Limfmazgiai čiuopiant lygūs, paprastai minkšti. Jie gali labai padidėti. Padidėjusius limfmazgius galima pastebėti kiek žemiau kaukolės pagrindo, išilgai galvos sukamojo raumens, šoninėje kaklo dalyje, taip pat – kaklo pagrindo dalyje, už raktikaulių. Per kelias dienas, ilgiausiai – kelias savaites, limfmazgiai grįžta į normalų dydį. Nuolat sergančių infekcijomis vaikų limfmazgiai gali būti visada didesni.

Jeigu limfmazgiai didesni tik vienoje kaklo pusėje, vaikui bus lokali šios srities infekcija, pavyzdžiui, žaizdelės burnoje, odos infekcija arba ausies uždegimas.

Ką daryti?

Padidėję limfmazgiai byloja apie organizme esančią infekciją. Bendra organizmo infekcija, pavyzdžiui, gripo, gali sukelti viso kūno limfmazgių padidėjimą, net kirkšnyse bei pažastyse. Jeigu padidėjusių limfmazgių priežastis aiški, į juos galima nekreipti dėmesio, bet jeigu jie nesumažėja per dvi savaites, reikia kreiptis į gydytoją.

Vienas kaklo guzelis taip pat gali būti padidėjęs limfmazgis. Dažnai čiuopiant galima nustatyti, kad ir kiti aplinkiniai limfmazgiai padidėję, bet daug mažiau.

Jeigu guzelis atsirado toje vietoje, kurioje nėra limfmazgių, galima įtarti odos guzelį, pavyzdžiui, lipomą arba riebalinę cistą( Guzeliai).

Paprastai odos guzeliai stumiami pirštais lengvai paslenka ir pasistumia drauge su oda. Limfmazgiai prisitvirtinę giliau po oda ir jų judėjimo amplitudė labai ribota.

Vieno limfmazgio padidėjimas paprastai būna dėl šalia esančios kūno vietos infekcijos, bet priežastis gali būti kita, pavyzdžiui tuberkuliozė arba limfoma ( limfmazgių vėžys). Todėl, jeigu vienintelis limfmazgis padidėjęs ilgiau kaip 10 dienų, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Vaikams būna kaklo guzelių nuo gimimo. Tai dažniausiai įgimtos cistos: apvalūs guzelių pavidalo dariniai, pripildyti skysčio, kuris susidaro dėl neesminių embriono vystymosi sutrikimų nėštumo metu. Šios cistos nepavojingos, bet vis dėlto jas reikėtų parodyti gydytojui, nes vieno iš retų susirgimų – cistinės gangrenos, kurios požymiai panašūs į aprašytuosius, gydymui gali prireikti rimtų tyrimų.

Kiaulytė (Epideminis parotitas)

Pagal guzelio vietą nustatoma problemos priežastis. Pavyzdžiui, guzelio paausyje priežastis gali būti padidėjusi paausio seilių liauka.

Vaikams tai gali būti kiaulytės požymis. Vaikas gali neblogai jaustis ir visiškai neišryškėti kiti ligos požymiai. Kartais pakyla temperatūra ir skauda galvą  1–2 dienas prieš ištinstant liaukoms abiejose veido pusėse. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti, jam skauda kramtant ir ryjant.

Susirgusį kiaulyte vaiką reikia 7 – 0 dienų izoliuoti nuo kitų, kol patinimas nepraeis.

Kiaulytė – virusinė infekcija, ja užsikrečiama ligoniui kalbant ir čiaudint, liečiant jo daiktus. Naujagimius ir kūdikius iki 6 mėnesių nuo šios ligos saugo iš motinos nėštumo metu įgytas imunitetas. Persirgęs kiaulyte vaikas įgyja imunitetą visam gyvenimui.

Sudaryti imunitetą nesirgusiems šia liga padeda skiepai. Kartais vakcina gali sukelti nedidelį paausio liaukų patinimą.

Jeigu patinusi liauka paraudo, būtinai vaiką turi apžiūrėti gydytojas, nes tai gali būti pūlių kaupimosi požymis.

Patinimas po apatiniu žandikauliu, gali būti padidėjusios pažandės seilių liaukų požymis. Abiejose veido pusėse yra po vieną pažandės liauką, normalios būklės šios liaukos neapčiuopiamos. Dažna jų patinimo priežastis – kiaulytė. Ši liga tuo pat metu gali pažeisti ir paausio liaukas, todėl visas vaiko veidukas atrodo ištinęs.

Akmenys

Pažandės liaukos patinimas vyresniam vaikui gali būti joje besiformuojančio akmens požymis. Šią problemą galima įtarti, jeigu liaukos labai padidėja, ypač valgant, jų padidėjimas kaitaliojasi su laikinu jų apimties sumažėjimu. Kitas požymis – paraudę ir lengvai čiuopiamos liaukos.

Skydliaukė

Guzelis priekinėje kaklo dalyje, kuris juda tuomet, kai vaikas ryja, gali būti padidėjusios skydliaukės požymis. Skydliaukė išsidėsčiusi po oda, trachėjos priekyje, iškart po adomo obuoliu. Jei įtariate, kad vaikui padidėjo skydliaukė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kartais tai yra sumažėjusio jos aktyvumo požymis ir šį negalavimą reikia skubiai pradėti gydyti.

Yra ir kitų labai retai pasitaikančių kaklo patinimų priežasčių. Visais atvejais, jei atsiradęs vienas guzelis nepraeina per 10 dienų, kreipkitės į gydytoją.

Epideminis parotitas – tai ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių liaukas . Infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus. Iš sergančiojo kiaulyte ligą sukeliantis virusas su seilių lašeliais išsiskiria į aplinką ir oro lašeliais yra perduodamas kitam asmeniui. Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas trunka maždaug savaitę. Ligos sukėlėjo (viruso) seilėse aptinkama 3-4 dienas iki ligos požymių ir 3-5 pirmąsias ligos dienas ligonis yra labiausiai užkrečiamas.

Persirgęs kiaulyte žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą, tačiau ši liga yra pavojinga savo komplikacijomis: meningitu, smegenų uždegimu, kasos uždegimu. Itin ši liga pavojinga berniukams, nes gali būti pažeistos lytinės liaukos ir tai gali tapti nevaisingumo priežastimi. Kartais epideminio parotito virusas pažeidžia smegenis, sukeldamas jų uždegimą, kuris gali komplikuotis kurtumu ar kitais sveikatos sutrikimais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje epideminiu parotitu (kiaulyte) susirgo 87 asmenys. Tai 13 daugiau nei registruota 2009 m. (74). Dažniausiai pernai kiaulyte sirgo vaikai iki 17 m. (66 proc.), taip pat asmenys iki 34 m. (28 proc.). Dažniau berniukai ir vyrai (51 susirgimo atvejis), nei mergaitės ar moterys (36 atvejai). Sergamumas epideminiu parotitu didėja.

Pagrindinė epideminio parotito profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepijama kombinuota MMR vakcina, kurios sudėtyje yra raudonukės, tymų ir epideminio parotito vakcininės padermės Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo šių trijų infekcijų skiepijama du kartus: antraisiais gyvenimo metais ir 6–7 metų vaikai.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje – 96-97 proc. skiepijimo MMR vakcina apimtys. Dažniausiai šia liga suserga nepasiskiepiję asmenys.

Parengta pagal www.ulac.lt informaciją