<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>higieniniai įklotai | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/higieniniai-iklotai/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Tue, 21 Jan 2020 20:53:08 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 15 Dec 2015 16:03:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[čiužinys]]></category>
		<category><![CDATA[disbiozė]]></category>
		<category><![CDATA[drėgnas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[dukra]]></category>
		<category><![CDATA[dukrai apie mėnesines]]></category>
		<category><![CDATA[Ežiuolė]]></category>
		<category><![CDATA[figūra]]></category>
		<category><![CDATA[fotografė]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo komplikacijos]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[imunostimuliatoriai]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliatorius]]></category>
		<category><![CDATA[Kalėdos]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kazimieras Vitkauskas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio disbakteriozė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[lova]]></category>
		<category><![CDATA[lytinis brendimas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamai]]></category>
		<category><![CDATA[mamos sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[mėnesinės]]></category>
		<category><![CDATA[mergaitė]]></category>
		<category><![CDATA[miegas]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos taisyklės]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[Naujieji metai]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Neringa Gorelė pataria]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[paauglė]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[stuburas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[tonzilitas]]></category>
		<category><![CDATA[tonzilių uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[treniruotė namuose]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas kosėja]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[Valentino diena]]></category>
		<category><![CDATA[Vėjaraupiai]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D3]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14382</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Viktorijos svajonė – fotografija, išsipildė šeimoje. ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti &#160;gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos. VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada? KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ziema/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-nr-4" rel="attachment wp-att-14383"><img loading="lazy" width="600" height="365" class="alignleft wp-image-14383 size-medium" alt="Žurnalas Mama ir vaikas 2015 Nr. 4" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/12/Žurnalas-Mama-ir-vaikas-2015-Nr.-4-600x365.jpg"></a>MAMŲ ISTORIJOS. Viktorijos svajonė – fotografija, išsipildė šeimoje.</p>
<p>ŽIEMOS LIGOS.<b> </b>Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti &nbsp;gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?</p>
<p>KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?</p>
<p>NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.</p>
<p>PATARIMAI MAMAI.<b> </b>Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines.&nbsp;Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų. &nbsp;<em>Neringos Gorelės</em> pratimai, kurie padailins figūrą. <em>Gydytojas Kazimieras Vitkauskas.</em> Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.<b>&nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp;&nbsp;</b></p>
<div class="issuuembed" style="width: 650px; height: 462px;" data-configid="6047265/32013922">
<p>&nbsp;</p>
</div>
<p><script src="//e.issuu.com/embed.js" type="text/javascript" async="true"></script></p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/12/Mama-ir-vaikas-2015_4.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2015 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2015-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip kalbėti su dukra apie brendimą ir mėnesines?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-kalbeti-su-dukra-apie-brendima-ir-menesines?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-kalbeti-su-dukra-apie-brendima-ir-menesines</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-kalbeti-su-dukra-apie-brendima-ir-menesines#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 13 Dec 2015 20:45:54 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Psichologija]]></category>
		<category><![CDATA[dukra]]></category>
		<category><![CDATA[dukrai apie mėnesines]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[lytinis brendimas]]></category>
		<category><![CDATA[mėnesinės]]></category>
		<category><![CDATA[mergaitė]]></category>
		<category><![CDATA[paauglė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=14333</guid>

					<description><![CDATA[<p>Šiuolaikinės paauglės gerokai iki lytinio brendimo jau informuotos apie jų laukiančias moteriškas problemas – mėnesines. Internetas, televizija, knygos, mokytojai, draugės – šaltinių tikrai užtenka. Taigi pirmąkart pasirodęs kraujas vargu ar sukels didelį stresą, bet šiuo sunkiu lytinio brendimo periodu mergaitė gali nebūti pasirengusi jos organizme vykstantiems pokyčiams – jai neramu, ar viskas bus gerai. Kita&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-kalbeti-su-dukra-apie-brendima-ir-menesines">Kaip kalbėti su dukra apie brendimą ir mėnesines?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-kalbeti-su-dukra-apie-brendima-ir-menesines/paaugle-dukra" rel="attachment wp-att-14334"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-14334" alt="Paauglė dukra" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2015/12/Paauglė-dukra-250x214.jpg" width="250" height="214" /></a>Šiuolaikinės <i>paauglės</i> gerokai iki lytinio brendimo jau informuotos apie jų laukiančias moteriškas problemas – <i>mėnesines</i>. Internetas, televizija, knygos, mokytojai, draugės – šaltinių tikrai užtenka. Taigi pirmąkart pasirodęs kraujas vargu ar sukels didelį stresą, bet šiuo sunkiu lytinio brendimo periodu <i>mergaitė</i> gali nebūti pasirengusi jos organizme vykstantiems pokyčiams – jai neramu, ar viskas bus gerai.</p>
<p>Kita vertus, iš šalies gauta informacija gali būti netiksli, nepilna ir ne visiškai mergaitei suprantama. Svarbiausia, kad visi šie šaltiniai nesuteiks paauglei psichologinės ir emocinės paramos, neapsaugos nuo baimių. Todėl apie laukiančius pokyčius geriausia išgirsti iš artimo žmogaus, o kas gali būti arčiau negu <i>mama</i>. Ne mažiau negu žinios mergaitei būtinas artimo žmogaus palaikymas. Mama iš savo patirties paaiškins dukrai apie šiuos intymius dalykėlius, patars ir atsakys į visus klausimus.</p>
<p><b></b><strong>Kada laikas pradėti rimtus moteriškus pokalbius?</strong></p>
<p>Atrodytų, dar vakar jūs dukrelei buvote didžiausias autoritetas, mielai drauge leidote laiką, o bene įdomiausias jos užsiėmimas buvo pasipuikuoti <i>mamos</i> suknele ar įsispirti į jos aukštakulnius. Dabar mergaitės pomėgiai visiškai kitokie, o ir elgesys tapo tipišku maištaujančio paauglio pavyzdžiu. Ji pasidarė uždara, užgauli, dirgli, nuotaikos nuolat kinta. <i>Mamai</i> šiuo periodu iškyla nelengvas galvosūkis – kaip neprarasti ryšio su <i>dukra</i> ir išlikti jai geriausia drauge ir patarėja.</p>
<p><i>Lytinis brendimas</i> – mergaitei sunkus periodas, o prasideda jis dar gerokai prieš pasirodant pirmosioms mėnesinėms – maždaug aštuonerių-dešimties ir trunka keletą metų. Mergaitė ištįsta ir priauga svorio, šiuo periodu kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, gali atsirasti balkšvų makšties išskyrų. Mergaitei svarbu žinoti apie jos laukiančius šiuos kūno pokyčius.</p>
<p>Todėl ginekologai siūlo mamai pakalbinti dukrą šiomis temomis iš anksto – dar prieš mėnesinių pradžią. Juo labiau, kad jos prasideda ne visoms to paties amžiaus – vienoms 11-12 metų, kitoms – 13-14. Be to, stambesnėms mergaitėms mėnesinės gali ateiti greičiau, o lieknesnėms  – vėliau, turi įtakos ir genai. Taigi paruošti dukrą naujam gyvenimo etapui derėtų iš anksto, pamažu, suteikiant vis daugiau ir išsamesnės informacijos apie moters organizmo ypatumus, krūtų formavimąsi, kitus pokyčius ir artėjančias mėnesines.</p>
<p><strong>Apie viską atvirai</strong></p>
<p>Šiam intymiam pokalbiui raskite tinkamą progą, kai <i>mergaitė </i>gerai nusiteikusi, pradėkite pokalbį ramioje vietoje, kur niekas jums nesutrukdys. Priverstinis pokalbis nebus nuoširdus – jis turi išplaukti iš jūsų artimų santykių ir abiejų noro. Apie viską kalbėkite atvirai, be jokių užuominų ir nutylėjimų, kad <i>dukrai</i> būtų aišku. Pasistenkite išsiaiškinti, ką ji jau žino, o jeigu ką nors įsivaizduoja klaidingai, paaiškinkite tikrąją situaciją. Jeigu bandysite nutylėti kai kuriuos dalykus, išsisukti nuo kai kurių temų, <i>mergaitė</i> kitą kartą drovėsis jūsų paklausti apie tai, kas tam tikru gyvenimo momentu jai labiausiai rūpės. Kalbėdama apie intymius moteriškus dalykus, stenkitės pati nesijausti nejaukiai, tuomet ir dukrai bus paprasčiau. <i>Lytinį brendimą</i>, vyro ir moters santykius, ateityje laukiančią <i>motinystę</i> ji turėtų suvokti kaip natūralius dalykus, apie kuriuos nėra gėda kalbėti su mama. Paskatinkite dukrą užduoti jums klausimus. Juk pati ne per seniausiai buvote <i>paauglė</i> ir greičiausiai prisimenate, ką tuomet labiausiai norėjote sužinoti.</p>
<p>Pirmųjų pokalbių metu neperkraukite <i>dukros</i> informacija – nušvieskite tik esminius dalykus, nevarginkite jos išsamiais aiškinimais. Prie šios temos geriausia grįžti nuolat, kai tik jausite, kad to reikia arba <i>dukra</i> pati pradės pokalbį. <i>Mergaitė</i> turi žinoti, kad prireikus visada gali kreiptis į jus – kas gi geriau paaiškins, patars, pagaliau – paguos, negu <i>mama</i>.</p>
<p>Pasakodama <i>apie mėnesines</i>, dukrai prieinama kalba bandykite paaiškinti, kodėl jos atsiranda, kad tai pirmieji jos žingsniai į suaugusios moters pasaulį. Ji būtinai turi sužinoti apie visus <i>mėnesinių </i>keliamus nemalonumus: pilvo skausmą, pykinimą, galvos svaigimą – vadinamąjį <i>priešmenstruacinį sindromą</i>. Perspėkite mergaitę, kad ją gali užklupti nuovargis, dirglumas, prasta nuotaika – tų dienų palydovai, kurie greitai dingsta. Kalbėkite apie tai kaip apie natūralius reiškinius, susijusius su <i>moters fiziologija</i>, apie tai, ką galime padaryti, kad būtų lengviau. Mergaitei reikėtų paaiškinti ir tai, kad <i>mėnesinės</i> prasideda ne visoms to paties amžiaus, o iš pradžių ciklai gali būti nevienodi – jos gali kartotis rečiau negu kas mėnesį ir trukti neilgai. Ji turi žinoti, kad tai natūralu ir dėl to baimintis nereikia.</p>
<p><strong>Apie higieną ir įklotus</strong></p>
<p>Kalbėdamos apie šias moteriškas problemas, nepamirškite papasakoti apie <i>higieną</i>. Paaiškinkite, kad <i>mėnesinių dienomis</i> geriau praustis po dušu, o ne mirkti vonioje. Intymios vietos prausiamos ne rečiau kaip du kartus per dieną – ryte ir vakare, apsiprausti būtų gerai ir dar sykį dienos viduryje, o geriausia tai daryti specialiu intymios higienos prausikliu. <i>Mėnesinių dienomis</i> vertėtų atsisakyti maudynių jūroje, ežere ar baseine, nes galima pasigauti bakterijų ir susirgti kuria nors ginekologine liga.</p>
<p>Paauglei bus įdomu sužinoti ir apie <i>higieninius įklotus</i>, kurie tinka tam tikru momentu. Paaiškinkite, kad jie turi būti laidūs orui, natūralių medžiagų, nes odai reikia kvėpuoti, o netinkami gali sukelti perštėjimą, oda gali parausti, niežėti. Be to, <i>higieniniai įklotai</i> turi gerai sugerti kraują ir slopinti kvapą, kad <i>mergaitė</i> nesibaimintų visose situacijose. Tik nederėtų rinktis prikvėpintų cheminėmis medžiagomis, kurios gali dirginti odą. Parodykite mergaitei savo naudojamus įklotus, paaiškinkite, kodėl tokius pasirinkote ir pasitarkite, kokie <i>įklotai</i> jai būtų patogesni ir malonesni. <i>Mergaitė </i>turėtų žinoti, kad higieninius įklotus reikia keisti kas kelias valandas. Kai jau <i>mėnesinės </i>prasidės, galėsite drauge išsirinkti dukrai tinkamiausius.</p>
<p>Specialiai <i>paauglėms</i> skirtus įklotus sukūrusi, Mama ir Gentle Day® prekės ženklo įkūrėja Vilmantė Markevičienė sako, kad<b><i> </i></b>šiai naujovei ją paskatino paauglė <i>dukra</i>. „Jos pagalbos ir patarimų dėka gimė paketų dizainas, kuris pateisintų tiek mergaičių, tiek ir jų mamų lūkesčius, – pasakoja Vilmantė. – Šios linijos <i>paketai </i>yra siauresni ir mažesni, labai ploni ir švelnūs, pritaikyti lengvesnėms menstruacijoms, gražiose spalvingose pakuotėse. Kurdama šią liniją norėjau paskatinti mamas artimiau bendrauti su dukromis apie brendimą, <i>menstruacijas</i> ir <i>intymią higieną</i>, taip pat padrąsinti <i>mergaites</i> nebijoti pačioms užduoti rūpimus klausimus mamoms. Tikiuosi, kad ši linija bus puiki dingstis pradėti tokį pokalbį.“</p>
<p>Kiekviena <i>mama </i>jaučia <i>dukros</i> nuotaikos svyravimus, kitas paauglystės pokyčių išraiškas, pagaliau – kada mergaitei ypatingai reikia artimiausio žmogaus palaikymo. Kiekviena <i>mama</i> gerai pažįsta savo dukrą ir tikrai ras progą pradėti pokalbį apie artėjančią moteriškumo pradžią, ji geriausiai žino, kuri situacija nuteiks palankiausiai.</p>
<p><i>Undinė Gilė</i></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-kalbeti-su-dukra-apie-brendima-ir-menesines">Kaip kalbėti su dukra apie brendimą ir mėnesines?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-kalbeti-su-dukra-apie-brendima-ir-menesines/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Jun 2014 11:28:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antiseptikas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauga nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[emolientai]]></category>
		<category><![CDATA[gydytojai]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[hodžkino limfoma]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[iššutusiai odai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionių vaistinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[kojų higiena]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimui sustabdyti]]></category>
		<category><![CDATA[kraujo tyrimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maistinės skaidulos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[megaloblastinė anemija]]></category>
		<category><![CDATA[miltai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščiai]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nudegimas saulėje]]></category>
		<category><![CDATA[nuo alergijos]]></category>
		<category><![CDATA[nuo miego sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo skausmo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vabzdžių įkandimų]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[pagalba skrandžiui]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimas]]></category>
		<category><![CDATA[perkaitimo požymiai]]></category>
		<category><![CDATA[sanatorija]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[skęstant]]></category>
		<category><![CDATA[speltų miltai]]></category>
		<category><![CDATA[speneliai]]></category>
		<category><![CDATA[suskilusiems speneliams]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko gaivinimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko miegui]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasaros atostogos]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[viduriuoja vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos dezinfekavimas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12175</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą. VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė. Ką turime žinoti apie konjunktyvitą? Viduriavimas: kada susirūpinti? KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai. BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė. PIRMOJI VASAROS PAGALBA.&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12182" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-nr.2-e1579635115903.jpg"></p>
<p>MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.</p>
<p>VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.<br />
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?<br />
Viduriavimas: kada susirūpinti?</p>
<p>KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.</p>
<p>BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.</p>
<p>PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.</p>
<p>KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.</p>
<p>MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Mama-ir-vaikas-2014-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Jun 2014 05:54:39 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[higieninis įklotas]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[mėnesinės]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[susirgus mėnesinėmis]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12114</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vasarą gyvenimas paprastesnis ir judresnis: laisvės suteikia lengvi drabužiai, daugiau prasimanome aktyvių pramogų gryname ore, organizmas reikalauja mažiau kaloringo maisto. Bet vasara – džiaugsmas ne tik mums, bet ir įvairiausiems mikrobams bei bakterijoms: šiluma ir drėgmė – palanki aplinka, kurioje didėja ir jų aktyvumas. Karštuoju metų periodu pavojingomis tampa net tos bakterijos, kurių įprastinis kiekis&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena">Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena/kuo-moteris-gali-uzsikresti-vasara" rel="attachment wp-att-12117"><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-12117 size-medium" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/06/Kuo-moteris-gali-užsikrėsti-vasarą-e1472219321628-600x365.jpg" alt="Kuo moteris gali užsikrėsti vasarą" width="600" height="365" /></a><em>Vasarą</em> gyvenimas paprastesnis ir judresnis: laisvės suteikia lengvi drabužiai, daugiau prasimanome aktyvių pramogų gryname ore,  organizmas reikalauja mažiau kaloringo maisto.  Bet <em>vasara</em> – džiaugsmas ne tik mums, bet ir įvairiausiems mikrobams bei bakterijoms: šiluma ir drėgmė – palanki aplinka,  kurioje didėja ir jų aktyvumas. Karštuoju metų periodu pavojingomis tampa net tos <em>bakterijos</em>, kurių įprastinis kiekis pavojaus nekelia. Todėl <i>intymi higiena</i>, priešingai, tampa sudėtingesnė.</p>
<p>Be to, <em>vasarą</em> lepinamės paplūdimyje, maudomės jūroje, ežere ar upėje, o šiose vietose pilna  kenksmingų mikroorganizmų. Ploni drabužiai, kelnaitės su juostele, didesnis prakaitavimas – puikios sąlygos įsileisti į vidų infekciją. Greitai galime pasigauti ginekologinę ligą: pienligę, bakterinę vaginozę ar grybelį. Išvengti nelauktų šių karštojo sezono dovanėlių <i>moteris</i> gali tik paisydama tinkamos higienos.</p>
<p><strong>Tinkami moters apatiniai ir intymi higiena</strong></p>
<p>Taigi <em>vasarą</em> atsisakykite kelnaičių su juostele. Šis apatinis drabužis žalingas <i>moterims</i>, visiškai neapsaugo lytinių organų ir trukdo  cirkuliuoti orui. Be to, juostelė nutrina tarpvietę, atsiranda įtrūkių, pro kuriuos lengva patekti infekcijai. <em>Vasarą</em> atsisakykite sintetinių apatinių kelnaičių, vilkėkite natūralios medvilnės apatinius. Jie sugeria drėgmę, oda po tokiais apatiniais vėdinama – todėl nesusidaro palanki <em>bakterijoms</em> terpė. Naktį verčiau vilkėkite naktinius marškinius be apatinių kelnaičių, o ne pižamą.</p>
<p><em>Vasarą</em> oda dar jautresnė įvairiems dirgikliams, todėl nenaudokite įprastinio muilo – prauskitės specialiais intymios higienos prausikliais. Praustis <i>moteris</i> turėtų dažniau, geriausia  – kūno temperatūros vandeniu. Prausiklį naudoti pakanka ryte ir vakare, kitais kartais užteks vandens.  Po kiekvienų maudynių chloruotame baseino vandenyje būtinai apsiprauskite po dušu ir išskalbkite maudymosi kostiumėlį. Chlorą būtinai reikia nuplauti, nes ši medžiaga gali paskatinti pienligę.</p>
<p><strong>Moteris turi būti atsargi paplūdimyje</strong></p>
<p>Paplūdimys, kaip ir baseinas,  – viena iš grybelinių infekcijų mėgstamų vietų. <em>Ligą</em> <i>moteris</i> gali pasigauti paprasčiausiai atsisėdusi šlapiomis maudymosi kostiumėlio kelnaitėmis ant svetimo užtiesalo ar baseino krašto. Persirengimo kabinoje nekabinkite drabužių ant ten esančių kabliukų, o iškart dėkite juos į plastikinį maišelį. Paplūdimio dušu naudokitės tik apsiavusi. Drėgmėje<em> bakterijos</em> ir patogeniniai mikroorganizmai išsilaiko ilgai. Todėl grįžusi į viešbutį ar poilsio namus būtinai nusiprauskite po dušu ir išskalbkite maudymosi kostiumėlį.</p>
<p><strong>Mėnesinės vasarą</strong></p>
<p>Dar vienas dalykas, trukdantis <i>moteriai </i>laisvai mėgautis vasaros pramogomis  – <i>mėnesinės</i>. Prie prastos savijautos ir kitų nepatogumų tomis dienomis, o ypač poilsiaujant, prisideda karštis ir jo keliami pavojai. <i>Mėnesinių kraujas</i> – puikus maistas bakterijoms, o šiluma ir drėgmė dar labiau paspartina jų vystymąsi. Todėl <em>mėnesinių</em> metu vasarą <i>moteris</i> dar lengviau pasigauna infekciją, kuri ir šiaip lengvai gali patekti per tomis dienomis atsivėrusį gimdos kaklelį. Todėl <em><i>susirgus mėnesinėmis</i></em> <i>ginekologai </i>nerekomenduoja maudytis nei baseine, nei ežere ar jūroje. Kaip bebūtų apmaudu, bet vandens ir saulės malonumų poilsiaujant tomis dienomis teks atsisakyti.</p>
<p><em>Serganti mėnesinėmis</em> <i>moteris</i> vasarą labiau prakaituoja, todėl ypač svarbu nusiprausti kiekvieną kartą keičiant higieninį įklotą. Jeigu į dušą patekti negalite, naudokite specialias drėgnas servetėles.</p>
<p><strong>Kokie higieniniai įklotai vasarą tinkamiausi </strong></p>
<p><em>Vasarą</em> jokiu būdu netaupykite įsigydama įklotus. Netinkami <em>higieniniai</em> <i>įklotai </i>gali sukelti iššutimus, bėrimus ir niežulį bei ligas. <i>Moteris</i> turėtų rinktis kokybiškus orui laidžius natūralių medžiagų įklotus. Antraip oda šus ir susidarys<em> bakterijoms</em> palanki šiluma ir drėgmė. Geriau vengti įklotų su sintetiniais kvapikliais, nes jie gali sudirginti jautrią tarpvietės odą. Šiuolaikinių kokybiškų įklotų sugeriamasis hidrogelio sluoksnis gali būti labai plonas, o <em>higieninis įklotas</em> apsaugos ir pirmosiomis mėnesinių dienomis. Taigi, vasarą <i>higieninis įklotas</i> netrukdys laisvai vilkėti plonų drabužių. Šonuose esančios klostelės bei sparneliai, fiksuojantys įklotą ant kelnaičių, neleis pratekėti kraujui. Stenkitės įsigyti patikimų gamintojų sertifikatais pažymėtus įklotus. Idealu, jei jie bus pagaminti iš ekologiškų medžiagų.</p>
<p>Inovatyvus išradimas – naujos kartos <em>higieniniai</em> <i>įklotai </i>su anijonų bei tolimųjų infroraudonųjų spindulių juostele. Šios medžiagos slopina bakterijų dauginimąsi ir nemalonų kvapą. Tai puiki <i>higiena vasarą</i> ir mėnesinių dienomis, ir kasdien.</p>
<p><em>Higieninius įklotus</em> karštąjį metą geriausia naudoti ne tik mėnesinių metu, bet ir kasdien. <i>Keisti įklotus </i>reikia dažniau negu šaltąjį metą. <em>Kasdieniai įklotai</em> keičiami ne rečiau kaip kas 4 valandas, o mėnesinių – sykį per 2 valandas.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena">Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vasarines-moteru-ligos-isvengti-pades-intymi-higiena/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Moteris mėnesinių dienomis</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/moteris-menesiniu-dienomis?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=moteris-menesiniu-dienomis</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/moteris-menesiniu-dienomis#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 13 Mar 2014 07:18:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[anijonai]]></category>
		<category><![CDATA[apie mėnesines]]></category>
		<category><![CDATA[ginekologai pataria]]></category>
		<category><![CDATA[higieniniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[įklotai su anijonų juostele]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[kasdieniai įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[mėnesinių dienos]]></category>
		<category><![CDATA[mėnesinių kraujas]]></category>
		<category><![CDATA[mergina]]></category>
		<category><![CDATA[moterims]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterys]]></category>
		<category><![CDATA[patogūs įklotai]]></category>
		<category><![CDATA[seksas mėnesinių dienomis]]></category>
		<category><![CDATA[sveika moteris]]></category>
		<category><![CDATA[tamponai]]></category>
		<category><![CDATA[venkite prausiklių su natrio sulfatais]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=11564</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mėnesinių dienos – ypatingas moters gyvenimo periodas. Tuo metu keičiasi mūsų hormoninė sistema ir tampame ypatingai pažeidžiamos. Liejasi emocijos, prastėja savijauta, greičiau pavargstame: kartais net tenka keisti dienotvarkę. Ką reikia žinoti apie mėnesines? Sveika moteris tomis dienomis neturėtų jausti labai stipraus skausmo – tik lengvą negalavimą. Padės paprastos priemonės: daugiau palepinkime save, venkime didesnio fizinio&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/moteris-menesiniu-dienomis">Moteris mėnesinių dienomis</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><i><a href="https://mamairvaikas.lt/moteris-menesiniu-dienomis/kokie-higieniniai-iklotai-geriausi" rel="attachment wp-att-11566"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-11566" alt="Kokie higieniniai įklotai geriausi" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/03/Kokie-higieniniai-įklotai-geriausi-250x218.jpg" width="250" height="218" /></a>Mėnesinių dienos</i> – ypatingas moters gyvenimo periodas. Tuo metu keičiasi  mūsų hormoninė sistema ir tampame ypatingai pažeidžiamos. Liejasi emocijos, prastėja savijauta, greičiau pavargstame: kartais net tenka keisti dienotvarkę.</p>
<p><strong>Ką reikia žinoti apie mėnesines?</strong></p>
<p><i>Sveika</i> <i>moteris</i> tomis dienomis neturėtų jausti labai stipraus skausmo – tik lengvą negalavimą. Padės paprastos priemonės: daugiau palepinkime save, venkime didesnio fizinio krūvio, dažniau ilsėkimės ir neperšalkime.</p>
<p><i>Mėnesinių kraujas</i> – puikus maistas įvairiausiems mikrobams, todėl jie sparčiai vystosi. Tokia kaimynystė pavojinga, nes mėnesinių dienomis gimdos kaklelis kiek atvertas ir į ją lengvai gali patekti infekcijos sukėlėjai. Todėl šiomis dienomis moterims nepatariama praustis vonioje, maudytis baseine ar jūroje. Be to, kraujas gali tapti nemalonaus kvapo priežastimi. Išvengti šių nemalonumų padeda kruopštesnė negu įprasta <i>intymi higiena</i> ir tinkamai parinktos higienos priemonės.</p>
<p><strong>Kiek kartų moteris turėtų praustis?</strong></p>
<p>Praustis derėtų duše, tik į makštį neturi patekti vandens. Išorinius lytinius organus geriausia plauti su muilu be kvapiklių mažiausiai 2 kartus per dieną – ryte ir vakare. <i>Ginekologai pataria</i> praustis kaskart keičiant įklotą, t.y. kas 3 – 4 valandas. Jeigu išskyrų nedaug ir įklotas beveik švarus, vis tiek jį reikia pakeisti, nes jame jau yra mikrobų. Kai apsiprausti neįmanoma, <i>moteris</i> išgelbės drėgnos intymios higienos servetėlės, tačiau reikėtų rinktis bekvapes ir be parabenų.</p>
<p><strong>Kokius prausiklius naudoti?</strong></p>
<p>Mėnesinių dienomis prausiamės dažniau, todėl derėtų pasirūpinti tinkamu prausikliu. Įprastinio muilo šarminės medžiagos sausina tarpvietės odą, o ji dar trinama įklotų. Geriausia <i>moterims</i> prastis specialiu intymios higienos neutralaus PH geliu, pagamintu iš odos nedirginančių bei nesausinančių augalinių ekstraktų. Atkreipkite dėmesį į sudėtį: <i>venkite prausiklių su natrio sulfatais</i>, kurie etiketėse pažymėti kaip <i>Sodium Lauryl Sulfatas</i> (SLS) bei <i>Sodium Laureth Sulfatas</i> (SLES). Ši medžiaga išsausina gleivinę ir gali ją sudirginti. Jeigu nespėjote nusipirkti tokio prausiklio, tiks vaikiškas muilas: jame nėra dažiklių, kvapiųjų bei kitų alergiją sukeliančių medžiagų.</p>
<p><b></b><strong>Įklotai ar tamponai?  </strong></p>
<p><i>Ginekologai pataria</i> pirmenybę teikti įklotams. Šios taisyklės turėtų laikytis ir <i>mergaitė</i>, ir <i>moteris</i>. Pirmiausia, <i>higieniniai įklotai</i> daug geriau sugeria išskyras negu tamponai. Be to, laiku keičiant įklotus, minimali pratekėjimo rizika. Išskirtinė įklotų savybė, kad juos naudojanti <i>moteris</i> išvengia kraujo sąstovio. <i>Higieniniai įklotai </i>netrukdo kraujui laisvai ištekėti makšties kanalu išorėn.</p>
<p><i>Tamponai </i>praverčia kai kuriais atvejais: aktyviai sportuojant bei maudantis baseine ar jūroje. Taigi nuolat patariama naudoti įklotus. Periodu po gimdymo, taip pat –jeigu <i>moteris</i> serga gimdos kaklelio ligomis, makšties uždegimais <i>tamponai </i>visiškai netinka.</p>
<p><strong>Į ką atsižvelgti renkantis įklotus?</strong></p>
<p><i>Higieniniai įklotai</i> gaminami įvairių rūšių: skirtingų dydžių ir storio, įvairios dangos, su sparneliais ir be jų, su skirtingais užpildais ir kvapikliais. Kiekviena <i>moteris</i> ir <i>mergina</i> gali išsirinkti pagal kraujo kiekį, kaip dažnai patogu juos keisti ir  kuriuo paros metu naudoja.</p>
<p>Netinkami <i>higieniniai įklotai</i> mėnesinių  metu dirgina odą ir ji gali iššusti, parausti, niežėti, atsiranda  bėrimų.<b> </b>Skirtingų gamintojų įklotų kokybė skiriasi. Svarbiausia, ieškokite įklotų, kurie nėra apdoroti cheminėmis medžiagomis.</p>
<p><i>Higieniniai įklotai</i> yra trijų sluoksnių:  viršutinis sluoksnis, absorbuojamasis vidinis sluoksnis ir  apatinis.<b> </b>Renkantis reikėtų atsižvelgti į visų sluoksnių kokybę. Vidinis įklotų sluoksnis turėtų gerai sugerti kraują ir sulaikyti jį viduje. Be to, svarbu, kad jis būtų pagamintas iš malonių kūnui neutralaus PH medžiagų. Apatinis sluoksnis turi būti laidus orui, antraip įklotuose ypač sparčiai dauginsis bakterijos. Jei šis sluoksnis pagamintas iš plonytės porėtos celofano plėvelės, tokių įklotų viduje nesikaupia drėgmė ir šiluma. Be to, toks pagrindas sulaiko skystį nuo pratekėjimo išorėn. Plonyčiai <i>kasdieniai įklotai</i>, kurie patogūs ir besibaigiant mėnesinėms, su orui laidžiu apatiniu sluoksniu palaiko natūralią odos būklę.<b></b></p>
<p>Išorinis įkloto sluoksnis liečiasi su kūno oda, todėl jis turi būti kuo minkštesnis ir švelnesnis, nedirginti odos. Medvilninės medžiagos viršus su mikroskopine ventiliacijos sistema lengvai praleidžia skystį į įkloto vidų, o oda išlieka sausa.</p>
<p><i>Patogūs įklotai</i>, kaip ir kūnas, turi priekinę ir užpakalinę puses, todėl idealiai prisitaiko prie moters judesių.</p>
<p>Jeigu patinka kvepiantys įklotai, kad išvengtumėte alerginės odos reakcijos, įsitikinkite, kad kvapioji medžiaga natūrali. <i>Įklotai </i>neturėtų dirginti odos. Jei oda sudirgsta ar parausta, jaučiamas nemalonus tempimas, tikriausiai pasirinkote netinkamus įklotus.</p>
<p><strong>Naujos kartos higieniniai įklotai su anijonų juostele</strong></p>
<p>Higienos, alergijos ir infekcijos problemas išsprendžia<b> </b>inovatyvus išradimas (kuriam suteiktas patentas)  moterų higienos srityje – anijonų ir tolimųjų infraraudonųjų spindulių juostelė. <i>Anijonai</i> gali neutralizuoti dulkes, sunaikinti virusus ir bakterijų ląsteles. <i>Anijonai </i> naikina blogą kvapą, slopina bakterijų dauginimąsi įkloto viduje bei palaiko natūralią makšties PH pusiausvyrą.</p>
<p><i>Įklotai</i> su šia juostele nealergizuoja odos ir padeda išlikti švariai ir gaiviai be jokių papildomų dezodoruojančių priedų. Tai ypač svarbu įklotus kasdien naudojančioms <i>moterims</i>.</p>
<p><b></b><strong>Ar reikia vengti fizinio aktyvumo</strong></p>
<p>Kai kurios <i>moterys</i> šiomis dienomis jaučiasi itin prastai. Įkyriai skausmingi kraują išstumiančios gimdos susitraukimai verčia gultis į lovą. Ginekologų nuomone, horizontali padėtis silpnina gimdos tonusą ir stiprina skausmą. Todėl mėnesinių dienomis verta kiek įmanoma judėti. Bent pavaikštinėkite bute ar kieme. Judėjimas skatina dubens organų kraujotaką, todėl susilpnėja gimdos spazmai.</p>
<p><strong>Seksas mėnesinių dienomis</strong></p>
<p><i>Mėnesinių dienos</i> – ne pats geriausias metas lytiniams santykiams. Daugelis porų atsisako sekso šiomis dienomis higienos sumetimais. Pats mėnesinių kraujas sterilus, jame nėra bakterijų, bet gali erzinti iš makšties sklindantis specifinis kvapas. Svarbiausia, pavojus kyla dėl to, kad šiuo periodu labai pažeidžiami moters lytiniai organai: į atsivėrusią gimdą gali lengvai patekti  infekcijos. Todėl tomis dienomis derėtų naudoti prezervatyvus ne tik sekso su nauju partneriu metu, bet ir su nuolatiniu. Taigi kiekviena <i>moteris</i> ir <i>vyras </i>gali pasirinkti – priimtini jiems šie momentai ar ne.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/moteris-menesiniu-dienomis">Moteris mėnesinių dienomis</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/moteris-menesiniu-dienomis/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
