MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vitaminai svarbūs nuo pirmųjų nėštumo savaičių

Būtent pirmaisiais nėštumo mėnesiais pradeda formuotis vaisiaus organų sistemos, klojamas pamatas, nuo kurio priklauso tolesnis vaiko vystymasis. Jau šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaisius būtų aprūpintas vitaminais ir mineralais. Tačiau apie nėštumą paprastai moteris sužino daug vėliau, kai toks svarbus etapas jau praėjo. Todėl gydytojai rekomenduoja pradėti vartoti vitaminus bent vieną mėnesį iki planuojamo pastojimo.

Vitaminas A (retinolis) yra reikalingas odai ir regos organams. Vitaminas C svarbus imunitetui, pagerina geležies įsisavinimą, būtinas kaulams, kraujagyslėms, kremzlėms, raumenims, odai.

B grupės vitaminai yra būtini nervų bei imuninei sistemoms. Ypatingai svarbu vartoti dar iki pastojant folio rūgštį (vitaminą B9), nes šis vitaminas apsaugo nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Folio rūgštis būtina eritrocitų gamybai, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų formavimuisi. Vitaminas E yra galingas antioksidantas, jis svarbus imuninei sistemai. Šis vitaminas būsimai mamai gali padėti išvengti preeklampsijos ir priešlaikinio gimdymo.

Vitaminas D yra būtinas normaliam skeleto ir dantų vystymuisi, svarbus kalcio apykaitai organizme. Pagrindinis jo kiekis gaminasi organizme, veikiant saulei, todėl mūsų klimato sąlygomis papildomai vartoti šį vitaminą reikia beveik visiems.

Būtiniausi mineralai sveikam vystymuisi

Nuo pat ankstyvo nėštumo nepaprastai svarbios mineralinės medžiagos, kurios dalyvauja įvairiose organizmo biocheminėse reakcijose. Besilaukiančiai mamai reikia kalcio, geležies, silicio, magnio, kalio, vario, cinko, seleno ir kt.

Vienas iš būtiniausių makroelementų yra magnis, jo reikia nervų sistemai, raumenims ir širdžiai. Magnis svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi, dalyvauja pasisavinant baltymus, hormonų sintezėje. Taip pat jis reguliuoja kalio ir kalcio metabolizmą. Trūkstant magnio būsimai mamai gali padidėti kraujospūdis, sutrikti širdies darbas, atsiranda nervingumas. Jo stoka gali paskatinti preeklampsiją, priešlaikinį gimdymą, trūkstant magnio nėščiąją kamuoja blauzdų mėšlungis, galvos svaigimas, ji pasidaro dirgli, gali pykinti. Nėštumo metu magnio reikia daugiau, nes šiuo laikotarpiu didesnis jo kiekis išsiskiria su šlapimu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nėščiosioms skirti 320–350 mg magnio per dieną.

Nėštumo metu reikia daugiau kalcio, kuris yra būtinas normaliam raumenų, kaulų, dantų formavimuisi. Kalcis svarbus ir kraujo krešėjimui, ir nervų sistemai. Rekomenduojama kalcio norma nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra 1000–1200 mg per parą. Pagrindinis kalcio šaltinis yra pienas ir pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas, kefyras ir kt.). Tačiau ne visos mėgsta pieno produktus. Be to, ankstyvosiose nėštumo stadijose kamuoja toksikozė, o dėl rytinio pykinimo neįmanoma valgyti net mėgstamo jogurto. Tiesa, kalcio turi ir ankštiniai augalai, džiovinti vaisiai, riešutai, bet suvalgyti tokio kiekio maisto produktų, kad užtektų šio mineralo, praktiškai neįmanoma.

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui. Vaisiui jos reikia smegenų vystymuisi ir augimui. Geležies poreikis vaisiui ir placentai ypač padidėja antrąjį–trečiąjį nėštumo trimestrą.

Cinkas dalyvauja visuose medžiagų apykaitos procesuose. Vario trūkumas gali turėti įtakos kaulų mineralizacijai, imuninei sistemai, širdžiai. Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai ir hormonų, lemiančių vaisiaus nervų sistemos vystymąsi, pažinimo ir elgesio funkcijas, sintezei.

Gelbėja maisto papildai

Dažnai, pasikliaujant tik maistu, neįmanoma aprūpinti organizmą reikiamu visų būtinų vitaminų ir mineralų kiekiu, ypač kai jų poreikis yra padidėjęs. Todėl kartu su subalansuota mityba pasitelkiami vitaminų ir mineralų maisto papildai, kurie yra tinkami nėščioms moterims.

Didesnis vitaminų ir mineralų poreikis išlieka ir gimus kūdikiui, tad maisto papildus gali tekti vartoti visą nėštumo ir žindymo laikotarpį, be pertraukos. Juk pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis visas būtinas maistines medžiagas dažniausiai gauna tik su motinos pienu.

Parengė Undinė Gilė

Pati svarbiausia rekomendacija –sveika, subalansuota mityba iki nėštumo, nėštumo metu ir po gimdymo. Tačiau net ir laikantis subalansuotos mitybos rekomendacijų, ne visada įmanoma gauti su maistu pakankamą kiekį visų reikiamų mikroelementų ir vitaminų. Įtariant tam tikrų medžiagų trūkumą, svarbiausia atskirti ir diagnozuoti, kokio vitamino ar mikroelemento trūksta, ir mitybą papildyti papildais, kuriuose yra trūkstamų medžiagų. Vieno idealaus preparato visoms būsimoms mamoms nėra. Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi savų ypatybių ir individualių poreikių. Dėl to, prieš skubant pirkti vitaminus, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Folio rūgštis

Folio rūgštis vienas svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties vartojimo nėštumo metu indikacija – vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Norint jos atsargas papildyti su maistu, būtina valgyti kepenėles, pupeles, žaliuosius žirnelius, kopūstus ir kitas daržoves. Rekomenduojama folio rūgšties dozė – 400 µg per parą, tačiau, esant padidintos rizikos nėštumui, rekomenduojama paros dozė 5 mg. Padidintos rizikos nėštumui priskiriamos nėščiosios, vartojančios vaistus nuo traukulių, sergančios cukriniu diabetu, gestaciniu diabetu, jei kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2 ar anksčiau gimusiam vaikui diagnozuota patologija, susijusi su nervinio vamzdelio defektu.

B grupės vitaminai

Šie vitaminai svarbūs vaisiaus ir kūdikio neurologinei raidai, sumažina nutukimo, insulinui rezistentiško diabeto ir gestacinio diabeto riziką. Vitamino B12 trūkumas naujagimystės laikotarpiu yra susijęs su vystymosi regresija, hipotonija ir cerebrine atrofija.
Todėl besilaukiančioms vegetarėms ar veganėms moterims rekomenduojama racioną nėštumo ir laktacijos metu papildyti vitaminu B12.

Vitaminas D

Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D reikalingas vaisiaus skeleto vystymuisi bei kaip rachito ir osteoporozės profilaktika po gimimo, svarbus nervų sistemai ir imunitetui. Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Dažniausiai vitamino D trūksta mažai saulėje būnančioms, tamsesnio gymio moterims, sergant rachitu ar kai kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2. Profilaktiškai vitamino D papildus rekomenduojama vartoti tik nustačius bendrojo vitamino D-25 (OH) trūkumą kraujyje.

Vitaminas A

Šios grupės vitaminai svarbūs tokiems organizmo fiziologiniams procesams, kaip augimas, reprodukcinė funkcija, imunitetas, epitelinio audinio barjerinė funkcija. Pagrindiniai natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos. Per didelis gaunamas vitamino A kiekis pirmuoju nėštumo trečdaliu veikia teratogeniškai – didina centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, skydliaukės vystymosi defektų riziką, tačiau papildomas vitamino A skyrimas antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu yra saugus ir rekomenduotinas moterims, turinčioms vitamino A trūkumą.

Geležies preparatai

Nėščiųjų anemija – viena dažniausių akušerinių patologijų, diagnozuojama net 38 proc. nėščiųjų, iš kurių daugiau nei 50 proc. susijusios su geležies stoka. Nėščiųjų anemija susijusi su padidėjusia nėštumo rizika vaisiui ir motinai. Anemija lemia padidėjusią vaisiaus augimo sulėtėjimo, hipoksijos, priešlaikinio gimdymo, infekcijų riziką. Moteriai galimos tokios komplikacijos, kaip susilpnėjusi imuninė sistema, bendras silpnumas, greitas nuovargis, polinkis į depresiją, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis bei padidėjęs kraujo transfuzijos poreikis po gimdymo. Todėl visoms pacientėms, kurioms diagnozuota nėščiųjų anemija, būtina skirti papildomų geležies preparatų.

Omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštys

Minėtos rūgštys yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos mūsų organizmui, gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius. Omega 3 riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, atminčiai, koncentracijai, vaisiaus smegenų ir tinklainės formavimuisi. Žmogaus organizmas nesugeba pats pasigaminti omega riebalų rūgščių – jas svarbu gauti su maistu. Omega 6 riebalų rūgščių per parą suvartojamas pakankamas kiekis.

Jų yra sojose, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejaus rūšyse. Omega 3 riebalų rūgščių, gaunamų su maistu, dažniausiai nepakanka. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Kad su maistu būtų gaunamas pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis, nėščioji į savo racioną jūros gėrybes turėtų įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Moterims, nesuvartojančioms minėto kiekio jūros gėrybių, rekomenduojama papildyti dietą žuvies taukais ar nėščiosioms skirtais papildais, kurių sudėtyje yra omega 3 riebalų rūgščių.

Magnio preparatai

Šie mikroelementai nėštumo metu skiriami, jei vargina mėšlungis ar vidurių užkietėjimas. Naujausių tyrimų duomenimis, magnio preparatai neturi įtakos gimdos tonusui, nemažina priešlaikinio gimdymo rizikos. Magnio preparatus papildomai turėtų skirti nėštumą prižiūrintis specialistas. Norint papildyti magnio atsargas su natūraliais produktais, į maisto racioną vertėtų įtraukti riešutus, jūros gėrybes, kakavą, įvairias kruopas, žalias lapines daržoves, moliūgų sėklas.

Kalcio preparatai

Kalcis sudaro kaulų pagrindą. Nėštumo metu per dieną kalcio reikia 1000–1200 mg. Kalcio atsargas galima papildyti vartojant pieno produktus: pieną, kefyrą, grietinę, rūgpienį, varškę, sūrį, taip pat jo yra lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje.

Cinkas

Šis mikroelementas padeda formuotis imuninei sistemai, skonio, regos ir uoslės pojūčiams, nuo jo priklauso kraujo krešėjimas ir vaisingumas. Dėl jo trūkumo sutrinka ląstelių dauginimasis, taigi ir vystymosi procesai. Cinko atsargas galima papildyti dažniau valgant vynuoges, pupeles, brokolius. Nepakeičiamas cinko šaltinis šilauogės.

Ištrauka iš naujos knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojos akušerės ginekologės Gretos Balčiūnienės informacija)

Magnis būtinas organizmo apsaugai nuo streso – jis slopina streso hormonų adrenalino ir noradrenalino išsiskyrimą, didina atsparumą įvairiems nepalankiems dirgikliams. O stresas gali sukelti migreną, atmintį ir bendrą savijautą labai pabloginantį lėtinį nuovargio sindromą, kai net išsimiegojęs žmogus nesijaučia pailsėjęs, ir kitus negalavimus. Todėl vis sunkiau sutelkti dėmesį, pablogėja atmintis, nukenčia darbas ir šeima.

Pritrūkus magnio, gali apipulti ligos

 Magnio stoka sutrikdo biocheminius organizmo procesus, pažeidžia nervų sistemą, didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei gali būti osteoporozės, astmos, virškinamojo trakto, inkstų, onkologinių ir daugelio kitų ligų priežastis, sukelti įvairius kasos funkcijos sutrikimus. Ištirta, kad magnio stoka gali paskatinti cukrinį diabetą, nes šis mikroelementas turi įtakos gliukozės apykaitai ir jos kiekiui kraujyje. Magnio reikia kaulams, o trūkstant jo genda dantys, atsiranda ne tik kaulų, bet ir raume­nų ligos. Trūkstant šio mineralo kamuoja skrandžio ir žarnyno, šlapimo pūslės ir gimdos spazmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Nustatyta, kad magnio sumažėjimas organizme susijęs su uždegiminėmis reakcijomis. Tyrimų duomenimis, bronchų astma sergančiam vaikui ar suaugusiam žmogui dėl magnio stokos ši liga gali paūmėti. Mat magnio stoka palanki alerginiam uždegimui, kuris vystosi sergant bronchine astma. Taip pat nustatyta, kad nesergantiems šia liga magnio netrūksta. Magnis padeda sumažinti alerginį uždegimą, nes jis dalyvauja plečiant bron­chus bei skatina atsipalaiduoti jų lygiuosius raumenis.

Magnis – vienas svarbiausių mikroelementų, kurie reikalingi daugybei fermentų, reguliuojančių įvairius medžiagų apykaitos procesus. Tyrimais nustatytas ryšys tarp magnio ir kitų mikroelementų, pavyzdžiui, seleno, cinko, vitamino D, kiekio.

Kada magnio pritrūksta labiausiai?

Tam tikrais gyvenimo periodais magnio reikia daugiau. Kai trūksta magnio, gali greičiau vystytis aterosklerozė, vaikams dėl to sulėtėja augimas, atsiranda silpnumas, drebulys, raumenų ir nervų dirglumas. Rekomenduojama magnio paros norma suaugusiam žmogui yra 300–350 mg.

Nuo šio mineralo priklauso moters savijauta menstruacijų dienomis. Daugelis su nerimu laukiame mėnesinių, nes žinome, kad joms artėjant normalų gyvenimo ritmą išbalansuos skausmas pilvo apačioje, besikeičiančios nuotaikos, dirglumas, pyktis, galvos skausmai, sutrikęs miegas. Nuotaiką dar labiau pablogina tomis dienomis padidėjęs svoris, išsipūtęs pilvas, užkietėję viduriai, didelis apetitas. Tai gerai pažįstami priešmenstruacinio sindromo (PMS) sukelti negalavimai. Dažną moterį kamuoja su PMS susijusi migrena. Jeigu magnio gauname pakankamai, priešmenstruacinio sindromo negalavimus įveikiame lengviau.

Daugiau magnio reikia geriamuosius kontraceptikus vartojančioms moterims, nes juose esantys hormonai skatina šį elementą greičiau pasišalinti iš organizmo. Pritrūkti magnio gali lieknėjančioms, dietų besilaikančioms moterims, nes jos atsisako ne tik dalies maisto kiekio, bet ir daug šio mikroelemento turinčių maisto produktų. Magnio kiekį organizme mažina antibiotikai, kai kurie vaistai, ypač šlapimą varantys (diuretikai), nesubalansuota mityba, saldumynai, dažnai geriama kava, taip pat – nuolatiniai stresai, pervargimas ir įtampa. Šio mikroelemento pritrūkstame sutrikus ma­gnio absorbcijai žarnyne, vemdamos, viduriuodamos.

Magnio poreikis padidėja dėl intensyvaus fizinio darbo ir sportuojant, nes jo netenkame prakaituodamos. Papildomai magnio prireikia sutrikus širdies ritmui, sergant hipertenzija ir kitomis širdies ligomis, kamuojamiems lėtinio nuovargio sindromo žmonėms. Gydytojų nuomone, šio mineralo trūksta daug dirbančioms, nuolatinę įtampą patiriančioms moterims.

Magnis nėštumo metu

Ypatingai magnis svarbus nėštumo metu, kai padidėja jo poreikis ir šio mineralo pritrūksta greičiau. Jo reikia vaisiui vystytis, o stoka gali lemti nėštumo sunkumus, gimdymo komplikacijas bei turi įtakos būsimo vaikelio sveikatai. Magnis reikalingas vaisiaus kaulams formuotis. Trūkstant magnio mažėja vaisiaus kūno masė, sulėtėja jo augimas.

Tyrimais įrodyta, kad moterys, kurių organizme magnio užtenka, turi mažesnę persileidimo ir priešlaikinio gimdymo riziką. Magnio stoka būsimai mamai gali sukelti ne tik nervų, bet ir kraujagyslių bei širdies sistemų sutrikimus (kraujospūdžio padidėjimą), traukulius. Būsimą mamą gali dažniau pykinti, jai ima svaigti galva bei kartotis vėmimas.

Magniui reikia vitamino B6

Drauge su magniu neturi trūkti ir vitamino B6, kuris padeda pasisavinti šį mineralą. Vitaminas B6 vadinamas nervų ir raumenų vitaminu. Jis yra svarbus normaliai raumenų funkcijai ir kaulams‚ angliavandenių, baltymų apykaitai, genetinės informacijos perdavimui, hormonų gamybai. Šio vitamino reikia daugiau, kai kamuoja priešmenstruacinis sindromas, esant ilgalaikiam nuovargiui. Menstruacijų metu dėl vitamino B6 stokos moteris gali nereguliariai kraujuoti.

Magnis maisto produktuose

Magnio, kaip ir kitų svarbių mikroelementų, organizmas negamina – jo turime gauti su maistu, valgydami špinatus, žirnelius, pupeles, jūros kopūstus, moliūgus, grikius, duoną, riešutus, pagardindami patiekalus krapais bei petražolėmis. Nemažai magnio turi žuvys, ypač lašišos, krevetės. Rafinuotuose maisto produktuose šio mikroelemento gerokai sumažėja, dalis jo dingsta termiškai apdorojant. Nėra magnio cukruje ir riebaluose. Todėl su maistu paprastai jo užtektinai negauname.  

Parengė Undinė Gilė

Kodėl maiste mineralų trūksta?

Idealu, jei mineralus, vitaminus bei kitas naudingąsias medžiagas gauname su maistu. Tačiau net ir valgydami sveiką maistą šių medžiagų pritrūksime, nes mokslininkai įrodė, jog nualintame, chemikalais tręšiamame dirvožemyje mineralų mažai, todėl jų negali turėti ir augalai. Ilgai laikomi sandėliuose maisto produktai netenka kitos dalies mineralų. Jie pašalinami rafinuojant maisto produktus bei prifarširuojant juos įvairiausių cheminių dažiklių, skonio stipriklių bei konservantų. Įsisukę į intensyvų šiuolaikinio gyvenimo tempą, pasigaminti maisto neturime kada. Todėl dalis mūsų pačių ir vaikų patiekalų tėra perdirbamosios pramonės brukamas skrandį užkemšantis balastas.

Naudingųjų medžiagų pritrūkstame dar daugiau, nes gyvename užterštoje aplinkoje, dažnai kamuoja stresai, laikomės dietų. Todėl atsiranda raumenų mėšlungis, jaučiame nuovargį.

Mikroelementai nėščiajai

Nėščiai moteriai metu vitaminų ir mineralų reikia daugiau, nes jų turi užtekti ir pačiai būsimai mamytei, ir vaisiui. Jeigu šių medžiagų pritrūks net ir nedaug, būsimo naujagimio sveikatai pasekmės gali būti liūdnos. Nėščiajai būtini kalcis, cinkas, magnis ir vitaminas D, taip pat boras, manganas, molibdenas, chromas ir daugelis kitų. Embrionui, jo smegenų ir nervų sistemai vystytis labai svarbus cinkas. Beje, idealus kalcio reikia dviejų dalių kalcio, o magnio vienos. Deja, maisto produktuose tokių proporcijų nėra. Pavyzdžiui, valgydami pieno produktus, pritrūkstame magnio, nes piene šis santykis yra 10:1, o sūryje 28:1. Todėl šių mineralų iš maisto neužteks, o dėl to kamuos raumenų mėšlungis, gali užkietėti viduriai, prastai miegosime, atsiras dantų ėduonis ir kt.

Papildomai cinko nėščiąjai reikia vartojant geležies papildus, kurie dažnai skiriami nuo anemijos, nes geležis jį išstumia.

Būsimam kūdikiui ypač svarbūs pirmieji trys nėštumo mėnesiai, kai formuojasi jo organai. Bet būtent šiuo periodu nėščiąją pykina, todėl valgyti nesinori. Įrodyta, kad vartojant B6, B12, folio rūgšties, geležies ir cinko turinčius maisto papildus, dažniausiai dingsta net ir labai stiprus pykinimas. Optimalios mitybos instituto ( ION – Institute of Optimal Nutrition) tyrimų duomenimis, pirmąjį trimestrą gali beveik visai nepykinti, jeigu moteriai netrūksta šių medžiagų dar prieš nėštumą.

Mineralų stoka turi reikšmės pogimdyminei depresijos

Subalansuotas mineralų bei vitaminų kiekis svarbus ir po gimdymo – juk nuo mamos priklauso ir žindomo kūdikio mityba. Be to, motinystės streso ir bemiegių naktų išsekintai jaunai mamai, kaip ir kūdikiui, reikia subalansuoto mineralų bei vitaminų kiekio.

Tyrimais nustatyta, kad mineralai gali padėti išvengti dažną jauną mamą ištinkančios pogimdyminės depresijos. Daugelis tyrėjų mano, kad be psichologinio faktoriaus, susijusio su didžiule moterį užklumpančia atsakomybė ir rūpesčiais, pogimdyminei depresijai įtakos turi ir mikroelementų stoka.

Viena iš pogimdyminės depresijos priežasčių gali būti vario perteklius. Nėščiosios organizme vario padaugėja, o cinko, kurio daug reikia vaisiui, sumažėja. Žindančios mamos piene esančias cinko atsargas greitai išnaudoja naujagimis. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, maitinančiai krūtimi mamai reikia 25 mg cinko per dieną, o stokojant cinko ir vitamino B6 gali užklupti depresija. Žymus amerikiečių gydytojas Carlo Pfeiffer ‘is teigė, kad nė vienos iš jo stebėtų pacienčių, kurios vartojo cinką ir vitaminą B6, nekamavo nei pogimdyminė depresija, nei psichozė.

Depresijai įtakos gali turėti ir Omega-3 riebalų rūgščių stoka. Todėl Omega-3 ir cinko bei B grupės vitaminai būtini jaunai mamai.

Vaikas prastai mokosi – galbūt jam trūksta vitaminų ir mineralų?

Dėl mineralų, vitaminų ir kitų maistinių medžiagų stokos anksti genda vaikų dantys. Be to, trūkstant mineralų, į organizmą patenka daug nuodingų metalų. Mat kai kurie iš mineralų gali prisikabinti toksiną ir pašalinti jį. Toksiški metalai gali sukelti ligas. Pavyzdžiui, aliuminis kenkia smegenims ir blogina atmintį, gali paskatinti inkstų ligas, vaikams – autizmą. Aliuminis prisijungia prie vitaminų bei mineralų ir neleidžia jiems atlikti savo funkcijų, o cinkas reguliuoja šio metalo kiekį organizme.

Kito pavojingo organizmui metalo – švino padaugėja trūkstant kalcio, cinko ir geležies. Vaikų psichiatrijos profesorius H. Needleman‘as, ištyrė švino kiekį iškritusiuose mokinių dantyse. Buvo tiriami Alabamos valstijoje, Birmingeme gyvenantys 2146 pirmos ir antros klasės mokiniai. Rezultatai parodė aiškią priklausomybę tarp švino koncentracijos ir mokymosi bei elgesio problemų. Didesnį švino kiekį turintys vaikai buvo išsiblaškę, neorganizuoti, impulsyvūs, susierzinę ir mieguisti, jų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) buvo 4,5 kartus mažesnis.

Antioksidantai – imuniteto stimuliatoriai prieš ligas

Dėl antioksidantų stokos galime susirgti tokiomis ligomis kaip vėžys, cukrinis diabetas, kvėpavimo takų infekcijos, psichikos negalavimai ir kitos. Pagrindiniai imuninės sistemos ginklai prieš ligas sukeliančius įsibrovėlius – vitaminai A, C ir E, efektyvus antikancerogenas mineralas selenas, taip pat antocioninai, CoQ10. Antioksidantai atlieka ir daugiau funkcijų: padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, peršalimo simptomus bei lėtinį nuovargį.

Mineralas mineralui nelygu

Šiandien vargu ar išsiversime be maisto papildų, kuriuose vitaminai ir mineralai yra reikiamų proporcijų. Bet ne visų formų mineralus organizmas geba pasisavinti. Todėl galite sąžiningai gerti maisto papildus, o naudos nejausite.

Gerai pasisavinami tik tie mineralai, kurių molekulės labai mažos ir tirpios vandenyje, t. y. joninės (turinčios elektrinį krūvį) formos mineralai. Bet kokios kitos formos netirpių vandenyje mineralų molekulės tūkstantį kartų didesnės nei joninės, o organizmas turi jas perdirbti į joninę formą, todėl jų pasisavinama tik maždaug 30%.

Joniniai mineralai ilgus metus formuojasi natūralioje gamtoje, jie tokie pat kaip ir maiste

esantys mikroelementai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Kuo naudingas magnis?

Magnis reikalingas daugeliui biocheminių reakcijų, jis aktyvina maždaug 300 fermentų, dalyvauja angliavandenių, riebalų ir lipidų apykaitoje, turi įtakos imuninei organizmo apsaugai. Nepakeičiamas magnio vaidmuo palaikant normalų ląstelės membranos (apvalkalo) – bet kokio gyvo organizmo elemento – funkcionavimą.

Magnis – vienas iš mikroelementų, susikaupusių raumenyse, nervų ląstelėse, kauluose ir dantyse. Jeigu negauname pakankamai magnio, gali ištikti nerviniai priepuoliai ir depresija. Atsiranda raumenų traukuliai – ypač kojų mėšlungis. Be magnio organizmas negali įsisavinti kalcio.

Jis būtinas ir gimdos raumenims – normaliam susitraukimui ir atsipalaidavimui. Šis mikroelementas natūraliai palaiko kraujagyslių tonusą, todėl padeda išvengti arba susilpnina vieną iš nėštumo komplikacijų – arterinio kraujospūdžio padidėjimą.

Kodėl magnio pritrūksta?

Moteriai kasdien reikia 300–350 miligramų magnio. Nėštumo metu normaliam vaisiaus augimui ir vystymuisi jo reikia maždaug pusantro karto daugiau (esant daugiavaisiam nėštumui – dar daugiau). Su maistu šio mikroelemento gauname vis mažiau, nes prastėja maisto produktų kokybė, todėl mažėja juose ir magnio. Be to, valgome rieboką ir baltymų turtingą maistą, todėl šis elementas silpniau rezorbuojamas iš žarnyno.

Nėščioji netenka magnio vemdama, jo mažėja vėlesniu nėštumo periodu, kai cirkuliuoja didesnis skystos kraujo plazmos kiekis ir šio elemento daugiau pašalinama per inkstus.

Magnio organizme mažėja suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, susirgus cukriniu diabetu. Šį mikroelementą iš organizmo išplauna cukrus, kava, alkoholis.

Magnio trūkumo pasekmės

Pagrindiniai magnio trūkumo požymiai: emociniai svyravimai, depresija, nėštumo periodu ypač pavojingas – padidėjęs gimdos tonusas. Jeigu nėščioji nekreips dėmesio į šiuos simptomus, gali išsivystyti sunki neurozė. Kiekviena smulkmena išmuš tave iš pusiausvyros, nesuvaldysi emocijų. Labiausiai dėl pykčio protrūkių kentės artimieji. Tokia nėščios moters emocinė būklė turės neigiamos įtakos ir dar negimusiam kūdikiui.

Traukuliai ir sustiprėję gimdos susitraukimai gali sukelti priešlaikinį gimdymą bet kuriuo nėštumo periodu. Dar labiau negu nėščia moteris dėl magnio trūkumo kenčia vaisius. Gali sulėtėti jo vystymasis įsčiose, o gimęs kūdikis bus alergiškas.

Jeigu pritrūks magnio vaikui, jis gali lėčiau augti bei bus silpnesnis už bendraamžius.

Ar pakanka tinkamai maitintis?

Magnio šaltinis – maistas ir vanduo, bet ir geriausiai subalansuota mityba nesuteiks pakankamai magnio.

Daugiausia magnio yra riešutuose (per dieną jų reikia suvalgyti 100 gramų), ankštinėse daržovėse (pupelės, žirniai), taip pat špinatuose, morkose, svogūnuose, jūros produktuose. Tik riešutai, šokoladas, ankštinės daržovės – labai kaloringas maistas, be to, gali sukelti alergijas. Apelsinai, citrinos, greipfrutai ir kiti citrusiniai vaisiai, kuriuose gausu magnio, tai pat gali sukelti alergiją. Daug magnio būtų galima gauti iš neskaldytų grūdų duonos, bet apdorojant grūdus šis mikroelementas pašalinamas. Be to, magnis sunaikinamas termiškai apdorojant bet kurį maisto produktą.

Taigi, mitybą derėtų praturtinti magnio maisto papildu. Šiuolaikinio streso ir įtempto gyvenimo sąlygomis magnis padeda nurimti, šalina nuovargį. Magnis būtinas ne tik nėščiajai, bet ir žindančiai mamai, nes žindydama taip pat netenki šio elemento. Jį būtina vartoti dar planuojant nėštumą. Magnio reikia organizmui susidoroti su fizinėmis ir psichinėmis problemomis, jis padeda atstatyti organizmo jėgas po gimdymo. Magnis būtinas bet kurio amžiaus suaugusiajam ir vaikui.

Parengė Undinė Gilė

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu reikia daugiau

Naudingų medžiagų poreikis ypač padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu: ne tik besivystantis vaisius, bet ir naujagimis turi gauti augimui reikalingų vitaminų bei mineralų. Besilaukiančios moters organizmui net du kartus daugiau reikia geležies, folio rūgšties, vitamino D bei mineralų, pvz., kalcio, fosforo, magnio ir jodo.

Vitaminai organizme negaminami, į jį patenka tik su maistu, o žindomas kūdikis juos gauna su motinos pienu. Nėščiajai ypatingos reikšmės turi folio rūgštis, kurios trūkumas gali pakenkti vaisiaus vystymuisi, net sukelti priešlaikinį gimdymą arba kūdikis gali gimti mažo svorio.

Nėščios moters organizme trūkstant geležies, mažakraujystė gali išsivystyti ne tik mamai, bet ir naujagimiui. Todėl nėštumo ir žindymo metu reikia vartoti multivitaminų ir mineralų papildus, kurių sudėtyje yra geležies, taip pat vitamino C. Pastarasis – imuninės sistemos formavimosi ir funkcionavimo pagrindas, didina atsparumą peršalimo ir infekcinėms ligoms, skatina greitesnį gijimą, taip pat mažina nepalankų ekologinės aplinkos poveikį. Vitaminas E turi antioksidacinių savybių.

Svarbus ir beta karotenas, kuris organizme virsta vitaminu A ir saugo imuninę sistemą. Vitaminas D būtinas tinkamai kaulinio audinio mineralizacijai, saugo nuo rachito. Šios ligos profilaktikai reikalingas ir kalcis, kurio gausu piene bei jo produktuose. Dėl kalcio trūkumo pagimdžiusiai moteriai gali atsirasti problemų dėl dantų. Magnis kartu su kalciu gerina raumenų darbą, taip pat skatina kalcio sankaupas kauliniame audinyje.

Jodas yra būtinas skydliaukės hormonams, darantiems įtaką medžiagų apykaitai, baltymų sintezei bei psichomotoriniam vaisiaus vystymuisi, sintetinti. Ir jodo stoka, ir (kai kuriais atvejais) perteklius ar staigus suvartojimo padidėjimas gali turėti neigiamų pasekmių.

Vitaminai vaikui

Nepakankamas vitaminų ir mineralų kiekis neigiamai veikia fizinį vaiko vystymąsi, sveikatą, prastina centrinės nervų sistemos būklę. Todėl mažylis greitai pavargsta, tampa mieguistas, dirglus, iškyla elgesio ir mokslo sunkumų.

Trūkstant vitamino C, pablogėja bendra organizmo būklė: jaučiamas kojų silpnumas, nuovargis, kraujuoja dantenos, sumažėja vaiko atsparumas infekcijoms. Jei mažai vitamino B₂, išsausėja oda, ypač veido, skilinėja lūpų kampučiai. Vitamino B₆ trūkumas skatina alergines odos ligas, anemiją, vaikas lėčiau auga. Kai trūksta vitamino B₁₂, gali sušlubuoti žarnyno bei nervų sistemos veikla. Nepakankamas folio rūgšties kiekis organizme gali sukelti virškinimo organų sutrikimus. A ir E (būtini vaikui vitaminai) apsaugo vaiko ląstelių membranas nuo nepageidaujamo poveikio.

Tyrimais įrodyta, kad, ir idealiausiai maitinantis, valgant kuo įvairiausius produktus, vis tiek vitaminų ir mineralų trūktų 20–30 procentų. O ar taip maitinamės…

Undinė Gilė

Jau anksčiau EMST yra pripažinusi šių maisto sudedamųjų dalių naudą apskritai žmogui, tačiau Europos Sąjungos teisė numato, kad poveikis kūdikiams ir mažiems vaikams turi būti įvertintas atskirai.

EMST nuolatinė dietinių produktų, mitybos ir alergijos mokslininkų grupė patvirtino, jog anksčiau patvirtintas teiginys, kad „magnis svarbus normaliam kaulų vystymuisi“, taikytinas ir vaikams nuo gimimo iki trejų metų amžiaus.

Tai pačiai amžiaus grupei pripažintas teisingu teiginys, kad „vitaminas A svarbus normaliam imuninės sistemos funkcionavimui“. Šis teiginys iki šiol galiojo vyresnio amžiaus vaikams ir visoms kitoms amžiaus kategorijoms.

EMST taip pat nusprendė, kad kūdikiams ir vaikams iki trejų metų amžiaus „geležis svarbi normaliam kognityviniam vystymuisi“. Iki šiol toks teiginys galiojo vaikams iki 18 metų amžiaus.

EMST sprendimus patvirtinus Europos Komisijai, šiuos sveikatinimo teiginius apie teigiamą poveikį vaikams iki trejų metų oficialiai galės naudoti maisto papildų gamintojai.

Iš visų trijų vertintų maistinių medžiagų tik vitaminui A nustatytas didžiausias leistinas kiekis vaikams iki trejų metų – 800 mikrogramų per dieną.

Kaip tik toks kiekis yra vitamino A rekomenduojama paros norma (RPN) suaugusiems žmonėms. Magnio RPN yra 375 miligramai, o geležies – 14 miligramų.

Kokių produktų turi pakankamai valgyti kūdikis ir vaikas?

Geri geležies šaltiniai yra raudona mėsa, paukštiena, sezamai, moliūgų sėklos, įvairios pupelės, lęšiai, rugiai ir įvairios lapinės daržovės. Augalinės geležies pasisavinimą smarkiai padidina tuo pat metu su maistu gaunamas vitaminas C.

Daugiausia magnio turi migdolai, jo taip pat turtingi kitokie riešutai, razinos, vynuogės, grūdai, kopūstai, morkos, grikiai, sojų pupelės, ryžiai.

Vitamino A daugiausia turi tokie gyvūninės kilmės maisto produktai kaip žuvų taukai, sviestas, kiaušinio trynys, menkės kepenėlės ir jautienos kepenys, pienas ir jo produktai. Be to, vitaminą A sintetina žmogaus kepenys, gavusios beta karotino, kurio daugiausia turi morkos, moliūgai, abrikosai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai ir kitos žaliosios daržovės.