Tuomet, kai žinoma moteris sūpavo mažamečius vaikus, į skiepų kalendorių įtrauktų vakcinų nuo užkrečiamųjų ligų buvo mažiau nei dabar. Pavyzdžiui, skiepai nuo meningokokinės B tipo infekcijos įtraukti tik 2018 m. liepos mėnesį. Tačiau ji buvo pasiryžusi apsidrausti ir paskiepyti nuo visų ligų, kurias rekomenduos šeimos gydytoja.

 „Paklausiau šeimos gydytojos, kokiais mokamais skiepais ji savo vaikus skiepytų, ir ji patarė rinktis mirtiną meningokoką B bei erkinį encefalitą, nes mes gyvename prie miško“, – pasakoja R. Lapė.

Laidų vedėja prisimena, kad tuo metu, kai gimė jos vaikai, buvo fiksuojama daug meningokokinės B tipo infekcijos susirgimo atvejų.

„Tuo metu atrodė, kad nežinoti apie meningokoką B neįmanoma. Žiniasklaidoje buvo daug pranešimų apie susirgimus, kai kurie jų, deja, baigėsi mirtimi. Teko skaityti tokių situacijų, kai vaikas buvo greitai atvežtas į ligoninę, jam skubiai suteikta medicininė pagalba, bet jo nepavyko išgelbėti. Supratau, kad net ir dedant visas pastangas, greitai diagnozavus meningokoką B ir nuvežus kad ir į geriausią šalies ligoninę, vaikui niekas negalės padėti“, – pasakoja R. Lapė.

Susirgimų sumažėjo, bet liga neišnyko

Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojama kiek mažiau susirgimų meningokokine B tipo infekcija nei ankstesniais metais. Pernai jų registruota 37, daugiau nei pusė – vaikams iki 5 metų amžiaus.  6 susirgimai baigėsi mirtimi. Susirgimų skaičiaus mažėjimas nesiejamas su padidėjusiomis skiepų aprėptimis. Skaičiuojama, kad skiepijimo aprėptys turi pasiekti bent 90 proc., o dabar pirmąja vakcinos doze paskiepijama apie 74 proc. vaikų.

Lapė taip pat pastebi, kad žiniasklaidoje mažiau pranešimų apie meningokoko B atvejus, tačiau liga tikrai niekur nedingo. „Šiemet nėra girdėti mirties atvejų, galbūt todėl daugelis kiek atlaidžiau žiūri į šią ligą. Tačiau tėvams nereikia apsigauti – mirtina liga tikrai niekur neišnyko ir nieko nedarant neverta naiviai tikėtis, kad liga mūsų nepalies“, – sako žinoma moteris.

Ji pataria tėvams pasirinkti tokį šeimos gydytoją, kuriuo gali visiškai pasitikėti. „Keičiau šeimos gydytoją ne kartą, tai normali praktika, nes reikia surasti tokį specialistą, su kuriuo galima rasti bendrą kalbą ir pasitikėti. Nesu 10 m. studijavusi medicinos mokslų, kad prisiimčiau atsakomybę ir galėčiau nuspręsti tokį svarbų dalyką, kuris vaikui gali kainuoti gyvybę“, – pasakoja laidų vedėja.

Skiepai ir sveika gyvensena – suderinama

Kaip rodo naujausia apklausa, penktadalis tėvų, auginančių vaikus iki 20 m. amžiaus, tikisi, kad jų vaikas meningokokine B tipo infekcija nesusirgs. Tačiau skaičiuojama, kad oro lašeliniu būdu plintančios meningokokinės B tipo infekcijos nešiotojų visuomenėje yra apie 10–20 proc., dalis jų apie tai net nežino. Tad sukurti vaikui tokią aplinką, kurioje jis nesusirgs, neįmanoma.

Žaibinis meningokokas gali pasibaigti mirtimi, tačiau net ir jį išgyvenus gali būti visą gyvenimą lydėsiančių pasekmių. Apie 10–20 proc. visų amžiaus grupių asmenims, išgyvenusiems šią ligą, gali būti tokie liekamieji reiškiniai kaip daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia, klausos praradimas. Naujausi tyrimai rodo, kad invazinę meningokokinę B tipo infekciją išgyvenę asmenys net ir po daugelio metų turėjo prastesnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę – buvo stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata.

Lapė atkreipia dėmesį, jog neįmanoma užgrūdinti vaiko, kad jis nesusirgtų tokia užkrečiama liga kaip meningokokas B.

„Pasigirsta kalbų, kad jeigu skiepiji, vadinasi nesirūpini savo vaiko sveikata. Tai netiesa. Šalia skiepijimo aš rūpinuosi ir sveika gyvensena, ir vaikų grūdinimu, ir imuniteto stiprinimu, taip pat ieškome ir sveikesnio maisto alternatyvų. Viskas suderinama ir tai yra dėl sveikų vaikų. Siūlyčiau tėvams pasitikėti mokslu ir būti ramiems, kad dėl savo vaikų sveikatos padarė viską“, – teigia laidų vedėja.

Profesoriaus dukra gimė 2012 m. Vakcina nuo meningokoko B Europoje buvo registruota 2013 m., o Lietuvoje tik 2015 m., tad ją buvo gana sudėtinga gauti.

Pasak prof. R. Kėvalo, tuo metu Lietuvoje buvo registruojama itin daug susirgimų, todėl buvo labai svarbu paskiepyti savo vaiką. Nors susirgimų dabar fiksuojama ir mažiau nei prieš penkerius metus – pernai buvo užregistruoti 37 susirgimai, – tačiau liga niekur nedingusi ir ja gali susirgti tiek kūdikiai ar vaikai iki 5 m. amžiaus, tiek jaunimas ar vyresni žmonės.

2018 m. Eu­ropos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais registruoja daugiausiai susirgimų 100 tūkst. gyventojų. „Prieš mirtiną priešą – meningokoką B – mes turime patikimą prevencinį ginklą – skiepus. Deja, ne visi juo pasinaudoja“, – sako prof. R. Kėvalas.

Visą rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vyksta šviečiamoji iniciatyva „Mėnuo be B“. Gydytojai vizitų metu primena tėvams, kad jie gali drąsiai klausti apie meningokoką B, jo pasekmes ir veiksmingas prevencijos priemones, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl skiepų ir tinkamai pasirūpinta vaikų sveikata. Šviečiamosios iniciatyvos metu prof. R. Kėvalas papasakojo apie meningokokinės infekcijos pavojus ir kaip būtų galima ją suvaldyti.

Kodėl svarbu vaikus skiepyti nuo pirmųjų gyvenimo dienų?

Skiepijimo esmė, kad kūdikis nemirtų nuo tų ligų, kurias pasaulis valdo vakcinomis. Svarbiausia sužadinti kūdikio imunines sistemas, kad susiformuotų natūrali apsauga ir imunitetas. Iki 1 m. vaikas paskiepijamas nuo visų svarbiausių ligų.

Kodėl tėvams svarbu vadovautis skiepų kalendoriumi?

Kiekviena šalis yra parengusi nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir skiepų kalendorių, kuriuo reikia vadovautis. Skelbiama, kad per karantiną profilaktinių skiepijimų aprėptys sumažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir 68 pasaulio šalyse. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad profilaktiniai skiepijimai sutriko 80 mln. iki vienerių metų amžiaus vaikų. Dabar baiminamasi užkrečiamųjų ligų, kurios buvo valdomos vakcinomis, protrūkių. Bet tikiuosi, kad Lietuvoje per keletą mėnesių pasieksime buvusį vakcinacijos lygį. Siūlau neatidėlioti vizito pas gydytoją ir visus rekomenduojamus skiepus atlikti dar iki mokslo metų pradžios.

Vienas iš skiepų, įtrauktų į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo meningokokinės B tipo infekcijos? Kodėl ji tokia pavojinga Lietuvoje?

Į šį klausimą net mokslininkai neturi atsakymo. Teko skaityti 1935 m. straipsnį apie meningokokinės B tipo infekcijos protrūkį Jį skaičiau lyg šių laikų naujienų portalą ar dienraštį. Visiškai sveiki vaikai netikėtai peršala, juos išberia ir, deja, per trumpiau nei parą miršta. Tuo metu apie 80–90 proc. susirgimų baigdavosi mirtimi. Dabar mirčių skaičius sudaro iki 9–16 proc. visų susirgimų meningokoku, bet tai vis tiek didžiulis procentas. Mokslininkai įtaria, kad didesnį sergamumą mūsų šalyje gali lemti Lietuvoje cirkuliuojančio meningokoko ypatumai arba lietuvių genetinis imlumas meningokokinei B tipo infekcijai.

Kaip būtų galima suvaldyti meningokokinę infekciją?

Nors susirgimų šiek tiek sumažėjo, tačiau nesiečiau to su didėjančiomis skiepijimo aprėptimis. Tai natūralus meningokokinės B tipo infekcijos evoliucinis procesas. Kol kas vakcinacijos apimtys nepakankamos, kad galėtume suvaldyti šią infekciją.

Turime pasiekti bent 90 proc. skiepijimo aprėpčių. Pas mus pirmąja vakcinos doze paskiepijama apie 74 proc. vaikų. Mums pavyzdys galėtų būti Jungtinė Karalystė, kur 2015 m. skiepai nuo meningokokinės infekcijos įtraukti į nacionalinę imunoprofilaktikos programą. Tuomet Jungtinėje Karalystėje buvo didžiulis sergamumas ir mirštamumas nuo meningokokinės infekcijos, šiuo metu ten susirgimų registruojama kur kas mažiau. 

Kodėl tėvai abejoja dėl skiepų veiksmingumo?

Tėvai mano, kad jų vaikas nesusirgs. Bet meningokokas turi bjaurią savybę, kad jis pavojingiausias kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus. Tačiau serga bet kurio amžiaus žmonės, ypač jaunimas, kuris pradeda studijuoti, patenka į kolektyvus, pavyzdžiui, kariuomenę, kur yra buvę šios meningokokinės infekcijos protrūkių. Daugelyje užsienio universitetų skiepai nuo meningokoko B yra būtini, nes yra buvę protrūkių tiek JAV, tiek Jungtinės Karalystės universitetuose.

Reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu bus paskiepyta rizikingiausia grupė – vaikai iki 5 m. amžiaus, dar nereiškia, kad liga neužklups ir vėliau. Šiemet, karantino metu, į Kauno klinikas iš skirtingų Lietuvos vietų buvo atvežti du paaugliai su daugybiniu organų nepakankamumu. Tik per plauką jiems pavyko išgyventi.

Kodėl tėvams sunku patikėti, kad vaikai gali susirgti?

Paskutinės tėvų apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai tėvų žino apie meningokoką B. Tačiau tėvai nesuvokia, kokia tai infekcija. Tėvai negali patikėti, kad per 24 valandas sveikas vaikas gali mirti. Jiems tai būna šokas. Neretai šia liga suserga sveiki vaikai, iki tol neturėję jokių sveikatos problemų.

Kokie mitai sklando apie meningokoką B? Pavyzdžiui, kad sudėtinga vaikui užsikrėsti, jeigu sukurta saugi aplinka. Ar tai tiesa?

 Kas yra saugi aplinka? Vaikas eis į darželį, susitiks su bendraamžiais, eis į mokyklą. Skaičiuojama, kad meningokoko B nešiotojų visuomenėje yra apie 10–20 proc. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Teigti, kad vaikas visą laiką bus saugioje aplinkoje ir nesusidurs su meningokoku B, yra neatsakinga.

 Kodėl kartais tėvai atsitiktines vaikų ligas susieja su skiepais?

 Tai, kas vaikui įvyksta pirmaisiais gyvenimo metais, tėvai yra linkę susieti su skiepais. O tai klaidingas požiūris. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai suserga daugybe ligų, tai natūralus procesas. Kai nerandi konkrečios ligos priežasties, labai lengva ranka susieji su skiepais. O iš tiesų tai jokio motyvo neturintis priežastinis ryšys.

Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos kurta daugiau nei 30 metų, atliktos visos saugumo ir veiksmingumo klinikinės studijos. Nuo 2013 m. pagaminta ir į įvairias šalis pristatyta daugiau nei 50 mln. vakcinos dozių, ji įregistruota 42 pasaulio valstybėse.

 Ar kelios vakcinos vienu metu neapkrauna imuninės sistemos?

 Tai vienas iš senų mitų. Kai naujagimis ateina į pasaulį, jis būna sterilus, prie jo pradeda kibti įvairios bakterijos, mikroorganizmai ir prasideda pasyvios imunizacijos procesas. JAV imunologai teigia, kad jeigu vaikas paskiepijamas 11 vakcinų iš karto, jo imuninė sistema apkraunama tik 0,1 proc.

 Karščiavimas – normali organizmo reakcija į skiepą?

 38–38,5 C temperatūra laikoma lengvu karščiavimu.  Tai pasitaiko vienam iš 10 paskiepytų vaikų, tai dažna nepageidaujama reakcija. Moksliškai įrodyta, kad viena paracetamolio dozė prieš vakciną ir 1–2 šio vaisto dozės po vakcinacijos karščiavimą sumažina, pagerina vaiko būklę. Tai profilaktinė priemonė.

 Gydytojai turi informuoti tėvus, kad lengvas karščiavimas – normali organizmo reakcija į vakciną. Dėl lengvo karščiavimo tėvams neverta baimintis. Kartais vaikams gali pakilti temperatūra net ir po to, kai jiems įkanda daug uodų. Turbūt neverta diskutuoti, ko labiau reikia bijoti – ar mirtinos ligos, ar nepageidaujamos skiepų reakcijos.

Kaip dažnai leidžiate laiką su dukra ir apie ką dažniausiai kalbate?

 Mes stengiamės leisti laiką judėdami. Pasivažinėjimai dviračiu, badmintonas, baseinas, pasivaikščiojimas po parkus. Judėjimas – varomoji jėga. Žiemos vakarais mėgstame stalo žaidimus.

 Kaip dažnai su savo dukra kalbate apie sveikatą?

 Jeigu vaikas į pasaulį ateina sveikas, be įgimtų ligų ir jeigu yra paskiepytas nuo visų ligų, tuomet mes, kaip tėvai, neturėtume jaudintis. Elementarios peršalimo ligos nėra pavojingos. Keturi, penki ar šeši susirgimai per metus peršalimo ligomis yra normalu. Taip grūdinama imuninė sistema. Kai vaikas suserga, jam papasakoji, kad reikia išgerti vaistų nuo temperatūros, gerti daugiau skysčių, arbatos.

Kaip ir visiems vaikams, viską reikia paaiškinti pagal jo suvokimo lygį. Geriau, kai vaikas žino, kas vyks, kad skaudės, kad bus nuskausminamieji. Kitu atveju nieko nežinančiam vaikui gali būti papildomas stresas.

Meningitas – tai infekcinė nervų sistemos liga, pažeidžianti minkštuosius galvos smegenų dangalus. Ši liga pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 5 mln. žmonių, 300 tūkst. iš jų miršta. Didžiausia rizikos grupė – kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus.

Išvengti meningito padeda skiepai

Pasak Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo profesoriaus dr. Rimanto Kėvalo, meningitas yra skirstomas į virusinį ir kur kas pavojingesnį bakterinį, kurį dažniausiai sukelia pneumokokai, meningokokai ir streptokokai.

„Iš minėtų trijų bakterijų pagrindine įvardinčiau meningokoką. Ši bakterija sukelia invazinę ligą, kuria dažniausiai susergama pirmaisiais gyvenimo metais. Vaiko organizmas nesugeba gaminti pakankamai antikūnų, kurie kovotų su meningokoku, imunitetas negali jam pasipriešinti ir mažyliai suserga, neretai ir labai sunkiai“, – pasakoja R. Kėvalas.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė meningokoko B prevencijos priemonė yra skiepai. „Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja tris pagrindines priemones, kurios kiekvieną dieną gelbsti tūkstančius vaikų visame pasaulyje – tai skiepai, švarus vanduo ir rankų higiena. Labai svarbu, kad planiniai skiepai būtų tęsiami nepaisant karantino dėl pandeminės koronaviruso infekcijos ar ekstremalių situacijų. Reikia prisiminti, kad didžioji dalis ligų valdoma skiepais, todėl nutraukus juos, galime sulaukti įvairių ligų protrūkių“, – teigia profesorius.

Vakare žaidė kieme, ryte – vos kvėpavo

Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 37 susirgusieji meningokokine B tipo infekcija, iš jų – 5 mirė. Daugiausiai (16) sirgo kūdikiai ir vaikai iki 6 metų amžiaus. Kita rizikos grupė – paaugliai ir jaunimas.

Per ilgametę patirtį ne kartą meningokoku B sirgusius vaikus gydęs profesorius pasakoja, kad ši liga gali užklupti bet kuriame amžiuje – susirgti gali ne tik vaikai, bet ir paaugliai ar vyresni jaunuoliai. Kovo mėnesį Kauno klinikose gydytojui teko priimti du 12 ir 14 metų paauglius, kuriems buvo diagnozuotas meningokokas B.

„Vaikai iš visiškai skirtingų šeimų, skirtingų Lietuvos kraštų, bet istorijos panašios, simptomai vadovėliniai. Pirmiausia pakyla temperatūra, vėliau šiek tiek peršti gerklę, skauda galvą, pykina. Per pirmas 8 val. jų būklė kritiškai blogėjo – tapo vangūs, mieguisti, atsirado šaltkrėtis, viso kūno raumenų skausmas. Atidžios mamos pastebėjo pavienes bėrimo žymes ir skubiai kvietė medikus. Paaugliai iš karto buvo nuvežti į gydymo įstaigą. Per pirmąsias 12 val. išsivystė dauginis organų nepakankamumas, sutriko kvėpavimas, jie buvo prijungti prie aparatų, kurie pakeitė sutrikusių organų veiklą“, – pasakoja profesorius R. Kėvalas.

Vaikus buvo ištikęs sepsinis šokas, kurio mirtingumas yra apie 50 proc., o kiekvieno organo nepakankamumas prognozę pablogina iki 10 proc. Budrūs artimieji, operatyvi ir gera pirminė pagalba, greitas transportavimas bei prijungimas prie gyvybę gelbstinčių aparatų – toks sklandus visų grandžių darbas lėmė, kad labai skaudžių nelaimių pavyko išvengti.

„Meningokokinė infekcija yra labai klastinga, kurios pradiniai simptomai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastos peršalimo ligos. Be to, ji suintensyvėja būtent gripo sezono metu, t. y. rudenį ir pavasarį. Ligos simptomai vystosi labai sparčiai. Vienas vaikas su perštinčia gerkle vakare dar lakstė kieme su draugais, o po 10 valandų jam jau buvo sutrikęs kvėpavimas ir galvos smegenų veikla“, – pasakoja Vaikų ligų klinikos vadovas.

Liga nepraeina be pasekmių sveikatai

Tikimasi, kad Kauno klinikų Vaikų ligų klinikose gydomiems paaugliams neliks liekamųjų reiškinių arba jie bus lengvi. Statistika rodo, kad net ir išgyvenę meningokokinę infekciją, apie 20 proc. visų amžiaus grupių asmenų gali turėti skaudžių pasekmių. Tai gali būti ne tik daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia ar klausos pažeidimai, tačiau ir psichologiniai ar elgesio sutrikimai, kurie gali sukelti, pavyzdžiui, mokymosi ar bendravimo problemų ateityje.

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad ir be pasekmių išgyvenusiųjų invazinę meningokokinę infekciją sveikata buvo prastesnė net ir po daugelio metų–  stebima žemesnė savivertė, prastesnė fizinė, psichinė ir psichosocialinė sveikata.

Lietuva – tarp Europos šalių, kur serga daugiausiai

2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva patenka tarp keturių Europos šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas meningokokine B tipo infekcija. Daugiausiai sergama Airijoje (1,71 atv./100 tūkst. gyv.), Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje (1,2 atv./100 tūkst. gyv.) bei Nyderlanduose (1,17 atv./100 tūkst. gyv.).

Visame pasaulyje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos įskiepyta daugiau nei 30 mln. kartų. Lietuvoje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta nuo 2018 m. liepos. Nors pastaraisiais metais susirgimų Lietuvoje užregistruojama vis mažiau, tai nereiškia, kad problema yra išspręsta ir liga yra kontroliuojama.

„Mes turime bent 4–5 metus sistemingai skiepytis, kad pastebėtume apčiuopiamus pokyčius. Puikus pavyzdys – Kanados Kvebeko regionas, kuriame susirgimų būdavo apie penkis kartus daugiau nei dabar Lietuvoje. Jie 2014 m. pradėjo skiepyti visus nuo 2 iki 20 m. amžiaus žmones. Po 4 m. susirgimų skaičius sumažėjo 96 proc. Tad Lietuvoje turėtų skiepytis vaikai ne tik pagal skiepų kalendorių, bet ir tie, kurie yra didžiausioje rizikos grupėje, t. y. iki 5 metų“, – teigia gyd. R. Kėvalas.

Gydytojai primena, kad karantino metu planiniai skiepijimai, tarp jų ir nuo meningokokinės infekcijos, tęsiami, o konsultuotis galima nuotoliniu būdu. Skiepyti reikia taip, kaip nurodyta skiepų kalendoriuje. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai įspėja, kad netgi trumpai trunkantys skiepijimo trikdžiai gali padidinti pažeidžiamų asmenų skaičių ir paskatinti ligų protrūkius, kurių  galima išvengti skiepijantis.

Dėl asmeninės konsultacijos reikia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Meningokokine infekcij

Kaip atpažinti meningokokinę infekciją?

Pagrindiniai ligos simptomai: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtampa, sąnarių ir raumenų skausmai. Susirgę vaikai nuolat verkia, atsisako valgyti, gerti, juos išberia.

Užsikrėsti šeimos nariai gali net valgydami iš tų pačių indų, pasinaudoję susirgusiojo dantų šepetuku ir pan. Ligonio artimiesiems ir kitiems su juo kontaktavusiems žmonėms rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris profilaktiškai paskiria vienkartinę antibakterinių vaistų dozę. Bendravusieji su ligoniu turi stebėti savo sveikatą dešimt dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Geriausiai apsaugo skiepai 

Skiepyti nuo meningokokinės B tipo infekcijos Lietuvoje pradėta 2014 m. Deja, už šiuos skiepus turi sumokėti pacientai.

Taip pat nederėtų pamiršti ir kitų profilaktinių priemonių:

• reguliariai plauti rankas;
• kosėjant ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, o panaudotas tuojau pat išmesti į šiukšliadėžę;
• reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
• kuo mažiau kontaktuoti su sergančiuoju.

Kūdikiai bus skiepijami nemokamai 

Meningokokinė infekcija nėra reta liga Lietuvoje, o vakcina labai brangi, todėl ne visi tėveliai gali paskiepyti savo mažylius, kurie yra imliausi šiai gyvybę galinčiai kainuoti ligai.

Nuo šių metų liepos mėnesio skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos bus įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Nemokamai bus skiepijami vaikai nuo dviejų mėnesių amžiaus.

Mažyliai bus skiepijami tris kartus. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją – 4 mėn., o trečiąją – 12–15 mėn. vaikai.

Šių metų rudenį vaikai nuo 2 mėnesių bus pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos.

Kauno klinikinės ligoninės laikinai Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėjos pareigas einanti Violeta Gediminienė sako, kad tėvų susidomėjimas skiepais yra didžiulis. „Kai visoje šalyje dar žiemą baigėsi šios vakcinos atsargos, nuolat sulaukdavome skambučių, ar negavome naujų vakcinos dozių, – sakė ji. – Kai vakcina buvo atgabenta į Lietuvą, ji buvo užsakyta ir dabar intensyviai registruojame norinčius paskiepyti savo vaikus bei atliekame šią procedūrą.“

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, į Lietuvą atvežta 3 tūkst. dozių vakcinos. Vasarį šios vakcinos gydymo įstaigose greitai neliko, kai metų pradžioje Vilniuje meningokokinė infekcija pasiglemžė dviejų vaikų gyvybes.

Ne vieną vaiką nuo meningokoko išgelbėjęs Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius įsitikinęs, kad vakcina geriausiai apsaugo nuo klastingos ligos. „Labiausiai imlūs meningokoko infekcijai – vaikai iki 5 metų. Užsikrėtusių pavojingu B grupės meningokoku santykinai nėra labai daug, bet ši liga kerta iš peties ir neretai žaibiškai pasiglemžia ligoniukų gyvybes“, – sakė medikas.

Kauno klinikinėje ligoninėje balandį medikai išgelbėjo meningokoku užsikrėtusius 2 metų ir 2 mėnesių berniuką bei 10 mėnesių mergytę.

Maždaug 1 iš 10 susirgusiųjų šia liga miršta net ir tinkamai gydomi. O ir išgelbėjus gyvybę lieka grėsmė likti neįgaliems.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per šiuos metus meningokoko infekcija Lietuvoje nusinešė 4 vaikų gyvybes. Iš viso šiemet registruoti 22 susirgusieji meningokokine infekcija – 5 suaugusieji ir 17 vaikų. 2015 m. Nuo šios ligos mirė 7 žmonės iš 74 susirgusiųjų, o 2014 m. – 5 iš iš 71.

Deja, valstybė dar nekompensuoja skiepų nuo B grupės meningokoko, nors apie tai jau svarstoma. Vakcina kainuoja 110 eurų, o efektyviems skiepams reikalingos dvi dozės.

Kuo pavojinga meningokokinė infekcija?

Meningokokinė infekcija yra dažniausia bakterinio meningito (smegenų ir stuburo dangalų uždegimo) ir sepsio (kraujo užkrėtimo) priežastis. Maždaug 10 proc. susirgusiųjų miršta, nors ir tinkamai gydomi. 5 proc. pasveikusiųjų visam gyvenimui lieka neįgalūs, pavyzdžiui, išlieka pažeistos smegenys, žmogus gali prarasti klausą ar netekti galūnių. Jeigu liga vystosi staiga, žmogus gali mirti per 24 valandas.

Dažniausiai meningokokinę infekciją sukelia penkios pagrindinės meningokokų grupės: A, B, C, W-135 ir Y. Yra vakcinų nuo A, C, W-135 ir Y grupių meningokokinių infekcijų ( MenB), tačiau nuo B grupės MenB , kuri yra pagrindinė bakterinio meningito priežastis, iki šiol nebuvo veiksmingos vakcinos.

Pirmoji B grupės meningokokų vakcina

„Lietuvoje susirgimų meningokokine infekcija kasmet daugėja. Šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai – kūdikiai bei vaikai iki penkerių metų. Meningokokine infekcija dažnai serga ir paaugliai bei jauni žmonės iki 25 metų. Jeigu nėra bėrimo ir meningito simptomų, ligą sunku diagnozuoti. Liga greitai progresuoja ir yra grėsminga, todėl galimybė pasiskiepyti B grupės meningokokų vakcina „Bexsero“ – puiki išeitis. Tikime, kad ši vakcina sustabdys ligos plitimą“, – teigia gydytoja infektologė Daiva Radzišauskienė.

„Bexsero“ – daugiau kaip 20 metų tyrimų rezultatas. Tai pirmoji plataus veikimo B grupės meningokokų vakcina, patvirtina Europos Komisijos ir leidžiama naudoti jau 2 mėnesių kūdikiams ir vyresniems žmonėms.

„Diagnozuojant B grupės meningokokinę infekciją nesunku apsirikti. Liga gali ir pražudyti arba sukelti sunkų neįgalumą visam gyvenimui. Europos šalyse MenB sukelia apie 90 proc. vaikų meningokokinių infekcijų. Žmogaus imuninė sistema sunkiai atpažįsta šią bakteriją, tad įprastais būdais sukurti vakcinos iki šiol nepavykdavo. „Bexsero“ sukurta iššifravus B grupės meningokoko genetinę sandarą ir pritaikius naujus metodus. Vakcinos klinikiniuose tyrimuose dalyvavo beveik 8 000 kūdikių, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų. Įrodyta, kad „Bexsero“ vakcina gali padėti apsaugoti nuo šios pražūtingos ligos įvairaus amžiaus žmones, įskaitant kūdikius, kurių rizika susirgti didelė“, – komentuoja dr. D. Radzišauskienė.

Dažniausiai meningokokine infekcija netikėtai užsikrečia iki tol buvę sveiki žmonės. Meningokokinę bakteriją lengvai galima perduoti kosėjant, čiaudint ir tiesiog kontaktuojant. Žmogus gali užsikrėsti mirtiną ligą sukeliančia meningokokine infekcija arba tapti meningokokų nešiotoju. Dėl artimo kontakto su jų nešiotoju pavojus užsikrėsti šiomis bakterijomis gali padidėti 800 kartų.

Pasiskiepyti „Bexsero“ vakcina Lietuvoje galima kai kuriose privačiose ir valstybinėse gydymo įstaigose. Vakcina gali būti naudojama kartu su kitomis įprastomis vaikų ir suaugusiųjų vakcinomis. Tačiau ji, kaip ir kitos vakcinos, draudžiama esant padidėjusiam jautrumui (alergijai) arba sergant (karščiuojant, sloguojant ir pan.).

Apie meningokokinę infekciją Lietuvoje:
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. iki birželio mėnesį Lietuvoje meningokokine infekcija susirgo 37 žmonės, iš jų keturi mirė. 2013 m. užregistruoti 89 ligoniai, o mirė 11. Labiausiai ši liga pavojinga kūdikiams, vaikams iki 5 metų ir paaugliams, taip pat žmonėms , kuriems pašalinta blužnis.

Daugiau žmonių suserga žiemą ir pavasarį, tačiau užsikrėsti galima bet kuriuo metų laiku. Susirgs žmogus ar ne – priklauso ne tik nuo ligos sukėlėjų, bet ir nuo individualių savybių, pavyzdžiui, genetikos. Rizikos veiksniai: rūkymas, ūmi kvėpavimo takų infekcija, amžius.

Meningokokine infekcija daugiau serga vaikai ir jauni žmonės. Ar žmogus susirgs, priklauso nuo imuninės sistemos, be to labai svarbu ir cirkuliuojantis sukėlėjo tipas. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus.

Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais kalbant, kosint arba čiaudint. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys visomis ligos formomis (ūminiu nazofaringitu, meningokokiniu meningitu, meningokokiniu meningoencefalitu, tipine meningokokemija, žaibine (fulminantinė) meningokokemija), taip pat sveiki meningokokų nešiotojai. Sukėlėjai nešiojami 3 – 6 savaites. Sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas.

Ligos inkubacinis periodas 3 – 5 d., rečiau – iki 10 d., priklausomai nuo klinikinės formos. Pagrindiniai klinikiniai simptomai: be bendros intoksikacijos, stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Žaibinės meningokokemijos diagnozę būtina nustatyti nepraėjus 12 val. nuo ligos pradžios, nes ligai būdingas hemoraginis bėrimas jau pirmą ligos dieną. Ligos diagnozė pagrindžiama klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Ligoniai gydomi tik ligoninėse, išskyrus atvejus, kai serga nazofaringine forma.

Kaip išvengti susirgimų?

1. Visuotinis skiepijimas meningokokine vakcina nerekomenduojamas. Pagrindinė rizikos grupė, kuriai rekomenduojama skiepytis yra keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose meningokokinė infekcija pasireiškia protrūkiais, ar į šalis, kuriose reikalaujama būti pasiskiepijusiam nuo C grupės N. meningitidis, priimant į mokymo įstaigas. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

2. Susirgusiojo izoliacija. Nustačius arba įtarus susirgimą meningokokine infekcija, sergantysis izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, sergantysis tampa nepavojingas aplinkiniams.

3. Artimą sąlytį su meningokokine infekcija sirgusiu ligoniu turėjusiems asmenims (šeimos nariams; asmenims, gyvenantiems ir miegantiems toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose, globos namuose.); kitiems asmenims, turėjusiems artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną”, intubacija ir kt.); klasėje – suolo draugai ir kiti artimai bendraujantys; ikimokyklinėje vaikų įstaigoje – artimą sąlytį turėję vaikai) rekomenduojama profilaktika.

3.1. Antimikrobinė chemioprofilaktika skiriama asmenims, kurie turėjo glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val. Ikimokyklinėje vaikų įstaigoje, jei per 4 savaites toje pačioje grupėje išaiškinamas antrasis atvejis, chemioprofilaktika rekomenduojama visiems tą pačią grupę lankantiems vaikams ir įstaigos personalui. Dėl antibiotikų paskyrimo būtina nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurią esate pasirinkęs. Jei yra praėję 10 ar daugiau dienų nuo kontakto su susirgusiuoju, antibiotikai neskiriami.

3.2. Patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su susirgusiuoju stebėti sveikatos būklę (kasdien matuoti kūno temperatūrą). Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stipriam galvos skausmui, sprando nelankstumui, vėmimui, hemoraginiam odos bėrimui) būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

4. Aplinkos nukenksminimas. Patalpų dezinfekcija nerekomenduojama (meningokokai aplinkoje greitai žūsta: +10 laipsnių C temperatūroje jie žūsta per 2 val.; +50 laipsnių C – per 5 min., ultravioletiniai spinduliai sukėlėją sunaikina nedelsiant). Tačiau būtina užtikrinti tinkamą patalpų valymą ir vėdinimą, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių.

5. Rankų higiena. Plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš maisto gaminimą, grįžus iš lauko, mokyklos ir t.t.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius

Centro specialistai apie meningokokinės infekcijos atvejį ir būtinas profilaktines priemones informavo vaikų ugdymo įstaigas, kuriose mokosi ligonis ir kiti jo broliai bei seserys. Septyniems šeimos nariams gydytojų paskirta chemoprofilaktika. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas toliau.

Šiais metais sausio – spalio mėn. Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 3 meningokokinės infekcijos atvejai Biržų, Pasvalio ir Panevėžio rajonuose.

Apie meningokokinę infekciją

Meningokokinė infekcija yra ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos yra žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ir pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu, todėl imlūs asmenys gali užsikrėsti artimo kontakto metu per kvėpavimo takus.

Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Minėta bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų.

Yra 3 pagrindinės meningokokinės infekcijos klinikinės formos: meningitas, meningokokcemija ir mišri forma. Joms būdingi įvairūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, kaklo raumenų sustingimas, vėmimas bei odos bėrimas.

Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra. Naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos, kurios apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau skiepyti galima tik vyresnius nei 2 metų amžiaus vaikus. Iki šiol nėra sukurta vakcina prieš meningokoką B. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į egzotiškus kraštus, ypač Afriką, kur ši infekcija yra paplitusi.

Saugantis nuo meningokokinės infekcijos, labai svarbu vengti artimo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu. Taip pat užtikrinti tinkamą patalpų valymą ir vėdinimą.

Daugiau informacijos Jums pateiks Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrius

„Pradžia buvo tipiška: aukšta temperatūra iki 40 laipsnių, pilvo, ypač kojų skausmai. Jau ambulatorijoje šeimos gydytoja nustatė būdingus šiai infekcijai požymius. Mergaitę išbėrė per 8 valandas nuo ligos pradžios, o tai reiškė, kad ligos eiga bus sunki, grėsminga gyvybei. Ligos progresavimas tokiais atvejais yra žaibiškas”, – sako Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro direktorė doc. Virginija Žilinskaitė.

Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje gulinčiai mergaitei atliktas greitas molekulinis tyrimas (PGR) patvirtino meningokokinę infekciją, gydytojai reanimatologai, ne pirmą kartą susiduriantys su panašiais atvejais, ėmėsi intensyvių reanimacijos priemonių. Šiuo metu mergaitės būklė stabilizavosi, ji jau gali bendrauti su mama.

Vaikų ligoninėje per šiuos metus buvo diagnozuota 19 išplitusios meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų vienas pacientas mirė dėl žaibinės šios infekcijos formos.

Vaikų ligoninės statistiniais duomenimis, per pastaruosius ketverius metus dėl šios pavojingos infekcijos ligoninėje buvo gydyti 94 pacientai, iš jų mirė septyni (apie 7 proc.).

Iš 94 pacientų 60 proc. atvejų išplitusi meningokokinė infekcija buvo diagnozuota nesant bakterinio meningito (smegenų dangalų uždegimo). Tokie ligos atvejai, kai užkratas per kraują staigiai išnešiojamas po visus organus, būna daug sunkesni. Praėjus nuo ligos pradžios 12 valandų, medikų pagalba jau gali būti pavėluota.

Likusiais 40 proc. atvejų, kai liga sukėlė bakterinį meningitą liga buvo lengvesnė, mirčių pasitaikė tik viena.

„Žinant, kad liga yra mirtina, tai neblogi rezultatai. Jie nesiskiria nuo kitų pasaulio klinikų rezultatų”, – teigia doc. V. Žilinskaitė.

Vaikų ligoninė šiuo metu taiko visus žinomus šiuolaikiškus metodus šiai infekcijai gydyti, gydytojai nuolat mokosi iš užsienio medikų, ypač vertina Didžiosios Britanijos mokslininkų patirtį. Jų tyrimų pagrindu parengtos rekomendacijos, gydymo protokolai.

Meningokokinė infekcija – tai bakterinė infekcija. Ta pati bakterija – meningokokas – gali sukelti ir ryklės uždegimą, ir meningitą, ir sepsį, vadinamąją meningokokcemiją, kartais turinčią žaibinę eigą. Kokia bus ligos forma, labai priklauso nuo vaiko organizmo.

„Labai dažnai, – sako doc. V. Žilinskaitė, – ši infekcija puola itin sveikus, retai sergančius vaikus. Jų organizmai per daug smarkiai mobilizuoja savo pajėgas tai infekcijai sunaikinti, organizmo atsakas būna per smarkus ir sunaikina pats save”.

Pasak doc. V. Žilinskaites, šiuo metu tai yra didžioji medicinos problema. Mikrobus sunaikinti nesunku, bet labai sunku prognozuoti, kaip į tai sureaguos organizmas, kokias vidines pajėgas sutelks, kovodamas su infekcija, ar tos pajėgos bus adekvačios, ar nepradės pačios žaloti organizmo.

Vienam vaikui ši bakterija gali sukelti tik nedidelį gerklės peršėjimą, o kitam – žaibinę meningokokinės infekcijos formą. Pastaruoju atveju atsakas laikomas neadekvačiu, organizmas leidžia plisti infekcijai nevaldomai. Tai dažniausiai nulemta genetikos, todėl į genetinius tyrimus dabar dėmesį sutelkę viso pasaulio mokslininkai.

Svarbiausia, kad pacientas į ligoninę pakliūtų laiku, t.y. laiku būtų pastebėti pirmieji šios grėsmingos infekcijos požymiai, įsitikinę ne vienai šeimai vaikus išgelbėti padėję Vaikų ligoninės gydytojai. Deja, žaibinės ligos atvejais, net ir pirmomis susirgimo valandomis atvykusiam pacientui ligos progresavimo kartais nepavyksta suvaldyti.

Visiems, turėjusiems kontaktų su nuo įtariamai meningokokinės infekcijos mirusia mergaite, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pataria kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas, įvertinęs asmens būklę, nuspręs, ar reikalinga chemioprofilaktika.

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu – į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais. Imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui.

Profilaktika. Yra skiriamos dvi rūšys: nespecifinė ir specifinė. Nespecifinė meningokokinės infekcijos profilaktika rekomenduojama meningokokinės infekcijos židiniuose glaudžiai su ligoniu kontaktavusiems asmenims: kartu gyvenantiems šeimos nariams, vaikų kolektyvų nariams, kur būta susirgimų invazinės meningokokinės infekcijos forma, asmenims, tiesiogiai kontaktavusiems su sergančiuoju.

Chemioprofilaktiką (antibiotikus) rekomenduojama pradėti kuo greičiau diagnozavus ligą, idealiu atveju – per parą nuo pirmojo ligonio susirgimo, iki septintos dienos nuo kontakto su sergančiuoju. Asmenims, turėjusiems kontaktų su sergančiuoju, laiku nepaskyrus chemioprofilaktikos, praėjus dviems savaitėms po kontakto, ją netikslinga skirti, kadangi ji bus visiškai neefektyvi.

Specifinė meningokokinės infekcijos profilaktika (skiepai) Lietuvoje rekomenduojama tik asmenims vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis, kadangi Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos sudėtyje nėra meningokokinės infekcijos B serotipo, kuris dominuoja Lietuvoje.

Beata Bukotaitė, Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Išsamiau apie meningokokinę infekciją skaitykite:

https://mamairvaikas.lt/meningokokines-infekcijos-profilaktika#more-2243