Vaiko dienotvarkė

Sunkiausia tėveliams kontroliuoti mokinuko dienotvarkę ir mitybą. Į mokyklą teks keltis 7 valandą ar dar anksčiau, o pirmosiomis dienomis po vasaros atostogų vaikui tai sukels didelį stresą. Todėl pratinti jį prie ankstyvo ryto reikėtų iš anksto. Būtų šaunu, jeigu užtektų laiko ir dešimties minučių rytinei mankštai – energingi judesiai išgainios miegus ir suteiks žvalumo. Be to, fiziniai pratimai sustiprins raumenis, širdį ir vaikas taps ištvermingesnis.

Mokinukui labai naudingas dienos miegas – bent pusvalandis tokio poilsio padės pavargusiam nuo mokslų vaikui atgauti jėgas. Vaikštinėjimas ar žaidimai gryname ore taip pat būtina mažojo darbininko dienotvarkės dalis. Vaikas turi gerai išsimiegoti naktį, todėl gultis į lovą teks 21-22 valandą. Iki to laiko jau turi būti išmoktos visos pamokos ir kitai dienai sudėtos į kuprinę knygos bei paruošti drabužiai.

Pediatrai įspėja, kad dienos režimo nesilaikantys vaikai prasčiau mokosi. Ypač svarbu apriboti laiką prie televizoriaus ir kompiuterio, nes tai pagrindinė nusilpusio regėjimo ir netaisyklingos laikysenos priežastis.

Valgome 4-5 kartus per dieną

Vaiko sveikatai ir sėkmingiems mokslams svarbi tinkama mityba. Valgyti vaikas turi 4-5 kartus per dieną. Privalomi pusryčiai, o geriausias jų patiekalas – ryžių, manų kruopų, grikių, avižų ar kitų grūdų košė. Iškepti varškės apkepą ar blynus ryte mama, ko gero, nespės, bet greitai pagamins omletą. Nepamirškite į mokyklą įdėti vaikui priešpiečius, kurių dėžutėje turėtų būti ir daržovių bei vaisių – tik ne traškučių. Vaikui reikalingi kalcio turintys maisto produktai – varškė, pienas, sūris. Sveikam augimui būtini baltymai, kurių yra žuvyje ir mėsoje.

Pas gydytoją

Sergantį kuria nors liga vaiką dar vasarą nuveskite pas gydytoją – laisvesniu atostogų sezono laiku puikus metas sutaisyti dantukus arba susipažinti su akių gydytoju. Tai galima ir būtina padaryti profilaktinio sveikatos patikrinimo metu. Nepamirškite, kad krūminius dantukus nuo ėduonies apsaugo silantavimas ( speciali medžiaga, kuria padengiami dantukai). 6–14 metų vaikams tai nemokama.

Gydytojas įvertins vaiko ūgį ir svorį, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Jei šeimos gydytojas, apžiūrėjęs vaiką, ras pakitimų, galbūt reikės apsilankyti pas specialistą, atlikti tyrimus. Jis patars, kaip paruošti naujiems mokslo metams turintį negalavimų vaiką.

Kelias į mokyklą

Svarbus tėvelių namų darbas ruošiantis mokyklai – išmokyti vaiką saugiai į ją nukeliauti. Keletą kartų nueikite drauge iki mokyklos, kad vaikas gerai orientuotųsi vietovėje. Paaiškinkite, kad reikia pastebėti objektus, trukdančius matyti kelią. Išmokykite vaiką savarankiškai vertinti situaciją ir saugiai pereiti gatvę. Susijaudinęs ar nekantraudamas vaikas įpratęs skubėti, bet jis turi žinoti, kad prieš pereinant gatvę verčiau luktelti ir atidžiai apsižvalgyti.

Mokinuko atributika

Būsimam pirmokui būtina darbo vieta namuose: rašomasis stalas, šviestuvas, knygų lentynos. Pasitarkite su mažuoju, kas jam labiau patinka ir drauge išrinkite. Drauge keliaukite į prekybos centrą mokyklinių reikmenų, drabužių bei batų. Dalyvaujantis pasiruošime mokyklai vaikas lengviau nusiteiks pokyčiams ir įpras prie naujų sąlygų.

Supažindinkite su mokykla iš anksto

Persiorientuoti prie mokslų vaikui nėra lengva, o tėvams vertėtų šiuo periodu jį palaikyti –mažiau priekaištauti ir kritikuoti. Geresnės nuotaikos ir pasitikinčiam savimi, jam bus lengviau įsijungti į darbus. Pirmoką dar prieš mokyklą nuveskite į klasę, tegu jis pasėdi mokykliniame suole, pavaikštinėkite mokyklos kieme. Tuomet nauja aplinka jam nebebus visiškai svetima rugsėjo pirmąją. Galite supažindinti vaiką su keliais būsimais klasės draugais. Papasakokite jam apie tvarką mokykloje: pamokas, pertraukas, pietų laiką. Tegu vaikas pasidalins įspūdžiais apie mokyklą su jumis. Nuraminkite nuogąstaujantį mažylį – juk iškilus vienai ar kitai problemai mama ir tėtis padės jas įveikti.

Parengė Dalia Petrutytė

SVEIKAS POILSIS. Atostogų kelionė su mažu vaiku. Vaiko grūdinimas saule, oru ir vandeniu. Į sanatoriją – vasaros atostogų. Sveikiausia – basa vasara ir kuo mažiau civilizacijos.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Natūralūs mineralai – gerai sveikatai. Alergenai – priešai, kuriuos reikia surasti. Karpos ir nagų grybelis – šiuolaikinės naikinimo priemonės. Kad grožio nenublukintų saulė.

VASAROS GROŽIS. Po vasaros pramogų – prie rudens darbų.

KŪDIKIS. Dvynukų žindymas. Pradedame valyti dantukus.                                                

ŠEIMOS PRAMOGOS. Tėvų ir vaikų nuotykiai aukščiau žemės.

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2016 m. vasara | MAMA ir vaikas

Atsisiųsti žurnalo PDF failą

Atostogų planas

Psichologai pataria atostogų pramogas numatyti iš anksto. Juk nenorite, kad vaikas didžiąją laisvo laiko dalį praleistų prie kompiuterio ar televizoriaus. Mokinuką galite porai savaičių išleisti į vaikų stovyklą, o drauge su darželinuke sesute juos galima palydėti viešnagėn pas senelius. Kai ateis jūsų atostogų metas, mėnesį galėsite ilsėtis visi drauge, pavyzdžiui, keletą savaičių prie jūros, o dar vieną savaitę leisitės į turistinį žygį. Visas išvykas aptarkite drauge su vaikais. Laukdamas įdomios kelionės, vaikas bus užsiėmęs pasiruošimu: dėsis reikalingus daiktus, tyrinės turistinę įrangą arba, pavyzdžiui, mokysis fotografuoti. Kai kurie tėveliai vaikų atostogas planuoja kartu su draugų šeimomis – jūsų vaikai praleidžia kelias savaites, pavyzdžiui, kitoje šeimoje sodyboje, o vėliau visą mažųjų draugiją prižiūrite jūs.

Deja, dalį atostogų greičiausiai vaikui teks praleisti namuose – ypač, jei gyvenate didesniame mieste. Tuomet pasirūpinkite, kad lauke jis žaistų daugiau judrių žaidimų, sportuotų. Labiausiai išsekina vaikus kompiuteriniai žaidimai. Jeigu nepasiseka sukontroliuoti vaiko dieną, vakare stenkitės kuo daugiau laiko praleisti su juo lauke – žaiskite futbolą, važinėkitės dviračiu ar riedučiais, važiuokite maudytis prie ežero. Nesikrimskite dėl laukiančių namų ruošos darbų – vaiko sveikata svarbiau.

Savaitgalį galite drauge praleisti laiką ilgesnėje išvykoje – prie ežero, į sodybą arba paviešėti su vaikais vandens pramogų parke, zoologijos sode.

Miegoti ilgiau, bet ne iki pat pietų

Sunkiai išsprendžiama atostogų problema – dienos režimas. Anksti keltis ryte vaikui jau atsibodo per ištisus metus, todėl daugelis išmiega vos ne iki pat pietų, o vakare ilgai negali užmigti. Vaikų psichologai pataria išlaikyti dienos režimą – žinoma, skirtingą nuo darbų sezono. Svarbiausia, kad pradinių klasių mokinukas išmiegotų 11 valandų, o ikimokyklinukui reikia net 12-kos per dieną, 12-13 metų vaikui tebereikia10 valandų.

Saugios pramogos

Ypatingai reikėtų pasirūpinti vaiko saugumu, jeigu jis lieka vienas namuose. Savarankiškas laisvalaikis labai padidina ne tik pavojus kieme, bet ir namuose. Jeigu vaikas išsiruošia pas kitoje miesto dalyje gyvenančius senelius, aptarkite, kuriuo keliu geriau juos pasiekti ir kokiu transportu važiuoti. Įsitikinkite, kad vaikas sėkmingai pas juos nuvyko.

Patikrinkite vaiko sporto inventorių: paspirtuką, dviratį, riedučius, badmintono reikmenis. Bus ramiau, jei žinosite, kad šie daiktai tvarkingi ir saugūs.

Nuosava lysvė vietoj traškučių

Vasarą tėvams sunkiau kontroliuoti vaiko mitybą. Nematysite, kaip mažasis smaližius kišenpinigius išleis traškučiams, gazuotiems gėrimams ir gausybei porcijų ledų arba pasistiprins greito maisto kavinėje. Jis negalvoja apie maisto naudą, tėvų žodžiai taip pat vargu ar padarys įspūdį, bet galite pagudrauti – patraukite vaiką savo kulinarinėmis idėjomis. Drauge paruoškite skanias daržovių salotas arba uogų desertą, iškepkite pyragą arba pasigaminkite sulčių kokteilį. Kai kuriuos patiekalus vaikas išmoks pagaminti be jūsų pagalbos, o juos drauge galėsite apsilaižydami pirštus degustuoti.

Jeigu atostogaujate sodyboje, pasiūlykite vaikui pasodinti nuosavą daržovių ar uogų lysvę, kurią jis pats ravės ir laistys, o vėliau drauge gaminsite skanius patiekalus.

Prie jūros su ikimokyklinuku

Ikimokyklinukų atostogos turi savų ypatumų. Mažo vaiko nepaliksi vieno namuose ir neišleisi į stovyklą. Važiuojant atostogauti toliau su mažamečiu, pediatrai pataria nepamiršti apie adaptacijos periodą, kuris gali trukti iki savaitės. Todėl atostogauti svečioje šalyje trumpiau negu dvi savaites –jokios naudos. Poilsis prie jūros ypač praverčia padidėjusius adenoidus turintiems vaikams, taip pat dažnai sergantiems peršalimo ligomis, bronchitu ir odos alergijomis. Tik saule mėgaukitės su saiku. Paplūdimyje vaikui geriausia būti iki 11 val. ir po 17 val. vakare. Net ir tuo laiku, kai saulė mažiau aktyvi, vaikui uždėkite kepurę, o atviras kūno dalis ištepkite kremu su maksimalia apsauga.

Kurorte nedera pamiršti ir dienotvarkės. Mažam vaikui būtinas dienos miegas, vakare migdyti vaiką taip pat reikia laiku. Todėl stenkitės, kad vakare, prieš eidamas į lovą, vaikas pernelyg neįsijaudrintų – ypač pirmosiomis dienomis kurorte.

Didžiausia vasaros poilsio bėda – apsinuodijimai, kuriuos dažnai sukelia virusai, esantys neįprastame vaikui vandenyje. Iš visų pakampių tyko žarnyno infekcijos – neplautų rankų, nešvarių vaisių ir nekokybiškų maisto produktų pasekmė. Vasarą vaikas lengvai gali pasigauti ir anginą ar kvėpavimo takų infekciją.

Basomis per žolę

Naudingas poilsis miestiečiui vaikui – pas kaime gyvenančius senelius arba sodyboje – toliau nuo civilizacijos. Ten, kur mažiau žmonių, daržovės ir vaisiai – tiesiai iš lysvės, jokios buitinės chemijos ir tik šiek tiek muilo. Pediatrų nuomone, vaikai, kurie dalį atostogų praleidžia kaime, rudenį ir žiemą rečiau serga peršalimo ligomis.

Natūralioje gamtoje vaikas gali prisibėgioti basas šilta žeme, pakvėpuoti grynu oru, atsigerti šaltinio vandens. Būtent bėgiojimas basomis žeme, žole arba šiltu smėliu natūraliai masažuoja pėdas. Kas gali būti sveikiau už žemės paviršiaus šilumos terapiją, kuri gerai sušildo kojas, todėl suaktyvėja ir visų organų darbas.

Atostogaujantis kaime vaikas ištisą dieną laksto lauke – ir saulėje, ir pavėsyje. Jis nebūna ištisai karštuose saulės spinduliuose. Nuolat aktyviai judant, gerėja visi apykaitos procesai organizme, jis gauna pakankamai deguonies. Saulėje organizme gaminasi vitaminas D, kuris gerina fosforo ir kalcio apykaitą.

Besimaudant vėsiame upelyje arba ežere treniruojama visa širdies ir kraujagyslių sistema. Mat vandenyje kraujagyslės susiaurėja, o saulėje išsiplečia.

Todėl galbūt neverta verstis per galvą – kad tik nuvežus vaiką prie jūros, juo labiau kad ten taip pat gausu žmonių, tas pats šurmulys ir kavinių maistas.

Parengė Undinė Gilė

Kaip išmokyti vaiką saugaus elgesio gatvėje?

Tėvai, seneliai ir kiti artimieji neturi pamiršti, jog labai svarbu parengti vaiką saugiai elgtis gatvėje. Nuo mažens įskiepykite vaikui supratimą apie tinkamą elgesį kelyje ir atsakomybę. Suprantamai paaiškinkite vaikui pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles. Nepamirškite, kad geriausias pavyzdys vaikui – tinkamas suaugusiųjų elgesys.

Pradinių klasių moksleiviui, taip pat ir vyresniam (penktokui ar šeštokui) prieš rugsėjo 1-ąją parinkite saugų maršrutą į mokyklą ir atgal į namus. Kartu su vaiku nueikite juo keletą kartų. Eidami šiuo maršrutu, mokykite vaiką, kur ir kaip pereiti gatvę: šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, tik kelio ženklais pažymėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja, sankryža.

Pasirūpinkite, kad tamsiuoju sezonu, ypač lietingu oru, vaikas turėtų atšvaitus ir žinotų, kad jie būtini.

Ką galėtų padaryti mokytojai dėl saugaus vaikų elgesio keliuose?

Pedagogai turi supažindinti moksleivius su šalia mokyklų įrengtomis perėjomis, aiškinti vaikams saugaus elgesio kelyje taisykles ir skatinti jų laikytis. Baigiantis paskutinei pamokai, mokytojai turėtų priminti vaikams: kad jie nepamirštų saugiai elgtis gatvėje, laikytųsi taisyklių, neskubėtų. Nuolat primenant vaikams, jie pamažu įsisąmonins saugumo kelyje svarbą ir įpras tinkamai elgtis.

Ar privalomos saugaus eismo pamokos?

Pradinių klasių moksleiviams saugaus eismo mokymas – atskirų dalykų mokymo dalis. Be to, bendrojo lavinimo mokyklose yra žmogaus saugos pamokos, į kurias įeina ir saugaus elgesio kelyje mokymai.

Saugaus eismo pamokas mokymo ir švietimo įstaigose nuolat veda policijos pareigūnai. Be to, organizuojami saugaus eismo renginiai, kurių dalyvis – vaikų bičiulis Amsis. Policija sukūrė animacinių filmukų ciklą, kaip vaikai turi elgtis atitinkamose situacijose: Vaikų bičiulio AMSIO patarimai

Saugaus eismo klasė policijoje

Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose Lietuvos policija įsteigė 6 saugaus eismo klases.

Saugaus eismo klasės sudaro sąlygas ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, kitiems visuomenės nariams ugdyti ir plėtoti savo, kaip eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, vairuotojo), saugaus eismo kompetenciją, mokytis ir įgyti daugiau praktinių saugaus elgesio įgūdžių. Ugdoma pagarba žmogaus gyvybei ir jos išsaugojimui, pagarba eismo dalyviams, atsakomybė už savo elgesį kelyje.

Policijos pareigūnai kviečia visus, vaikus ir suaugusiuosius, kartu aptarti ir prisiminti pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles, išklausyti pareigūnų patarimų, kad kelyje neužkluptų nelaimė ir kiekvienas laimingai pasiektume kelionės tikslą.

Per metus policijos saugaus eismo klasėse apsilanko apie 15 000–18 000 vaikų.

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search mokinukas]

Vaiko darbo stalas

Pirmiausia tėveliams derėtų pasirūpinti vaiko pamokų ruošos vieta. Ne visi gali įrengti ergonomišką vaiko darbo kambarį, bet derėtų pasirūpinti prie kokio stalo vaikas ruoš pamokas, ant kokios kėdės sėdės, kur pasidės mokymosi reikmenis bei apšvietimu. Stalas ir kėdė turi atitikti vaiko ūgį. Stalą pastatykite kuo arčiau lango taip, kad natūrali šviesa kristų iš kairės arba iš priekio. Prireikus pasirūpinkite staline lempa.

Svarbu ir tai, kaip vaikas sėdi prie stalo. Vaikas turi sėdėti tiesiai ir taisyklingai, taip mažiau apkraunamas stuburas. Savaime taisyklinga laikysena susiformuoja gana retai. Dažniausiai vaiką prireikia nuolat kontroliuoti. Kaip vaikas turi sėdėti? Pirmiausia – tiesiai, abiem kojomis tvirtai remdamasis į grindis, krūtinę ties „saulės rezginiu” jis turi priglausti prie pat stalo krašto, sąsiuvinį pasukti maždaug 30 laipsnių kampu (rašydamas vaikas nesisukinės). Galva virš sąsiuvinio turi būti palinkusi kuo mažiau. Laisva ranka galima paremti smakrą, bet galvos ir liemens nedera pasukti šonu. Stebėkite, kad vaikas neįprastų sėdėdamas užsikelti vieną koją ant kitos, laisvą ranką nuleisti žemyn arba sėdėti šonu į stalą.

Pradinuko apranga ir avalynė

Pradinukas mokykloje praleidžia daugiau nei trečdalį dienos, tad jo rūbai turi būti natūralaus (medvilnės, lino, viskozės ar vilnos) pluošto, praktiški, patogūs ir ne per ankšti. Sveikiausia patogi ir laidi orui odinė avalynė. Geriausias minkštas ir lankstus bato padas. Priekinė bato dalis turėtų būti platesnė, kad nespaustų pirštų, o pakulnė žema arba vidutinė (ne aukštesnė negu 3-4 cm). Patikrinkite, ar vaiko koja nepaaugo – galbūt reikia didesnių batų. Specialistai pataria 4-9 metų vaikų batus tikrinti kas 4 mėnesius, nuo 10 metų – kas pusmetį.

Moksleivėms nedera avėti batelių aukštesne pakulne, nes jie nuvargina kojas, nuo didelio krūvio deformuojasi pirštai, plokštėja pėda, sutrinka kraujo apytaka. Netinkama ir lakuotos odos avalynė, nes nepraleidžia oro. Berniukams negerai visą dieną mokykloje avėti sportinius batelius, nes prakaituoja ir drėksta kojos. Todėl kyla pėdos grybelio pavojus. Be to, sportiniai bateliai nuvargina pėdos raumenis, išsikreipia laikysena, silpsta dubens raumenys.

Vaikas renkasi kuprinę

Geriausia ergonomiška, fiziologinei vaiko stuburo formai pritaikyta kuprinė. Jei vaikas jaus kuprinės spaudimą iš viršaus – kūprinsis, ilgainiui pradės skaudėti pečių juosta ar ties juosmeniu. Kad kuprinė nekryptų nuo svorio, ties stuburu turi būti speciali pakietinta „pagalvėlė”. Ši „pagalvėlė” – lyg atrama, padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį. Kuprinė turi tvirtai priglusti prie vaiko nugaros, jos apačia turėtų būti 5-10 cm virš juosmens. Deformuotis kuprinei neleis plastmasinis karkasas, kuriuo ji sutvirtinta iš išorės. Su vaiko nugara besiliečianti kuprinės dalis bei karkasas turėtų būti pagaminti iš minkštos bei tvirtos, lengvai valomos medžiagos. Patogiausi minkšti, ne siauresni nei 3,5 cm kuprinės diržai. Reguliuojamo ilgio diržus pritaikysite prie skirtingo storio drabužių. Tuščių mokyklinių kuprinių svoris neturi būti didesnis negu 10-15 proc. vaiko svorio: pradinių klasių moksleivio kuprinė neturi sverti daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių – ne sunkesnė kaip 1000 g.

Mokinukas į kuprinę stengiasi sutalpinti daug reikmenų. Tėveliams pravartu bent kartą per savaitę patikrinti vaiko kuprinę. Prikrauta pradinuko kuprinė neturėtų būti sunkesnė kaip 600-800 gramų. Todėl išimkite nereikalingus daiktus: vaikui nereikia kasdien nešiotis daugybės pieštukų, rašiklių bei pešimo knygelių, o visų žaislų vieta – jo kambaryje. Nereikalingais daiktais užpildyta kuprinė nebeatlieka savo tiesioginės funkcijos.

Saugios mokyklinės kanceliarinės priemonės

Pirkdami mokyklines priemones pasidomėkite prekių ženklinimu. Svarbi ši informacija:

• gaminio pavadinimas – jeigu jis neaiškus iš prekės išvaizdos;
• gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas – jeigu prekė susijusi su rizika sveikatai;
• kilmės šalis, jeigu prekė importuota ne iš ES šalių;
• naudojimo terminas – jeigu prekės savybės keičiasi;
• gaminio paskirtis, jeigu ji neaiški iš išvaizdos;
• naudojimo taisyklės – jeigu ši informacija reikalinga saugiam naudojimui;
• nurodant chemines medžiagas, turi būti užrašytas jų pavadinimas, CAS Nr. ir/ar EB;
• mokyklinių kanceliarinių prekių pakuotė turi būti saugi, kad vaikas nesusižeistų (Higienos norma HN 41:2003 „Mokyklinės prekės”, Nr. V-556.)

Gera mokinuko sveikata, žvali nuotaika

Moksleivio miegas. Stipriam imunitetui vaikas ir paauglys turi miegoti ne trumpiau kaip 9 valandas per parą. Nuolat neišsimiegantis vaikas prasčiau vystosi fiziškai ir protiškai, dažniau serga. Daugybė mokyklinukų neišsimiega dėl televizoriaus arba kompiuterio miegamajame. Vaiko miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui. Pasistenkite nenukrypti nuo dienotvarkės ir mokyklinių atostogų metu arba tuomet, kai negaluojantis vaikas neina į mokyklą. Arba prie įprastinio grafiko grįžkite prieš keletą savaičių iki mokslo metų pradžios.

Judėjimas. Pradėjęs lankyti mokyklą vaikas paprastai juda dvigubai mažiau negu ikimokyklinukas. Jis sėdi mokykloje, rengdamas pamokas – namuose. Judėjimo stoka turi neigiamos įtakos vaiko sveikatai: sutrinka kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas. Ypač nukenčia nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Ilgainiui gali susiformuoti vienas iš blogiausių vaiko įpročių – jis stengsis išvengti kiekvieno nebūtino judesio. Mokykloje, žinoma, kontroliuoti vaiko negalime, bet tai galime daryti namuose. Ruošdamas pamokas, vaikas neturėtų per ilgai užsisėdėti, jam derėtų pailsėti kas 15 min. Skatinkite vaiko fizinį aktyvumą (pvz., aktyvų poilsį lauke).

Vaiko laikysena. Kokia laikysena normali? Tai įprastinė kūno padėtis, kai vaikas vaikšto ypatingai neįtempdamas raumenų, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Įprastinė kūno padėtis – vaikas išsitiesęs, pečiai truputį atlošti atgal, kad mentės priartėtų prie stuburo, pilvas įtrauktas. Ši kūno padėtis priklauso nuo vaikui augant besiformuojančių stuburo linkių. Taigi laikysena priklauso nuo vaiko gyvenimo sąlygų. Jai daro įtaką auklėjimas, fizinis aktyvumas. Netinkamai laikysenai (pakumpę pečiai, atsikišęs pilvas) ir stuburo deformacijoms įtakos turi judėjimo aparato sutrikimai. Tai pečių, menčių, juosmens lankų asimetrija, deformuotas stuburas ar krūtinės ląsta. Pasirinkę tinkamas mokyklines priemones ir kontroliuodami vaiko elgseną ir dienotvarkę, pasirūpinsite gera vaiko sveikata.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistų informacija

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search mokinukas]

Pasak specialistų, būtent prastas regėjimas gali būti pagrindinė problemų moksluose priežastis, nes vaikas tiesiog nepakankamai gerai įžiūri tai, kas parašyta lentoje ar priešais jį atverstoje knygoje.

Kada mama ir tėtis turėtų sunerimti?

Didžioji dalis informacijos informacijos, kurią vaikas gauna mokykloje, yra vizuali. Tad jei vaikas nekaip mato, jis paprasčiausiai neturi galimybių įsisavinti visų žinių, dėl to jam sunku sutelkti dėmesį, prisiminti, ką sužinojo naujo. Rezultatas – ne tik prasti pažymiai, bet ir žemesnė savivertė, galimos netgi elgesio problemos. „Pagrindinė ir bene didžiausia vaikų regėjimo bėda – tai trumparegystė, nemažai diagnozuojama ir toliaregystės, taip pat astigmatizmo atvejų, kai dėl pastovaus regimo vaizdo iškraipymo vaikams skiriami akinukai nuolatiniam naudojimui”, – tvirtina gydytoja oftalmologė Vaiva

Nasvytienė, dirbanti optikos salonų tinkle „Fielmann”. Pasak jos, mokyklinio amžiaus vaikų regėjimas pasikeisti gali itin greitai, ir ypač šiame išmaniųjų technologijų amžiuje, tad tėvai prasidėjus mokslo metams turėtų būti budrūs. „Nors mokiniams akys profilaktiškai yra tikrinamos paprastai kartą per metus, verta susirūpinti pakartotine regėjimo patikra, jei pastebima, kad vaikas kliuvinėja už nedidelių daiktų ar baldų, neįžiūri toliau esančių daiktų ar žmonių. Taip pat jei vaikas dažnai skundžiasi galvos ar akių skausmais, nesugeba sukoncentruoti dėmesio ties vienu ar kitu objektu ilgesnį laiką, pernelyg dažnai mirkčioja ar trina akis, jei jam sunku atsiminti, tai ką perskaitė arba jis skaito iš itin artimo atstumo. Žiūrėjimas prisimerkus ar pakreipus galvą, paraudusios, traiškanojančios ar žvairuojančios akys – taip pat signalai, kad specialistui reikia pasirodyti nedelsiant“, – pastebi „Fielmann“ gydytoja.

Akiniai leidžia vaikui visavertiškai tyrinėti pasaulį

Dažniausiai profilaktiškai akys, kaip ir bendra mokinuko organizmo būklė, yra patikrinamos vasarai baigiantis, prieš pat naujų mokslo metų pradžią. Šitokio sveikatos patikrinimo pažymą mokymo įstaigai būtina pristatyti iki rugsėjo vidurio. Pasak gydytojų, daugeliui tėvų tikrai nėra malonu girdėti, kai jų atžalai nustatomos vienokios ar kitokios sveikatos bėdos, ypač regėjimo. Juk akys atlieka be galo svarbią funkciją – mokslo įrodyta, jog 90 procentų informacijos apie pasaulį žmogus suvokia per regą. „Reguliariai tikrinant vaiko regėjimą ir pradėjus laiku gydyti, galima ne tik sustabdyti bėdos progresavimą, bet dažnai ir visiškai atkurti regėjimą. Be to, akinukai yra tikrai nedidelė ir prieinama sąlyga, leidžianti dažnam vaikui visavertiškai tyrinėti ir džiaugtis jį supančiu pasauliu,“ – neabejoja V.Nasvytienė.

Vaiko akims į sveikatą!

– Tinkamas maistas. Akis stiprina mėlynių uogos, geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiai bei daržovės, žalios lapinės daržovės, įvairios grūdinės kultūros, žuvų taukai.

– Treniruotės vaiko akims. Mokantis patartina daryti reguliarias pertraukėles – maždaug kas 20 minučių leisti akims 20-30 sekundžių pailsėti. Labai veiksminga dažniau pamirksėti, nepasukant galvos pažiūrėti į skirtingas puses, aukštyn, žemyn, užsimerkti ir pamasažuoti akių vokus

– Tinkamas atstumas nuo monitoriaus dirbant ar žaidžiant kompiuteriu. Jei kompiuterio monitoriaus įstrižainė – 15 colių, atstumas nuo jo turėtų būti ne mažesnis nei 60-70 cm. Jei monitorius didesnis, vaikas turėtų dar toliau sėdėti nuo kompiuterio.

– Reguliarus vaiko akių tikrinimas. Paprastai pirmąkart regėjimą gydytojas oftalmologas tikrina dar kūdikiui, iki jam sukanka vieneri. Antrąkart reikėtų patikrinti vaikui sulaukus 3 metų, trečiąkart – 6-7 metų. Mokinukas akių specialistą turėtų aplankyti kartą per metus.