Susilaukus trijų sūnelių, greičiausiai teko pakeisti įprastinį gyvenimo ritmą, kažkiek apriboti darbus?

Susilaukus vaikų iš esmės per daug niekas nepasikeitė. Vaikų nepaliekam niekam, visada laviruojame su vyru patys, labai retai paprašau savo mamos pabūti su jais, kai norime kažkur išeiti kartu su vyru. 

Gal sūneliai jau lanko darželį? Kaip ten sekasi?

Kadangi buvome nusprendę, kad mažiausiai iki trejų vaikai privalo būti su tėveliais, į darželį leidome tik šiemet ir tai jų pačių prašymu. Vaikai pradėjo eiti į darželį jau pakankamai dideli ir sąmoningi, taigi mūsų adaptacija buvo labai lengva. Sūneliai labai noriai ten eina, jie lanko lauko darželį, todėl labai daug nemonotoniškos veiklos gryname ore: žygiai, tyrinėjimai, miškas – tai labai jiems patinka.

Esate ne tik trenerė, kas paskatino įgyti dar vieną profesiją – vizažistės? Atrodo, šią veiklą pradėjote susilaukusi pirmagimio. Kaip suderinate abu darbus, galbūt vienas iš jų hobis?

Vizažistės specialybė atsirado visai netikėtai ir nelauktai. Tai buvo seniai, dar prieš susipažįstant su vyru. Tada kaip gretutines studijas prie sporto bakalauro pasirinkau kosmetologiją. Tiesiog visai dėl savęs. Na, ir atsitiko taip, kad kažkaip užkabino tas vizažas, ir visai netyčia, mokytojų skatinama, pradėjau dirbti. Treniruotės yra pagrindinė mano veikla, makiažus daugiau darau vasarą, taip ir derinu, manevruoju. Makiažų nukelti kitai dienai negaliu, tad tenka atidėti treniruotes, jei jos susidubliuoja.

Dirbate viename sporto klube su vyru, kaip abu suderinate vaikelių priežiūrą su darbais? Koks jūsų šeimos laisvalaikis?

Kol vaikai nelankė darželio, vyras dirbdavo iki pietų, grįždavo, tada aš važiuodavau dirbti. Taip ir susiderindavome. Dabar dirbame kartu, kol vaikai darželyje. Laisvalaikį visada leidžiame su vaikais, ar tai būtų namai, kiemas, ar važiuotume į gamtą, į žaidimų kambarius. Dažniausiai viskas būna orientuota į vaikus, visų pasirenkamų vietų akcentas būna vaikai.

Ar dažnai vyras išleidžia atitrūkti nuo namų darbų, kad galėtumėte skirti laiko sau?

Mūsų su vyru namų rutina yra bendra: tiek aš, tiek jis darome visus darbus, tokius kaip maisto gaminimas sau ir vaikams, rūbų skalbimas ir pan. Kada mums to reikia, visada išleidžiame vienas kitą, bet šiaip daugiausia laiko praleidžiame visi kartu.

Sakoma, kad dvynukai – ne tik dvigubas džiaugsmas, bet ir dvigubas darbas. Kaip sekasi susitvarkyti – juk ir pirmasis dar ne daug didesnis?

Na, mes dažnai sulaukiame užuojautos iš praeivių gatvėje ir visiškai to nesuprantame. Kai tu planuoji vaikus, žinai, dėl ko tai darai, kokią turi viziją, kaip juos auklėsi, kokį modelį rinksiesi ir pan. Kadangi mes visada laikomės disciplinos, režimo ir taikomės prie vaikų dienotvarkės, tai kaip ir viskas labai paprasta. Aš tik kartais juokiuosi, kad trynukus auginti lengviau negu pametinukus, nes poreikiai tokie pat, o čia jau vienas gudresnis, stipresnis, apsukresnis. Taigi šiuo metu turbūt didžiausias mūsų iššūkis yra jų tarpusavio bendravimas, muštynės, pasierzinimai. Visa kita nuo pat pirmojo vaiko gimimo mums atrodo labai lengva ir paprasta. Svarbiausia suprasti vaiko poreikius, o visa kita susidėlioja savaime.

Ar sportavote nėštumo metu? Kaip Jums sekėsi atgauti kūno formas po gimdymų? Ir ką galėtumėte patarti kitoms moterims?

Nėštumo metu sportavau, pati vedžiau nėščiųjų pilateso užsiėmimus. Bet tas sportas nebuvo labai intensyvus. Nėštumo metu priaugau tik 9 kilogramus, o tos formos kažkaip grįžo savaime. Žinoma, visada yra ką norisi patobulinti. Kadangi tos patirties, kai intensyviai auga svoris nelabai turiu, galėčiau patarti tiesiog kaip specialistė: nėštumas nėra liga ar kažkokia atsipalaidavimo būsena. Jei moteris yra linkusi pilnėti, tai sveika ir visavertė mityba nėštumo metu ir po jo turėtų būti svarbiausia kiekvienos nėštukės galvoje. Stebuklų nebūna: arba laikaisi disciplinos ir esi sąmoninga, arba nesilaikai ir turi pasekmes.

Kokių norų vedamos dažniausiai moterys ateina į jūsų treniruotes – gražių formų, numesti svorio?

Norų yra įvairių: ir sustiprėti, ir numesti svorio, ateina ir dėl įvairių skausmų, kūno disbalanso. Žinoma, visos mes norime gražių kūno linijų, skirtumas tik tas, kad vienos investuoja į tai laikydamosi disciplinos, pastovumo, o kitos – ne. Ir visos mes turime tiek, kiek dirbame su savimi!

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Kodėl itin svarbi omega-3?

Žuvų taukuose esančios riebalų rūgštys reikalingos daugeliui organizme vykstančių procesų. Jos įeina į epidermio, nervinio audinio ir akių tinklainės ląstelių membranos sudėtį. Omega- 3 sudaro alfa linoleno rūgštis (ALR), eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR). Omega-6 yra linolo rūgštis.

EPR veikia širdį, imuninę sistemą, padeda apsisaugoti nuo uždegimų, DHR būtina smegenims, akims ir centrinei nervų sistemai. Omega-3 turi įtakos blogojo cholesterolio mažinimui, pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu.

Omega-6 šaltiniai yra kviečių gemalai, įvairūs riešutai, moliūgų ir kitos sėklos, sojos pupelės, alyvuogių, sezamų, saulėgrąžų, nakvišų bei agurklių aliejai. Omega-3 turi riebi žuvis (lašiša, skumbrė, sardinė, silkė, tunas), austrės, krabai, bolivinė balanda, riešutai, žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus ir avokadai.

Bet reikšmės turi ne vien kiekis – svarbiausia yra omega-3 ir omega-6 santykis organizme: jis turi būti 1:2. Deja, iš maisto omega-6 gauname 10–20 kartų daugiau, o per didelis šios riebalų rūgšties kiekis skatina uždegimus ir lėtines ligas. Taigi ypatingai svarbu gauti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių.

 Sveikatos pagrindas ‒ nuo pirmųjų dienų įsčiose

Nėščiosios mityba yra pagrindas normaliam vaisiaus augimui, nes visas reikalingas medžiagas jis gauna iš motinos kraujo. Tyrimais nustatyta, kad omega-3 ir omega-6 vartojusios nėščiosios pagimdo didesnio svorio naujagimius. Polinesočiosios riebalų rūgštys itin svarbios jau pradėjus vystytis vaisiaus nervų sistemai. Intensyviausiai smegenys vystosi trečiąjį nėštumo trimestrą ir pirmuosius dvejus gyvenimo metus.

DHR ir iš omega-6 linolo rūgšties organizme gaminama arachidono rūgštis būtinos vaisiaus galvos smegenų pilkosios medžiagos, naujų nervinių ląstelių formavimuisi, nervinių impulsų perdavimo procesams. Taip pat ‒ apsaugai nuo oksidacinio streso, kai laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, o tai dažnai sukelia įvairias ligas. Arachidono rūgštis veikia nervinio signalo perdavimą, ji yra tinklainės sudėtinė dalis, todėl labai svarbi regos vystymuisi.

Rekomenduojamas omega-3 riebalų rūgščių (DHR ir EPR) kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 350‒450 mg per parą.

Turi užtekti mamos piene

Krūtimi žindomas kūdikis omega-3 ir omega-6 gauna iš motinos pieno. Šios riebalų rūgštys turi didelės įtakos smegenų vystymuisi, koordinacijai, naujiems įgūdžiams, atminčiai.

Pakankamas DHR ir EPR kiekis kūdikystėje ir vaikystėje padeda apsisaugoti nuo tokių sutrikimų kaip dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas bei skatina mokymosi gebėjimus. DHR reikalinga vaiko intelekto, kognityvinių funkcijų vystymuisi: pirmaisiais vaiko gyvenimo metais ši rūgštis paskatina jungčių tarp neuronų skaičių ir tankį. Omega-6 įeina į ląstelių membranos sudėtį, ši riebalų rūgštis būtina kūdikio augimui, svarbi kraujo krešėjimui ir imuniniam atsakui.

Nėščiosios sveikatai

Omega-3 ir omega-6 turi užtekti ne tik vaikeliui, bet ir pačiai mamai. Šios riebalų rūgštys pirmiausia iš nėščiosios organizmo imamos vaisiui, taigi būsimai mamai gali jų pritrūkti. EPR ir DHR riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą. Nėščiajai svarbu išlaikyti normalų kraujo spaudimą. Su aukštu kraujospūdžiu nėštumo metu susijusi preeklampsija, kuri pažeidžia inkstų veiklą ir gali sutrikdyti kitų organų funkcijas.

Žuvų taukai – saugiausias omega-3 ir omega-6 šaltinis

Pasirūpinti reikiamu šių riebalų rūgščių kiekiu organizme rekomenduojama jau planuojant nėštumą, o tam į mitybos racioną įtraukti žuvų taukų maisto papildus.*

Papildomai vartoti omega-3 ir omega-6 svarbu iš karto – tik pastojus, visą nėštumo periodą bei žindant. Tuo metu šių riebalų rūgščių, kaip ir mikroelementų, poreikis normaliam kūdikio augimui yra didesnis. Nutraukus maitinimą motinos pienu arba pradėjus primaitinti, mažyliui nuo šešių mėnesių jau galima duoti žuvų taukų maisto papildą.

Daugelio rūšių žuvys (ypač – jūrinės) gali būti užterštos gyvsidabriu ir kitais teršalais, kurie yra kenksmingi vaisiui ir kūdikiui. Todėl išgryninti žuvų taukai yra saugiausias omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių šaltinis. Taip pat svarbu išsirinkti kokybiškus žuvų taukus. Rinkitės patikimą gamintoją, kuris naudoja aukščiausios kokybės žaliavas, pažangias technologijas ir turi tai patvirtinančius sertifikatus.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………

 * Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg EPR ir DHR.

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

„Trečiokui Matui šį pavasarį sukanka 10, tad tai ir mano motinystės jubiliejus, – sako Karolina. – Jaučiu, kaip nuo jo jau vis dvelkteli artėjančios paauglystės vėjai. Dukrytei Danielei – penkeri. Ji vis dar gyvena tame mergaitiškame saldume, kai rožinė spalva – pati pačiausia, o jausmai ir emocijos kunkuliuoja meile pasauliui, šeimai, draugams ir labiausiai – man ir mažajam broliukui Titui, kuriam neseniai sukako vieneri.“

Su vaiko gimimu pasikeitęs gyvenimas – iššūkis visai šeimai. Kaip su šiais iššūkiais susidorojote Jūs – profesionali psichologė, Jūsų šeima, vyras, kaip jiems pasiruošėte? 

Su šypsena prisimenu vaizdą, kaip aš po pirmo gimdymo vis dar labai sunkiai vaikštau, viską skauda, silpna, normaliai išsitiesti dar nepajėgiu… O mano vyras maudo mūsų pirmagimį ir kiek sunerimęs sako: „O tai kaip čia mes viską darysim, gi nieko nemokam!”. O aš tokia rami rami ir atsipūtusi jam sakau: „Viską mes mokam, ko nemokam – išmoksim”. Tokia buvau šviežia mama.  Laimė turėti vaikelį man nustelbė bet kokias baimes. 

Mano džiaugsmą ir euforiją tapus mama stiprino tai, kad iki šeimos sukūrimo turėjau sveikatos bėdų ir man grėsė nevaisingumas. Kai pajunti grėsmę kažko neturėti, tai gavęs kur kas labiau vertini ir brangini. Dar mane labai stiprino ir tai, kad jaučiau didelę meilę, motinystės džiaugsmą ir savo Mamytės palaikymą. Visada jaučiau jos pasitikėjimą, lyg ji vis man kartotų: „Tu gali, tu viską moki, aš tavim tikiu!“ 

Džiaugiausi ir tuo, kad mūsų su vyru vertybės, sprendžiant įvairius vaikelio atėjimo, gimimo, auginimo klausimus sutapo, tad nereikėjo eikvoti energijos papildomoms kovoms. Galėjome tik paremti ir papildyti vienas kitą.

O vėliau, įsibėgėjus motinystei, buvo ir labai nelengvo laiko, kai vaikelis jautrus, dirglus, reikalauja nuolatinio dėmesio, o pati beprotiškai pavargusi. Kartais pagalvodavau, ačiū Dievui, kad aš taip norėjau vaikų, taip svajojau apie juos nuo pat savo vaikystės – dabar turiu daugiau pasiryžimo viską įveikti su meile.

Gal papasakotumėte apie savo gimdymų patirtis, kas Jums padėjo labiausiai? 

Mano gimdymai – brangiausios gyvenimo patirtys. Tai tos dienos ir akimirkos, kai labai aiškiai jaučiau buvimą tarp dviejų pasaulių: šio, žemiško, ir to, dvasinio, iš kurio visi ateinam ir į kurį po gyvenimo visi sugrįžtam. Visi gimdymai buvo skirtingi trukmės, eigos prasme, bet visi turėjo ir bendrą panašumą – jie nebuvo labai lengvi fiziškai, ypač pirmasis. Tačiau net ir dėl to aš savotiškai džiaugiuosi. Man buvo įdomu patirti, kiek gali ištverti mano kūnas ir koks jis yra tobulai gamtos sukurtas mechanizmas – jis puikiai žino ir moka, kaip išleisti vaikelį į šį pasaulį.

Man beliko atsiduoti vyksmui, nesipriešinti, priimti… Kartu patyriau, kaip kiekviename mano gimdyme atsispindėjo paties nėštumo patirtis: koks gyvenimas buvo nėštumo metu, kokia buvau aš, ypač mano vidinis pasaulis, emocinė būsena, santykiai su svarbiausiais žmonėmis… Ne veltui yra posakis: kaip gyveni, taip ir gimdai. 

Kaip suderinate darbą ir trijų vaikučių priežiūrą, tikriausiai mažiausiąjį dar iki šiol žindote?

Taip, mažiausiąjį žindau ir, jei viskas bus gerai, žindysiu tiek, kiek jam to reikės. Pirmus du žindžiau lygiai taip pat ir dėl to labai džiaugiuosi.

Mano darbas visada vykdavo poilsio sąskaita. Laiko, kai galiu kažką sukurti, parašyti ar ištrūkti be vaikų visada turėjau ribotai. Manyje visą gyvenimą ruseno noras kažką prasmingo nuveikti ir pasitarnauti kitiems, o teikti psichologines konsultacijas, pravesti paskaitėles ar kaip dulai ruošti gimdymui, lydėti moteris į gimdymą ir palaikyti po jo man atrodė prasminga. Tai atlikusi jausdavau, kad mano siela yra rami, o tada ir prie motinystės grįždavau su nauju įkvėpimu.

Jei atvirai, kartais sėdėdama konsultacijose ar dalyvaudama gimdymuose, kurie trukdavo ir parą, net savotiškai pailsėdavau, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Labai gerai pamenu ir vienos pažįstamos atsakymą, kai aš, būdama dviejų mažamečių mama, stebėjausi ir susižavėjusi klausiausi, kad ji ne tik augina tris vaikus, bet dar ir dirba visu etatu. O ji sako: „Tai kad aš darbe pailsiu. Ten galiu ramiai išgerti kavos. Niekas ten ant manęs nerėkia, nelieja emocijų, o priešingai – mandagiai bendrauja ir vertina, ką darau.” 

Tada pagalvojau: iš tiesų, kaip gera, kai gali tiesiog daryti savo darbą ir niekam tavęs neprireikia kas penkias minutes. 

Gimus trečiajam vaikui kurį laiką panirau tik į motinystę, tačiau tokia jau esu, kad nenustygstu vietoje ir turiu kažką daryti, kurti. Psichologės bei dulos kontaktinei veiklai kol kas galimybių neturiu, bet priėmiau kvietimą parašyti knygos „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė” psichologinę dalį. Taip pat sukūriau feisbuke puslapį „Išsipildymas Motinystėje”, kur dalinuosi įrašais įvairiomis temomis: apie motinystę, nėštumą, gimdymą, vaikelio auginimą, santykius šeimoje. Motinystės kasdienybė ir šios veiklos puikiai papildo viena kitą, tad džiaugiuosi tuo.

Kas paskatino tapti dula?

Kai laukiausi pirmojo vaikelio, labai ruošiausi gimdymui, domėjausi ta tema. Man buvo labai svarbu, kad ši patirtis būtų kuo geresnė tiek man, tiek vaikeliui, tiek mūsų šeimai. Sukaupiau tiek žinių, kad jau tada pati sau tapau geriausia dula, ir negi viskas tuo baigiasi? Norėjosi dalintis su pasauliu, su kitomis moterimis, kad ir joms gimdymas būtų kaip šventė.

Dar nėštumo metu sužinojau, kad užsienyje yra tokios dulos, kurios lydi moteris į gimdymus, ruošia jiems. Tada svajojau, jei tik Lietuvoje tokia profesija būtų, tai tuojau pat jos mokslų imčiausi. Bet nebuvo. Tada man nušvito galvoje, kad artimiausia tam yra akušerės veikla.

Jau buvau tvirtai pasiryžusi nuo 2014 stoti į akušeriją. O tada visai netikėtai, lyg pats likimas pasirūpino, kad, likus vos savaitei iki pirmųjų dulų mokymų Lietuvoje, aš visiškai atsitiktinai pamačiau internete informaciją apie tai. Galvotrūkčiais nusiunčiau laišką su prašymu priimti, ir nors laisvų vietų nebebuvo, matyt, mano kunkuliuojantis noras ir pasiryžimas ištirpdė visus ledus – jau po kelių dienų sėdėjau pirmoje paskaitoje. Įpusėjus šiems mokymams supratau, kad būtent dulos veikla yra tai, apie ką svajoju. 

Kokia buvo dulos darbo pradžia, su kokiais iššūkiais teko susidurti? 

Šios veiklos pradžia buvo, sakyčiau, lydima ir palaikoma didelio rato moterų šviesos, užsidegimo, tikėjimo ir, be abejo, darbo šviesti visuomenę apie tokią veiklą, skintis kelius, kad gimdymo namuose ir gimdymo skyriuose į mus nebežiūrėtų kaip į įsibrovėles, kurios nori visas akušeres nustumti nuo jų sosto.

Mūsų pirmasis dulų ratas buvo toks idėjinis branduolys, kur susirinko moterys, vedinos ne siekio susikurti versliukus, bet šviesios svajonės, kad kuo daugiau moterų patirtų gimdymą kaip šventę, būdamos apsuptos meilės, švelnumo ir palaikymo. Deja, ne visi tai matė taip ir gimdymo įstaigose dažnai jautėmės nelaukiami svečiai.

Dažnai, lydėdama moterį į gimdymą, kur kas daugiau įtampos jausdavau ne dėl to, kaip susiklostys pats gimdymas, o dėl personalo požiūrio į dulos dalyvavimą, ar tai nesukels kažkokių neigiamų padarinių gimdančiai moteriai. Yra buvę atvejų, kai akušerė visais kanalais skleisdavo žinutę: „Atsivedėt tą dulą, tai dabar ir gimdykit su ja.“ Būdavo nesmagu jausti, kad akušerė į dulą žvelgia kaip į konkurentę, kai, iš tiesų, mes tampame komanda, kuri surėmusi pečius stengiasi, kad moteriai gimdymas, o vaikeliui gimimas būtų kuo geresnis. 

Tapusi dula ne tik pradėjau lydėti moteris jų nėštumo ir gimdymo kelionėse, bet drauge su dulomis Rūta Žemaityte Tal-Or ir Asta Žūkaite Kaune įkurėme besilaukiančiųjų mokyklėlę, vesdavom pasiruošimo gimdymui paskaitų ciklą. Šią veiklą puoselėjome porą metų, tačiau gimus dukrytei man teko pasitraukti.

Koks dabar ligoninės personalo požiūris į dulas?

Šiuo metu jau nueitas ilgas kelias nuo tų pirmųjų metų, kai buvo pralaužiami storiausi ledai. Daugelyje įstaigų gimdymo skyriaus personalas dulas priima natūraliai, kaip moterį lydintį asmenį, kuris turi kompetencijų moterį palaikyti, pamasažuoti, pagelbėti, būti tomis dažnai taip reikalingomis papildomomis rankomis. Dėl to yra džiugu. Yra medikų, kurie po gimdymo duloms net padėkoja už dalyvavimą. Ir man ne kartą teko to sulaukti, o tai labai sušildo ir įkvepia. 

Gal galėtumėte apibūdinti, kokios moterys kreipiasi į jus konsultacijos? Juk vienoms nereikia pagalbos iš pašalies, o kitos be jos neapsieina?

Mane dažniausiai susiranda tos moterys, kurios yra jautresnės, kurioms svarbus atliepimas į jų emocijas ir jausmus, kurios jaučia, kad gimdymo metu jų kūnas gali įsitempti vien dėl naujos aplinkos, kai iš namų atvykstama į gimdymo įstaigą, kurioms reikia švelnaus, palaikančio užnugario. Aš esu kaip emocinis amortizatorius. Gimdymo metu man esminis akcentas yra tas, kad moteris kuo labiau atsipalaiduotų ne tik fiziškai, bet dar svarbiau – emociškai. 

Yra buvę, kai dulos ieškojo moterys, kurių pirmoji gimdymo patirtis paliko skaudžių emocinių randų, ir jos svajojo, kad antrasis gimdymas būtų kitoks. Arba laukiančios pirmojo gimdymo, kurios jau dabar aiškiai žino, ko nori, ir yra pasiruošusios viską padaryti dėl to. Buvo moterų, kurių pirmasis gimdymas baigėsi cezario pjūviu ir jos svajoja pagimdyti natūraliai. O mieliausia, kai mane pakviečia vėl būti kartu jau su manim gimdžiusios moterys. Viena šeima visus tris savo vaikučius gimdė man esant šalia. Kelias kitas šeimas teko gimdymo kelionėje lydėti porą kartų. 

Psichologinės konsultacijos motinystės temomis kreipiasi moterys, kurios negali pastoti, patyrusios persileidimą, išgyvenančios stiprią gimdymo baimę arba jaučiančios psichologinę traumą dėl patirto gimdymo. Kartais apsilanko išgyvenančios depresiją po gimdymo arba sutrikusios, nežinančios, kaip pačiai adaptuotis ir padėti adaptuotis vyresniam vaikeliui gimus antrajam. 

Na, o dulos paslaugų dažniausiai ieško moterys, kurios nori tiek konsultacijų nėštumo metu, ruošiantis gimdymui, tiek dalyvavimo gimdyme. Po gimdymo dažniausiai susitinkame vieną ar du kartus aptarti gimdymo patirties ir naujai kilusių klausimų dėl žindymo, vaikelio priežiūros ar pačios moters emocinės savijautos. 

Gimdančios moters palaikymas, ko gero, sunkiausias psichologinis krūvis, kaip jį pakeliate?

Oi, nieko panašaus. Gimdančios moters palaikymas man yra šventė, palyginus su kitomis savo darbo situacijomis, kuriose tenka palaikyti žmones. Gimdanti moteris man yra karalienė, pasaulio kūrėja. Visi jos norai – man įsakymas, kurį su džiaugsmu vykdau. Net jei ji irzli, pavargusi, piktoka – na ir kas? Man kasdienybėje tenka tiek sugerti savo pačios vaikų emocijų, kad gimdančios moters emocijos nesunkiai pakeliamos. O labiausiai palaiko tai, jog kad ir kaip sunku gimdyme taptų, visada lydi ir džiaugsmas, nes mes visi, gimdanti moteris ir esantieji šalia, laukiame džiaugsmo, didžiulio džiaugsmo!

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Folio rūgšties stokos pasekmės – nuo anemijos iki depresijos

Folio rūgštis reikalinga daugeliui organizmo gyvybinių funkcijų. Ši medžiaga yra svarbi ląstelių augimui ir dalijimuisi, baltymų apykaitai, dalyvauja palaikant normalų kepenų darbą. Ji reikalinga nukleino rūgščių (DNR) sintezei, o DNR pakitimai lemia itin rimtas ligas, tokias kaip vėžys. Be to, ji būtina tinkamai imuninės sistemos veiklai, širdies ir kraujagyslių darbui. Folio rūgštis mažina homocisteino, kuris skatina cholesterolio nusėdimą ant kraujagyslių sienelių, kiekį. Taigi, padeda apsisaugoti nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir dažnai skiriama gresiant miokardo infarktui.

Folio rūgštis teigiamai veikia nervų sistemą, taigi ir mūsų nuotaiką bei darbingumą. Ji būtina kraujodarai, t. y. eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamybai – o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę.

Folio rūgšties stoka gali būti megaloblastinės anemijos priežastis. Tai anemijos rūšis, kai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų skaičius ir sutrinka normalus jų funkcionavimas. Dėl folio rūgšties trūkumo susidaro dideli, nesubrendę eritrocitai – megaloblastai, kurie negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Todėl pamažu didėja audinių deguonies badas. Atsiranda silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, širdies ritmo sutrikimai, odos blyškumas.

Folio rūgšties stokos pasekmė – bloga nuotaika, kuri laikui bėgant gali išsivystyti į klinikinę depresiją. Ilgą laiką trūkstant šio vitamino gali susilpnėti atmintis, kamuoti nemiga, nuolatinis nuovargis, nervingumas, nepagrįstas nerimas.

Pritrūksta dažnam

Šio vitamino stoką lemia netinkama mityba, alkoholis, disbiozė, įvairios žarnyno ligos, kuriomis sergant jis neįsisavinamas, onkologinės, kepenų ligos. Suprastėja šio vitamino įsisavinimas vartojant traukulius slopinančius vaistus, geriamuosius kontraceptikus.

Folio rūgšties stoka yra viena iš labiausiai paplitusių avitaminozių rūšių. Pirmieji požymiai – nuovargis, apetito stoka, irzlumas – yra nespecifiniai, todėl dauguma tiesiog nekreipia į juos dėmesio. Norint palaikyti normalią vitamino B9 koncentraciją kraujyje, reikia užtektinai jo gauti kasdien.

Folio rūgšties poreikis didėja sveikstant po traumų ir operacijų, aktyviai sportuojant. Daugiau jos reikia linkusiems į anoreksiją, griežtai besilaikantiems veganinės mitybos, t. y. tiems, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų.

Gausus vitamino B9 šaltinis žalios spalvos daržovės: špinatai, brokoliai, salotos, žiediniai ir briuselio kopūstai, taip pat jo yra burokuose, avižiniuose dribsniuose, mielėse. Vitamino B9 nemažai svogūnuose, graikiniuose riešutuose, žemės riešutuose, pomidoruose, citrusiniuose vaisiuose, grikiuose, kepenyse, kiaušinių tryniuose.

Tačiau folio rūgštis nėra patvari, ji suyra veikiant aukštai temperatūrai. Daug šio vitamino praranda šviesoje laikomi produktai. Be to, mažiau jo yra šiltnamyje užaugintuose vaisiuose ir daržovėse.

Nuolat vartoti reikia vaisingo amžiaus ir nėščioms moterims

Folio rūgštis ypač svarbi nėštumo periodu, jos reikia placentos augimui. Trūkstant šio mikroelemento, padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo, depresijos po gimdymo rizika.

Pakankamas folio rūgšties kiekis būtinas besivystančiam vaisiui. Ji svarbi nugaros smegenų ir nervų sistemos formavimuisi. Folio rūgštis padeda išvengti labai sunkių smegenų ir nervų sistemos apsigimimų, įgimtų širdies ydų. Esant šio vitamino trūkumui dažniausiai pasitaiko tokie stuburo patologijos defektai kaip įskilas stuburas (su plyšiu, kai yra nesuaugę slankstelių lankai) ir anencefalija (neišsivysčiusios smegenys).

Vaisiaus nervinis vamzdelis, iš kurio vystosi galvos ir stuburo smegenys, stuburas ir kaukolė, pradeda formuotis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Todėl pradėti vartoti folio rūgštį patariama jau bent prieš 2–3 mėnesius iki planuojamo nėštumo, ir tęsti toliau. Dar geriau, jeigu šį vitaminą papildomai vartos kiekviena vaisingo amžiaus moteris.

Nėštumo planavimo laikotarpiu folio rūgšties neturi pamiršti ir vyrai, ji turi įtakos vaisingumui, reikalinga stipriems spermatozoidams, o jos trūkstant sumažėja ir jų kokybė, ir kiekis.

Geriausiai organizmo įsisavinama forma L-metilfolatas

Natūrali vitamino B9 forma, esanti maisto produktuose, yra folatai. Folio rūgštis – dirbtinai susintetinta medžiaga, kuri yra maisto papilduose ir vaistuose.

Tiek natūralūs folatai, tiek sintetinė folio rūgštis nėra metaboliškai aktyvūs junginiai, t.y. negali dalyvauti organizmo biocheminėse reakcijose. Kad pradėtų efektyviai veikti, organizme pirmiausia turi įvykti daug cheminių reakcijų, kurių rezultatas yra L-metilfolato susidarymas. Būtent L-metilfolatas yra biologiškai aktyvus folatas, kuris apsaugo nuo folio rūgšties trūkumo pasekmių. Bėda ta, kad dėl specifinio genetinio fermento trūkumo minėtos cheminės reakcijos ne kiekvieno žmogaus organizme vyksta sklandžiai, todėl vitaminas B9 gali nebūti įsisavintas.

Štai kodėl geriausia yra lengvai pasisavinama biologiškai aktyvi vitamino B9 forma – L-metilfolatas. Tai jau paruoštas vitaminas B9: apeinant ilgą transformacijos stadiją, L-metilfolatas iš karto absorbuojamas organizme.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Svarbios organizme esančios geležies atsargos

Geležies poreikis nėštumo metu padidėja. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geležis ypatingai svarbi augančiam vaisiui ir placentai. Šio cheminio elemento stoka nėštumo metu turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą. Esant sunkiai anemijai nėščiajai gresia priešlaikinis gimdymas.

Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g /l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l. Jeigu šie skaičiai mažesni, nustatoma mažakraujystė.

Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90–109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90–104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l. Įtarus mažakraujystę, atliekamas papildomas –feritino tyrimas, kurio reikia geležies atsargoms organizme nustatyti. Mat, nors ir bendras kraujo tyrimas rodo normalų hemoglobino kiekį, organizme gali neužtekti geležies atsargų, o jos paaiškėja tik atlikus feritino tyrimą.

Nėščiųjų anemijos priežastys

Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojimą moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų. Šios ligos priežastis gali būti prieš nėštumą varginusios gausios mėnesinės, trumpas intervalas tarp nėštumų, daugiavaisis nėštumas, dažnas vėmimas šio periodo pradžioje, kraujavimas nėštumo metu.

Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia – nepakankamai valgant mėsos. Taip pat trūkstant vitaminų B9 (folio rūgšties), B12 ir C, kurie padeda pasisavinti geležį.

Geležies stokos anemijos simptomų galima ir nejausti, kol neišnaudojamos šio elemento atsargos. Ypač esant lengvai anemijai ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes deguonies trūkumą organizmas iš pradžių gali kompensuoti. Be to, į kai kuriuos anemijos požymius, tokius kaip plaukų slinkimas, nagų struktūros pokyčiai, odos sausėjimas dažniausiai moterys nekreipia dėmesio, manydamos, kad jų priežastis – pats nėštumas.

Kiti anemijos simptomai: odos ir gleivinių blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas, greitas nuovargis, silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas, skonio pokyčiai (noras valgyti tokius nevalgomus dalykus kaip molis, kreida, dantų pasta, ledas).

Geležies trūkumą gali lemti sutrikęs jos pasisavinimas organizme sergant virškinamojo trakto liga, vartojant kai kuriuos vaistus. Anemiją skatina taip pat ir depresija.

Kaip papildyti geležies atsargas?

Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis. Daug geležies turi raudona mėsa, kepenys, liežuvis, inkstai, krabai, ikrai, kiaušinių tryniai, ankštiniai augalai, ruginė duona, brokoliai, bolivinės balandos, smidrai, špinatai, kopūstai, moliūgų sėklos, žemės riešutai, datulės, petražolės.

Bet su maistu gautą geležį organizmas sugeba pasisavinti ne daugiau kaip 30 proc. Iš daržovių ir vaisių ji pasisavinama daug blogiau nei iš gyvūninės kilmės produktų. Mėsoje esanti hemogeležis pasisavinama 20–30 %, ir tam neturi įtakos kitas maistas. O augaliniuose produktuose esančios ne hemogeležies organizmas gali pasisavinti tik 3–5 %. Be to, kiek šio elemento gausime iš augalinių produktų, priklauso ir nuo kartu valgomo maisto.

Geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja kartu su jais valgant mėsą. Gerina šio elemento pasisavinimą vitaminas C, bet jo mažėja verdant ar kepant. Taigi, valgant termiškai apdorotas daržoves ar vaisius, geležis prasčiau pasisavinama.

Mažina šio elemento pasisavinimą kavoje ir arbatoje esantys polifenoliai, fitatai, kurių yra sojų produktuose, pieno produktuose esantis kalcis.

Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą – 30 mg. Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga. Ir juo labiau apsiriboti vien tinkama mityba neįmanoma, jei anemija jau atsirado. Ligai gydyti skiriami geležies maisto papildai.

Parengė Undinė Gilė

Vaisiaus apsigimimo riziką galima nustatyti iš kraujo jau nuo 8 nėštumo savaitės. Tam pasitarnaus naujas molekulinės genetikos neinvazinis tyrimas, įdiegtas (NIPT) VUL Santariškių klinikose.

Nėščiosios kraujas tiriamas labai tiksliu naujos kartos molekulinės genetikos metodu, kuriame nustatoma vaisiaus kraujo genetinė medžiaga (laisvai cirkuliuojanti vaisiaus DNR). Iš motinos kraujo išskyrus šiuos laisvai cirkuliuojančius vaisiaus DNR fragmentus, galima įvertinti, ar vaisius neturi dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pokyčių, kurie lemia Dauno (papildomos 21-os chromosomos) ligą, Edvardso (papildomos 18-tos chromosomos) bei Patau sindormo (papildomos 13-tos chromosomos) ligas.

Tikslumas ir saugumas

Pasak Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro Prenatalinės diagnostikos skyriaus doc. dr. Eglės Benušienės, iki šiol minėtos genetinės ligos buvo nustatomos mažiau tiksliais biocheminiais tyrimais. Jie atliekami nuo 9-tos nėštumo savaitės, o rezultato tenka laukti 11-kos nėštumo savaičių. Nustačius padidėjusią chromosominių ligų riziką, moteriai rekomenduojama atlikti choriono gaurelių ar vaisiaus vandenų tyrimą. Šie tyrimai nėra saugūs ir gali sukelti persileidimą.

Naujojo NIPT tyrimo nauda trejopa:

• atliekamas iš motinos kraujo,
• labai anksti, t. y., nuo 8 nėštumo svaitės,
• tikslumas siekia 99%.

NIPT tyrimas saugus, patikimas, greitas, nėščiosios nejaučia psichologinės įtampos dėl galimos persileidimo rizikos, kuri egzistuoja po šiuo metu taikomų invazinių procedūrų. Moteris nebeturi pagrindo nerimauti, kad nėštumas gali būti nenormalus, nors ji ir nepriklauso padidintos rizikos grupei. Šis tyrimas gali būti taikomas visoms nėščiosioms – ne tik priklausančioms didelės genetinės rizikos grupei.

Kiekvienas kraujo ėminys tiriamas, naudojant dvigubą kokybės kontrolės sistemą. Tyrimo rezultatas pateikiamas per 5 darbo dienas, o galutinį atsakymą nėščiajai pateikia Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytojas genetikas.

Apie neinvazinį prenatalinį tyrimą (NIPT) Clarigo

Specialia metodika iš motinos kraujo išskiriama bei išgryninama vaisiaus DNR. Tyrimui naudojama MiSeq (Illumina, JAV) naujos kartos sekoskaitos (angl. next generation sequencing) analizatorius, Clarigo (Multiplicom, Belgija) tyrimų sistema, įdiegta Santariškių klinikose, taikant tarptautinės kokybės kontrolės reikalavimus.
Clarigo metodika yra patikrinta. 1907 nėščiųjų tyrimų rezultatai: Dauno sindromas (21 chromosomos trisomija) – 100%/99,84%, Edvardso sindromas (18 chromosomos trisomija) – 95%/100%, Patau sindormas (13 chromosomos trisomija) – 100%/99,8%.

Clarigo nustatoma vaisiaus cirkuliuojančios DNR dalis motinos kraujyje. Tyrimo rezultatas pateikiamas tik nustačius, kad motinos kraujyje cirkuliuojančios vaisiaus DNR pakanka tyrimui atlikti. Jei vaisiaus DNR motinos kraujyje per mažai (pvz. tyrimas atliktas per anksti, t y., iki 8 nėštumo savaitės), nėščioji informuojama, kad tyrimą reikia kartoti. Taip išvengiama klaidinančių neigiamų tyrimo rezultatų dėl per mažo cirkuliuojančios vaisiaus DNR kiekio. Daugelis kitų kompanijų tyrimų cirkuliuojančios vaisiaus DNR dalies vaisiaus kraujyje nenustato.

Dažniausios genetinės ligos

Dauno sindromas. Jį lemia 21-osios chromosomos trisomija (vietoje dviejų chromosomų yra trys). Dauno sindromas sukelia įvairius sveikatos sutrikimus: širdies ydas, raumenų silpnumą, virškinimo ir kvėpavimo sistemų problemas, sulėtėja vystymasis. Visi sergantieji Dauno sindromu turi įvairaus laipsnio protinę negalią. Rizika susilaukti Dauno sindromu sergančio kūdikio priklauso nuo motinos amžiaus: mažiausia tikimybė (mažiau nei 1 iš 1 000) iki 30 m. moteriai, 35 m. nėščiajai – 1 iš 400. Dauno sindromu sergančio vaikelio gali susilaukti viena iš 105 keturiasdešimtmečių, ir viena iš 20- ties 46 m. moterų.

Edvardso sindromas atsiranda dėl 18 chromosomos trisomijos (papildomos 18-tos chromosomos). Ši liga pasižymi įgimtais psichinės ir fizinės raidos sutrikimais, nulemiančiais ankstyvą mirtį. Kai kurie sutrikimai gali būti pastebėti dar iki vaiko gimimo. Gimę vaikai gali būti mažo svorio, kiti pažeidimai: skeleto deformacijos, širdies ydos, virškinamojo trakto anomalijos, išvaržos, neišsivystę plaučiai ir lytinės liaukos, galvos smegenų hidrocefalija, deformacijos, nulemiančios protinį ir fizinį atsilikimą, raumenų tonuso pokyčiai, traukuliai ir kiti simptomai. Šio sindromo dažnumas yra 1 atvejis iš 6000 gyvų gimusių.

Patau sindromas. Jį lemia 13 chromosomos trisomija. Tai reiškia, kad kiekvienoje ląstelėje yra papildoma 13-ta chromosoma. Šios ligos simptomai – ankstyvą mirtį lemiantys įgimti psichinės ir fizinės raidos sutrikimai. Liga sulėtina vaisiaus augimą, paskatina įgimtus širdies defektus. Dažniausiai būna stipriai pažeista naujagimio centrinė nervų sistema: nervinio vamzdelio defektai, anatominiai smegenų defektai, akivaizdūs kiti vystymosi sutrikimai. Sindromo dažnumas yra maždaug 1 atvejis iš 5000-29000 naujagimių.

Apie molekulinės genetikos tyrimus Santariškių klinikose

Santariškių klinikų molekulinės medicinos laboratorijose atliekami visi reikalingi molekulinės genetikos tyrimai: realaus laiko kiekybinė bei kokybinė PGR, Sanger sekoskaita, naujos kartos sekoskaita, PGR fragmentų analizė, citogenetikos metodai – įprastinis kariotipavimas, MLPA, FISH, molekulinis virtualus kariotipavimas bei daugelis kitų. Šie molekulinės genetikos tyrimai taikomi skirtingose medicinos srityse, o ypač paveldimoms, onkologinėms, kraujo, imuninėms, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių ligoms nustatyti. Pagal jų rezultatus parenkamas individualus gydymas, kuris yra efektyviausias bei sumažina nepageidaujamų reiškinių tikimybę.

Artimo žmogaus palaikymas

Navickienė pastebi, kad mergaitės, kurių mamos reguliariai tikrinasi sveikatą, suaugusios dažniausiai ir pačios elgiasi taip pat.

„Rūpinimosi sveikata įprotis, kaip ir daugelis kitų dalykų, taip pat formuojamas šeimoje. Paauglystėje kiekviena mergaitė turi artimą žmogų, o jis nebūtinai yra mama. Kartais mergaitės atviriau kalbasi su vyresne sese, pussesere ar teta. Jei šis žmogus papasakoja mergaitei apie intymiąją higieną, mėnesines bei intymius santykius, tikėtina, jog ateityje ji rūpinsis savo sveikata ir vizitus pas šios srities gydytojus laikys savaime suprantamu dalyku”,– teigia klinikos „Flebologijos centras” ginekologė-akušerė V. Navickienė.

Gydytoja pataria ateiti pas ginekologą jau 16 metų, o konsultacijos metu gydytojas nuspręs, ar reikia papildomos apžiūros. Jeigu trūksta drąsos, galima keletą kartų atvykti drauge su mama ar kita artima giminaite.

„Dauguma merginų bijo pirmojo apsilankymo dėl fizinio diskomforto, tačiau šiandien galima įvertinti vidaus organų būklę atliekant ultragarsinį tyrimą”, – ramina gydytoja ir pataria nesikliauti pasakojimais, kurie dažnai suklaidina.

Ginekologas – geriausias nėščiosios patarėjas

Gydytoja-akušerė sako, kad moteriai, kuri pas ginekologą lankosi reguliariai ir nuolat stebi savo ciklą bei kitus kūno signalus, daug lengviau nėštumo metu, nes gydytojas jau yra susipažinęs su jos būkle. Reguliarūs apsilankymai pas ginekologą padeda išvengti ir nepagrįstų baimių.

„Drauge su kolegomis dažnai susiduriame su poromis, kurios po kelių mėnesių nesėkmingų pastangų, nerimauja, jog yra nevaisingos. Tokių baimių nekiltų, jei moterys reguliariai lankytųsi pas gydytoją dar prieš planuodamos pastoti. Tyrimai ir apžiūros leidžia pakankamai tiksliai numatyti, ar moteris gali turėti su vaisingumu susijusių problemų”, – teigia ginekologė-akušerė.

Anksti išsiaiškinus problemas, galima laiku imtis ir atitinkamų priemonių. Taip pat prieš planuojant nėštumą gydytoja rekomenduoja atlikti specialius tyrimus: dėl raudonukės, taksoplazmozės, chlamidijų, sifilio, ŽIV, gimdos kaklelio ligų, citomegalo, hepatito virusų. Taip pat – vartoti folio rūgšties preparatus.

„Pas ginekologą reikia būti drąsioms ir klausti visko, kas rūpi. Blogiausia, jei būsima mama išėjusi iš ginekologo kabineto abejoja dėl savęs ar kūdikio. Per pirmąjį apsilankymą galima su gydytoju aptarti ir nuskausminamuosius, nejautrą gimdymo metu. Pastebėjau, kad moterys daug ramesnės, jei žino, kad jų ir gydytojo požiūriai nesiskiria”, – teigia V. Navickienė.

Dažniausia klaida – diagnozės baimė

Net ir suaugusios moterys daro klaidų. „Be abejonės, pirmiausia – tai vizito pas ginekologą atidėliojimas bijant išgirsti diagnozę. Yra pacienčių, kurioms onkologinės ligos nustatomos pavėluotai, nors ligos simptomus jos pastebėjo daug anksčiau. Negydomas net paprasčiausias uždegimas ilgainiui gali sukelti daugybę problemų, o tuomet gali prireikti chirurginio gydymo”, – teigia gydytoja.

Pradėjusi lytinį gyvenimą moteris turėtų reguliariai lankytis pas ginekologą, atlikti profilaktinius gimdos kaklelio tyrimus, pasikonsultuoti dėl kontracepcijos. Sulaukus 22 m. kas trejus metus derėtų atlikti gimdos kaklelio tyrimą, mamografiją, kraujo tyrimus. Visos 55 metų moterys tai turėtų daryti kas dvejus metus.

Atsargiai reikėtų rinktis ir kosmetologijos paslaugas, nes moterys gana dažnai užsikrečia įvairiais virusais plaukų šalinimo procedūrų-depiliacijų metu. Gydytoja taip pat įspėja dėl kelnaičių su juostele, nenatūralių įklotų, viešųjų baseinų. Netinkama higiena gali sukelti įvairias makšties infekcijas, sutrikdyti makšties mikroflorą.

„Daugumą virusų ir ligų galima išgydyti, o baimę nugalėti. Svarbiausia žinoti sveikatos problemas, o efektyviam gydymui ir priežiūrai labai padeda abipusis pacientės ir gydytojo pasitikėjimas „, – pokalbį užbaigia V. Navickienė.

Kodėl vaikui svarbios omega-3 ir omega-6 rūgštys?

Planuojant pastoti, nėštumo ir kūdikio žindymo laikotarpiais ypač svarbios yra ilgos grandinės omega riebalų rūgštys: dokosaheksaenoinės rūgštis (DHR) iš Omega-3 riebalų rūgšties rūšies ir arachidono rūgštis (AR) iš omega 6. Tyrimais nustatyta, kad šios rūgštys yra lyg „statybiniai blokai“, reikalingi kūdikio akių ir nervų sistemos ląstelėms susidaryti. DHR ir AR rūgštys ypač svarbios paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais, nes tuomet ypač greitai auga vaiko smegenys. Daugiau šių rūgščių turi gauti ir gimęs vaikas nuo pat pirmųjų dienų mažiausiai iki dvejų metų.

Nėštumo metu besivystantis kūdikis ir žindomas vaikas šių rūgščių gauna tik iš motinos, o jų, taip reikalingų medžiagų, jos kraujyje ir piene yra tiek, kiek patenka su maistu. Daugiausia omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių yra riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ir skumbrėje.

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ilgos grandinės omega riebalų rūgštys, vartojamos nėštumo ir žindymo laikotarpiais, gali teigiamai veikti tolesnę vaiko psichikos raidą.

Dandi universiteto Psichologijos ir vaiko sveikatos fakulteto mokslininkų grupė tyrimais nustatė, kad nuo gimimo iki keturių mėnesių maitinti DHR ir AR praturtintu pieno mišiniu kūdikiai, sulaukę dešimties mėnesių, daug geriau geba įveikti sunkumus negu vaikai, gėrę įprastinius pieno mišinėlius. Taip pat nustatyta, kad šių vaikų, sulaukusių trejų metų, IQ buvo aukštesnis, o žodynas turtingesnis.

Kitų tyrimų duomenimis, vaikų, kurių mamos vartojo omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis būdamos nėščios ir žindydamos, regėjimas buvo aštresnis.

Omega rūgštys būtinos mamos sveikatai

Keli Danijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad moterų, vartojančių daug omega-3 riebalų rūgščių, nėštumas trunka ilgiau, o naujagimiai sveria daugiau. Moterims, kurios visai nevalgo žuvies ir nevartoja šios rūgšties papildomai, rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį beveik keturis kartus didesnė negu toms, kurios valgo žuvį mažiausiai kartą per savaitę. Be to, nustatyta, kad daugiau omega-3 rūgšties suvartojančios moterys pagimdžiusios rečiau serga depresija.

Taigi nėščiosioms naudinga vartoti šių riebalų rūgščių ne tik dėl kūdikio, bet ir dėl savo sveikatos. Nėščiosios riebalų rūgštys per placentą patenka kūdikiui ir padeda vystytis jo smegenims. Apskaičiuota, kad maitindama krūtimi mama praranda kasdien po 50–80 mg riebalų rūgščių, o jų sumažėjimas siejamas su depresija po gimdymo. Nėštumo metu prarastas riebalų rūgštis mama atgauna tik per 26 savaites. Todėl vėlesniems vaikams DHR ir AR kiekio gali neužtekti optimaliai vystytis smegenims ir akims, jeigu jų nebus vartojama papildomai.

Kodėl trūksta omega-3 ir omega-6 rūgščių?

Jų gali trūkti net ir valgant daug maisto, iš kurio organizmas gali pagaminti DHR ir AR (pvz., iš tamsiai žalių lapinių daržovių, kviečių gemalų, kai kurių riešutų, sezamo ir saulėgrąžų sėklų), kai sumažėja fermento, metabolizuojančio šias rūgštis iš maisto, aktyvumas.

Šį fermentą gali slopinti kofeinas, rūkymas, cholesterolio ar sočiųjų riebalų perteklius, gausiai vartojamas cukrus, pagrindinių vitaminų ir mineralų – cinko, chromo, piridoksino – trūkumas. Neigiamai šį fermentą veikia ir virusinė infekcija, diabetas, senėjimas bei gausiai vartojamas alkoholis. Vadinasi, ir visavertė mityba gali neišgelbėti nuo šių riebalų rūgščių stygiaus.

Vartoti daug žuvies, kuri yra tiesioginis DHR ir AR šaltinis ( lašiša, tunas, skumbrė) nėščioms moterims nerekomenduojama. Mat dauguma vandenynų užteršti metilo gyvsidabriu, kuris gali pakenkti besivystančiai nervų sistemai. Be to, žuvyje gali būti teršalų. Pavyzdžiui, dioksino ir PCB.

Saugiausia omega-3 ir omega-6 rūgščių kiekį papildyti maisto papildais.

Omega rūgštys nėščiajai, žindyvei ir vaikui

Svarbu, kad maisto papildai, kurių sudėtyje yra omega-3 žuvų taukų būtų gaunami iš neužterštuose vandenynuose sugautos žuvies. Iš jų turėtų būti pašalinti teršalai, priemaišos ir lakiosios medžiagos, tuomet DHR bus ypač geros kokybės, veiksminga ir maksimaliai absorbuojama.

Pirmuosius dvejus gyvenimo metus, kai smegenys ypač greitai vystosi, svarbu aprūpinti vaiko organizmą reikiamu būtinų geros kokybės omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių ir natūralių antioksidantų kiekiu.

DHR ir AR riebalų rūgštys būtinos, kad kūdikio smegenys ir akys vystytųsi normaliai, be to, didesnė tikimybė, jog kūdikis gims išnešiotas. Idealu, jeigu jos pradedamos vartoti dar prieš pastojant ir vartojama visą nėštumo ir žindymo krūtimi laikotarpį bei vėliau jų papildomai duodama paūgėjusiam vaikui.