Dėl pradėjusio klibėti danties nėščiajai baimintis nereikia

Pasak Clinic | DPC gydytojos odontologės Mantvilės Vindašiūtės, dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu dantenas labiau pažeidžia apnašos, todėl gali atsirasti uždegimas ir kraujavimas, vadinamas nėštuminiu gingivitu. Dėl hormonų pokyčių pasikeičia ir dantenų kraujotaka, jos gali paburkti, skaudėti, kraujuoti. Tačiau laikantis tinkamos burnos higienos po nėštumo viskas grįžta į pradinę būklę, nors galite neišvengti ir vizito pas odontologą.

Dažna besilaukianti moteris išsigąsta burnoje vykstančių pokyčių, nors dažniausiai jie nėra pavojingi sveikatai. Nėštumo metu dantys gali tapti ne tik jautrūs ir skausmingi, bet ir pradėti klibėti. „Klibantis dantis nėščiąją labai išgąsdina, bet baimintis dėl to neverta – danties greičiausiai neprarasite. Nėštumo hormonai padeda atpalaiduoti raumenis, o kartais ir dantenas. Kai dantenos atsipalaiduoja, dantys gali pajudėti iš vietos. Jei neskauda ir nepatyrėte traumos, šie nemalonumai praeis pagimdžius“, – ramina odontologė.

Specialistės patarimai, kurie padės išsaugoti sveikus dantis karantino metu besilaukiant vaikelio

• Dantis valykite du kartus per dieną po dvi minutes. Galite naudoti ir įprastą, ir elektroninį dantų šepetėlį. Kai kurie žmonės pastebi, kad elektroniniu šepetėliu dantys išsivalo geriau. Jei valantis dantis pykina – tinkamesnis šepetėlis su mažesne galvute bei mažiau putojanti dantų pasta.

• Rinkitės dantų pastą su natūraliais mineralais ir fluoru, kuris padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Jei abejojate, kokią dantų pastą pirkti nėštumo metu, telefonu ar kitu nuotoliniu būdu pasitarkite su savo odontologu.

• Reguliariai valykite tarpdančius dantų siūlu arba tarpdančių šepetėliu, o dar geriau tai padarysite vandens irigatoriumi.

• Atsisakykite saldžių gėrimų, nealkoholinio vyno arba alaus, taip pat saldumynų. Užkandžiaukite daržovėmis, vaisiais arba nesaldintu jogurtu.

• Jei kyla dantenų problemų, kelis kartus per dieną burną skalaukite dantų skalavimo skysčiu. Nors šis skystis apnašų nepašalina (tai padaryti gali tik mechaninis valymas dantų šepetėliu), bet besilaukiančios moterys dažniau susiduria su dantenų pažeidimais, o dantų skalavimo skystis gali sumažinti lipnių apnašų, leidžiančių bakterijoms kauptis ant dantų, susidarymą. Nėštumo metu dantų skalavimo skystis turi būti be alkoholio.

• Dantenų uždegimą gali sumažinti kasdienis skalavimas druska (į šilto vandens puodelį įberkite 1 arbatinį šaukštelį druskos).

• Jei kamuoja vėmimas, kiekvieną kartą po to skalaukite burną vandeniu. Tai padės išvengti dantų pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl skrandžio turinyje esančios rūgšties. Iškart dantų nevalykite, palaukite bent valandą, nes skrandžio rūgštis minkština emalį, dėl to dantys lengvai pažeidžiami.

Jei ėmė skaudėti dantį

Jei skauda dantį, išgerkite įprastų vaistų nuo skausmo, o jei jie nepadeda, paskambinkite ar parašykite odontologui ir užsiregistruokite būtinajai pagalbai. Gydytojui būtinai pasakykite, kad laukiatės. Kai kurių procedūrų, pavyzdžiui, rentgeno nuotraukų, nėščiosioms reikėtų vengti.

„Jeigu dantų gydymas būtinas, būtų gerai, kad odontologas bendradarbiautų su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Pavojingiausia – ūmi infekcija su pūliavimu. Pagrindinė gydytojo odontologo užduotis – suteikti pirmąją pagalbą, sumažinti skausmą, išgydyti infekciją, o tęsiamas gydymas jau po nėštumo“, – pasakoja odontologė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į nuolatinę dantų priežiūrą. Kiekvienas žmogus turėtų reguliariai lankytis pas odontologą. Tai ypatingai svarbu planuojančioms pastoti arba besilaukiančioms moterims. Periodinės gydytojo apžiūros padės išvengti netikėtų situacijų.

Karantino metu daugumai dirbant iš namų ypač svarbu neprarasti budrumo. Jei nepamatėte, ką veikė jūsų vaikas, kol dalyvavote telekonferencijoje ar kalbėjotės telefonu, ir įtariate, kad jis galėjo apsinuodyti, nedelsdami skambinkite į VVKT Apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52). Specialistai konsultuoja visą parą.

Kada tikimybė apsinuodyti vaikui didesnė?

Vaistais dažniausiai apsinuodija vienerių – trejų metų amžiaus vaikai, kurie yra labiausiai linkę viską ragauti. „Mažamečiai vaikai paprastai apsinuodija tais vaistais, kuriuos vartoja jų tėvai ir seneliai. Tad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ir kur vaistai namuose yra laikomi. Ypač jei vaikus karantino metu prižiūri ne patys tėvai, o seneliai ar kiti asmenys”, – pastebi VVKT Apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytoja toksikologė Gabija Mikulevičienė. Gydytojos teigimu, vaikams augant apsinuodijimų tolygiai skaičius mažėja ir vėl pradeda didėti maždaug nuo 11-12 metų amžiaus. Apsinuodijimų skaičiaus didėjimą paauglystėje sąlygoja pirmieji bandymai „ragauti“ alkoholio, psichotropinių medžiagų.

Pagrindiniai apsinuodijimo simptomai

Atpažinti apsinuodijimo simptomus galima iš neaiškių medžiagų pėdsakų aplink vaiko burną, ant rankų, drabužių. Taip pat, jei iš vaiko burnos sklinda alkoholio, valiklio, ploviklio ar tirpiklio, eterinių aliejų kvapas, jei vaikas kažką kramto, nors jam valgyti niekas nedavė.

„Dėmesio vertas signalas būtų ir iš peleninės dingusios nuorūkos ar išbertos cigaretės, dingusios tabletės, kapsulės, išpilta geriamoji suspensija, atidarytos valymo, plovimo, skalbimo priemonių ar vaistų pakuotės, kurios anksčiau buvo uždarytos.

Sunerimti reikėtų, jei sveikas buvęs vaikas staiga pradėjo negaluoti: jam pradeda skaudėti pilvą, svaigti galva, jei jį supykina, jei jis pradeda vemti, gausiai prakaituoti, jei eidamas svirduliuoja, jei staiga pasikeičia elgesys, vaikas darosi mieguistas, alpsta“, – apie negalavimų pobūdį apsinuodijus pasakojo gydytoja toksikologė.

Siekiant sumažinti apsinuodijimo tikimybę, anot G. Mikulevičienės, vaistus, dezinfekcines priemones, buitinę chemiją taip pat kosmetiką būtina laikyti vaikams nepasiekiamose ar specialiai joms skirtose vietose. Jokiu būdu negalima vaistų, dezinfekcijai skirtų skysčių, skalbiklių, ploviklių, valiklių, kosmetikos priemonių perpilti į kitus indelius, mineralinio vandens, alaus ar kitokių gėrimų butelius – taip rizikuojate juos supainioti ir netyčia gurkštelti.

Apsinuodyti vaistais galima ir dėl savigydos

„Nors Apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenys rodo, kad dažniausiai vaikai apsinuodija atsitiktinai, o pagrindiniu apsinuodijimo šaltiniu tampa ne vietoje suaugusiųjų palikti ir patraukliai išoriškai atrodantys vaistai, reikėtų nepamiršti ir tokio dalyko, kad apsinuodyti vaistais galima ir tuomet, kai sergantys žmonės gydosi ar yra gydomi savarankiškai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku“, – taip teigia VVKT vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Kristina Povilaitienė.

Anot jos, pasitaiko atvejų, kai tėvai savarankiškai nusprendžia, kokiais vaistais, kokiomis jų dozėmis ir kiek laiko gydyti savo vaikus. „Pavyzdžiui, neturėdami vaistų nuo temperatūros, kurie skirti specialiai vaikams, mažiesiems duoda suaugusiems skirtų preparatų nuo karščiavimo (ypač pavojingas vaikams yra aspirinas – jo nerekomenduojama vartoti iki 15 metų), sudėtinių vaistų ir pan.“, – teigia K. Povilaitienė.

Anot VVKT atstovės, jei vaikui sugirdžius vaistų, po kurio laiko šis pasijuto dar blogiau, būtina nedelsiant kreiptis į medikus, o apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą pranešti VVKT. Tai galima padaryti keliais būdais: tiesiogiai internetu per VAPRIS sistemą: gyventojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv, gydytojams https://vapris.vvkt.lt/vvkt web/public/nrvSpecialist, taip pat užpildžius formą (ją rasite https://www.vvkt.lt/) ir atsiuntus el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt, paštu bei nemokamu telefonu 8 800 735 68 (gyventojams). Kiekvienas pranešimas apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą yra labai svarbus, nes padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir taip prisideda prie saugaus jų vartojimo.

Skausmas nebūtinai rodo ligą

Jei vaikas pasiskundė danties skausmu, nepanikuokite. Gydytoja sako, kad trumpalaikiu skausmu gali skųstis ir visai sveikas vaikas, patiriantis net ir nežymų diskomfortą, pavyzdžiui, stipriai sukandus dantis, įsikandus į gleivinę, dygstant arba klibant dantims (tiek pieniniams, tiek nuolatiniams). Karantino metu rekomenduojama, saugant save bei kitus, į polikliniką eiti tik esant rimtam reikalui, tad pirmiausia pasikalbėkite su vaiku ir namuose atidžiai apžiūrėkite burną.

Užduokite nuoseklius, vaikui suprantamus klausimus.
• Ar labai stipriai skauda?
• Dabar pradėjo skaudėti, ar skauda jau seniai?
• Kada suskausta labiau: sukandus dantis, pavalgius, savaime?
• Parodyk pirštu, kurioje vietoje skauda labiausiai?
• Ar skaudamos vietos nebuvai susitrenkęs?

Svarbu atkreipti dėmesį, kuriuo paros metu skauda. Jeigu vakare atsigulus ir nepraeina visą naktį, būtina kreiptis į odontologą, nes prasidėjo danties nervo uždegimas, ir skausmas savaime nepraeis.

Apžiūrėkite burnytę

Burnos ertmė – itin palanki terpė kauptis virusams ir bakterijoms, todėl prieš apžiūrą kruopščiai nusiplaukite rankas. Medicininio išsilavinimo neturinčiam žmogui sunku  įvertinti skausmo požymius, bet gydytoja išskyrė kelis nerimą keliančius ženklus.

Pirmiausia, įdėmiai apžiūrėkite vaiko nurodytą vietą. Skausmo priežastis gali būti, pavyzdžiui, tarpdančiuose įstrigę maisto likučiai arba besikalantis dantukas. Sudėtingesniais atvejais ieškokite patamsėjusio danties ar nuskilusiu kraštu, patinusių arba supūliavusių dantenų. „Patinimas ir pūliavimas rodo, kad infekcija iš danties šaknų perėjo į kaulą ir uždegimas savaime nepraeis. Tada būtina kreiptis į odontologą, kuris atvers dantuką ir išleis pūlius bei skirs antibakterinį gydymą antibiotikais, antraip gali išsivystyti sepsis“, – apie dantų problemas kalbėjo odontologė.

Kartais ant dantenų galima pastebėti bėrimą, bet jis retai kyla dėl dantų problemų. Bėrimas dažniausiai būna susijęs su gleivinės pažeidimais – dėl autoimuninių ligų, alergijų, herpes viruso, retai būna bakterinės kilmės.

Malšiname skausmą

„Jei mažylis skundžiasi stipriu skausmu, kuris nepraeina, duokite įprastų vaistų nuo skausmo. Bendrų rekomendacijų nėra, todėl reikia vadovautis informaciniame lapelyje pateiktais nurodymais ir vaisto dozę paskirti pagal vaiko svorį. Jei nesate tikri, skambinkite savo gydytojui“, – pataria Diana Jurevičienė. – „Jeigu vaiko veidas pradėjo tinti, pakilo temperatūra, skausmas tęsiasi ar net stiprėja, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.“

Visgi, situacija ne visada tokia sudėtinga. Jei vaiko skausmas nėra stiprus, nesitęsia nuolat, vaikas gali žaisti ir miegoti, padėkite jam dažniau praskalauti burną, atidžiai du kartus per dieną valykite dantis ir toliau stebėkite. Žinoma, jei vaiko būklė blogėja, nedelskite ir kreipkitės į gydymo įstaigą.

Vaikų burnos higiena svarbi ir karantino metu

Pasak vaikų odontologės, karantino metu svarbu tęsti įprastą dantų higieną. Dabar itin daug laiko praleidžiame namuose, keičiasi kasdienė rutina ir dantų valymas gali tapti nebe toks svarbus. Bet, kaip ir prieš karantiną, vaikų dantukus reikėtų valyti du kartus per dieną, ryte ir vakare, su šepetėliu švelniais šereliais.

Pasistenkite vietoje saldžių gėrimų pasiūlyti vaikui gerti vandenį arba nesaldintą arbatą. Mažinkite saldumynų kiekį, o vietoj jų rinkitės vaisius arba uogas. Po kiekvieno valgio vaikučio dantis praskalaukite vandeniu arba skalavimo skysčiu (tik jie nerekomenduojami vaikams iki 6 metų), o tarpdančius valykite dantų siūlu arba krapštuku. Itin patogu naudotis plastmasiniais dantų krapštukais su pervertu siūlu.

Nepamirškite, kad vaikai mokosi stebėdami. Jei vaikams liepiate valytis dantis, bet patys to nedarote arba darote nekruopščiai, vaikai vengs šios procedūros. Dantų valymas nėra mėgstamas vaikų užsiėmimas, bet gali tokiu tapti. Paverskite tai  linksmu ritualu ir bendra veikla, pasitelkite žaidimus, daineles arba mobiliąsias aplikacijas.

Ko bijo vaikai?

Nerimas ir baimė yra natūralios žmogaus organizmo reakcijos, kurios labai reikalingos mūsų kasdienybėje. Baimė padeda prisitaikyti bei įveikti įvairiausias sudėtingas gyvenimo situacijas, įspėja apie gresiantį pavojų ir laiku apsaugo. Baimė yra susijusi su konkrečiais, realiais dalykais, o nerimas neturi aiškios priežasties – dažnai tiesiog nerimaujama tiksliai negalint įvardinti nerimą keliančio objekto. Tai tarsi reakcija į kažką pavojingo ar bauginančio.

Kalbant apie vaikus ir jų baimes ir nerimą, reikėtų atsigręžti į vaikystės laikotarpį, kai ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams jau kyla aibė faktinių klausimų apie juos supantį pasaulį: kodėl, kaip, kada? Vaikai gali stipriai išgyventi tėvų išsiskyrimą, bijoti tamsos, griaustinio ar žaibo, pasilikti vienumoje, darbų mokykloje, jautriai išgyventi bendravimo sunkumus, baimintis dėl mirties ir t.t. Kai kurių vaikų baimių tėvai gali nesuprasti, manyti, kad tai kvaila ir išgalvota, tačiau kiekvienam vaikui jo baimės yra didelės ir rimtos, tad tėvai turėtų skirti tam dėmesį, o ne numoti į vaiko bėdas ranka, o tuo labiau, nebandyti jų sumenkinti.

Kas išduoda vaiko išgyvenamą baimę ar nerimą?

Kiekvienas vaikas šias emocijas išgyvena skirtingai. Baimę galima sieti su nesaugumo jausmu, bejėgiškumu, pažeidžiamumu. Depresinė nuotaika – taip pat atspindi baimės jausmą. Nerimą išduoda vaiko verksmas, irzlumas, baimingumas, vengimas bendravimo ir prisilietimų, sunkiai valdomas elgesys ar judrumas, greitai kintanti, iki galo nebaigiama veikla, negalėjimas nustygti vietoje.

Viduje „uždaromas“ nerimas gali pradėti reikštis per taip vadinamus psichosomatinius simptomus, kuomet vaikui be aiškios fiziologinės priežasties ima skaudėti pilvą, galvą, vargina lengvas galvos svaigimas, kyla permainingi, bet nuolatiniai nervingumo jausmai, apima drebulys, įsitempia raumenys, stipriau plaka širdis, tampa sunku susikaupti, atsiranda miego ir apetito sutrikimai, prakaitavimas. Todėl kiekvienu atveju tėvams reikia atidžiai stebėti vaiką, įvertinti jo emocinės savijautos ir elgesio pokyčius. 

Kaip tėvams kalbėti koronaviruso ir karantino temomis bei padėti suvaldyti vaiko nerimą ?

Tėvai visada yra pirmas pavyzdys savo vaikams, kaip reikėtų susidoroti su nerimu. Bene svarbiausia (kartais, beje, sunkiausiai įgyvendinama) taisyklė tėvams – į stresą keliančias situcijas patiems reaguoti ramiai ir stengtis nuraminti vaiką. Apie tai, kas vaiką neramina, reikėtų kalbėtis atvirai ir jam suprantamai, neslepiant svarbių dalykų. Kai nerimą kelia koronaviruso grėsmė, suaugusiesiems reikėtų būti itin kantriems, stengtis bendraujant su vaikais nesusierzinti, jeigu atžaloms reikėtų kartoti tuos pačius atsakymus kelis kartus per dieną. Svarbiausia šiuo visiems įtemptu laikotarpiu kuo daugiau laiko būti su šeimos nariais, prasmingai drauge leisti laiką, bendrauti ir žaisti.

Neramiu metu fiziniai kontaktai, tokie kaip apkabinimas, pabučiavimas, yra labai svarbūs gerai vaiko savijautai. Moksliškai įrodyta, kad vaikui apkabinimų reikia bent 10 kartų per dieną. Apkabinimas – ne vien meilės išraiška, jis veikia ir kaip padrąsinimas, nuraminimas, skatina abipusį pasitikėjimą, stiprina tarpusavio emocinį ryšį. Jei tokiu sunkiu momentu tėvams pritrūktų kūrybiškumo ir vaizduotės, visada galima pasinaudoti kitų  sukurtais ir taikomais metodais. Neseniai interneto platybėse pasirodė psichologės Manuela Molina Cruz kurta knygelė, kuri žaismingai ir suprantamai mažiesiems paaiškina apie naująjį koronavirusą.

Ko šiuo laikotarpiu tėvai turėtų mokyti vaikus, į ką atkreipti dėmesį?

Karantino metu įsigaliojo visuotinė drausmė ir reikalavimai, kaip turėtume elgtis, kad išvengtume ligos plitimo. Tėvai turėtų paaiškinti, kad norint neužsikrėsti koronovirusu reikia nusiplauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, ir tą reikėtų daryti kaip įmanoma dažniau. Svarbu, jog suaugusieji mažiesiems rodytų tinkamą pavyzdį šiuo metu patys vengdami susitikimų su draugais, neidami iš namų be reikalo. Matydami tėvų demonstruojamą elgesį, vaikai greičiau ims suvokti, jog ir jiems laikinai negalima matytis su klasės ar kiemo draugais, ir kad daugiau laiko reikėtų leisti namuose kartu su artimaisiais.

Vaikai turi suprasti, kad šiuo metu namai – jiems pati saugiausia vieta, nes lauke užkratas gali tykoti bet kur: kosintis, čiaudintis, sergantis žmogus, į orą kartu su seilių lašeliais skleidžia daugybę virusų, kuriuos gali įkvėpti šalia esantys sveiki žmonės ir užsikrėsti.

Kaip galima padėti vaikams kovoti su nerimu ir baimėmis?

Vienas iš pagrindinių ir natūralių būdų kovoti su nerimu ir baime, taip pat puiki galimybė išsaugoti tvirtesnius tarpusavio santykius šeimoje, yra aktyvi veikla ir judrūs žaidimai. Pagal vaiko amžių ir norus, būsto erdvę ir kitas sąlygas ar galimybes, yra nemažai puikių užsiėmimų: šokinėjimas per šokdynę, pratimai su lanku, slėpynės, landžiojimas pro sustatytas kėdes ar suolų tunelį, žaidimai su kamuoliu, žodžių estafetė, šokinėjimo žaidimai ir t.t. Tėvai, žaisdami ir džiaugdamiesi kartu su vaikais, mažiau nerimaus patys.

Kitos naudingos priemonės, kurios ugdo vaiko pažinimą apie pasaulį, yra filmai, knygos, pasakos. Galėčiau rekomenduoti autorės Karen Young knygas. Pirmoji – „Ei, šaunuoli. Knyga vaikams apie nerimą ir drąsą“. Ši knyga moko, kaip įveikti nerimą ir surasti savyje drąsos galių. Kitas minėtos autorės kūrinys – „Ei, karžygy. Knyga vaikams apie nerimą“ – padedantis išaiškinti vaikams, kas yra nerimas ir suteikiantis žinių, kaip iš jo išsivaduoti. Šios ir panašaus pobūdžio vaikiškos literatūros knygos skaitančiam vaikui atskleidžia, jog nerimą įmanoma įveikti bei supažindina, kokių yra sėkmingų ar netinkamų kelių su juo kovoti. Taip pat, knygų skaitymas lavina vaiko vaizduotę, ugdo jo asmenybę, moko vertybių.

Kur tėvai ir vaikai galėtų kreiptis pagalbos dėl apnikusių neigiamų jausmų?

Šiuo sunkiu ir sudėtingu etapu, natūralu, kad gali kilti neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Apie jas visada, ne tik karantino metu, būtina pasikalbėti su artimuoju ar draugu. Jei tokių žmonių šalia nėra, arba nesinori savo bėdų išsakyti pažįstamam asmeniui, visuomet galima kreiptis pagalbos į specialistus – psichologus, psichoterapeutus – kurie pasiruošę išklausyti kiekvieną žmogų bei padėti kartu įveikti užklupusias negandas. Karantino metu privatūs psichologai, psichoterapeutai teikia konsultacijas tik nuotoliniu būdu. Nemokamų pagalbos linijų darbas vyksta įprastai.

Informacinė platforma www.pagalbasau.lt, kurioje galima  rasti rekomendacijas, kaip palaikyti gerą emocinę būseną koronaviruso pandemijos metu bei kur kreiptis pagalbos.

Viešose vietose rekomenduojama būti su apsauginėmis veido kaukėmis, respiratoriais, arba kitomis nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis, išskyrus vairuojant motorines transporto priemones.

Parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose prašoma lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus tos pačios šeimos narius), laikytis saugaus kontakto (didesnio nei 2 metrų atstumo ir trumpesnio nei 15 minučių kontakto), higienos reikalavimų.

Prekybos ir paslaugų vietose galės lankytis tik vienas šeimos narys.

Planiniai skiepijimai ir karantino metu turi būti tęsiami

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškina, kad visi vaikai, kuriems pagal skiepijimo kalendorių priklauso skiepai turi būti paskiepyti gydymo įstaigose tiek karantino, tiek ekstremaliosios situacijos metu. Tuo metu, suaugusiesiems taip pat turi būti sudaryta galimybė pasiskiepyti, kad būtų išlaikytos skiepijimo schemos, pavyzdžiui – skiepijant nuo erkinio encefalito.

Profilaktiniai skiepijimai neatidedami, nes profilaktinių skiepijimų atidėjimas ar pertrūkiai sukelia užkrečiamųjų ligų protrūkius, o laiku nepaskiepytiems asmenims gresia užkrečiamųjų ligų komplikacijos ir mirtys.

Numatyta, kad planinių skiepijimų atlikimui gydymo įstaiga turi paskirti konkretų laiką ir atskiras patalpas, užtikrinant, kad nesikirstų pacientų, atvykstančių planiniams skiepijimams, ir kitų pacientų srautai.

Skiepai turi būti atidedami tuo atveju, jei žmogus – tiek suaugęs, tiek vaikas – neseniai keliavo užsienyje, turėjo kontaktų su sergančiuoju koronavirusine infekcija.

Nuotolinės gydytojų konsultacijos

Karantinas keičia gydytojų ir pacientų bendravimą. Gydymo įstaigos jau nuo karantino pradžios riboja fizinį kontaktą su pacientu, dauguma konsultacijų yra atšaukiamos arba perkeliamos neribotam laikui.

Šiandien pacientai į polikliniką gali atvykti tik su specialiu gydymo įstaigos leidimu ir konkrečiu laiku. O dauguma ilgai lauktų specialistų konsultacijų yra perkeltos neribotam laikui. Tačiau žmonės, ypač turintys sudėtingų sveikatos problemų, konsultacijos laukti negali.

Telekonsultacijas, kaip alternatyvą telefoninėms konsultacijoms, pasiūlė gydytojų informacinės sistemos FOXUS kūrėjai UAB „SoftDent“. Šios sistemos pagalba pacientas gali užsiregistruoti telekonsultacijai per pacientų portalą (www.e-pacientas.lt) ar gydymo įstaigoje. Atėjus paskirtam laikui gydytojas vieno mygtuko paspaudimu atveria vaizdo konsultacijos langą.

„Gydytojui nereikia išeiti iš sistemos, kurioje jis dirba, viskas yra fiksuojama viename lange. Konsultacijos metu gydytojas mato paciento e-Sveikatos istoriją.“- pasakoja FOXUS projekto vadovė Neringa Maceinienė.

Pacientas prieš pat telekonsultaciją gauną aktyvią nuorodą į el. paštą ir SMS žinute. Todėl pacientui nebūtina turėti video kameros ir mikrofono kompiuteryje, yra galimybė naudotis išmaniuoju telefonu.

Psichologinė pagalba

Koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemijos metu prieinamą ir konfidencialią psichologinę pagalbą visuomenei aktyviau teiks psichikos sveikatos centrų psichologai ir emocinės paramos linijos. Taip pat startuoja medikams skirta savanoriška psichologinės pagalbos iniciatyva.

Žmonės, besikreipiantys psichologo konsultacijos, šią paslaugą gaus anonimiškai, Šiuo sprendimu siekiama ne tik užtikrinti paslaugų tęstinumą esamiems pacientams, bet ir suteikti pagalbą žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų dėl pokyčių gyvenime, prasidėjus COVID-19 pandemijai.

Esant galimybei, psichikos sveikatos centrams siūloma teikti konsultacijas iškart paskambinus, jei žmogus to pageidauja. Taip pat išlieka galimybė užsiregistruoti planinei konsultacijai vėliau.

Be to, šiuo kritiniu laiku psichologinę pagalbą telefonu ir internetu teikia Emocinės paramos linijos, dalis iš jų – visą parą: „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Linija doverija“. Jų kontaktus galima rasti čia: http://www.klausau.lt/telefonai

Taip pat pradėjo veikti iniciatyva, kurios tikslas – teikti emocinę paramą Lietuvos medikams ir jų artimiesiems, susiduriantiems su didžiule kasdiene įtampa. Prie iniciatyvos prisijungė daugiau kaip 150 kvalifikuotų psichologų ir psichoterapeutų, jie teiks nemokamas ir konfidencialias psichologines konsultacijas. Iniciatyvą galima rasti čia: www.medo.lt/psichologo-pagalba

Visas Psichikos sveikatos centrų sąrašas yra čia: http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais. Sužinoti, prie kurio Psichikos sveikatos centro žmogus yra prisirašęs, galima susisiekus su savo poliklinika ar šeimos gydytoju.

Dėl naujojo koronaviruso galima teirautis:

• Koronos karštąja linija tel. 1808 (pasireiškus gripui būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju; norint pasikonsultuoti, kilus klausimų) – visą parą, visoje Lietuvoje, nemokamai;
• Facebook messenger https://www.messenger.com/t/koronasos
• Nacionalinio visuomenės sveikatos centro karštąja linija tel. +370 618 79984 ir +370 616 94562 (visą parą);
• elektroniniu paštu koronavirusas@sam.lt.

Oficiali informacija apie koronavirusą (COVID-19) ir karantiną, taip pat nurodymus ir rekomendacijas visiems gyvenimo atvejams galima rasti interneto svetainėje www.koronastop.lt

Pagal SAM Spaudos tarnybos informaciją 

Nėščiųjų imlumas virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, taip pat ir  COVID-19, didesnis

Nėštumas nėra būklė, galinti laukti, todėl šiuo metu labai svarbu, kad šeimos gydytojai, akušerės, gydytojai akušeriai-ginekologai bendrautų. Pirmiausia – telefonu su nėščiosiomis, paaiškintų, nuramintų, paskirtų nuotoliniu būdu reikiamus tyrimus, ir, svarbiausia – nuolat vertintų riziką.

Tais atvejais, kai nėštumo ir gimdymo rizikos neįmanoma įvertinti nuotoliniu būdu arba kai rizika yra padidėjusi – patikros ir tyrimai turi būti atliekami, nėščiosios, turinčios riziką, privalo būti tiriamos, o esant reikalui – nedelsiant gydomos.

Tokiu atveju gydymo įstaigos turėtų paskirti būsimai mamai vizito laiką tokiu periodiškumu, kad būtų galima atlikti kabineto, kuriame buvo suteiktos paslaugos pacientui, pilną dezinfekciją bei užtikrinti, kad personalas dėvėtų asmenines apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad nėštumo metu organizme vyksta imunologiniai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali padidinti nėščiųjų imlumą virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, tokioms kaip COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), todėl būtina nėščiosioms ir gimdyvėms skirti ypatingą dėmesį.

Ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai išduodami nuotoliniu būdu

Siekiant išvengti bet kokios virusinės infekcijos, nėščiosioms rekomenduojama itin atsakingai vykdyti koronaviruso COVID-19 prevencijos rekomendacijas karantino laikotarpiu: vengti socialinių kontaktų ar išlaikyti saugų atstumą nuo kitų asmenų, nepriiminėti svečių namuose, stiprinti imunitetą, laikytis tinkamo dienos režimo, sveikai maitintis, laikytis rankų higienos (plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, jei nėra galimybės nusiplauti rankų, – naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones) ir kt.

Medikai kreipiasi į besilaukiančias moteris

Siekiant išvengti galimų infekcijų ir komplikacijų, akušerijos ir ginekologijos specialistai ragina nėščiąsias bei karantino metu besiruošiančias gimdyti moteris atsakingai laikytis visų joms šiuo laikotarpiu teikiamų rekomendacijų. Ir prašo supratingumo dėl šiuo metu įvestų apribojimų – draudimo karantino laikotarpiu ligoninėse lankyti ligonius, o vyrams – dalyvauti gimdyme.

„Gerbiamos besilaukiančios ir besiruošiančios gimdyti moterys, šiuo griežto karantino laikotarpiu vyrams ar kitiems artimiesiems dalyvauti gimdyme draudžiame siekdami apsaugoti ir Jus, ir Jūsų artimuosius, ir medicinos personalą nuo labai lakios ir pavojingos infekcijos. Vienas svarbiausių apsaugos principų – mažinti kontaktų skaičių, saugoti galinčius reikiamą profesionalią pagalbą suteikti medikus“, – sako LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Kauno Perinatologijos centro vadovė prof. Rūta Nadišauskienė.

Kitų šalių patirtis pandemijos metu rodo, kad, laikantis atitinkamų reikalavimų ir apribojimų, nėščiųjų, užsikrėtusių koronaviruso infekcija (COVID-9) buvo labai nedaug. Turimais duomenimis, virusas neaptiktas nei placentoje, nei vaisiaus vandenyse, nei motinos piene.

Jeigu koronavirusu užsikrėtė nėščioji 

Pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, gimdyvėms ar nėščiosioms su įtariama arba patvirtinta COVID-19 infekcija rekomenduojama pranešti priėmimo skyriui apie savo atvykimą. Jos turi patekti į gydymo įstaigą atskiru srautu. Tokios nėščiosios ir gimdyvės pagal galimybę (priklausomai nuo pandemijos lygio) turėtų būti gydomos tam paruoštuose stacionaruose.

Labai mažai duomenų apie viruso poveikį pirmuoju – antruoju nėštumo trečdaliais, apie nėščiosios priežiūrą po persirgtos infekcijos. Neatmestinas ryšys su persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus displazijomis. Po ligos rekomenduojami papildomi detalūs ultragarsiniai tyrimai Perinatologijos centre ir stebėjimas dėl vaisiaus augimo sulėtėjimo.

COVID-19 infekcija nėra indikacija užbaigti nėštumą, kol neprogresuoja kvėpavimo nepakankamumas. Jeigu nėštumas tęsiasi, rekomenduojama laukti savaiminės gimdymo pradžios, jeigu nėra nėštumo komplikacijų.

Rekomenduojama gimdyvėms su įtariama arba patvirtinta nesunkios eigos COVID-19 infekcija atvykti gimdymui aktyvioje gimdymo fazėje, jeigu nėra kitos perinatalinės patologijos.

COVID-19 infekcija nėra kontraindikacija epidūrinei ar spinalinei anestezijai. Reikėtų apsvarstyti epidūrinį skausmo malšinimo būdą (privalumas – komplikuojantis gimdymui – nereikia taikyti bendrosios nejautros).

Jei nėščioji ar gimdyvė, yra karantine dėl COVID-19 infekcijos, akušerinė pagalba jai teikiama pagal bendrus principus. Gimęs naujagimis nėra atskiriamas nuo mamos, žindomas.

Pagal SAM Spaudos tarnybos informaciją

Kada į lauką eiti galima?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad asmenims, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems asmenims, negalima. Išeiti į lauką galima tik tuo atveju, jeigu šis žmogus tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, buvimas savo balkone, terasoje, nuosavame kieme, kuriame nesutiks kitų žmonių.

Visiems kitiems, kuriems netaikomi izoliavimosi (saviizoliacijos) reikalavimai, reikėtų vadovautis vienu principu – saugus atstumas. Tad visiems, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų apie 2 metrų atstumą (pavyzdžiui, nuosavas kiemas, sodas, miškas, parkas ir pan.).

Pasirūpiname vaikų saugumu

Tokių pačių sąlygų turėtų laikytis ir tėvai su vaikais, taip pat naminių gyvūnų turintys gyventojai. Jie savo pasivaikščiojimams ir žaidimams turėtų rinktis tokias vietas, kuriose būtų galima išlaikyti 2 metrų atstumą nuo žmonių.

Tad pamačius žaidimų aikštelę ar smėlio dėžę, kurioje jau žaidžia viena šeima su vaikais, reikėtų pasivaikščioti ir paieškoti kitos aikštelės. Vaikų saugumu visų prima turi pasirūpinti tėvai. Tad tėvų pareiga šiuo metu yra paaiškinti vaikams tokio elgesio priežastis ir tikslus. Taip pat atkeipti dėmesį, kad vaikai nežaistų kontaktinių žaidimų, išlaikytų saugų atstumą vienas nuo kito.

Sportuoti lauke galima tik tokiu atveju, jei žmogui netaikoma 14 dienų izoliacija. Visgi sportuojant taip pat būtina laikytis visų sveikatos saugumo rekomendacijų, vengti masinių susibūrimo vietų, socialinių kontaktų.

Pažintinių takų, parkų, apgultis yra nepageidaujamas reiškinys karantino metu. Žmonių susibūrimai draudžiami tiek viduje, tiek lauke.

SAM primena, kad visos šios priemonės būtinos norint apsaugoti tiek save, tiek savo artimuosius, tiek pažeidžiamiausius visuomenės narius.