė ir virškinimo sistema, taip pat prasti higienos įgūdžiai.

Infekciniai viduriavimai – didžiausias dehidratacijos pavojus

Vaikams iki 5 metų infekcinius viduriavimus dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau – patogeninės žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, salmonelės, žarnyno lazdelės, šigelės). Atskirti virusinį viduriavimą nuo bakterinio nelengva. Jeigu kaltininkai yra virusai, vaikas gali nestipriai kosėti, sloguoti, parausta ryklės gleivinė. Esant bakterijų sukeltam viduriavimui karščiavimas didesnis – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda pilvą, išmatose atsiranda kraujo priemaišų, kamuoja galvos skausmas, gali atsirasti traukulių.

Užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą ir vandenį. Dėl to, kad vaikai neįpratę nuolat plautis rankų, jie vienas nuo kito lengvai užsikrečia darželyje. Pavojų kelia ne tik sergantieji, bet ir jau pasveikusieji, turintys žarnyne ligų sukėlėjų. Rotavirusine infekcija sergantys maži vaikai viduriuoja labai stipriai ir ilgai. Todėl sukurta vakcina nuo šios infekcijos ir rekomenduojama skiepytis. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra nemokami.

Infekciniai viduriavimai dažniausiai prasideda staiga. Vaikas ne tik gausiai viduriuoja, bet gali ir vemti, jam pučia ir skauda pilvą, vargina karščiavimas. Išmatose gali būti gleivių ir kraujo priemaišų. Mažylis praranda apetitą, mieguistas ir nusilpęs. Dėl prasto apetito, pakilusios temperatūros, vėmimo ir viduriavimo vaikas netenka daug skysčių, o kartu ir mineralų, ypač – kalio, o per mažas jo kiekis gali sukelti širdies komplikacijas. Skysčių praradimas lemia ligos sunkumą, nes gali išsivystyti pavojinga gyvybei dehidratacija.

Dažniausiai infekcinis viduriavimas trunka apie savaitę. Daugelis viduriavimų praeina nesunkiai, dažniau į ligoninę patenka kūdikiai, nes jie labiausiai nukenčia dėl dehidratacijos.

Skysčiai ir probiotikai – viduriavimo nualintam žarnynui

Viena iš svarbiausių užduočių gydant viduriavimą – atkurti skysčių ir mineralų balansą, kad išvengtume dehidratacijos, taigi vaikas turi užtektinai gerti. Girdykite jį dažnai ir nedideliais kiekiais paprastu vandeniu arba nesaldinta arbata (ramunėlių, ąžuolo žievės, mėlynių, gervuogių). Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, nedelsdami pradėkite duoti specialų druskų mišinių tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Atsiradus dehidratacijai, vaikas mažai šlapinasi, verkia be ašarų, sumažėja seilių, suskeldėja ir išsausėja lūpos, suglemba oda, padažnėja kvėpavimas.

Bet kuris viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl patariama vartoti ir preparatus normaliai mikroflorai atkurti, t. y. probiotikus, kurie padeda sumažinti viduriavimų skaičių ir trukmę, sustiprina organizmą ir pagerina virškinimą.

Viduriuojant žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų ir įsivyrauja patogeninės, todėl organizmas netenka apsauginės imuninės funkcijos. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra pažeidžia visą žarnyno veiklą, gali susilpnėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir organizmui pritrūks vitaminų, mikroelementų, pablogės savijauta, vargins silpnumas.

Normali mikroflora lemia gerą žarnyno darbą: naudingosios bakterijos gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, skatina toksinų pasišalinimą ir stiprina žarnyno imuninę funkciją.

Nebakterinis probiotikas – mieliagrybis

Renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę bei patikimumą. Probiotikai yra dviejų rūšių – bakteriniai (gerosios bakterijos) ir nebakterinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis yra išskirtinis probiotikas: jis 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš organizmo žymiai daugiau patogeninių mikrobų. Sacharomyces boulardii CNCM I-745® yra vaistas, todėl jo efektyvumas gydant ūminį viduriavimą patvirtintas moksliškai.

Didelis mieliagrybio pranašumas, kad jis atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. Išgėrus antibiotikų nereikia laukti kelių valandų, kaip vartojant bakterinį preparatą.

Naudingosios bakterijos, esančios bakteriniuose probiotikų preparatuose, nėra atsparios antibiotikų poveikiui, todėl dalis jų sunaikinama. Taip pat dalis bakterijų žūsta rūgščioje skrandžio terpėje ir nepatenka į žarnyną. Mieliagrybiui Saccharomyces boulardii nekenkia nei skrandžio, nei tulžies rūgštys, todėl jis nepakitęs pasiekia visą žarnyną ir veikia maksimaliai. Šis mieliagrybis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, stabdo skysčių netekimą ir gerina medžiagų pasisavinimą.

Sacharomyces boulardii, kaip ir kitų probiotikų, reikia vartoti dar kelias dienas, pasibaigus viduriavimo simptomams. Ne galutinai išgydytas viduriavimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ateityje.

Ar viduriuojančiam vaikui reikia gydytojo?

Vaikui suviduriavus visada verta kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jei vandeningomis išmatomis vaikas tuštinasi daugiau kaip 8 kartus per dieną, nepaliaujamai vemia, serga kita liga, pavyzdžiui, diabetu, inkstų nepakankamumu, jei vaikas nesišlapina 8 valandas, kai išmatose pastebite daug kraujo.

Tuojau pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu viduriuojantis ir vemiantis vaikas mieguistas, atsisako skysčių, stipriai karščiuoja, atsiranda bėrimų. Tokius požymius sukelia ypač pavojinga meningokokinė infekcija.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Atostogaujant užsienio kurorte gali netikėtai užklupti vadinamasis keliautojų viduriavimas. Tai ūmi infekcija, kurios viena iš priežasčių aklimatizacijos periodu laikinai susilpnėjęs vaiko imunitetas, o jam turi reikšmės dar ir stresas, ir nuovargis. Didžiausią pavojų žarnynui kelia termiškai neapdoroti maisto produktai ir užterštas vanduo.

Tėveliai turėtų žinoti, kaip apsaugoti vaiką nuo šių bėdų, o jeigu vis dėlto nepasisekė, svarbu būti pasirengusiems padėti mažyliui, kad nemalonūs negalavimai greičiau baigtųsi.

Kas sukelia viduriavimą kelionėje?

Virškinamojo trakto veiklą sutrikdo kitoks, negu įprasta, maistas, nes pasikeitus mitybai sutrinka žarnyne esančių bakterijų – naudingųjų ir žalingųjų – pusiausvyra. Virškinamajame trakte įsivyrauja svetimos, neįprastos bakterijos, tarp kurių dažnai yra ir sukeliančių ūmias žarnyno ligas.

Didžiąją dalį keliautojų infekcinių viduriavimų sukelia E. coli genties bakterijos, išskiriančios enterotoksinus. Šios bakterijos į organizmą patenka per užkrėstus maisto produktus ir vandenį. Suvalgius netinkamai pagamintų kiaušinių arba paukštienos, jautienos, kiaulienos, išgėrus užteršto pieno, į virškinamąjį traktą gali patekti salmoneliozę sukeliančios bakterijos, o jos yra plonosios žarnos uždegimo priežastis. Per nešvarias rankas ir užterštus maisto produktus galima užsikrėsti dizenterija (šigelioze), kurią sukelia šigelių genties bakterijos.

Rečiau viduriavimą kelionėje sukelia virusai – norovirusai ir gerai tėveliams pažįstami rotavirusai. Virusai perduodami ir per orą – bendraujant su užsikrėtusiu žmogumi. Rotavirusu vaikas gali užsikrėsti per žaislus, indus, drabužius, maistą. Šios infekcijos sukėlėjai ilgai išlieka aplinkoje, todėl apsisaugoti nuo jų sunku.

Didžiausias infekcijų pavojus kelionėje tyko kūdikių ir mažų vaikų, kurie ir namuose pamiršta higienos taisykles, be to, mėgsta viską čiupinėti ir kišti pirštukus į burną. Vaikai dažnai užsikrečia per nešvarias rankas, neplautus vaisius ir daržoves, nešviežius arba menkai iškeptus ar išvirtus mėsos patiekalus. Žarnyno problemų jiems dažnai atsiranda po maudynių upėje ar jūroje, nešvariam vandeniui patekus į vaiko burnytę.

Negalavimo požymiai

Keliautojų viduriavimu susirgęs vaikas tuštinasi daugiau nei 3 kartus per parą. Kūdikiai įprastai tuštinasi dažniau ir jiems keliautojų viduriavimą galima įtarti, kai jie tai ima daryti gerokai dažniau negu paprastai. Toks nemalonumas trunka maždaug 3 – 4 dienas, nors gali tęstis ilgiau nei savaitę.

Kartu su viduriavimu vaikui gali pakilti temperatūra, skaudėti pilvuką, jis gali vemti, pasidaryti neramus arba atvirkščiai – apatiškas. Vaikų išmatose kartais būna kraujo priemaišų. Viduriavimas prasideda staiga ir nebūtinai išvykoje į svečią šalį – infekcija gali užpulti tik grįžus į namus.

Pagalba viduriuojančiam vaikui

Didžiausias viduriavimo pavojus mažam vaikui – dehidratacija, nes viduriuojant netenkama daug vandens, o su juo ir organizmui itin svarbių mineralinių medžiagų. Kuo vaikas mažesnis, tuo greičiau netenka skysčių. Dehidratacijos kamuojamas mažylis jaučia troškulį, o esant vidutinei dehidratacijai, mažiau šlapinasi, gali būti silpnas ir vangus. Netekus gana daug skysčių sumažėja arterinis kraujo spaudimas ir vaikas gali apalpti, gali sutrikti kraujotaka inkstuose, galvos smegenyse.

Pagrindinė užduotis gydant viduriuojantį vaiką – atkurti skysčių kiekį, todėl svarbu užtektinai gerti – nedideliais kiekiais ir dažnai. Galite duoti ir arbatos arba kompoto. Jeigu mažylis visiškai atsisako gerti ir yra mieguistas, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Kovoti su viduriavimu padeda enterosorbentai ir probiotikai. Enterosorbentai sugeria ir pašalina iš organizmo virusus, bakterijas, toksinus ir žarnyno dujas.

Esant ir bakteriniam, ir virusiniam viduriavimui, būtina atkurti pažeistą žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl patariama vartoti probiotikus. Probiotikai – gerųjų bakterijų preparatai, padedantys atkurti naudingų bakterijų kiekį žarnyne. Šie preparatai palengvina vaiko būklę ir sutrumpina viduriavimo trukmę. Gerosios bakterijos naudingos virškinimui ir mažina pilvo pūtimą.

Kada reikia gydytojo?

Medikų pagalba būtina, kai vaiko būklė stipriai blogėja. Gydytojo reikia su krauju viduriuojančiam, dažnai vemiančiam vaikui, jeigu pakilo aukšta temperatūra, kai liga tęsiasi ilgiau nei 3 paras. Taip pat nedelskite atsiradus stipriems dehidratacijos požymiams: sumažėjus šlapimo kiekiui, dingus ašaroms, išsausėjus lūpoms ir burnos gleivinei, atšalus rankoms.

Kaip apsisaugoti?

Išvengti daugelio žarnyno infekcijų padeda tinkama higiena. Įpratinkite vaiką plauti rankas grįžus iš lauko, pažaidus su naminiu gyvūnėliu, išėjus iš tualeto.

Ilsėdamiesi svetur atidžiai rinkitės maistą viešojo maitinimo įstaigose. Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu. Geriau neduoti vaikui vaisių, nuo kurių negalite nulupti odelės, taip pat – menkai apkeptos ar apvirtos mėsos. Pavojų gali kelti nepasterizuoto pieno produktai: ledai, minkštieji sūriai (mocarela, feta, ir kt), konditerijos gaminiai su kremu. Visada pasitikslinkite produktų galiojimo laiką ir laikykite juos šaldytuve. Iškylaudami pasiimkite šaltkrepšį.

Svečioje šalyje venkite gėrimų su ledo kubeliais – jie gali būti sušaldyti iš nevirinto vandens. Svetur nepatariama gerti vandens iš čiaupo, nes nesame tikri, kad jis nėra chemiškai apdorotas arba neužterštas bakterijomis. Tinkamas vanduo tik iš sandariai uždaryto butelio.

Verta pasiruošti iš anksto

Jeigu kelionės metu viduriavimo išvengti nepavyks, patirsite mažesnį stresą, kai priemonės nuo šio negalavimo bus po ranka. Kelionės vaistinėlėje turėkite koncentratų geriamiesiems druskų tirpalams, taip pat – absorbentų, padedančių greičiau atsikratyti užkrato, ir probiotikų preparatą.

Planuojant ilsėtis svečioje šalyje patariama žarnyną ruošti iš anksto ir prieš kelias savaites iki išvykos pastiprinti jo mikroflorą probiotikais. Kai organizme užteks naudingųjų bakterijų, jame negalės įsivyrauti žalingosios, kurios dažnai ir sukelia viduriavimą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Nuo ko priklauso vaiko imuninė sistema, kodėl vienų vaikų imunitetas silpnesnis, o kiti atsparesni?

Imunitetą lemiantys veiksniai priklauso nuo vaiko amžiaus. Imuninė sistema pradeda formuotis dar įsčiose ir rūpintis ja reikia jau besilaukiant, o ne išleidus vaiką į darželį. Nėštumo laikotarpiu visas maisto medžiagas – kenksmingas ar naudingas – vaikas gauna iš mamos organizmo. Svarbūs veiksniai per nėštumą – būsimos mamos sveikata, jos gyvenimo būdas ir mityba. Pavyzdžiui, jeigu nėščioji rūko, netinkamai maitinasi, vaiko imunitetas gali nusilpti jam dar negimus.

Nėštumo metu atsiranda ir alergijos. Dauguma nėščiųjų mėgsta pasmaguriauti: vienos valgo daug jogurto, kitos neatsilaiko prieš sūrelius arba egzotinius vaisius, ir dėl to vaiko organizmas įsijautrina dar įsčiose. Mažylis jau gimsta linkęs į alergijas, o paskui dažniau serga. Alergiški vaikai serga sunkiau ir sveiksta lėčiau, nes jų imuninė sistema vis kovoja su kokiu nors alergenu, o kartu susidoroti dar ir su virusais neužtenka jėgų.

Antras imuniteto formavimosi etapas yra laikotarpis po gimdymo. Labai svarbios pirmosios gyvenimo minutės, valandos, dienos. Daug mokslinių tyrimų įrodė, kad žymiai stipresni ilgai mamos pienu maitinti vaikai, ypač gavę priešpienio. Imuninę sistemą labai pažeidžia jau pirmosiomis dienomis vartoti antibiotikai.

Imuniteto pagrindas formuojasi nėštumo, gimdymo laikotarpiu ir anksti pradėjus žindyti pagimdžius. Gera pradžia padeda vaikams lengviau prisitaikyti prie gyvenimo, vėliau – darželyje, kai daugumai atsiranda problemų.

Kodėl neturinčio polinkio į alergijas, gana atsparaus vaiko imunitetas nebeapsaugo darželyje?

Darželinuko imunitetas ne tiek medicininė, kiek socialinė problema. Vienuose darželiuose serga daug vaikų, kituose – tik vienas kitas, o yra grupių, kuriose ligos labai retos. Tai priklauso nuo paprastų aplinkos sąlygų: vėdinimo, šildymo, oro temperatūros; ir, žinoma, auklėtojų priežiūros. Tėvai papasakoja daug istorijų iš darželio gyvenimo. Pavyzdžiui, auklėtoja prieš pietų miegą gerai išvėdina patalpą, ir lovytės įšąla. Vaikas nusirengia ir atsigula į ledinę lovą, o galbūt jis ką tik grįžęs į darželį po ligos. Pusvalandį drebėdamas stengiasi sušilti, tik spėja užmigti, ir jau laikas keltis. Suprantama, vėdinti reikia, bet svarbiausia tinkamai tai daryti. Kai kurių darželių personalui trūksta tokių žinių, įgūdžių, kartais net geranoriškumo.

Iniciatyvūs tėvai matavo darželyje ir oro taršą, ir anglies dioksido koncentraciją, teikė siūlymų savivaldybei, kaip pagerinti sąlygas, net apskaičiavo, kiek būtų sutaupyta, jeigu vaikai mažiau sirgtų, deja, pastangos nesulaukė atgarsio.

Bėda, kad neturime organizacijos, kuri stebėtų situaciją darželiuose ir imtųsi veiksmų ją gerinti. Teko girdėti, kad Prancūzijoje virtuvės šefai susirenka į konferenciją ir aptaria, kaip pagaminti, pavyzdžiui, brokolių suflė, kad vaikai pamėgtų šią daržovę. O mūsų darželiuose nuo sovietmečio taip ir liko juodoji arbata su cukrumi – nei aplinka, nei valgiaraštis nesikeičia. Vaikams organizuojama daug švenčių, kuriama žaidimų, bet apie sveikatą galvojama mažai. Tai yra didžiausia problema.

Didelė tikimybė užsikrėsti, jeigu grupėje yra kosėjančių ir sloguojančių vaikų. Tėvai dažniausiai nekreipia dėmesio į tokius negalavimus ir sergantį vaiką atveda į darželį. Pavyzdžiui, viena mama guodėsi: „Pričiaudė mano vaikui į lėkštę, tai kaipgi jis nesusirgs.“ Mamos piktinasi, kad yra vaikų, kurie ateina į darželį net snargliuotais rankogaliais. Akivaizdu, kad ligos ne visada konkretaus vaiko problema. Iš saugių namų patekęs į labai nepalankias sąlygas, net sveikas vaikas vargu ar sugebės atsilaikyti.

Gal tėvai per mažai pratina vaiką prie tų nepalankių sąlygų? Kiek įtakos vaiko atsparumui ligoms turi, pavyzdžiui, grūdinimas?

Grūdinimas prasideda nuo gryno oro, o kiek jame būna miesto vaikas? Kaime gyvenantis mažylis išbėga į didelį kiemą, pievą ar miškelį. Daugiabučių apsuptyje esantis miestiečio kiemas dažniausiai betonuotas, po langais stovi keliasdešimt automobilių, o balkone rūko kaimynas. Kiek yra kiemų su vaikų žaidimų aikštelėmis, kur galima pasikapstyti smėlio dėžėje, kiek žiemą įrengtų čiuožyklų? Vyresniam vaikui dar sunkiau rasti, kur ir ką nuveikti lauke. Ne visuose miesto rajonuose yra parkų ir žaliųjų zonų, o ar dažnai tėvai išvyksta su vaikais už miesto – į gamtą? Pagrindinis ir paprasčiausias grūdinimo būdas – buvimas gryname ore, gamtoje – sunkiai įmanomas miestiečiams.

Kitas dalykas, kad tėvai laisvalaikiu dažnai įbruka vaikui į rankas kompiuterį arba telefoną, kad leistų ramiai pailsėti jiems patiems, pavyzdžiui, panaršyti feisbuke. Paskui sutemsta ir per vėlu kur nors eiti – taip diena ir baigiasi. Ką jau kalbėti apie tokias grūdinimo procedūras, kaip apipylimai vandeniu, jei vaikas net į lauką neišleidžiamas?

Pradėti reikėtų nuo paprastų dalykų: išvėdinti namus ir neprisirūkyti prieš grįžtant į juos. Daugybė rūkančių tėčių ir mamų nežino, kad nuodingos cigarečių medžiagos iš plaučių išsiskiria dar ištisą parą – rūkymas lauke ar balkone namų neapsaugo. Tabako teršalai pasklinda namų ore ir vaikas, galima sakyti, rūko, nors ir be cigaretės.

Dar viena būtina stipraus imuniteto sąlyga – fizinis aktyvumas, o judėjimo vaikams trūksta. Mažylius tėvai vežioja automobiliu, lauke, užuot pabėgiojęs, vaikas prasėdi vežimėlyje. Taip pat ir mokykloje – liepiama ramiai sėdėti, ir net per pertraukas. Mažai judančio vaiko kraujotaka sulėtėja, dėl to organizmas gauna mažiau maisto medžiagų. Ko tuomet galime tikėtis iš imuniteto?

Dažnai netinkamai valgome ir patys, ir vaikus taip maitiname. Kokios didžiausios imunitetui kenkiančios vaikų mitybos klaidos?

Grynas vanduo ir maistas labai svarbus vaiko, kaip ir suaugusiojo, sveikatai. Ar kuriame nors darželyje duoda vaikams atsigerti vandens? Nepratina jo gerti ir mamos.

Daugiausia imuninių ląstelių gyvena žarnyne, ir tas ląsteles turime maitinti. Sveikas maistas reikalingas ne vien tam, kad gautume užtektinai vitaminų, antioksidantų ir visų kitų gyvybei svarbių medžiagų, bet ir normaliai žarnyno mikroflorai maitinti, nes nuo jos priklauso imunitetas.

Pavojingiausias imuniteto žudikas – antibiotikai. Vaikas suserga, geria antibiotikus, paskui vėl suserga, ir jam vėl duodama šių vaistų – užburtas ratas toliau sukasi. Antibiotikai žudo gerąją žarnyno florą, todėl gydytis jais verta tik būtiniausiais atvejais. Deja, daugelis šiuolaikinių mamų antibiotikų kaskart griebiasi net nuo slogos. Žarnyno mikroflorą suardome labai greitai, o atkurti ją ypač sunku. Nemanykite, kad po antibiotikų kurso išgelbės gerosios bakterijos.

Dažnai tėvams tenka priminti, kad žarnyno bakterijos yra kaip gyvūnas augintinis, kuris žus, jeigu neduosime jam valgyti. Taip ir gerosios bakterijos – neužtenka jų išgerti, turime duoti ir maisto – ląstelienos. Jeigu esame įpratę maitintis batono ir dešros sumuštiniais, dribsniais su pienu, saldžiais sūreliais, blynais ir makaronais, – ląstelienos negauname. Išgertos bakterijos nemaitinamos žūsta ir jų gėrimas neatneša jokios naudos.

Žarnyno mikroflorą maitina sveiki grūdai su visomis savo vertingosiomis dalimis, virtos ir šviežios, ypač raugintos, daržovės, ankštinių augalų gaminiai, vaisiai, sėklos, riešutai. Pavyzdžiui, keptą patiekalą vaikui galima pagaminti iš visų grūdo dalių miltų, įberti sėlenų, kad būtų daugiau ląstelienos.

Vis dalinu tėvams atmintines, kad didžiausias imuniteto priešas – cukrus. Daugybė tyrimų įrodė, kad cukrus žudo imuninės sistemos ląsteles, pašalina iš organizmo vitaminą C ir t. t. Nebūtina visiškai atsisakyti saldumynų – yra daug saldžių vaisių, uogų, o vaikai nuolat maitinami cukrumi. Iš didelės meilės visokiausiais dirbtiniais saldumynais vaikus lepina seneliai. Jais maitiname ir prastai valgantį vaiką – kad tik ką nors suvalgytų, tik jokios naudos iš tokio maisto nėra. Paradoksalu, bet net gydome vaiką sirupu su cukrumi arba duodame vitamino C saldainiukų. Taip maitinamam ir gydomam susirgusiam vaikui labai sunku pasveikti.

Kada vaikui derėtų duoti imunitetą stiprinančių preparatų ir kokie iš jų tinkamiausi?

Tėvai žino, kad imunitetui padeda vitaminas C, bet vertingiausias yra maiste esantis natūralus vitaminas C, nes tabletėje – sintetinė askorbo rūgštis. Be to, yra daug problemų, kurių neišspręs vien koks nors preparatas. Imunitetas priklauso nuo veiksnių visumos.

Pirmiausia pagalvokime, ką galime padaryti patys. Pavyzdžiui, geriau vėdinkime namus, būtinai išnaikinkime pelėsį, įpratinkime šeimą gerti vandenį ir sveikai maitintis, taip pat išspręskime socialines, psichologines problemas. Preparatai imunitetui stiprinti – paskutinė grandis. Jie reikalingi vaikams, kurie vartojo daug vaistų, ypač antibiotikų, taip pat  dažnai sergantiems. Geriausia, kad tai būtų natūralios augalinės priemonės. Savo praktikoje kiekvienam vaikui siūlau individualų sprendimą – pagal problemą sukėlusias priežastis.

Daug rašoma ir kalbama apie tai, kad vaiko sveikatą lemia ir emocinė būsena. Posakį „visos ligos nuo nervų“ galima prisiminti ir kalbant apie vaikus. Jeigu namie tvyro tėvų nesantaika, kelianti nuolatinį stresą, arba vaikas gyvena slegiamas nerimo, nežinios, baimės ir pan., nesitikėkime, kad jo imunitetas bus stiprus. Tuomet nei vitaminas C, nei sveika mityba stebuklo nepadarys.

Kaip patartumėte tėveliams tinkamai gydyti susirgusį vaiką šaltuoju periodu, kai ypač puola ligos?

Greičiau pasveikti padeda rami aplinka, vaikui duokite daug skysčių, vitaminingų gėrimų, pavyzdžiui, su spanguolėmis, šaltalankiais, greipfrutais. Sunkiausias darbas yra girdyti vaiką. Jeigu karščiuojantis ligoniukas nenoriai geria, prisėskite šalia ir girdykite po truputį su šaukšteliu, pipete arba per šiaudelį.

Daug kalbama ir rašoma, kad nereikia baimintis vaikų karščiavimo. Tėvams patariu ne tik žiūrėti į termometrą, bet atsižvelgti ir į vaiko savijautą. Kai vaikas geria užtektinai skysčių ir yra žvalus, neverta pasiduoti panikai. Temperatūra duoda ir naudos – vaiko imuninė sistema kovoja, gamina antikūnus, įgyja patirties. Jei neleisime pasipriešinti pačiam organizmui, kitą kartą jis neatpažins to paties viruso ir vaikas vėl susirgs.

Karščiuojančiam vaikui galima apmauti vėsiame vandenyje su actu sudrėkintas kojines, ant alkūnių ir riešų uždėti šaltą kompresą. Temperatūrą galite numušti be vaistų: drungnu vandeniu sudrėkinta ir išgręžta audinio skiaute nušluostykite kūnelį ir leiskite nudžiūti. Stebėkite karščiuojančio vaiko savijautą. Jeigu jis gerai jaučiasi, taip gydykitės 1–2 dienas, duokite daug natūralių produktų, turinčių vitamino C, ir pasveiks.

Sunkesniais atvejais rinkitės natūralius preparatus. Savo praktikoje naudoju homeopatinius preparatus – jie padeda ir nuo temperatūros, ir nuo uždegimo, natūraliomis priemonėmis sėkmingai gydau bronchitą ir anginą. Žinoma, jeigu vaiko liga rimta, prireikia ir antibiotikų, bet retai.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Svarbiausios bakterijos nuo gimimo

Gerųjų bakterijų rūšys ir kiekis organizme priklauso nuo amžiaus. Pagrindinė sveiko kūdikio žarnyno mikrofloros dalis – bifidobakterijos, priklausomai nuo amžiaus jos sudaro 85-98 proc. Suaugęs žmogus jų turi mažiau. Tai yra vienos pagrindinių bakterijų gyvenimo pradžioje. Tyrimais nustatyta, kad nuo jų priklauso ne tik normali kūdikio žar­nyno mikroflora, bet ir tolesnė vaiko sveikata.

Dauguma šių bakterijų gyvena storojoje žarnoje, jos stimuliuoja organizmo apsauginius mechanizmus, neleidžia patogeniniams mikroorganizmams pridaryti žalos ir kūdikiui, ir kitokio amžiaus žmogui, padeda sintetinti su nepageidaujamais mikrobais kovojančius antikūnus. Bifidobakterijos, kaip ir kiti žarnyne esantys naudingi mikroorganizmai, neutralizuoja tokius mikrobus kaip stafilokokas, grybelius.

Bifidobakterijos reikalingos biologiškai aktyvių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų, įvairių fermentų, sintezei, būtinos riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralų apykaitai. Šios bakterijos padeda pasisavinti vitaminą D, kalcį, geležį. Todėl bifidobakterijų stoka ir dėl to atsiradusi disbiozė kūdikio sveikatai gali turėti neigiamų padarinių. Manoma, kad bakterijų pusiausvyros sutrikimo pasekmės gali būti uždegiminės žarnyno ligos, alergijos, cukrinis diabetas, taip pat ir nutukimas.

Disbiozė sukelia viduriavimus arba vidurių užkietėjimus, pilvo skausmus, dujų sankaupas kūdikio žarnyne, dėl kurių atsiranda diegliai.

Svarbu ne tik kiekis, bet ir rūšys

Dar negimusio vaiko žarnyne nėra jokių bakterijų. Kokios bakterijos apsigyvens naujagimio žarnyne, priklauso nuo aplinkos, kurioje jis gimsta, gimdymo būdo ir mitybos. Pirmieji mikrobai į naujagimio organizmą patenka keliaujant gimdymo takais, priglaustas pirmąkart prie mamos vaikas jų gauna nuo jos odos. Taip pat bakterijų kūdikis gauna tėvams jį liečiant bei bučiuojant ir per aplinkos daiktus. Vaiko mikroflora priklauso nuo to, kokios ir kiek bakterijų patenka į jo organizmą nuo gimimo.

Todėl viena iš geriausių disbiozės profilaktikos priemonių – anksti glausti naujagimį prie krūties. Vienas pagrindinių bakterijų naujagimio organizme šaltinių yra mamos pienas. Šis pienas turi ypatingų medžiagų, kurios skatina daugintis bifidobakterijas. Tokių medžiagų neturi nė vienas dirbtinis mišinys. Todėl žindomi kūdikiai apsaugoti nuo infekcinių virškinimo sistemos ligų.

Svarbu ne tik bifidobakterijų kiekis, bet ir jų rūšys, o jos skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Žindomų kūdikių žarnyne yra mažyliams reikalingų rūšių bifidobakterijų, o dirbtinai maitinamų kūdikių organizme vyrauja suaugusiems žmonėms būdingos rūšys. Pastarųjų mikrofloros pokyčiai būna tokie dideli, kad dažniausiai sukelia viduriavimus.

Kodėl bifidobakterijų kūdikiui pritrūksta?

Šių bakterijų pristinga naujagimiai, kurie dar įsčiose buvo paveikti infekcijos – dėl mamos uždegiminės ligos. Mažiau bifidobakterijų turi neišnešioti naujagimiai, gyvenimo pradžioje laikomi intensyviosios terapijos skyriuje. Vaikai, gimę Cezario pjūvio operacijos metu, taip pat turi daug mažiau galimybių gauti jiems reikalingų gerųjų bakterijų negu pagimdyti natūraliai. Taip pat – gydomi antibiotikais, nes šie vaistai suardo normalią gerųjų ir patogeninių žarnyno bakterijų pusiausvyrą, todėl sutrinka ir virškinimas.

Kūdikio bakterijų sudėčiai įtakos turi mamos sveikata, mityba ir stresas vėlyvuoju nėštumo periodu. Daugelio suaugusiųjų mikroflora yra pažeista būtent dėl to, kad jie per dažnai gydosi antibiotikais. Tokių tėvų naujagimis jau nuo pirmųjų dienų patenka į bifidobakterijų stokojančią aplinką, o joje gausu sąlyginai patogeninių bei ligas sukeliančių mikroorganizmų. Jie tyko ant įvairiausių daiktų, vaikų ir suaugusiųjų rankų. Patekę į žarnyną, kuriame mažai bifidobakterijų, tokie nepageidaujami mikroorganizmai lengvai įsitvirtina ir dauginasi. Labai greitai pažeidžiama dirbtiniais mišiniais maitinamo naujagimio mikroflora, jeigu jis gydomas antibiotikais. Todėl šiuos vaistus reikia duoti kūdikiui atsakingai, tik tuomet, kai be jų išsiversti neįmanoma ir skiria gydytojas.

Disbiozė atsiranda dažnai kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems vaikams. Vaistai ir virusai suardo žarnyno mikroflorą, bakterijų santykis taip pat keičiasi sergant žarnyno ligomis, pavyzdžiui, opiniu kolitu, Krono liga.

Dalia Petrutytė

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema