MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Kad maudynės nepadarytų žalos

 Maudynės natūraliuose vandens telkiniuose – vienas pagrindinių vasaros malonumų. Tačiau upės, ežero, tvenkinio ir jūros vandenyje gausu įvairių mikroorganizmų. Maudantis ant intymių vietų gleivinių patekusios bakterijos gali sutrikdyti mikroflorą, išbalansuoti lytinių organų pH ir sukelti uždegimines ligas.

Intymios kūno vietos labai jautrios. Čia drėgna, šilta, o tokios sąlygos yra tinkamos bakterijoms daugintis. Todėl labai svarbu šiose kūno vietose palaikyti tinkamą pH.

Tai padaryti padeda specialios intymios higienos priemonės – geliai ir putos. Jų sudėtyje turėtų būti natūralios pieno rūgšties, padedančios atkurti mikroflorą. Intymių vietų prausimui dušo gelis netinka. Naudojame intymios higienos prausiklį, palaikantį normalų intymių vietų pH. Tačiau prausiklio nedera naudoti per dažnai – užteks 1–2 kartus per dieną. Prausiantis dažniau užtenka vien tik vandens. Dažnas intymių vietų plovimas su geliu išsausina odą ir ji netenka natūralios apsaugos.

Intymias vietas reikia apsiplauti kiekvieną kartą išsimaudžius natūraliame ar dirbtiniame vandens telkinyje, taip pat po SPA procedūrų pirtyje, saunoje. Plaunami tik išoriniai lytiniai organai, į makštį neturi patekti gelio ar kito prausiklio. Makšties plovimas sutrikdo jos mikroflorą ir skatina uždegimus.

Intymi higiena mėnesinių metu

Uždegimines ligas gali išprovokuoti natūralūs fiziologiniai procesai, susiję su menstruaciniu ciklu. Ovuliacijos metu, organizmui ruošiantis galimam nėštumui, moteris yra imlesnė infekcijoms. Po ovuliacijos piko sumažėjus estrogenų kiekiui susilpnėja ir imuninės sistemos apsauga. 

Be to, kraujas ir vasaros karštis sudaro palankią terpę mikrobams daugintis. Todėl oda šunta, parausta, gali atsirasti ginekologinės ligos: kandidozė, bakterinė vaginozė, vulvitas.

Menstruacijų metu, kai gleivinės jautresnės infekcijoms, svarbu reguliariai keisti tamponus ir įklotus. Tamponas keičiamas kas keturias valandas, o jei išskyros gausios – dažniau. Pirmosiomis menstruacijų dienomis patartina tai daryti kas 3 valandas. Svarbu nepamiršti keisti tamponus paskutinėmis menstruacijų dienomis, kai išskyrų nėra daug. Įklotus reikėtų keisti ne rečiau kaip kas tris valandas, nes įklotas drauge su drabužiais gali sukurti šiltnamio efektą, kurį labai mėgsta bakterijos. Beje, būtent todėl per karščius geriau atsisakyti kasdienių įklotų arba juos keisti kuo dažniau: bent kartą per 2–3 valandas.

Jeigu maudotės menstruacijų metu, išlipusi iš vandens būtinai pakeiskite tamponą, nes jis sušlampa. Menstruacinės taurelės išsiimti ir plauti kiekvienąkart išsimaudžius nereikia: ji priglunda prie makšties sienelių, todėl kraujas neprateka ir vanduo į ją nepatenka.

Gerti užtektinai vandens naudinga ir intymiai sveikatai

Nuolat kalbama apie tai, kad per karščius būtina gerti pakankamai vandens. Tai svarbu ir intymiai moters sveikatai. Trūkstant skysčių sausėja gleivinės, kurios tampa vartais infekcijoms, greičiau vystosi lytinių organų uždegimai. Naudingiausias vanduo be cukraus, kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų.

Taip pat moterys turėtų gauti užtektinai probiotikų. Jų yra maiste: raugintuose pieno produktuose (jogurte, kefyre, fermentuotuose sūriuose), raugintose daržovėse.

Nesušalkime ir nesukaiskime

Karštyje svarbu išvengti perkaitimo ir peršalimo. Kad ir kaip norėtumėte atsigaivinti visu galingumu įjungusios oro kondicionierių ar ventiliatorių, to neturėtumėte daryti. Temperatūros svyravimai yra mažojo dubens uždegimus, taip pat šlapimo pūslės negalavimus provokuojantis veiksnys. Todėl venkite maudytis pernelyg šaltame vandenyje. Po maudynių apsirenkite sausą maudymosi kostiumėlį, nedžiovinkite jo ant kūno, nusišluostykite sausu rankšluosčiu. Kad išvengtumėte užkrato, nesėdėkite ant akmenų ir smėlio be užtiesalo.

Dėvėkite apatinius, pagamintus iš natūralių medžiagų: medvilnės ir lino. Netinkamas pasirinkimas karštą dieną – apatinės kelnaitės su juostele. Vasarą renkitės laisvais drabužiais –apspaudžiantys džinsai karštyje netinka. Aptempti drabužiai neleidžia orui laisvai cirkuliuoti ir tokia terpė palanki patogeninėms bakterijoms. Be to, pernelyg apspaudžiantys drabužiai gali nutrinti karštyje sudrėkusią intymių vietų odą.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

RUDENS LIGOS. Kas padeda kovoti su virusais? Padedame kosuliui išvaryti ligą. Kaip greičiau išgydyti peršalusį vaiką?                                                      VAISTINĖLĖ. Kada sustiprėja vaiko imunitetas? Folio rūgštis – ypatingas vitaminas, lemiantis vaiko ir mamos sveikatą.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitaminai ir mineralai – stiprybė prieš ligas. Kada tėveliams susirūpinti dėl vaiko stuburo? Į baseiną – pasisemti nuotaikos ir sveikatos. Kaip nepasiduoti rudeninei depresijai?                                                     

VAIKIŠKA MADA. „ELFAI“ pristato naują vaikiškų drabužių rudens kolekciją „MOKSLIUKAI ir NE TIK… “

KŪDIKIS. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Jei žindanti mama – vegetarė. Grūdinamės nuo pirmųjų savaičių. Gležnai kūdikio odelei – ypatingas rūpestis.                                           

MAMYTĖ. Intymi higiena po gimdymo – apsauga nuo infekcijų.                            

KĄ VALGOME. Ką reikia žinoti apie vaikiškus maisto produktus. 

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą „Mama ir vaikas“ interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Gimdymas atveria kelius infekcijoms

Neseniai pagimdžiusios moters organizmas nualintas ir pažeidžiamas. Atsiskyrus placentai, buvusios jos prisitvirtinimo vietos gimdos ertmėje pažeistos – tai gana didelis plotas. Mikrobai, patekę į šias žaizdas, kaip ir bet kurias kitas, greitai sukelia uždegimą. Puiki terpė jiems daugintis – gimdai traukiantis atsirandančios išskyros – lochijos. Tai placentos prisitvirtinimo audinių liekanos, kraujo, gleivių išskyros. Pirmosiomis dienomis po gimdymo jos būna su kraujo priemaiša, po to pasidaro šviesiai gelsvos ir vis šviesėja bei mažėja. Lochijos išnyksta po 5-6 savaičių.

Gimdos kaklelis, kūdikiui buvęs vartais į pasaulį, pirmosiomis savaitėmis dar lieka praviras, todėl tarp gimdos ir makšties nėra apsauginio barjero. Visiškai gimdos kaklelis užsidaro praėjus trims savaitėms po gimdymo. Be to, gimdos kaklelio gleivių kamštis, užkertantis kelią mikrobams, taip pat dar nesusiformavęs, taigi pasiekti jiems žaizdas gimdoje nėra jokių kliūčių. Net ir lengviausio gimdymo metu, tempiantis audiniams, atsiranda mikroįtrūkių bei mikrotraumų, pro kurias gali prasiskverbti mikrobai. Dar atviresni keliai per siūles, kurios atsirado plyšus tarpvietės, makšties ar gimdos kaklelio audiniams. 

Makštyje yra daugybė bakterijų, įprastinėmis sąlygomis apie 95 proc. jų – laktobakterijos, išskiriančios pieno rūgštį. Todėl makšties terpė įprastai yra rūgštinė, ji neleidžia mikrobams patekti į gimdą bei išlaikomas minimalus, nesukeliantis uždegimų, natūraliai čia esančių patogeninių mikrobų kiekis. Dėl organizme vykstančių pokyčių po gimdymo makšties terpė tampa šarminė ir  nebeatlieka apsauginės funkcijos. Tuomet pasidaro pavojingi ne tik iš išorės patenkantys mikrobai, bet ir savi, nuolat gyvenantys gleivinėse.

Visas nepalankias aplinkybes sustiprina tai, kad nėštumo bei gimdymo išsekintos moters apsauginės  reakcijos per silpnos atsilaikyti savo jėgomis. Gimdymas – didelis stresas organizmui,  dar labiau susilpninantis nėštumo metu sumenkusį imunitetą.  Moteris nusilpusi dar ir dėl to, kad gimdydama  ji neteko kraujo, pasikeitė hormonų pusiausvyra, alina po gimdymo užklumpantis stresas.

Akivaizdu, kad pirmaisiais mėnesiais po gimdymo moters lytiniai organai nėra natūraliai apsaugoti, kaip anksčiau, todėl tai padaryti reikia pačiai. Ar lengvai pavyks atsigauti, ar neužklups ginekologinės ligos, kaip sugis pažeisti audiniai, daug priklauso nuo intymių vietų švaros ir tinkamų higienos priemonių.

Nepriekaištinga švara  – pagrindinis ginklas prieš infekcijas

Intymių vietų švara padeda greičiau sugyti žaizdoms ir siūlėms, o dauguma ginekologinių komplikacijų po gimdymo atsiranda būtent dėl netinkamos higienos. Įvairiems lytinių organų uždegimams moteris ypatingai imli pirmąjį mėnesį po gimdymo.

Kraujas, išsiskiriantis drauge su lochijomis, yra geras maistas mikrobams, padeda jiems sparčiai augti ir daugintis. Todėl pagrindinė jaunos mamos užduotis, kad lochijos nesikauptų išoriniuose lytiniuose organuose. Taigi reikia dažnai apsiprausti. Tai patariama daryti ne rečiau kaip kartą per 2-3 valandas, taigi ne mažiau kaip 6-8 kartus per parą. Kol dar nesugijo audinių įtrūkiai ir žaizdelės, svarbu apsiprausti pasinaudojus tualetu, prieš miegą bei atsikėlus ryte. Pirmosiomis dienomis, kai išskyros itin gausios, reikia dažnai keisti higieninius įklotus (ne rečiau kaip kas 2-3 valandas) ir kiekvieną kartą po to apsiprausti. Po gimdymo nepatariama naudoti tamponų, nes per atvirą gimdos kaklelį į jos ertmę gali patekti makšties turinys.

Gausiau lochijos išsiskiria maitinant kūdikį krūtimi, nes vaikui žindant susidaro daugiau hormono oksitocino, kuris skatina gimdos susitraukimą. Todėl apsiprausti derėtų taip pat ir po kiekvieno žindymo.

Apsiprausiama nestipria srove tekančiu šiltu vandeniu, taip, kad į lytinius organus nepatektų tiesiosios žarnos mikrofloros. Todėl vandens srovė nukreipiama nuo tarpvietės  išangės link, be to, vandens neturi patekti giliau į makštį, nes jis išplaus naudingą mikroflorą. Apsiprausiame nuosekliai: pradedame  nuo tarpvietės, o paskui pereiname prie išangės srities.  Nenaudokite jokių kempinių, nes jomis galite pažeisti audinius, o per smulkučius įtrūkius lengvai patenka infekcija. Nusiprausus, intymios vietos atsargiai nusausinamos tik šiai kūno daliai skirtu rankšluosčiu, kuris kasdien išskalbiamas. Jeigu gimdant plyšo ar buvo prakirpta tarpvietė, lytinės lūpos, praustis reikia ypač atsargiai. Svarbu neliesti siūlių ir netrinti lytinių organų.

Visą pogimdyminį periodą derėtų vengti maudynių vonioje, atvirame vandens telkinyje  arba baseine, nes mikrobai į lytinius organus gali patekti per vandenį. Nepamirštame ir apie susilpnėjusį imunitetą, todėl nepersišaldome.

Kodėl po gimdymo reikia specialaus prausiklio?

Intymių vietų oda ir gleivinė po gimdymo ypatingai jautrios ir anksčiau naudotos higienos priemonės gali sukelti alergijas. Netinkamos higienos priemonės gali apsunkinti audinių gijimą ir jis užsitęs. Šiuo periodu reikia specialių prausiklių, kurie ne tik gerai pašalina nešvarumus, bet ir turi natūraliai mikroflorai atsikurti padedančių medžiagų. Prausikliai, skirti pogimdyminiam periodui, labai švelnūs, be galinčių sudirginti medžiagų – net dažnai juos naudojant.

Dar viena iš svarbiausių intymiosios higienos priemonių savybių yra palaikyti rūgštinę moters intymių sričių terpę, kurios pH 4,0. Šiam periodui skirti prausikliai turi komponentų, apsaugančių  nuo patogeninių bakterijų augimo, o tai labai svarbu gimdymo metu pažeistų intymių vietų priežiūrai. Ypač naudingi prausikliai su pieno rūgštimi, kuri reikalinga normaliai makšties aplinkai atkurti.

Parengė Undinė Gilė

Ko negalima daryti paplūdimyje?

Vasarą mūsų tyko dar daugiau pavojų – ežero ar jūros vandenyje, ant paplūdimio smėlio knibždančios bakterijos, galinčios sukelti įvairius lytinių organų uždegimus. Todėl paplūdimyje nesinaudokite bendrais gultais, nesisėskite ant smėlio, nepatiesusios pakloto. Drėgnoje aplinkoje kai kurie kenksmingi mikroorganizmai ilgai išlieka gyvybingi, taigi nedera vilkėti šlapią maudymosi kostiumėlį, pavojinga su tokiu kostiumėliu sėdėti ant suolelio. Po maudynių būtinai persirenkite sausu maudymosi kostiumėliu, o grįžusi į viešbutį nusiprauskite duše.

Prausiklis intymiai higienai.

Įprastiniai muilai intymioms vietoms netinka, nes jie suardo natūralią makšties mikroflorą ir bakterijos greičiau dauginasi. Geriausia rinktis prausiklį su natūralia pieno rūgštimi, kuri ypatingai svarbi normaliai makšties florai.

Būtinai prausiamės ryte ir vakare šiltu vandeniu ir naudojame intymiai higienai skirtas priemones, o mėnesinių metu apsiplauname kiekvieną kartą keisdamos higienos paketą. Taip pat patariama nusiprausti pasituštinus, kad į makštį nepatektų bakterijų iš išangės.

Infekciją gali išprovokuoti kelnaitės.

Įvairias moteriškas ligas gali paskatinti netinkami apatiniai. Venkite kelnaičių su juostele, nes jas vilkint žarnyno bakterijos lengvai gali patekti į makštį. Dėvėkite patogias, natūralių audinių kelnaites, o sintetinėmis grožybėmis pasipuoškite tik retkarčiais.

Kas svarbu mėnesinių dienomis.

Intymi higiena tomis dienomis turi būti ypatingai kruopšti, nes kraujyje labai sparčiai dauginasi bakterijos – ypač šilumoje. Rinkitės laidžius orui higieninius įklotus, kurie netrukdo odai kvėpuoti ir nedirgina. Mėnesinių metu higienos priemones keiskite kas 2- 4 valandas – kuo ilgiau būnate su tuo pačiu įklotu, tuo daugiau bakterijų prisikaupia.

Ginekologai pataria mėnesinių metu verčiau nesimaudyti jūroje ar ežere, ypač tai daryti pavojinga pirmosiomis dienomis. Jeigu vėliau, kai išskyrų sumažėja, vis dėlto ketinate išsimaudyti, būtinai naudokite tamponus, kuriuos iš karto po maudynių pakeiskite. Tik, deja, nuo infekcijos jie neapsaugos.

Mamų istorijos:
Šiuolaikinės moters gyvenimo dilema – karjera ar vaikas?

Žiemos ligos:
Tinkamai gydomas peršalimas – nebaisus.
Kaip atpažinti ir nugalėti bronchitą.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Būkime sveikučiai:
Ar vaikui netrūksta geležies?
Stiprus imunitetas – žiema be ligų.

Žiemos mityba:
Kad vaikui nepritrūktų vitaminų.
Žiemai naudingi prieskoniai ir arbatos.

Kūdikis:
Žindančios mamos mityba.
Ideali švara po gimdymo – sveikai motinystei.
Į pagalbą mamai – buteliukas.
Pilvukams be diegliukų.

Mamytė:
Intymi higiena sveikam nėštumui.

Žiemos šventės
Kokia dovana atneša vaikui Kalėdų stebuklą?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų žiema

Jaunos mamos organizmo ypatybės

Po gimdymo pradeda atsistatyti visos nėštumo periodu pakitusios organizmo sistemos, pamažu traukiasi gimda, sustangrėja tarpvietės raumenys. Pogimdyminis laikotarpis trunka 6 – 8 savaites ir baigiasi tuomet, kai organizmas tampa toks pat, kaip iki nėštumo. Po gimdymo moters organizmas labai pažeidžiamas.

Pirmiausia, gimdos ertmėje yra didelis pažeistas paviršius. Tai placentos tvirtinimosi vieta. Šioje žaizdoje, kaip ir bet kurioje kitoje, pavyzdžiui, piršto įpjovoje, patekus mikrobams, gali greitai išsivystyti uždegimas. Gimdos ertmės kraujingos išskyros – lochijos, yra ne kas kita, kaip žaizdos placentos prisitvirtinimo vietoje, kraujo, gleivių išskyros. Pirmąsias 5 dienas po gimdymo lochijos būna kraujingos, vėliau jos šviesėja – tampa vandeningos su nedidele kraujo priemaiša, po to jų mažėja, o 5 – 6 savaitę po gimdymo išskyros išnyksta.

Antra, gimdos kaklelis – gimdant atliekantis vartų, pro kuriuos į pasaulį ateina kūdikis, vaidmenį – kurį laiką po gimdymo išlieka atviras. Visiškai jis užsiveria tik po 3 savaičių. Taigi mikrobams kelias link žaizdos pirmosiomis savaitėmis po gimdymo lieka laisvas.

Trečia, po gimdymo makštyje dominuoja šarminės reakcijos. Taip yra todėl, kad lochijų reakcija yra šarminė. Įprastinėmis sąlygomis makšties terpė yra rūgštinė ir ji yra veiksmingas barjeras patogeniniams mikrobams. Jauna mama šios apsaugos neturi.

Ketvirta, gimdyvių imuninė apsauga daug silpnesnė, nes be natūraliai susilpnėjusio imuniteto nėštumo periodu organizmą dar veikia gimdymo stresas, dideli hormonų pokyčiai, taip pat moteris nusilpusi dėl to, kad gimdymo metu neteko daug kraujo.

Penkta, net jei gimdymo metu nebuvo gimdos kaklelio, makšties ar tarpvietės plyšimų, kuriuos reikia susiūti, kiekviena gimdyvė turi smulkių įtrūkių, kurie gali būti vartai infekcijai.

Plyšimai gimdant

Gimdymo metu dažnai plyšta ar įtrūksta tarpvietė arba makštis, rečiau – gimdos kaklelis. Plyšusių gimdymo takų siūlės – dar viena didelė spraga infekcijai. Supūliavusi siūlė gali sukelti endometritą – gimdos gleivinės uždegimą. Todėl tokia mama sveikata ir higiena turėtų pasirūpinti dar kruopščiau. Higienos procedūras reikia atlikti ypač atsargiai. Saugokitės, kad nepažeistumėte siūlių – prausdamasi nelieskite jų rankomis, netrinkite rankšluosčiu, o lengvai nusausinkite. Tinkamai prižiūrimos plyšusios vietos greičiau sugis ir bus apsaugotos nuo uždegimų.

Intymi higiena pagimdžius

Po gimdymo, ypač per pirmąsias 7 – 10 dienų, kol dar nesugijo gimdymo takų plyšimų siūlės, žaizdelės ir smulkūs įtrūkiai, reikia praustis kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu ir ryte bei vakare prieš miegą.

Praustis reikia šiltu vandeniu, nuo tarpvietės išangės link, kad į makštį nepatektų infekcija iš tiesiosios žarnos. Rankas reikia plauti ir prieš apsiplovimą ir po jo. Vandens čiurkšlė apsiprausiant turi būti nukreipta iš priekio atgal, kad nepatektų giliai į makštį. Antraip iš makšties išplausite nuo mikrobų saugančią naudingąją mikroflorą. Nenaudokite kempinių, nes jomis galite pažeisti odą ir susidarys palankūs infekcijai įtrūkiai. Intymios higienos rankšluostį keiskite kasdien arba naudokite vienkartinius rankšluosčius.

Ko negalima daryti po gimdymo?

• Visą periodą po gimdymo jaunai mamai nepatartina maudytis vonioje, atvirame vandens telkinyje, taip pat baseine, nes iš vandens per atvirą gimdos kaklelį infekcijai lengva patekti į gimdą.
• Labai svarbu neperšalti, prisiminkite, kad imunitetas po gimdymo daug silpnesnis.
• Nenaudokite makšties tamponų ir nevilkėkite sintetinių apatinių. Tokie apatiniai sudaro puikias sąlygas mikrobams.
• Apatiniai turi praleisti orą ir neturi aptempti kūno, nes susidarius šiltnamio efektui siūlės ar įtrūkiai bus papildomai traumuojami.
• Mama neturi kelti sunkių daiktų, didžiausias leistinas svoris – Jūsų kūdikis.
• Jokiu būdu intymiai higienai nenaudokite paprasto muilo.

Higienos įklotai

Pirmosiomis dienomis po gimdymo išskyros gausios, todėl Jums prireiks gerai sugeriančių higienos įklotų, kurie tvirtai prilimpa prie apatinių. Geriausia pirkti orui laidžius įklotus, kad nešustų gimdymo metu pažeistos vietos. Keisti įklotus reikia ne rečiau kaip kas 2 – 3 valandas, nes lochijos – puiki mitybos terpė patogeniniams mikrobams, kurie gali sukelti uždegimą. Taip pat dėl to kiekvieną kartą keisdamos įklotą turite apsiprausti.

Po gimdymo – speciali intymios higienos priemonė

Jautrių ir pažeistų gimdyvės intymių vietų higienai geriausia įsigyti specialią šiam moters gyvenimo periodui pritaikytą higienos priemonę. Tinkamas intymios higienos prausiklis ne tik nedirgina odos ir nesukelia alergijos, bet ir apsaugo nuo mikroorganizmų, t.y. turi antibakterinį ir uždegimą slopinantį poveikį. Be to, tinkamiausi neutralūs prausikliai, kuriuose nėra kvapiųjų medžiagų bei dažiklių. Tai svarbu, jeigu gimdėte lengvai, o ypatingai – jeigu plyšo gimdos kaklelis, makštis ar tarpvietė.

Mamai svarbi ir bendra higiena

Ne mažiau už intymią higieną po gimdymo svarbu laikytis ir bendrosios higienos taisyklių. Pagrindinis jos principas – dažnas rankų plovimas. Juk mama nuolat kontaktuoja su kūdikiu, kuris labai pažeidžiamas infekcijų.

Duše derėtų praustis du kartus per dieną – ryte ir vakare. Patalynę pogimdyminiu periodu keiskite ne rečiau kaip kas 5 – 7 dienas. Miegokite su medvilniniais drabužiais ir kasdien juos keiskite. Rankoms, krūtinei ir intymiajai higienai naudokite atskirus rankšluosčius.

Pirmosiomis dienomis po gimdymo gimdą prilaikantys raiščiai dar išsitempę, todėl ji paslanki. Kad gimda būtų tinkamos padėties, patariama miegoti ant pilvo. Tokios padėties nebus sunku nutekėti lochijoms.

Delikačios problemos

Pirmosiomis dienomis po gimdymo sutrinka žarnyno, šlapimo organų funkcijos, nes nėštumo ir gimdymo metu buvo spaudžiami tam tikri raumenys. Todėl šlapimo pūslė nejautri skysčio slėgiui. Išsiplėtę šlapimtakiai, sutrikusi šlapimo pūslės funkcija sudaro palankias sąlygas infekcijai. Todėl, nors ir nejaučiate noro šlapintis, tai reikia daryti kas 2 – 3 valandas. Jeigu nepavyksta pasišlapinti pačiai, šlapimas nuleidžiamas kateteriu.

Antra dažna problema po gimdymo – skausmingi hemorojaus mazgai, taip pat vidurių užkietėjimai. Taip atsitinka dėl to, kad nėštumo metu gimda spaudė mažojo dubens venas, todėl susidarė kraujo sąstovis. Nuolatinis pasituštinimas svarbus ypač esant plyšimams, nes standinantis siūlės gali išsiskirti. Tam mama turi valgyti pakankamai ląstelienos: košių, vaisių ir daržovių, rauginto pieno produktų.

Po gimdymo ypatingai rūpintis reikia ne tik kūdikiu, bet ir savimi. Taigi, skirkite pakankamai laiko sau, nes būdama sveika galėsite geriau pasirūpinti kūdikiu.

Parengė Dalia Petrutytė

Intymi higiena

Kas apsaugo nuo infekcijų nėščią moterį?

Sveikos moters makštyje yra šiek tiek balkšvos spalvos rūgštinės reakcijos išskyrų. Rūgštinę reakciją ( pH 3,5 – 4, 5) palaiko makšties išskyrose esanti pieno rūgštis. Makšties gleivinės epitelyje yra nemažai specialios medžiagos glikogeno, kuris būtinas kiekvienos sveikos moters makštyje esančioms laktobakterijoms daugintis. Veikiamas fermentų glikogenas skyla ir jo skilimo produktas yra pieno rūgštis. Taigi susidaro rūgšti terpė, kurioje nėra sąlygų daugintis ir išgyventi patogeniniams mikroorganizmams, galintiems sukelti ligas.

Nėštumo metu pokyčiai vyksta visame moters organizme, taip pat ir lytiniuose organuose. Sustiprėja dubens kraujotaka, sustorėja makšties gleivinė, didėja makšties elastingumas. Pagausėja makšties išskyrų, jos tampa tirštesnės ir įgauna baltą spalvą. Makšties turinio pH tampa rūgštesnis, nes susidaro daugiau pieno rūgšties, o ji didina glikogeno kiekį makšties epitelyje. Toks pH apsaugo makštį nuo kai kurių infekcijų, bet padaugėjus glikogeno, greičiau apninka grybelinė infekcija, todėl daugeliui nėščiųjų nustatoma makšties kandidozė. Taip pat nėštumo metu keičiasi ir imuninė sistema. Todėl lengviau prasiskverbti ir daugintis patogeniniams mikrobams. Jiems kelią atveria netinkama nėščiosios higiena, dėl kurios gali nukentėti ne tik moteris, bet ir vaisius.

Nėščia moteris turi laikytis ypatingos higienos

Pirmiausia būtina laikytis šių taisyklių.

• Praustis reikia švariomis rankomis, bet ne kempine: tarpvietės oda labai gležna ir lengvai pažeidžiama.
• Nėščioji turi praustis tekančiu vandeniu. Taigi, jeigu neįmanoma nusiprausti duše arba iš čiaupo bėgančiu vandeniu, nedera praustis dubenyje. Verčiau vandenį ant išorinių lytinių organų pilti iš kito indo.
• Vanduo turi būti šiltas. Šaltas vanduo pavojingas dėl uždegimų, o labai šaltas arba labai karštas vanduo gali sukelti net persileidimą.
• Prausiamės iš priekio – išangės link. Tuomet tiesiojoje žarnoje esantys mikroorganizmai nepateks į makštį.
• Naudokite tik individualų rankšluostį ir odą lengvai nusausinkite.
• Nepamirškite, kad apsitempusios sintetiniais apatiniais galime išprovokuoti uždegimą, todėl derėtų dėvėti medvilnines kelnaites.

Intymios higienos taisyklių draudimai.

• Ploviklių negalima švirkšti tiesiai į makštį. Nėštumo metu nereikia naudoti priemonių makščiai plauti (nebent skirtas ginekologo). Jos gali sutrikdyti natūralią makšties mikroflorą, o paskutiniais nėštumo mėnesiais sukelia priešlaikinius gimdos susitraukimus.
• Nėščia moteris neturi švirkšti į makštį gydytojo nepaskirto vaistinio preparato, tai gali pakenkti būsimam kūdikiui.

Intymios higienos priemonės nėštumo metu

Nėštumo periodu nepageidautinas net mažiausias makšties sudirginimas. Makšties pH skiriasi nuo kūno odos pH, todėl moteris turėtų naudoti specialias priemones intymiai higienai, kurių pH toks pat kaip ir lytinių organų. Įprastinis – šarminis muilas netinka intymiai higienai, ypač nėštumo metu. Muilas ne tik išsausina makšties gleivinę, bet ir keičia makšties mikroflorą, ir gali sukelti uždegimą. Specialios intymios higienos priemonės palaiko rūgštinę odos terpę. Todėl oda gali išlaikyti normalią drėgmę. Dėl šios savybės intymios higienos priemonės padeda palaikyti ir makšties rūgštingumą, todėl nesusidaro disbiozė (bakterijų pusiausvyros sutrikimas). Intymiajai higienai skirtų prausiklių sudėtyje paprastai būna įvairių augalinių ekstraktų, jie nesausina ir nedirgina jautrios odos, todėl šias priemones galima naudoti kasdien. Tik nedera pamiršti, kad jokio prausiklio neturi patekti į makštį daug.

Intymios higienos priemonių sudėtyje yra daug mažiau kvapiklių ir kitų priedų. Tai labai svarbu nėštumo metu: reikia vengti aštriai kvepiančių higienos priemonių, nes jos yra potencialūs alergenai. Nėštumo metu geriausia atsisakyti ir intymių vietų dezodoranto, o specialias intymios higienos servetėles verta naudoti tik tuomet, kada negalite nusiprausti duše.

Jeigu nėštumo metu atsirado įtartinų išskyrų, lytinių organų bėrimų, skauda, niežti ar peršti makštį, nebandykite pati nustatyti diagnozę ir išspręsti problemos naujomis higienos priemonėmis, o kreipkitės į gydytoją.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.

VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?
Viduriavimas: kada susirūpinti?

KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.

PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.

KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.

MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara

Be to, vasarą lepinamės paplūdimyje, maudomės jūroje, ežere ar upėje, o šiose vietose pilna kenksmingų mikroorganizmų. Ploni drabužiai, kelnaitės su juostele, didesnis prakaitavimas – puikios sąlygos įsileisti į vidų infekciją. Greitai galime pasigauti ginekologinę ligą: pienligę, bakterinę vaginozę ar grybelį. Išvengti nelauktų šių karštojo sezono dovanėlių moteris gali tik paisydama tinkamos higienos.

Tinkami moters apatiniai ir intymi higiena

Taigi vasarą atsisakykite kelnaičių su juostele. Šis apatinis drabužis žalingas moterims, visiškai neapsaugo lytinių organų ir trukdo cirkuliuoti orui. Be to, juostelė nutrina tarpvietę, atsiranda įtrūkių, pro kuriuos lengva patekti infekcijai. Vasarą atsisakykite sintetinių apatinių kelnaičių, vilkėkite natūralios medvilnės apatinius. Jie sugeria drėgmę, oda po tokiais apatiniais vėdinama – todėl nesusidaro palanki bakterijoms terpė. Naktį verčiau vilkėkite naktinius marškinius be apatinių kelnaičių, o ne pižamą.

Vasarą oda dar jautresnė įvairiems dirgikliams, todėl nenaudokite įprastinio muilo – prauskitės specialiais intymios higienos prausikliais. Praustis moteris turėtų dažniau, geriausia – kūno temperatūros vandeniu. Prausiklį naudoti pakanka ryte ir vakare, kitais kartais užteks vandens. Po kiekvienų maudynių chloruotame baseino vandenyje būtinai apsiprauskite po dušu ir išskalbkite maudymosi kostiumėlį. Chlorą būtinai reikia nuplauti, nes ši medžiaga gali paskatinti pienligę.

Moteris turi būti atsargi paplūdimyje

Paplūdimys, kaip ir baseinas, – viena iš grybelinių infekcijų mėgstamų vietų. Ligą moteris gali pasigauti paprasčiausiai atsisėdusi šlapiomis maudymosi kostiumėlio kelnaitėmis ant svetimo užtiesalo ar baseino krašto. Persirengimo kabinoje nekabinkite drabužių ant ten esančių kabliukų, o iškart dėkite juos į plastikinį maišelį. Paplūdimio dušu naudokitės tik apsiavusi. Drėgmėje bakterijos ir patogeniniai mikroorganizmai išsilaiko ilgai. Todėl grįžusi į viešbutį ar poilsio namus būtinai nusiprauskite po dušu ir išskalbkite maudymosi kostiumėlį.

Mėnesinės vasarą

Dar vienas dalykas, trukdantis moteriai laisvai mėgautis vasaros pramogomis – mėnesinės. Prie prastos savijautos ir kitų nepatogumų tomis dienomis, o ypač poilsiaujant, prisideda karštis ir jo keliami pavojai. Mėnesinių kraujas – puikus maistas bakterijoms, o šiluma ir drėgmė dar labiau paspartina jų vystymąsi. Todėl mėnesinių metu vasarą moteris dar lengviau pasigauna infekciją, kuri ir šiaip lengvai gali patekti per tomis dienomis atsivėrusį gimdos kaklelį. Todėl susirgus mėnesinėmis ginekologai nerekomenduoja maudytis nei baseine, nei ežere ar jūroje. Kaip bebūtų apmaudu, bet vandens ir saulės malonumų poilsiaujant tomis dienomis teks atsisakyti.

Serganti mėnesinėmis moteris vasarą labiau prakaituoja, todėl ypač svarbu nusiprausti kiekvieną kartą keičiant higieninį įklotą. Jeigu į dušą patekti negalite, naudokite specialias drėgnas servetėles.

Kokie higieniniai įklotai vasarą tinkamiausi

Vasarą jokiu būdu netaupykite įsigydama įklotus. Netinkami higieniniai įklotai gali sukelti iššutimus, bėrimus ir niežulį bei ligas. Moteris turėtų rinktis kokybiškus orui laidžius natūralių medžiagų įklotus. Antraip oda šus ir susidarys bakterijoms palanki šiluma ir drėgmė. Geriau vengti įklotų su sintetiniais kvapikliais, nes jie gali sudirginti jautrią tarpvietės odą. Šiuolaikinių kokybiškų įklotų sugeriamasis hidrogelio sluoksnis gali būti labai plonas, o higieninis įklotas apsaugos ir pirmosiomis mėnesinių dienomis. Taigi, vasarą higieninis įklotas netrukdys laisvai vilkėti plonų drabužių. Šonuose esančios klostelės bei sparneliai, fiksuojantys įklotą ant kelnaičių, neleis pratekėti kraujui. Stenkitės įsigyti patikimų gamintojų sertifikatais pažymėtus įklotus. Idealu, jei jie bus pagaminti iš ekologiškų medžiagų.

Inovatyvus išradimas – naujos kartos higieniniai įklotai su anijonų bei tolimųjų infroraudonųjų spindulių juostele. Šios medžiagos slopina bakterijų dauginimąsi ir nemalonų kvapą. Tai puiki higiena vasarą ir mėnesinių dienomis, ir kasdien.

Higieninius įklotus karštąjį metą geriausia naudoti ne tik mėnesinių metu, bet ir kasdien. Keisti įklotus reikia dažniau negu šaltąjį metą. Kasdieniai įklotai keičiami ne rečiau kaip kas 4 valandas, o mėnesinių – sykį per 2 valandas.

Parengė Undinė Gilė