Epideminis parotitas – tai ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių liaukas . Infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus. Iš sergančiojo kiaulyte ligą sukeliantis virusas su seilių lašeliais išsiskiria į aplinką ir oro lašeliais yra perduodamas kitam asmeniui. Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas trunka maždaug savaitę. Ligos sukėlėjo (viruso) seilėse aptinkama 3-4 dienas iki ligos požymių ir 3-5 pirmąsias ligos dienas ligonis yra labiausiai užkrečiamas.
Persirgęs kiaulyte žmogus įgyja ilgalaikį imunitetą, tačiau ši liga yra pavojinga savo komplikacijomis: meningitu, smegenų uždegimu, kasos uždegimu. Itin ši liga pavojinga berniukams, nes gali būti pažeistos lytinės liaukos ir tai gali tapti nevaisingumo priežastimi. Kartais epideminio parotito virusas pažeidžia smegenis, sukeldamas jų uždegimą, kuris gali komplikuotis kurtumu ar kitais sveikatos sutrikimais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje epideminiu parotitu (kiaulyte) susirgo 87 asmenys. Tai 13 daugiau nei registruota 2009 m. (74). Dažniausiai pernai kiaulyte sirgo vaikai iki 17 m. (66 proc.), taip pat asmenys iki 34 m. (28 proc.). Dažniau berniukai ir vyrai (51 susirgimo atvejis), nei mergaitės ar moterys (36 atvejai). Sergamumas epideminiu parotitu didėja.
Pagrindinė epideminio parotito profilaktikos priemonė – skiepai. Skiepijama kombinuota MMR vakcina, kurios sudėtyje yra raudonukės, tymų ir epideminio parotito vakcininės padermės Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo šių trijų infekcijų skiepijama du kartus: antraisiais gyvenimo metais ir 6–7 metų vaikai.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje – 96-97 proc. skiepijimo MMR vakcina apimtys. Dažniausiai šia liga suserga nepasiskiepiję asmenys.
Parengta pagal www.ulac.lt informaciją
