MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Mityba ir miegas

Maži vaikai yra ypač pažeidžiami infekcinių ligų, nes jų imuninė sistema dar silpna. Galutinai ji susiformuoja, kai vaikui sukanka 5–7 metai. Ligoms šaltuoju metų sezonu palankūs temperatūros svyravimai, drėgnas oras lauke ir sausas patalpose, saulės stoka. Kai saulės spindulių mažai, trūksta ir vitamino D, o dėl to suprastėja savijauta bei imunitetas. Kitos dažnų vaiko ligų priežastys: nesubalansuota mityba, prastas miegas, retas buvimas gryname ore, higienos taisyklių nesilaikymas.

Mityba turi didelės įtakos stipriai sveikatai. Jeigu vaikas per mažai valgo daržovių ir šviežių vaisių, mėgsta termiškai apdorotus, riebesnius patiekalus, saldumynus, miltinius patiekalus, gerokai mažiau gauna naudingų maistinių medžiagų.

Vaiko racione turi užtekti vitaminų, mineralų, taip pat baltymų, gerųjų riebalų ir naudingų angliavandenių. Todėl sudarant meniu svarbi maisto įvairovė ir vertė. Vaikui duokite daržovių, vaisių, mėsos ar žuvies, pieno ir fermentuotų pieno gaminių, visagrūdžių maisto produktų. Kiaušinius į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Patiekalus gardinkite kokybišku sviestu ar augaliniu aliejumi.

Imuninei ir nervų sistemoms svarbus geras poilsis ir miegas. Kiek vaikas turi miegoti, priklauso nuo jo amžiaus. Kūdikiams reikia 12–16 valandų miego per parą, 1–3 metų amžiaus vaikams 11–14 val., 3–5 metų mažyliai turėtų išmiegoti 10–13, 6–12 metų – 9–12 val., o vyresniems užtenka 8–10 val. Svarbu ne tik išmiegoti reikiamą valandų kiekį, bet ir eiti į lovą tuo pačiu metu – tai padės greičiau užmigti ir laiku nubusti.

Skiepai ir higiena

Vienas patikimiausių ir saugiausių daugelio infekcinių ligų prevencijos būdų yra skiepai.

Jie treniruoja imuninę sistemą gaminti antikūnus, kurie išskiriami susirgus, tik vakcinos ligos nesukelia. Tokia treniruotė reikalinga tam, kad, susidūrusi su tikru ligos sukėlėju, imuninė sistema galėtų jį atpažinti ir sunaikinti.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, tymų, raudonukės, pneumokokinės ir meningokokinės, rotavirusinės infekcijos. Visų ligų sąrašas skelbiamas LR sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

Užkirsti kelią daugeliui ligų padeda tinkama higiena. Kad vaikas rečiau sirgtų, išmokykite jį reguliariai plauti rankas, neragauti kito vaiko valgomo sumuštinio, negerti iš to paties puodelio. Kiek įmanoma, venkite masinių renginių sezoninių peršalimo ligų laikotarpiais.

Mažiau streso ir daugiau judėjimo

Vaiko augimui ir sveikatai reikalingas fizinis aktyvumas. Vaikščiojimas gryname ore ir aktyvūs žaidimai padeda išlaikyti sveiką svorį, didina ištvermę, stiprina raumenis ir kaulus, gerina nuotaiką.

Nerenkite vaiko per šiltai, nes jis suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui greitai peršals. Imunitetą stiprina grūdinimas. Tai daryti reikia palaipsniui, pavyzdžiui, maudant apipilti vaiko kojas šiek tiek šaltesniu vandeniu.

Vienas didžiausių imuniteto priešų – stresas. Ilgalaikis stresas skatina hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis slopina imuninę sistemą. Todėl domėkitės vaiko savijauta, problemomis, bendraukite su juo.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Būtina reguliari mityba ir įvairovė

Valgyti reikia reguliariai ir žiemą, ir vasarą, ir per atostogas. Vaikams rekomenduojami 3 pagrindiniai valgymai tuo pačiu metu ir 2–3 užkandžiai. Nepaisant dienos režimo, gali sutrikti virškinimas. Tačiau normalu, kad karštą vidurdienį vaiko apetitas prastesnis. Jeigu karštyje jis atsisako valgyti, versti nepatariama. Sočiau jį pamaitinsite ryte, kol dar yra vėsiau, ir vakare, kai oro temperatūra nukris.

Visais metų laikais vaikams labai svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą, kad jie gautų visų reikalingų medžiagų. Tiesa, šiltesniu oru mitybos racionas pakinta, norime lengvesnio maisto. Kaloringo riebaus maisto vasarą reikėtų atsisakyti.

Mėsa vaikui reikalinga visais metų laikais, tik karštuoju sezonu ji turėtų būti liesesnė. Raudoną mėsą galime pakeisti į paukštieną. Mėsą verčiau troškinkite arba virkite, nekepkite su riebalais. Kartais mėsą galima pakeisti kitais baltymais – žuvimi, pupelėmis.

Pusryčiams vaikui pasiūlykite košę. Ją galite pagardinti šviežiomis uogomis, įtarkuoti obuolio, apibarstyti smulkintais riešutais. Sutepkite visagrūdės duonos sumuštinį su avokadu, varškės sūriu, vištiena, daržovėmis. Šie patiekalai – puikus angliavandenių ir kitų naudingų medžiagų šaltinis. Kitas pusryčių valgis gali būti omletas su daržovėmis, varškės apkepas.

Kaip ir bet kuriuo sezonu, nemaitinkite vaiko greitu maistu ir pusgaminiais – naudingiausi namuose pagaminti patiekalai.

Daugiau vitaminų

Karštuoju metų laiku į vaiko racioną reikėtų įtraukti daugiau daržovių, vaisių ir uogų.

Idealu, jei jos auga jūsų ar močiutės darže. Bet kuriuo atveju tinkamiausios vaikui mūsų klimato juostoje išaugintos daržovės ir vaisiai. Pagardinę salotas aliejumi, daržoves papildysite naudingais augaliniais riebalais.

Daržovėse, vaisiuose ir uogose gausu įvairių vitaminų, mineralų ir skaidulinių medžiagų. Be to, daug vandens, todėl iš jų galime gauti dalį per dieną reikalingo vandens kiekio.

Saldumynai – kodėl reikėtų jiems atsispirti?

Pyraguose, sausainiuose, saldainiuose, desertuose ir kituose skanumynuose daug angliavandenių ir cukraus. Visi šie saldumynai – tuščios kalorijos, iš kurių naudos beveik nėra, o žalos daugiau nei manome. Saldumynai gadina dantis, sutrikdo virškinimą, išderina skonio receptorius. Pernelyg dažnai jais smaližiaudamas vaikas praranda apetitą naudingiems patiekalams.

Torto ir desertų su riebiais kremais karštyje geriausia iš viso atsisakyti. Verčiau patys pagaminkite vaikui želė, desertą su uogomis, naminius ledus.

Nepamirškite ir rauginto pieno produktų, padedančių gerinti virškinimą. Gardus vasarinis desertas – jogurtas ar varškė su vaisiais ir uogomis. Jį skanaudamas, vietoje gausybės cukraus ir riebalų, esančių daugumoje pirktinių saldumynų, vaikas gaus vitaminų, mineralinių ir kitų naudingų medžiagų. Vietoj traškučių ar šokoladukų užkandžiams pasiūlykite uogų ar vaisių. 

Troškulį geriausiai malšina paprastas vanduo

Aktyviai judant ir sekinant karščiui, organizmui reikia daugiau skysčių. Geriausiai atgaivina grynas vanduo. Vaiką pratinkite prie jo, o ne prie saldžių gazuotų gėrimų, kuriuose yra didžiulis kiekis cukraus ir cheminių priedų, o išgerti tokio gėrimo galima daug. Mat, saldūs gazuoti gėrimai nemalšina troškulio, atvirkščiai – norime gerti dar daugiau. Netinka tokie gėrimai dar ir todėl, kad skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Bet jeigu vaikas nori skanesnio gėrimo, paprastą vandenį galite pagardinti vaisiais ar uogomis – be jokio cukraus, duokite natūralių sulčių, šaltos arbatos.

Karštomis dienomis dėl gausesnio prakaitavimo greitai netenkama mineralų, padidėja dehidratacijos rizika. Antra vertus, prakaitavimas, kurio metu atiduodama šiluma, apsaugo nuo perkaitimo. Todėl palaikyti vandens balansą itin svarbu.

Mažas vaikas gali nepajusti troškulio, o vyresniam, užsiėmusiam žaidimais, dažnai nėra kada atsigerti. Todėl nepamirškite dažniau pasiūlyti vandens. Prisiminkite, kad vaikas gali pajausti troškulį, tik jau atsiradus dehidratacijai.

Kad karštu oru vaikas gertų švarų vandenį, visada su savimi turėkite parduotuvėje pirktą jo buteliuką. Karštą dieną skysčiai yra itin svarbūs, būtina gerti nuolat – po truputį, ir nelaukti, kol pradės kamuoti troškulys.

Atminkite, kad ir kaip karšta lauke, bet kokio gėrimo temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15 laipsnių, geriant ledinį vandenį yra didelė tikimybė peršalti.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Geležies stoka gali lemti infekcijas

Geležis yra būtinas mikroelementas raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančio baltymo – hemoglobino susidarymui. Šis baltymas išnešioja iš plaučių deguonį po visą organizmą. Kraujas lemia visų organizmo sistemų funkcijas, taip pat – ir imuninės, aprūpinimą maisto medžiagomis, pastovios kūno temperatūros palaikymą. Jis pašalina iš audinių anglies dvideginį ir kitus medžiagų apykaitos produktus.

Geležies stoka gali sukelti hipoksiją – deguonies badą. Tai paveikia visą organizmą ir savijautą. Kamuoja nuolatinis nuovargis, silpnumas, mieguistumas, atsiranda apatija, sunku sukoncentruoti dėmesį. Gali svaigti bei skaudėti galva, padažnėja širdies plakimas, dūstame dėl menkiausio fizinio krūvio. Dėl geležies stokos susilpnėjus imunitetui dažniau kimba įvairios infekcinės ligos, nesiliaujančios kamuoti ir sušilus orui. Išvaizdą gadinanti blyški ir išsausėjusi oda, slenkantys plaukai bei lūžinėjantys nagai dar labiau pablogina nuotaiką.

Geležies kiekiui turi įtakos ir vitaminai

Kad gerai apsirūpintume geležimi, reikalingi kai kurie vitaminai ir mikroelementai. Kraujo kūnelių susidarymui būtinas vitaminas B12 ir folio rūgštis, kurie padeda pasisavinti geležį. Trūkstant vitamino B12, eritrocitai pasidaro pernelyg dideli ir greitai suyra. Folio rūgštis padeda sustiprinti geležies veiksmingumą ir turi įtakos eritrocitų susidarymui. Geležies pernešimui į kaulų čiulpus reikalingas varis. 

Todėl pavasarį, kai pritrūkstame ir geležies, ir jos pasisavinimui reikalingų vitaminų bei mikroelementų, taip dažnai atsiranda geležies stokos anemija. Kadangi visų šių medžiagų stokos simptomai panašūs, atskirti, ko mums pritrūko, sudėtinga. Tai galima padaryti išsityrus kraują.

Pavasarį dar nėra šviežių vaisių ir daržovių, o pernykščiuose vitaminų bei mikroelementų kiekis daug mažesnis. Be to, pavasarį paūmėja gastritai, gastroenteritai, kolitai, opos. Dėl jų susilpnėja ir geležies, kaip ir kitų mūsų maiste esančių naudingų medžiagų, pasisavinimas. Tačiau bet kuriuo atveju mityba yra svarbi stengiantis išvengti geležies stokos anemijos.

Pavasarį ypač svarbūs maisto produktai

Pavasarį itin svarbu subalansuoti mitybą taip, kad gautume ir vitaminų bei visų maistingųjų medžiagų, ir geležies. Derėtų atkreipti dėmesį, kad didelę reikšmę turi ne tik maiste esančios geležies kiekis, bet ir jos pasisavinimas iš maisto produkto.

Daugiausia geležies pasisavinama iš mėsos, ypač – iš raudonos (veršienos, jautienos, avienos). Kiti šio mikroelemento šaltiniai yra kepenys, paukštiena, žuvis, jūros gėrybės, pavyzdžiui, moliuskai ir vėžiagyviai. Šiuose maisto produktuose esanti geležis yra hemo formos. Keliskart prasčiau organizmas pasisavina augaliniame maiste esančią ne hemo geležį. Jos turi kruopos, riešutai, daržovės, taip pat ir ankštinės, vaisiai, juodasis šokoladas.

Tačiau kai kuriuose augaluose, pavyzdžiui, špinatuose, esantys oksalatai slopina geležies pasisavinimą. Taip pat prastina hemo formos absorbciją juodojoje ir žaliojoje arbatoje, kavoje esantys taninai, sojos produktuose randami fitatai. Geležies greičiau pritrūksta vartojantiems daug pieno produktų. Ją pasisavinti trukdo piene esančios kalcio druskos. Tiesa, hemo geležis pagerina ne hemo formos pasisavinimą. Todėl, pavyzdžiui, mėsą, geriausia valgyti su daržovėmis.

Tačiau ne visada mityba padeda apsirūpinti reikiamu geležies kiekiu, tai vargu ar įmanoma, jeigu reikia atkurti jau sumažėjusias jos atsargas. Į geležies trūkumą yra linkusios reprodukcinio amžiaus moterys, netenkančios šio mikroelemento su krauju, ir nėščiosios. Taip pat – intensyviai augantys vaikai.

Tuomet padeda šio mikroelemento preparatai. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą: vienuose preparatuose yra hemo geležis, kituose – ne hemo.

Organizmui sava hemo geležis

Kaip ir iš maisto produktų, preparate esančią hemo geležį (geležis su hemoglobinu) organizmas pasisavina geriau. Ne hemo geležies preparatai blogiau toleruojami. Dažnam jų vartojimo periodas asocijuojasi su nemaloniais virškinimo sutrikimais: pykinimu, vėmimu, skrandžio skausmais, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Dėl prasto pasisavinimo tokie preparatai mažiau efektyvūs ir reikia didesnių dozių.

Preparate esanti hemo geležis (geležis su hemoglobinu) praktiškai nedirgina virškinamojo trakto. Mat ji yra natūralios gyvūninės kilmės mikroelementas. Šios formos geležis lengvai pasisavinama, tam neturi poveikio nei maisto produktai, nei skrandžio rūgštingumas. Taigi, nereikia apkrauti organizmo didelėmis dozėmis. Tai itin svarbu, nes geležies preparatą tenka vartoti ne vieną mėnesį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Telšiuose gyvenanti Greta Drąsutavičiūtė sako, kad didžiausia jos motyvacija yra trejų sūnelis Arijus. Jis skatina domėtis įvairiomis gyvenimo sritimis, mokytis, keliauti. Gimus sūneliui Greta atrado kosmetologiją, ėmėsi suknelių nuomos verslo, įstojo studijuoti dietetiką.

Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado kosmetologija, kuri dabar yra ir darbo sritis?

Gimus vaikui pajutau pilnatvės jausmą, labai daug atradau, labiau pažinau save. Sakyčiau, mano požiūris itin prasiplėtė.

Arijus gimė birželio mėnesį ir norėjau kuo daugiau būti su juo gryname ore. Pietų miegelio važiuodavome prie ežero, kur įrengti pasivaikščiojimo takeliai, suoliukai, ramina paukščiukų čiulbesys. Tai buvo nuostabus laikas ir galėjau daug ką apmąstyti: apie džiaugsmą man teikiančią veiklą, ką norėčiau gyvenime daryti. Nuo pat paauglystės domino sveika gyvensena, sportas, buvau įgijusi masažuotojos specialybę. Žavėjo bendravimas su žmonėmis, geros emocijos.

Arijus gimė turėdamas atopinį dermatitą ir tai mane taip įtraukė į kosmetologiją, kad iškart įstojau studijuoti. Dabar, dirbdama kosmetologe, jaučiu didžiulę šios profesijos prasmę ir aistrą šiai veiklai. Vėliau dar pradėjau nuomoti sukneles – kiek džiaugsmo suteikia spindinčios klienčių akys! Užburia nuostabi šventė, kai fotosesijos metu mamytė ir dukrytė atrodo kaip princesės ir tos emocijos išlieka ilgam.

Anksčiau dirbau padavėja restorane. Šį darbą labai mėgau: man patinka bendrauti ir apskritai myliu žmones. Dirbdama ten turėjau aiškų tikslą ir didžiulį norą daryti tai, ką dabar. Kaupiau finansus mokslams, seminarams, įrangai ir pan. Ir svajonė išsipildė!

Nesenai kartu su kosmetologėm iš visos Lietuvos vykau pasitobulinti į Italiją, kuri mane be galo sužavėjo. Ši kelionė buvo mano kita išsipildžiusi svajonė ir dabar svajoju dar kartą ten grįžti. Kelionėje sutikau saviugdos trenerę Gintarę Davainienę, su kuria daug kalbėjom apie savivertę, apie meilę sau, kad savivertė formuojasi iki 4 metų.

Apie vaiko savivertės formavimąsi įdomu bus ir kitoms mamoms. Kaip savo vaikelio savivertę stengiatės ugdyti?

Didžiausias mano prioritetas yra ryšys su vaiku. Būti mama man gražiausia, tyriausia gyvenimo dovana, kurią vertinu ir labai branginu. Aš augu kartu su vaiku. Jis yra lygus su manim ir niekada nesijaučiu aukščiau jo. Gerbiu jį taip pat, kaip ir suaugusį žmogų. Leidžiu jam bandyti – būdama šalia ir nekritikuodama. Domiuosi vaiko savivertės ir pasitikėjimo savimi temomis ir pati save treniruoju palaikančiais žodžiais. Jei vaikas, pavyzdžiui, sudaužo puodelį, nekeliu balso dėl to, nes ryšys su vaiku man svarbesnis nei puodelis. Žodžiai turi didžiulę galią, tad tegul jie būna palaikantys, padrąsinantys, užjaučiantys. Norėdami užauginti laimingus, savimi pasitikinčius, aukštą savivertę turinčius vaikus, turime patys tokie būti.

Papasakokite, kaip tvarkotės su sūnaus atopiniu dermatitu, kaip padėjo dietetikos mokslai?

Mane nuolat žavėjo sveika gyvensena. Jau paauglystėje domėjausi, kokią naudą turi mano valgomas maistas, o jeigu nenaudingas, kam tokį rinktis? Noras gilintis į mitybą atvedė į Klaipėdos kolegiją, kurioje dabar 2 kurse studijuoju dietetiką. Mityba turi didžiulę įtaką mūsų savijautai ir odos būklei. Kai paaugliai ateina veido procedūroms, visų pirma paklausiu, ką jie valgo. Viskas prasideda nuo subalansuotos mitybos ir, žinoma, vandens. Su sūnaus atopiniu dermatitu tvarkausi puikiai: svarbu odą drėkinti emolientais po kiekvieno prausimosi. Maistas turi būti įvairus, reikia daug skaidulų, svarbi žarnyno mikrobiota. 

Sakėte, kad sportuojate, tad galbūt esate sveikos gyvensenos šalininkė?

Sportuoju, sveikai maitinuosi, tačiau nesu linkusi į kraštutinumus – svarbiausia yra saikas. Man tai gyvenimo būdas. Rytais atlieku mankštą, nes tai jau yra įprotis ir tiesiog norisi, valgau visagrūdes košes. Subalansuota mityba ir sportas turi didžiulę naudą ir psichologinei būklei. Arijus taip pat valgo subalansuotą maistą. Dažnai ieškau receptų – palankių vaiko sveikatai. Arijus, matydamas mane sportuojančią, atkartoja mano judesius ir sportuoja kartu. 

Gal turite kokius nors kasdienius ritualus ar tradicijas? Kokias veiklas jūsų šeima mėgsta?

Noriu būti pavyzdys vaikui. Gyvenu širdimi – taip, kaip jaučiuosi geriausiai, darau tai, kas man patinka ir teikia džiaugsmą. Tą noriu įskiepyti ir savo vaikui, kad klausytų savo širdies balso. Arijus auga labai draugiškas, apsuptas begalinės mamos meilės. Esu labai užsiėmusi, todėl, kai esam su vaiku, tai yra tik mūsų laikas, be jokio telefono. Važiuojame pasivaikščioti į mišką, pasiklausyti paukščiukų čiulbėjimo, žaidžiam su kamuoliu, kartu gaminame maistą, konstruojame Lego ir mėgaujamės gyvenimu. Žiemą smagu abiem įkristi į pusnį ir lipdyti sniego angelus, o vasarą abu šokinėjame po balas.

Su sūnum keliaujame po Lietuvą – kiek yra gražių vietų! Lankomės įvairiuose parkuose, vaikštinėjome Vilniuje, prie Gedimino pilies, Bernardinų sode, grožėjomės žydinčiomis sakuromis. Lankomės įvairiuose spektakliuose. Smagi pramoga Arijui buvo važiavimas traukiniu.

Mūsų ryšys yra brangiausia dovana – sūnelio auginimas teikia didžiulę laimę. Augu kartu su vaiku kaip asmenybė ir mane tas labai veža. Gyvenimas mums duotas, kad juo mėgautumės – mes tą ir darome. Mėgaujamės kiekviena diena: einam pasivaikščioti, žaidžiame, kartu dainuojame, šokame, einame į muzikos pamokėles, į baseiną. Sėdame į mašiną ir važiuojame prie jūros pasigrožėti vaizdu. Žaidžiame gaudynių, juokiamės ir džiaugiamės tarp pirštų byrančiu smėliu. Toks mūsų tas nuostabus gyvenimas.

Arijui netrukus bus ketveri ir jis labai laukia savo gimtadienio, o aš galvoju, kaip greit lekia laikas, tačiau mes jo sustabdyti juk negalime, galime tik vertinti, branginti ir džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka.

Kaip organizuojate savo dieną, kad užtektų laiko tiek sūneliui, tiek sau? Kas padeda prižiūrėti vaikelį?

Dažnai sulaukiu klausimo, kaip aš viską spėju. Padeda puiki savijauta, sportas ir laiko planavimas. Man patinka būti užsiėmusiai ir visada stengiuosi kokybiškai praleisti laiką su vaiku. Jei esu su sūneliu, tai šimtu procentu su juo. Svarbu ne tik tai, kiek skiri valandų buvimui su vaiku, taip pat, kaip leidi laiką kartu. Kai prasideda atsiskaitymų metas ir reikia studijoms atlikti užduotis, keliuosi 5 valandą ryte ir, kol vaikas dar miega, aš mokausi. Prižiūrėti Arijų padeda mano mamytė. Ji pati nuostabiausia močiutė, kokia tik gali būti.

Nuo vienerių metų ir 6 mėnesių Arijus pradėjo lankyti darželį ir prie jo vaikas neįtikėtinai lengvai priprato. Tuo metu dar jį maitinau krūtimi – iki pat 2 metų ir 1 mėn. Buvau nusprendusi pabandyti, bet jei vaikui bus didžiulis stresas, maniau, dar palauksiu. Jis visada būdavo man ant rankų, nes norėjau nešioti Arijų tol, kol jam to reikės. Taip vaikas jaučia saugumą, o ir ryšys mezgasi labai stiprus.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Geležis padeda palaikyti daugelį svarbių organizmo funkcijų, veikia energijos lygį, dėmesio koncentraciją, virškinimo procesus, imuninę sistemą. Apie du trečdalius organizme esančios geležies yra hemoglobine, o raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų sudėtyje esantis hemoglobinas prisijungia deguonį ir perneša jį iš plaučių į visus organizmo audinius. Hemoglobinas atlieka dar vieną svarbią funkciją – pašalina anglies dioksidą. Jis taip pat būtinas odai, plaukams ir nagams. Todėl geležies trūkumas iš karto paveikia ir savijautą, ir išvaizdą. Taigi turime pasistengti, kad taip nenutiktų. Ypatingai tai aktualu atsisakantiems mėsos produktų, taip pat besilaikantiems dietų.

Geriausi maisto šaltiniai

Geležies idealiu atveju turėtume gauti su maistu. Šio mikroelemento yra ir gyvūniniuose, ir augaliniuose maisto produktuose. Tačiau labai skiriasi jos pasisavinimas iš šių skirtingų produktų grupių. Maisto produktuose yra dviejų rūšių – hemo ir ne hemo geležis.

Hemo geležis į organizmą patenka iš gyvūninės kilmės baltymų – mėsos ar žuvies. Ne hemo geležies galima gauti iš žalumynų, riešutų ir ankštinių augalų, tačiau jos biologinis prieinamumas yra iki 15 proc. Gyvūninės kilmės produktuose esančią hemo geležį organizmas pasisavina daug geriau – iki 40 proc.

Hemo geležies daugiausia turi austrės, krabai, subproduktai, raudona mėsa, yra jos paukštienoje ir kiaušiniuose. Augalinės geležies šaltiniai yra grikiai, avinžirniai, pupelės, lęšiai, špinatai, burokėliai, moliūgų sėklos, anakardžių riešutai.

Kad augaliniame maiste esanti geležis geriau pasisavintų, turime derinti produktus. Maistas, kuriame gausu šio mineralo, puikiai dera su vaisiais ir daržovėmis, turinčiais daug vitamino C. Šis vitaminas padidina geležies pasisavinimą. Maistas, kuriame gausu kalcio, priešingai, slopina geležies pasisavinimą, todėl jį geriau valgyti skirtingu laiku.

Taigi, augalinį maistą, iš kurio gauname geležies, turėtume valgyti kartu su daug vitamino C turinčiais produktais: greipfrutais, citrinomis, apelsinais, spanguolėmis, raugintais kopūstais, obuoliais, geltonosiomis paprikomis, petražolėmis, juodaisiais serbentais, špinatais.

Vegetarizmas ir geležis

Tačiau jeigu atsisakysime mėsos arba valgysime jos per mažai, apribodami maisto kiekį, kad padailintume figūrą, kaip besistengtume subalansuoti savo mitybą, gauti užtektinai geležies nepavyks.

Šiandien vis populiarėja vegetarizmas. Vegetarai nevalgo mėsos, žuvies ir paukštienos, kaip ir veganai, kurie atsisako dar ir pieno produktų, kiaušinių, medaus. Kai kurie tokią mitybą pasirenka dėl etinių, religinių ar aplinkosaugos sumetimų; kitiems – tai sveikas gyvenimo būdas, siekis pagerinti sveikatą, atsikratyti užklupusių negalavimų, galimybė numesti kelis papildomus kilogramus.

Apie vegetarizmo naudą ar žalą galima diskutuoti ilgai. Tačiau nesvarbu, kokiais tikslais vadovaujamasi, akivaizdu, kad, atsisakius gyvūninės rūšies maisto, kai kurių mikroelementų, vitaminų ir maistinių medžiagų pritrūks ir jų reikės iš kažkur gauti papildomai.

Vegetarinė ir veganinė mityba laikoma viena iš labiausiai paplitusių geležies trūkumo priežasčių. Pasirodo, žmonės renkasi tokią mitybą, norėdami pagerinti savo sveikatą, tačiau kartu rizikuoja susirgti rimta liga, reikalaujančia ilgalaikio gydymo ir nuolatinio stebėjimo, – geležies stokos anemija.

Ypatingai rizikos grupei priklauso mėsos ir žuvies atsisakančios arba per mažai šių produktų valgančios nėščios moterys ir žindančios mamos, jų vaikai. Šiais periodais moterims ypatingai svarbus reikiamas geležies kiekis ne tik savo, bet ir būsimo, ir ką tik gimusio vaikelio sveikatai.

Kaip papildyti geležies trūkumą nekeičiant mitybos?

Kadangi augalinis maistas nuo geležies stokos neišgelbės, vegetarei, veganei ar dietos besilaikančiai moteriai lieka vienintelė išeitis – vartoti geležies maisto papildą. Tačiau svarbu pasirinkti tokį preparatą, kuris nesukels problemų ilgai vartojant.

Patariama rinktis hemo geležies preparatą. Ne hemo – trivalentė geležis organizme iš pradžių paverčiama dvivalentės geležies jonais, todėl yra lėčiau absorbuojama. Taigi, norint gauti tam tikrą geležies kiekį, reikės didesnės dozės. Be to, ne hemo geležis prasčiau toleruojama ir dažnai sukelia skrandžio skausmus ir pykinimą.

Hemo geležis yra organizmui artimas natūraliai susidarantis gyvūninės kilmės dvivalentės formos (Fe2+) junginys, iš karto absorbuojamas žarnyne. Hemo geležies junginys pasisavinamas nesuskaidytas, todėl, vykstant jo absorbcijai, nesusidaro laisvieji geležies jonai ir išvengiama žarnyno dirginimo. Be to, jos pasisavinimui neturi įtakos nei maistas bei gėrimai, nei skrandžio rūgštingumas. Hemo geležis gerai toleruojama, todėl ją galima saugiai ir ilgai vartoti.

 Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Tinkama mityba ir vitaminai

Vaiko sveikatai, jo imunitetui ypatingai svarbu, kad nepritrūktų visų mikroelementų, o ypatingai D, C ir B grupės vitaminų. Maiste turi būti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių, kurių daugiausiai gauname iš riebios žuvies.

Vitaminas D būtinas visiems organizme vykstantiems procesams, jo receptorių yra imuninėse ląstelėse. Be to, vitaminas D reguliuoja kalcio, fosforo, magnio apykaitą. Jeigu šio vitamino per mažai, dažniau užpuola įvairios kvėpavimo takų infekcijos.

Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė žiemą mūsų nelepina, o ir atidengti kūno, jai trumpam pasirodžius, negalime. Tiesa, šis vitaminas randamas ir maiste, jo turi riebios žuvys (skumbrės, lašišos, sardinės), silkės, ikrai, sviestas, pienas, kiaušiniai. Tačiau su maistu gaunamo vitamino D paprastai neužtenka, todėl gydytojai dažnai pataria vartoti maisto papildą.

Svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Tai puikus antioksidantas, padedantis apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų. Vitamino C gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose: apelsinuose bei citrinose, kiviuose, juoduosiuose serbentuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, geltonosiose paprikose, petražolėse.

Vitaminas A būtinas normaliam ląstelių dauginimuisi, širdžiai, plaučiams, akims bei kitiems organams. Šis vitaminas reikalingas ir imunitetui – pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taigi padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų. Turtingiausi vitamino A šaltiniai yra jaučio kepenys, menkių kepenėlių aliejus, nemažai jo vištų kepenėlėse, svieste. Turi  šio vitamino kiti pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, brokoliai, abrikosai.

Visų organizmo sistemų darbui labai svarbūs B grupės vitaminai – smegenų veiklai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai, medžiagų apykaitai, taip pat ir imunitetui stiprinti. Geriausi B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, bulvės, pomidorai, visagrūdžiai produktai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos.

Vienas svarbiausių organizmui mineralų yra cinkas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėse vykstančių procesų. Jo reikia vaiko augimui, imuniteto formavimuisi bei kovai su infekcijomis. Cinkas veikia kaip natūralus antibiotikas. Šio mineralo galime rasti jūros gėrybėse, mėsoje, sūryje, kiaušiniuose, kruopose, grūduose, ankštiniuose produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose.

Didelę reikšmę turi ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kiek kartų per dieną jis valgo. Vaikams patariama valgyti 5–6 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę bei 2–3 kartus užkandžiauti. 

Saldus miegas, grynas oras ir judėjimas

Organizmas mėgsta pastovų gyvenimo ritmą, o laikytis dienos režimo reikėtų įprasti dar vaikystėje. Svarbią vietą kasdienėje dienotvarkėje užima miegas. Miegant organizmas atsikuria, stiprėja ir imuninė sistema. Miegas palankiai veikia psichinę ir emocinę sveikatą. Nuovargis ir miego trūkumas yra viena iš pirmųjų susilpnėjusio imuniteto priežasčių. Vienerių–dvejų metų vaikas turėtų išmiegoti maždaug 11–14 valandų per parą, vėliau – 10–13, nuo šešerių iki dvylikos metų būtina miegoti 9–12 valandų. Taigi vakare reikia atsigulti į lovą tada, kad iki to laiko, kai vaikas turi atsikelti, susidarytų būtinas valandų kiekis.

Būtina dienotvarkės dalis – pasivaikščiojimai gryname ore, jie svarbūs ir žiemą. Savaitgalį susigalvokite veiklų lauke visai šeimai ar tiesiog pasivaikščiokite parke. Gryno oro reikia bent dvi valandas per dieną. Aprenkite vaiką pagal oro sąlygas – kad mažylis ne tik nesušaltų, bet ir neperkaistų.

Neatsiejama sveikos gyvensenos dalis yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs fiziniai užsiėmimai suaktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kitus organizmo procesus, suteikia gerą savijautą. Imuninę sistemą stiprina rytinė mankšta, ėjimas, bėgimas, plaukimas, šokiai, tenisas, slidinėjimas.

Imunitetui turi įtakos ir vaiko emocinė būklė, kuriai didelį poveikį turi palankus psichologinis mikroklimatas šeimoje. Esant stresui, susilpnėja organizmo gebėjimas kovoti su virusais, kurie laukia menkiausio organizmo nusilpimo, kad galėtų prasiskverbti, ir sukelia ligą.

Skiepai

Yra tokių pavojingų infekcijų, susidūrimas su kuriomis gali sukelti baisių pasekmių, net mirtį. Apsaugai nuo šių ligų yra sukurtos vakcinos. Ir jei susidursite su pavojinga infekcija, imuninė sistema arba iš karto ją nuslopins, arba sirgsite labai lengva forma.

Būtinai peržiūrėkite vaiko skiepų kalendorių ir nepamirškite, kad būtina pasiskiepyti nuo sezoninių infekcijų – gripo ir koronaviruso.

Parengė Undinė Gilė