Čiulptukas naudingas dar ir tuo, kad treniruoja kramtomuosius raumenis, padeda formuotis sąkandžiui, dantukams, tobulinti žandikaulių, gomurio, liežuvio ir lūpų judesių koordinaciją. Todėl labai svarbu išrinkti tinkamą čiulptuką ne tik pagal kūdikio amžių, bet ir kokybišką. Čiulptukas turi ne tik nuraminti, bet ir prisidėti prie fiziologinio kūdikio vystymosi.

Ortodontinis čiulptukas – taisyklingam sąkandžiui

Tinkamos formos čiulptukas panašus į mamos spenelį, tuomet kūdikio pojūčiai tokie kaip žindant krūtį. Toks čiulptukas padeda taisyklingai formuotis burnytės raumenims, dantenoms, žandikauliui. Be abejonės, geriausia čiulptuko forma – plokščia arba nuožulnaus paviršiaus. Kaip tik tokie yra ortodontiniai čiulptukai. Jie palieka pakankamai vietos liežuviui, todėl nesusidaro slėgis į žandikaulį ir dantis. Ortodontinis čiulptukas priverčia dirbti mažylio liežuvio raumenis, kūdikis čiulpia uždara burnyte ir kvėpuoja nosimi. Tai taisyklingas čiulpimas, kuris padeda tinkamai formuotis viršutiniam ir apatiniam žandikauliui bei dantims. Ortodontiniai čiulptukai ateityje padės išvengti netaisyklingai užaugusių dantukų koregavimo: nereikės nešioti breketų ar ortodontinių plokštelių.

Svarbu ir tinkama anatomiškai suformuota atraminė čiulptuko dalis. Čiulptuko plastikinis pagrindas turi priglusti prie burnytės, bet netrukdyti kvėpuoti ir nespausti dantukų.

Čiulptukų medžiagos ir higiena

Šiuolaikiniai čiulptukai gaminami iš silikono ir latekso. Lateksas (kaučiukas) – gamtinė, daug minkštesnė medžiaga, bet mažiau patvari kaip silikonas. Latekso čiulptukai ypač tinka silpniems ir neišnešiotiems naujagimiams. Bet latekse yra baltymų molekulių, todėl ši medžiaga jautriam vaikui gali sukelti alergiją. Silikonas – labai minkšta ir lanksti kaip guma, atspari temperatūrų pokyčiams beskonė ir bekvapė medžiaga. Jos sudėtyje nėra chemikalų, todėl galima virinti. Silikonas – sintetinė medžiaga ir alergijos nesukelia.

To paties čiulptuko negalima naudoti ištisus metus. Silikoninius čiulptukus reikia keisti kas mėnesį ar pusantro, o latekso – kas tris mėnesius. Naują čiulptuką reikia pavirinti 1– 2 minutes ir laikyti specialiame hermetiškame dėkle. Idealu, kai čiulptukas turi specialų laikiklį, kuriuo jis prisegamas prie vaiko drabužėlių ar vežimėlio. Kūdikis gali išspjauti čiulptuką, o laikiklis neleis jam nukristi ant grindų ar nešvaraus šaligatvio. Jeigu kurį laiką vaikas apsiėjo be šio pagalbininko, iš pradžių jį pamirkykite virintame vandenyje ir tuomet dėkite į mažylio burnytę.

Kai mažyliui prasikala pirmieji dantukai, nuolat atidžiai apžiūrėkite čiulptuką, nes jis gali nukrimsti gabalėlį gumos ir juo paspringti.

Kada atsisakyti čiulptuko?

Piktnaudžiauti čiulptuku nedera. Kūdikį nuraminti galima kitaip: paglostyti, pasūpuoti, pakalbinti. Čiulptuką geriausia duoti tuomet, kai nepadeda mamos ar tėčio pastangos. Nesiūlykite čiulptuko ramiam mažyliui ir išimkite jį iš užmigusio kūdikio burnytės. Atprasti nuo čiulptuko stenkitės iki vienerių – pusantrų metų. Jeigu vyresnis vaikas nepaleidžia iš burnytės čiulptuko, jis gali pakenkti sąkandžiui, išsikreivins dantukų eilės. Skirtingų kūdikių čiulpimo refleksas nevienodo stiprumo. Taigi vieni vaikai lengvai atpranta nuo čiulptuko, kitus tenka nuvilioti įvairiomis mamos ir tėčio gudrybėmis.

Tyrimais įrodyta, kad su čiulptuku miegančius kūdikius beveik dviem trečdaliais rečiau ištinka staigios kūdikių mirties sindromas. Mat čiulpiant labiau atsiveria kvėpavimo takai (jų neuždengia liežuvis) ir miegas ne toks gilus, todėl staiga pamiršęs kvėpuoti kūdikis lengvai nubunda. Žindymas taip pat mažina kūdikių mirties sindromo riziką. Todėl čiulptuko nedera dažnai duoti naujagimiui pirmomis savaitėmis, kai formuojasi žindymo įgūdžiai, tinkamiausias laikas – nuo 3 – 4 savaičių. Čiulptukas ypač reikalingas pieno mišinukais maitinamam kūdikiui, nes iš buteliuko jis greitai pavalgo ir nespėja patenkinti čiulpimo reflekso.

Dėl čiulptukų naudos ginčijamasi, bet viena akivaizdu, kad tai geresnis įgimtų refleksų patenkinimo būdas už piršto čiulpimą. Piršto čiulpimas ne tik žalingas kūdikio sąkandžio formavimuisi, bet nuo šio įpročio daug sunkiau atprasti negu nuo čiulptuko.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Kaip išsirinkti čiulptuką?

Kriterijų renkantis tinkamą kūdikiui čiulptuką nedaug: dydis, medžiaga, iš kurios jis pagamintas, ir forma.

Dydis. Čiulptukai gaminami trijų dydžių – pagal kūdikio amžių: nuo 0 iki 3 mėnesių ir nuo 6 mėnesių, ir trečiasis – vyresniems negu metukų mažyliams.

Medžiaga. Čiulptukai gaminami iš latekso (natūralus kaučiukas) arba silikono. Latekso žinduką kūdikiui lengviau žįsti, burnytėje jis sušyla, todėl malonesnis. Neigiama šios medžiagos savybė, kad ji greitai sudyla, sunku prižiūrėti ir natūralus kaučiukas gali sukelti alergiją.

Silikoniniai čiulptukai elastingi, daug rečiau sukelia alergijas, ilgiau tarnauja, patvarūs, gali būti dažnai dezinfekuojami.

Forma. Tradicinė apvalios vyšnios forma primena mamos spenelį, bet čiulptukas kūdikio burnytėje išbūna daug ilgiau negu mamos spenelis žindant pienuką. Tokios formos čiulptukas gali sutrikdyti taisyklingo sąkandžio formavimąsi. Šią problemą išsprendžia ortodontinis čiulptukas.

Ortodontinis čiulptukas

Šios rūšies čiulptukas sukurtas dalyvaujant stomatologams. Jis padarytas tokio dydžio ir formos, kad užimtų kuo mažiau vietos burnytėje ir liežuvis galėtų laisvai judėti. Ekspertai pasistengė sukurti tokį čiulptuką, kuris minimaliai spaudžia gomurį ir dantenas ( kaip tik dėl šio spaudimo formuojasi netaisyklingas sąkandis). Ortodontinis čiulptukas netrukdo taisyklingai vystytis kūdikio burnytei. Taisyklingas čiulptukas skatina tinkamą liežuvio padėtį ir sumažina žandikaulio slėgį. Be to, jis minkštas, todėl susispaudžia kūdikiui bečiulpiant ir taip pat susidaro mažesnis slėgis.

Čiulptuką įvertins pats mažylis, bet mamai geriausia pirmenybę teikti pagal medikų rekomendacijas pagamintam čiulptukui.

Čiulptuko savybės

Čiulptukas, kurį ketinate duoti kūdikiui, neturi būti įplyšęs arba įskilęs. Toks nėra saugus, nes smulkios dalelės gali nuplyšti ir patekti į kūdikio kvėpavimo takus. Duokite kūdikiui tik maksimaliai švarų čiulptuką. Lengvai pažeidžiamą mažylio organizmą reikia apsaugoti nuo infekcijos. Saugiausias – išvirintas čiulptukas, bet jeigu tai neįmanoma, bent nupilkite verdančiu vandeniu arba gerai nuplaukite karštu vandeniu. Yra specialių servetėlių čiulptukams ir kūdikių buteliukų žindukams valyti. Tokios servetėlės labai pravers išvykoje – nuvalysite ant žemės nukritusį čiulptuką ar buteliuką.

Kada atpratinti mažylį nuo čiulptuko?

Dauguma 5 – 6 mėnesių kūdikių išspjauna čiulptuką, nes silpnėja jų čiulpimo refleksas ir labiau vystosi kita veikla: nauji gebėjimai ir įgūdžiai, kūdikis pradeda tarti garsus. Kaip tik šiuo periodu laikas pratinti mažylį išsiversti be šio pagalbininko.

Kai kurie vaikai pirmaisiais gyvenimo metais nenori skirtis su čiulptuku. Atimti čiulptuką iš 2-3 metų vaiko psichologai nerekomenduoja. Jiems parenkamas tinkamiausias ir pasitelkus išmonę stengiamasi, kad mažylis pats jo atsisakytų.

Parengė Dalia Petrutytė