Kosulys, sloga ir gerklės skausmas – įprastos vaikų bėdos pavasarį. Tokius negalavimus vadiname peršalimu, o dažniausi ligos kaltininkai virusai, sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų infekciją, t. y. šią kvėpavimo takų dalį dengiančios gleivinės uždegimą. Ligą gali išprovokuoti paprasčiausias peršalimas, kuris susilpnina nuo virusų apsaugantį imunitetą.
Peršalimo ligą gali lemti stresas ir prasta higiena
Palankią situaciją dažnoms peršalimo nulemtoms infekcijoms sukuria lėtinės ligos, pavyzdžiui, alergijos. Dėl alerginių reakcijų susilpnėja kvėpavimo takų gleivinės apsauginė funkcija, todėl suprastėja atsparumas infekcijos sukėlėjams.
Peršalimo ligos užpuola lengviau padidėjus tonzilėms ir adenoidams, kurie yra imuninės sistemos dalis. Dažna vaikystės problema – nosiaryklėje esančio limfoidinio audinio darinių adenoidų išvešėjimas, dėl kurio dažnai kartojasi kvėpavimo takų infekcijos. Adenoidai gali sukelti nosies, ausų užgulimą, klausos susilpnėjimą ir užkimimą, sutrikdo miegą.
Vaikams dažnai diagnozuojama tonzilių hipertrofija arba išvešėjimas. Mažyliui pasidaro sunku kvėpuoti, nuryti maistą, jis prasčiau valgo. Kvėpuodamas per burną vaikas įkvepia nesušildytą ir neišvalytą orą, todėl dažnai suserga peršalimo liga.
Kitas veiksnys, provokuojantis peršalimo ligas, dienos režimo nesilaikymas. Gerai išsimiegojus naktį ir reguliariai ilsintis dieną, imuninė sistema stipresnė ir lengviau susidoroja su visais infekcijų sukėlėjais.
Imuninės sistemos funkcijos susilpnėja trūkstant vitaminų ir mineralų. Todėl esant nesubalansuotai mitybai vaiką dažniau užpuola įvairios infekcinės ligos.
Peršalimo ligomis dažniau serga stresą patiriantys vaikai. Imunitetą silpnina sudėtingi santykiai kolektyve, persikėlimas į naują gyvenamąją vietą, mokytojo ar auklėtojo pasikeitimas.
Net ir lengva peršalimo liga yra užkrečiama. Virusai gali plisti ne tik per orą, bet ir per rankas. Ligos sukėlėjų prasiskverbimą labai palengvina prasta higiena. Mažyliai tyrinėdami žaislus juos ragauja, po to keičiasi šiais apseilėtais žaislais. Ikimokyklinukai ir pradinukai, parbėgę iš lauko, pamiršta nusiplauti rankas. Nuo nešvarių delnų virusai pirmiausia patenka į burną, o paskui plinta į kvėpavimo takus. Todėl išmokykite vaiką neliesti rankomis akių, burnos ir nosies, dažnai plauti rankas.
Gydomės patys ar einame pas gydytoją?
Dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia virusai: rinovirusai, gripo, paragripo virusai, adenovirusai ir kiti. Inkubacinio periodo trukmė svyruoja nuo 2 iki 3 dienų. Peršalimo simptomai stipriausi 2–3 ligos dieną. Sergantis žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas labiausiai virusus platina pirmąsias 2–3 dienas, o po savaitės paprastai jau nebeužkrečia kitų.
Lengvas peršalimas nėra sunki liga ir tinkamai elgiantis paprastai praeina per 7–10 dienų. Jeigu simptomai lengvi: tik peršti gerklę, nedidelis kosulys ir sloga, šiek tiek pakilusi temperatūra, čiaudulys; galima gydytis namuose.
Virusinė infekcija, kurią vadiname peršalimu, gydoma ilsintis, geriant daug skysčių. Vaiko nedera vesti į darželį ar mokyklą. Virusų sukeltam peršalimui gydyti paprastai nereikia vartoti antivirusinių vaistų. Specifinių vaistų, kurie būtų veiksmingi nuo peršalimo ligų sukėlėjų, nėra. Svarbiausia yra susilpninti simptomus, palengvinti vaiko savijautą. Simptomams numalšinti vartojami nereceptiniai vaistai, mažylio būklę palengvina šilti skysčiai, pavyzdžiui, čiobrelių, aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos.
Tačiau vaikui, sergančiam sunkia ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, reikia gydytojo pagalbos. Tokią ligą rodo aukšta temperatūra, silpnumas, vangumas, stiprus kamuojantis kosulys, kvėpavimo sutrikimai, pasireiškiantys dusuliu, oro trūkumu įkvėpus, skausmu krūtinėje.
Taip pat reikia kreiptis į gydytoją, jeigu per 3 dienas nenukrenta aukšta temperatūra, nesusilpnėja kiti simptomai, ilgiau kaip savaitę užsitęsia kosulys. Visada pravartu pasikonsultuoti su gydytoju dėl susirgusio kūdikio.
Ignoruoti negalima bet kokio sunkumo peršalimo ligos. Dėl laiku negydomos vaiko virusinės infekcijos padidėja bakterinės ligos tikimybė. Peršalimas gali komplikuotis į bronchiolitą, prienosinių ančių, vidurinės ausies uždegimą, pneumoniją.
Kai kurių virusų sukeltos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos turi specifinių požymių. Adenovirusų sukeltą ligą padeda atpažinti šie požymiai: akių junginės uždegimas konjunktyvitas, kai akys ašaroja, parausta, atsiranda svetimkūnio pojūtis; padidėję limfmazgiai, bėganti nosis. Kamuoja kosulys ir gerklės skausmas, nuovargis, vaikas gali karščiuoti, pasitaiko galvos ir raumenų skausmai.
Paragripui, be įprastinių virusinės infekcijos požymių, būdingas balso užkimimas. Mažiems vaikams šio viruso sukelta liga gali pasireikšti krupo sindromu: vargina į lojimą panašus kosulys, vaikas kvėpuodamas kriokia, gali atsirasti dusulys.
Sunkiausia virusinė infekcija yra gripas. Liga užpuola staiga. Atsiranda gripui būdingi raumenų ir sąnarių, taip pat galvos skausmai, šaltkrėtis, silpnumas, temperatūra peršoka per 38 °C. Pradeda kamuoti sausas kosulys, susirgę gripu vaikai dažnai vemia ir viduriuoja. Įtarus gripą būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pasveikti padeda kosulys
Ligos pradžioje kosulys būna sausas, o po 2–3 dienų jis pasidaro drėgnas, pradedama atkosėti skreplių. Tuomet jau galima vartoti vaistus, skystinančius kvėpavimo takų sekretą.
Kvėpavimo takai nuolat valosi savaime. Jų gleivinę iškloja virpamasis epitelis, kurio blakstienėlės išstumia gleives su prilipusiomis pašalinėmis dalelėmis. Taip iš organizmo pašalinami ir įkvepiamo oro teršalai, ir žalingi mikroorganizmai (virusai, bakterijos).
Tačiau susirgus kvėpavimo takų infekcija gleivinė paburksta, pradeda gamintis daug tirštų gleivių, kurios sunkiai pasišalina. Todėl pasidaro sunkiau kvėpuoti, be to, tokia terpė palanki virusams daugintis.
Tada ir ateina į pagalbą kosulys. Drėgnas kosulys yra naudingas, nes iš kvėpavimo takų pašalina ligų sukėlėjų turinčias gleives. Toks kosulys, vadinamas produktyviu, atsiranda peršalus, susirgus bronchitu, plaučių uždegimu.
Produktyvus drėgnas kosulys yra požymis, kad sveikstama nuo peršalimo infekcijos. Jam atsiradus, svarbiausia užduotis yra stengtis, kad sekretas greičiau pasišalintų iš kvėpavimo takų. Tokia yra atsikosėjimą skatinančių vaistų paskirtis, kurie skystina išskyras, kad jos lengviau pasišalintų kosint. Šilti skysčiai taip pat padeda suskystinti skreplius ir sudrėkinti kvėpavimo takus. Todėl naudingos vaistažolių arbatos, sriubos, taip pat galima įsigyti nereceptinį vaistą. Skysčių reikėtų gerti daug ir, esant galimybei, namų orą drėkinti specialiu drėkintuvu arba garinant vandenį garintuvu.
Sausas, priepuolinis (neproduktyvus) kosulys gali dirginti ir trukdyti miegui. Toks kosulys taip pat gali būti vienas iš lėtinės ligos simptomų, pavyzdžiui, bronchinės astmos, jį gali sukelti cigarečių dūmai.
Jeigu neproduktyvus sausas kosulys nėra sunkus ir dažnai nekamuoja, jį slopinančių vaistų gerti nepatariama. Užtenka vartoti daugiau skysčių, ilsėtis, galima atlikti inhaliacijas. Slopinti sausą kosulį gydytojas gali patarti tik tuomet, kai jis intensyvus, labai vargina, trukdo miegoti ir nusilpnina vaiką.
Gydant peršalimo ligas galima naudoti specialų prietaisą – inhaliatorių. Paversdamas skystį aerozoliu, inhaliatorius suteikia galimybę tiesiogiai paveikti kvėpavimo takų gleivinę. Tai padeda greičiau suskystinti gleives ir sudrėkinti kvėpavimo takus. Esant lengvam peršalimui inhaliacijoms užtenka naudoti negazuotą mineralinį vandenį.
Jeigu vargina kosulio priepuoliai, dusulys, atsiranda švokštimas, skausmas krūtinėje, atkosėjama geltonų, žalsvų ar su kraujo priemaiša, nemalonaus kvapo skreplių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kai kurie šių požymių gali byloti apie bronchitą arba pneumoniją.
Nuo slogos ir gerklės skausmo
Peršalusį vaiką dažnai vargina užgulusi nosis, dėl to gali pablogėti apetitas, sutrikti miegas, o tai sulėtina sveikimą. Todėl patariama nosį reguliariai plauti. Tam puikiai tinka vaistinėse parduodamas jūros vandens tirpalas. Plaunant nosį, jos gleivinė sudrėkinama, suminkštėja joje susidarančios sausos plutos, pašalinamas sekretas – kartu su virusais, alergenais ir dulkėmis. Maži vaikai nemoka išsišnypšti, todėl, norint atkimšti nosytę, galima pašalinti gleives aspiratoriumi.
Numalšinti gerklės skausmą padeda skalavimas, pavyzdžiui, medetkų, ramunėlių, šalavijų nuovirais. Taip pašalinamos gleivės kartu su patogeniniais mikroorganizmais, dezinfekuojama gerklės ir burnos gleivinė. Ši procedūra padeda sušvelninti gerklės dirginimą. Tirpalas turi būti šiltas, skalauti reikėtų po kelias minutes 4–5 kartus per dieną.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
