Dėl pradėjusio klibėti danties nėščiajai baimintis nereikia

Pasak Clinic | DPC gydytojos odontologės Mantvilės Vindašiūtės, dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu dantenas labiau pažeidžia apnašos, todėl gali atsirasti uždegimas ir kraujavimas, vadinamas nėštuminiu gingivitu. Dėl hormonų pokyčių pasikeičia ir dantenų kraujotaka, jos gali paburkti, skaudėti, kraujuoti. Tačiau laikantis tinkamos burnos higienos po nėštumo viskas grįžta į pradinę būklę, nors galite neišvengti ir vizito pas odontologą.

Dažna besilaukianti moteris išsigąsta burnoje vykstančių pokyčių, nors dažniausiai jie nėra pavojingi sveikatai. Nėštumo metu dantys gali tapti ne tik jautrūs ir skausmingi, bet ir pradėti klibėti. „Klibantis dantis nėščiąją labai išgąsdina, bet baimintis dėl to neverta – danties greičiausiai neprarasite. Nėštumo hormonai padeda atpalaiduoti raumenis, o kartais ir dantenas. Kai dantenos atsipalaiduoja, dantys gali pajudėti iš vietos. Jei neskauda ir nepatyrėte traumos, šie nemalonumai praeis pagimdžius“, – ramina odontologė.

Specialistės patarimai, kurie padės išsaugoti sveikus dantis karantino metu besilaukiant vaikelio

• Dantis valykite du kartus per dieną po dvi minutes. Galite naudoti ir įprastą, ir elektroninį dantų šepetėlį. Kai kurie žmonės pastebi, kad elektroniniu šepetėliu dantys išsivalo geriau. Jei valantis dantis pykina – tinkamesnis šepetėlis su mažesne galvute bei mažiau putojanti dantų pasta.

• Rinkitės dantų pastą su natūraliais mineralais ir fluoru, kuris padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Jei abejojate, kokią dantų pastą pirkti nėštumo metu, telefonu ar kitu nuotoliniu būdu pasitarkite su savo odontologu.

• Reguliariai valykite tarpdančius dantų siūlu arba tarpdančių šepetėliu, o dar geriau tai padarysite vandens irigatoriumi.

• Atsisakykite saldžių gėrimų, nealkoholinio vyno arba alaus, taip pat saldumynų. Užkandžiaukite daržovėmis, vaisiais arba nesaldintu jogurtu.

• Jei kyla dantenų problemų, kelis kartus per dieną burną skalaukite dantų skalavimo skysčiu. Nors šis skystis apnašų nepašalina (tai padaryti gali tik mechaninis valymas dantų šepetėliu), bet besilaukiančios moterys dažniau susiduria su dantenų pažeidimais, o dantų skalavimo skystis gali sumažinti lipnių apnašų, leidžiančių bakterijoms kauptis ant dantų, susidarymą. Nėštumo metu dantų skalavimo skystis turi būti be alkoholio.

• Dantenų uždegimą gali sumažinti kasdienis skalavimas druska (į šilto vandens puodelį įberkite 1 arbatinį šaukštelį druskos).

• Jei kamuoja vėmimas, kiekvieną kartą po to skalaukite burną vandeniu. Tai padės išvengti dantų pažeidimų, kurie gali atsirasti dėl skrandžio turinyje esančios rūgšties. Iškart dantų nevalykite, palaukite bent valandą, nes skrandžio rūgštis minkština emalį, dėl to dantys lengvai pažeidžiami.

Jei ėmė skaudėti dantį

Jei skauda dantį, išgerkite įprastų vaistų nuo skausmo, o jei jie nepadeda, paskambinkite ar parašykite odontologui ir užsiregistruokite būtinajai pagalbai. Gydytojui būtinai pasakykite, kad laukiatės. Kai kurių procedūrų, pavyzdžiui, rentgeno nuotraukų, nėščiosioms reikėtų vengti.

„Jeigu dantų gydymas būtinas, būtų gerai, kad odontologas bendradarbiautų su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Pavojingiausia – ūmi infekcija su pūliavimu. Pagrindinė gydytojo odontologo užduotis – suteikti pirmąją pagalbą, sumažinti skausmą, išgydyti infekciją, o tęsiamas gydymas jau po nėštumo“, – pasakoja odontologė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į nuolatinę dantų priežiūrą. Kiekvienas žmogus turėtų reguliariai lankytis pas odontologą. Tai ypatingai svarbu planuojančioms pastoti arba besilaukiančioms moterims. Periodinės gydytojo apžiūros padės išvengti netikėtų situacijų.

RUDENS LIGOS
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui

BŪKIME SVEIKUČIAI
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?
Sumuštinis – sveika ar ne?

PATARIA GYDYTOJAI
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams

VAISTINĖLĖ
Pirmoji pagalba vaiko akytėms

NĖŠTUMAS
Ką valgyti nėščiajai būtina?

SVEIKI NAMAI
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?

KŪDIKIS
Kaip padėti kūdikio odelei?
Vaikas verkia – ką daryti?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Šiuo laikotarpiu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, gerai pailsėti, abiems – ir moteriai, ir būsimam vaikeliui – reikalingos teigiamos emocijos. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – mityba. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą, priklauso vaisiaus audinių ir organų formavimasis. O ir pačiai būsimai mamytei svarbu gerai jaustis, būti energingai, turi užtekti jėgų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Kokių maisto produktų reikia nėščiajai, kiek valgyti, kad ir jos pačios savijauta nenuviltų, ir kad vaikas gimtų sveikas?

Kiek priaugti svorio normalu?

Nėščiosios energijos poreikiai padidėja nedaug, todėl valgyti už du tikrai nereikia. Nuo ketvirtojo mėnesio papildomai tereikia 200–300 kcal per dieną. Nėštumo metu labai svarbu palaikyti normalų svorį, o kiek kilogramų moteris turėtų priaugti nešiodama vaikelį, priklauso nuo jos svorio prieš pastojant. Normalaus svorio moteriai būnant nėščiai turėtų prisidėti maždaug 11–15 kg. Jei moteriai anksčiau trūko svorio, ji gali priaugti ir daugiau. Turėjusioms antsvorio, per nėštumą normalu priaugti maždaug 7 kilogramus. Bet priaugus per daug, gali sutrikti sveikata: padidėti kraujospūdis, atsiranda diabeto rizika, be to, naujagimis gali gimti pernelyg didelis. Ir gerokas antsvoris, ir per mažas svoris gali būti nepalankus gimdymui ir turėti įtakos įvairioms komplikacijoms.

Bendri mitybos patarimai

Nėštumo metu patariama laikytis genetiškai susiformavusių mitybos tradicijų. Geriau neeksperimentuokite su egzotiškais ar bet kokiais kitais neįprastais maisto produktais. Pirmenybę vertėtų teikti vietiniams, o ne atvežtiniams produktams.

Rinktis maisto produktus nėštumo metu reikia itin kruopščiai. Gydytojai rekomenduoja atsižvelgti ir į sezoniškumą, valgyti kokybiškus, šviežius, natūralius ir lengvai virškinamus maisto produktus. Maistas turėtų būti įvairus, kad moteris gautų visų jai ir būsimam kūdikiui reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, skysčių, vitaminų bei mineralų.

Nėščiajai labai svarbu valgyti reguliariai – ir pagrindinius valgius, ir užkandžius. Dažną šiuo laikotarpiu kamuoja rėmuo ir deginimas stemplėje. Šiuos nemalonumus galite susilpninti, jeigu valgysite tuo pačiu metu, dažnai, tačiau mažesnėmis porcijomis, gerai kramtydamos maistą. Labai svarbu nepersivalgyti, ypač prieš naktį.

Nėščioji per dieną turėtų suvalgyti:

• 6–9 porcijas krakmolingų produktų (bulvės, moliūgai, ankštiniai, ryžiai, avižos, kviečiai, rugiai), vadovaudamasi sveikos mitybos piramide;
• 2–3 porcijas vaisių;
• 3–5 porcijas mėsos produktų;
• mažiausiai 3 porcijas pieno produktų;
• išgerti ne mažiau kaip 1,5 litro skysčių per dieną.

Svarbiausi maisto produktai nėščiajai

Pieno produktai

Gerai žinome, kad pieno produktai turi daug kalcio, o dėl jo trūkumo ima gesti dantys. Be to, šis mineralas reikalingas vaisiaus skeletui formuotis. Nėščios moters racione turi būti sūris, kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, varškė. Kalcio yra ir lapinėse, ir kitose daržovėse, žuvyje. Pienas, kaip ir mėsa, žuvis bei kiaušiniai, yra vienas pagrindinių baltymų, atsakingų už vaisiaus audinių ir organų formavimąsi, šaltinių.

Žuvis

Nėštumo metu jos patariama suvalgyti apie 400 g per savaitę. Tik verčiau vengti didelės jūrinės žuvies, nes joje būna gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų sankaupų. Nėščiosioms patariama vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės, galima suvalgyti lašišos, šamo, menkės. Svarbios ne tik žuvų rūšys, bet ir tinkamas paruošimas (žuvį gaminkite garuose, troškinkite). Nėščiajai nedera valgyti rūkytą ir termiškai neapdorotą sūdytą žuvį.

Žuvis vertinga dėl vitamino D, kuris būtinas formuojantis vaisiaus kauliniam audiniui, jo reikia ląstelių dauginimuisi, taip pat mamos kaulams ir imunitetui. Daugiausia vitamino D riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, tune). Riebios žuvys yra ir pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, o jos būtinos vaisiaus smegenų, nervinės sistemos vystymuisi.

Grūdai ir sėklos

Grūduose yra B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, taip pat jie naudingi dėl maistinių skaidulų. Saulėgrąžos, grikių ir sorų kruopos suteikia vitamino E. Šis vitaminas svarbus ląstelių apykaitai, audinių atsinaujinimui, stiprina imuninę sistemą. Įvairios košės ir visagrūdė tamsi duona suteikia geram virškinimui reikalingos ląstelienos.

Aliejai

Vitamino E gauname ir vartodamos augalinį aliejų, jis turi ir riebalų, kurie yra puikus nėščiosios energijos šaltinis. Didžiąją dalį mityboje turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai turi ir omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau į maisto racioną derėtų įtraukti ir gyvulinės kilmės riebalų – sviesto, mėsos.

Mėsa

Kad vaikas augtų ir vystytųsi sveikas, būsima mama turi gauti užtektinai baltymų, kurie yra labai svarbūs audinių ir organų formavimuisi. Todėl nėštumo metu reikia valgyti mėsą, ypač svarbi jautiena. Žinoma, kokybiška paukštiena: vištiena, kalakutiena; taip pat triušiena, turėtų būti nėščiosios racione. Kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, taip pat galima valgyti, tačiau negaminkite iš jos šašlyko. Sveikiausia gaminti garuose, orkaitėje arba virti.

Mėsoje yra audinių atsinaujinimui ir sveikam augimui svarbaus cinko, o jo stokojant gresia priešlaikinis gimdymas. Iš jautienos ir triušienos gauname geležies, kurios pritrūksta dažnai nėščiajai.

Nėštumo metu labai svarbus mėsoje, kaip ir žuvyse, kiaušiniuose bei pieno produktuose, esantis vitaminas B12, kurio reikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir ląstelių dalijimuisi.

Šviežios daržovės ir vaisiai

Nėštumo laikotarpiu būsimai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Pavyzdžiui, morkose, brokoliuose, yra vitamino A, svarbaus skeleto raumenims, placentos formavimuisi ir mamos bei kūdikio regėjimui. Tik prisiminkite, kad per didelis šio vitamino kiekis pavojingas nėštumui ir gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Nepamirškite žalios spalvos lapinių daržovių, pupelių, bulvių, špinatų, brokolių, avokadų – dėl juose esančios folio rūgšties, kuri būtina kraujodarai ir vaiko smegenų vystymuisi.

Vaisiai turi daug fruktozės, būtinos padidėjusiems būsimos mamytės energijos poreikiams, tačiau juos valgykite saikingai. Geriausia valgyti šviežius nesaldžius vaisius: kivius, obuolius, slyvas; vyšnias, šilauoges ir kitus vaisius bei uogas. Derėtų atsižvelgti į sezoniškumą, o alergiškoms moterims vaisius vartoti atsargiai. Pavyzdžiui, braškės ir citrusiniai, yra klasikiniai alergenai.

Riešutai

Riešutai turi magnio, kuris reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui ir apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Gausu riešutuose ir kitų mineralų, vitaminų, taip pat baltymų, jie puikiai tinka sveikiems užkandžiams ir padeda greitai numalšinti alkį. Todėl tai taip pat svarbus maisto produktas nėštumo metu, bet riešutai yra gana maistingi ir kaloringi, todėl apsiribokite ne didesniu kiekiu kaip 30–50 g per dieną.

Vitaminai nėštumo metu

Šiuolaikiniuose maisto produktuose dažnai trūksta maistingųjų medžiagų, taigi ne visada esame tikros, kad mityba yra visavertė. Todėl nėščiosioms neretai gydytojai pataria vartoti vitaminų ir mineralų maisto papildus. Papildyti mitybą vitaminais ir mineralais ypatingai svarbu, jei nėštumo metu tinkamai nesimaitinate, nevalgote kai kurių maisto produktų, jeigu esate vegetarė. Pritrūksta mikroelementų ir turinčioms sveikatos problemų, dėl kurių blogai pasisavinamas maistas, taip pat – kamuojamoms sunkios toksikozės nėščiosioms. Besilaukiančioms dvynių moterims taip pat prireikia papildomų vitaminų ir mineralų. Svarbiausi mikroelementai, būtini ir moteriai, ir besivystančiam vaikeliui, yra subalansuoti specialiai nėščiosioms skirtuose maisto papilduose.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu stuburo apkrova didėja ne tik dėl augančių kilogramų, bet ir dėl pakitusio svorio centro, kuris pasislenka į priekį. Todėl keičiasi moters laikysena – norėdama išlaikyti pusiausvyrą, ji atsilošia. Juosmens raumenys yra nuolat įtempti, stuburas juosmens srityje išlinksta į priekį. Vis didėjančio svorio slegiami nugaros ir pilvo raumenys spaudžia stuburo slankstelius ir sąnarius, dirgina tarpslankstelinius diskus.

Nėštumo metu būsimos mamos organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, dėl kurių suminkštėja dubens kaulų jungtys ir atsipalaiduoja raiščiai, nes gimdant šios kūno srities kaulai turi išsiplėsti ir praleisti vaisių. Todėl nugaros juosmens dalies sąnariai ir raiščiai lengvai pažeidžiami.

Dėl raiščių silpnumo sąnariai tampa nestabilūs, o pertemptiems ir nusilpusiems raumenims vis sunkiau palaikyti juosmenį. Dėl šių priežasčių pradeda skaudėti nugarą ir dubenį. Vaikščioti ir stovėti darosi nepatogu ir sunku, norisi dažniau pagulėti, bet tai ne visada įmanoma, nes nugaros skausmai dažniausiai prasideda 5–7 mėnesį, kai moteris dar dirba, kitoms – kur kas anksčiau.

Stipriname raumenis, prilaikome pilvuką ir padedame nugarai

Prilaikyti pilvo sienos raumenis ir palengvinti svorio krūvį jo apačiai ir nugarai gali pilvuką prilaikantys elastiniai diržai. Nėščiųjų diržai, korsetai, kelnaitės padeda pilvo sienelės raumenims išlaikyti padidėjusį svorį, tolygiai paskirsto nugaros ir juosmens krūvį, todėl sumažėja skausmas. Jie taip pat padės būsimai mamytei išsaugoti tinkamą laikyseną ir išlikti aktyviai iki pat gimdymo.

 Segint tokį diržą mažiau išsitampys pilvo oda ir galima išvengti tokios nemalonios nėščiųjų problemos kaip strijos. Dar vienas svarbus tokių diržų privalumas, kad jie sumažina pilvo ertmės organų spaudimą ir sukuria geras sąlygas vaisiui. Mažiau spaudžiama ir šlapimo pūslė, todėl rečiau reikės bėgioti į tualetą.

Pagimdžiusioms moterims skirtas diržas ar korsetas padės greičiau atkurti pilvo raumenų tonusą, greičiau sugis pilvo sienelė (pavyzdžiui, po cezario pjūvio), sumažės nugaros apkrova, keliant ar nešiojant kūdikį. Po gimdymo raumenys dar nusilpę, o kilnoti kūdikį mama turi ištisą dieną. Šiuo laikotarpiu nugaros skausmą lemia ir hormonai, ir pasikeitusi laikysena.

Stuburo ir juosmens skausmams išvengti sudaromos specialios nėščiųjų mankštų programos, kurias parengia specialistai. Galima atlikti pratimus treniruoklių salėje, mankštintis baseine, lankyti nėščiųjų aerobiką. Pagrindinis mankštų tikslas – stiprinti nugaros raumenis. Tai daryti reikia pačioje nėštumo pradžioje, o geriausia – dar jam besiruošiant.

Atgaiva ištinusioms ir skaudančioms kojoms

Daugeliui nėščiųjų apsunksta ir patinsta blauzdos, kulkšnys ir pėdos. Šie simptomai įspėja apie išsiplėtusias kojų venas. Nėštumo laikotarpiu tokiu negalavimu skundžiamasi neretai. Augantis svoris, didesnis kraujo tūris bei hormonų pokyčiai, dėl kurių sumažėja kojų venų sienelių elastingumas, o vožtuvai pasidaro mažiau sandarūs, palankios sąlygos venų varikozei. Ligai išsivystyti turi įtakos ir paveldimumas.

Gimdoje augančio vaisiaus svoris spaudžia dubens venas, dėl to kraujui pasidaro sunku tekėti, padidėja veninis spaudimas. Kraujas kaupiasi kojų venose, kurios neatlaikiusios spaudimo išsiplečia ir tampa gerai matomos po oda.

Sulėtėjus kraujotakai kojų venose, greitai gali susidaryti krešuliai. Tokia situacija palanki ir vystytis, ir paūmėti venų varikozei, jeigu šia liga nėščioji sirgo iki pastodama. Paūmėjusi liga ypač pavojinga, nes gali komplikuotis giliųjų venų tromboze.

Atsiradus šiems venų kraujotakos pokyčiams nėštumo metu, išryškėja lėtiniam venų nepakankamumui būdingi požymiai: kojų patinimas, niežėjimas, nuovargis, sunkumas ir skausmas, kojų raumenų spazmai. Matomos išsiplėtusios venos, paviršinių kraujagyslių raizginiai.

Šiuos negalavimus patiriančioms nėščiosioms, taip pat ir norinčioms jų išvengti, patariama mūvėti kompresines kojines ar pėdkelnes. Tokie gaminiai sumažina kojų skausmą, nuovargį bei patinimą. Jie gerina kraujotaką ir sulėtina venų varikozės vystymąsi. Kompresines kojines patariama mūvėti ir po gimdymo, nes tuomet esantys kraujo krešėjimo pokyčiai greičiau sukelia giliųjų venų trombozę.

Kompresinės kojinės skiriasi suspaudimo stiprumu, kuris parenkamas pagal venų nepakankamumo laipsnį. Mažiau apspaudžiančias kojines galima mūvėti prevencijai.

Jeigu tinsta kojos, nepatariama ilgai stovėti ar sėdėti. Tinimas nuslūgsta pakėlus kojas, todėl reikėtų ilgiau palaikyti jas horizontaliai, naudingas ėjimas, specialūs pratimai. Vienas paprasčiausių – pajudinti pėdas aukštyn ir žemyn. Blauzdas galima pamasažuoti vėsiu vandeniu – nuo apačios į viršų. Nėščiosioms patariama daugiau vaikščioti ir avėti patogią avalynę.

Parengė Dalia Petrutytė

Makšties pokyčiai nėštumo metu

Šis lytinis organas yra šviesios rausvos spalvos, labai elastingas, iš vidaus jį iškloja gleivinė, viršutinė makšties dalis jungiasi su gimdos kakleliu. Pastojus, į makštį priplūsta daugiau kraujo, pakinta makšties sienelių audiniai: gleivinė paburksta, makšties raumenys tampa elastingesni – ruošiamasi gimdymui, kai per makštį turės praslysti naujagimio galva.

Sveikai makščiai ypač svarbi rūgščių ir šarmų pusiausvyra, kurią apibūdina pH. Normalus mikrofloros rūgštingumas yra apie 4,0 pH. Tuomet makšties ertmėje vyrauja naudingos bakterijos ir yra nedaug sąlyginai patogeninių bakterijų, kurios rūgštingumui sumažėjus ima daugintis ir išstumia naudingus mikroorganizmus. Naudingos bakterijos skatina pieno rūgšties susidarymą ir palaiko rūgštinę makšties aplinką. Tokia terpė neleidžia daugintis kenksmingiems mikroorganizmams ir saugo moterį nuo infekcijų. Jei makšties rūgštingumas sumažėja, susilpnėja ir natūralus apsauginis mechanizmas.

Kitos makšties išsausėjimo priežastys

Sveikos moters gimdos kaklelis ir makšties sienelių liaukos išskiria natūralų sekretą, kuris neleidžia makščiai išdžiūti. Normalios išskyros yra bespalvės arba balkšvos, bekvapės ir nesukelia nemalonių pojūčių. Jos padeda išlaikyti natūralią makšties mikroflorą, kuri yra palanki moters sveikatai.

Makšties drėgmei labai svarbūs moteriški hormonai estrogenai. Paprastai šių hormonų nėštumo metu padaugėja. Bet estrogenų nėštumo metu gali ir sumažėti, pavyzdžiui, nėščiajai, kuri tebežindo pirmagimį. Šio hormono sumažėja rūkančioms nėščiosioms, vartojančioms vaistus, kurie sumažina drėgmę organizme – taip pat ir makštyje.

Makšties sausumo priežastis gali būti netinkama higiena arba kosmetika, sintetiniai apatiniai.  Makštį išsausina ir pernelyg uoli higiena, pavyzdžiui, jos plovimas. Tuomet išplaunamos ir didžiąją dalį gerosios mikrofloros sudarančios laktobakterijos, o naujos jų kolonijos nespėja susiformuoti.

Makštis gali išsausėti dėl psichologinių priežasčių ir stresų. Kartais nemalonūs pojūčiai ir makšties sausumas nėščiajai atsiranda prieš lytinius santykius – moteris nesąmoningai saugo savo būsimą vaikelį.

Makšties sausumo pasekmės – infekcijos

Makšties sausumas vargina moterį. Intymios srities vieta tampa itin jautri. Makštyje dažnai jaučiamas tempimo, deginimo jausmas, o lytiniai santykiai sukelia diskomfortą ir skausmą. Trūkstant drėgmės, galima pažeisti makšties sienelių gleivinę ir kitus intymių vietų audinius, todėl po lytinių santykių dažnai atsiranda kraujingų išskyrų. Nuolat traumuojama makštis pasidaro imli įvairiems uždegimams, kurie linkę kartotis. Dažniausiai nėščiąsias puolančios ligos bakterinė vaginozė ir kandidozė.

Lytinių organų infekcijas lemia pasikeitusi hormonų pusiausvyra, makšties mikroflora, susilpnėjęs imunitetas ir dažnesnis šlapinimasis nėštumo metu. Neretai nėščiosioms nustatoma pienligė (makšties kandidozė). Ligą sukelia baltasis balšvagrybis (Candida albicans). Sveikoje makštyje šis grybelis nesidaugina ir nesukelia nemalonių požymių. Tačiau susilpnėjus imunitetui ir makštyje sutrikus natūraliai bakterijų pusiausvyrai, infekcija gali netrukdoma vystytis. Pienligė nėra pavojinga įprastinėmis sąlygomis, bet nėščiosioms ji gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

 Kita dažnoka nėščiųjų infekcija, kurią sukelia makšties mikrofloros pusiausvyros sutrikimas, bakterinė vaginozė. Ši liga siejama su persileidimų ir priešlaikinių gimdymų grėsmėmis.

Laukti, kol makšties drėgmė atsikurs savaime, negalima, nes dėl šio negalavimo gresia pažeidimai ir infekcijos. Be to, išsausėjus makšties gleivinei, gali išsivystyti tokie sveikatos sutrikimai kaip dirgli šlapimo pūslė, itin suplonėti makšties sienelės ir vulvos oda.

Kaip kovoti su makšties sausumu?

Daugelio dėl makšties sausumo atsirandančių pažeidimų ir ligų galima išvengti – atkūrus drėgmę ir natūralią makšties mikroflorą.

Labai svarbu tinkama lytinių vietų higiena, jokiu būdu negalima plauti pačios makšties, jei to daryti nepatarė gydytojas. Apsiprausimui reikia naudoti specialiai intymiai sričiai skirtas priemones, kurių pH tinka šios srities mikroflorai ir padeda išlaikyti natūralią rūgštinę apsaugą. Nėščiosios sveikatai turi reikšmės gyvenimo būdas: racionali mityba, judėjimas, derėtų vengti nerimo ir streso.

Nėštumo metu makšties drėgmei palaikyti patariama naudoti šiuolaikines drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra veiksmingų drėgmę atkuriančių medžiagų. Viena iš tokių medžiagų yra hialurono rūgštis, kuri dėl gebėjimo pritraukti ir sulaikyti vandenį gerai sudrėkina makšties gleivinę. Hialurono rūgštis gali prisijungti 200 kartų daugiau vandens, nei pati sveria. Be to, tai yra natūraliai organizme esanti medžiaga, nuo kurios priklauso drėgmė.

Kita svarbi makšties drėgmę palaikanti medžiaga polikarbofilas. Jis gali sugerti 10 kartų daugiau vandens už savo svorį, todėl drėkinimas trunka ilgai. Be to, polikarbofilas turi savybę išlaikyti kitas veikliąsias medžiagas gleivinės paviršiuje iki trijų parų, todėl ir jo turintis preparatas veikia ilgiau. Svarbus drėkinamosios priemonės komponentas pieno rūgštis, kuri drauge su polikarbofilu palaiko normalią makšties mikroflorą.

Šios medžiagos efektyviai drėkina makštį, apsaugo nuo išsausėjimo ir padeda išlaikyti audinių elastingumą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Hemoglobino nėščiajai pritrūksta greičiau

Nėštumo metu hemoglobino gali sumažėti gana greitai, ypač – artėjant prie antrosios nėštumo pusės, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų. Kraujas tarsi praskiedžiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentracija.

Hemoglobino norma yra 120 – 150 g/l, tačiau dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis nereikia. Bet netekus daug hemoglobino susergama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai.  Hemoglobino gamybai organizme reikia daugelio medžiagų. Ypatingai svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio rūgštis) ir vitaminas B12.

Geležis – nėštumo metu reikia dvigubai daugiau

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač – pirmą nėštumo trimestrą, nes tuo laikotarpiu vaisius dar neturi skydliaukės, o geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguonimi ir jo neužteks vaisiui.

Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, nes turi susidaryti vaiko vystymuisi ir augimui reikalingas kiekis. Organizmas turi savybę kaupti geležį: nepanaudotas šio mikroelemento kiekis iš karto atidedamas į atsargas.

Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat ir placentai formuotis, apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą – 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka.

Ypatingai geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat – nešiojant kelis vaikelius, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas rizikos faktorius – gausios mėnesinės iki nėštumo.

Geležies stokos požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Esant dideliam geležies trūkumui kamuoja galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies plakimas, išblykšta oda, sumažėja atsparumas infekcijoms.

Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo turi ir galvijų kepenys, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasisavinama prastai, skirtingai negu iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.

Folio rūgštis – vaiko smegenims ir sveikiems nervams

Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, ji skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nukleino rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai.

Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas tuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai,  fizinės ir psichinės raidos sutrikimai – tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms medžiagoms nėštumo metu.

Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, kai kurių amino rūgščių susidarymui, stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse, taip pat – kai kurių vitaminų pasisavinimą.

Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, jis reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi, svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys – smegenys ir nervų sistema.

Daugiausia folio rūgšties turi tamsiai žalios spalvos daržovės, kepenys, jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės. Bet tai itin nepatvarus mikroelementas, jis greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje.

Vitaminas B12 – būtinas folio rūgščiai ir geležiai

Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, taigi nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Šio vitamino pritrūkus eritrocitai pasidaro labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies.

Drauge su folio rūgštimi vitaminas B12 dalyvauja amino rūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo amino rūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, bet taip pat lemia tai, kad folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų – dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją.

Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių bei organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu – embriono ir vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų – besiformuojančio organizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja.

B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika.

Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo galvijų kepenyse ir inkstuose. Todėl nuo jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypatingai nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino. Greičiausiai šio mikroelemento trūkumas atsiranda nėštumo metu, kai jo reikia papildomai – būsimam kūdikiui.

Parengė Undinė Gilė

Nėščios moters

Folio rūgštis – nėščiajai reikia dvigubai daugiau

Vienas pagrindinių vitaminų, ypatingai būtinų ir planuojant nėštumą, ir jo periodu – folio rūgštis (vitaminas B9). Šis elementas paruošia organizmą nėštumui. Pritrūkus folio rūgšties, atsiranda kiaušialąstės patologijų ir moteris negali pastoti arba vaisius nesivysto tinkamai. Vartoti šio vitamino preparatą gydytojai pataria pradėti prieš tris mėnesius iki planuojamo nėštumo. Bet ne visada nėštumą įmanoma tiksliai numatyti – neretai tai atsitinka netikėtai. Todėl ruoštis šiam svarbiam šeimos įvykiui vertėtų dar anksčiau.

Būsimo vaikelio nervų sistema pradeda formuotis ankstyvuoju nėštumo periodu, todėl šį vitaminą visada reikia vartoti papildomai – moters organizme jo neturi trūkti dar prieš pastojant. Nuo pat pirmųjų nėštumo dienų folio rūgšties turės užtekti abiems – dalį jos būsima mama atiduos vaisiui. Folio rūgštis jam ypatingai svarbi iki 12 nėštumo savaitės. Gauti jos reikia kasdien, nes organizmas šio vitamino nekaupia, o nesunaudoti likučiai pašalinami. Per parą nėščiajai patariama papildomai vartoti 400 mg. – dvigubai daugiau negu įprastai. Jeigu moteris turi tam tikrų sveikatos problemų, prireiks dar didesnės dozės.

Folio rūgštis būtina vaikeliui išnešioti. Ji padeda įsisavinti kitus vitaminus, būtinus gyvybei užmegzti bei išnešioti sveiką kūdikį. Dėl jos stokos nėštumo metu gali dalinai arba visiškai atitrūkti placenta, įvykti savaiminis persileidimas.

Tyrimų duomenimis, folio rūgštis svarbi būsimo vaikelio stuburo ir galvos smegenims, jos reikia organizmo ląstelėms bei audiniams. Jeigu nėštumo pradžioje trūksta didelio kiekio, atsiranda nemaža apsigimimų grėsmė. Įrodyta, kad folio rūgštis apsaugo nuo labiausiai paplitusio nervinio vamzdelio defekto – įskilo stuburo (dėl nesuaugusių slankstelių lankų atsiradusio plyšio). Šio vitamino stoka gali lemti kitus vaiko apsigimimus: protinį atsilikimą, kiškio lūpą, anencefaliją (neišsivystę galvos smegenys), hidrocefaliją (galvos smegenų vandenė, kai kaukolėje susikaupia daug skysčio). Deja, 30 proc nėščiųjų Lietuvoje nustatoma folio rūgšties stoka, vadinasi, beveik trečdalis būsimų mamų rizikuoja vaikelio sveikata.

Vitaminas B9 svarbus kraujodarai, aminorūgštims ir cukrui įsisavinti, virškinimo sistemai, imunitetui. Būsimai mamai folio rūgšties stoka gali sukelti anemiją, dėl to vaisius gauna per mažai deguonies ir jį ištinka hipoksija (deguonies badas). Tai gali pažeisti širdį, galvos smegenis ir yra dažniausia naujagimių mirties priežastis.

Folio rūgštis turi įtakos būsimos mamos apetitui, o jo netekus pritrūks naudingųjų medžiagų abiems. Vitamino B9 stoka veikia moters emocinę būklę. Mama pasidaro dirgli, jaučiasi išsekusi, o tokią savijautą ji perduos būsimam kūdikiui, kuris gims nervingas bei kaprizingas.

Folio rūgšties yra avižų kruopose, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, salotose, špinatuose, jos turi citrusiniai vaisiai, migdolai ir grikiniai riešutai, svogūnai, burokai, bulvės, moliūgai, melionai. Netrūksta šio vitamino kepenyse, inkstuose, jūros žuvyje, jo galima gauti iš pieno, sūrio, varškės kefyro ir vištų kiaušinių.

Bet vis dėlto iš maisto, kokia bebūtų subalansuota mityba, reikiamo kiekio gauti neįmanoma. Juo labiau kad apdorojant maisto produktus, folio rūgšties sumažėja. Be to, ji pasisavinama nevienodai – prasčiau turinčioms virškinimo sistemos sutrikimų. Šio vitamino daugiau sunaudoja nuolat neišsimiegančios, stiprų stresą, depresiją patiriančios moterys, taip pat – vartojančios hormoninius vaistus bei ilgai geriančios antibiotikus.

Vaisingumą skatinantis Vitaminas D3

Vitamino D stoka nustatoma apie 80 proc nėščiųjų, o tyrimai įrodo, kad šis vitaminas nėštumo metu lemia suaugusio žmogaus kaulų tankį.

Vitaminas D visoms mamoms gerai žinomas kaip būtinas vaiko augimui ir vystymuisi, taip pat rachito profilaktikai. Bet dauguma moterų pamiršta, kad jis itin svarbus dar prieš nėštumą, taip pat nešiojant vaikelį. Mokslininkai mano, kad vitaminas D turi įtakos vaisingumui, mat jis skatina gamintis lytinius hormonus progesteroną ir estrogeną.

Yra dvi šio vitamino formos – D2 ir D3. Tyrimais nustatyta, kad vitaminas D3 veikia daug efektyviau negu D2. Pastarasis gaunamas iš augalinių maisto produktų, o D3 yra gyvūniniuose, bet daugiausia (90 proc.) vitamino D gaminasi odoje, tik tam būtina sąlyga yra saulės spinduliai. Deja, saulė Lietuvoje šykšti spindulių, o šaltuoju metų periodu jie mūsų nepasiekia dar todėl, kad lauke būname mažiau bei saugomės nuo šalčio po storu rūbų sluoksniu.

Vitamino D reikia įvairioms organizmo sistemoms. Jis būtinas kalciui ir magniui pasisavinti, reguliuoja fosforo apykaitą. Taigi nuo šio vitamino priklauso būsimo vaikelio kaulų tvirtumas bei dantys. Dėl jo stokos nėštumo metu jau gimęs vaikas auga lėčiau, gali išsivystyti rachitas. Mat jeigu šio elemento trūksta nėščiajai, gimęs kūdikis jo taip pat turi per mažai.

Vitaminas D svarbus ne tik vaisiui, bet ir būsimos mamos sveikatai, jis turi įtakos imunitetui, o nesirgti ir nevartoti vaistų nėščiajai itin svarbu. Rekomenduojama vitamino D norma nėščiąjai yra 1500 – 2000 TV per dieną.

Dėl vitamino D stokos gali atsirasti įvairios nėštumo problemos – persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažesnės galimybės pagimdyti natūraliai. Trūkstant šio vitamino nėščiajai atsiranda sveikatos problemų. Jis reguliuoja insulino sintezę, padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad daugelis gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų stokoja nemažai vitamino D. Sutrikusi nėščiosios angliavandenių apykaita turi įtakos vaisiaus medžiagų apykaitai ir augimui. Moksliniai tyrimai įrodo vitamino D stokos įtaką hipertenzijai, širdies nepakankamumui, kraujagyslių ligomis. Padidėjęs kraujospūdis ypač pavojingas būsimam kūdikiui, nes dėl gimdos kraujagyslių spazmų vaikeliui gali pritrūkti deguonies ir maisto medžiagų, kyla placentos atsisluoksniavimo pavojus.

Parengė Undinė Gilė

Vaisiaus apsigimimo riziką galima nustatyti iš kraujo jau nuo 8 nėštumo savaitės. Tam pasitarnaus naujas molekulinės genetikos neinvazinis tyrimas, įdiegtas (NIPT) VUL Santariškių klinikose.

Nėščiosios kraujas tiriamas labai tiksliu naujos kartos molekulinės genetikos metodu, kuriame nustatoma vaisiaus kraujo genetinė medžiaga (laisvai cirkuliuojanti vaisiaus DNR). Iš motinos kraujo išskyrus šiuos laisvai cirkuliuojančius vaisiaus DNR fragmentus, galima įvertinti, ar vaisius neturi dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pokyčių, kurie lemia Dauno (papildomos 21-os chromosomos) ligą, Edvardso (papildomos 18-tos chromosomos) bei Patau sindormo (papildomos 13-tos chromosomos) ligas.

Tikslumas ir saugumas

Pasak Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro Prenatalinės diagnostikos skyriaus doc. dr. Eglės Benušienės, iki šiol minėtos genetinės ligos buvo nustatomos mažiau tiksliais biocheminiais tyrimais. Jie atliekami nuo 9-tos nėštumo savaitės, o rezultato tenka laukti 11-kos nėštumo savaičių. Nustačius padidėjusią chromosominių ligų riziką, moteriai rekomenduojama atlikti choriono gaurelių ar vaisiaus vandenų tyrimą. Šie tyrimai nėra saugūs ir gali sukelti persileidimą.

Naujojo NIPT tyrimo nauda trejopa:

• atliekamas iš motinos kraujo,
• labai anksti, t. y., nuo 8 nėštumo svaitės,
• tikslumas siekia 99%.

NIPT tyrimas saugus, patikimas, greitas, nėščiosios nejaučia psichologinės įtampos dėl galimos persileidimo rizikos, kuri egzistuoja po šiuo metu taikomų invazinių procedūrų. Moteris nebeturi pagrindo nerimauti, kad nėštumas gali būti nenormalus, nors ji ir nepriklauso padidintos rizikos grupei. Šis tyrimas gali būti taikomas visoms nėščiosioms – ne tik priklausančioms didelės genetinės rizikos grupei.

Kiekvienas kraujo ėminys tiriamas, naudojant dvigubą kokybės kontrolės sistemą. Tyrimo rezultatas pateikiamas per 5 darbo dienas, o galutinį atsakymą nėščiajai pateikia Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytojas genetikas.

Apie neinvazinį prenatalinį tyrimą (NIPT) Clarigo

Specialia metodika iš motinos kraujo išskiriama bei išgryninama vaisiaus DNR. Tyrimui naudojama MiSeq (Illumina, JAV) naujos kartos sekoskaitos (angl. next generation sequencing) analizatorius, Clarigo (Multiplicom, Belgija) tyrimų sistema, įdiegta Santariškių klinikose, taikant tarptautinės kokybės kontrolės reikalavimus.
Clarigo metodika yra patikrinta. 1907 nėščiųjų tyrimų rezultatai: Dauno sindromas (21 chromosomos trisomija) – 100%/99,84%, Edvardso sindromas (18 chromosomos trisomija) – 95%/100%, Patau sindormas (13 chromosomos trisomija) – 100%/99,8%.

Clarigo nustatoma vaisiaus cirkuliuojančios DNR dalis motinos kraujyje. Tyrimo rezultatas pateikiamas tik nustačius, kad motinos kraujyje cirkuliuojančios vaisiaus DNR pakanka tyrimui atlikti. Jei vaisiaus DNR motinos kraujyje per mažai (pvz. tyrimas atliktas per anksti, t y., iki 8 nėštumo savaitės), nėščioji informuojama, kad tyrimą reikia kartoti. Taip išvengiama klaidinančių neigiamų tyrimo rezultatų dėl per mažo cirkuliuojančios vaisiaus DNR kiekio. Daugelis kitų kompanijų tyrimų cirkuliuojančios vaisiaus DNR dalies vaisiaus kraujyje nenustato.

Dažniausios genetinės ligos

Dauno sindromas. Jį lemia 21-osios chromosomos trisomija (vietoje dviejų chromosomų yra trys). Dauno sindromas sukelia įvairius sveikatos sutrikimus: širdies ydas, raumenų silpnumą, virškinimo ir kvėpavimo sistemų problemas, sulėtėja vystymasis. Visi sergantieji Dauno sindromu turi įvairaus laipsnio protinę negalią. Rizika susilaukti Dauno sindromu sergančio kūdikio priklauso nuo motinos amžiaus: mažiausia tikimybė (mažiau nei 1 iš 1 000) iki 30 m. moteriai, 35 m. nėščiajai – 1 iš 400. Dauno sindromu sergančio vaikelio gali susilaukti viena iš 105 keturiasdešimtmečių, ir viena iš 20- ties 46 m. moterų.

Edvardso sindromas atsiranda dėl 18 chromosomos trisomijos (papildomos 18-tos chromosomos). Ši liga pasižymi įgimtais psichinės ir fizinės raidos sutrikimais, nulemiančiais ankstyvą mirtį. Kai kurie sutrikimai gali būti pastebėti dar iki vaiko gimimo. Gimę vaikai gali būti mažo svorio, kiti pažeidimai: skeleto deformacijos, širdies ydos, virškinamojo trakto anomalijos, išvaržos, neišsivystę plaučiai ir lytinės liaukos, galvos smegenų hidrocefalija, deformacijos, nulemiančios protinį ir fizinį atsilikimą, raumenų tonuso pokyčiai, traukuliai ir kiti simptomai. Šio sindromo dažnumas yra 1 atvejis iš 6000 gyvų gimusių.

Patau sindromas. Jį lemia 13 chromosomos trisomija. Tai reiškia, kad kiekvienoje ląstelėje yra papildoma 13-ta chromosoma. Šios ligos simptomai – ankstyvą mirtį lemiantys įgimti psichinės ir fizinės raidos sutrikimai. Liga sulėtina vaisiaus augimą, paskatina įgimtus širdies defektus. Dažniausiai būna stipriai pažeista naujagimio centrinė nervų sistema: nervinio vamzdelio defektai, anatominiai smegenų defektai, akivaizdūs kiti vystymosi sutrikimai. Sindromo dažnumas yra maždaug 1 atvejis iš 5000-29000 naujagimių.

Apie molekulinės genetikos tyrimus Santariškių klinikose

Santariškių klinikų molekulinės medicinos laboratorijose atliekami visi reikalingi molekulinės genetikos tyrimai: realaus laiko kiekybinė bei kokybinė PGR, Sanger sekoskaita, naujos kartos sekoskaita, PGR fragmentų analizė, citogenetikos metodai – įprastinis kariotipavimas, MLPA, FISH, molekulinis virtualus kariotipavimas bei daugelis kitų. Šie molekulinės genetikos tyrimai taikomi skirtingose medicinos srityse, o ypač paveldimoms, onkologinėms, kraujo, imuninėms, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių ligoms nustatyti. Pagal jų rezultatus parenkamas individualus gydymas, kuris yra efektyviausias bei sumažina nepageidaujamų reiškinių tikimybę.

Kūdikio laukimas

Nuo ko priklauso nėščiosios ir būsimo vaikelio sveikata?

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių. Šiuo laikotarpiu labai svarbu viskas: ką būsimoji mama valgo, kokiu oru kvėpuoja, kokia jos emocinė būsena, darbo ir poilsio režimas, ar ji neturi žalingų įpročių.

Nėščios moters ir vaisiaus būklė labai priklauso nuo mitybos, nes visas reikalingas maisto medžiagas ir deguonį vaisiaus organizmas gauna iš motinos. Kad kūdikis gimtų sveikas ir stiprus, nėščioji turi valgyti visavertį maistą, gauti pakankamai vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų, angliavandenių.

Ar svarbu, kaip maitinasi dar tik pastoti planuojanti moteris?

Labai svarbu! Jau planuojant pradėti kūdikį būtina parengti savo organizmą – sveikai gyventi ir maitintis.

Dar daugiau dėmesio sveikai gyvensenai ir mitybai moteris turi skirti laukdamasi kūdikio ir jį žindydama. Taigi galima išskirti tris svarbius moters gyvenimo periodus, kurių metu ji turėtų jausti ypatingą atsakomybę ne tik už savo, bet ir už vaiko sveikatą. Tai – nėštumo planavimas, nėštumas, kūdikio žindymas.

Ar kiekvienu iš šių laikotarpių yra specialių mitybos reikalavimų būsimai mamai?

Moteriai labai svarbu kiekvienu iš šių laikotarpių gauti būtent tokių medžiagų ir tokiais kiekiais, kurių tuo metu jos organizmui reikia.

Idealu, jei moteris būtinų medžiagų gali gauti iš visavertės mitybos. Pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis mityboje mažina ankstyvojo persileidimo riziką. Vengdama persileidimo, nėščioji kasdien turi valgyti vaisius, daržoves, pasmaližiauti šokolado, o žuvies ir baltos mėsos valgyti bent porą kartų per savaitę.

Tačiau ne paslaptis, kad šiais laikais ne visi maisto produktai yra kokybiški, o ekologiški maisto produktai brangūs, todėl ne kiekviena moteris įstengia sveikai maitintis. Ką daryti?

Deja, iš tiesų dabar gaminamuose maisto produktuose, ir ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje, dažnai trūksta reikalingų vitaminų, mineralų, antioksidantų.

Todėl moterims, kurios mano, kad jų mityba nėra visavertė, rekomenduojama papildomai vartoti nėštumo laikotarpiui pritaikytus maisto papildus. Ypač svarbu pakankamai gauti folio rūgšties, taip pat ir B grupės vitaminų, jodo, cinko, geležies. Jei nėščioji retai valgo žuvį, tuomet vertinga būtų mitybą papildyti ir omega-3 rūgštimis.

Ar visi vitaminai rekomenduotini nėščiai moteriai?

Nėštumo metu reikėtų atsargiai vartoti vitaminą A, nes jo perteklius gali lemti apsigimimus ar priešlaikinį gimdymą. Todėl geriau rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje vietoj vitamino A yra betakaroteno.

Patys mažiausieji pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius ir mamai neramu – tik lėk iš paskos, kad užsižiopsojęs mažylis neužkliūtų arba kojytės nesusipainiotų.

Galbūt jūsų šeima šis pavasarį laukia ar ką tik sulaukė naujagimio? Tuomet šis metas – tikras išbandymas mamai ir tėčiui, seneliams, broliukams ir sesutėms.

Nuotaiką gadina lietus ir šaltas vėjas, kuris dar gali atpūsti ir peršalimo ligą – taip pat, kaip ir žiemą ar rudenį. Todėl visi pasistiprinkime žiemos nuvargintą imunitetą ir nesirkime. Būkime sveiki ir džiaukimės pavasariu!

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų pavasaris