Meningokokine infekcija serga įvairaus amžiaus žmonės, dažniausiai – 60–70 proc. visų ligonių vaikai. Šia liga dažniau susergama žiemos – pavasario laikotarpiu.
Pastaruosius kelerius metus, kasmet Lietuvoje registruojama iki 50 meningokokinės infekcijos atvejų. Mirties atvejai nėra dažni, tačiau pasitaiko kasmet. Kauno apskrityje paskutinis mirties atvejis nuo ūmios meningokokcemijos nustatytas š. m. rugsėjo 5 d. Mirė 1,5 mėn. kūdikis, gyvenęs Jonavos rajone.
Meningokokinė infekcija – ūmi infekcinė liga, pasireiškianti įvairiomis formomis: nuo lengvo nazofaringito iki sunkaus meningoencefalito arba žaibinio meningokokinio sepsio.
Sukėlėjai – bakterijos meningokokai labai neatsparūs aplinkoje (+10ºC temperatūroje jie žūsta per 2 val.; +50ºC – per 5 min., iškart juos sunaikina ultravioletiniai spinduliai).
Infekcijos šaltinis gali būti tik žmogus, sergantis generalizuota (5 proc.) arba nazofaringine (25 proc.) forma ar bakterijų nešiotojas (70 proc.). Sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas. Ypač didelį epidemiologinį pavojų kelia nazofaringine forma sergantys asmenys, nes jie labiausiai išplatina infekciją.
Užkratas plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiais žmonėmis arba sveikais bakterijų nešiotojais. Žmonės nėra labai imlūs meningokokinei infekcijai. Imlumas priklauso nuo imuninės sistemos, be to labai svarbu ir cirkuliuojantis sukėlėjo tipas. Iš užsikrėtusių meningokokais žmonių, tik 1-3 proc. suserga sunkia generalizuota forma, 10-30 proc. – nazofaringine forma, o 70–80 proc. lieka nešiotojai ir jiems susidaro imunitetas.
Ligos inkubacinis periodas: 3-5 d., rečiau – iki 10 d.
Pagrindiniai klinikiniai simptomai: be bendros intoksikacijos, stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Žaibinės meningokokemijos diagnozę būtina nustatyti nepraėjus 12 val. nuo ligos pradžios. Akivaizdus požymis – hemoraginis bėrimas jau pirmą ligos dieną.
Svarbu laiku pradėti gydymą. Mirštama nuo šios ligos įvairiose šalyje 6-12 proc. Tokį didelį procentą lemia žaibinis meningokokinis sepsis ir meningoencefalitas su smegenų edema. Ligoniai gydomi tik ligoninėse, išskyrus sergančiuosius nazofaringine forma.
Susirgusiojo izoliacija. Nustačius arba įtarus susirgimą meningokokine infekcija, sergantysis izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, sergantysis tampa nepavojingas aplinkiniams.
Artimai su ligoniu kontaktavusiems žmonėms rekomenduojama profilaktika vaistais. Visuotinis skiepijimas meningokokine vakcina nerekomenduojamas.Skiepijimai gali apsaugoti tik nuo A ir C N. meningitidis tipų, o šiuo metu Lietuvoje dažniau nustatomas B tipas. Todėl pagrindinė rizikos grupė, kuriai rekomenduojama skiepytis yra keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose meningokokinė infekcija pasireiškia protrūkiais, ar į šalis, kuriose reikalaujama būti pasiskiepijusiam nuo N. meningitidis C tipo, priimant į mokymo įstaigas
Antibiotikai skiriami turėjusiems glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val. Praėjus 10 ar daugiau dienų nuo kontakto su susirgusiuoju, antibiotikai neskiriami.
Artimą sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų grupei priklauso:
– šeimos nariai;
– asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.);
– kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną“ ir kt.);
– klasėje – suolo draugai ir kiti artimai bendraujantys;
– ikimokyklinėje vaikų įstaigoje – artimą sąlytį turėję vaikai. Jei per 4 savaites toje pačioje grupėje išaiškinamas antrasis susirgimo atvejis, profilaktika vaistais rekomenduojama visiems tą pačią grupę lankantiems vaikams ir įstaigos personalui.
Stebėjimas. Artimai su ligoniu kontaktavusiems žmonėms arba jų tėvams pateikiama trumpa informacija apie ankstyvuosius meningokokinės infekcijos simptomus ir patariama 10 dienų po paskutinio kontakto su susirgusiuoju stebėti sveikatos būklę (kasdien matuoti kūno temperatūrą). Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems ligos požymiams (stipriam galvos skausmui, sprando nelankstumui, vėmimui, hemoraginiam odos bėrimui) būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Aplinkos nukenksminimas. Dezinfekuoti patalpas nerekomenduojama (meningokokai aplinkoje greitai žūsta), bet jas būtina tinkamai valyti ir vėdinti, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių.
Informacijos šaltiniai:“Infekcinių ligų vadovas”, 2010; 2006-05-17 Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro raštas Nr. 1.8-330 „Dėl meningokokinės infekcijos profilaktikos“.
Parengta pagal Kauno visuomenės sveikatos centro informaciją
