Pagaliau važiuojame atostogauti – ten, kur saulė, jūra ir egzotiški delikatesai – apie kuriuos ilgai svajojome laukdami kelionės. Tačiau šiuos malonumus gali užgožti staiga užklupę negalavimai, o vienas dažniausių – vadinamasis keliautojų viduriavimas. Taigi, turime būti pasirengę įveikti šią bėdą.
Svarbiausia – saugus maistas ir higiena
Viduriavimo tikimybė priklauso nuo lankomos šalies, keliautojo elgesio ir higieninių įpročių, organizmo savybių bei imuniteto. Dažniausiai suviduriuoja atostogaujantys Azijoje, Afrikoje, Vidurio Rytuose, Lotynų Amerikoje. Kitokia aplinka bei maistas, neįprasta vandens sudėtis lemia ir žarnyno mikrobiotos pokyčius: viršinamame trakte atsiranda neįprastos bakterijos. Jos gali pažeisti bakterijų pusiausvyrą, sukelti disbiozę, kuri ir lemia viduriavimą.
Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose.
Dažnai keliautojų viduriavimas susijęs su infekcija. Infekcinę ligą gali sukelti bakterijos: E. coli, kampilobakterijos, šigelės, salmonelės. Taip pat kelionėje gali užklupti virusai (norovirusai, rotavirusai) ir parazitai (pvz., Giardia lamblia).
Pagrindinis šių mikroorganizmų šaltinis nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, nenulupti vaisiai, užterštos daržovės ir vanduo. Infekcija patenka į organizmą su netinkamai laikomais maisto produktais – kiaušiniais, nepasterizuotu pienu ar jo produktais, pavyzdžiui, ledais, konditerijos gaminiais su kremu, padažais. Galite apsinuodyti atsigaivinę gėrimu su ledo kubeliais, jeigu sušaldytas iš čiaupo bėgantis vanduo.
Infekcija taip pat perduodama kontaktuojant su sergančiuoju, jei nesilaikoma higienos taisyklių. Dėl to kelionėje dažnai suviduriuoja vaikai, kurie neįpratę visuomet laikytis higienos reikalavimų.
Svarbi ne tik vieta, kurioje atostogaujame, bet ir viešbučio lygis. Kelionėse su įskaičiuotu maitinimu rizika mažesnė nei valgant gatvės kavinėse, turguose, vietinių prekeivių parduotuvėse ir kioskeliuose. Karšto klimato sąlygomis viduriavimo rizika padidėja, nes aukšta temperatūra skatina infekcijų vystymąsi ir plitimą.
Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija
Patekę į virškinamąjį traktą infekcijos sukėlėjai dauginasi, išskiria toksinus ir sukelia žarnyno infekciją. Suviduriuoti galima ne tik kelionėje, bet ir išvykus iš svečios šalies (inkubacinis infekcijos periodas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų).
Kartu su staiga prasidėjusiu viduriavimu atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, gali pakilti temperatūra. Tuštinamasi daugiau nei 3 kartus per dieną, išmatose gali atsirasti kraujo priemaišų, kai kurie sunegalavusieji vemia. Gali kamuoti nesuvaldomas noras tuštintis, bendras silpnumas, galvos skausmas. Šios bėdos sukelia daug nepatogumų kelionėje. Paprastai keliautojų viduriavimas praeina per tris–keturias dienas, tačiau gali užsitęsti ilgiau.
Viduriuojant rekomenduojama laikytis švelnios dietos, vengiant sunkiai virškinamų riebių, aštrių, sūrių, keptų riebaluose patiekalų, konservuotų, rūkytų maisto produktų. Verčiau atsisakyti daug skaidulų turinčių šviežių vaisių ir daržovių, rupios duonos.
Viduriuojant netenkama skysčių ir galime patirti dehidrataciją. Ši bėda ypatingai greitai ištinka vaikus, žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą. Taigi, vienas iš svarbiausių tikslų viduriuojant – atkurti vandens bei druskų pusiausvyrą. Todėl reikia gerti daug skysčių. Tinka vanduo, natūralus sultinys, pasaldinta arbata, vaisių sultys. Esant sunkesniam viduriavimui ir praradus daug skysčių, gali prireikti druskos tirpalo, kurio miltelių įsigysite vaistinėje.
Kaip išvengti virškinimo problemų atostogaujant?
Pagrindinės keliautojų viduriavimo prevencijos priemonės – asmeninė higiena ir maisto produktų saugumas. Prieš valgydami visada nusiplaukite rankas su muilu arba naudokite antiseptiką. Atidžiai patikrinkite maisto produktų galiojimo laiką, nerizikuokite, jeigu jis pasibaigęs. Rinkitės gerai termiškai apdorotą mėsą ir žuvį. Laikykite maisto produktus tinkamoje temperatūroje. Prieš valgydami šviežias daržoves ir vaisius gerai juos nuplaukite ir nulupkite.
Būkite atsargūs rinkdamiesi maitinimo įstaigas išvykoje, venkite gatvėje parduodamo maisto. Rizikuosite užkandinėse ir kioskuose valgydami net vaisius bei daržoves, kurie parduodami nulupti ir supjaustyti. Norėdami paragauti vietinės virtuvės patiekalą, rinkitės pagamintą aukštoje temperatūroje. Neįprastus, egzotiškus maisto produktus ragaukite po truputį, nes jų persivalgius, galima suviduriuoti.
Viena iš svarbių prevencinių priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo arba jį sušvelninti – probiotikai. Jeigu gerųjų bakterijų žarnyne pakanka, organizmui lengviau atsilaikyti prieš svetimus mikroorganizmus ir mažesnė viduriavimo tikimybė.
Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą.
Greičiau atsikratyti viduriavimo gali padėti probiotikai
Keliautojų viduriavimas paprastai praeina nesunkiai, tačiau infekcinė liga gali išprovokuoti dirgliosios žarnos sindromą arba reaktyvųjį artritą. Jeigu viduriuojate gausiai, dažnai ir ilgiau nei 4 dienas, kamuoja stiprus pilvo skausmas, silpnumas, vemiate, karščiuojate, išmatose atsiranda kraujo, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Viena iš žarnyno mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeninių mikroorganizmų patekimui arba jį apriboti. Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sukelia disbiozę. Mikrobiotai atkurti reikalingos probiotinės – gerosios bakterijos.
Subalansuota žarnyno mikrobiota lemia sklandų žarnyno darbą ir stiprią imuninę sistemą, todėl viduriuojant svarbu atkurti bakterijų pusiausvyrą. Tam kelionės vaistinėlėje patariama turėti probiotiko preparatą.
Vienas iš probiotinių preparatų Saccharomyces boulardii yra pagamintas iš mieliagrybio, kurio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia panašiai kaip normali mikrobiota: palaiko sveiką bakterijų balansą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą. Taip pat slopina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi ir jų toksinų poveikį. Vienas iš šio mieliagrybio privalumų, kad jis atsparus skrandžio rūgštims, todėl veikia efektyviai. Didelė šių mikroorganizmų koncentracija greitai susidaro ir išlieka, kol vartojamas probiotikas. Nutraukus vartojimą jis pasišalina iš žarnyno. Be to, S. boulardii yra atsparus antibiotikams, todėl jį galėsite vartoti, jeigu gydytojas skirs šiuos vaistus.
Šio mieliagrybio preparatą pradėjus vartoti nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios mažiau kamuos viduriavimas ir greičiau pasveiksite.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
