Mokslininkai nustatė, kad čiulpimo refleksas atsiranda dar prieš gimimą. Apžiūrint echoskopu, matosi, kaip kūdikis mamos įsčiose čiulpia pirštą. Naujagimio čiulpimo refleksas toks stiprus, kad jis ir prisivalgęs mamos pienelio, nesiliauja čepsėti lūpomis, lyg žįsdamas, vėliau atsipalaiduoja ir užmiega. Pačios gamtos šis refleksas numatytas ne tik dėl mitybos, bet ir kaip nusiraminimo priemonė. Čiulptukas – geriausias mamos padėjėjas ir tada, kai kūdikį kamuoja diegliai ir kalasi pirmieji dantukai. Kodėl čiulpimas ramina? Nustatyta, kad žindomas kūdikis koncentruoja dėmesį tik į mitybą, o visi kiti refleksai tuo metu slopinami. Todėl ir čiulptukas turi šią stebuklingą savybę – nukreipti dėmesį.
Čiulptukas naudingas dar ir tuo, kad treniruoja kramtomuosius raumenis, padeda formuotis sąkandžiui, dantukams, tobulinti žandikaulių, gomurio, liežuvio ir lūpų judesių koordinaciją. Todėl labai svarbu išrinkti tinkamą čiulptuką ne tik pagal kūdikio amžių, bet ir kokybišką. Čiulptukas turi ne tik nuraminti, bet ir prisidėti prie fiziologinio kūdikio vystymosi.
Ortodontinis čiulptukas – taisyklingam sąkandžiui
Tinkamos formos čiulptukas panašus į mamos spenelį, tuomet kūdikio pojūčiai tokie kaip žindant krūtį. Toks čiulptukas padeda taisyklingai formuotis burnytės raumenims, dantenoms, žandikauliui. Be abejonės, geriausia čiulptuko forma – plokščia arba nuožulnaus paviršiaus. Kaip tik tokie yra ortodontiniai čiulptukai. Jie palieka pakankamai vietos liežuviui, todėl nesusidaro slėgis į žandikaulį ir dantis. Ortodontinis čiulptukas priverčia dirbti mažylio liežuvio raumenis, kūdikis čiulpia uždara burnyte ir kvėpuoja nosimi. Tai taisyklingas čiulpimas, kuris padeda tinkamai formuotis viršutiniam ir apatiniam žandikauliui bei dantims. Ortodontiniai čiulptukai ateityje padės išvengti netaisyklingai užaugusių dantukų koregavimo: nereikės nešioti breketų ar ortodontinių plokštelių.
Svarbu ir tinkama anatomiškai suformuota atraminė čiulptuko dalis. Čiulptuko plastikinis pagrindas turi priglusti prie burnytės, bet netrukdyti kvėpuoti ir nespausti dantukų.
Čiulptukų medžiagos ir higiena
Šiuolaikiniai čiulptukai gaminami iš silikono ir latekso. Lateksas (kaučiukas) – gamtinė, daug minkštesnė medžiaga, bet mažiau patvari kaip silikonas. Latekso čiulptukai ypač tinka silpniems ir neišnešiotiems naujagimiams. Bet latekse yra baltymų molekulių, todėl ši medžiaga jautriam vaikui gali sukelti alergiją. Silikonas – labai minkšta ir lanksti kaip guma, atspari temperatūrų pokyčiams beskonė ir bekvapė medžiaga. Jos sudėtyje nėra chemikalų, todėl galima virinti. Silikonas – sintetinė medžiaga ir alergijos nesukelia.
To paties čiulptuko negalima naudoti ištisus metus. Silikoninius čiulptukus reikia keisti kas mėnesį ar pusantro, o latekso – kas tris mėnesius. Naują čiulptuką reikia pavirinti 1– 2 minutes ir laikyti specialiame hermetiškame dėkle. Idealu, kai čiulptukas turi specialų laikiklį, kuriuo jis prisegamas prie vaiko drabužėlių ar vežimėlio. Kūdikis gali išspjauti čiulptuką, o laikiklis neleis jam nukristi ant grindų ar nešvaraus šaligatvio. Jeigu kurį laiką vaikas apsiėjo be šio pagalbininko, iš pradžių jį pamirkykite virintame vandenyje ir tuomet dėkite į mažylio burnytę.
Kai mažyliui prasikala pirmieji dantukai, nuolat atidžiai apžiūrėkite čiulptuką, nes jis gali nukrimsti gabalėlį gumos ir juo paspringti.
Kada atsisakyti čiulptuko?
Piktnaudžiauti čiulptuku nedera. Kūdikį nuraminti galima kitaip: paglostyti, pasūpuoti, pakalbinti. Čiulptuką geriausia duoti tuomet, kai nepadeda mamos ar tėčio pastangos. Nesiūlykite čiulptuko ramiam mažyliui ir išimkite jį iš užmigusio kūdikio burnytės. Atprasti nuo čiulptuko stenkitės iki vienerių – pusantrų metų. Jeigu vyresnis vaikas nepaleidžia iš burnytės čiulptuko, jis gali pakenkti sąkandžiui, išsikreivins dantukų eilės. Skirtingų kūdikių čiulpimo refleksas nevienodo stiprumo. Taigi vieni vaikai lengvai atpranta nuo čiulptuko, kitus tenka nuvilioti įvairiomis mamos ir tėčio gudrybėmis.
Tyrimais įrodyta, kad su čiulptuku miegančius kūdikius beveik dviem trečdaliais rečiau ištinka staigios kūdikių mirties sindromas. Mat čiulpiant labiau atsiveria kvėpavimo takai (jų neuždengia liežuvis) ir miegas ne toks gilus, todėl staiga pamiršęs kvėpuoti kūdikis lengvai nubunda. Žindymas taip pat mažina kūdikių mirties sindromo riziką. Todėl čiulptuko nedera dažnai duoti naujagimiui pirmomis savaitėmis, kai formuojasi žindymo įgūdžiai, tinkamiausias laikas – nuo 3 – 4 savaičių. Čiulptukas ypač reikalingas pieno mišinukais maitinamam kūdikiui, nes iš buteliuko jis greitai pavalgo ir nespėja patenkinti čiulpimo reflekso.
Dėl čiulptukų naudos ginčijamasi, bet viena akivaizdu, kad tai geresnis įgimtų refleksų patenkinimo būdas už piršto čiulpimą. Piršto čiulpimas ne tik žalingas kūdikio sąkandžio formavimuisi, bet nuo šio įpročio daug sunkiau atprasti negu nuo čiulptuko.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
