Gabijos liga – lyg uždelsto veikimo bomba

Iš pažiūros nepasakysi, kad mergaitei kažkas negerai. Ji aktyvi, guvi, linksma, kaip ir kiti vaikai, mėgsta judrius žaidimus, važinėti dviračiu. Tik daugumos tokių pramogų jai tenka atsisakyti, nes pargriuvus ar kitaip susitrenkus gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas, gali trūkti dėl ligos išsiplėtusi blužnis.

„Gabija puikiai žino, kad jai reikia saugotis, ypač – nesusitrenkti kairiojo šono. Kažkada vasarą, žiūriu, kieme vaikai žaidžia futbolą, o ji ant laiptukų palipusi stebi – jau išsiugdė savisaugos refleksą“, – pasakoja mergaitės mama Gėlina Vanagienė. Tėvai kaip įmanydami stengiasi nukreipti dukrelės dėmesį nuo jos mėgstamo boulingo, negali ji pažaisti su kamuoliu, pašokinėti ant batuto. Tiesa, dviračiu pasivažinėti retkarčiais leidžia – stebėdami su didele baime. Nors kažkiek vaikystės pramogų nori palikti mergaitei. Pabėgioti su vaikais irgi visiškai nedraudžia, tik stengiasi nusaugoti, kad kas nenutiktų.

Antrokėlė Gabija atleista nuo kūno kultūros pamokų mokykloje, o namuose ir kieme ji išmoko apsisaugoti pati, supranta, kad taip reikės gyventi, kol pasveiks. Gana sunku mergaitei atsisakyti įprastinio maisto, kurį dar prieš metus ji mėgo, o dabar gydytojai uždraudė valgyti. Tai yra aštrūs, sūrūs, kepti patiekalai.

„Atrodo, kad mergaitės viduje tūno uždelsto veikimo bomba – Gabija jaučiasi gana gerai, tik kartais paskauda pilvuką. Diegliai užeina neilgam, ir jeigu ne kraujo tyrimai, turbūt nieko blogo ir nebūtumėm įtarę. Paskui atliko išsamius tyrimus – ir magnetinį rezonansą, ir kompiuterinę tomografiją. Pasirodė, kad dėl vartų venos trombozės kepenyse yra atsiradę kraujagyslinių darinių, sutrikusi kepenų kraujotaka. Tai turi įtakos šalutinėms ligoms, viena iš kurių yra stemplės varikozė – dėl padidėjusio slėgio atsiradę gumbai stemplės venose, kurie gali didėti, o negydant gali plyšti stemplės kraujagyslė ir tuomet iš karto prasidėtų kraujavimas. Tai labai pavojinga.” – pasakoja Gėlina Vanagienė.

Vartų venos trombozė Gabijai buvo diagnozuota prieš metus. Pakitimus kraujo tyrimuose pastebėjo jau tada, kai Gabijai buvo 3 metukai. Bet tyrimai pablogėdavo, kai mergaitė susirgdavo paprasta virusine infekcija, kuri apsiribodavo sloga ir karščiavimu, todėl rimtesnės ligos ir neįtarė. Juolab kad tai dažna vaikystės bėda, iš kurios išaugama. Bet kai trombocitų kiekis nukrito drastiškai, paguldė į ligoninę, kurioje buvo padaryti išsamesni tyrimai ir nustatyta sunki liga.

Gydyti vartų venos trombozę Lietuvoje nėra galimybių – mergaitė tik stebima

Kepenis krauju aprūpinanti vartų vena dėl ligos yra užsikišusi trombu, todėl sutriko kepenų kraujotaka, padidėjo blužnis bei prasidėjo stemplės venų varikozė. Gabijai yra sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje, todėl didelis savaiminio vidinio kraujavimo pavojus. Nors kepenų funkcijos kol kas dar nesutriko, laikui bėgant, jeigu nebus atlikta operacija, kepenys pavargs ir nustos dirbti. Medikų prognozės tėvelių neguodžia: laiku ir tinkamai negydant, gresia sunki liga – kepenų cirozė, o jai atsiradus būtų reikalinga kepenų transplantacija.

Kartais apninkantis pilvuko skausmas yra šalutinė ligos pasekmė. Tokiems ligoniukams dažnai atsiveria skrandžio opos, dėl kurių ir paskauda pilvuką. Mergaitei kas pusmetį dėl to yra daromi endoskopiniai tyrimai, kuriais nustatoma, ar nėra opų skrandyje ir stemplėje. Svarbu, kad nesusidarytų didelių žaizdų, kurios gali plyšti. O tada prasidėtų kraujavimas, kuris Gabijai būtų itin pavojingas dėl ligos sukelto per mažo trombocitų kiekio. Mama sako, kad nedidelių žaizdelių Gabijai visada atsiranda, o tuomet skiriamas 6–8 savaičių vaistų kursas.

Mergaitei atliekama nemažai tyrimų, kurie sukelia stresą ir skausmą. Kaskart, ruošiantis į ligoninę endoskopiniam tyrimui, kuris atliekamas su bendrąja nejautra, kai anestetikai įkvepiami per kaukę, Gabija guodžiasi: „Mama, aš kiekvienąsyk prisimenu tą aštrų dujų kvapą.” Mergaitę kamuoja begalinių procedūrų baimė, skausmingi adatų dūriai, kai į veną reikia įvesti kateterį atliekant kai kuriuos tyrimus.

Šiuo metu tik tyrimai ir atliekami, pagrindinė liga – vartų venos trombozė – negydoma. Ilgainiui pažeisti organai gali nebeatlaikyti ir užklups didelė bėda, kai prasidės negrįžtami procesai. Medikų nuomone, padėti mergaitei pasveikti gali tik chirurginis gydymas.

Išgydytų tik užsienio medikai

Situacija išties prasta, nes tokia liga sergantiems vaikams būtinas chirurginis gydymas Lietuvoje kol kas nėra atliekamas. Šia liga sergančių vaikų nedaug visame pasaulyje, o Lietuvoje tik keletas, galbūt todėl neturime vaikų angiochirurgų, atliekančių tokias operacijas. Tad vienintelė išeitis sustabdyti besivystančią ligą ir išvengti liūdnų jos padarinių – išsamūs tyrimai ir operacija, o ji gali būti atliekama Vokietijoje, Tiubingeno universitetinėje vaikų ligoninėje. Šios ligoninės medikai turi nemažą tokių ligų gydymo patirtį bei gali atlikti operaciją Gabijai ir padėti mergaitei pasveikti.

Chirurginiu būdu pašalinus ligą sukėlusią priežastį, pasitraukia ir šalutinės ligos, viena iš kurių – stemplės venų varikozė, po operacijos atsikuria kepenų kraujotaka, blužnis. Profesorius, pas kurį šeima norėtų gydytis, yra atlikęs apie 60 sėkmingų tokių operacijų.

„Ši Vokietijos klinika buvo pasirinkta pritariant Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojams, kurių konsiliumas rekomendavo operacinį gydymą,– pasakoja Gabijos mama. – Vaikų ligoninės medikai išrašė siuntimą, visi reikalingi dokumentai nusiųsti į Sveikatos apsaugos ministeriją ir tikimės, kad Ligonių kasa kompensuos dalį dukrelės gydymo išlaidų.”

Išgelbėti mergaitę gali žmonių parama

Deja, Valstybinė ligonių kasa gali tik iš dalies kompensuoti tyrimų ir chirurginio gydymo išlaidas. „Kelionė į svečią šalį, gyvenimas joje, sudėtingi tyrimai ir pati operacija – labai brangūs. Preliminari būtino tyrimo kaina – 9000 EUR, o operacijos – apie 40 000 EUR. Tai nėra galutinės gydymo išlaidos, kadangi po operacijos būtina priežiūra ir tyrimai, kurie toliau atliekami toje pačioje ligoninėje. Iš viso Vokietijoje teks išbūti porą savaičių. Prieš operaciją būtini tyrimai turi būti atliekami jau nedelsiant, o ir operacija planuojama netrukus”, – dalinasi rūpesčiais G. Vanagienė.

Didžiąją dalį gydymo Vokietijoje išlaidų turės sumokėti Gabijos tėveliai, o tai šeimai dideli pinigai, kurių ji neturi. Todėl Gabijos tėveliai prašo žmonių pagalbos. „Kreipiamės į galinčius pagelbėti žmones – prašydami prisidėti prie didžiausio kalėdinio stebuklo – išsaugoti mergaitės gyvybę, dovanoti jai sveiką, nerūpestingą vaikystę, gyvenimą be ligų, baimės, adatų ir varginančių procedūrų“, – sako Gabijos mama.

Galinčių prisidėti prie mergaitės gydymo paramai įkurtas „Gabijos Vanagaitės labdaros ir paramos fondas”, įmonės kodas 304956671, sąskaitos Nr. LT 94 7300 0101 5702 6426.

Mėgstanti piešti ir dailės būrelį lankanti Gabija savo paramos fondui sukūrė linksmą logotipą – primenantį vaikystės pasaką, kurios pabaiga, be abejonės, turėtų būti laiminga. Begalinius klausimus apie ligą užduodančią dukrytę tėveliai nuteikia, kad viskas, kas įmanoma, bus padaryta ir ji toliau gyvens sveika – taip, kaip ir visi vaikai. Gabija nuoširdžiai to tikisi, ir nevaikiškai giliai atsidususi dar stipriau glaudžia savo mylimą augintinę – katytę.

Neringa Grabauskienė

Motinystės atostogų metu dalijotės informacija su kitomis mamomis organizuodama paskaitas. Kaip suderinote gausius darbus?

Tuo metu auginau pirmąją dukrytę, su kuria darėme viską kartu: abi važiuodavom į parodas, renginius ir t.t. Esu labai organizuota ir operatyvi, tad man trūko veiklos, todėl buvo vienas malonumas kažkuo užsiimti. Nors gyvename dideliame name, kurį reikia prižiūrėti, visada rasdavau laiko žaisti ir kitaip užsiimti su Gabriele, o jos pietų miegelio metu ar vakarais organizuoti mokymus. Gabrielė buvo labai ramus ir geras kūdikis.

Augindama pirmagimę organizavote net labdaros akciją vaikų namuose, papasakokite apie tai plačiau. Kas paskatino imtis tokios iniciatyvos?

Nuo mažens man buvo diegiama, kad tai, ko nebenaudosi, reikia atiduoti kitiems. Organizavau šias akcijas Vilniaus, Kauno ir Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Buvo labai smagu ne tik dėl to, kad pavyko rasti daug rėmėjų, kurie skyrė savo produkcijos. Į kiekvieną įstaigą dar vežėme po linksmą kalėdinį pasirodymą vaikams – su dainomis ir muzika. Buvo gera matyti žybsinčias vaikų akytes. Ir dabar, kai tik galiu, stengiuosi atsiliepti į vieną ar kitą pagalbos šauksmą.

Gimus antrajai dukrytei, dirbti pradėjote jau po kelių mėnesių. Kaip suderinote mamos pareigas ir darbą?

Gimus Deimantei, išties buvo sunku, kankino pilvo diegliukai ir ji labai blogai miegodavo. Aš apie miegą buvau pamiršusi iki kokių 7 jos mėnesių. Kad negyvenčiau vien mintimis apie namus, sauskelnes ir kitus vaikiškus dalykus, pasinėriau į darbus. Niekada negalėjau būti vien mama: nors motinystė teikia daug džiaugsmo, bet rūpi užsiimti ir mėgstama veikla. Kadangi esu labai organizuota ir negaliu sėdėti be veiklos, įsigudrinau puikiai suderinti visus darbus. Kartais energija išsenka, bet labai greitai pasikraunu ir vėl einu pirmyn. Augti visose srityse mane skatina dukrytės, kurios yra šypsenų ir geros nuotaikos įsikūnijimas.

Kai Deimantė paaugo iki trijų mėnesių, pradėjau dirbti nepriklausoma personalo atrankų partnere. Ši veikla man labai patinka, tad išmokau laviruoti tarp savo mamos pareigų ir darbo. Dirbdavau anksti rytais, miegelių metu, vakarais, kartais kviesdavomės pagelbėti ateinančią auklytę. Energijos man užtekdavo viskam – dieną dirbti ir prižiūrėti Deimantę, vakarais skirti dėmesio grįžusiai iš darželio Gabrielei, pažaisti su ja. Užsiimdavome su dukrelėmis kartu su vyru: vienas žaisdavome ir mokydavomės su viena dukra, kitas – su kita.

Kas paskatino, užuot ieškojus samdomo darbo, kurti savo verslą?

Personalo srityje dirbu faktiškai nuo pat savo karjeros pradžios, kai baigiau viešojo administravimo magistro studijas universitete. Tad jau gerokai per dešimtmetį mano veiklos sritis yra žmogiškieji ištekliai. Teko dirbti tiek mažose organizacijose, tiek labai stambioje, todėl patirtis daugialypė. Kadangi pastaruoju metu intensyviai dirbau kaip nepriklausoma atrankų partnerė, nusprendžiau įkurti savo personalo atrankų agentūrą „Gera augti“. Augimas man svarbus visada ir visur, noriu augti ne tik kaip mama – kartu su savo nuostabiom dukrytėm, bet ir kaip specialistė, taip pat – prisidėti prie kitų įmonių augimo. Nestingu energijos, atkaklumo ir organizuotumo, taigi nuosavas verslas – kaip tik man.

Džiaugiatės draugiškomis, gero būdo dukrytėmis. Kaip jas auklėjate, kad pasiekiate tokios tobulybės? Kaip išvengiate vaikiškų ožiukų?

Ožiukai tikrai mūsų neaplenkė, bet į juos žiūrime kaip į raidos etapą. Kartais pasipykstame, kartais nekreipiame dėmesio – būna visaip, bet gyvename labai draugiškai ir linksmai.

Gabrielė tvirto liūtiško charakterio (ji liūtas pagal horoskopą) – visur nori būti pirma ir geriausia, tačiau mums kažkaip pavyko išvengi konkurencijos tarp mergaičių. Nebuvo nė karto, kad viena kitą tyčia nuskriaustų, supyktų ar pavydėtų. Šia prasme jos idealūs vaikai – be galo myli viena kitą ir kasdien tai sako daugybę kartų, o pirmiausias žodis atsikėlus būna – sesė. Jos abi yra ramios ir sukalbamos mergytės. Mažąją Deimantę darželyje vadina žiburėliu, nes ji visada šypsosi iki ausų – net ir neišsimiegojusi ar pavargusi.

Mes su vyru stengiamės kuo daugiau užsiimti su dukrelėmis: daryti įvairius darbelius, kartu žaisti, dėlioti loginio mąstymo dėliones – kiek įmanoma ugdyti tiek motorinius, tiek intelektinius gebėjimus. Esame gana griežti tėvai, nes mūsų vaikai turi tam tikras taisykles, kurių laikosi, tačiau būname ir labai lankstūs – pasiduodame dukrelių šypsenoms.

Minėjote apie šeimos tradicijas ir taisykles, kurių laikotės, kokios jos?

Pirmiausia, prie dukrelių priežiūros ir auklėjimo labai daug prisideda tėtis – kai tik turi laisvo laiko. Kasdien, jeigu nebūna išvykęs į verslo komandiruotes, veža mergaites į darželį, pina kasas, nepraleidžia žaidimų, kartu dainuoja. Kūrybingai ir smagiai tėtis padeda kurti įvairius darbelius, kuriuos reikia nešti į darželį. Jis neskirsto darbų į mamos ar tėčio – mes viską darom bendrai.

Nuo pat pirmų dienų, kai gimė Gabrielė, o vėliau ir Deimantė, stengiamės kai kuriuos darbus daryti visada tik kartu, pavyzdžiui, nuprausti mergaites. Maudynės vonioje – taip pat bendras ritualas: kol mergaitės pliuškenasi, tėveliai būna kartu. Paskui paguldome, pabučiuojame abu kiekvieną dukrelę. Kartu einame į vaikiškus renginius ir daug kitų dalykų, kai tik galime, darome kartu. Mūsų taisyklė, kad kiekvieno indėlis turi būti vienodas ir vaikai turi jaustis mylimi.

Ketverių Gabrielė – tikra mažoji modeliukė. Ar domitės šia sritimi, kažkaip ruošiate mergaitę tokiam užsiėmimui?

Gabrielė ne tik modeliukė, ji mokosi šokti, puikiai sekasi ir dainuoti, tad laviname ir balsą. Nuo šių metų ji pradėjo lankyti anglų kalbos užsiėmimus ir turbūt mielai lankytų dar daug būrelių.  Mes mergaičių neverčiame – leidžiame rinktis pačioms ir daryti tai, ką jos nori. Gabrielė nuo mažens dainuoja ir šoka prie televizoriaus, dainuoja automobilyje, deklamuoja eilėraščius darželyje per šventes ir t.t. Mergaitė yra aktyvi ir turi daug gebėjimų, o mes tik padedame atrasti tai, kas jai patinka.

Gabrielė nelanko jokios modelių mokyklos ir specialiai tikrai jos tam neruošiu. Jos didelės akys ir ilgi plaukai nuo pat mažų dienų labai patinka fotografams, todėl jau beveik trejus metus Gabrielė kviečiama dalyvauti fotosesijose, atstovaujant Lietuvos gamintojų prekių ženklus, mergaitė dalyvauja įvairiuose žurnalų projektuose ir t.t. Gabrielei tai yra dar vienas smagus užsiėmimas, o kai prisijungia ir mažoji sesutė su savo užburiančia šypsena, abiem modeliukėms kartu – dar smagiau.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Dalį nėštumo teko praleisti namuose ir dar gydytojai liepė mažai judėti, kaip vadavotės iš nuobodulio?  

Mano nėštumas buvo komplikuotas, dėl to nuo 23 savaitės gydytojai skyrė lovos režimą. Tai buvo sunkiausia užduotis, nes labai mėgstu judėjimą. Reikėjo kažką veikti ir sugalvojau susikaupusią energiją nukreipti į mezgimą ir gardžius kepinius. Mezgu ir dabar – puošiu dukrelę, dovanoju kitiems, o mano kepti tortai ir keksiukai neišėjo į gera – kas mėnesį priaugdavau po penkis kilogramus.

Gydytojų nurodymų stengiausi laikytis sąžiningai, bet vieną dieną neištvėrusi pasivaikščiojau, nors neatrodė, kad per ilgai, bet mažylė pasibeldė anksčiau. Ji gimė 36 savaičių – tik savaitėlės neiškentė, kad būtų laikoma išnešiotu vaiku. Laimė, neprireikė inkubatoriaus – Veronika svėrė beveik pustrečio kilogramo, bet dukrelę iš karto užpuolė gelta ir teko kelias dienas pagulėti po specialiomis lempomis.

Kiek prakaito reikėjo išlieti po gimdymo, kad nukristų tortų priauginti kilogramai?

Numečiau juos labai greitai ir nesunkiai – padėjo judėjimas. Kasdien su Veronika lauke praleisdavome po 3-4 valandas, o ji miegodavo tik tada, kai vežimėlis judėjo ne pirmyn atgal, o tik į priekį. Negalėjau nei stabtelėti, nei vežimėlio pastumdyti sėdėdama ant suoliuko. Užtat svoris sumažėjo gana greitai.

Kas buvo sunkiausia tapus mama? Ar ilgų motinystės atostogų neaptemdė depresija?

Vadovėliuose smulkiai aprašomi kūdikio augimo etapai, duodama patarimų, bet nerašoma, kaip tapti gera naujai iškepta mama, kurios tyko daugybė bėdų. Sunkiausios buvo bemiegės naktys, kai atsirado pirmieji diegliai: vaikas verkia, o tu nežinai, kaip nuraminti. Džiaugiausi, jog šalia buvo geriausia draugė – mama, patarė ir artimomis tapusios tokios pačios, kaip ir aš, ką tik įžengusios į mamų pasaulį moterys.

Su jomis susidraugavau dar besilaukdama: turėjusios gimdyti kovo mėnesį susibūrėme į būsimų mamyčių grupę. Kitos laukėsi  jau antro vaikelio, jos vėliau ir patarė, kaip numalšinti pilvuko skausmą. Bendraujame, dalinamės bėdomis ir patarimais iki šiol – tikras mamyčių klubas. Su šalia gyvenančiomis mamytėmis ne tik kasdien susirašinėjame feisbuke, bet ir susitinkame mieste. Dėl to ir depresijai nėra  kada atsirasti. Nespėju sumirksėti, o jau rytą keičia vakaras, ir atvirkščiai.

Veronika pasirodė esanti alergiška pieno baltymui, kaip pastebėjote ligą ir kaip maitinotės?

Suėjus mažylei dviem mėnesiams, atsidūrėme ligoninėje. Iš pradžių išbėrė veiduką, bet tai nekėlė nerimo, kol mergaitė nepradėjo tuštintis kraujingomis gleivėmis, o tuomet jau kilo panika. Man buvo paskirta dieta: reikėjo atsisakyti pieno produktų, jautienos, kiaušinių, vištienos, spalvotų daržovių, iš košių galėjau valgyti tik avižinę. Bet pakeista mityba nepadėjo – alergija vis atsinaujindavo, mes vėl ir vėl atsidurdavome ligoninėje, o kad nepritrūktų skysčių, gelbėdavo lašelinė.

Visos bėdos baigėsi tik tada, kai nustojau maitinti savo pienu ir perėjome prie alergiškiems vaikams gaminamo mišinuko su hidrolizuotais baltymais.

Ar dabar mergaitė sveika – alergijos nebeliko? Gal dar tenka atsisakyti kai kurių maisto produktų?

Kai pradėjau primaitinti, Veronikai taip pat buvo pritaikyta mano ankstesnė dieta. Pavyzdžiui, iš vaisių, ji galėjo valgyti tik Lietuvoje augančias slyvas ir  kelių rūšių obuolius.

Nuo vienerių metų vis duodavau paragauti po vieną produktą iš uždraustųjų sąrašo, stebėdama, ar kuris nesukels alerginės reakcijos. Dabar Veronika jau drąsiai valgo viską.

Ne veltui gydytojai ramino, kad iki metų vaikai šią alergiją dažniausiai išauga. Taip nutiko ir mums.

 Gal laikotės sveikos mitybos principų? Juo labiau kad mėgstate sodo darbus – turbūt daržovės ir uogos – tik savos?

Stengiamės valgyti sveikiau, bet visko pasitaiko. Mes – pradedantys sodininkai, dar tik mokomės auginti daržoves, vaisius ir uogas. Šiemet galime pasidžiaugti braškių ir įvairiausių vaisių derliumi, bet daržovių užteko tik valgymui.

Kokiomis natūraliomis priemonėmis stiprinate imunitetą?

Nuo ligų saugomės bičių duonele, žuvų taukais, vitaminu D bei buvimu gryname ore.

 Kaip sekasi Lietuvoje, ar netraukia atgal į užsienį?

Adaptacija buvo sunki, turbūt kaip ir kiekvienam, grįžusiam iš užsienio. Klimatas skiriasi, žmonės – taip pat, čia mažiau gerai nusiteikusių, patenkintų gyvenimu. O ar traukia atgal? Taip, žinoma, tik ten nėra tos vertybės, kurią turiu čia – mano artimųjų. Niekas nepakeis bendravimo su šeima, brangių žmonių palaikymo, džiaugsmo būti drauge su saviškiais – internetinio ryšio tam neužtenka.

 Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

„Do&An fotografija“ ir šeimos archyvo nuotraukos

Mūsų močiutės ir promočiutės namus puošdavo savo rankomis pasiūtomis ir išsiuvinėtomis staltiesėmis, užtiesalais, servetėlėmis, pagalvėlėmis, o kiek gražių rankdarbių primegzdavo. Dabartinis gyvenimo tempas daugeliui moterų nebepalieka laiko rankdarbiams. Bet norisi to išskirtinio jaukumo namuose, kurio nesukursi prisipirkusi pramonės gausiai tiražuojamų grožybių. Ramunė įsitikinusi, kad visoms mamoms malonu vaiko kambarį išpuošti šiltų rankų prisilietimų sukurtais rankdarbiais.

Romantiškas pavadinimas „Angelo sapnas“ – lyg iš vaikystės. Kas atskraidino šią idėją?

Kiekvienas vaikas atneša į šeimą laimės, džiaugsmo ir naujų pokyčių bei potyrių. Mūsų pirmagimė Ema, kuriai dabar 14 metų, gimė mažutė – 36 savaičių ir tik 2,3 kg, bet guvi, judri, kaip žebenkštukė. Norėjau kuo ilgiau apgaubti ją savo šiluma ir meile, kuo ilgiau nešioti ant rankų ir glausti. Todėl Robertutė, kuriai dabar puspenktų metukų, į mūsų šeimą pasibeldė tik po 9,5 metų.

Vėl užplūdo nauji džiaugsmai ir vargai. Širdį skaudėdavo, kai mūsų maža mergaitė verkdavo, todėl buvau visada šalia, bet ašarėlių neišvengėm – kankino pilvuko diegliukai. O kai nurimdavo ir užmigdavo, mintyse prašydavau angelo, kad saugotų jos ramų miegą, kol aš ilsėsiuos. Mat, kai miegodama mergaitė šypsodavosi, močiutė sakydavo: „Kalbina aniuolai (angelai).“

Verslui dažniausiai pasirenkama artima ir gerai pažįstama sritis. Ar jūs anksčiau mėgote rankdarbius? Kada įsikūrėte, nuo ko pradėjote?

Paauginusi Robertutę, po trejų metų grįžau į darbą, bet supratau, kad neturiu jėgų ir šeimai, ir darbui. O galvoje vis kirbėjo mintis, kad noriu kažko savo, širdžiai mielo. Artimieji irgi vis primindavo: „Daryk, kurk savo, tu tiek turi minčių ir idėjų!“

Vieną dieną, grįžusi iš mokyklos Ema, sako: „Reikia atlikti užduotį istorijos pamokai, aprašyti ir nufotografuoti daiktus su istorija, labai senus daiktus, kuriuos mes turim.“ Ir pradėjom tempti senus lagaminus! Tuose lagaminuose sudėta siuvinėta ir nėriniuota patalynė, rankšluosčiai, austi užtiesalai, net rankų darbo siuvinėta drobinė suknelė! O kiek visokių kitokių daiktų! „Tikras muziejus“, – taip įvertino mokytoja!

Tada pagalvojau, o ką aš paliksiu savo vaikams? Kodėl dabar negalim atgaivinti siuvinėjimo meno, jo pateikti subtiliai ir pritaikyti šiam moderniam gyvenimui! Galim! Be to, mano kaimynės – tikros siuvinėtojos! Nuo to viskas ir prasidėjo, kai nupirkau balto satino ruloną, rankšluosčių ir lino! Tai audiniai, kurie tinkami siuvinėjimui. Pirmiausia paprašiau Marytės išsiuvinėti ant užvalkaliuko angelą, o Vytautė išsiuvinėjo angeliukus ant rankšluosčių. Taip ir prasidėjo „Angelo sapno“ istorija.

Ar visos dirbate savo namuose, kitoms moterims tai – pagrindiniai darbai ar užsiėmimai auginant vaikus?

„Angelo sapno” idėja – kad mama būtų namuose. Taigi visos taip dirbam – savo malonumui, kai turime laisvo laiko. Visada norisi prisėsti prie darbų, į kuriuos sudedame tiek daug laiko ir meilės. Mūsų vaikai ir mes pačios tampame modeliukais fotosesijose, o nuotraukas patikim profesionalioms fotografėms – į pagalbą atskuba mano draugės Diana Zak ir Renata Poškevičienė („Photo – Renata“).

Kuo toliau, tuo daugiau idėjų gimsta, norisi įtraukti vis daugiau žmonių, užsiimančių rankų darbais. Taip mūsų komandoje atsirado stalius, medžio drožėjas Virgis. Su juo draugystę pradėjom, kai ieškojau medinių žiedų servetėlėms. Dabar – ko tik neprisigalvojam drauge! Siuvėja Birutė niekada nežino, su kokiom idėjom atvažiuosiu! Visai neseniai į mūsų komandą įsiliejo siuvinėtoja Aušra. Labai didžiuojuosi visais savo komandos nariais – matau, kiek ugnelės akyse, kiek džiaugsmo ir noro kurti kartu jie turi! Mes visi jau tapom kaip viena šeima. Vis norisi paimti telefoną ir paklausti: ” Kaip tu?”

Iš kur semiatės idėjų rankdarbių detalėms?

Idėjos ateina iš gyvenimo, o visi mūsų rankdarbių elementai ne tik dėl grožio. Pavyzdžiui, vienas puošybos elementų – gintariukai, o pasirinkimą lėmė tai, kad šie jūros akmenukai ramina ir atpalaiduoja. Atsimenu, močiutė nešiodavo gintarinius karolius, kad būtų lengviau kvėpuoti. O kutą prie pagalvėlės sugalvojau prisiūti todėl, kad mano abi dukrytės negalėdamos užmigti vis sukdavo pirštukais plaukus. Norėjau, kad atsikratytų šio įpročio.

Ko gero, mama namuose dažnai užsiėmusi rankdarbiais, o dukrelės nereiškia dėl to pretenzijų? Juk yra daugybė vaikiškų džiaugsmų, kuriuos galima patirti drauge.

Man svarbiausia, kad dukrelės mato, kas yra darbas. Be to, jos ir pačios kuria, modeliuoja, o jų nuomonė pati svarbiausia! Robertutė pas siuvėją sudėlioja siūlus, kokiais siūsim! Tikrai galiu pasakyti, kad vaikams kūryba ir visas mūsų darbas į naudą. Matau, kaip jos pačios ruošiasi gimtadieniams, kitoms šventėms – jau man nebereikia padėti!

Ar dukrelėms patinka gauti dovanų mamos rankdarbius?

Per kiekvienas šventes nustebinu savo mergytes vienetinėmis dovanomis. Mat dalį mūsų sukurtų darbelių pasiliekame sau. Pats didžiausias džiaugsmas, kad, artėjant šventei, nereikia bėgioti po parduotuves ir sukti galvą, ką nupirkti. Dovanos, sukurtos mūsų pačių, išglostinėtos mūsų rankų, visada bus pačios mieliausios!

Jūsų rankdarbius moterys suranda socialiniame tinkle. Gal planuojate plėstis?

Kol kas mūsų kuriamus gaminukus galima pamatyti „Facebook“ puslapyje „Angelo sapnas“. Kopiam mažais žingsneliais, ne tik džiaugiamės pačios, bet ir norime pasidalinti šiluma su kitomis mamomis. Vietoj akcijų, nuo kiekvieno parduoto satino patalynės komplekto dovanojame pagalvėlę vaikučiui, kuriam reikia mūsų visų pagalbos, o jo mamytei – tikėjimo ir vilties.

Kalbėjosi Ieva Grabauskienė

Fotografės Diana Zak ir Renata Poškevičienė

Artimo žmogaus palaikymas

Navickienė pastebi, kad mergaitės, kurių mamos reguliariai tikrinasi sveikatą, suaugusios dažniausiai ir pačios elgiasi taip pat.

„Rūpinimosi sveikata įprotis, kaip ir daugelis kitų dalykų, taip pat formuojamas šeimoje. Paauglystėje kiekviena mergaitė turi artimą žmogų, o jis nebūtinai yra mama. Kartais mergaitės atviriau kalbasi su vyresne sese, pussesere ar teta. Jei šis žmogus papasakoja mergaitei apie intymiąją higieną, mėnesines bei intymius santykius, tikėtina, jog ateityje ji rūpinsis savo sveikata ir vizitus pas šios srities gydytojus laikys savaime suprantamu dalyku”,– teigia klinikos „Flebologijos centras” ginekologė-akušerė V. Navickienė.

Gydytoja pataria ateiti pas ginekologą jau 16 metų, o konsultacijos metu gydytojas nuspręs, ar reikia papildomos apžiūros. Jeigu trūksta drąsos, galima keletą kartų atvykti drauge su mama ar kita artima giminaite.

„Dauguma merginų bijo pirmojo apsilankymo dėl fizinio diskomforto, tačiau šiandien galima įvertinti vidaus organų būklę atliekant ultragarsinį tyrimą”, – ramina gydytoja ir pataria nesikliauti pasakojimais, kurie dažnai suklaidina.

Ginekologas – geriausias nėščiosios patarėjas

Gydytoja-akušerė sako, kad moteriai, kuri pas ginekologą lankosi reguliariai ir nuolat stebi savo ciklą bei kitus kūno signalus, daug lengviau nėštumo metu, nes gydytojas jau yra susipažinęs su jos būkle. Reguliarūs apsilankymai pas ginekologą padeda išvengti ir nepagrįstų baimių.

„Drauge su kolegomis dažnai susiduriame su poromis, kurios po kelių mėnesių nesėkmingų pastangų, nerimauja, jog yra nevaisingos. Tokių baimių nekiltų, jei moterys reguliariai lankytųsi pas gydytoją dar prieš planuodamos pastoti. Tyrimai ir apžiūros leidžia pakankamai tiksliai numatyti, ar moteris gali turėti su vaisingumu susijusių problemų”, – teigia ginekologė-akušerė.

Anksti išsiaiškinus problemas, galima laiku imtis ir atitinkamų priemonių. Taip pat prieš planuojant nėštumą gydytoja rekomenduoja atlikti specialius tyrimus: dėl raudonukės, taksoplazmozės, chlamidijų, sifilio, ŽIV, gimdos kaklelio ligų, citomegalo, hepatito virusų. Taip pat – vartoti folio rūgšties preparatus.

„Pas ginekologą reikia būti drąsioms ir klausti visko, kas rūpi. Blogiausia, jei būsima mama išėjusi iš ginekologo kabineto abejoja dėl savęs ar kūdikio. Per pirmąjį apsilankymą galima su gydytoju aptarti ir nuskausminamuosius, nejautrą gimdymo metu. Pastebėjau, kad moterys daug ramesnės, jei žino, kad jų ir gydytojo požiūriai nesiskiria”, – teigia V. Navickienė.

Dažniausia klaida – diagnozės baimė

Net ir suaugusios moterys daro klaidų. „Be abejonės, pirmiausia – tai vizito pas ginekologą atidėliojimas bijant išgirsti diagnozę. Yra pacienčių, kurioms onkologinės ligos nustatomos pavėluotai, nors ligos simptomus jos pastebėjo daug anksčiau. Negydomas net paprasčiausias uždegimas ilgainiui gali sukelti daugybę problemų, o tuomet gali prireikti chirurginio gydymo”, – teigia gydytoja.

Pradėjusi lytinį gyvenimą moteris turėtų reguliariai lankytis pas ginekologą, atlikti profilaktinius gimdos kaklelio tyrimus, pasikonsultuoti dėl kontracepcijos. Sulaukus 22 m. kas trejus metus derėtų atlikti gimdos kaklelio tyrimą, mamografiją, kraujo tyrimus. Visos 55 metų moterys tai turėtų daryti kas dvejus metus.

Atsargiai reikėtų rinktis ir kosmetologijos paslaugas, nes moterys gana dažnai užsikrečia įvairiais virusais plaukų šalinimo procedūrų-depiliacijų metu. Gydytoja taip pat įspėja dėl kelnaičių su juostele, nenatūralių įklotų, viešųjų baseinų. Netinkama higiena gali sukelti įvairias makšties infekcijas, sutrikdyti makšties mikroflorą.

„Daugumą virusų ir ligų galima išgydyti, o baimę nugalėti. Svarbiausia žinoti sveikatos problemas, o efektyviam gydymui ir priežiūrai labai padeda abipusis pacientės ir gydytojo pasitikėjimas „, – pokalbį užbaigia V. Navickienė.

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

Kita vertus, iš šalies gauta informacija gali būti netiksli, nepilna ir ne visiškai mergaitei suprantama. Svarbiausia, kad visi šie šaltiniai nesuteiks paauglei psichologinės ir emocinės paramos, neapsaugos nuo baimių. Todėl apie laukiančius pokyčius geriausia išgirsti iš artimo žmogaus, o kas gali būti arčiau negu mama. Ne mažiau negu žinios mergaitei būtinas artimo žmogaus palaikymas. Mama iš savo patirties paaiškins dukrai apie šiuos intymius dalykėlius, patars ir atsakys į visus klausimus.

Kada laikas pradėti rimtus moteriškus pokalbius?

Atrodytų, dar vakar jūs dukrelei buvote didžiausias autoritetas, mielai drauge leidote laiką, o bene įdomiausias jos užsiėmimas buvo pasipuikuoti mamos suknele ar įsispirti į jos aukštakulnius. Dabar mergaitės pomėgiai visiškai kitokie, o ir elgesys tapo tipišku maištaujančio paauglio pavyzdžiu. Ji pasidarė uždara, užgauli, dirgli, nuotaikos nuolat kinta. Mamai šiuo periodu iškyla nelengvas galvosūkis – kaip neprarasti ryšio su dukra ir išlikti jai geriausia drauge ir patarėja.

Lytinis brendimas – mergaitei sunkus periodas, o prasideda jis dar gerokai prieš pasirodant pirmosioms mėnesinėms – maždaug aštuonerių-dešimties ir trunka keletą metų. Mergaitė ištįsta ir priauga svorio, šiuo periodu kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, gali atsirasti balkšvų makšties išskyrų. Mergaitei svarbu žinoti apie jos laukiančius šiuos kūno pokyčius.

Todėl ginekologai siūlo mamai pakalbinti dukrą šiomis temomis iš anksto – dar prieš mėnesinių pradžią. Juo labiau, kad jos prasideda ne visoms to paties amžiaus – vienoms 11-12 metų, kitoms – 13-14. Be to, stambesnėms mergaitėms mėnesinės gali ateiti greičiau, o lieknesnėms – vėliau, turi įtakos ir genai. Taigi paruošti dukrą naujam gyvenimo etapui derėtų iš anksto, pamažu, suteikiant vis daugiau ir išsamesnės informacijos apie moters organizmo ypatumus, krūtų formavimąsi, kitus pokyčius ir artėjančias mėnesines.

Apie viską atvirai

Šiam intymiam pokalbiui raskite tinkamą progą, kai mergaitė gerai nusiteikusi, pradėkite pokalbį ramioje vietoje, kur niekas jums nesutrukdys. Priverstinis pokalbis nebus nuoširdus – jis turi išplaukti iš jūsų artimų santykių ir abiejų noro. Apie viską kalbėkite atvirai, be jokių užuominų ir nutylėjimų, kad dukrai būtų aišku. Pasistenkite išsiaiškinti, ką ji jau žino, o jeigu ką nors įsivaizduoja klaidingai, paaiškinkite tikrąją situaciją. Jeigu bandysite nutylėti kai kuriuos dalykus, išsisukti nuo kai kurių temų, mergaitė kitą kartą drovėsis jūsų paklausti apie tai, kas tam tikru gyvenimo momentu jai labiausiai rūpės. Kalbėdama apie intymius moteriškus dalykus, stenkitės pati nesijausti nejaukiai, tuomet ir dukrai bus paprasčiau. Lytinį brendimą, vyro ir moters santykius, ateityje laukiančią motinystę ji turėtų suvokti kaip natūralius dalykus, apie kuriuos nėra gėda kalbėti su mama. Paskatinkite dukrą užduoti jums klausimus. Juk pati ne per seniausiai buvote paauglė ir greičiausiai prisimenate, ką tuomet labiausiai norėjote sužinoti.

Pirmųjų pokalbių metu neperkraukite dukros informacija – nušvieskite tik esminius dalykus, nevarginkite jos išsamiais aiškinimais. Prie šios temos geriausia grįžti nuolat, kai tik jausite, kad to reikia arba dukra pati pradės pokalbį. Mergaitė turi žinoti, kad prireikus visada gali kreiptis į jus – kas gi geriau paaiškins, patars, pagaliau – paguos, negu mama.

Pasakodama apie mėnesines, dukrai prieinama kalba bandykite paaiškinti, kodėl jos atsiranda, kad tai pirmieji jos žingsniai į suaugusios moters pasaulį. Ji būtinai turi sužinoti apie visus mėnesinių keliamus nemalonumus: pilvo skausmą, pykinimą, galvos svaigimą – vadinamąjį priešmenstruacinį sindromą. Perspėkite mergaitę, kad ją gali užklupti nuovargis, dirglumas, prasta nuotaika – tų dienų palydovai, kurie greitai dingsta. Kalbėkite apie tai kaip apie natūralius reiškinius, susijusius su moters fiziologija, apie tai, ką galime padaryti, kad būtų lengviau. Mergaitei reikėtų paaiškinti ir tai, kad mėnesinės prasideda ne visoms to paties amžiaus, o iš pradžių ciklai gali būti nevienodi – jos gali kartotis rečiau negu kas mėnesį ir trukti neilgai. Ji turi žinoti, kad tai natūralu ir dėl to baimintis nereikia.

Apie higieną ir įklotus

Kalbėdamos apie šias moteriškas problemas, nepamirškite papasakoti apie higieną. Paaiškinkite, kad mėnesinių dienomis geriau praustis po dušu, o ne mirkti vonioje. Intymios vietos prausiamos ne rečiau kaip du kartus per dieną – ryte ir vakare, apsiprausti būtų gerai ir dar sykį dienos viduryje, o geriausia tai daryti specialiu intymios higienos prausikliu. Mėnesinių dienomis vertėtų atsisakyti maudynių jūroje, ežere ar baseine, nes galima pasigauti bakterijų ir susirgti kuria nors ginekologine liga.

Paauglei bus įdomu sužinoti ir apie higieninius įklotus, kurie tinka tam tikru momentu. Paaiškinkite, kad jie turi būti laidūs orui, natūralių medžiagų, nes odai reikia kvėpuoti, o netinkami gali sukelti perštėjimą, oda gali parausti, niežėti. Be to, higieniniai įklotai turi gerai sugerti kraują ir slopinti kvapą, kad mergaitė nesibaimintų visose situacijose. Tik nederėtų rinktis prikvėpintų cheminėmis medžiagomis, kurios gali dirginti odą. Parodykite mergaitei savo naudojamus įklotus, paaiškinkite, kodėl tokius pasirinkote ir pasitarkite, kokie įklotai jai būtų patogesni ir malonesni. Mergaitė turėtų žinoti, kad higieninius įklotus reikia keisti kas kelias valandas. Kai jau mėnesinės prasidės, galėsite drauge išsirinkti dukrai tinkamiausius.

Specialiai paauglėms skirtus įklotus sukūrusi, Mama ir Gentle Day® prekės ženklo įkūrėja Vilmantė Markevičienė sako, kad šiai naujovei ją paskatino paauglė dukra. „Jos pagalbos ir patarimų dėka gimė paketų dizainas, kuris pateisintų tiek mergaičių, tiek ir jų mamų lūkesčius, – pasakoja Vilmantė. – Šios linijos paketai yra siauresni ir mažesni, labai ploni ir švelnūs, pritaikyti lengvesnėms menstruacijoms, gražiose spalvingose pakuotėse. Kurdama šią liniją norėjau paskatinti mamas artimiau bendrauti su dukromis apie brendimą, menstruacijas ir intymią higieną, taip pat padrąsinti mergaites nebijoti pačioms užduoti rūpimus klausimus mamoms. Tikiuosi, kad ši linija bus puiki dingstis pradėti tokį pokalbį.“

Kiekviena mama jaučia dukros nuotaikos svyravimus, kitas paauglystės pokyčių išraiškas, pagaliau – kada mergaitei ypatingai reikia artimiausio žmogaus palaikymo. Kiekviena mama gerai pažįsta savo dukrą ir tikrai ras progą pradėti pokalbį apie artėjančią moteriškumo pradžią, ji geriausiai žino, kuri situacija nuteiks palankiausiai.

Undinė Gilė