Svarbiausia – saugus maistas ir higiena

Viduriavimo tikimybė priklauso nuo lankomos šalies, keliautojo elgesio ir higieninių įpročių, organizmo savybių bei imuniteto. Dažniausiai suviduriuoja atostogaujantys Azijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose, Lotynų Amerikoje. Kitokia aplinka bei maistas, neįprasta vandens sudėtis lemia ir žarnyno mikrobiotos pokyčius: viršinamame trakte atsiranda neįprastos bakterijos. Jos gali pažeisti bakterijų pusiausvyrą, sukelti disbiozę, kuri ir lemia viduriavimą.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose.

Dažnai keliautojų viduriavimas susijęs su infekcija. Infekcinę ligą gali sukelti bakterijos: E. coli, kampilobakterijos, šigelės, salmonelės. Taip pat kelionėje gali užklupti virusai (norovirusai, rotavirusai) ir parazitai (pvz., Giardia lamblia).

Pagrindinis šių mikroorganizmų šaltinis nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, nenulupti vaisiai, užterštos daržovės ir vanduo. Infekcija patenka į organizmą su netinkamai laikomais maisto produktais – kiaušiniais, nepasterizuotu pienu ar jo produktais, pavyzdžiui, ledais, konditerijos gaminiais su kremu, padažais. Galite apsinuodyti atsigaivinę gėrimu su ledo kubeliais, jeigu sušaldytas iš čiaupo bėgantis vanduo.  

Infekcija taip pat perduodama kontaktuojant su sergančiuoju, jei nesilaikoma higienos taisyklių. Dėl to kelionėje dažnai suviduriuoja vaikai, kurie neįpratę visuomet laikytis higienos reikalavimų.

Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose. Karšto klimato sąlygomis viduriavimo rizika padidėja, nes aukšta temperatūra skatina infekcijų vystymąsi ir plitimą.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Patekę į virškinamąjį traktą infekcijos sukėlėjai dauginasi, išskiria toksinus ir sukelia žarnyno infekciją. Suviduriuoti galima ne tik kelionėje, bet ir išvykus iš svečios šalies (inkubacinis infekcijos periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų).

Kartu su staiga prasidėjusiu viduriavimu atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, gali pakilti temperatūra. Tuštinamasi daugiau nei 3 kartus per dieną, išmatose gali atsirasti kraujo priemaišų, kai kurie sunegalavusieji vemia. Gali kamuoti nesuvaldomas noras tuštintis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Šios bėdos sukelia daug nepatogumų kelionėje. Paprastai keliautojų viduriavimas praeina per tris–keturias dienas, tačiau gali užsitęsti ilgiau.

Viduriuojant rekomenduojama laikytis švelnios dietos, vengiant sunkiai virškinamų riebių, aštrių, sūrių, keptų riebaluose patiekalų, konservuotų, rūkytų maisto produktų. Verčiau atsisakyti daug skaidulų turinčių šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos.

Viduriuojant netenkama skysčių ir galime patirti dehidrataciją. Ši bėda ypatingai greitai ištinka vaikus, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą. Taigi, vienas iš svarbiausių tikslų viduriuojant – atkurti vandens bei druskų pusiausvyrą. Todėl reikia gerti daug skysčių. Tinka vanduo, natūralus sultinys, pasaldinta arbata, vaisių sultys. Esant sunkesniam viduriavimui ir praradus daug skysčių, gali prireikti druskos tirpalo, kurio miltelių įsigysite vaistinėje.

Kaip išvengti virškinimo problemų atostogaujant?

Pagrindinės keliautojų viduriavimo prevencijos priemonės – asmeninė higiena ir maisto produktų saugumas. Prieš valgydami visada nusiplaukite rankas su muilu arba naudokite antiseptiką. Atidžiai patikrinkite maisto produktų galiojimo laiką, nerizikuokite, jeigu jis pasibaigęs. Rinkitės gerai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje. Prieš valgydami šviežias daržoves ir vaisius gerai juos nuplaukite ir nulupkite.

Būkite atsargūs rinkdamiesi maitinimo įstaigas išvykoje, venkite gatvėje parduodamo maisto. Rizikuosite užkandinėse ir kioskuose valgydami net vaisius bei daržoves, kurie parduodami nulupti ir supjaustyti. Norėdami paragauti vietinės virtuvės patiekalą, rinkitės pagamintą aukštoje temperatūroje. Neįprastus, egzotiškus maisto produktus ragaukite po truputį, nes jų persivalgius, galima suviduriuoti.

Viena iš svarbių prevencinių priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo arba jį sušvelninti – probiotikai. Jeigu gerųjų bakterijų žarnyne pakanka, organizmui lengviau atsilaikyti prieš svetimus mikroorganizmus ir mažesnė viduriavimo tikimybė.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą.

Greičiau atsikratyti viduriavimo gali padėti probiotikai

Keliautojų viduriavimas paprastai praeina nesunkiai, tačiau infekcinė liga gali išprovokuoti dirgliosios žarnos sindromą arba reaktyvųjį artritą. Jeigu viduriuojate gausiai, dažnai ir ilgiau nei 4 dienas, kamuoja stiprus pilvo skausmas, silpnumas, vemiate, karščiuojate, išmatose atsiranda kraujo, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Viena iš žarnyno mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeninių mikroorganizmų patekimui arba jį apriboti. Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sukelia disbiozę. Mikrobiotai atkurti reikalingos probiotinės – gerosios bakterijos.

Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą. Tam kelionės vaistinėlėje patariama turėti probiotiko preparatą.

Vienas iš probiotinių preparatų Saccharomyces boulardii yra pagamintas iš mieliagrybio, kurio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia panašiai kaip normali mikrobiota: palaiko sveiką bakterijų balansą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Taip pat slopina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir jų toksinų poveikį. Vienas iš šio mieliagrybio privalumų, kad jis atsparus skrandžio rūgštims, todėl veikia efektyviai. Didelė šių mikroorganizmų koncentracija greitai susidaro ir išlieka, kol vartojamas probiotikas. Nutraukus vartojimą jis pasišalina iš žarnyno. Be to, S. boulardii  yra atsparus antibiotikams, todėl jį galėsite vartoti, jeigu gydytojas skirs šiuos vaistus.

Šio mieliagrybio preparatą pradėjus vartoti nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios mažiau kamuos viduriavimas ir greičiau pasveiksite.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS .

VASAROS ATOSTOGOS. Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima (partnerio turinys). Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis.

VASAROS VAISTINĖLĖ. Kodėl vasaros saulė nesuteikia vitamino D?. Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas

KĄ VALGOME. Marinuota mėsa griliui: kaip išsirinkti taupant laiką ir sveikatą?

KŪDIKIS. Žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Pilvuko bėdos pritrūkus gerųjų bakterijų.

VERTA ŽINOTI. Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?. Alergija ir alergija maistui.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Mėgautis vasaros teikiamais malonumais dažnai sutrukdo virškinimo sutrikimai, kuriuos lydi itin nemalonus reiškinys – viduriavimas. Tai nutinka dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų, kad keičiasi mūsų mityba: valgome daugiau vaisių ir daržovių. Vasaros poilsio neįsivaizduojame be išvykos prie jūros, į sodybą ar kelionės į kitą šalį, kur keičiasi mūsų gyvenimo sąlygos. Dažniau bendraujame su draugais, giminėmis, būdami ilgiau lauke aktyviai kontaktuoja tarpusavyje vaikai. Todėl nereta viduriavimo vasarą priežastis yra žarnyno infekcijos, kurias sukelia patogeninės bakterijos.

Pavojai kelionėje

Kelionėje suviduriuojama dėl pasikeitusio maisto arba su maistu, vandeniu ir iš jo sušaldytų ledukų įvairiuose gėrimuose į organizmą patekusios infekcijos. Be to, keliaudami dažniau pamirštame apie higieną.

Dažniausia infekcinė keliautojų viduriavimo priežastis yra patogeninės žarnyno lazdelės (E. coli), rečiau – salmonelės, šigelės, jersinijos. Taip pat – virusai (rotavirusai, noravirusai) ir pirmuonys (amebos, lamblijos).

Viduriavimas kelionėje toli gražu ne visada yra infekcinė liga. Su šia problema susiduria gana dažnas keliautojas. Lankantis kitoje šalyje, nesusijusi su infekcija viduriavimo priežastis – žarnyno bakterinės floros pasikeitimas, kurį gali išprovokuoti daugelis su kelionėmis susijusių veiksnių:

• stresas, susijęs su tolimomis kelionėmis;
• klimato ir laiko juostos kaita;
• skirtinga vandens sudėtis;
• įvairūs neįprasti vietinės virtuvės patiekalai, egzotiški vaisiai, kurių norisi paragauti;
• susiduriame su mums neįprastais mikrobais, kurie patenka į organizmą;

Neinfekcinis viduriavimas, atvykus į naują vietovę, paprastai atsiranda per 2–4 dienas arba ne vėliau kaip per dvi savaites. Viduriuojantis žmogus tuštinasi daugiau nei tris kartus per dieną. Be to, be viduriavimo ir vėmimo gali atsirasti pilvo spazmai, pakilti temperatūra.

Per didelis smaguriavimas vaisiais ir uogomis

Nuo viduriavimo nesame labiau apsidraudę ir vasarodami namuose. Sodyboje ar močiutės darže nuskinta ir čia pat į burną nukeliavusi gražuolė braškė, iškyloje nenuplautomis rankomis paimtas šašlyko gabalėlis ar sumuštinis, gali būti žarnyno problemų priežastis.

Dėl užklupusio infekcinio viduriavimo ne visada kalta prasta higiena – net ir uoliausi švaruoliai, kurie nesiskiria su antibakteriniu rankų geliu, nėra apsaugoti nuo šios bėdos. Karštuoju metų laiku maistas labai greitai genda. Be to, ne visada įmanoma tai nustatyti pagal išvaizdą ar kvapą.

Suviduriuoti galima ir gausiai prisivalgius šviežių vaisių bei uogų. Mat juose yra aktyvių komponentų, kurie turi vidurius laisvinantį poveikį. Saikingai vartojami vaisiai ir daržovės teigiamai veikia virškinimą, minkština išmatas, tačiau per didelis jų kiekis gali pažeisti skrandžio gleivinę ir sukelti viduriavimą. Taip atsitinka dėl didelio organinių vaisių rūgščių kiekio: jos dirgina žarnyno sieneles, aktyvindamos peristaltiką. Dažnai suviduriuojama prisivalgius slyvų, abrikosų, rūgščių obuolių, vynuogių, kriaušių, melionų.

Viduriavimas gali būti pavojingas

Neinfekcinis viduriavimas, kai tuštinimasis padažnėja iki 3–4 kartų per parą, stiprių negalavimų nesukelia, ilgai netrunka ir susidoroti su juo galima patiems. Tačiau jeigu vargina dažnas viduriavimas ir jis tęsiasi ilgiau nei 4 dienas, atsiranda kitų simptomų, reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

 Pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas – ir bakterinei, ir virusinei infekcijai būdingi požymiai. Bakterinėmis infekcijomis paprastai sergama sunkiau: pakyla aukštesnė temperatūra, krečia šaltis, kamuoja kūno skausmai, būdingi stipresni pilvo skausmai, suprastėja savijauta, išmatose gali būti kraujo priemaišų.

Žarnyno infekcija užsikrečiama nuo sergančio žmogaus: per užterštomis rankomis pagamintą maistą, per vandenį, užkratas gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Žarnyno infekcijų sukėlėjai gali išlikti ilgą laiką gyvybingi aplinkoje.

Išsiaiškinti, kas sukėlė viduriavimą kelionėje, nėra lengva, todėl kelioniniame pirmosios pagalbos rinkinyje turėtų būti universali priemonė, kuri padėtų esant bet kokios kilmės viduriavimui. Tai labai svarbu, nes viduriavimas ir vėmimas pavojingi: prarandama daug skysčių ir gali išsivystyti dehidratacija (druskų ir skysčių netekimas). Be to, viduriuojant nukenčia absorbcijos procesai.

Kaip gelbėtis?

Net ir viduriavimui pasibaigus žarnynui reikia laiko sureguliuoti virškinimo ir absorbcijos procesus. Todėl kovojant su viduriavimu svarbu ne tik atsikratyti šio negalavimo ir vėmimo, bet ir atkurti normalų virškinimą.

Kovodami su viduriavimu, turime atkurti prarastus skysčius, pašalinti toksinus ir sunaikinti ligas sukeliančius mikrobus ar virusus, tai pat – atkurti pažeistą mikrofloros pusiausvyrą. Viena iš pagalbos priemonių – sorbentai, kurie suriša ir pašalina toksinus bei patogeninius mikroorganizmus.

Jeigu viduriuojant netenkama daug skysčių, būtina gerti rehidracijos tirpalus, padedančius atkurti prarastus skysčius ir svarbius elektrolitus (natrį, kalį, magnį, kalcį). Tokį tirpalą galima įsigyti vaistinėje. Jo neradus, nesunku pasigaminti ir patiems. Litre vandens reikia ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą cukraus, 2 arbatinius šaukštelius druskos ir pusę arbatinio šaukštelio sodos. Tirpalą reikia gurkšnoti dažnai (kas 15 minučių), bet po truputį ir mažais gurkšneliais

Bet kokios kilmės viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą ir joje padaugėja ligas sukeliančių bakterijų, todėl reikalingi probiotikai – preparatai, kuriuose yra naudingųjų bakterijų arba mieliagrybių Saccharomyces boulardii.

Kuo padeda probiotikai?

Probiotikai padeda ne tik sumažinti žarnyno disbiozę viduriuojant, bet ir apsaugoti organizmą nuo viduriavimą sukeliančių virusų ir bakterijų.

Bakteriniuose probiotikų preparatuose dažniausiai yra dviejų grupių gerųjų bakterijų – laktobakterijų ir bifidobakterijų. Atskira probiotikų grupė yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii, kuris nekeičia normalios žarnyno mikrofloros, bet, slinkdamas virškinamuoju traktu, išskiria antibakterines medžiagas, tokiu būdu slopindamas patogeninių ir sąlyginai patogeninių bakterijų augimą.

Šis mieliagrybis yra atsparus skrandžio ir tulžies rūgštims, todėl virškinamajame trakte beveik nepakinta. Saccharomyces boulardii paviršiaus plotas 10 kartų didesnis nei bakterijų, taigi jis geriau apsaugo žarnų sieneles nuo patogenų ir didesnis patogenų sukibimo plotas. Todėl šis mieliagrybis padeda sumažinti viduriavimą, taip pat – išvengti pakartotinės infekcijos.

Dieta viduriuojant

Viduriuojant svarbi tinkama mityba. Naudingos vandenyje virtos košės be sviesto, ypač ryžių košė, kisieliai, džiūvėsiai. Nedera pamiršti skysčių: tinka negazuotas mineralinis vanduo, džiovintų vaisių kompotai, įvairios vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių. Arbatą reikia gerti stiprią, be cukraus.

Viduriuojant reikia gaminti virtus arba troškintus patiekalus. Galima valgyti vištieną, kalakutieną, liesą jautieną, neriebią žuvį, tik netinka mėsos sultiniai. Troškinkite cukinijas, baklažanus, morkas. Šviežių daržovių, vaisių ir daržovių sulčių reikėtų atsisakyti. Iš vaisių galima valgyti tik keptą obuolį. Netinkami maisto produktai: pienas, kopūstai, ankštiniai augalai, burokėliai.

Ką galima padaryti, siekiant išvengti viduriavimo

• Nepatingėkite dažniau nusiplauti rankas, visada su muilu ir karštu vandeniu, ypač kruopščiai plaukite tarpupirščius.
• Nevalgykite pusiau keptų patiekalų (pavyzdžiui, kepsnių su krauju).
• Vaisius ir daržoves geriausia nuplauti virintu vandeniu.
• Į kelionę pasiimkite vandens buteliuose.
• Negerkite šaltinių ir šulinių vandens. Daugelyje šalių nerekomenduojama gerti vandenį iš čiaupo, nes cheminėmis medžiagomis apdorotas ar bakterijomis užterštas vanduo gali būti ligų šaltinis.
• Ilgai nepalikite iš šaldytuvo išimtų greitai gendančių maisto produktų (pieno produktų, žuvies, mėsos, padažų).
• Atsisakykite pyragų ir kitų skanumynų su kremu – būtent tokiame maiste patogenai greitai dauginasi.
• Jei ruošiatės į iškylą, būtinai pasiimkite šaltkrepšį, be jo karštu oru maistas automobilyje sugenda vos per valandą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Atostogaujant užsienio kurorte gali netikėtai užklupti vadinamasis keliautojų viduriavimas. Tai ūmi infekcija, kurios viena iš priežasčių aklimatizacijos periodu laikinai susilpnėjęs vaiko imunitetas, o jam turi reikšmės dar ir stresas, ir nuovargis. Didžiausią pavojų žarnynui kelia termiškai neapdoroti maisto produktai ir užterštas vanduo.

Tėveliai turėtų žinoti, kaip apsaugoti vaiką nuo šių bėdų, o jeigu vis dėlto nepasisekė, svarbu būti pasirengusiems padėti mažyliui, kad nemalonūs negalavimai greičiau baigtųsi.

Kas sukelia viduriavimą kelionėje?

Virškinamojo trakto veiklą sutrikdo kitoks, negu įprasta, maistas, nes pasikeitus mitybai sutrinka žarnyne esančių bakterijų – naudingųjų ir žalingųjų – pusiausvyra. Virškinamajame trakte įsivyrauja svetimos, neįprastos bakterijos, tarp kurių dažnai yra ir sukeliančių ūmias žarnyno ligas.

Didžiąją dalį keliautojų infekcinių viduriavimų sukelia E. coli genties bakterijos, išskiriančios enterotoksinus. Šios bakterijos į organizmą patenka per užkrėstus maisto produktus ir vandenį. Suvalgius netinkamai pagamintų kiaušinių arba paukštienos, jautienos, kiaulienos, išgėrus užteršto pieno, į virškinamąjį traktą gali patekti salmoneliozę sukeliančios bakterijos, o jos yra plonosios žarnos uždegimo priežastis. Per nešvarias rankas ir užterštus maisto produktus galima užsikrėsti dizenterija (šigelioze), kurią sukelia šigelių genties bakterijos.

Rečiau viduriavimą kelionėje sukelia virusai – norovirusai ir gerai tėveliams pažįstami rotavirusai. Virusai perduodami ir per orą – bendraujant su užsikrėtusiu žmogumi. Rotavirusu vaikas gali užsikrėsti per žaislus, indus, drabužius, maistą. Šios infekcijos sukėlėjai ilgai išlieka aplinkoje, todėl apsisaugoti nuo jų sunku.

Didžiausias infekcijų pavojus kelionėje tyko kūdikių ir mažų vaikų, kurie ir namuose pamiršta higienos taisykles, be to, mėgsta viską čiupinėti ir kišti pirštukus į burną. Vaikai dažnai užsikrečia per nešvarias rankas, neplautus vaisius ir daržoves, nešviežius arba menkai iškeptus ar išvirtus mėsos patiekalus. Žarnyno problemų jiems dažnai atsiranda po maudynių upėje ar jūroje, nešvariam vandeniui patekus į vaiko burnytę.

Negalavimo požymiai

Keliautojų viduriavimu susirgęs vaikas tuštinasi daugiau nei 3 kartus per parą. Kūdikiai įprastai tuštinasi dažniau ir jiems keliautojų viduriavimą galima įtarti, kai jie tai ima daryti gerokai dažniau negu paprastai. Toks nemalonumas trunka maždaug 3 – 4 dienas, nors gali tęstis ilgiau nei savaitę.

Kartu su viduriavimu vaikui gali pakilti temperatūra, skaudėti pilvuką, jis gali vemti, pasidaryti neramus arba atvirkščiai – apatiškas. Vaikų išmatose kartais būna kraujo priemaišų. Viduriavimas prasideda staiga ir nebūtinai išvykoje į svečią šalį – infekcija gali užpulti tik grįžus į namus.

Pagalba viduriuojančiam vaikui

Didžiausias viduriavimo pavojus mažam vaikui – dehidratacija, nes viduriuojant netenkama daug vandens, o su juo ir organizmui itin svarbių mineralinių medžiagų. Kuo vaikas mažesnis, tuo greičiau netenka skysčių. Dehidratacijos kamuojamas mažylis jaučia troškulį, o esant vidutinei dehidratacijai, mažiau šlapinasi, gali būti silpnas ir vangus. Netekus gana daug skysčių sumažėja arterinis kraujo spaudimas ir vaikas gali apalpti, gali sutrikti kraujotaka inkstuose, galvos smegenyse.

Pagrindinė užduotis gydant viduriuojantį vaiką – atkurti skysčių kiekį, todėl svarbu užtektinai gerti – nedideliais kiekiais ir dažnai. Galite duoti ir arbatos arba kompoto. Jeigu mažylis visiškai atsisako gerti ir yra mieguistas, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Kovoti su viduriavimu padeda enterosorbentai ir probiotikai. Enterosorbentai sugeria ir pašalina iš organizmo virusus, bakterijas, toksinus ir žarnyno dujas.

Esant ir bakteriniam, ir virusiniam viduriavimui, būtina atkurti pažeistą žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl patariama vartoti probiotikus. Probiotikai – gerųjų bakterijų preparatai, padedantys atkurti naudingų bakterijų kiekį žarnyne. Šie preparatai palengvina vaiko būklę ir sutrumpina viduriavimo trukmę. Gerosios bakterijos naudingos virškinimui ir mažina pilvo pūtimą.

Kada reikia gydytojo?

Medikų pagalba būtina, kai vaiko būklė stipriai blogėja. Gydytojo reikia su krauju viduriuojančiam, dažnai vemiančiam vaikui, jeigu pakilo aukšta temperatūra, kai liga tęsiasi ilgiau nei 3 paras. Taip pat nedelskite atsiradus stipriems dehidratacijos požymiams: sumažėjus šlapimo kiekiui, dingus ašaroms, išsausėjus lūpoms ir burnos gleivinei, atšalus rankoms.

Kaip apsisaugoti?

Išvengti daugelio žarnyno infekcijų padeda tinkama higiena. Įpratinkite vaiką plauti rankas grįžus iš lauko, pažaidus su naminiu gyvūnėliu, išėjus iš tualeto.

Ilsėdamiesi svetur atidžiai rinkitės maistą viešojo maitinimo įstaigose. Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu. Geriau neduoti vaikui vaisių, nuo kurių negalite nulupti odelės, taip pat – menkai apkeptos ar apvirtos mėsos. Pavojų gali kelti nepasterizuoto pieno produktai: ledai, minkštieji sūriai (mocarela, feta, ir kt), konditerijos gaminiai su kremu. Visada pasitikslinkite produktų galiojimo laiką ir laikykite juos šaldytuve. Iškylaudami pasiimkite šaltkrepšį.

Svečioje šalyje venkite gėrimų su ledo kubeliais – jie gali būti sušaldyti iš nevirinto vandens. Svetur nepatariama gerti vandens iš čiaupo, nes nesame tikri, kad jis nėra chemiškai apdorotas arba neužterštas bakterijomis. Tinkamas vanduo tik iš sandariai uždaryto butelio.

Verta pasiruošti iš anksto

Jeigu kelionės metu viduriavimo išvengti nepavyks, patirsite mažesnį stresą, kai priemonės nuo šio negalavimo bus po ranka. Kelionės vaistinėlėje turėkite koncentratų geriamiesiems druskų tirpalams, taip pat – absorbentų, padedančių greičiau atsikratyti užkrato, ir probiotikų preparatą.

Planuojant ilsėtis svečioje šalyje patariama žarnyną ruošti iš anksto ir prieš kelias savaites iki išvykos pastiprinti jo mikroflorą probiotikais. Kai organizme užteks naudingųjų bakterijų, jame negalės įsivyrauti žalingosios, kurios dažnai ir sukelia viduriavimą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė