MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kodėl nevirškina pieno?

Laktozė yra piene ir jo produktuose esantis natūralus cukrus – angliavandenis, kurį skaido fermentas laktazė. Šis fermentas gaminasi plonojoje žarnoje, o jo paveikta laktozė skyla į gliukozę ir galaktozę, tada šias medžiagas įsisavina organizmas.Jeigu laktazės nepakanka, nesuskaidytas pieno cukrus patenka į storąją žarną. Čia jį skaidant žarnyno bakterijoms susidaro dujos, išsiskiria organinės rūgštys. Dėl to pučia pilvą, atsiranda vandeningas viduriavimas ir kiti nemalonūs požymiai.

Dažniausiai laktazės stoka nulemta genetiškai: pieno cukrų skaidančio fermento aktyvumas palaipsniui mažėja jau nuo 5 metų amžiaus. Tai yra pirminis laktazės nepakankamumas. Dažniausiai laktozės netoleravimas atsiranda suaugusiesiems, o jaunesni žmonės ją toleruoja geriau. Įgimtas laktozės netoleravimas pasitaiko retai.  

Iš pradžių vaisiaus žarnyne laktazės aktyvumas yra mažas, vėliau jis didėja ir naujagimis iš karto po gimimo gali virškinti motinos pieną. Neišnešioti naujagimiai gali patirti laikiną laktozės netoleravimą, tačiau vaikui augant fermento kiekis didėja. 

Antrinį laktazės nepakankamumą paskatina virusinės (pavyzdžiui, rotavirusinė) ir bakterinės žarnyno infekcijos, celiakija, Krono liga, kitos virškinimo sistemos ligos, onkologinės ligos. Išsigydžius ligą, laktozės netoleravimas paprastai praeina per keletą savaičių.

Pagrindiniai požymiai, iš kurių galėtume įtarti laktazės stoką:

• dujų kaupimasis žarnyne (meteorizmas), pilvo skausmas, pūtimas ir gurgėjimas;
• viduriavimas, dėl kurio gali ištikti dehidratacija;
• pykinimas, vėmimas;
• koncentracijos, trumpalaikės atminties sutrikimas;
• raumenų, sąnarių ir galvos skausmas;
• be priežasties kamuojantis nuovargis;
• alerginiai bėrimai;
• kūdikiams būdingi pilvuko diegliai ir atpylimas

Visi simptomai atsiranda išgėrus pieno arba suvalgius jo produktą. Simptomų stiprumas priklauso nuo to, kiek fermento trūksta, taip pat turi reikšmės į žarnyną patenkančios laktozės kiekis.

Tačiau tokie simptomai ne visada reiškia laktozės netoleravimą, juos pastebėjus vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip nustatomas laktozės netoleravimas?

Diagnozei nustatyti atliekami kai kurie tyrimai. Vienas iš tokių yra kraujo tyrimas, kuris parodo laktozės vartojimo įtaką cukraus kiekiui kraujyje. Iš pirmojo kraujo mėginio nustatomas cukraus kiekis kraujyje. Antrąkart gliukozė tikrinama praėjus porai valandų po to, kai išgeriama stiklinė pieno.

Jei organizme užtenka fermento laktazės, tyrimo pradžioje suvartota laktozė būna suskaidyta į gliukozę ir galaktozę, o tai lemia cukraus kiekio kraujyje padidėjimą. Tačiau jei pakartotinai tiriant cukraus kiekis kraujyje nepadidėja, tai rodo, kad organizmas jo nepasisavina.

Kitas tyrimas – kvėpavimo testas, kai išgėrus daug laktozės turinčio skysčio, matuojamas vandenilio kiekis iškvėptame ore. Paveldėtam laktozės netoleravimui nustatyti iš kraujo arba seilių gali būti atliekamas genetinis laktozės netoleravimo tyrimas (PGR).

Ką daryti, jeigu nuo pieno pučia pilvą?

Laktozės netoleravimo problema sprendžiama koreguojant mitybą. Galima vartoti mažiau pieno ir jo produktų arba jų atsisakyti ir rinktis tokį maistą be laktozės.Kitas variantas – įsigyti fermento laktazės preparatą, kuris padės suskaidyti piene esantį cukrų.

Laktozės netoleruojančiam žindomam kūdikiui kiekvieno maitinimo metu pienas ištraukiamas ir įmaišoma fermento laktazės lašų. Dirbtinai maitinamam kūdikiui fermento įlašinama į pieno mišinį.

Kūdikiui laktozė yra pagrindinis energijos šaltinis, ji svarbi sparčiai besivystančioms smegenims. Vaikui augant, kai pienas nėra vienintelis maistas, angliavandenių organizmas gali pasisavinti ir iš kitų produktų.

Turint genetiškai paveldėtą įgimtą fermento trūkumą mažylį gali tekti maitinti pienu be laktozės arba augaliniais mišiniais. Laimei, toks laktozės netoleravimas pasitaiko retai.

Laktozės netoleravimo požymiai priklauso nuo ją skaidančio fermento kiekio. Vieniems jo trūkumas sukelia tik nedidelį diskomfortą, kitiems – stiprius negalavimus. Visiškai laktozės netoleruojančiam žmogui šis negalavimas gali lemti atminties sutrikimus, raumenų skausmus, burnos opas, odos bėrimus, net sutrikdyti širdies darbą.

Nevartojant laktozės turinčių produktų arba sumažinus jų kiekį, mitybos racioną reikia sudaryti taip, kad organizmui užtektų visų reikalingų maistinių medžiagų. Tuomet reikėtų daugiau valgyti riešutų, lapinių daržovių, kiaušinių trynių, žuvies, ypač svarbi daug vitamino D turinti jūrinė žuvis.

Jei laktazės fermento trūksta ne itin daug, paprastai galima suvalgyti tam tikrą kiekį pieno produktų. Jei išgėrę pieno jaučiate nemalonius simptomus, pabandykite sumažinti jo kiekį, vartoti pieno produktus mažomis porcijomis, kad spėtų atsinaujinti reikiamas laktazės kiekis. Mažiau laktozės raugintuose pieno produktuose, todėl galbūt virškinimas nesutriks, jei nedideliais kiekiais vartosite kefyrą, rūgpienį, jogurtą, grietinę, sviestą, brandintą sūrį.

Pienas be laktazės

Jeigu tai nepadės, galite rinktis pieną, pagamintą be laktozės. Šiuo metu yra sukurta daug specializuotų mažai laktozės ir visai jos neturinčių produktų vaikams ir suaugusiesiems.

Pieno produktai yra baltymų, vitaminų bei mikroelementų šaltinis, jie ypatingai svarbūs vaikui. Piene daugiausia kaulams bei dantims būtino kalcio, yra fosforo, dėl to šie produktai turi didelę reikšmę augimo laikotarpiu vaikams ir paaugliams. Pieno baltymų sudėtyje yra visos žmogui reikalingos aminorūgštys. Labai vertingi ir nesunkiai įsisavinami piene esantys riebalai. Karvės pienas yra regėjimui ir imunitetui būtino vitamino A šaltinis, turi vitamino D, gerinančio kalcio pasisavinimą. Be to, suteikia nervų sistemai reikalingų B grupės vitaminų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Kodėl užpuola pilvuko diegliai?

Kūdikių diegliai nelaikomi liga ir praeina su amžiumi. Dažniausiai jie prasideda pirmojo mėnesio pabaigoje ir dingsta iki 5–6 mėnesių amžiaus. Diegliai vargina 2–3 valandas per dieną ir kartojasi dažniau nei tris kartus per savaitę.

Pilvo dieglių priežastys dar iki galo nenustatytos. Jos siejamos su virškinamojo trakto nebrandumu, nervų sistema, žarnyno motorikos sutrikimais, netobula žarnyno mikrobiota (gerųjų bakterijų iš mamos per mažai gauna po Cezario pjūvio operacijos gimę kūdikiai).

Dieglių priežastis gali būti mažylio permaitinimas. Tuomet likęs žarnyne nesuvirškintas maistas pradeda rūgti, dėl to susidaro daug dujų, spaudžiančių žarnyno sieneles.

Kita priežastis – netaisyklingas maitinimas, kai kūdikis su maistu nuryja daug oro. Taip nutinka, jeigu labai skubėdamas valgyti išalkęs mažylis netinkamai apžioja spenelį. Taip pat – maitinant iš buteliuko, jeigu čiulptuko forma netinkama arba jo skylutė per didelė. Jeigu mažylis neatsirūgsta, šis oras spaudžia žarnyną – t. y. sukelia dieglius.

Viena iš dažnai pasitaikančių problemų, dėl kurių atsiranda diegliai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, yra laktozės (pieno cukraus) netoleravimas. Ištikus šiai bėdai organizmas negali suskaidyti laktozės.

 Kaip atpažinti laktozės netoleravimą?

Laktozei įsisavinti būtinas fermentas laktazė, kuris gaminamas plonojoje žarnoje. Laktazė skaido pieno cukrų į monosacharidus – gliukozę ir galaktozę. Šios medžiagos patenka į kraujotaką ir dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jeigu organizmas negamina šio fermento arba jo pagamina per mažai, neįsisavinta laktozė lieka virškinamajame trakte.

Nesuvirškinta laktozė iš plonosios žarnos atsiduria storojoje žarnoje, o ten ją skaido žarnyno bakterijos. Šio proceso metu vyksta rūgimas, todėl atsiranda nemalonūs pojūčiai: išsiskiria gleivinę dirginančios dujos, kamuoja pilvo skausmas, spazmai ir pūtimas, viduriavimas, pykinimas.  Taip pat gali atsirasti alerginiai bėrimai, raumenų ir sąnarių, galvos skausmai. Šios bėdos prasideda per porą valandų – išgėrus pieno ar suvalgius jo produktą. Simptomų stiprumas priklauso nuo produkto kiekio ir nuo to, kiek fermento trūksta organizme. Nevartojant pieno produktų, simptomai išnyksta.

Dažniausiai nustatomas laktazės trūkumas, t. y. šio fermento būna per mažai, retais atvejais jis visiškai negaminamas organizme. Įgimtas laktozės netoleravimas pasitaiko retai, dauguma jį įgyja. Šia bėdą gali lemti plonosios žarnos pažeidimai, virškinamojo trakto ligos (celiakija, Krono liga, dirgliosios žarnos sindromas), alergijos, taip pat – virusinės ligos, pvz., rotavirusinė, norovirusinė infekcija.

Nustatant laktozės netoleravimą, stebimi virškinamojo trakto negalavimai vartojant jos turinčius maisto produktus. Taip pat gali būti atliekami specialūs kraujo tyrimai, tarp jų ir genetinis, iškvepiamo oro testas. 

Itin svarbus kūdikiams angliavandenis

Laktazė pradeda gamintis dar vaisiaus žarnyne. Gebėjimą skaidyti laktozę mažylis paveldi genetiškai. Trečiąjį nėštumo trimestrą fermento aktyvumas pradeda sparčiai didėti. Aktyviausias šis fermentas ką tik gimusio naujagimio žarnyne. Todėl naujagimiai gerai toleruoja motinos pieną. Didelis laktazės aktyvumas išlieka kūdikystėje, kai pienas yra pagrindinis maistas. Vėliau, vaikui augant, laktazės mažėja, tuomet organizmas gali suvirškinti mažesnį pieno kiekį. Laktazės kiekis natūraliai sumažėja po nujunkymo, tačiau tuomet šio fermento reikia mažiau, nes pienas jau nebėra vienintelis maisto produktas. 

Neišnešiotų naujagimių laktazės aktyvumas daug mažesnis nei išnešiotų, todėl jiems pasitaiko trumpalaikis laktozės netoleravimas. Augant paprastai fermento aktyvumas pasidaro normalus.

Motinos pienas turi daugiau laktozės negu karvės. Piene esanti laktozė – svarbus organizmui angliavandenis, kurio reikia kūdikio smegenims. Jis padeda įsisavinti kai kuriuos mikroelementus, pavyzdžiui, kalcį, būtiną augančiam mažyliui. Kūdikiams tai yra pagrindinis energijos šaltinis. Esant laktozės netoleravimui kūdikis iš pieno gauna mažiau baltymų, kalcio, magnio ir fosforo.

Laktozė kūdikiui svarbi ir kaip prebiotikas, skatinantis gerųjų bakterijų (bifidobakterijų bei laktobakterijų) dauginimąsi. Tai turi didelę reikšmę imuninei sistemai, saugančiai nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų

Kaip maitinti laktozės netoleruojantį mažylį?

Pašalinti pieną – pagrindinį ir iš pradžių net vienintelį kūdikio maistą – iš mitybos raciono neįmanoma, kaip ir sumažinti jo kiekį. Pienas bei jo produktai svarbūs bet kokio amžiaus vaikui: tai kalcio ir daugelio kitų organizmui būtinų medžiagų šaltinis.

Laktozės netoleruojantiems žindomiems kūdikiams galima padėti pakeitus maitinimo būdą.

Pavyzdžiui, leidžiant mažyliui išgerti visą vienoje krūtyje esantį pieną. Jei kūdikis gauna tik liesesnį pradinį pieną iš abiejų krūtų, laktozės pasisavinama mažiau, negu suvalgius ir pradinio, ir riebesnio galinio pieno.  Be to, galiniame piene esantys riebalai ilgesniam laikui suteikia sotumo jausmą.  

Jeigu tai nepadeda, laktozės netoleravimo problemą galima išspręsti maitinant mažiau laktozės turinčiu mišiniu, kurį skiria gydytojas. Retai pasitaikančio įgimto trūkumo atvejais kūdikiai maitinami pieno produktais be laktozės.

Viena iš išeičių netoleruojant laktozės – vartoti laktazės fermento maisto papildą, kuris padės suskaidyti piene esančią laktozę. Tokie preparatai būna tablečių, kapsulių ar lašų formos. Kūdikiams skirtas fermentas yra vartojamas lašais. Jo įpilama į nutrauktą motinos pieną arba pieno mišinį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl pritrūksta pieno angliavandenius skaldančios laktazės?

Pagrindinis pieno angliavandenis laktozė (pieno cukrus) patenkina apie 40 procentų kūdikio energijos poreikių. Laktozės yra motinos piene, taip pat – karvės, ožkos ir pieno mišiniuose.  Laktozės skaldymui yra būtinas fermentas laktazė, kuris paverčia ją gliukoze ir galaktoze, o šios medžiagos absorbuojamos į kraują. Sparčiai besivystančiam kūdikiui jos yra labai svarbios – būtinos smegenų, visos nervų sistemos vystymuisi. Be to, laktozė reikalinga kalcio, magnio, geležies pasisavinimui. Nesuvirškinta laktozė storojoje žarnoje tampa prebiotiku, skatinančiu normalios mikrobiotos susidarymą.

Jeigu plonojoje žarnoje nepasigamina pakankamai fermento laktazės, kad galėtų susivirškinti pieno angliavandeniai, atsiranda laktozės netoleravimas. Nesuskaldyta plonajame žarnyne laktozė kartu su maistu patenka į storąjį žarnyną, kuriame ją veikia šios žarnos bakterijos. Jos ima skaldyti laktozę fermentacijos būdu, o jai vykstant atsiranda rūgimas. Šio proceso metu išsiskiria daug dujų ir pradeda pūsti pilvą, kamuoja pilvuko diegliai, suskystėja išmatos.

Pagrindiniai laktozės netoleravimo požymiai: dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ir skausmas, diegliai, atpylimai ir viduriavimas. Po maitinimo kūdikis pasidaro neramus, nervingas, verkia, jo pilvukas išsipučia ir sukietėja. Geriausiai laktozės netoleravimą galime atpažinti iš sauskelnių turinio: esant šiam negalavimui išmatos būna vandeningos ir putotos.

Laktozės netoleravimas gali būti pirminis (įgimtas), kurį lemia genetiškai paveldimas fermento laktazės trūkumas. Tačiau šis variantas pasitaiko retai.

Antrinį laktozės netoleravimą lemia vėliau atsirandantys veiksniai. Jo priežastis gali būti žarnyno infekcijos ar alergija karvės pieno baltymams, pažeidžianti žarnyno gleivinės epitelį. Ši problema išnyksta pasveikus po infekcijos ar pašalinus alergeną. Antrinį laktozės netoleravimą gali sukelti tokios ligos kaip virusinis gastroenteritas, celiakija arba Krono liga.

Neišnešioti naujagimiai dažnai patiria laikiną laktazės trūkumą, susijusį su virškinimo sistemos nebrandumu ir silpnu šio fermento aktyvumu. Dėl to gali atsirasti trumpalaikis laktozės netoleravimas.

Kuo maitinti laktozės netoleruojantį kūdikį?

Atsiradus tokioms pilvuko bėdoms reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Neturėtume pamiršti, kad žarnyno dieglius ir pilvo pūtimą gali sukelti ne tik laktazės stoka, bet ir kitos priežastys. Gydytojas skirs reikiamus tyrimus negalavimui nustatyti. Tyrimais nustatomas ir laktozės netoleravimą lemiantis genetinis faktorius.

Laktazės trūkumas gali atsirasti tiek krūtimi, tiek dirbtinai maitinamam kūdikiui. Jeigu stiprūs laktozės netoleravimo simptomai kamuoja mišinuku maitinamą mažylį, gydytojas gali rekomenduoti mišinį be laktozės. Jeigu žindomam kūdikiui ši problema atsirado dėl alergijos, galbūt mamai užteks pašalinti alergizuojantį produktą iš savo mitybos ir ji galės tęsti žindymą.

Beje, žindomiems kūdikiams pilvuką dažniausiai pučia ne dėl laktozės netoleravimo, bet dėl jos pertekliaus mamos piene. Mat pradiniame piene yra mažiau riebalų, bet daug pieno cukraus. Dalies laktozės kūdikio virškinamasis traktas nespėja įsisavinti, nes šis skystesnis pienas greičiau nuteka į storąją žarną ir sukelia ten rūgimą, dėl kurio atsiranda pilvuko bėdos.

Todėl vieno maitinimo metu patariama kūdikiui duoti valgyti iš vienos krūties, kad jis gautų visą joje esantį pieną – taip pat ir galinį, ir per daug neprisivalgytų daug laktozės turinčio liesesnio pradinio.

Jeigu vaikui nustatomas laktazės trūkumas, laktozę ne visada būtina visiškai pašalinti iš jo mitybos raciono. Dažnai toleruojamas tik tam tikras pieno cukraus kiekis. Laktozės netoleruojantys kūdikiai gali vartoti pieno mišinius su mažesniu laktozės kiekiu. Gydytojas gali patarti įsigyti fermento laktazės preparatą, kuris padės suskaldyti piene esančią laktozę.

Įgimtą laktozės netoleravimą turintys kūdikiai negali gerti ne tik motinos pieno, bet ir karvės bei ožkos pieno. Jie maitinami pieno produktais be laktozės arba augaliniais mišiniais, pavyzdžiui, iš sojos pupelių. 

Palengvinti pilvuko dieglius gali padėti paprastos priemonės. Prieš valgymą paguldykite mažylį ant pilvo. Kad pilvuke susikaupusios dujos greičiau pasišalintų, pamaitintą kūdikį palaikykite vertikaliai, taip jis galės atsirūgti. Kenčiančiam pilvukui gali padėti lengvas masažas. Esant stipriam pilvo pūtimui, galima naudoti dujų šalinimo vamzdelį.

Parengė Undinė Gilė

Kūdikių mamos dažnai į gydytojus kreipiasi dėl virškinamojo trakto sutrikimų. Kodėl jie kyla ir kokie galimi sprendimo būdai, paklausėme Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytojos Justės Parnarauskienės ir gydytojos dietologės Linos Barauskienės.

Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. Kol virškinamasis traktas „mokosi“ skaidyti įvairias medžiagas, kyla įvairių nesklandumų. 

„Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis. Tėvus visuomet raminu, kad tai – nepavojingas, išaugamas dalykas, kurį mes, kaip tėvai, tiesiog turime kantriai ir su rūpesčiu pralaukti“, – sako gydytoja Justė Parnarauskienė. 

Kaip teigia moksliniai šaltiniai, daugiau nei 50 % kūdikių pirmaisiais metais po gimimo turi bent vieną funkcinį virškinimo trakto sutrikimą arba susijusį požymį ir simptomą[1] [2]

Vis dėlto tiesiog kantriai palaukti, kai ant rankų – kojytes iš skausmo riečiantis kūdikis, nėra lengva, todėl aptarkime dažniausias pilvuko bėdas ir galimus pagalbos būdus.

Pilvuko diegliai

Gydytoja J. Parnarauskienė pripažįsta, kad apie pilvo dieglius iki šiol yra žinoma mažiausiai. „Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Jie būna ne visiems vaikams ir prasideda  apie 1–2 mėnesį, o baigiasi apie 3–4, kai vaikas pradeda judėti, kai jau galima šiek tiek pakeisti mitybą“, – sako Pediatrijos centro gydytoja.  Remiantis mokslininkais, tai paveikia apie 20 % kūdikių[3].

Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pilvo diegliai taip pat gali atsirasti dėl to, jog žarnyne susikaupia daugiau dujų dėl mikrobiotos pokyčių ir net dėl tėvų nerimo[4] [5] [6]

Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Vieniems padeda švelnus pilvuko masažas, kitiems – šiluma, tretiems – vėsinimas, dar kitiems – vibracija, važinėjimas autokėdutėje. 

Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba. Rūpindamiesi savo kūdikiu, tėvai neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Kuo mažiau streso ir nuovargio jie jaučia, tuo labiau jie gali sutelkti dėmesį į mažylį. Ir tai padės nutraukti „verkiančio kūdikio – bejėgių tėvų“ ciklą.

Pilvo pūtimas

Jei dieglius galime tik numanyti, pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno. Dujos kūdikio žarnyne kaupiasi, jeigu vaikas per greitai prisivalgo, netinkamai žinda ar paima buteliuką, valgydamas prisiryja oro. 

„Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai. Leisti atsirūgti, kad oro burbuliukai nenueitų žemyn į žarnyną”, – pataria gydytoja. 

Viduriavimas

Jei kūdikis tuštinasi skystomis išmatomis daugiau nei 6 kartus per dieną, tai laikoma viduriavimu.

„Ištikus šiai bėdai, žindomą kūdikį reikia žindyti dažniau. Pieno mišiniu maitinami kūdikiai taip pat turėtų būti maitinami dažniau. Jei tai nepadeda, reikėtų pasikonsultuoti su pediatru“, – pataria gydytoja.

Vidurių užkietėjimas

Užkietėjus viduriams, vaikui sunku pasituštinti, jis tampa neramus, pradeda mažiau valgyti, nepriauga svorio.

Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. Kūdikiai yra labai individualūs ir tuštinimosi dažnis gali skirtis.

„Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais –pusračiais iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis – tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti”, – pataria J. Parnarauskienė.

Mažesnį nei 6 mėnesių kūdikį vasarą svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Žindomam kūdikiui mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Jei mažylis maitinamas pieno mišiniu ir mišinys ruošiamas pagal gamintojo nurodymus, kūdikiui skysčių irgi užteks. Vasaros metu, mažesnį nei 6 mėnesių kūdikį, galima dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Jei labai karšta, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Jei pastebite, kad kūdikis geria labai daug ir tai Jus neramina, pasitarkite su savo gydytoju. Siūlykite kūdikiui vandens tik tuo atveju, jei taip rekomendavo jūsų gydytojas.

Gydytoja dietologė L. Barauskienė priduria, jog tokiose situacijose reikia prisiminti ir gerąsias bakterijas. „Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų – košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas“, – pataria L. Barauskienė.

Laktozės įtaka

Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų – laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. Tačiau tokia liga yra itin reta ir apie ją reikėtų galvoti pačioje pabaigoje.

„Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Tokiu atveju kūdikiams, maitinamiems mišinuku ir labai vargstantiems dėl simptomų, galima būtų parinkti gydytojo rekomenduotą mišinuką be laktozės, o žindančioms mamoms – jeigu tai yra alergija – pašalinti alergeną iš savo mitybos ir tęsti žindymą“, – pataria gydytoja.

Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne  su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną – kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškiti visos laktozės. Tuomet ji patenka į storajį žarnyną, dėl jame esančių bakterijų susiformuoja dujos ir tuomet turime pilvelio bėdas.

Ar mamos mityba ir pieno mišinys turi reikšmės kūdikio virškinamojo trakto problemoms?

Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio. Gydytoja pataria nedaryti skubotų išvadų vos susidūrus su virškinimo sutrikimais.

„Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai pašalinti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kurį laiką stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu pašalinti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą – pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji – svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė“, – sako L. Barauskienė.

Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Kadangi nėra vieno riebalo, kuris turėtų visas organizmui būtinas riebalų rūgštis, į mišinukus dedamas įvairių aliejų mišinys – tam, kad kūdikis gautų didesnį spektrą riebalų rūgščių.

„Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors  pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia – dviejų. Būtina pasikliauti specialisto – pediatro ar dietologo – pagalba“, –  pataria L. Barauskienė.

Požymiai, kada reikia sunerimti

Gydytoja J. Parnarauskienė taip pat pastebi, kad kūdikių mamos labai jautriai reaguoja į virškinimo sutrikimus. 

„Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai – vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas – priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį. Visuomet, kilus nerimui, verčiau pasikonsultuoti su gydytoju ir ieškoti sprendimų kartu“, – reziumuoja gydytoja.

[1] Ref.: 1. Mahon J et al. BMJ Open. 2017;7(11):e015594.

[2] Glanville J et al. BMJ Open. 2016;6(8):e011475. 

[3] Vandenplas Y et al. J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2015;61(5):531-537.

[4] Daelemans S et al. F1000Research. 2018;7.

[5] Zeevenhooven J et al. Nat Rev Gastroenterol Hepatol. 2018;15(8):479–496.

[6] Kaley F et al. Infant Ment Health J. 2011;32(5):526–541

Gamtos paskirtas

Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes būtent tokį būdą aprūpinti kūdikį visada šviežiu, šiltu ir švariu maistu sukūrė ir milijonus metų tobulino pati gamta.

Motinos pienas yra tobulas maistas, turintis tinkamu santykiu visų medžiagų, reikalingų kūdikiui gerai augti ir normaliai vystytis. Jos gaunamos iš motinos kraujo, atitekančio į krūtų liaukas, kur virsta pienu, o paskui galop tampa vaiko kraujo ir kūno dalelėmis. Taigi jų beveik nereikia perdirbti, todėl motinos pienas nuostabiai lengvai virškinamas ir labai gerai įsisavinamas kūdikio organizme: iš jo kuriamos ir energiją gauna visos mažojo žmogaus kūno ląstelės.

Motinos pieno sudėtis

Produktą įprasta vertinti pagal jame esančias maistingąsias medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius. Tačiau pati svarbiausia ir gausiausia moters pieno sudėtinė dalis yra vanduo: juk be jo net gyvybė būtų neįmanoma. Vandens reikia, kad kraujas būtų skystas ir tekėtų kūno gyslomis, kad ląstelių citoplazmoje vyktų medžiagų apykaita ir kad su šlapimu pasišalintų atliekos. Piene sudarydamas apie 88–90 procentų viso tūrio, vanduo numalšina kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną. Taigi motinos pienas dar tik žindomam mažyliui teikia viską, ko jam reikia: ir geriausią maistą, ir puikiausią gėrimą.

Baltymai

Skirtingai nuo karvės pieno, kuriame vyrauja sunkiai virškinamas ir lėtai įsisavinamas varškės baltymas kazeinas, moters piene daugiau yra vandenyje tirpių baltymų albuminų, kurie labai lengvai įsisavinami iš žarnyno į kraują. Tad nenuostabu, kad žindomas kūdikėlis nori valgyti dažnai, nes greitai suvirškina ir vėl guvus, o vaikelio, pagirdyto karvės pieno mišiniu, skrandis ilgam apkraunamas darbu, smegenų veikla prislopsta, nes energija sutelkiama sunkiam virškinimui. Be to, dalį motinos pieno baltymų sudaro priešinfekciniai baltymai, kurie iš virškinimo trakto beveik nerezorbuojami.

Riebalai

Motinos pieno riebumas pirmiausia priklauso nuo kūdikio poreikių. Naujagimiui skirtame priešpienyje riebalų yra tik 2 procentai, o jau subrendusiame piene, pavyzdžiui, penkioliktąją dieną – vidutiniškai 4 – 4,5 procentų. Naktį, kai kūdikis daugiau laiko praleidžia miegodamas – ir mamos pienas būna liesesnis, o dieną – riebesnis. Žindymo pradžioje, kai vaikui gyvybiškai svarbiau pirma atsi-gerti, pienas liesesnis, o baigiant, dėl sotumo – riebesnis, net iki 4–5 kartų. Todėl neteisūs, kurie pravardžiuoja moters pieną skystu melsvu vandenėliu, nes, bandydami jį patikrinti ištraukdami rankomis ar pientraukiu, būtent ir pamato tą liesesnįjį pradinį pieną. Kitaip yra kūdikiui žindant, kai jis „prisišaukia“ ir galinį, keliskart riebesnį pieną.

Moters pieno riebalai ypatingi. Dėl jų žindomų kūdikių poodis yra tvirtesnis ir stangresnis negu mišiniais maitintųjų. Motinos piene gausu ilgos grandinės polinesočiųjų riebalinių rūgščių, labai svar-bių smegenų ir akių tinklainės vystymuisi bei nervinių ląstelių mielinizacijai – apvalkalėlių, dengiančių nervines skaidulas, susiformavimui.

Angliavandeniai

Pagrindinis moters pieno angliavandenis yra pieno cukrumi vadinama laktozė. Tai yra disacharidas, sudarytas iš dviejų monosacharidų – galaktozės ir gliukozės. Galaktozė reikalinga sintezei galaktolipidų, kurie būtini centrinės nervų sistemos vystymuisi. Bet pirmiausia laktozė yra lengvai ir greitai panaudojamos energijos šaltinis, ypač tinkama smegenų veiklai. Dėsninga, kad kuo didesnės yra žinduolių rūšies smegenys, tuo daugiau laktozės yra piene. Moters piene jos daugiausia, pusantro karto daugiau negu karvės piene.

Laktozė taip pat gerina kai kurių organizmui reikalingų mineralų įsisavinimą, tarp kurių yra kalcis ir geležis, bei stimuliuoja augimą ,,gerųjų“ bakterijų, kurios žarnyne neleidžia veistis ligas sukeliančioms bakterijoms, grybeliams ir parazitams.

Mineralai ir vitaminai

Jei išgirsite ką nors postringaujant, kad motinos piene yra nedaug kai kurių vitaminų ir mineralų, todėl esą kūdikiui reikia maisto papildų, neskubėkite jų pirkti ir duoti vaikeliui. Daugiau nebūtinai reiškia geriau. Organizmui reikalinga įvairių medžiagų pusiausvyra. Kaip tik toks fiziologinis, t. y. normalus, jų derinys yra motinos piene. Štai, pavyzdžiui, geležies, kuri būtina kraujo hemoglobinui susidaryti, motinos piene išties nėra daug – tik 40 mcg/100 ml pieno. Tačiau iš motinos pieno geležis labai gerai įsisavinama (geriausiai iš visų žinomų maisto produktų) – iki 50 procentų, o iš karvės pieno (ten geležies yra 20 mcg/100 ml) – tik 10 procentų.

Kalcio daugiau yra karvės piene, bet žmogaus kūdikio organizme jis blogai įsisavinamas – tik 25 procentus, o iš motinos pieno kūdikio žarnyne absorbuojami 67 procentai kalcio. Kalcis svarbus kaulų ir dantų tvirtumui. Tačiau kalciui patekti į tas struktūras reikalingas ir vitaminas D. Šis vitaminas pasigamina kūdikio odelėje, jei saulėtą dieną jis pabūna lauke. Nesaulėtu metu ir mamai, ir kūdikiui vertėtų vartoti vitamino D preparatus.

Jei mama normaliai maitinasi, jos piene yra užtenktinai B grupės vitaminų ir vitamino C. Verta žinoti, kad šis svarbus vitaminas nėra kaupiamas motinos kūne, taigi jo reikia gauti kartu su maistu ar papildais kiekvieną dieną. Pačiam kūdikiui jo duoti nepatartina, vitaminas C geriau įsisavinamas iš motinos pieno.

Žindymo reikšmė kūno augimui…

Sparčiausiai auga naujagimis. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių svoris auga greičiau negu tokį pat mišinių kiekį išgeriančių dirbtinai maitinamų bendraamžių kūno masė. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai. Vėliau, kūdikio virškinimo sistemai bręstant, jau ir iš mišinių jis geba pasisavinti daugiau maisto medžiagų. O maitinamiems iš buteliuko kūdikiams dažniausiai sugirdoma daugiau, negu reikia jų alkiui numalšinti.

Žindomus kūdikius nuo persivalgymo (ir nuo įpročio tai daryti visą gyvenimą) bei nutukimo saugo pats motinos pienas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra ir mažiau saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai. Iš buteliuko maitinamas vaikas tokios apetito kontrolės neturi, nes mišinio sudėtis maitinimo metu nesikeičia, o maitintojai paprastai dega noru, kad būtų suvalgyta visa porcija iki galo, ir neretai skuba tai atlikti kuo greičiau.

… ir proto vystymuisi

Pirmieji apie tyrinėjimus, bylojančius, kad kūdikystėje žindyti vaikai geriau vystosi protiškai negu maitinti dirbtinai, Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai paskelbė 1929 m. Vėlesnės studijos įvairiose šalyse patvirtino, jog kūdikystėje ilgiau žindytų vaikų ir paauglių protinio vystymosi rodikliai būna aukštesni.

Daugelis aplinkybių lemia vaiko vystymąsi ir intelektą. Tai sudėtingos biologinių-genetinių, šeimos aplinkos ir socialinių-ekonominių faktorių sąveikos rezultatas. Geresnės gyvenimo sąlygos suteikia motinai daugiau laiko ir galimybių bendrauti su vaiku, o aukštesnis pačios motinos intelektas ir išsilavinimas tą bendravimą daro įvairesnį, turiningesnį. Brandžios asmenybės moterys keliskart dažniau renkasi kūdikio maitinimą krūtimi, o ne iš buteliuko. Tai liudija rezultatai tyrimų, atliktų ne tik Amerikoje ar Anglijoje, bet ir Lietuvoje. Eglės Markūnienės mokslinės disertacijos „Medicininiai, psichologiniai ir socialiniai kūdikių žindymo veiksniai“ (2003 m.) duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turinčių motinų, kurios savo kūdikius žindė 4 mėnesius ir ilgiau, buvo santykinai 4,9 karto daugiau negu motinų, turinčių vidurinį ar žemesnį išsimokslinimą.

Kūdikio žindymas sukuria abipusę paskatų sistemą: brandžios asmenybės renkasi žindymą, o žindymas savo ruožtu jau ne tik psichologiniu, bet ir biologiniu keliu (per motinystės hormonus, pagausėjančius motinos kraujyje žindant) stimuliuoja motinišką, vaiką ugdyti skatinančią, elgseną.

Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, nustatė, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo vidutiniškai dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, jog pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumą sąlygojo taip pat ir biologiniai paties motinos pieno faktoriai. Tam tikros riebalinės rūgštys – tarp jų svarbiausia dokosaheksaeno rūgštis – kurių gausu moters piene, o karvės piene trūksta, yra būtinos normaliam žmogaus akių tinklainės ir smegenų vystymuisi.

Motinos pieno konkurentai

Našlaičiams, negaunantiems motinos pieno, ir kūdikiams, kurių mamytės žindyti negali ar (daug dažniau) nenori, maistas paprastai gaminamas iš lengviausiai prieinamos ir pigiausios žaliavos – kito žinduolio, tačiau biologiškai žmogui labai tolimo – karvės –pieno. Šio gyvulio pieną reikia labai perdirbti, kad bent kiek tiktų žmogaus kūdikiui maitinti. Gaminant mišinius, jis gerokai praskiedžiamas (kad nebūtų per daug baltymų – perteklius kenksmingas), pilama daug cukraus (nes karvės piene, net ir nepraskiestame, angliavandenių gerokai mažiau negu moters piene), augaliniais aliejais kompensuojamas riebalų stygius ir dar pridedama įvairių papildų, kurių išties tik menką dalį kūdikiui pavyksta įsisavinti, ir dar nežinia, ar tikrai be nepageidaujamų pasekmių. Be to, joks komercinis maistelis neturi ir niekada, nes net ir teoriškai neįmanoma, neturės tų nuostabių dalykų, kuriuos aptarsime kitą kartą – tai kūdikio sveikatą saugančios motinos pieno savybės!
* * *
Pagal gydytojo Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Mamų istorijos:
Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų. 

Rudens ligos: 
Peršalimų ruduo. 
Vaikui pavojingas sausas kosulys. 
Kaip padėti laringitu sergančiam mažyliui. 

Būkime sveikučiai: 
Žuvų taukai – sveikam vaiko augimui. 
Kodėl pučia pilvuką. 
Švelnus prisilietimas sausai odai.

Ką valgome:
Maistas imunitetui – su kiekvienu šaukštu.

Kūdikis:
Mažų akyčių liga – dakriocistitas. 
Kaip nuraminti pilvuko dieglius. 
Padėkime suskilusiems speneliams. 
Pirmieji vaiko žaislai. 
Kad pienukas tekėtų laisvai. 
Kūdikio odelei – ypatinga priežiūra. 

Mamytė:
Ruošiantis motinystei.

Namai:
Kūdikiui saugūs namai.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų ruduo

Kodėl atsiranda pilvuko diegliai

Viena iš svarbiausių pilvo dieglių priežasčių – nebrandi vaiko virškinimo sistema. Skirtingai nei suaugusiųjų, kūdikių žarnyno mikrobiota dar nėra išsivysčiusi. Taigi dėl to, kad iš pradžių žarnyno mikrobiotos nepakanka ir silpnai dirba vaiko virškinimo sistema, atsiranda kūdikių pilvo diegliai. Šie skausmai ypač kamuoja po Cezario pjūvio operacijos gimusius kūdikius. Kita galima dieglių priežastis – oro rijimas maitinimo metu. Dažnai šiuos negalavimus sukelia maisto netoleravimas, tėvų psichosocialinė įtampa ir kiti veiksniai. Apskritai kūdikių pilvo diegliai atsiranda dėl įvairių priežasčių.

Manoma, kad pilvo dieglius (kolikas) sukelia žarnyno spazmai, kurie susiję su mamos pieno kaita, kai pradinis mamos pienas pereina į brandųjį. Pastarajame yra daugiau angliavandenio – laktozės. Laktozė aktyvina žarnyno veiklą ir gali sukelti fiziologinį viduriavimą, kuris praeina po 4-6 savaičių. Dėl žarnyno mikrofloros pokyčių ir vidurių užkietėjimo stiprūs pilvo skausmai gali kilti dirbtinai maitinamiems kūdikiams.

Pilvukui draugiško žindymo patarimai

Motinos pienas – tinkamiausias maistas, optimaliai pritaikytas kūdikio mitybos poreikiams. Vis dėlto svarbu žinoti, kad pieno sudėtis nėra pastovi. Ji priklauso nuo žindymo laikotarpio ir maitinimo krūtimi periodu vartojamų maisto produktų. Pavyzdžiui, vakare motinos pienas liesesnis ir jame daugiau laktozės, kuri gali sukelti kūdikiui nemalonius pojūčius.

Maitinant kūdikį krūtimi, reikia atsižvelgti į tinkamą padėtį. Tikriausiai Jums kas nors jau parodė, kaip taisyklingai laikyti krūtimi maitinamą kūdikį. Jei nemokate taisyklingai žindyti, klauskite gydytojo, akušerės ar slaugytojos.

Tinkama maitinimo krūtimi padėtis: kūdikis turėtų būti atsisukęs į jus visu kūnu, jo burna turi būti spenelio lygyje. Naudokite pagalves, kad jums ir kūdikiui būtų patogu visą maitinimo krūtimi laiką. Kūdikis turi patogiai pasiekti krūtį žindymo metu, kad galėtų gerai ją ištuštinti ir mamai nesukeltų jokių nepatogumų. Maitindama krūtimi, mama dažniausiai guli ant šono, o kūdikį laiko „lopšyje“ – ant sulenktos rankos.

Nuraminkite kūdikį

Vakarinis nerimas – normalus reiškinys. Jis pasitaiko beveik kiekvienoje šeimoje, kurioje yra naujagimis, ir sukelia stiprų stresą, tačiau jo nederėtų painioti su kūdikių pilvo diegliais susijusiu nerimu ir verksmu.

Dažniausiai vėlyvą popietę ar vakare nerimas apima 12–13 savaičių kūdikius. Tuo metu kūdikis būna irzlus, nepaliaujamai verkia, nuolat ieško krūties, tačiau tinkamai nežinda. Jis tiesiog negali nurimti.

Tuomet pasistenkite jį nuraminti – nešiodama ant rankų, švelniai sūpuodama. Būdamas šalia, kūdikis jausis saugus ir greitai nurims.

Svarbu. Kartais tėvai iš nevilties purto rėkiantį kūdikį. Negalima to daryti! Net mažas krestelėjimas gali labai sutrikdyti mažylio sveikatą ar net sukelti mirtį.

Kūdikis nori jaustis saugus

Būdamas su mama kūdikis jaučiasi saugus. Jeigu norite, kad kūdikis nurimtų, nepalikite jo vieno. Kūdikis gerai jausis, kai girdės Jūsų balsą ir širdies plakimą. Vaikas ypatingai laimingas, kai tėvai jį nešioja ant rankų. Saugumo jausmą kūdikiui suteikia darnūs santykiai šeimoje bei artimas motinos ir vaiko ryšys.

Dažnai kūdikis nurimsta prieš maitinimą paguldytas ant pilvuko. Be to, atlikti kasdienius namų ruošos darbus bus lengviau, kai kūdikį nešiosite nešioklėje, nes jis bus ramus, o mamos rankos laisvos.

Apsaugokite vaiką nuo išorės dirgiklių

Jau įsčiose kūdikis reaguoja į išorės dirgiklius. Gimusį mažylį taip pat veikia gausybė dirgiklių. Nerimą kūdikiui gali sukelti pernelyg daug garsų, nuolat besikeičianti šviesa, daug skirtingų kvapų. Saugokite vaiką nuo nereikalingo streso ir suteikite jam saugumo bei komforto jausmą, suderindami savo ir kūdikio dienotvarkę bei veiksmus.

Kaip mama gali padėti dieglių kamuojamam vaikui?

Pirmiausia, kūdikį reikia visada paguosti ir panešioti. Gali padėti ir atpalaiduojamoji vonia arba šiltas vystyklas, uždėtas ant pilvuko. Daugeliui kūdikių šiluma yra maloni, bet pasirūpinkite, kad temperatūra būtų tinkama.

Taip pat padeda pilvelio masažas pagal laikrodžio rodyklę (su aliejumi ar be jo), lengva mankšta.

Daugumą nepatenkintų ir verkiančių kūdikių galima nuraminti žindant. Gali padėti ritmingi judesiai nešiojant kūdikį. Galite duoti jam čiulpti savo (švarų) pirštą. Nagą laikykite ant mažylio liežuvio.

Vaikas jaustųsi geriau, jei negautų maisto produktų, pavyzdžiui, kopūstų ar svogūnų, kurie gali sukelti pilvo pūtimą ir dieglius. Kiekviena žindanti mama turi pati išsiaiškinti, kokių maisto produktų reikėtų vengti. Pasitarkite su gydytoju ar slaugytoja.

Vaikui svarbu laikytis tvarkingos ir ramios kasdienės dienotvarkės, reguliariai bei pakankamai miegoti ir dieną, ir naktį.

Gerosios bakterijos mažam pilveliui

Tinkama mityba padeda bręsti žarnynui ir žarnyno mikrobiotai. Be maitinimo krūtimi, iš pat pradžių formuojant sveiką žarnyno mikrobiotą, svarbų vaidmenį gali atlikti mitybos papildymas gerosiomis bakterijomis.