MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Mityba ir miegas

Maži vaikai yra ypač pažeidžiami infekcinių ligų, nes jų imuninė sistema dar silpna. Galutinai ji susiformuoja, kai vaikui sukanka 5–7 metai. Ligoms šaltuoju metų sezonu palankūs temperatūros svyravimai, drėgnas oras lauke ir sausas patalpose, saulės stoka. Kai saulės spindulių mažai, trūksta ir vitamino D, o dėl to suprastėja savijauta bei imunitetas. Kitos dažnų vaiko ligų priežastys: nesubalansuota mityba, prastas miegas, retas buvimas gryname ore, higienos taisyklių nesilaikymas.

Mityba turi didelės įtakos stipriai sveikatai. Jeigu vaikas per mažai valgo daržovių ir šviežių vaisių, mėgsta termiškai apdorotus, riebesnius patiekalus, saldumynus, miltinius patiekalus, gerokai mažiau gauna naudingų maistinių medžiagų.

Vaiko racione turi užtekti vitaminų, mineralų, taip pat baltymų, gerųjų riebalų ir naudingų angliavandenių. Todėl sudarant meniu svarbi maisto įvairovė ir vertė. Vaikui duokite daržovių, vaisių, mėsos ar žuvies, pieno ir fermentuotų pieno gaminių, visagrūdžių maisto produktų. Kiaušinius į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Patiekalus gardinkite kokybišku sviestu ar augaliniu aliejumi.

Imuninei ir nervų sistemoms svarbus geras poilsis ir miegas. Kiek vaikas turi miegoti, priklauso nuo jo amžiaus. Kūdikiams reikia 12–16 valandų miego per parą, 1–3 metų amžiaus vaikams 11–14 val., 3–5 metų mažyliai turėtų išmiegoti 10–13, 6–12 metų – 9–12 val., o vyresniems užtenka 8–10 val. Svarbu ne tik išmiegoti reikiamą valandų kiekį, bet ir eiti į lovą tuo pačiu metu – tai padės greičiau užmigti ir laiku nubusti.

Skiepai ir higiena

Vienas patikimiausių ir saugiausių daugelio infekcinių ligų prevencijos būdų yra skiepai.

Jie treniruoja imuninę sistemą gaminti antikūnus, kurie išskiriami susirgus, tik vakcinos ligos nesukelia. Tokia treniruotė reikalinga tam, kad, susidūrusi su tikru ligos sukėlėju, imuninė sistema galėtų jį atpažinti ir sunaikinti.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, tymų, raudonukės, pneumokokinės ir meningokokinės, rotavirusinės infekcijos. Visų ligų sąrašas skelbiamas LR sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

Užkirsti kelią daugeliui ligų padeda tinkama higiena. Kad vaikas rečiau sirgtų, išmokykite jį reguliariai plauti rankas, neragauti kito vaiko valgomo sumuštinio, negerti iš to paties puodelio. Kiek įmanoma, venkite masinių renginių sezoninių peršalimo ligų laikotarpiais.

Mažiau streso ir daugiau judėjimo

Vaiko augimui ir sveikatai reikalingas fizinis aktyvumas. Vaikščiojimas gryname ore ir aktyvūs žaidimai padeda išlaikyti sveiką svorį, didina ištvermę, stiprina raumenis ir kaulus, gerina nuotaiką.

Nerenkite vaiko per šiltai, nes jis suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui greitai peršals. Imunitetą stiprina grūdinimas. Tai daryti reikia palaipsniui, pavyzdžiui, maudant apipilti vaiko kojas šiek tiek šaltesniu vandeniu.

Vienas didžiausių imuniteto priešų – stresas. Ilgalaikis stresas skatina hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis slopina imuninę sistemą. Todėl domėkitės vaiko savijauta, problemomis, bendraukite su juo.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Visavertė mityba

Tai yra svarbus stiprios imuninės sistemos veiksnys. Vaiko racione turi užtekti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, kurias suteikia maisto įvairovė. Vaikui reikia mėsos, žuvies, pieno produktų, viso grūdo gaminių. Kasdien jo lėkštėje turi būti vaisių ir daržovių.

Kai kurie mikroelementai itin svarbūs imunitetui. Vienas iš jų – vitaminas D, kurio, deja, trūksta beveik visiems. Jis reikalingas kaulams, dantims, nervų sistemai. Trūkstant vitamino D dažniau sergama kvėpavimo takų infekcijomis.

Kai kurie B grupės vitaminai yra antioksidantai, slopinantys ligas sukeliančius laisvuosius radikalus. Geriausi natūralūs šių vitaminų šaltiniai yra grūdiniai produktai, riešutai, avokadai, taip pat mėsa, žuvis, kiaušiniai, daržovės ir vaisiai.

Dėl antioksidacinių savybių imuninei sistemai naudingas vitaminas A. Daugiausia jo turi žuvų taukai, jautienos kepenys, sviestas, kiaušinio trynys. Šį vitaminą sintetina kepenys – panaudodamos beta karoteną, kurio gausu daržovėse ir vaisiuose.

Vaisiai, daržovės ir uogos – puikus imunitetui svarbaus vitamino C šaltinis. Šio vitamino daug kopūstuose, kiviuose, ananasuose, citrusiniuose vaisiuose, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, erškėtuogėse. Stiprus antioksidantas, skatinantis imuninį atsaką, vitaminas E. Daugiausia jo turi saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai, kukurūzų aliejus.

Dideli antioksidantų klodai glūdi uogose, kurias galima valgyti ne tik šviežias, bet ir užšaldytas ar kitaip paruoštas žiemai. Mėlynėse yra antioksidanto antocianino, A, C, E ir B grupės vitaminų, seleno, cinko, geležies. Šaltalankio uogos turi daug vitaminų C, E, K, D, B grupės, beta karoteno, polinesočiųjų riebalų rūgščių.  

Erškėtuogėse vitamino C daugiau negu citrinose. Šiose uogose daug vitaminų A ir E, stiprių augalinių antioksidantų polifenolių, fosforo, geležies, kalio, kalcio, magnio. Turtingi vitamino C ir juodieji serbentai, juose gausu antocianinų, polifenolių, vitaminų B, C, D, E, K, beta karoteno, kalio, natrio, magnio, geležies, fosforo.

Švara ir optimali oro drėgmė namuose

Rečiau vėdinami namai ir sausas oras juose – palanki aplinka įvairiems virusams ir alergijas sukeliančioms dulkių erkutėms. Be to, sausame ore išdžiūvus nosies gleivinei susilpnėja jos atsparumas virusams. Todėl nepamirškite kasdien išvėdinti kambarių ir palaikyti juose tinkamą drėgmę, kuri turėtų būti 40 – 60 proc.

Namų dulkėse knibžda įvairūs virusai ir bakterijos. Todėl švara – viena iš ligų prevencijos priemonių. Dulkės kaupiasi ne tik ant baldų paviršių, grindų, bet ir ant kilimų, užuolaidų ir minkštų žaislų. Todėl namus patartina nuolat valyti drėgnai. Užuolaidas reikėtų skalbti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, pliušinius žaislus – kelis kartus. Kilimų vertėtų iš viso atsisakyti, ypač – vaiko kambaryje. 

Puiki ligų prevencija – tinkama higiena

Reguliarus rankų plovimas gali žymiai sumažinti riziką užsikrėsti infekcijomis. Įpratinkite vaiką nusiplauti rankas su muilu po kiekvieno apsilankymo tualete, grįžus iš gatvės, po žaidimų ir prieš valgį.

Grįžus iš lauko taip pat naudinga išplauti nosį, kad iš jos ertmės pašalintumėte ligos sukėlėjus. Be to, plaudami nosį sudrėkinate jos gleivinę, kuri gali geriau apsaugoti nuo virusų. Tai darykite specialiu jūros vandeniu.

Judėjimas, grynas oras ir grūdinimas

Lauke vaikui būtina praleisti bent 1–2 valandas per dieną. Ne mažiau svarbu judėti, sportuoti.   Judėjimas suaktyvina visų organizmo sistemų veiklą, suteikia stiprybės, pagerina miegą, emocinę būklę.

Pasiruošti temperatūrų pokyčiams, sustiprinti atsparumą ligoms padeda grūdinimas.

Pradėkite pamažu – laipsniškai mažindami vandens temperatūrą ir ilgindami procedūros trukmę. Iš pradžių pratinkite vaiką plauti rankas vėsesniu vandeniu, apipilkite juo pėdutes. Grūdina apsipylimai pakaitomis šiltu ir vėsiu vandeniu, bėgiojimas basomis, pasivaikščiojimai gryname ore.

Poilsis ir apsauga nuo streso

Geras miegas padeda organizmui atgauti jėgas ir palaikyti apsaugines funkcijas. Miegant suaktyvėja augimo hormonas kortizolis ir kitos vaiko augimui ir vystymuisi svarbios medžiagos. Vienerių–dvejų metų vaikui per parą būtina miegoti 11–14 valandų, 3–5 metų – 10–13, 6–12 metų – 9–12 val.

Visą organizmą neigiamai veikia ilgalaikis stresas. Jis slopina imuninę sistemą, todėl greičiau užpuola įvairios infekcijos. Žinoma, visiškai apsaugoti vaiko nuo neigiamų emocijų nepavyks, tačiau galime suteikti jam svarbų palaikymą ir meilę. Vaikas turi žinoti, kad tėvai visada bus šalia, o prireikus jam padės.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Valgome įvairius maisto produktus

Su maistu turime gauti visų reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat –vitaminų ir mineralų. Vienas maisto produktas nesuteiks nei visų maistinių medžiagų, nei būtino jų kiekio. Kad jų nepritrūktų, turime valgyti įvairius maisto produktus.

Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai aprūpina organizmą baltymais. Pagrindiniai geriausių angliavandenių šaltiniai grūdiniai produktai ir kruopos: košės, duona, makaronai, ryžiai. Angliavandenių yra bulvėse (krakmolas), vaisiuose (fruktozė), piene yra laktozės. Nesočiųjų riebalų šaltiniai augalinės kilmės aliejai, ypač alyvuogių, riešutai, sėklos ir avokadai. Ypatingai svarbios Omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvys: lašišos, silkės, sardinės, skumbrės.

Būtinai paįvairinkite savo valgiaraštį daržovėmis, vaisiais ir uogomis. Juose yra antioksidantų, kurie padeda palaikyti imunitetą, kontroliuodami laisvuosius radikalus. Šie nematomi priešai atakuoja ląsteles, pažeisdami jas ir DNR.

Laisvuosius radikalus neutralizuojančio vitamino C turi greipfrutai, apelsinai, citrinos, braškės, kiviai, ananasai, kopūstai, brokoliai, geltonosios paprikos. Vitaminas C sustiprina organizmo apsaugą nuo infekcijų skatindamas baltųjų kraujo kūnelių, gamybą.

Kito galingo antioksidanto seleno gauname valgydami žuvį, jūrų gėrybes, mėsą, visagrūdžius produktus, kiaušinius, riešutus. Kviečių sėlenos, mėsa, pupelės, lęšiai, riešutai – geri cinko šaltiniai. Vienas stipriausių antioksidantų vitaminas E ypač efektyviai apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Daug jo turi žemės riešutai, saulėgrąžų ir sezamų sėklos, kukurūzų aliejus.

Ne tik regėjimui, bet ir imunitetui reikalingo vitamino A gausu morkose, B grupės vitaminų turi viso grūdo dalių miltai, lęšiai, riešutai, sėklos, pienas, kiaušiniai, žuvis, lapinės ir ankštinės daržovės. Nepamirštame imunitetui taip pat reikalingo vitamino D, kurio turi žuvys, pavyzdžiui, lašiša, kardžuvė ir skumbrė. Fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, gausu žarnyno veiklą palaikančių probiotikų – gerųjų bakterijų. Jos taip pat svarbios imunitetui.

Reguliariai judame ir mankštinamės

Imuninės ląstelės nuolat cirkuliuoja kraujyje ir limfoje. Mažai, nereguliariai judant šie procesai sulėtėja. Ląstelių cirkuliacija būtina stipriam imuniniam atsakui. Imunitetą veikia ir grūdinimasis, pagerinantis kraujotaką ir limfos tekėjimą.

Norint nuolat palaikyti gerą kraujotakos ir limfinės sistemos būklę, fizinis aktyvumas rekomenduojamas kiekvieną dieną. Nebūtina sunkiai treniruotis, užtenka pavedžioti šunį, padirbėti darže ar susitvarkyti namus.

Sportuoti patariama 2–3 kartus per savaitę. Pavasarį galima perkelti užsiėmimus į lauką, kad dar ir užsigrūdintumėte. Net jei planuojate vakare eiti į sporto salę, likusios dienos dalies neturėtumėte praleisti palinkę prie kompiuterio. Kartkartėmis padarykite pertraukėles: pasivaikščiokite, lengvai pasimankštinkite.

Išsimiegokime

Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–8 valandas per dieną. Miego trūkumas padidina imlumą infekcijoms. Mat miegas stiprina mūsų imuninę atmintį. Vieną kartą susidūrusi su tam tikrais virusais ar bakterijomis, kitą kartą jiems užpuolus imuninė sistema gali prisiminti šiuos nekviestus svečius ir greitai juos neutralizuoja. T. y. susiformuoja specifinis imunitetas šiems infekcijų sukėlėjams.Neišsimiegojus imuninei sistemai nepavyks greitai su jais susidoroti.

Svarbu ir miego kokybė. Negerai kiekvieną dieną eiti miegoti skirtingu laiku, keltis vidury nakties arba pakankamai neišsimiegoti visą savaitę, o savaitgalį kompensuoti miego trūkumą. Miegoti, kaip ir būti fiziškai aktyviems, svarbu reguliariai. Stenkitės gultis į lovą kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir ruoškitės miegui. Likus porai valandų iki miego, išjunkite išmaniuosius įrenginius, nevalgykite sunkaus, riebaus ir saldaus maisto, nesiprauskite po šaltu dušu. Tai padės pagerinti miego kokybę. Sutrikdyti miegą taip pat gali sportas ir aktyvus judėjimas vėlų vakarą.

Svarbu vaiko sveikatai

Augančio vaiko organizmas ypač jautriai reaguoja į klimato ir oro pokyčius. Peršalimo ligų profilaktika turi būti nuolatinė. Atėjus pavasariui reikalingas ne mažesnis dėmesys vaiko sveikatai negu žiemą, kad jis išvengtų peršalimo ir sumažėtų imlumas virusams.

Rūpindamiesi vaiko sveikata, daugiau dėmesio skirkite aprangai. Rankos ir kojos visada turi būti šiltos ir sausos. Net jei dieną lauke karšta, vos nusileidus saulei temperatūra greitai nukrenta. Todėl reikia pasirūpinti, kad atvėsus orui vaikas visada turėtų šiltesnį darbužį, taip pat kepurę ir šaliką. Vaikščiojimas gryname ore naudingas sveikatai bet kuriuo sezonu. Pavasario dienos dažnai gana vėjuotos ir lietingos, todėl pasirūpinkite nepralaidžiais vėjui ir neperšlampančiais vaikiškais drabužiais.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kas silpnina imunitetą?

Imunitetas – tai įvairių mechanizmų kompleksas, apsaugantis nuo patogeninių virusų ir bakterijų prasiskverbimo į organizmą ir dauginimosi. Jei dėl kokių nors priežasčių imuninė sistema nesusidoroja su savo užduotimis, infekcija patenka į organizmą ir sukelia ligas ar jų paūmėjimą.

Rudenį, kai oro temperatūra nukrenta, imuninės sistemos apsauginė funkcija susilpnėja. Be to, daugiau laiko praleidžiame patalpose, keisdamiesi virusais ir bakterijomis. Dėl patalpų šildymo sausėja oras, todėl viršutinių kvėpavimo takų gleivinė tampa lengvai pažeidžiama.

Imuninę sistemą ir organizmo kovą su uždegimu silpnina ilgalaikis stresas, kurio metu išsiskiria dideli streso hormono kortizolio kiekiai. Stipriai reaguoja į oro pokyčius ir dažnai patiria stresines situacijas mažai judantys, retai būnantys lauke vaikai ir suaugusieji. Kortizolio padaugėjimą taip pat provokuoja nereguliarus ir trumpas miegas.

Didelę reikšmę imunitetui turi mityba. Negaunant būtinų medžiagų, dažnai valgant daug cukraus, sočiųjų riebalų rūgščių ir įvairių maisto priedų turintį maistą, imuninė sistema nusilpsta.  Visą organizmą bei imunitetą alina fizinis ir protinis nuovargis, poilsio trūkumas.

Dėl susilpnėjusio imuniteto rizikos grupei priskiriami sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis, alergiški žmonės.

Susilpnėjusio imuniteto simptomai

Yra keletas požymių, rodančių, kad imuninė sistema nusilpusi ir jai reikia pagalbos. Vienas iš jų – dažnas nuovargis, energijos stoka be aiškios priežasties. Jei nuolatinis mieguistumas ir bendras negalavimas nėra susiję su peršalimo ligomis, greičiausiai pagalbos signalą siunčia imuninė sistema.

Akivaizdus nusilpusio imuniteto požymis yra dažnos ligos. Didelis imlumas infekcijoms rodo, kad organizmo apsauga nebesugeba kovoti su virusais ir bakterijomis. Apie silpną apsaugą gali byloti ilgai negyjančios žaizdos. Susilpnėjus imunitetui, į žaizdą patekusios bakterijos aktyviai dauginasi ir gijimo procesas trunka ilgiau.

Kitas nusilpusios imuninės sistemos požymis – dažni virškinimo sutrikimai, kurie rodo, kad ji nebegali atremti patogeninių mikroorganizmų puolimo. Reikalas tas, kad naudingosios virškinamojo trakto bakterijos priklauso bendrai organizmo imuninei sistemai.

 Kaip sustiprinti imuninę sistemą?

Imuniteto stiprinimo patarimai apima pagrindinius sveiko gyvenimo įpročius, kuriuos gali išsiugdyti kiekvienas.  Pavyzdžiui, vaikams labai svarbi dienotvarkė: geras miegas ir pakankamas poilsis, visavertė mityba. Kokybiško poilsio trūkumas naktį sutrikdo ląstelių atsinaujinimo procesą, mes tiesiog neatkuriame jėgų, reikalingų naujai dienai. Vaikui sveika daug laiko praleisti lauke, o jo kambarį reikia reguliariai vėdinti.

Kasdienį šeimos racioną paįvairinkite vaisiais ir daržovėmis. Juose yra antioksidantų, kurie saugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Ir stenkitės reguliariai mankštintis. Sportas padeda sumažinti streso hormonų lygį, sportuojant ir aktyviai judant išsiskiria daugiau endorfinų (laimės hormonų).

Ypač svarbūs rudens vitaminai

Didelę reikšmę imunitetui turi vitaminai. Reikiamas vitaminų ir mineralų kiekis būtinas ištisus metus. Tačiau rudenį ypatingai svarbūs vitaminai D ir C. Jie yra stiprūs antioksidantai, veikiantys imuninės sistemos gebėjimą kovoti su infekcijomis.

Vitaminas D būtinas ne tik kaulams, jis yra vienas svarbiausių vitaminų, reikalingų imuninei sistemai, raumenims, endokrininei, nervų sistemoms. Jo rasite riebioje žuvyje, subproduktuose, kiaušinio trynyje ir kai kuriuose grybuose. Deja, daugeliui šio vitamino trūksta, todėl dažnai jį skiria gydytojai.   

Kitas imuniteto pagalbininkas vitaminas C yra būtinas kraujagyslėms, nervų sistemai, geležies įsisavinimui. Vitamino C yra daržovėse, vaisiuose, uogose ir žalumynuose. Šis vitaminas įeina į daugelio maisto papildų, skirtų imunitetui stiprinti, sudėtį. Taip pat jo yra preparatuose, padedančiuose greičiau susidoroti su peršalimo negalavimais.

Būtinas mineralas imuninės sistemos ląstelėms yra cinkas. Jis svarbus ir virškinimo sistemos veiklai. Cinkas reikalingas gamintis baltiesiems kraujo kūneliams (leukocitams), kovojantiems su įvairiais organizmą puolančiais patogenais. Daugiausia cinko jaučio kepenyse, lęšiuose, kviečių sėlenose. Jo yra ėrienoje, jautienoje, pupelėse, moliūgo sėklose, riešutuose, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Tvarus grožis tampa lūkesčiu

Šiandien svečiai vis labiau rūpinasi aplinka ir savo veiksmų poveikiu. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad beveik šeši iš dešimties vartotojų yra pasirengę keisti savo apsipirkimo įpročius, kad sumažintų poveikį aplinkai, o beveik aštuoni iš dešimties nurodo, kad tvarumas jiems yra svarbus. Prisimenant pastaruosius 2 metus, suprantama, kad tvarumas tapo svarbiausiu daugelio iš mūsų rūpesčiu.

Pasaulyje plintant draudimams, įvyko kai kas nepaprasto: planeta pradėjo sveikti. Sumažėjo išmetamo anglies dioksido kiekis. Laikas parodys, ar šie pokyčiai bus ilgalaikiai, tačiau tikrai žinome, kad tai parodė, kokį didelį poveikį mūsų elgesys daro mūsų planetai.

Didėjanti imunitetą stiprinančių preparatų paklausa

Atsižvelgiant į 2020 m. įvykius, imuninės sistemos sveikata daugeliui iš mūsų yra svarbiausia. Žmonės renkasi SPA ir medspa procedūras ir produktus, kurie padeda stiprinti imunitetą. Tai limfos masažai, infraraudonųjų spindulių šviesos terapija, refleksoterapija, kristalinių druskų terapija arba eterinių aliejų priedai prie masažo procedūrų. Be šių pasiūlymų, siūloma ir daugiau naujesnių procedūrų, pavyzdžiui, detoksikacijos, aktyvuotos anglies ir CBD paslaugų. Norėdami pakelti savo patirtį į aukštesnį lygį, apsvarstykite galimybę siūlyti į sveikatą orientuotą maistą ir gėrimus su tokiais ingredientais kaip citrusiniai vaisiai ir imbieras, kurie, kaip žinoma, teigiamai veikia imuninės sistemos veiklą. O vitaminas D ypač aktualus žmonėms, kurie praleidžia daug laiko viduje, t. y. prie kompiuterio, ar prie televizoriaus žiūrint sporto laidas ar kt.

Minimalizmas užima pagrindinį vaidmenį

Per pastaruosius 2 metus daugelis iš mūsų turėjo mažai priežasčių rengtis į darbą, renginius ar visuomeninę veiklą. Dėl to mūsų grožio procedūros tapo daug paprastesnės, laikantis požiūrio „mažiau yra daugiau“.

3D nagų menas

Niekas taip gerai nepuošia rankų, kaip unikalus manikiūras, o 2023 m. nagų menas bus dar aukštesnio lygio – nagų piešiniai suteiks nagams tikrai unikalaus grožio.

3D nagų mene naudojami brangakmeniai, lankai, perlai, nėriniai ir gėlės, kurie klijuojami prie nago, kad suteiktų jam matmenų ir tekstūros. Šie akį traukiantys raštai pradedami nuo gelinio lako pagrindo, o paskui padengiami storesniu nagų lako sluoksniu, kad raštai išliktų tvirti ir gerai išsilaikytų.

Odą praturtinantis makiažas

Šiais metais tikėkitės, kad padaugės hibridinių makiažo priemonių, kurių sudėtyje yra odai naudingų ingredientų, padedančių kovoti su sausumu, riebumu, dėmėmis ir kt. Pavyzdžiui, į serumo makiažo pagrindus (kuriuose derinamas makiažo pagrindo padengimas su naudingomis odos priežiūros sudedamosiomis dalimis) gali įeiti tokie ingredientai kaip hialurono rūgštis, suteikianti odai drėgmės, ir SPF, apsaugantis odą nuo UV spindulių.

Kūno prausiklis su veikliosiomis medžiagomis

Dabar jau žinote, kokią naudą teikia veikliųjų medžiagų (pvz., hialurono rūgšties) naudojimas veidui, o kaip dėl šių medžiagų naudojimo kūnui? 2023 m. kūno odos priežiūra ir kūno priežiūros veikliosios sudedamosios dalys taps tokia pat svarbi jūsų higienos rutinos dalis. Tikėkitės, kad atsiras produktų su aktyviaisiais ingredientais, padedančių spręsti kūno odos problemas, pavyzdžiui, kūno spuogus, hiperpigmentaciją ir sausumą. Dušo gelių sudėtyje bus ieškomų veikliųjų medžiagų, tokių kaip niacinamidas, vitaminas C, retinolis ir salicilo rūgštis, kad kūno oda būtų tolygi.

Partnerio turinys

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]