Tėvai dažnai sunerimsta dėl menkiausių mažo vaiko, ypač kūdikio, kūno temperatūros svyravimų. Ir tai suprantama, nes temperatūros pokyčiai gali byloti apie sveikatos sutrikimus. Tačiau vaikų kūno temperatūra turi išskirtinių ypatybių, kurias žinodami galėsite išsklaidyti daugelį abejonių ir nusiraminti.

Apie normalią temperatūrą

Kūdikių termoreguliacijos sistema yra netobula ir vystosi ištisus pirmuosius metus. Todėl mažiausieji yra itin jautrūs temperatūros pokyčiams. Iki trijų mėnesių kūdikio organizmui ypatingai sunku reguliuoti ir palaikyti kūno temperatūrą.

Mažo vaiko temperatūra priklauso nuo aplinkos sąlygų: ji gali šiek tiek pakilti būnant pernelyg prišildytame kambaryje arba karštu oru lauke, išsimaudžius vonioje. Kūdikiai perkaista ir peršąla gana greitai. Nepamirškite, kad perkaitinti kūdikį yra daug lengviau, juo labiau kad sušalęs jis pradeda nerimauti, rėkti, ir taip gali sušilti.

Vaiko temperatūra priklauso dar ir nuo paros laiko: aukštesnė ji būna vakare, o žemiausia –naktį ir ryte. Kūdikio ir mažo vaiko temperatūrai turi įtakos veikla ir emocinė būklė. Žaidžiant judrius žaidimus, mažyliui suirzus, verkiant, temperatūra gali pakilti iki 37 laipsnių, o jei pernelyg šiltai aprengtas kūdikis išraudęs rėkia, termometras gali rodyti per 37 laipsnius. Dėl tokios mažylio būsenos nerimauti neverta – tereikia jį nuraminti ir aprengti lengvesniais drabužėliais.

Skiriasi įvairių kūno dalių temperatūra. Ją matuoti įprasta pažastyje, burnoje, ausies landoje, išangėje ar kirkšnyje. Norint tiksliai įvertinti duomenis, reikia atsiminti, kad temperatūra pažastyje ir kirkšnyje visada bus žemesnė nei burnoje ir išangėje. Burnoje ji būna 0,3–0,4 laipsnio didesnė negu pažastyje, o išangėje šokteli 0,5–0,7 laipsnio.

Kaip matuoti temperatūrą?

Temperatūrą svarbu tinkamai įvertinti. Norėdami išsiaiškinti vaiko būklę, turite tiksliai žinoti, kokia temperatūra jam yra normali. Nustatyti tai paprasta: savaitę maždaug tuo pačiu metu, du kartus per dieną, matuokite sveiko vaiko temperatūrą. Jos normą apibūdins vidutiniai rodikliai.

Temperatūrą vaikui matuokite tada, kai jis ramus, kitaip nė termometro neišlaikysite.
Vargu ar mažam vaikui pavyks ją pamatuoti burnoje – jis nemėgsta jokių manipuliacijų čia. Prieš matuodami pažastyje ar kirkšnyje, odą sausai iššluostykite, nes jei ji bus drėgna, tikslių duomenų nesužinosite. Neigiamą vaiko reakciją gali sukelti šaltas termometras, todėl reikia sušildyti jį delnuose. Taigi, iš pradžių teks pasiruošti.

Pamatuoti mažam vaikui temperatūrą, ypač sunegalavusiam, nėra paprasta. Tai erzina mažylį ir jis gali pasipriešinti. Tada teks laukti, kol nuotaika pagerės ir jis leis įdėti termometrą.

Geriausias tėvų pagalbininkas – infraraudonųjų spindulių termometras

Jeigu namuose yra mažų vaikų, verta įsigyti infraraudonųjų spindulių termometrą, nes juo pamatuoti temperatūrą galima per kelias sekundes – net neliečiant vaiko. Prietaisą lengva naudoti: tiesiog įjunkite termometrą, nukreipkite į kaktą ir skydelyje iškart pamatysite rodmenis.

Kai susirgusio mažylio temperatūra aukšta, turite ją tikrinti dažnai, ir gali tekti pažadinti miegantį vaiką. Su infraraudonųjų spindulių termometru nepastebimai pamatuosite temperatūrą ir žaidžiančiam, ir miegančiam vaikui. Toks termometras pravers visai šeimai, kadangi jo nereikia liesti prie odos, tai yra higieniškas sprendimas bet kuriuo atveju.

Šis prietaisas universalus. Juo galima išmatuoti įvairių daiktų, paviršių, skysčių temperatūrą – tiesiogiai jų neliečiant. Pavyzdžiui, sužinoti pieno ar vandens buteliuke, maisto temperatūrą, taip pat – vandens, kuriame maudysite mažylį, įvertinti orą vaiko kambaryje.

Kada griebtis termometro?

Paprastai bendra vaiko būklė ir savijauta labiau priklauso nuo konkrečios priežasties (virusų, bakterijų, perkaitimo), kuri sukėlė karščiavimą, o ne nuo pačios temperatūros padidėjimo. Į kūno temperatūros pokyčius vaikai gali reaguoti skirtingai. Tačiau yra bendrų karščiavimo požymių: parausta skruostai arba vaikas staiga išbąla, atšąla rankos ir kojos, blizga akys, temperatūrą išduoda šaltkrėtis ar prakaitavimas, padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas. Karščiuojantis vaikas gali būti neramus, dirglesnis nei paprastai, arba mieguistas, apatiškas, nebesidomėti aplinka.

Karščiavimas priklauso ir nuo organizmo savybių: vieni vaikai stipriai karščiuoja dėl menkiausios priežasties, kitiems temperatūra vos pakyla ir sunkiai sergant. Karščiuojančiam vaikui temperatūrą matuokite dažnai ir užrašykite termometro rodmenis – tai padės gydytojui įvertinti vaiko būklę.

Vieniems vaikams net labiau padidėjusi temperatūra neturi įtakos savijautai, kiti ir nekarščiuodami gali jaustis prastai. Todėl visada verta atsižvelgti į vaiko savijautą ir be reikalo nesigriebti vaistų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Skirtingose kūno vietose kitokia temperatūra

Normali sveiko vaiko temperatūra svyruoja nuo 36 iki 37,5 laipsnių. Ji šiek tiek skiriasi įvairiose kūno vietose. Norėdami sužinoti, ar vaiko temperatūra iš tikrųjų pakilusi, turime atsižvelgti į jos ypatumus toje kūno vietoje, kurioje matuojame. Temperatūra vertinama lyginant su esančia pažastyse. Burnos ertmėje ji būna 0,3–0,4 laipsnio aukštesnė negu pažastyse, o tiesiojoje žarnoje pakyla dar daugiau – 0,5–0,7 laipsnio.

Nuo ko priklauso įvairaus amžiaus vaikų temperatūra?

Pirmaisiais gyvenimo metais kūno temperatūros reguliavimas dar nėra tobulas. Ar sukaitęs greitai atvės energingas ir nenustygstantis vienoje vietoje vaikas, priklauso nuo aplinkos ir jo kūno temperatūrų skirtumo. Jeigu kambaryje 24–25 laipsniai šilumos, o vaikas aprengtas šiltu kombinezonu, jis nesugebės atsikratyti šilumos pertekliaus. Mažylio temperatūra gali būti keliomis laipsnio dalimis aukštesnė negu 37 °С, nors jis ir neserga. Bet sukaitęs vaikas gali greitai persišaldyti.

Jeigu kūdikis ar mažas vaikas žvalus, gerai jaučiasi, nekosėja, nesloguoja, bet termometras rodo gerokai per 37 laipsnius, galbūt jis per šiltai aprengtas. Nurengus porą sluoksnių drabužių temperatūra nukrito iki 37°С ir mažiau? Vadinasi, didesnius termometro skaičius lėmė ne liga, o per šilta apranga ir per didelė šiluma kambaryje.

Aplinkos temperatūra turi didelės įtakos neišnešiotų vaikų temperatūrai. Taip yra todėl, kad šių vaikų lėtesnė medžiagų apykaita, plonesnis riebalinis odos sluoksnis, itin silpnas kūno temperatūros reguliavimo mechanizmas.

Mažų vaikų temperatūra yra vidutiniškai 0,3–0,4 laipsnio aukštesnė ir labiau svyruoja negu suaugusiųjų. Ji priklauso nuo paros laiko: žemiausia 4–5 val. ryte, o aukščiausia 16–17 val. Paros kūno temperatūra gali svyruoti 0,8 –1 laipsniu.  Kai vaiko aktyvumas intensyvus, pavyzdžiui, jis žaidžia judrius žaidimus, sportuoja, net kai ilgai verkia, kūno temperatūra gali šoktelti iki 38°С. Judraus mažylio temperatūra visada keliomis dešimtosiomis laipsnio aukštesnė negu mėgstančio ramius užsiėmimus – knygų skaitymą, piešimą ir kt. Vaiko temperatūra pakyla po valgio – labiausiai ją padidina mėsos produktai.

Kada pamatuoti temperatūrą būtina?

Tėveliai turėtų žinoti, kokia kūno temperatūra vaikui yra normali. Šiek tiek pakilusi ji gali būti įprastinė, bet tėvams derėtų įsitikinti, kad dėl jos nėra kaltas lėtinis uždegimas. Jeigu vaiko temperatūra aukštesnė kaip 38 laipsniai, tai jau ligos požymis – nesvarbu, ką jis veikė tuo metu.

Svarbi priežastis pamatuoti temperatūrą – pablogėjusi vaiko savijauta. Negaluojančio vaiko elgesys keičiasi: jis pasidaro neramus, dirglus, irzlus sutrinka miegas. Ligą tėveliai gali įtarti iš vaiko išvaizdos: veidukas parausta, akytės blizga, oda palietus karšta. Gali būti ir atvirkščiai: sunegalavęs mažylis vangus, mieguistas, oda išbalusi ir pašiurpusi, kojos vėsios, kakta išpilta prakaito, krečia šaltis.

Svarbu matuoti tinkamu laiku

Vaiko kūno temperatūrą patariama matuoti tarp valgių, praėjus daugiau nei valandai po fizinio aktyvumo, ir palaukti, jeigu vaikas priešinasi verkdamas arba rėkdamas.

Sergančiam vaikui temperatūra paprastai matuojama du kartus – ryte ir vakare. Ūmiu ligos periodu, kai temperatūra gali labai pakilti, ji matuojama kas 3–4 valandas.

Prieš matuojant, pavyzdžiui, elektroniniu termometru, kad vaikas nesusierzintų, šaltą termometrą mama ar tėtis sušildo delne. Dar prieš matavimą pažastį ar kirkšnį reikia sausai iššluostyti. Matuojant elektroniniu termometru, rezultatai paaiškėja per vieną minutę.

Tėvelių patogumui – bekontaktis termometras

Pamatuoti temperatūrą mažam vaikui nėra paprasta – tėveliai dažnai sulaukia pasipriešinimo. Mažylis nuolat juda, nulaikyti jį taip, kad termometras neiškristų ir gerai laikytųsi pažastyje arba kirkšnyje, sunku. Tenka griebtis visokiausių gudrybių ir gali prireikti daugiau laiko.

Paprastai, mažyliui nė nepajutus, pamatuosite temperatūrą bekontakčiu infraraudonųjų spindulių termometru. Tai padaryti lengva net itin kaprizingam vaikui – nereikės jokio pasiruošimo. Šis prietaisas veikia nė nepalietus mažylio ir pamatuoja temperatūrą greičiausiai – per vieną sekundę, tereikia jį nukreipti į vaiko kaktą. Bekontaktis termometras higieniškas, juo nereikia liestis prie kūno ir po to dezinfekuoti.

Toks termometras turi dar ir papildomų funkcijų: juo mažylio mama pamatuos pieno buteliuko ar kambario temperatūrą.  

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė