Vasara be žarnyno infekcijų

Vaikas viduriuojaViena iš vasaros sezono ligų – ūmios žarnyno infekcijos. Taip yra todėl, kad vasarą valgome daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kuriuos ne visada kruopščiai nuplauname. Šilčiausiuoju metų laikotarpiu greičiau genda mėsos, žuvies ir pieno produktai, o pirminių netinkamo produkto požymių galime nepastebėti. Galime užsikrėsti numalšinę troškulį šaltinio vandeniu, infekciją atneša musės. Nemaloniausias ūmios žarnyno infekcijos požymis – viduriavimas, kuris dar ir išsekina organizmą.

Viduriavimas ypač pavojingas vaikams

Ūmus infekcinis viduriavimasdažnas vaikų iki penkerių metų negalavimas. Ypač jis pavojingas mažesniems kaip dvejų metų vaikams, nes mažylis netenka daug skysčių ir mikroelementų. Ūmiomis virusinėmis infekcijomis užsikrečiama per virškinamąjį traktą, o vaiko virškinimo organai funkcionuoja ne taip sklandžiai kaip suaugusiųjų, nepakankamas jų skrandžio ir žarnyno fermentų aktyvumas. Taigi, vaiko organizmas nėra toks atsparus viduriavimą sukeliantiems virusams ir bakterijoms, kurios pažeidžia skrandžio, plonojo bei storojo žarnyno gleivinę. Todėl sutrinka virškinimas ir kyla tikra audra pilvuke, vaikas karščiuoja, vemia ir viduriuoja.

Viduriavimas nėra lengvas negalavimas, netinkamai gydomas jis gali komplikuotis gyvybei pavojinga organizmo dehidratacija, inkstų veiklos sutrikimais, mirties pavojų sukelia bakterinio viduriavimo komplikacija – sepsis.

Maži vaikai dažniausiai užsikrečia kontaktuodami su sergančiu suaugusiuoju, kitu vaiku ar gyvūnu, vyresni vaikai ir suaugusieji infekciją dažnai pasigauna per maistą ir vandenį. Ūmų infekcinį viduriavimą gali sukelti ir antibiotikai.

Viduriavimo priežastys

Viduriavimą dažniausiai sukelia virusinės bei bakterinės infekcijos ir apsinuodijimai maistu. Bakterinį viduriavimą dažniausiai sukelia Escherichia coli bakterijos bei salmonelės, esančios užterštame maiste ir vandenyje. Infekcijos šaltinis gali būti nepakankamai termiškai apdorotas maistas, neplautos daržovės ir vaisiai bei nešvarios rankos.

Virusinius viduriavimus sukelia rotavirusai, adenovirusai, astrovirusai ir kt. Ūmių žarnyno infekcijų požymiai: vangumas, apetito stoka, pakilusi kūno temperatūra, viduriuojama bei vemiama. Užsikrėtus bakterine infekcija, išryškėja stiprūs apsinuodijimo požymiai: krečia šaltis, dažni pilvo skausmo priepuoliai ir besikartojantis vėmimas. Sergantysis tuštinasi gleivingomis, pūlingomis išmatomis su kraujo priemaiša.

Esant virusiniam viduriavimui apsinuodijimo požymiai silpni. Ligonis karščiuoja, skauda raumenis ir galvą, pusei sergančiųjų prisideda ir peršalimo požymiai. Ligonis tuštinasi skystomis vandeningomis išmatomis, išsiskiria dujos.

Viduriuojančiojo mityba

Svarbus ūmių žarnyno infekcijų gydymo komponentas – dieta. Viduriuojantis vaikas ar suaugusysis būtinai turi valgyti, nes absorbuojamoji žarnyno funkcija išlikusi maždaug 60 procentų, o badavimas sulėtina gijimą ir žymiai silpnina imuninę sistemą.

Viduriuojantį metų neturintį kūdikį reikia maitinti nedideliais kiekiais 7 – 10 kartų per dieną. Pirmąją gydymo dieną įprasta maisto porcija sumažinama per pusę, nuo antrosios dienos– porcijos didinamos ir ilginami periodai tarp maitinimų. Kūdikius reikia maitinti mamos pienu ir specialias mišiniais be laktozės, su sojos produktais bei probiotikais.

Vyresniems vaikams bei suaugusiesiems nerekomenduojama valgyti žarnyno peristaltiką bei rūgimo reakcijas skatinančių produktų, vengti rupios ląstelienos produktų: pvz., juodos duonos; nenugriebto pieno ir košių su juo, vaisių, daržovių, mėsos ir žuvies patiekalų. Galima valgyti bananus, virtus ryžius, obuolių tyres, džiūvėsius.

Gydymas

Viduriuojant netenkama daug skysčių ir šis negalavimas gali komplikuotis dehidratacija. Todėl reikia gerti daug vandens ir rekomenduojami specialūs tirpalai, atkuriantys skysčių bei mineralinių medžiagų balansą. Priklausomai nuo ligos pobūdžio ir sunkumo, ūmus viduriavimas gali būti gydomas priešmikrobiniais vaistais ir antibiotikais, kuriuos, žinoma, skiria gydytojas.

Nuo pat viduriavimo pradžios patariama vartoti probiotikus, kurie mažina viduriavimą, padeda atkurti normalią žarnyno mikroflorą, skatina žarnyno funkcijos atsikūrimą, stabdo patogeninių mikroorganizmų augimą.

Nepamirškite, kad ūmių žarnyno infekcijų daug paprasčiau išvengti negu jas gydyti. Paprasta ir efektyvi šio susirgimo profilaktika – sanitarijos normų bei higienos taisyklių laikymasis buityje bei viešojo maitinimo įstaigose.

Kaip apsisaugoti?

Profilaktikos patarimai išties labai paprasti ir akivaizdūs, bet jų ne visada paisoma. Elementari taisyklė – prieš valgį reikia kruopščiai prausti rankas. Vasarą geriau atsisakyti konditerijos gaminių, pagardintų iš kaušinių pagamintais kremais.

Žalią mėsą ir žuvį šaldytuve laikykite atskirai nuo pagamintų patiekalų. Kruopščiai nuplaukite daržoves, vaisius ir žalumynus. Nepastebimus nešvarumus iš žalumynų lengviausia pašalinti 5 – 7 minutes pamirkius silpnai pasūdytame vandenyje. Šviežių daržovių salotas ruoškite prieš pat valgį, nepatariama jų laikyti ilgiau kaip kelias valandas.

Mėsos ir pieno produktus vasarą geriausia rinktis gamintojo pakuotėse. Būtinai įsitikinkite, ar nesibaigė jų galiojimo laikas. Gerkite vandenį, kurio kokybe neabejojate.

Jeigu įtariate, kad jūs arba vaikas vis dėlto užsikrėtė ūmia žarnyno infekcija, kreipkitės į gydytoją ir apsaugokite nuo šio susirgimo savo artimuosius.

Parengė Dalia Petrutytė

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook