Pritrūkti galime bet kuriuo sezonu

Geležis svarbus mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje biocheminių organizmo reakcijų. Tai sudėtinė dalis hemoglobino – raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) esančio baltymo, tiekiančio deguonį visam organizmui. Trūkstant geležies, nepasigamina reikiamas eritrocitų kiekis. Tuomet sutrinka visų organizmo ląstelių aprūpinimas deguonimi ir energija, o ilgainiui gali užklupti liga – geležies stokos anemija.

Trūkstant šio mikroelemento, kamuoja silpnumas, nuolatinis nuovargis, energijos stoka, prasta nuotaika, galvos skausmas ir svaigimas, padažnėja širdies plakimas, gali suprastėti atmintis, sunkiau sutelkti dėmesį. Geležies stoka suprastina odos būklę: ji išblykšta, išsausėja, slenka plaukai, skilinėja nagai, trūkinėja lūpų kampučiai.

Geležis būtina imuninei sistemai, padedančiai organizmui kovoti su infekcijomis. Todėl pritrūkus šio mineralo dažnai sergama kvėpavimo takų infekcijomis, lėtai gyja žaizdos.

Deja, dažniausiai mikroelementais susirūpiname tik šaltuoju metų periodu, nepagalvodami, kad kai kuriuos iš jų gauti sudėtinga visais sezonais. Vienas tokių yra geležis, kurio pagrindinis šaltinis – mėsa.

Didesnį geležies poreikį lemia moters fiziologija

Moterys turi papildyti kiekvieną mėnesį per menstruacijas netenkamą geležį. Mėnesinių metu prarandama vidutiniškai 30–40 ml kraujo, o kartu su juo ir geležies. Kai kurios kraujuoja gausiau, joms didesnė mažakraujystės tikimybė. Prie šio mikroelemento stokos gali prisidėti kraujavimas sergant ginekologinėmis ligomis. Taip pat – dėl hemorojaus, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, kitų virškinamojo trakto ligų.

Daugiau geležies praranda intensyviai sportuojančios, mėgstančios lankytis pirtyje moterys. Jos atsargas mažina bet kuri intensyvi veikla, kai gausiai prakaituojama.

Daugiau geležies reikia nėštumo metu, kai deguonis būtinas ne tik mamai, bet ir vaisiui, placentai. Pavyzdžiui, trečiąjį trimestrą šio mineralo reikia 2–3 kartus daugiau. Geležies stokos anemija nėščioms moterims padidina persileidimo, priešlaikinio gimdymo grėsmę. Šio mineralo turi užtekti ir žindančiai mamai. Beje, geležies ji netenka gimdydama.

Viena iš priežasčių, kodėl moterims pritrūksta geležies, yra nepakankamas jos suvartojimas su maistu. Moterys dažniau nei vyrai laikosi įvairius maisto produktus bei jų kiekį ribojančių dietų.

Per mažai valgydamos mėsos, žuvies ir paukštienos, geležies negausime užtektinai, nes būtent šiuose maisto produktuose esanti geležis yra lengvai įsisavinamos hemo formos. Augaliniuose produktuose esanti ne hemo geležis pasisavinama prastai, taigi, pašalinus mėsą iš raciono arba ją pakeitus pieno produktais ir kiaušiniais, taip pat didelė tikimybė, kad pritrūksime geležies.

Antra vertus, nors geležis iš gyvūninės kilmės maisto pasisavinama žymiai geriau, pernelyg daug jo valgyti nėra naudinga. Su dideliu gyvūninės kilmės maisto kiekiu, ypač raudona mėsa, kuri turi daugiausia geležies, gauname ir sveikatą bloginančių medžiagų, pvz., daug sočiųjų riebalų rūgščių. Gausu geležies galvijų kepenyse, bet daug jose ir toksinių medžiagų. Todėl gyvūninės kilmės produktus patariama vartoti saikingai, o raudoną mėsą – tik 1–2 kartus per savaitę, kepenis – tik kartą per mėnesį.

Kai geležies reikia daugiau – padeda maisto papildai

Sveika, subalansuota mityba, apimanti visas maisto produktų grupes, ne visada padeda išvengti geležies trūkumo, ypač tuomet, kai jos reikia daugiau. Kompensuoti natūraliais produktais neįmanoma didelio geležies trūkumo, o ypač – sergant anemija. Žinoma, mityba yra svarbi ir vartojant geležies papildus.  

Maisto papilduose, kaip ir maiste, geležis gali būti hemo arba ne hemo formos. Geriau absorbuojami organizme natūralios hemo (gyvūninės kilmės) geležies papildai. Taip pat juos organizmas geriau toleruoja: netrukdo nei maistas, nei skrandžio rūgštys. Vartojant hemo geležies preparatą galima išvengti tokių nemalonių negalavimų kaip skrandžio skausmas, pykinimas ir vidurių užkietėjimas. Jis gali pasitarnauti tais gyvenimo periodais ir tose situacijose, kai geležies reikia daugiau.

Blogiausia, kad geležies trūkumo galime nepastebėti: specifinių požymių kurį laiką gali neatsirasti, o bendrasis kraujo tyrimas parodo žemą hemoglobino kiekį tik tada, kai jau sergama anemija. Apie sumažėjusias šio mikroelemento atsargas galime sužinoti tik iš baltymo feritino tyrimo. Šis baltymas saugo geležies atsargas kepenyse. Tyrimas atliekamas įtarus šio mikroelemento trūkumą, o apie problemą galime nė nenutuokti. Taigi, geležies atsargomis geriausia pasirūpinti iš anksto.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ne visos poros vaikelio gimimą spėja suplanuoti norimu metu, kad jis ateitų tuomet, kai jau sukurtos geros gyvenimo sąlygos, baigti mokslai, įsitvirtinta darbe ir pan. Tikimybė, kad ši žinia bus netikėta, visada išlieka. Todėl verta pasiruošti, kad ją išgirdus neprireiktų nervintis dėl būsimo vaikelio sveikatos, kurią lemia ir mama galinčios tapti moters gyvenimo būdas, ir mityba, ir nervai.

Kai kurių medžiagų moters organizme turi užtekti visada – ir dėl jos pačios sveikatos, ir dėl to, kad nepritrūktų užsimezgusio vaisiaus vystymosi pradžiai. Vienos iš tokių gyvybiškai būtinų medžiagų – folio rūgštis (vitaminas B 9) ir vitaminas D3.

Folio rūgštis – pasiruošimas netikėtam nėštumui

Folio rūgštis būtina visų būsimo vaikelio organų formavimuisi, vaisiaus augimui ir vystymuisi nuo pat pirmųjų nėštumo dienų. Įrodyta, kad sunkaus apsigimimo – vaisiaus nervinio vamzdelio defekto – tikimybė priklauso nuo moters mitybos, ypatingai – nuo folio rūgšties kiekio organizme. Pasinaudoti rekomendacijomis vartoti folio rūgštį 3 mėnesius iki planuojamo nėštumo dažnai nepasiseka, kaip ir nuspėti, kada šį siurprizą mums numačiusi gamta.

JAV prevencinių paslaugų darbo grupė (U.S. Preventive Services Task Force) rekomenduoja visoms vaisingo amžiaus moterims kasdien vartoti folio rūgštį, nesvarbu, ar artimiausiu metu jos ketina pastoti. Amerikos medikų asociacijos žurnale JAMA paskelbtais duomenimis, daugumai moterų trūksta folio rūgšties, todėl nėštumo metu padidėja apsigimimo – nervinio vamzdelio defekto – tikimybė. Šis defektas stabdo normalų smegenų, kaukolės ir stuburo vystymąsi, o pasekmės gali būti skaudžios.

Pasaulyje maždaug pusė visų nėštumų – nesuplanuoti. Todėl, norint išvengti šio apsigimimo, medicinos specialistai rekomenduoja vartoti 0,4–0,8 mg folio rūgšties per parą ne tik planuojančioms nėštumą, bet ir visoms vaisingo amžiaus moterims. Taip galima apsaugoti būsimą vaikelį nuo daugelio ligų, kurios gali išsivystyti būtent tuo metu, kai apie nėštumą dar nežinoma – pirmosiomis savaitėmis.

Moterys, kurių šeimoje yra vaikų su nervinio vamzdelio defektu, arba dėl to netekusios vaikelio, taip pat sergančios kai kuriomis ligomis, turi vartoti didesnes folio rūgšties dozes, kurias paskiria gydytojas.

Vaiko sveikatą lemia pirmosios nėštumo savaitės

Būtent ankstyvuoju nėštumo periodu, dar nežinant apie pastojimą, formuojasi vaisiaus nervinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi galvos ir stuburo smegenys, stuburas ir kaukolė.

Jeigu nervinio vamzdelio kraštai nesusiglaudžia, formuojasi įskilas stuburas. Kuo anksčiau atsiranda pažeidimas, tuo jis būna didesnis. Jeigu atviras visas stuburo kanalas ir pažeistos nugaros smegenys, vaikas bus labai ligotas. Kitu atveju, kai ne visiškai užsidarę kauliniai stuburo žiedai, pastebėti sutrikimą iš pradžių nelengva, atsitiktinai jis pamatomas atliekant rentgenogramą. Sunki pažeidimo forma, kai pro neužsivėrusį plyšį susidaro smegenų išvarža. Tokie vaikai gali turėti judėjimo, šlapinimosi, tuštinimosi problemų. Dėl įskilo stuburo kartais išsivysto smegenų vandenė (hidrocefalija), kuri yra viena iš protinės raidos problemų priežasčių.

Vaikelio vystymuisi turi įtakos ir pačios būsimos mamos sveikata, kuriai taip pat svarbi folio rūgštis – ji padeda išvengti tokių ligų kaip anemija (mažakraujystė), insultas, širdies ir kraujagyslių ligos. Folio rūgštis būtina daugeliui biocheminių reakcijų, sveikiems raudoniesiems kraujo kūneliams formuotis. Šis vitaminas reikalingas naujoms ląstelėms susidaryti, DNR sintezei.

Vaikelio sveikatą lemia ir būsimo tėčio savijauta, mityba bei gyvenimo būdas. Folio rūgšties neturi trūkti ir vyrams – tai sumažina chromosomų defektų tikimybę spermoje. Nuo būsimo tėčio organizme esančio folio rūgšties kiekio pradėjimo metu taip pat priklauso tolimesnis vaisiaus vystymasis.

Kodėl iš maisto folio rūgšties gauname per mažai?

Folio rūgštis – gyvybiškai svarbus B grupės vitaminas, organizme nesigamina, todėl jo turime gauti su maistu arba vartodami maisto papildus. Natūrali jo forma – folatai randama ir augaliniame, ir gyvuliniame maiste. Folio rūgštis – yra sintetinė vitamino B9 forma, gaunama vartojant maisto papildus. Daug folatų turi vištų ir jautienos kepenys, kiaušiniai, avižų kruopos, citrusiniai vaisiai, špinatai, salotos, briuselio kopūstai, brokoliai, avokadai, kviečių daigai, pupelės.

Maisto papilduose esanti sintetinė folio rūgštis lengvai įsisavinama organizmo, o maisto produktuose esančių natūralių folatų sumažėja verdant, kepant ar troškinant. Todėl minėtų produktų nesuvartojama tiek, kiek reikėtų, kad pastojimo metu mamos kraujyje būtų pakankamas folio rūgšties kiekis. Nėštumo metu folio rūgšties poreikis padvigubėja.

Nuo pat pradžių svarbus ir vitaminas D3, kurio daugumai trūksta

Vitaminas D taip pat būtinas vaisiui jau pirmosiomis savaitėmis, nes tuo metu pradeda formuotis vaikelio organai. Gerai žinoma, kad vitamino D reikia kalciui ir fosforui pasisavinti. Nuo jo priklauso būsimo kūdikio kaulų tvirtumas. Jis būtinas raumenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, odai, taip pat – imunitetui. Nėščiosios imuninė sistema susilpnėja, todėl būsima mama tampa mažiau atspari infekcijoms, kurios gali pakenkti ir embrionui. Vitaminas D būtinas moters nervų sistemai, padeda išvengti nemigos, dirglumo ir prastos nuotaikos. Blogos emocijos laukiantis taip pat turi įtakos vaisiaus nervų sistemai.

Efektyviu poveikiu pasižymi vitaminas D3, kurio pagrindinis kiekis gaminasi odos epidermyje, bet tam reikia ultravioletinių saulės spindulių. Saulės stoka – ir yra pagrindinė priežastis, kodėl šio vitamino trūksta daugumai Lietuvos gyventojų. Daugiau vitamino D3 reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, kai šis vitaminas prasčiau pasisavinamas.

Vitaminas D3 ne tik veikia moters ir vyro vaisingumą, dalyvauja hormonų sintezėje, bet ir turi įtakos embriono įsitvirtinimui gimdoje, taigi apsaugo nuo persileidimo. Vitamino D3 receptorių yra endometriume, kiaušidėse, gimdos kaklelio kanale.

Nėštumo testas netikėtai parodė dvi juosteles? Giliai įkvėpkite, nusiraminkite, susitaikykite su šia gamtos suteikta proga ir pagalvokite, kaip pakeisti kai kuriuos gyvenimo įpročius, mitybą, kad pasaulį išvystų sveikas mažylis, ir, žinoma, apsilankykite pas gydytoją, kuris paaiškins, ką turite daryti, kad sėkmingai išnešiotumėte ir tinkamai pasirūpintumėte dar negimusiu vaikučiu.

Parengė Undinė Gilė

Geležies stoka gali pakenkti visam organizmui

Nuo geležies priklauso hemoglobinas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėje vykstančių procesų, o jos pritrūkus dažnai susergama geležies stokos anemija (mažakraujyste). Dažniausiai ši anemija nustatoma vaisingo amžiaus moterims.

Trūkstant šio mikroelemento, kraujyje sumažėja baltymo hemoglobino, į kurio sudėtį įeina geležis, ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), pernešančių deguonį iš plaučių į kitus organus. Todėl organizmui jo pristinga.

Daugiausia geležies galime gauti iš gyvūninių maisto produktų: mėsos (ypač daug jos triušienoje, jautienoje, kalakutienoje, vištienoje), kepenų, liežuvio ir kitų, augaliniame maiste taip pat pakanka šio elemento, bet jame esančios formos geležis prastai pasisavinama.

Jeigu nėščiai moteriai stinga geležies, vaisiui pritrūksta deguonies, dėl to vaikas gali gimti mažo svorio ir lėčiau vystytis. Tokios moterys dažnai pagimdo per anksti, o naujagimio organizme irgi trūksta geležies atsargų. Šio mikroelemento stoka pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gali lemti protinio ir psichomotorinio vystymosi sutrikimus.

Moterys per parą turi gauti apie 15 mg geležies, nėštumo ir žindymo periodu jos poreikis padidėja iki 20-25 mg, vaikams reikia nuo 5 iki 10 mg, vyrams užtenka apie 10 mg. Kuo didesnis šio elemento poreikis, tuo greičiau jo gali pritrūkti. Taigi, nėščios bei žindančios moterys rizikuoja labiausiai.

Folio rūgštis – svarbu, kad nepritrūktų dar iki nėštumo

Folio rūgštis (vitaminas B9) svarbus moters organizmui mikroelementas, kurio pritrūkus sumažėja ir geležies pasisavinimas. Folio rūgšties stoka taip pat gali sukelti anemiją, nes jos irgi reikia kraujo kūneliams (eritrocitams) gamintis. Todėl nuo jos taip pat priklauso hemoglobino kiekis. Folio rūgšties poreikis moterims, kaip ir geležies, padidėja nėštumo ir žindymo periodais. Jos daugiau reikia ir sergant, pavyzdžiui, žarnyno ir kepenų ligomis, mažakraujyste. Suaugusiesiems rekomenduojama folio rūgšties paros norma yra 240 mikrogramų. Vaisingo amžiaus moterims rekomenduojama kasdien vartoti po 400 mikrogramų folio rūgšties iki pastojant ir tiek pat nėštumo periodu, o žindančioms mamoms dar daugiau – 480 mikrogramų per dieną.

Nuo šio vitamino kiekio nėščiosios organizme priklauso vaisiaus vystymasis. Folio rūgštis apsaugo nuo placentos atsisluoksniavimo, įgimtos širdies ydos, galvos smegenų pažeidimų, nuo vaisiaus vystymosi sutrikimų (įskilo stuburo, kiškio lūpos, vilko gomurio). Dėl jos stokos vaikelis gali gimti per anksti, o gimdyvei tai gali lemti kraujavimus.

Vitaminas B9 lemia imunitetą, nes skatina leukocitų, organizmo apsaugą stiprinančių kraujo ląstelių, gamybą, taigi padeda išvengti virusinių bei bakterinių infekcijų. Folio rūgštis svarbi bet kurio amžiaus moteriai: padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, galvos skausmų, depresijos, išsklaido prastą nuotaiką. Be to, šis vitaminas padeda sureguliuoti mėnesinių ciklą. Jo turi daržovės (špinatai, salotų lapai, pupelės, žirniai, smidrai), abrikosai, bananai, citrusiniai vaisiai.

Kada reikėtų susirūpinti?

Blogiausia, kad iš pradžių, dar iki išsivystant anemijai, nedidelis folio rūgšties arba geležies trūkumas nepastebimas, nieko blogo nejaučiame, nes organizmas prie tokios situacijos prisitaiko. Kai hemoglobino ima trūkti daugiau, pradeda kamuoti nuolatinis nuovargis, silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas, gali skaudėti ir suktis galva, sutrikti virškinimas. Lūžinėjantys nagai, skilinėjantys lūpų kampučiai ir slenkantys plaukai – taip pat anemijos požymiai. Dėl deguonies stokos smegenyse darosi sunku sutelkti dėmesį, sumažėja darbingumas. Dar viena problema, kad susilpnėja imunitetas, todėl padidėja polinkis infekciniams susirgimams.

Kai folio rūgšties bei geležies poreikiai didesni, subalansuota mityba, deja, nepadės. Todėl dar iki pastojant, nėštumo ir žindymo periodais gydytojai dažniausiai pataria vartoti šių mikroelementų preparatus profilaktinėmis dozėmis.

Parengė Dalia Petrutytė

Mėnesinių dienos

Ką reikia žinoti apie mėnesines?

Sveika moteris tomis dienomis neturėtų jausti labai stipraus skausmo – tik lengvą negalavimą. Padės paprastos priemonės: daugiau palepinkime save, venkime didesnio fizinio krūvio, dažniau ilsėkimės ir neperšalkime.

Mėnesinių kraujas – puikus maistas įvairiausiems mikrobams, todėl jie sparčiai vystosi. Tokia kaimynystė pavojinga, nes mėnesinių dienomis gimdos kaklelis kiek atvertas ir į ją lengvai gali patekti infekcijos sukėlėjai. Todėl šiomis dienomis moterims nepatariama praustis vonioje, maudytis baseine ar jūroje. Be to, kraujas gali tapti nemalonaus kvapo priežastimi. Išvengti šių nemalonumų padeda kruopštesnė negu įprasta intymi higiena ir tinkamai parinktos higienos priemonės.

Kiek kartų moteris turėtų praustis?

Praustis derėtų duše, tik į makštį neturi patekti vandens. Išorinius lytinius organus geriausia plauti su muilu be kvapiklių mažiausiai 2 kartus per dieną – ryte ir vakare. Ginekologai pataria praustis kaskart keičiant įklotą, t.y. kas 3 – 4 valandas. Jeigu išskyrų nedaug ir įklotas beveik švarus, vis tiek jį reikia pakeisti, nes jame jau yra mikrobų. Kai apsiprausti neįmanoma, moteris išgelbės drėgnos intymios higienos servetėlės, tačiau reikėtų rinktis bekvapes ir be parabenų.

Kokius prausiklius naudoti?

Mėnesinių dienomis prausiamės dažniau, todėl derėtų pasirūpinti tinkamu prausikliu. Įprastinio muilo šarminės medžiagos sausina tarpvietės odą, o ji dar trinama įklotų. Geriausia moterims prastis specialiu intymios higienos neutralaus PH geliu, pagamintu iš odos nedirginančių bei nesausinančių augalinių ekstraktų. Atkreipkite dėmesį į sudėtį: venkite prausiklių su natrio sulfatais, kurie etiketėse pažymėti kaip Sodium Lauryl Sulfatas (SLS) bei Sodium Laureth Sulfatas (SLES). Ši medžiaga išsausina gleivinę ir gali ją sudirginti. Jeigu nespėjote nusipirkti tokio prausiklio, tiks vaikiškas muilas: jame nėra dažiklių, kvapiųjų bei kitų alergiją sukeliančių medžiagų.

Įklotai ar tamponai?

Ginekologai pataria pirmenybę teikti įklotams. Šios taisyklės turėtų laikytis ir mergaitė, ir moteris. Pirmiausia, higieniniai įklotai daug geriau sugeria išskyras negu tamponai. Be to, laiku keičiant įklotus, minimali pratekėjimo rizika. Išskirtinė įklotų savybė, kad juos naudojanti moteris išvengia kraujo sąstovio. Higieniniai įklotai netrukdo kraujui laisvai ištekėti makšties kanalu išorėn.

Tamponai praverčia kai kuriais atvejais: aktyviai sportuojant bei maudantis baseine ar jūroje. Taigi nuolat patariama naudoti įklotus. Periodu po gimdymo, taip pat –jeigu moteris serga gimdos kaklelio ligomis, makšties uždegimais tamponai visiškai netinka.

Į ką atsižvelgti renkantis įklotus?

Higieniniai įklotai gaminami įvairių rūšių: skirtingų dydžių ir storio, įvairios dangos, su sparneliais ir be jų, su skirtingais užpildais ir kvapikliais. Kiekviena moteris ir mergina gali išsirinkti pagal kraujo kiekį, kaip dažnai patogu juos keisti ir kuriuo paros metu naudoja.

Netinkami higieniniai įklotai mėnesinių metu dirgina odą ir ji gali iššusti, parausti, niežėti, atsiranda bėrimų. Skirtingų gamintojų įklotų kokybė skiriasi. Svarbiausia, ieškokite įklotų, kurie nėra apdoroti cheminėmis medžiagomis.

Higieniniai įklotai yra trijų sluoksnių: viršutinis sluoksnis, absorbuojamasis vidinis sluoksnis ir apatinis. Renkantis reikėtų atsižvelgti į visų sluoksnių kokybę. Vidinis įklotų sluoksnis turėtų gerai sugerti kraują ir sulaikyti jį viduje. Be to, svarbu, kad jis būtų pagamintas iš malonių kūnui neutralaus PH medžiagų. Apatinis sluoksnis turi būti laidus orui, antraip įklotuose ypač sparčiai dauginsis bakterijos. Jei šis sluoksnis pagamintas iš plonytės porėtos celofano plėvelės, tokių įklotų viduje nesikaupia drėgmė ir šiluma. Be to, toks pagrindas sulaiko skystį nuo pratekėjimo išorėn. Plonyčiai kasdieniai įklotai, kurie patogūs ir besibaigiant mėnesinėms, su orui laidžiu apatiniu sluoksniu palaiko natūralią odos būklę.

Išorinis įkloto sluoksnis liečiasi su kūno oda, todėl jis turi būti kuo minkštesnis ir švelnesnis, nedirginti odos. Medvilninės medžiagos viršus su mikroskopine ventiliacijos sistema lengvai praleidžia skystį į įkloto vidų, o oda išlieka sausa.

Patogūs įklotai, kaip ir kūnas, turi priekinę ir užpakalinę puses, todėl idealiai prisitaiko prie moters judesių.

Jeigu patinka kvepiantys įklotai, kad išvengtumėte alerginės odos reakcijos, įsitikinkite, kad kvapioji medžiaga natūrali. Įklotai neturėtų dirginti odos. Jei oda sudirgsta ar parausta, jaučiamas nemalonus tempimas, tikriausiai pasirinkote netinkamus įklotus.

Naujos kartos higieniniai įklotai su anijonų juostele

Higienos, alergijos ir infekcijos problemas išsprendžia inovatyvus išradimas (kuriam suteiktas patentas) moterų higienos srityje – anijonų ir tolimųjų infraraudonųjų spindulių juostelė. Anijonai gali neutralizuoti dulkes, sunaikinti virusus ir bakterijų ląsteles. Anijonai naikina blogą kvapą, slopina bakterijų dauginimąsi įkloto viduje bei palaiko natūralią makšties PH pusiausvyrą.

Įklotai su šia juostele nealergizuoja odos ir padeda išlikti švariai ir gaiviai be jokių papildomų dezodoruojančių priedų. Tai ypač svarbu įklotus kasdien naudojančioms moterims.

Ar reikia vengti fizinio aktyvumo

Kai kurios moterys šiomis dienomis jaučiasi itin prastai. Įkyriai skausmingi kraują išstumiančios gimdos susitraukimai verčia gultis į lovą. Ginekologų nuomone, horizontali padėtis silpnina gimdos tonusą ir stiprina skausmą. Todėl mėnesinių dienomis verta kiek įmanoma judėti. Bent pavaikštinėkite bute ar kieme. Judėjimas skatina dubens organų kraujotaką, todėl susilpnėja gimdos spazmai.

Seksas mėnesinių dienomis

Mėnesinių dienos – ne pats geriausias metas lytiniams santykiams. Daugelis porų atsisako sekso šiomis dienomis higienos sumetimais. Pats mėnesinių kraujas sterilus, jame nėra bakterijų, bet gali erzinti iš makšties sklindantis specifinis kvapas. Svarbiausia, pavojus kyla dėl to, kad šiuo periodu labai pažeidžiami moters lytiniai organai: į atsivėrusią gimdą gali lengvai patekti infekcijos. Todėl tomis dienomis derėtų naudoti prezervatyvus ne tik sekso su nauju partneriu metu, bet ir su nuolatiniu. Taigi kiekviena moteris ir vyras gali pasirinkti – priimtini jiems šie momentai ar ne.

Parengė Undinė Gilė

Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš penkių dažniausių vėžio rūšių, kuriomis serga Lietuvos moterys. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2012 m. šia liga sirgo 294,26 iš 100 tūkst. moterų. 12,6 iš 100 tūkst. moterų nuo šio naviko mirė.

Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai

– Žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV). Ja dažniausiai užsikrečia nenaudojančios barjerinių kontraceptinių priemonių, anksti pradėjusios lytinius santykius, dažnai keičiančios lytinius partnerius moterys. Susimąstyti turėtų ir vyrai: dažnai keisdami lytines partneres, jie užsikrečia ŽPV infekcija ir ją perduoda.

– Chlamidijozė. Ja užsikrečiama taip pat kaip ir ŽPV infekcija. Tik dažnai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios, nes ši liga nesukelia jokių simptomų.

– Rūkymas taip pat yra rizikos veiksnys, nes tabakas tiesiogiai veikia gimdos kaklelio gleivinę, taip pat skatina vėžio atsiradimą užsikrėtus ŽPV.

– Imunosupresija (organizmo imuninių mechanizmų slopinimas gydant imunines ligas arba po organų transplantacijos.). Dėl sumažėjusio organizmo atsparumo padidėja rizika užsikrėsti ŽPV infekcija. Silpna imuninė sistema negali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, todėl jos greičiau dauginasi ir plinta.

– Netinkama mityba, ypač jei nepakankamai valgoma daržovių bei vaisių.

– Antsvoris padidina riziką išsivystyti gimdos kaklelio adenokarcinomai.

– Oraliniai kontraceptikai, ypač jeigu jie vartojami ilgesnį laiką, skatina gimdos kaklelio vėžį ŽPV užsikrėtusioms moterims.

– 3 ir daugiau gimdymų padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu dėl hormoninių pokyčių organizme.

– Paveldimumas. Gimdos kaklelio vėžio atvejai šeimos istorijoje padidina riziką susirgti šia liga. Jei moters mama ar sesuo sirgo gimdos kaklelio vėžiu, rizika susirgti yra 2-3 kartus didesnė, palyginti su moterimis, kurių šeimos moterys gimdos kaklelio vėžiu nesirgo.

Išvengti gimdos kaklelio vėžio padės sveika gyvensena. Nerekomenduojama ilgai vartoti hormoninių kontraceptinių preparatų. Efektyvi ŽPV infekcijos prevencija yra barjerinės kontraceptinės priemonės, jos taip pat efektyviai saugo ir nuo chlamidijų infekcijos. Skiepai nuo ŽPV apsaugo nuo keturių viruso tipų, iš kurių du sukelia 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Efektyviausia skiepyti paaugles mergaites, neturėjusias lytinių santykių, nes vyresnės moterys jau gali būti užsikrėtusios ir tokiu atveju skiepai nebus veiksmingi.

Efektyvi antrinės prevencijos priemonė yra ankstyva ligos diagnozė. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų greitai pastebėta ir kuo anksčiau pradėta gydyti. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25-60 metų amžiaus moterys gali kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti PAP testu.

Tai citologinis tyrimas, kurio metu ištiriamas gimdos kaklelio tepinėlis. Procedūra yra greita ir neskausminga, o šis tyrimas leidžia anksti diagnozuoti ligą ir laiku imtis gydymo. Moteris dėl tyrimo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba ginekologą. Jei atlikus citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti biopsiją, kuri galutinai patvirtina arba paneigia šią diagnozę.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą informaciją parengė Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė

Šaltasis metų periodas – vaiko sveikatos išbandymo metas. Juk mažieji labiausiai imlūs įvairioms sezono ligoms. Šiuo metu mamoms ir tėčiams neduoda ramybės galvosūkis – ką daryti, kad mažylis, taip pat ir jie patys, atsilaikytų prieš atšalusiu oru suaktyvėjusius virusus ir bakterijas. Ir suaugęs žmogus, ir vaikas, pagrindines gyvybines medžiagas gauna iš maisto, taip pat ir tas, kurios suteikia jėgų pasipriešinti nepageidaujamiems įsibrovėliams. Taigi, pradėkime – nuo tinkamos mitybos.

Vertingas maistas padeda išlaikyti sveikatą

Geriausias maistas kūdikiui – mamos pienas. Žinoma, žindanti mama turi taip pat tinkamai maitintis. Mišinukais maitinamam kūdikiui reikia kruopščiai parinkti maistelį, nes jo imunitetą gali susilpninti žarnyno disbiozė (gerųjų bakterijų ir patogeninių mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas) arba vitaminų trūkumas. Mažyliui iki trijų metų rachito profilaktikai reikia duoti vitamino D3. Vaikas su maistu turėtų gauti pakankamai baltymų, ypač – gyvulinės kilmės (mėsa, žuvis, pieno produktai), vitaminų C, A, E, mineralinių medžiagų, kurių gausu daržovėse ir vaisiuose.

Riebalai – būtina ir vaikui, ir suaugusiajam energijos teikianti maisto medžiaga. Tai ląstelių membranų bei biologinių struktūrų statybinė medžiaga. Be riebalų organizmas negalės pasisavinti juose tirpių vitaminų ( A,D,E ir K).

Tik ne visi riebalai vienodi ir organizmui nėra tas pats, kokius riebalus valgome. Augaliniuose riebaluose yra daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios labai svarbios organizmui. Šie riebalai yra skystos aliejinės konsistencijos. Augaliniai aliejai – laikomi geraisiais riebalais. Alyvuogių saulėgrąžų, rapsų aliejuose yra 75– 90 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių.

Gyvulinės kilmės riebaluose (sviestas, taukai) yra sočiųjų riebalų rūgščių. Jų lydymosi temperatūra aukštesnė, todėl laikomi kambario temperatūroje, jie yra kietokos konsistencijos.

Kokio maisto nereikia nei vaikui, nei mamai

Kita rūšis – dirbtinai sukietinti (hidrinti) augaliniai riebalai, dar vadinami trans- riebalais. Augalinių riebalų kietinimo metu nesočiosios riebiosios rūgštys tampa sočiosiomis, o skysti riebalai sukietėja.

Šiuo metu neabejojama, kad trans-riebalai yra gerokai kenksmingesni negu sotieji riebalai, kuriuos anksčiau dietologai rekomendavo keisti hidrintais augalinės kilmės riebalais. Trans – riebalai skatina uždegimus, širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, nutukimą, dideli jų kiekiai gali veikti kancerogeniškai. Jie trukdo omega – 3 riebalų rūgštims virsti svarbiais audinių hormonais. Moterims trans – riebalai gali sukelti rimtų vaisingumo sutrikimų. Nustatyta, kad neigiamas trans – riebalų poveikis sveikatai yra rimtesnė problema negu teršalų ar pesticidų poveikis.

Daugiausia šių riebalų yra greito maisto patiekaluose, (pavyzdžiui keptose bulvytėse, bulvių traškučiuose, tortiljose). Būtent trans- riebalai tapo greitojo maisto industrijos pagrindu bei audringo jos vystymo varikliu. Trans – riebalai naudojami gaminant margariną bei konditerijos skanėstus (sausainius ir pyragaičius), nes yra pigūs ir lėčiau genda už gyvulinės kilmės riebalus.

Pagalba ir didelio, ir mažo žmogučio imunitetui – vitaminai

Riebaluose tirpūs vitaminai svarbūs medžiagų apykaitai: jeigu jų trūksta, galima susirgti. Šie vitaminai reguliuoja baltymų sintezę, o maiste esantys riebalai palengvina jų pasisavinimą. Geriausiai pasisavinami vitaminai, ištirpinti natūraliuose aliejuose.

Vitamino A gali trukti ne tik tada, kai jo stokojama maiste, bet ir sutrikus riebalų pasisavinimui. Tuomet suprastėja regėjimas, dingsta apetitas, sutrinka skrandžio bei kepenų veikla.

Vitaminas E – stiprus antioksidantas. Jis saugo riebalus ir kitus vitaminus, hormonus ir fermentus nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Vitaminas D svarbus mineralinių medžiagų – kalcio ir fosforo, tvirtinančių kaulus ir dantis, apykaitai. Jis gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, reikalingas raumenims bei normaliam imuninės sistemos funkcionavimui.

Stiprų vaiko imunitetą pradeda formuoti tinkamai besimaitinanti nėščioji bei žindanti kūdikį mama. Vaikystėje geros sveikatos pagrindą mažyliui suteikia racionali šeimos mityba.

Kodėl vaikui svarbios omega-3 ir omega-6 rūgštys?

Planuojant pastoti, nėštumo ir kūdikio žindymo laikotarpiais ypač svarbios yra ilgos grandinės omega riebalų rūgštys: dokosaheksaenoinės rūgštis (DHR) iš Omega-3 riebalų rūgšties rūšies ir arachidono rūgštis (AR) iš omega 6. Tyrimais nustatyta, kad šios rūgštys yra lyg „statybiniai blokai“, reikalingi kūdikio akių ir nervų sistemos ląstelėms susidaryti. DHR ir AR rūgštys ypač svarbios paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais, nes tuomet ypač greitai auga vaiko smegenys. Daugiau šių rūgščių turi gauti ir gimęs vaikas nuo pat pirmųjų dienų mažiausiai iki dvejų metų.

Nėštumo metu besivystantis kūdikis ir žindomas vaikas šių rūgščių gauna tik iš motinos, o jų, taip reikalingų medžiagų, jos kraujyje ir piene yra tiek, kiek patenka su maistu. Daugiausia omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių yra riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ir skumbrėje.

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ilgos grandinės omega riebalų rūgštys, vartojamos nėštumo ir žindymo laikotarpiais, gali teigiamai veikti tolesnę vaiko psichikos raidą.

Dandi universiteto Psichologijos ir vaiko sveikatos fakulteto mokslininkų grupė tyrimais nustatė, kad nuo gimimo iki keturių mėnesių maitinti DHR ir AR praturtintu pieno mišiniu kūdikiai, sulaukę dešimties mėnesių, daug geriau geba įveikti sunkumus negu vaikai, gėrę įprastinius pieno mišinėlius. Taip pat nustatyta, kad šių vaikų, sulaukusių trejų metų, IQ buvo aukštesnis, o žodynas turtingesnis.

Kitų tyrimų duomenimis, vaikų, kurių mamos vartojo omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis būdamos nėščios ir žindydamos, regėjimas buvo aštresnis.

Omega rūgštys būtinos mamos sveikatai

Keli Danijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad moterų, vartojančių daug omega-3 riebalų rūgščių, nėštumas trunka ilgiau, o naujagimiai sveria daugiau. Moterims, kurios visai nevalgo žuvies ir nevartoja šios rūgšties papildomai, rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį beveik keturis kartus didesnė negu toms, kurios valgo žuvį mažiausiai kartą per savaitę. Be to, nustatyta, kad daugiau omega-3 rūgšties suvartojančios moterys pagimdžiusios rečiau serga depresija.

Taigi nėščiosioms naudinga vartoti šių riebalų rūgščių ne tik dėl kūdikio, bet ir dėl savo sveikatos. Nėščiosios riebalų rūgštys per placentą patenka kūdikiui ir padeda vystytis jo smegenims. Apskaičiuota, kad maitindama krūtimi mama praranda kasdien po 50–80 mg riebalų rūgščių, o jų sumažėjimas siejamas su depresija po gimdymo. Nėštumo metu prarastas riebalų rūgštis mama atgauna tik per 26 savaites. Todėl vėlesniems vaikams DHR ir AR kiekio gali neužtekti optimaliai vystytis smegenims ir akims, jeigu jų nebus vartojama papildomai.

Kodėl trūksta omega-3 ir omega-6 rūgščių?

Jų gali trūkti net ir valgant daug maisto, iš kurio organizmas gali pagaminti DHR ir AR (pvz., iš tamsiai žalių lapinių daržovių, kviečių gemalų, kai kurių riešutų, sezamo ir saulėgrąžų sėklų), kai sumažėja fermento, metabolizuojančio šias rūgštis iš maisto, aktyvumas.

Šį fermentą gali slopinti kofeinas, rūkymas, cholesterolio ar sočiųjų riebalų perteklius, gausiai vartojamas cukrus, pagrindinių vitaminų ir mineralų – cinko, chromo, piridoksino – trūkumas. Neigiamai šį fermentą veikia ir virusinė infekcija, diabetas, senėjimas bei gausiai vartojamas alkoholis. Vadinasi, ir visavertė mityba gali neišgelbėti nuo šių riebalų rūgščių stygiaus.

Vartoti daug žuvies, kuri yra tiesioginis DHR ir AR šaltinis ( lašiša, tunas, skumbrė) nėščioms moterims nerekomenduojama. Mat dauguma vandenynų užteršti metilo gyvsidabriu, kuris gali pakenkti besivystančiai nervų sistemai. Be to, žuvyje gali būti teršalų. Pavyzdžiui, dioksino ir PCB.

Saugiausia omega-3 ir omega-6 rūgščių kiekį papildyti maisto papildais.

Omega rūgštys nėščiajai, žindyvei ir vaikui

Svarbu, kad maisto papildai, kurių sudėtyje yra omega-3 žuvų taukų būtų gaunami iš neužterštuose vandenynuose sugautos žuvies. Iš jų turėtų būti pašalinti teršalai, priemaišos ir lakiosios medžiagos, tuomet DHR bus ypač geros kokybės, veiksminga ir maksimaliai absorbuojama.

Pirmuosius dvejus gyvenimo metus, kai smegenys ypač greitai vystosi, svarbu aprūpinti vaiko organizmą reikiamu būtinų geros kokybės omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių ir natūralių antioksidantų kiekiu.

DHR ir AR riebalų rūgštys būtinos, kad kūdikio smegenys ir akys vystytųsi normaliai, be to, didesnė tikimybė, jog kūdikis gims išnešiotas. Idealu, jeigu jos pradedamos vartoti dar prieš pastojant ir vartojama visą nėštumo ir žindymo krūtimi laikotarpį bei vėliau jų papildomai duodama paūgėjusiam vaikui.