Aplink tyko daugybė virusų

Peršalimu vadiname virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tai yra ne viena konkreti liga, o grupė panašių simptomų, kuriuos sukelia skirtingi virusai. Ligą gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Itin paplitusi rinovirusų sukelta infekcija, kuriai būdingi įprasti peršalimo ligų požymiai. Paragripo infekcijos išskirtinis požymis užkimęs balsas, vargina sloga, sausas kosulys, užgulta nosis, tačiau nebūdingas karščiavimas. Adenovirusai gali lemti ir peršalimo ligai būdingus požymius, ir papildomus negalavimus. Gali kamuoti sunkus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) ir viduriavimas.

Itin pavojingos ligos, galinčios lemti sunkius simptomus, koronavirusų sukelta COVID-19 ir gripas. Šioms infekcijoms būdingas didelis karščiavimas, sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) suaugusiesiems sukelia lengvus, panašius į peršalimą, simptomus. Tačiau ši liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Nors įvairūs virusai sukelia šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau yra daug panašių požymių. Ligos pradžioje kamuoja sausas, varginantis kosulys. Išskyros iš nosies pirmomis dienomis gali būti skaidrios ir vandeningos, tačiau vėliau sutirštėja. Gerklę gali perštėti arba vargina stiprus skausmas ryjant. Tipiški peršalimo ligų požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas. Temperatūra vaikui gali pakilti iki 39 °C. Dar gali prisidėti galvos skausmas, mieguistumas ir nuovargis.

Virusinės ligos vaikams sunkesnės

Virusų sukeliamomis ligomis užsikrečiama labai greitai. Juos lengvai perduoda sergantis žmogus. Kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas jis į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra virusų. Rizika užsikrėsti ypač didelė ten, kur susirenka daug žmonių – viešajame transporte, biuruose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai išgyvena kelias valandas. Sveikas žmogus gali susirgti palietęs užkrėstą paviršių, o po to nešvariomis rankomis – nosį ar akis. Virusai lengviau į organizmą prasiskverbia peršalus, nes tuomet susilpnėja imunitetas.

Nors nesunkios peršalimo ligos praeina be rimtų pasekmių, tačiau egzistuoja ir komplikacijų tikimybė. Vaikams peršalimas gali būti sunkesnis ir dažniau sukelti komplikacijų, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir simptomams sustiprėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena iš komplikacijų yra sinusitas: prienosinių ančių – sinusų uždegimas. Išskirtiniai šios infekcijos požymiai kaktos, nosies ir akių skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies. Peršalimo liga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, kuriam būdingas stiprus ausies skausmas ir dažnai suprastėja klausa.

Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, skrepliavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio, karščiavimu. Peršalimo komplikacija gali būti plaučių uždegimas. Tuomet vargina užsitęsęs karščiavimas, kosulys, gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas. Komplikuojasi peršalimas ir tonzilitu. Tai tonzilių uždegimas, lydimas stipraus gerklės skausmo ir karščiavimo.

Kaip gydomės?

Susirgus svarbu išsiaiškinti, ar neužklupo rimtesnė liga: gripas, COVID-19 ar RSV. Todėl vertėtų atlikti antigenų testą, kurį įsigysite vaistinėje. Įtarę vaikui vieną iš šių ligų nedelskite kreiptis į gydytoją.

Nesunkios peršalimo ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus, gydymo tikslas – palengvinti simptomus. Gydant vaiką vartojami tik specialiai vaikams skirti vaistai ir griežtai laikomasi jų dozių. Nepamirškite, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia – jie netinka šioms ligoms gydyti, nebent prisijungia bakterinė komplikacija. Be to, galima vartoti tik konkrečiu atveju gydytojo skirtus antibiotikus.

Svarbu išvalyti sloguojančio vaiko nosį, o mažyliams, kurie negali išsipūsti nosies, padės aspiratorius. Pakilus aukštai temperatūrai duodami vaikiški karščiavimą mažinantys vaistai. Stengiamasi, kad mažylis vartotų pakankamai skysčių.

Greita pagalba susirgusiam vaikui – inhaliacijos

Greičiau išsigydysite, jei namuose turėsite inhaliatorių. Pagrindinis inhaliatoriaus privalumas gydant kvėpavimo takų ligas yra galimybė pristatyti vaistus tiesiai į ligos pažeistą kvėpavimo takų vietą. Tai yra veiksmingas virusinių ligų gydymo būdas, palengvinantis jų simptomus. Inhaliacijoms gydytojas paskirs tinkamą vaistų tirpalą. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir taip padeda tirštam sekretui bei gleivėms išsiskirti ir pasišalinti iš kvėpavimo takų.

Vienas iš tinkamų mažiems vaikams yra tinklelinis inhaliatorius. Su juo itin patogu atlikti procedūrą ir sėdinčiam, ir gulinčiam, ir bet kuria veikla užsiimančiam vaikui. Mat šis prietaisas mažas ir lengvas. Be to, vaikas nepatirs diskomforto, nes tinklelinis inhaliatorius tyliai veikia. Jį galės naudoti ir visi kiti šeimos nariai.

Tinklelinis inhaliatorius bus naudingas įvairiose ligos stadijose: prietaisas vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus – ir į bronchus, ir į plaučius. Dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos šiuo prietaisu yra itin veiksmingos sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Renkantis inhaliatorių reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir gydymas nėra efektyvus. Taip pat svarbu, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Peršalimo ligą gali lemti stresas ir prasta higiena

Palankią situaciją dažnoms peršalimo nulemtoms infekcijoms sukuria lėtinės ligos, pavyzdžiui, alergijos. Dėl alerginių reakcijų susilpnėja kvėpavimo takų gleivinės apsauginė funkcija, todėl suprastėja atsparumas infekcijos sukėlėjams.

Peršalimo ligos užpuola lengviau padidėjus tonzilėms ir adenoidams, kurie yra imuninės sistemos dalis. Dažna vaikystės problema – nosiaryklėje esančio limfoidinio audinio darinių adenoidų išvešėjimas, dėl kurio dažnai kartojasi kvėpavimo takų infekcijos. Adenoidai gali sukelti nosies, ausų užgulimą, klausos susilpnėjimą ir užkimimą, sutrikdo miegą.

Vaikams dažnai diagnozuojama tonzilių hipertrofija arba išvešėjimas. Mažyliui pasidaro sunku kvėpuoti, nuryti maistą, jis prasčiau valgo. Kvėpuodamas per burną vaikas įkvepia nesušildytą ir neišvalytą orą, todėl dažnai suserga peršalimo liga.

Kitas veiksnys, provokuojantis peršalimo ligas, dienos režimo nesilaikymas. Gerai išsimiegojus naktį ir reguliariai ilsintis dieną, imuninė sistema stipresnė ir lengviau susidoroja su visais infekcijų sukėlėjais.

Imuninės sistemos funkcijos susilpnėja trūkstant vitaminų ir mineralų. Todėl esant nesubalansuotai mitybai vaiką dažniau užpuola įvairios infekcinės ligos.

Peršalimo ligomis dažniau serga stresą patiriantys vaikai. Imunitetą silpnina sudėtingi santykiai kolektyve, persikėlimas į naują gyvenamąją vietą, mokytojo ar auklėtojo pasikeitimas.

Net ir lengva peršalimo liga yra užkrečiama. Virusai gali plisti ne tik per orą, bet ir per rankas. Ligos sukėlėjų prasiskverbimą labai palengvina prasta higiena. Mažyliai tyrinėdami žaislus juos ragauja, po to keičiasi šiais apseilėtais žaislais. Ikimokyklinukai ir pradinukai, parbėgę iš lauko, pamiršta nusiplauti rankas. Nuo nešvarių delnų virusai pirmiausia patenka į burną, o paskui plinta į kvėpavimo takus. Todėl išmokykite vaiką neliesti rankomis akių, burnos ir nosies, dažnai plauti rankas.

Gydomės patys ar einame pas gydytoją?

Dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia virusai: rinovirusai, gripo, paragripo virusai, adenovirusai ir kiti.  Inkubacinio periodo trukmė svyruoja nuo 2 iki 3 dienų. Peršalimo simptomai stipriausi 2–3 ligos dieną. Sergantis žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas labiausiai virusus platina pirmąsias 2–3 dienas, o po savaitės paprastai jau nebeužkrečia kitų.

Lengvas peršalimas nėra sunki liga ir tinkamai elgiantis paprastai praeina per 7–10 dienų. Jeigu simptomai lengvi: tik peršti gerklę, nedidelis kosulys ir sloga, šiek tiek pakilusi temperatūra, čiaudulys; galima gydytis namuose. 

Virusinė infekcija, kurią vadiname peršalimu, gydoma ilsintis, geriant daug skysčių. Vaiko nedera vesti į darželį ar mokyklą. Virusų sukeltam peršalimui gydyti paprastai nereikia vartoti antivirusinių vaistų. Specifinių vaistų, kurie būtų veiksmingi nuo peršalimo ligų sukėlėjų, nėra.  Svarbiausia yra susilpninti simptomus, palengvinti vaiko savijautą. Simptomams numalšinti vartojami nereceptiniai vaistai, mažylio būklę palengvina šilti skysčiai, pavyzdžiui, čiobrelių, aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos. 

Tačiau vaikui, sergančiam sunkia ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, reikia gydytojo pagalbos. Tokią ligą rodo aukšta temperatūra, silpnumas, vangumas, stiprus kamuojantis kosulys, kvėpavimo sutrikimai, pasireiškiantys dusuliu, oro trūkumu įkvėpus, skausmu krūtinėje.

Taip pat reikia kreiptis į gydytoją, jeigu per 3 dienas nenukrenta aukšta temperatūra, nesusilpnėja kiti simptomai, ilgiau kaip savaitę užsitęsia kosulys. Visada pravartu pasikonsultuoti su gydytoju dėl susirgusio kūdikio.

Ignoruoti negalima bet kokio sunkumo peršalimo ligos. Dėl laiku negydomos vaiko virusinės infekcijos padidėja bakterinės ligos tikimybė. Peršalimas gali komplikuotis į bronchiolitą, prienosinių ančių, vidurinės ausies uždegimą, pneumoniją.

Kai kurių virusų sukeltos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos turi specifinių požymių. Adenovirusų sukeltą ligą padeda atpažinti šie požymiai: akių junginės uždegimas konjunktyvitas, kai akys ašaroja, parausta, atsiranda svetimkūnio pojūtis; padidėję limfmazgiai, bėganti nosis. Kamuoja kosulys ir gerklės skausmas, nuovargis, vaikas gali karščiuoti, pasitaiko galvos ir raumenų skausmai.

Paragripui, be įprastinių virusinės infekcijos požymių, būdingas balso užkimimas. Mažiems vaikams šio viruso sukelta liga gali pasireikšti krupo sindromu: vargina į lojimą panašus kosulys, vaikas kvėpuodamas kriokia, gali atsirasti dusulys.

Sunkiausia virusinė infekcija yra gripas. Liga užpuola staiga. Atsiranda gripui būdingi raumenų ir sąnarių, taip pat galvos skausmai, šaltkrėtis, silpnumas, temperatūra peršoka per 38 °C. Pradeda kamuoti sausas kosulys, susirgę gripu vaikai dažnai vemia ir viduriuoja. Įtarus gripą būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pasveikti padeda kosulys

Ligos pradžioje kosulys būna sausas, o po 2–3 dienų jis pasidaro drėgnas, pradedama atkosėti skreplių. Tuomet jau galima vartoti vaistus, skystinančius kvėpavimo takų sekretą. 

Kvėpavimo takai nuolat valosi savaime. Jų gleivinę iškloja virpamasis epitelis, kurio blakstienėlės išstumia gleives su prilipusiomis pašalinėmis dalelėmis. Taip iš organizmo pašalinami ir įkvepiamo oro teršalai, ir žalingi mikroorganizmai (virusai, bakterijos).

Tačiau susirgus kvėpavimo takų infekcija gleivinė paburksta, pradeda gamintis daug tirštų gleivių, kurios sunkiai pasišalina. Todėl pasidaro sunkiau kvėpuoti, be to, tokia terpė palanki virusams daugintis.

Tada ir ateina į pagalbą kosulys. Drėgnas kosulys yra naudingas, nes iš kvėpavimo takų pašalina ligų sukėlėjų turinčias gleives. Toks kosulys, vadinamas produktyviu, atsiranda peršalus, susirgus bronchitu, plaučių uždegimu.

Produktyvus drėgnas kosulys yra požymis, kad sveikstama nuo peršalimo infekcijos. Jam atsiradus, svarbiausia užduotis yra stengtis, kad sekretas greičiau pasišalintų iš kvėpavimo takų. Tokia yra atsikosėjimą skatinančių vaistų paskirtis, kurie skystina išskyras, kad jos lengviau pasišalintų kosint. Šilti skysčiai taip pat padeda suskystinti skreplius ir sudrėkinti kvėpavimo takus. Todėl naudingos vaistažolių arbatos, sriubos, taip pat galima įsigyti nereceptinį vaistą. Skysčių reikėtų gerti daug ir, esant galimybei, namų orą drėkinti specialiu drėkintuvu arba garinant vandenį garintuvu.

Sausas, priepuolinis (neproduktyvus) kosulys gali dirginti ir trukdyti miegui. Toks kosulys taip pat gali būti vienas iš lėtinės ligos simptomų, pavyzdžiui, bronchinės astmos, jį gali sukelti cigarečių dūmai.

Jeigu neproduktyvus sausas kosulys nėra sunkus ir dažnai nekamuoja, jį slopinančių vaistų gerti nepatariama. Užtenka vartoti daugiau skysčių, ilsėtis, galima atlikti inhaliacijas. Slopinti sausą kosulį gydytojas gali patarti tik tuomet, kai jis intensyvus, labai vargina, trukdo miegoti ir nusilpnina vaiką.

Gydant peršalimo ligas galima naudoti specialų prietaisą – inhaliatorių. Paversdamas skystį aerozoliu, inhaliatorius suteikia galimybę tiesiogiai paveikti kvėpavimo takų gleivinę. Tai padeda greičiau suskystinti gleives ir sudrėkinti kvėpavimo takus. Esant lengvam peršalimui inhaliacijoms užtenka naudoti negazuotą mineralinį vandenį.

Jeigu vargina kosulio priepuoliai, dusulys, atsiranda švokštimas, skausmas krūtinėje, atkosėjama geltonų, žalsvų ar su kraujo priemaiša, nemalonaus kvapo skreplių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kai kurie šių požymių gali byloti apie bronchitą arba pneumoniją.

Nuo slogos ir gerklės skausmo

Peršalusį vaiką dažnai vargina užgulusi nosis, dėl to gali pablogėti apetitas, sutrikti miegas, o tai sulėtina sveikimą. Todėl patariama nosį reguliariai plauti. Tam puikiai tinka vaistinėse parduodamas jūros vandens tirpalas. Plaunant nosį, jos gleivinė sudrėkinama, suminkštėja joje susidarančios sausos plutos, pašalinamas sekretas – kartu su virusais, alergenais ir dulkėmis. Maži vaikai nemoka išsišnypšti, todėl, norint atkimšti nosytę, galima pašalinti gleives aspiratoriumi.

Numalšinti gerklės skausmą padeda skalavimas, pavyzdžiui, medetkų, ramunėlių, šalavijų nuovirais. Taip pašalinamos gleivės kartu su patogeniniais mikroorganizmais, dezinfekuojama gerklės ir burnos gleivinė. Ši procedūra padeda sušvelninti gerklės dirginimą. Tirpalas turi būti šiltas, skalauti reikėtų po kelias minutes 4–5 kartus per dieną.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kodėl apsigauname peršalimą laikydami nerimta liga?

Peršalimą provokuoja paragripo virusai, rinovirusai, adenovirusai ir daugelis kitų virusų, iš viso jų yra daugiau nei 200 rūšių. Kvėpuodami ir čiaudėdami ligoniai į orą išskiria šiuos ligos sukėlėjus, kurie patenka į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda gaminti toksinus. Virusai perduodami ne tik per orą, bet ir per sergančiojo rankas bei jo paliestus daiktus. Ligos požymiai užsikrėtus pasirodo maždaug po 1– 2 dienų, pasveikstama per 10–14 dienų.

Susirgus ūmine kvėpavimo takų infekcija atsiranda čiaudulys, užgula nosį, iš jos ima tekėti skaidrios vandeningos išskyros, pradeda skaudėti ir perštėti gerklę, kamuoja kosulys. Po kurio laiko išskyros iš nosies sutirštėja ir įgauna gelsvai žalsvą atspalvį. Nesunkiai sergant, temperatūros gali nebūti, tačiau ji gali pakilti iki 39 °C.

Dažniausiai virusine kvėpavimo takų liga serga maži vaikai, nes jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Paprasta peršalimo liga ikimokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai serga 6–8 kartus per metus, ir tai yra normalu. Tėvai gali būti ramūs net tada, kai mažas vaikas per metus šia liga serga 10 kartų. Taip treniruojamas imunitetas. Vėliau, bręstant imuninei sistemai, tokios ligos pasitaiko rečiau. Suaugusiuosius peršalimas pakamuoja tik 2–4 kartus per metus.

Kuo anksčiau pradėsime gydytis, tuo mažesnė tikimybė, kad paprastas peršalimas išprovokuos sunkesnes ligas: ši liga gali komplikuotis bronchitu, ausies uždegimu, sinusitu, net plaučių uždegimu.

Dažniausiai komplikacijos užklumpa dėl to, kad peršalimą laikome nerimta liga ir neskubame gydytis. Daugelis suaugusiųjų perserga vaikščiodami, eina į darbą net ir pakilus temperatūrai. Tačiau virusinės infekcijos nereikėtų nuvertinti. Sergantis žmogus užkrečia kitus ir pats rizikuoja sulaukti komplikacijų: prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė liga.

Kaip gydytis?

Jeigu vaikas serga nesunkiai, pas gydytoją galima neskubėti, iš pradžių užtenka gydytis namuose. Bet jeigu temperatūra nekrenta, vaikas sunkiai kvėpuoja, mieguistas arba atvirkščiai – neramus, reikia kreiptis į gydytoją.

Gerai besijaučiančiam vaikui ne aukštesnės kaip 38,5 °C temperatūros numušti nereikia, jai galima leisti pakilti net iki 39 laipsnių. Tai rodo, kad įsijungė natūralus gynybos mechanizmas, ir turime leisti organizmui pačiam kovoti su virusais.

Tačiau jeigu vaiko savijauta prasta, net ir esant 37,5 laipsnių temperatūrai prireikia karščiavimą mažinančių vaistų. Kitus vaistus turi skirti gydytojas. Nepamirškime, kad virusinė peršalimo liga negydoma antibiotikais. Jie neveikia virusų, o tik perkrauna kepenis, mažina gerųjų bakterijų kiekį. Tokius vaistus gydytojas skiria, jei prie virusinės infekcijos prisijungia bakterinė liga.

Sergant peršalimo liga rekomenduojama daug ilsėtis. Kvėpavimą palengvinsime plaudami nosį jūros vandeniu, skaudamą gerklę galima skalauti ramunėlių, medetkų nuovirais.  Gerklės skausmą ir kosulį padės nuraminti šiltas kompresas, taip pat inhaliacijos. Joms geriau naudoti ne karšto vandens puodą, o saugų šiuolaikinį prietaisą inhaliatorių.

Karščiuodami netenkame skysčių, todėl turime jų išgerti daugiau. Skysčiai padeda greičiau iš organizmo pašalinti ligas sukeliančius mikroorganizmus ir jų išskiriamus toksinus. Gėrimai turi būti šilti, bet ne karšti, nes karštis dar labiau dirgins skaudančią gerklę. Tinka sultinys, šiltas vanduo, įvairios arbatos, pavyzdžiui, aviečių, liepžiedžių, bruknių.

 Padedame imuninei sistemai

Veiksminga priemonė, padedanti išvengti virusinių ligų, rankų plovimas su muilu. Išmokykite vaiką, kad neplautomis rankomis negalima liesti akių, nosies ar burnos. Sezoninių ligų įkarštyje mažiau lankykimės ten, kur galime susidurti su daugybe žmonių.

Imuninė sistema bus stipresnė, jei tinkamai maitinsimės, gausime užtektinai vitaminų ir mineralų, vengsime stresų, gerai išsimiegosime ir nepervargsime.

Išvengti peršalimo ligų padeda grūdinimas. Tai padidina organizmo adaptacines savybes. Bet kokiu metų laiku vaikui sveika kasdien pabūti gryname ore, o jo drabužiai ir batai turi atitikti oro sąlygas. Naudinga aktyvi fizinė veikla.

Ypač palengvina virusų prasiskverbimą į organizmą sausas oras. Trūkstant drėgmės išsausėja ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinės, silpsta jų apsauginė funkcija. Todėl namuose svarbu nuolat, ne tik sergant, palaikyti optimalią oro drėgmę (40–60 %).

Parengė Undinė Gilė

Susirgęs vaikas geriau jaučiasi vėsoku ir drėgnu oru

Mėgstama virusų vieta – kvėpavimo takai, į kuriuos jie patenka per orą. Čiaudint ar kosėjant sergančiam mažyliui, virusai pasklinda su seilių lašeliais, kuriuos įkvepia kitas vaikas, ant sveikojo gleivinių jie gali patekti per iš nosies tekančias išskyras.

Liga prasideda staiga: šokteli temperatūra, ima krėsti šaltis, prisijungia sloga ir kosulys. Sergančiam vaikui gali skaudėti pilvuką, kartais mažyliai vemia. Taip nutinka dėl toksinio viruso poveikio. Ligoniuko savijautą pagerina ne tik vaistai ir liaudiškos priemonės, bet ir tinkamos sąlygos namuose. Pirmiausia tėvams derėtų pasirūpinti sveikatai palankiu mikroklimatu. Optimali temperatūra vaiko kambaryje yra18–22 laipsniai, nes kai oras nėra per karštas, organizmas gali lengvai atiduoti šilumą ir neperkaista.

Sergančiam vaikui padeda drėgnesnis oras kambaryje (geriausia, kai oro drėgnis yra 50–65 proc.). Tokiame ore neišsausės gleivinės ir vaiko organizmas galės kovoti su mikrobais ar virusais. Dažnai valykite ir vėdinkite kambarius – ligoniukui svarbus švarus ir grynas oras.

Sergančio vaiko nedera per šiltai aprengti, o jeigu jam per karšta, nedvejodami nurenkite dalį drabužėlių ir nesistenkite jo apkamšyti šilčiausia antklode. Vaikų ir suaugusiųjų kūno termoreguliacija skirtinga – per šiltai aprengto arba apkloto mažylio temperatūra pakils dar daugiau.

Kada temperatūrą reikia mažinti?

Jeigu temperatūra nėra aukštesnė kaip 38,5 laipsniai, mažinti jos nedera. Infekcine liga sergančio vaiko karščiavimas dažniausiai nėra žalingas, atvirkščiai, tai padeda organizmo imuninei sistemai nugalėti ligą. Pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su įsibrovusiomis svetimomis medžiagomis – virusais ar mikrobais, ir nukreipta išvaryti nepageidaujamus įsibrovėlius. Vaiko temperatūra nukris, kai išnyks infekcija. Pakilus temperatūrai, organizmas gamina baltymą interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi ir aktyvina imunines ląsteles. Interferono kiekis priklauso nuo temperatūros: kuo ji aukštesnė tuo daugiau gaminasi šios virusus neutralizuojančios medžiagos. Todėl leiskime vaiko organizmui kovoti pačiam ir nesigriebkime vaistų vos pamatę termometre didesnius skaičius.

Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu mažas vaikas dėl pakilusios temperatūros anksčiau patyrė traukulių arba mažylis serga lėtine liga, kai jis visiškai negeria arba karščiavimas labai pabogina savijautą, temperatūrą mažinančių vaistų galite sugirdyti, kai termometras rodo 38 laipsnius ar net mažiau.

Mažiems vaikams nuo temperatūros tinka, pavyzdžiui, ibuprofeno, preparatai. Jie pradeda veikti greičiau ir efektas trunka ilgiau negu paracetamolio, todėl šių vaistukų vaikui jo amžių atitinkančiomis dozėmis užtenka duoti kas 6–8 valandas. Visada perskaitykite vaisto informacinį lapelį ir neviršykite nustatytos paros dozės. Vaistukai greičiau pradės veikti, jeigu duosite jų atsigėrusiam vandens ar arbatėlės, bet dar nepavalgiusiam mažyliui.

Atidžiai stebėkite karščiuojantį vaiką – ne tik dieną, bet ir naktį. Jeigu temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, ypač sergančiam kūdikiui, mažylis išblyškęs, mieguistas, atsisako vandens ar kito gėrimo, kvieskite greitąją pagalbą. Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu kūdikis mažai šlapinasi, šlapimas intensyvios spalvos ir stipraus kvapo, mažylio odelė atrodo sausa, momenėlis įdubęs, nes tai yra požymiai, kad vaikui trūksta skysčių.

Namų vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų vaistų

Maži vaikai serga dažnai, todėl namuose turėkite atskirą vaistinėlę, į kurią sudėkite reikalingiausius vaikiškus vaistus, nes suaugusiųjų preparatai mažiems vaikams netinka. Joje turėtų būti skausmą ir temperatūrą mažinančių vaistų, tirpalo nosytei plauti ir slogai gydyti, mikstūros nuo kosulio. Gerklytę nuramins tie patys vaistai, kuriuos pasiruošėte nuo temperatūros, nes jie malšina ir skausmą. Dezinfekuoti gerklę ir sumažinti patinimą bei uždegimą vyresniam vaikui padės skalavimo skystis arba čiulpiamosios pastilės.

Svarbu daug gerti ir ilsėtis

Peršalimo liga gali trukti savaitę, bet kartais užsitęsia iki dviejų. Pasveikti ligoniukui padeda geras poilsis ir miegas. Peršalusį vaiką reikia gydyti namuose, kol jis visiškai pasveiks, nes per anksti išleistam į darželį ar mokyklą mažyliui gali prisidėti komplikacijos, pavyzdžiui, bronchitas, ausų uždegimas, sinusitas, plaučių uždegimas.

Sergančiam vaikui reikia daug skysčių, nes prakaituojant organizmas vėsinamas, o dėl to netenka daug vandens. Be to, skysčiai valo organizmą, apsaugo jį nuo apsinuodijimo ir dehidratacijos. Puikus gėrimas – paprastas vanduo iš čiaupo arba negazuotas iš parduotuvės. Galite duoti vaistažolių arbatėlės, kompoto. Krūtimi maitinamiems kūdikiams geriausias pasirinkimas yra motinos pienas.

Maitinkite ligoniuką lengvai virškinamu maistu – vištienos sultiniu, košėmis, daržovėmis. Jeigu sergantis vaikas atsisako valgyti, neverskite. Jo organizmas visas jėgas sutelkia ligai nugalėti, o intensyvus virškinimas per daug apkrautų. Savijautai pagerėjus apetitas vėl bus normalus ir mažylis pats paprašys valgio.

Kaip neparsinešti viruso iš lauko?

Peršalimo, kaip ir kitų ligų, lengviau išvengti, negu gydyti. Rečiau serga ir greičiau pasveiksta grūdinami vaikai – tai daryti reikėtų nuo pat mažens. Todėl neverskite vaiko atsisakyti žaidimų lauke, nors ir oras ne pats geriausias. Vaikui būtinas grynas oras, nes jis stiprina imunitetą. Nerenkite mažylio per šiltai, nes taip silpninsite imunitetą ir vaikas dažniau sirgs. Vaikui naudingos grūdinimo procedūros: apipylimai po maudynių vėsesniu vandeniu, kontrastinis dušas, oro vonios namuose.

Grįžę iš lauko persirenkite namų drabužiais ir nusiprauskite su muilu rankas. Rankų plovimas – paprastas būdas išvengti peršalimo ligų, pasistenkite, kad tai būtų vaiko įprotis.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Gripą, kaip ir kitas peršalimo ligas, sukelia virusai ir ši liga priklauso ūmių kvėpavimo takų virusinių infekcijų grupei, kaip ir rinovirusinės, adenovirusinės, paragripo ir kitos infekcijos. Tik gripas yra sunkiausia iš jų, o atpažinti šią ligą galima pagal esminius skirtumus.

Skiriasi pradžia ir trukmė

Gripą jau galime įtarti pagal pačią ligos pradžią. Ši liga prasideda staiga: ką tik puikiai besijaučiantį  vaiką netikėtai gali pradėti krėsti šaltis, jis ima skųstis raumenų, kaulų, akių ir galvos skausmais, tampa vangus. O peršalimo liga prasideda pamažu ir keletą dienų jos požymiai intensyvėja.

Peršalimu sergama gana lengvai, savijauta pagerėja greitai, visiškai pasveikstama per savaitę ir liga praeina nepalikdama jokių pėdsakų. Ūmus gripo periodas trunka iki savaitės, bet visiškai pasveikti prireikia dar daugiau laiko, kol nebejusime bendro silpnumo. 

Peršalimo liga taip pat gali užsitęsti ilgiau negu savaitę, bet šiuo atveju greičiausiai bus prisijungusi bakterinė infekcija, dėl kurios derėtų nuvykti pas gydytoją.

Aukšta temperatūra gali būti  gripo požymis

Nuo pat ligos pradžios gripui būdinga daug aukštesnė temperatūra negu paprasčiausiai peršalus – 39-40 laipsniai, o numušti ją nelengva – aukšta temperatūra gali laikytis net 3-4 dienas. Sergančiam peršalimo liga žmogui temperatūra dažniausiai nepakyla daugiau kaip iki 37-38 laipsnių. Aukštesnė būdinga tik vaikams, bet ją nesunku  numušti vaikiškais vaistais. Tik nedera mažinti žemesnės nei 38,5 laipsnio temperatūros, nes ji naikina ligos sukėlėjus.

Karščiavimui mažinti vaikams tinka, pavyzdžiui, ibuprofeno preparatai, jie dar ir numalšins raumenų, galvos bei kaulų skausmus. Svarbu, kad sergantis vaikas gertų daug skysčių, nes karščiuojant jie greitai išgaruoja.

Sergant peršalimo liga aukštesnė temperatūra pradeda kristi po 2-3 dienų, o esant gripui vaikai kartais karščiuoja net 5 dienas. Be to, ir nukritus temperatūrai jie dar kelias savaites gali jaustis prastai.

 Gripas nusilpnina organizmą

Gripo virusas, patekęs į kvėpavimo takus, prasiskverbia į kraują ir apnuodija organizmą. Todėl jaučiame silpnumą, laužo kaulus, skauda galvą. Paprastas peršalimas taip savijautos nepablogina. Gripas ligonį tiesiog prikausto prie lovos.

Gleivinėje šeimininkaujantys gripo virusai sukuria palankias sąlygas daugintis ten esančioms bakterijoms, kurios įprastomis sąlygomis egzistuoja taikiai ir ligų nesukelia. Jeigu per savaitę ligonio savijauta nepagerėja ar dar labiau suprastėja, galime įtarti, kad prasidėjo komplikacija. Virusinis kvėpavimo takų uždegimas gali komplikuotis bakterine infekcija: plaučių uždegimu, sinusitu, ausų uždegimu. Tuomet gydytojas gali skirti antibiotikus. Prisidėjus bakterinėms komplikacijoms organizmui pritrūksta jėgų su jomis susidoroti, nes gripo virusai labai susilpnina imunitetą. Todėl ypač svarbu laiku pradėti tinkamai gydytis.

Gripas sutrikdo virškinimą, ypač dažnai taip nutinka vaikams, todėl ligoniukas vemia ir viduriuoja. Kitos virusinės kvėpavimo takų ligos tokius požymius sukelia labai retai.

 Sloga, kosulys, gerklės skausmas

Pirmieji peršalimo požymiai yra nosies užgulimas, kosulys ir gerklės skausmas. Sloga gripo pradžiai nebūdinga, todėl jeigu vaikui liga prasidėjo nuo kosulio ir slogos, didelė tikimybė, kad tai ne gripas, kuriuo susirgus sloga prisijungia vėliau.  Kosulys, sergant gripu, atsiranda po kelių dienų, jis iš pradžių paprastai sausas ir vis stiprėja. Čiaudulys yra dažnas peršalimo palydovas, o gripo metu pasitaiko retai.

Gripui būdingas didelis gerklės skausmas. Jį numalšinsite skalaudami ramunėlių, medetkų nuovirais, vaistinėje rasite skausmą ir patinimą mažinančių pastilių. Gali prireikti vaistų nuo kosulio ir slogos. Gripui gydyti skiriami antivirusiniai vaistai, homeopatiniai preparatai.

Gripu užsikrečiama nuo kosinčio ir čiaudinčio žmogaus per orą ir užkrėstus daiktus. Gripą, kaip ir kitas kvėpavimo takų ligas, sukeliantys virusai į organizmą patenka per nosies, burnos bei akių gleivines, todėl kad jų neįsileistumėte, šių vietų nelieskite nešvariomis rankomis.

Pagal minėtus požymius įtarę gripą, būtinai kvieskite gydytoją. Laiku padėtas tinkamas gydymas padės išvengti sunkių šios ligos komplikacijų.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS. Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį?  Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino D stokos.

VAISTINĖLĖ. Gastroezofaginis refliuksas – kada sunerimti?

KŪDIKIS. Varome iš pilvuko diegliukus. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas: Kam reikalingi čiulptukai?

NAMAI. Atverkime namus pavasariui.

MAMYTĖ. Kad šlapimo pūslė nekamuotų.

Atsisiųskite žurnalą PDF formatu

Žurnalas FLASH formatu

Ligos pradžia

Peršalimo simptomai paprastai atsiranda po 1-3 parų inkubacinio periodo. Šokteli temperatūra, vaikas pradeda čiaudėti ir kosėti, užgula nosį ir ima tekėti vandeningos ir gleivingos išskyros, dėl perštinčios gerklės jam sunku ryti, skauda galvą, parausta ir ima ašaroti akytės, padidėja kaklo, pažastų limfmazgiai. Mažylis tampa irzlus, mieguistas, greitai nuvargsta, netenka apetito, atsisako net mėgstamų žaidimų.

Suprasti, kas vaikui negerai, gali būti sunku, jeigu jis pats dar nemoka apibūdinti savo negalavimų. Išeitis tėveliams – žaidimas, susidedantis iš klausimų, kurie padės atpažinti ligos požymius. Pirmiausia vaiką nuraminkite, nes ilgai verkiant pakils dar didesnė temperatūra. Nors pakilusi temperatūra reiškia, kad vaiko imunitetas kovoja su liga, jei ji aukštesnė kaip 38,5 laipsnių, jau reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų.

Sergančiam vaikui būtinai iškvieskite gydytoją, nes tik specialistas tiksliai nustatys ligą ir paskirs tinkamus vaistus. Gydytojas padės ne tik greičiau nugalėti ligą, bet ir išvengti sunkesnių komplikacijų. Netinkamai gydoma infekcija iš viršutinių kvėpavimo takų gali nuslinkti į plaučius.

Jeigu vaikui didelė temperatūra

Temperatūros iki 38,5 laipsnių mažinti nereikia, nes trukdysime mažyliui nugalėti virusus. Karščiuojant gaminasi virusus naikinantis baltymas – interferonas. Be reikalo numušus temperatūrą, vaikas gali sirgti ilgiau. Taigi pradedame mažinti aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą, nes ji labai pablogina vaiko savijautą, slopina aktyvumą, sutrikdo miegą, vaikas nebenori nei valgyti, nei gerti. Be to, užsitęsęs karščiavimas gali sukelti traukulius. Namų vaistinėlėje reikia būtinai turėti vaistų nuo temperatūros – juk susirgti vaikas gali ir naktį.

Saugūs vaikams, be to, efektyviausi – ibuprofeno preparatai, jie veikia greitai ir ilgai. Tokie vaistai padės ir nuo skausmo bei uždegimo. Sirupo pavidalo vaikiškais ibuprofeno vaistukais patogu mažylį girdyti. Neapsiriksite dėl dozės, o ir skonis mažiesiems ligoniukams patiks.

Užgulta nosis ir kosulys

Gerai pažįstamas peršalimo simptomas – sloga. Užgulta nosyte sunku kvėpuoti, todėl kūdikiui ar mažam vaikui, kuris nemoka išsišnirpšti, reikia ją išvalyti specialiu siurbtuku. Vaistinėje nusipirkite purškiamą jūros vandens preparatą nosytei plauti. Mažos skysčio dalelės gerai sudrėkins nosies gleivinę ir gleivės lengviau pasišalins. Be to, gleivinė greičiau atsikurs ir nosytės neužkimš sukietėję gleivių gumulėliai. Jeigu nosytės išskyros pūlingos, prireiks antimikrobinių ir antivirusinių lašiukų, kuriuos patars įsigyti gydytojas. Tik prisiminkite, kad kraujagysles siaurinančių nosies lašų nedera vartoti dažniau kaip 4 kartus per dieną ir ilgai, nes jie ne tik mažina nosies paburkimą, bet ir išsausina gleivinę. Be to, prie jų įprantama.

Atsikosėti vaikui padės gleives skystinantys vaistukai, įvairūs tepaliukai, kurių įtrinsite į vaiko krūtinę, šiltos arbatėlės. Gerklės skausmą ir uždegimą nuramins čiulpiami vaistukai. Dar gerklę galima skalauti šiltu pasūdytu vandeniu ar specialiomis vaistinėse parduodamomis skalavimo priemonėmis.

Ligoniuko režimas

Ligoniukui kovoti su liga reikia suteikti geras sąlygas. Geriausia, jei sergantis mažylis gulės lovoje, bet mažą vaiką sunku nulaikyti. Pasiūlykite jam ramius žaidimus: pilies iš kaladėlių statybą, dėlionę, knygelę. Vaikas turi daug gerti, nors ir nesinorėtų, nes prakaituodamas jis netenka skysčių. Sugalvokite žaidimas, kurie paskatins mažylį gerti skanų kompotą arba arbatėlę drauge su lėlėmis, žaidimų žmogeliukais. Jeigu vaikas mėgsta, išspauskite jam šviežių sulčių, išvirkite obuolių kompotą arba spanguolių kisielių. Tinkamiausias lengvai virškinamas maistas, o valgyti vaikas gali pagal apetitą, bet ne per prievartą.

Prakaituojančio vaiko drabužėlius reikia nuolat keisti, mama turėtų kasdien plauti ir vėdinti kambarius. Sausas kambario oras dirgina ir džiovina nosies gleivinę, todėl prireikus patartina jį drėkinti.

Karščiuojantį vaiką renkite lengvais drabužėliais, užklokite plona antklode. Galima ištrinti vaiko odą drėgnu rankšluosčiu. Šilčiau užkloti reikia tik drebulio krečiamą vaiką, jeigu sušalo kojytės ir rankytės arba jis pat skundžiasi, kad šalta.

Liaudiškos priemonės nuo peršalimo

Gydymosi liaudiškomis priemonėmis nuo peršalimo patirtis perduodama iš kartos į kartą ir patikrinta laiko. Močiutės receptus sėkmingai galima derinti su vaistais. Be to, liaudiški metodai ne tik sveiki ir saugūs, bet dar padeda stiprinti imunitetą.

Negaluojančiam mažyliui pasiūlykite arbatos su aviečių uogiene arba šilto gėrimo su medumi. Peršalus padeda džiovintų aviečių arbata. Du valgomuosius šaukštus džiovintų aviečių užplikome 2 stiklinėmis verdančio vandens, 10-15 minučių palaikome termose ir duodame mažyliui gerti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną.

Nuo seno močiučių mėgstamos vaistažolės peršalimo požymiams palengvinti – liepžiedžiai ir čiobreliai. Čiobreliai padeda lengviau atsikosėti, liepžiedžiai turi antibakterinių savybių, skatina prakaitavimą, juose yra uždegimą slopinančių medžiagų. Liepžiedžių arbatą galite pagardinti medumi. 1-2 šaukštelius džiovintų liepų žiedų užplikykite verdančiu vandeniu, po 10 minučių nukoškite ir gerai išmaišykite.

Galite užplikyti ramunėlių užpilą. 2-3 arbatinius šaukštelius džiovintų ramunėlių žiedų užpilkite stikline verdančio vandens ir palaikę termose dvi valandas nukoškite. Vaikui šios arbatos duokite pagal amžių – 2 valgomuosius šaukštus- trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Gerklės perštėjimą numalšins šiltas pienas su medumi ir sviestu. Peršalusio mažylio kojytes prieš naktį pamirkykite šiltame vandenyje su druska arba garstyčių milteliais ir apmaukite šiltas kojinytes.

Nepamirškite apsauginių svogūnų ir česnakų savybių. Žinoma, vaikas vargu ar valgys sumuštinį su česnako skiltelėmis, bet šiek tiek jų galima įmaišyti į mėgstamą patiekalą. Vyresniems vaikams galima paruošti tokį mišinį: į stiklinę šilto vandens įdėkite šaukštą tarkuotų krienų, po arbatinį šaukštelį medaus ir tarkuoto česnako. Prieš vaikui geriant mišinio, vis pamaišykite, kad nenusėstų krienai.

Jei negalavimai nestiprūs, pavyzdžiui, nedidelė sloga, kosuliukas, karščiavimas, dažniausiai vaikas pasveiksta per savaitę. Sunerimti būtina tada, jeigu sergančio vaiko būklė nepagerėja per 4-5 dienas. Taip pat, kai vaiką kamuoja stiprus kosulys, dažnas kvėpavimas, aukšta temperatūra, jam sunku atsikosėti, jeigu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas. Bet kuriuo atveju reikia skubiai kviesti gydytoją, jeigu susirgo kūdikis – ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Parengė Undinė Gilė

Kaip vaiko stresas veikia imuninę sistemą?

Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad patekusio į kolektyvą vaiko organizmą reguliuojančios sistemos – nervų ir imuninė sistema, labai apkraunamos. Nuo pirmosios priklauso socialinė – psichinė vaiko adaptacija, nuo antrosios – atsparumas daugeliui infekcijų, su kurių sukėlėjais vaikas susiduria darželio grupėje arba mokyklos klasėje.

Imunitetas saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, neįsileidžia mikrobų ir šalina bet kokios infekcijos židinius. Būtent dėl imuniteto neužsikrečiame visomis infekcijomis, su kuriomis kasdien susiduriame. Bet stresas šią apsaugą susilpnina. Antra vertus, stresas sutelkia visas organizmo sistemas kovai su išorės veiksniais ir, atrodytų, veikia išvien su imunitetu. Bet stiprus arba dažnas streso poveikis išsekina organizmo išteklius ir prasideda dekompensacijos stadija, t.y. viso organizmo veiklos nepakankamumas, dėl kurio susilpnėja ir imunitetas.

Visus organizme vykstančius procesus, taip pat ir imuninės sistemos veiklą, aktyvina hormonai. Nuolatinis stresas sukelia hormonų pokyčius (padaugėja streso hormonų adrenalino, noradrenalino ir kortizolio), padidėja kitų biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija. Nuo ilgalaikio streso nukenčia visi organai, o tai turi reikšmės imunitetui. Streso hormonai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis slopina limfocitų, kurie kovoja su ligomis, veiklą. Be to, kortizolis veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą, o padaugėjus šio hormono, slopinamas organizmo gebėjimas priešintis uždegimams. Todėl stresą patiriantys žmonės serga dažniau ir ligos sunkesnės.

Pradėjusio lankyti darželį vaiko patiriamas psichologinis stresas tiesiog proporcingas jo čia praleistam laikui. Streso hormonų gaminasi dar daugiau, jeigu jis vaikų kolektyve ypač prastai jaučiasi.

Nuo ko priklauso vaiko atsparumas stresui?

Streso ir emocijų įtaka imuninei sistemai akivaizdi šeimoje. Vaikas, kuriam šeimoje trūksta dėmesio ir meilės, kurio mama ir tėtis nuolat barasi ir pykstasi, dažnai peršąla. Net tinkamai maitinami ir nesergantys lėtinėmis ligomis vaikai gerklės ir kvėpavimo takų ligomis gali sirgti beveik kiekvieną mėnesį. Vaikas taip stipriai susijęs su mama ir tėčiu, kad praktiškai visi gyvenimo pokyčiai turi didelės įtakos jo savijautai, taip pat ir sveikatai.

Nepalankiomis stresą sukeliančiomis aplinkybėmis ligoms vaikai imlūs nevienodai. Atsparumas stresui priklauso nuo temperamento, gebėjimo greitai prisitaikyti prie naujovių, fiziologinių funkcijų darnos. Turi įtakos ir tinkamas auklėjimas, geri šeimos narių santykiai, artimųjų palaikymas įvairiausiose sunkiose situacijose. Jeigu vaikas pernelyg jautriai reaguoja į dirgiklius, blogai prisitaiko prie naujų įspūdžių, jei vyrauja neigiamos emocijos, stresas jam turės didelės įtakos.

Darželis – stresas plius negaluojantys draugai

Taigi tik pradėjęs lankyti darželį vaikas patiria nemažą stresą, kuris turi įtakos jo sveikatai. Todėl nieko stebėtina, kad darželinukas pradeda dažnai sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Dažnos peršalimo ligos byloja apie išsekusį organizmą bei nusilpusį mažylio imunitetą.

Peršalimo liga perserga kone kiekvienas darželinukas. Išvengia jų tik vienas – kitas. Juk dauguma negaluojančių mažylių lanko darželį drauge su sveikais vaikais. Sergantis vaikas grupėje ne tik pavojingas kitiems vaikams, bet kenčia ir jis pats. Peršalimo liga kelia didesnį pavojų darželį lankančiam sergančiam mažyliui, kuris tinkamai negydomas. Dėl to jis ilgai sveiksta.

Dėl streso ir didžiulių vaiko pastangų prisitaikyti prie naujos situacijos nusilpęs organizmas sunkiau nugali ligas. Akivaizdus ir atvirkštinis ryšys. Nuolat sergantis ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir praleidžiantis pamokas, dėl to dažnai darželio nelankantis vaikas atsilieka nuo bendraamžių, todėl jam dar sunkiau prisitaikyti prie kolektyvo. Taigi stresas didėja.

Jeigu vaikui nepadėsime jokiomis išorinėmis priemonėmis, liga užsitęs, be to, gali prisidėti komplikacijos.

Kaip galėtų padėti mama?

Pasistenkite neleisti vaiko į darželį iki trejų metų. Mat jo imuninė sistema dar nebrandi ir nesugeba apsaugoti mažylio net po persirgtų ūmių kvėpavimo takų ligų. Toks vaikas darželyje dažnai sirgs. Gydytojų nuomone, geriausias metas pradėti lankyti darželį 3–3,5 metų. Šio amžiaus vaikui lengviau atsiskirti nuo mamos.

Nesistenkite kuo daugiau dirbti ir bent iš pradžių nepalikite vaiko darželyje visą dieną. Pratinkite jį po pusdienį, o labai besipriešinantį mažylį dieną – kitą palikite namuose, po to vėl bandykite pratinti prie darželio.

Būkite šalia mažylio, kai jis negaluoja – neveskite į darželį sergančio vaiko. Geriausia ir pasveikusį vaiką palaikyti namuose dar keletą dienų. Negaluojantis vaikas ne tik gali užkrėsti kitus grupės draugus, bet dėl nusilpusio imuniteto pats gali užsikrėsti nuo kitų dar viena infekcija.

Mokykite vaiką savarankiškumo. Svarbu, kad jis nesidrovėtų pasiprašyti į tualetą. Vaikas turi mokėti pats nusiplauti rankas, persirengti ir apsiauti batus. Antraip jis patirs papildomą stresą dėl savo bejėgiškumo.

Bet kuriuo atveju didesnių ar mažesnių adaptacijos problemų vargu ar išvengsite. Todėl pravartu pastiprinti vaiko imunitetą. Padės tinkama racionali mityba, kurią galima praturtinti ir maisto papildais, pagamintais iš natūralių vitaminų šaltinių; grynas oras, judėjimas ir, žinoma, mamos ir tėčio palaikymas.

Parengė Neringa Grabauskienė