<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>kraujavimas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/kraujavimas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:45:36 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 09 Jun 2023 04:55:45 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[A. Vingras]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[besilaukiančiai]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[depresija]]></category>
		<category><![CDATA[Dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[erkės]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gyvenimo būdas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hormonai]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimai]]></category>
		<category><![CDATA[įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena]]></category>
		<category><![CDATA[išskyros]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[makšties mikroflora]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudynės]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioms]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[Nudegimai]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[pūkšlės]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[skysčių poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[ultravioletiniai spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[vabzdžiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žindanti mama]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22133</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&#160;&#160;&#160; VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti? PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160;&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-22136" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Mama-ir-vaikas-2023-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Ką gali sportas namuose ir sveika mityba.&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?</p>
<p><strong>PATARIA GYDYTOJAS. </strong><em>Gydytojas Algimantas Vingras</em> Apie dilgėlinę ir niežulį.<em>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; </em></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Žindymas ir mamos emocinė gerovė.&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>MOTERS SVEIKATA. </strong>Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?</p>
<p><strong>VAIKAS LAUKE. </strong>Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<h4><span style="color: #d61111;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-vasara.pdf"><span style="color: #3366ff;"><strong><span style="color: #2179de;">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</span></strong></span></a></p>
<h4><span style="color: #d41313;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><strong>&nbsp;</strong></h4>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_55/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-nepritrukti-gelezies-nekeiciant-mitybos-iprociu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-nepritrukti-gelezies-nekeiciant-mitybos-iprociu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-nepritrukti-gelezies-nekeiciant-mitybos-iprociu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 05 Jun 2023 06:31:16 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[iš maisto]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22086</guid>

					<description><![CDATA[<p>Geležis, būtina tinkamam organų ir audinių funkcionavimui, organizme nesigamina, o su maistu ne visada galime gauti jos užtektinai. Kodėl pritrūksta šios svarbios medžiagos ir ką daryti, kad taip nenutiktų? Geležies trūkumas paveikia visą organizmą Geležis svarbi hemoglobinui – baltymui, kuris yra organizmą deguonimi aprūpinančių raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) dalis. Dėl šio mikroelemento stokos nukenčia visas&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-nepritrukti-gelezies-nekeiciant-mitybos-iprociu">Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignright size-full wp-image-22088" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Gelezis-ir-mityba.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Gelezis-ir-mityba.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/06/Gelezis-ir-mityba-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Geležis, būtina tinkamam organų ir audinių funkcionavimui, organizme nesigamina, o su maistu ne visada galime gauti jos užtektinai. Kodėl pritrūksta šios svarbios medžiagos ir ką daryti, kad taip nenutiktų?</p>
<h4><strong>Geležies trūkumas paveikia visą organizmą</strong></h4>
<p>Geležis svarbi hemoglobinui – baltymui, kuris yra organizmą deguonimi aprūpinančių raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) dalis. Dėl šio mikroelemento stokos nukenčia visas organizmas – atsiranda bendras silpnumas, greitai nuvargstama, gali svaigti galva, padažnėti širdies plakimas. Ši medžiaga būtina ląstelių augimui, taip pat – ir imuninių, o jos stoka skatina virusines kvėpavimo takų ligas ir kitas infekcijas.</p>
<p>Geležis reikalinga raumenų, nervų sistemos veiklai, jos trūkstant žmogus skundžiasi raumenų silpnumu. Ji taip pat būtina odai, gleivinėms, plaukų augimui. Dėl jos stygiaus išsausėja ir išbąla oda, išblykšta liežuvis ir burnos gleivinė, trūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja ir sluoksniuojasi nagai, slenka plaukai. Kitas geležies trūkumo požymis – nenumaldomas potraukis nevalgomoms medžiagoms, tokioms kaip kreida, ledas ar dantų pasta.</p>
<p>Tačiau iš pradžių geležies trūkumas gali būti nepastebimas, o nuolat senkant atsargoms simptomai atsiranda tada, kai šio mikroelemento pritrūksta daugiau.</p>
<h4><strong>Kraujavimas ir ligos </strong></h4>
<p>Geležies trūkumą organizme gali lemti įvairios ligos: virškinamojo trakto ligos, dėl kurių sutrinka geležies pasisavinimas, lėtinės inkstų, autoimuninės, onkologinės ligos, endokrininės sistemos sutrikimai. Viena dažniausių priežasčių, kodėl netenkama šio mikroelemento, yra kraujavimas iš virškinamojo trakto dėl žarnyno ligų, opų, hemorojus ir kt. Moterys netenka kraujo dėl gausių ir ilgų menstruacijų.</p>
<h4><strong>Netinkama mityba ir didesnis poreikis</strong></h4>
<p>Geležies, kaip ir kitų mikroelementų, pritrūksta valgant nesveiką maistą ar dėl tam tikrų mitybos įpročių.</p>
<p>Daugiausiai geležies yra raudonoje mėsoje (jautienoje, avienoje), kepenyse, liežuvyje, mažiau – žuvyje, kiaušiniuose. Šio mikroelemento turi vaisiai, daržovės, visagrūdžiai maisto produktai, bet iš augalinio maisto ji pasisavinama daug blogiau nei iš mėsos – tik 5–15 procentų. Mėsoje esančios hemo geležies absorbuojama 20–30 %. Augaliniame maiste esančios ne hemo geležiespasisavinimą slopina kitos medžiagos, kurių turi produktai, pavyzdžiui, pieno ir kiaušinių baltymai,fitatai, kurių yra ankštiniuose augaluose, grūduose ir sėklose.</p>
<p>Todėl nevalgantiems mėsos vegetarams vargu ar pavyks vien tik iš maisto gauti reikiamą kiekį šio mikroelemento. Jei moteris serga ginekologine liga, susijusia su lėtiniu kraujavimu, gausiai kraujuoja per mėnesines, dar ir vegetarė, toks gyvenimo būdas yra trumpiausias kelias į geležies stokos anemiją (mažakraujystę).</p>
<p>Tam, kad pritrūktų geležies, nebūtina visiškai atsisakyti mėsos, užtenka riboti jos kiekį. Taip nutinka laikantis dietų, kurių moterys dažnai griebiasi norėdamos padailinti figūrą.</p>
<p>Jeigu jūsų mitybos racione daugiausia miltinių patiekalų, mėgstate greitąjį maistą, valgote daug sintetinių priedų turinčio maisto, didelė tikimybė, kad pritrūks geležies. O nepapildant mitybos raciono šiuo mikroelementu, gali atsirasti ir liga – anemija, dėl kurios prireiks kreiptis į medikus.</p>
<p>Daugiau geležies reikia nėštumo ir žindymo periodais, kai dalis jos išeikvojama vaisiui ir kūdikiui. Suvalgyti tokį maisto kiekį, kuris būtinas, kad šiais periodais užtektų geležies, praktiškai neįmanoma. Daugiau geležies reikia aktyviai sportuojantiems žmonėms, juo labiau, kad šio mikroelemento jie netenka prakaituodami.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Ką daryti, kad nepritrūktų</strong></h4>
<p>Deja, dažnai pasitaiko, kad mitybos įpročiai toli gražu ne idealūs, o ryžtis juos pakeisti nėra paprasta. Ar moteris atsisakys dietų, kurioms pasiryžo dėl grožio! Taip pat ir vegetarė vargu ar ryšis išsižadėti savo įsitikinimų. Tada lieka vienintelė išeitis – geležimi papildyti maisto racioną. &nbsp;</p>
<p>Jeigu nenorime keisti gyvenimo būdo, kad išvengtume geležies stokos ir anemijos, šio mikroelemento papildomai turime gauti iš preparato.</p>
<p>Vartoti preparatą dažnai prireikia ir tam tikrais gyvenimo momentais, kai geležies iš maisto negalime gauti užtektinai dėl padidėjusio jos poreikio, pavyzdžiui, nėštumo metu ar žindant. Taip pat – sergant įvairiomis geležies stoką lemiančiomis ligomis, kai jos netenkame dėl kraujavimo.</p>
<p>Renkantis preparatą verta žinoti, kad geležies pasisavinimas iš jo, kaip ir iš maisto, priklauso nuo šio mikroelemento formos. Ne hemo geležies preparate esantis mikroelementas pasisavinamas prasčiau. Be to, tokie preparatai blogiau toleruojami ir gana dažnai sukelia įvairius virškinimo negalavimus: pykinimą, vidurių užkietėjimą, skrandžio skausmą, pilvo pūtimą. Tai apsunkina jų vartojimą ir dėl to jie mažiau efektyvūs.</p>
<p>Lengvai pasisavinama yra hemo geležis, jos preparatai veiksmingi, todėl reikia mažesnių kiekių atsargoms papildyti. Svarbu ir tai, kad hemo geležies preparatai nesukelia šalutinio poveikio virškinimo sistemai.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-nepritrukti-gelezies-nekeiciant-mitybos-iprociu">Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-nepritrukti-gelezies-nekeiciant-mitybos-iprociu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Mėnesinės gali pranešti apie sveikatos problemas</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/menesines-gali-pranesti-apie-sveikatos-problemas?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=menesines-gali-pranesti-apie-sveikatos-problemas</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/menesines-gali-pranesti-apie-sveikatos-problemas#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 26 Aug 2022 06:05:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moterų ligos]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mėnesinės]]></category>
		<category><![CDATA[mėnesinių ciklas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21274</guid>

					<description><![CDATA[<p>Su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria kone kas ketvirta mergina ir moteris.&#160; Skausmingos, gausios ar nereguliarios mėnesinės – nemaloni ir erzinanti patirtis. Vilniaus ir Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad negydomi sutrikimai gali turėti įtakos ne tik gyvenimui, bet ir vaisingumui. Todėl simptomams besitęsiant reikia apsilankyti pas gydytojus. Koks&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/menesines-gali-pranesti-apie-sveikatos-problemas">Mėnesinės gali pranešti apie sveikatos problemas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21276" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/08/Skausmingos-menesines.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/08/Skausmingos-menesines.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/08/Skausmingos-menesines-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria kone kas ketvirta mergina ir moteris.&nbsp; Skausmingos, gausios ar nereguliarios mėnesinės – nemaloni ir erzinanti patirtis. Vilniaus ir Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad negydomi sutrikimai gali turėti įtakos ne tik gyvenimui, bet ir vaisingumui. Todėl simptomams besitęsiant reikia apsilankyti pas gydytojus.</p>
<h4><strong>Koks mėnesinių ciklas normalus?</strong></h4>
<p>„Merginos ir moterys su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria įvairiais gyvenimo laikotarpiais. Ciklas gana dažnai būna nereguliarus vos tik mėnesinėms atsiradus, tačiau įprastai susireguliuoja per porą metų. Retėjantis, gausesnis ar trumpiau trunkantis kraujavimas būdingas ir premenopauzės laikotarpiu, prieš mėnesinėms išnykstant. Daugelis moterų, nepaisant amžiaus, tarsi įsikibusios laikosi „standarto“ ir klaidingai tiki, kad jų ciklas privalo trukti 28 dienas. Normaliu laikomas tiek trumpesnis, tiek ilgesnis mėnesinių ciklas, kuris gali svyruoti nuo 25 iki 35 dienų“, – aiškina D. Keršulytė.</p>
<p>Anot gydytojos akušerės-ginekologės, reikėtų sunerimti bei kreiptis į gydytojus esant trumpesniam nei 25 dienos ar ilgesniam nei 35 dienos mėnesinių ciklui, jo trukmei itin svyruojant bei išvis nežinant, kada bus mėnesinės. Toks mėnesinių ciklas laikomas nereguliariu.</p>
<p>Mėnesinių ciklo sutrikimu laikomas ir ilgai besitęsiantis ar trumpas, tačiau labai gausus kraujavimas. Merginų ir moterų prašoma bent kelis mėnesius atidžiai stebėti, kiek tamponų ar įklotų jos sunaudoja, ar kraujuojant pastebi krešulius, koks būna jų dydis, ir užpildyti specialią skalę. Tačiau, gydytojos teigimu, kur kas objektyviau įvertinti sutrikimus padeda išsamūs kraujo tyrimai.</p>
<p>„Atlikdami tyrimus vertiname ne tik pacienčių hemoglobino, bet ir kitus kraujo rodiklius, pavyzdžiui, feritino lygį, geležies atsargas ir koncentraciją. Neretai hemoglobinui esant geram, tyrimai parodo slaptą mažakraujystę bei pagrindžia prastą merginų ir moterų savijautą: galvos svaigimą, mieguistumą, silpnumą“, – pasakoja D. Keršulytė.</p>
<h4><strong>Mėnesinės gali pranešti apie rimtas ligas</strong></h4>
<p>Gydytoja priduria, kad skundžiantis mėnesinių ciklo sutrikimais taip pat svarbus skausmas: „Pacienčių visuomet klausiu, ar mėnesinių metu joms reikia gerti vaistus nuo skausmo, ar jie padeda, kiek vidutiniškai tablečių išgeriama ir pan.“</p>
<p>„Jeigu mėnesinės labai skausmingos ir nepadeda net&nbsp; vaistai, prireikia leidžiamų medikamentų, kreiptis į gydytoją – būtina. Ypač skausmingos mėnesinės yra vienas iš endometriozės simptomų. Tai liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės – endometriumo – išplitimas už gimdos ribų“, – pasakoja akušerė-ginekologė D. Keršulytė.</p>
<p>Sunkiai pakeliamą mėnesinių skausmą bei nereguliarų ciklą taip pat gali sukelti ir cistiniai kiaušidžių dariniai, kurie susiformuoja kiaušidžių paviršiuje ir gali būti piktybiniai. Gausias mėnesines gali lemti ir gimdoje esantys polipai – jie, gydytojos teigimu, vis dažniau nustatomi ir labai jaunoms pacientėms.</p>
<p>„Yra ginekologinių susirgimų, kurių simptomai neapsiriboja vien tik nereguliariu mėnesinių ciklu. Jeigu pacientė susiduria su akne, odos problemomis, skundžiasi plikimu arba padidėjusiu plaukuotumu blauzdų, rankų, krūtinės ir veido srityje, sunkiai sureguliuojamu viršsvoriu, neretai nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Tai rimtą pavojų moters vaisingumui kelianti liga, kurios negydant didėja gimdos kaklelio vėžio rizika“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.</p>
<h4><strong>Kaip gydomi mėnesinių ciklo sutrikimai?</strong></h4>
<p>Pasak D. Keršulytės, priemonės priklauso nuo konkrečios diagnozės ir&nbsp; gyvenimo būdo, netrūksta atvejų, kai sutrikimai yra ne hormoniniai, o sukeliami fizinių ar emocinių faktorių.</p>
<p>„Mėnesinių ciklo sutrikimams įtakos turi ilgalaikis stresas, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, pavyzdžiui, darbas naktimis, didelis fizinis krūvis sportuojant bei mityba. Mėnesinių ciklas dažnai sutrinka dėl griežtos, nesubalansuotos dietos ar&nbsp; tam tikrų valgymo sutrikimų – tačiau tokiu atveju sutrikimai ne priežastis, o pasekmė“, – pažymi D. Keršulytė.</p>
<p>Pasiryžus tam tikriems gyvenimo būdo pokyčiams, nereguliarus mėnesinių ciklas susitvarko, tačiau tokioms ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas reikia rimtesnių priemonių, teigia gydytoja. Tuomet sutrikęs hormonų balansas reguliuojamas vaistais.&nbsp; Specialūs medikamentai sušvelnina ir endometriozės simptomus, bet gimdos polipai šalinami chirurginiu būdu.</p>
<p>„Daugelis merginų ir moterų nežino, jog mėnesinių ciklas gali sutrikti ir dėl netinkamos skydliaukės veiklos. Todėl neretai, siekdami išsiaiškinti pirmųjų sutrikimų priežastis, tiriame ir skydliaukės hormonus – prireikus, endokrinologas paskiria gydymą medikamentais, kurio laikantis mėnesinių ciklo sutrikimai&nbsp; išnyksta“, – pasakoja gydytoja.</p>
<p>Kadangi mėnesinių ciklo sutrikimai gali būti rimtų ginekologinių ligų simptomai, juos diagnozuoti ir gydyti reikia kuo anksčiau. Delsdamos kreiptis į gydytojus merginos ir moterys, sulaukusios vyresnio amžiaus, rizikuoja susidurti su onkologinėmis ligomis, jeigu laiku nepašalinami gimdoje esantys polipai, ar nevaisingumo problemomis.</p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/menesines-gali-pranesti-apie-sveikatos-problemas">Mėnesinės gali pranešti apie sveikatos problemas</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/menesines-gali-pranesti-apie-sveikatos-problemas/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Fri, 03 Jun 2022 11:53:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[alergiškam]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[bitės]]></category>
		<category><![CDATA[broliukai]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dvynukai]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[gerti]]></category>
		<category><![CDATA[įgėlimas]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[įpjovimai]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[makšties uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[maudytis]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynės]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobai]]></category>
		<category><![CDATA[miške]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimai]]></category>
		<category><![CDATA[odai]]></category>
		<category><![CDATA[omega-3]]></category>
		<category><![CDATA[pavojus]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[pilvukas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[pykinimas]]></category>
		<category><![CDATA[riebalų rūgštys]]></category>
		<category><![CDATA[saulės smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[šilumos smūgis]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sūneliai]]></category>
		<category><![CDATA[susižeidus]]></category>
		<category><![CDATA[trūkstant skysčių]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikiški akinių rėmeliai]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko mityba]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiai]]></category>
		<category><![CDATA[vaisių tyrės]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinė sloga]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[Vulvovaginitas]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo nutraukimas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žuvų taukai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21164</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Didžiausias iššūkis auginant pametinukus. KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies. BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos. SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21171" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg" alt="Žurnalas Mama ir vaikas 2022 vasara" width="1000" height="552" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2022-vasara-768x424.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Didžiausias iššūkis auginant pametinukus.</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><strong>. </strong>Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant<strong>.</strong> Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies<strong>.</strong></p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai<strong>.</strong> Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos<strong>.</strong></p>
<p><strong>SVEIKA MITYBA. </strong>Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas<strong>. </strong>Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.</p>
<p><strong>VASAROS PAVOJAI. </strong>Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti<strong>. </strong>Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi<strong>. </strong></p>
<p><strong>VASAROS </strong><strong>LIGOS. </strong>Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų<strong>.</strong></p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme<strong>.</strong> <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong><em>Gydytojas A. Vingras</em> Pykinimas kelionėje (jūros liga)</p>
<p><span style="color: #d62222;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2022-vasara.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #136dc2;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #d62727;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></p>
<p>[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_51/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/net-nedidele-zaizdele-reikia-tinkamai-pasirupinti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=net-nedidele-zaizdele-reikia-tinkamai-pasirupinti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/net-nedidele-zaizdele-reikia-tinkamai-pasirupinti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 30 May 2022 13:30:46 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[įbrėžimai]]></category>
		<category><![CDATA[įdūrimai]]></category>
		<category><![CDATA[įpjovimai]]></category>
		<category><![CDATA[kraujas]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlynės]]></category>
		<category><![CDATA[nubrozdinimai]]></category>
		<category><![CDATA[susižeidus]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[žaizda]]></category>
		<category><![CDATA[žaizdos]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21055</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vasarą, kai vaiko rankų ir kojų neapsaugo drabužiai, dažniausiai jos ir nukenčia. Nubrozdinti mažylio keliai ar alkūnės – tėveliams ne naujiena. Tai dažniausiai gana lengvi sužalojimai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad net ir nedideli odos pažeidimai gali sukelti pavojų – per sužeistą vietą patekus infekcijai. &#160;Pirmoji pagalba susižeidus Vaikai dažnai susižeidžia bėgiodami, žaisdami, važinėdamiesi dviračiu, riedučiais&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/net-nedidele-zaizdele-reikia-tinkamai-pasirupinti">Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21060" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Pagalba-susizeidus.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Pagalba-susizeidus.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/05/Pagalba-susizeidus-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Vasarą, kai vaiko rankų ir kojų neapsaugo drabužiai, dažniausiai jos ir nukenčia. Nubrozdinti mažylio keliai ar alkūnės – tėveliams ne naujiena. Tai dažniausiai gana lengvi sužalojimai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad net ir nedideli odos pažeidimai gali sukelti pavojų – per sužeistą vietą patekus infekcijai.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Pirmoji pagalba susižeidus</strong></h4>
<p>Vaikai dažnai susižeidžia bėgiodami, žaisdami, važinėdamiesi dviračiu, riedučiais &nbsp;ar paspirtukais. Nestiprūs sumušimai, mėlynės, negilios žaizdelės, suteikus pirmąją pagalbą, greitai sugyja. Dažniausiai tai yra paviršiniai odos pažeidimai: nubrozdinimai, įpjovimai, įbrėžimai, įdūrimai.</p>
<p>Nusibrozdinus nutrinamas odos paviršius, pažeidžiami smulkūs kapiliarai, todėl pasirodo kraujo lašelių. Po kurio laiko oda patinsta ir parausta. Kai kraujas nebesisunkia, ant nubrozdintos odos susidaro rausvas šašas.</p>
<p>Įbrėžimų ir įdrėskimų gali atsirasti susižeidus aštriomis žolėmis, medžių šakomis, spygliuotais augalais, apdraskius naminiam gyvūnui. Dažniausia įpjovimų ir įdūrimų priežastis – neatidus elgesys su aštriais ir smailiais daiktais buityje ir žaidžiant. Tai vinys, stiklai, metalas, plastikas, net popierius. Įsipjauti galima pargriuvus ant stiklo šukės ar ją užmynus basomis kojomis. Negilios žaizdelės paprastai stipriai nekraujuoja ir lengvai sugyja, jų siūti nereikia.</p>
<p>Pirmoji pagalba susižeidus apima šiuos veiksmus:</p>
<ul>
<li>žaizdos plovimą;</li>
<li>dezinfekavimą į žaizdą patekusius mikroorganizmus naikinančiu antiseptiku;</li>
<li>kraujavimo sustabdymą prireikus;</li>
<li>tvarsčio uždėjimą.</li>
</ul>
<h4><strong>Žaizda turi būti švari</strong></h4>
<p>Net nedidelį nubrozdinimą, įpjovimą, įbrėžimą ar įdrėskimą pirmiausia reikia nuplauti su muilu ir švariu tekančiu vandeniu, kol nesimatys nešvarumų. Kruopštus žaizdelės praplovimas padės išvengti infekcijos ir žaizda sugis greičiau.</p>
<p>Žaizdą praplauti galima ir vandenilio peroksidu, bet ši priemonė tinka tik paviršiniams sužalojimams. Vandenilio peroksido negalima pilti ant gilesnių žaizdų. Jis išplauna ne tik nešvarumus, bet ir kraujavimą stabdančius krešulius, dėl to kraujuoja ilgiau. Nerekomenduojama ant žaizdos pilti jodo, briliantinės žalumos ar valyti jos spiritu.</p>
<h4><strong>&nbsp;</strong><strong>Dezinfekuojame ir sutvarstome</strong></h4>
<p>Tinkamai išvalytą žaizdą turime dezinfekuoti antiseptiniu tirpalu, nes ji turi būti apsaugota nuo infekcijos, kol visiškai sugis. Pilti antiseptiką galima tik ant negilios žaizdos. Jei oda pažeista giliau, dezinfekuojami tik žaizdos kraštai, antraip galima pažeisti audinius ir žaizda gis ilgiau.</p>
<p>Po to keletą minučių palaukiame, kol antiseptikas nudžius. Švarią ir sausą žaizdą uždengiame marline servetėle, kuri užfiksuojama pleistru ar tvarsčiu, apsaugančiu žaizdą nuo nešvarumų ir infekcijos.</p>
<p>Tvarsčius keiskite kasdien arba kas dvi dienas, prieš uždėdami naują, žaizdą praplaukite antiseptiniu tirpalu. Greitesniam žaizdų gijimui pažeistą vietą tepkite specialiu gijimą skatinančiu tepalu ar geliu.</p>
<h4><strong>Kaip sustabdyti kraujavimą?</strong></h4>
<p>Nubrozdintos vietos ar nedidelės žaizdelės kraujavimas paprastai liaujasi savaime. Jei žaizda kraujuoja, pirmiausia būtina sustabdyti kraujavimą, prieš ją tvarstant. Tam reikia suglausti žaizdos kraštus, prispausti prie jos sterilų tvarstį, kuris laikomas 20–30 minučių, kol nustoja kraujuoti. Norint sumažinti kraujavimą, patartina pakelti sužalotą kūno vietą.</p>
<p>Nevertėtų nuolat nuimti tvarstį ir tikrinti, ar kraujavimas liovėsi, nes nuplėšite besiformuojančią šašo luobelę, ir kraujas vėl ims bėgti. Jei kraujas persisunkia per pirmą tvarstį, reikia uždėti dar vieną ir stipriau suspausti žaizdos kraštus. Kad žaizdos kraštai neišsiskirtų, tvarsčio nenuimkite keletą dienų. Keisdami prie žaizdos prilipusį tvarstį jį nuimkite pagal žaizdos kraštų kryptį.</p>
<p>Jeigu nenustoja kraujuoti per 15 minučių, kreipkitės į gydymo įstaigą<strong>. </strong>Medikų pagalbos prireiks ir žaizdoje įstrigus svetimkūniui, patiems jo šalinti negalima.</p>
<p><strong>Mėlynę iš pradžių šaldome, vėliau </strong>–<strong> šildome </strong></p>
<p>Griūdamas arba į ką nors atsitrenkęs vaikas gali įsistatyti mėlynę (hematomą). Iškart po traumos sumuštoje vietoje atsiranda skausmas. Nuo smūgio pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės, kraujas iš pažeistos kraujagyslės išsilieja į aplinkinius audinius, todėl ir atsiranda mėlynės. Tokie sumušimai nėra pavojingi, bet jeigu smūgis stipresnis, pažeidžiama daugiau kraujagyslių, po oda išsilieja daugiau kraujo ir susidaro didesnė hematoma, o su ja susidoroti organizmui daug sunkiau.</p>
<p>Atsiradus mėlynei, sutrenktą vietą reikia tuojau pat šaldyti. Jei turite ledo, įdėkite jį &nbsp;į plastikinį maišelį, galima naudoti šaldytą mėsos gabalą, šalto vandens butelį. Įvyniokite šaltą daiktą į rankšluostį ir palaikykite ant sumuštos vietos 15–20 minučių. Tada padarykite 30 minučių pertrauką. Vėliau sutrenktą vietą &nbsp;šaldykite kas 2–3 valandas. Kai po sumušimo praeis 48 valandos, mėlynę patariama šildyti – tai paskatins ją greičiau išnykti.</p>
<p>Kasdien apžiūrėkite hematomos vietą. Mėlynei gyjant keičiasi jos spalva. Iš pradžių, kai susikaupia daug kraujo, ji būna rausva, po to, yrant hemoglobinui ir mažėjant deguonies, tampa mėlyna, dar vėliau pageltonuoja. Jeigu mėlynės spalva ilgai nesikeičia, labai skauda, reikės kreiptis į gydytojus.</p>
<p>&nbsp;<em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/net-nedidele-zaizdele-reikia-tinkamai-pasirupinti">Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/net-nedidele-zaizdele-reikia-tinkamai-pasirupinti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/vaikui-is-nosies-bega-kraujas-ka-daryti?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=vaikui-is-nosies-bega-kraujas-ka-daryti</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/vaikui-is-nosies-bega-kraujas-ka-daryti#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 10 Jun 2021 15:38:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Pirmoji pagalba]]></category>
		<category><![CDATA[kraujagyslės]]></category>
		<category><![CDATA[kraujas]]></category>
		<category><![CDATA[kraujas iš nosies]]></category>
		<category><![CDATA[kraujavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kraujavimas iš nosies]]></category>
		<category><![CDATA[nosies gleivinė]]></category>
		<category><![CDATA[sustabdyti kraujavimą]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20322</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jei vaikui iš nosies pasirodo kraujas, išsigąsta visi – ir mažylis, ir jo tėvai. Priežasčių daug, ir nustatyti jas ne visada paprasta, bet dažniausiai kraujavimas nebūna intensyvus, nekelia grėsmės ir nesunkiai sustabdomas arba liaujasi savaime. Kodėl kraujuoja iš nosies? Bet koks kraujavimas iš nosies atsiranda dėl kraujagyslių pažeidimų, kuriuos sukelia ne tik įvairios traumos, bet&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaikui-is-nosies-bega-kraujas-ka-daryti">Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-20324" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Kraujas-iš-nosies.jpg" alt="" width="840" height="482" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Kraujas-iš-nosies.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Kraujas-iš-nosies-768x441.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Jei vaikui iš nosies pasirodo kraujas, išsigąsta visi – ir mažylis, ir jo tėvai. Priežasčių daug, ir nustatyti jas ne visada paprasta, bet dažniausiai kraujavimas nebūna intensyvus, nekelia grėsmės ir nesunkiai sustabdomas arba liaujasi savaime.</p>
<h4><strong>Kodėl kraujuoja iš nosies? </strong></h4>
<p>Bet koks kraujavimas iš nosies atsiranda dėl kraujagyslių pažeidimų, kuriuos sukelia ne tik įvairios traumos, bet ir ligos. Todėl jei vaikui kraujas iš nosies bėga dažnai ar stipriai, būtina kreiptis į gydytoją. Kraujavimas iš nosies būdingas vaikams iki 10 metų. Mat mažylių nosies gleivinė, dengianti kraujagyslių tinklą, yra plona, todėl kraujas pasipila net nestipriai pažeidus ar nedaug išsiplėtus kraujagyslėms.</p>
<h4>&nbsp;<strong><em>11 dažniausių priežasčių:</em></strong></h4>
<ol>
<li>Traumos sukeltas nosies gleivinės pažeidimas. Nosies gleivinė yra plona, todėl kraujagyslės lengvai pažeidžiamos. Jos gali trūkti stipriai pučiant nosį, krapštant, taip pat – čiaudint. Dažna mažų vaikų problema yra svetimkūniai, kuriuos jie įsikiša į nosį. Lengvai nosytėje įstringa smulkesnė žaislo detalė, žirnis, karoliukas ar akmenukas. Svetimkūnį galima įtarti, jeigu iš vienos šnervės teka nemalonaus kvapo išskyros.</li>
<li>Sausas oras. Problemų gali kilti išsausėjus gleivinei, pavyzdžiui, karštu oru, taip pat šildymo sezono metu. Sausa gleivinė dar labiau suplonėja, pasidaro jautresnė ir labiau pažeidžiama, todėl dėl menkiausio pakrapštymo gali sukraujuoti.</li>
<li>Karštis ir temperatūrų kaita. Nuo šalčio susitraukiant nosies kraujagyslėms, o nuo karščio išsiplečiant, jos gali prakiurti. Taip nutinka vasarą iš kondicionieriais vėsinamos patalpos ar automobilio išėjus į karštą orą. Kraujavimas iš nosies gali prasidėti perkaitus saulėje.</li>
<li>Nosies sužalojimas krentant, nuo smūgio, pavyzdžiui, sportuojant, kamuoliu ar ranka.</li>
<li>5<em>. </em>Viršutinių kvėpavimo takų infekcija, alerginis rinitas, sinusitas, nes sergant šiomis ligomis pažeidžiama nosies gleivinė, ji sudirgsta, ir menkiausiai sužeidus gali prasidėti kraujavimas. Nosies gleivinė išplonėja ir pasidaro labiau pažeidžiama per ilgai lašinant nosies kraujagysles sutraukiančius vaistus nuo slogos.</li>
<li>6<strong>. </strong>Kraujagyslėms gali pakenkti vitamino C trūkumas, dėl kurio jos pasidaro trapios. Taip pat kraujas iš nosies ima tekėti persirgus infekcine liga, nes vaikas nusilpsta ir pritrūksta vitaminų.</li>
<li>Kraujospūdžio padidėjimas. Manoma, kad hipertenzija būdinga tik suaugusiesiems, tačiau kraujospūdis gali staiga keistis ir vaikui, pavyzdžiui, sergančiam širdies liga.</li>
<li>Kreiva nosies pertvara, dėl kurios sutrinka oro cirkuliavimas nosies ertmėje, todėl išdžiūsta gleivinė, kaupiasi sausos plutos ir atsiranda kraujavimo židiniai.</li>
<li>Kraujo krešėjimo sutrikimai<em>.</em> Tuomet kraujuoja net nežymiai pažeidus nosies gleivinę, dažnai susidaro kraujosruvų įvairiose kūno vietose.</li>
<li>Augliai nosies ertmėje, kurie gali sukelti stiprų kraujavimą. Jie išopėja bei suardo sveikus audinius.</li>
<li>Vaistai nuo uždegimo, kai jais piktnaudžiaujama, taip pat – slopinantys kraujo krešėjimą.</li>
</ol>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-20327" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/06/Kaip-sustabdyti-kraujavimą-iš-nosies.jpg" alt="" width="500" height="505">Kada kraujuojama intensyviau</strong></h4>
<p>Dažniausiai kraujas teka iš dviejų nosies vietų ir kraujavimas skirstomas į priekinį ir užpakalinį. Vienas iš šaltinių yra priekinėje nosies pertvaros dalyje esantis kraujagyslinis rezginys. Iš jo paprastai kraujas teka per šnerves, ir jo nėra daug. Tokį kraujavimą lengviau sustabdyti, nes kraujagyslės yra arčiau išorės. Jas pažeidžia nosies gleivinės traumos, sukeltos pirštais, kietais daiktais (pieštuku, žaislu).</p>
<p>Kraujuojant iš užpakalinės pertvaros dalies, situacija sudėtingesnė, nes čia esantis kraujagyslinis rezginys sunkiau prieinamas, dalį kraujo vaikas nuryja, todėl nelengva nustatyti, kiek jo neteko. Be to, kraujavimas iš šios vietos gali būti intensyvus ir kraujo gali patekti į kvėpavimo takus.</p>
<h4><strong>Pirmoji pagalba kraujuojant iš nosies</strong></h4>
<p>Prasidėjus kraujavimui iš nosies, jį reikia nedelsiant sustabdyti. Kaip tai padaryti?</p>
<ul>
<li>Pirmiausiai vaiką nuraminkite, nukreipkite dėmesį, pavyzdžiui, į žaislą. Susijaudinus širdis plaka intensyviau, o kartu stipriau bėga ir kraujas.</li>
<li>Stengiantis sustabdyti kraujavimą, reikėtų atsargiai išpūsti nosį, kad joje būtų kuo mažiau kraujo.</li>
<li>Vaiką pasodinkite arba įtaisykite pusiau sėdimoje padėtyje, šiek tiek palinkusį į priekį, o galvą jis turi laikyti tiesiai. Žiūrėkite, kad vaikas neatloštų galvos, nes kraujas pradės tekėti ne į išorę, o į vidų, todėl gali juo užspringti. Jeigu vaikas nuris daug kraujo, jį gali pykinti, net sukelti vėmimą.</li>
<li>Vaikui reikia gryno oro, todėl, jeigu esate patalpoje, atidarykite langą, prasekite apykaklę, atlaisvinkite drabužius. Skatinkite mažylį kvėpuoti tolygiai ir giliai.</li>
<li>Prispauskite nosies sparnelius prie pertvaros. Laikykite nosį užspaustą 15 minučių. Ant nosies uždėkite šaltą kompresą ar ledo paketėlį, o ant kojų – šildyklę, kad susitrauktų nosies gleivinės kraujagyslės. Jeigu kraujuojant stipriau kraujo patenka į burną, jį reikia išspjauti pasilenkus į priekį.</li>
<li>Jei tai nepadeda, kreipkitės į gydymo įstaigą. Ten kraujavimas gali būti stabdomas adrenalinu sumirkytais tamponais, kurie dedami į nosies ertmę. Tačiau patiems stabdyti kraujavimo adrenalinu nedera, nes galite dar labiau pakenkti. Tinkamai tai padarys tik gydytojas.</li>
</ul>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>
<p><em>&nbsp;</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/vaikui-is-nosies-bega-kraujas-ka-daryti">Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/vaikui-is-nosies-bega-kraujas-ka-daryti/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
